CHAA?KARAI

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: DailAi??
AUTORIUS:Ai??Hakob Simonian, Hovhannes Sanamian
DATA: 2013-12

ChaA?karas armAi??niA?kai reiA?kia akmeninA? kryA?iA?. Tai tradicinAi??s armAi??nA? kultAi??ros paminklas ai??i?? akmeninAi?? stela su iA?raiA?ytu kryA?iumi. ArmAi??nijoje iki A?iol iA?likAi?? keli tAi??kstanA?iai chaA?karA?, pasiA?yminA?iA? meniA?ka, nesikartojanA?ia raiA?yba. Ai??i gilius amA?ius menanti krikA?A?ioniA?kosios ArmAi??nijos tradicija 2010 metais buvo A?raA?yta A? UNESCO A?monijos nematerialaus ir A?odinio paveldo sAi??raA?Ai??. Apie chaA?karus raA?o istorijos mokslA? kandidatas Hakobas SIMONIANAS ir architektAi??ros docentas Hovhannesas SANAMIANAS, dirbantys ArmAi??nijos istorinio kultAi??ros paveldo moksliniA? tyrimA? centre.

KrikA?A?ionybAi??s priAi??mimas ArmAi??nijai tapo iA?skirtinAi??s svarbos A?vykiu. Ai??amA?inant ir skleidA?iant naujAi?? ideologijAi??, formavosi iA? esmAi??s nauja kultAi??ra. Radosi stelos, puoA?tos medA?io raiA?iniais biblinAi??mis temomis, chaA?karai, buvo statomos baA?nyA?ios.

ArmAi??niA?kA?jA? chaA?karA? prototipais galima laikyti paprastA? ir stilizuotA? kryA?iA? drauge su Gyvenimo medA?iu, Ai??lovAi??s vainiku ir t. t. atvaizdus, kurie buvo aptikti Vankasaro uolose (seniausiame kultiniame, vieno pirmA?jA? krikA?A?ionybAi??s aukurA? ArmAi??nijoje Iai??i??III amA?iais, komplekse). Tarp A?iA? atvaizdA? itin reikA?mingi lygiasparniai kryA?iai, nutapyti apAi??skritimuose, taip pat kryA?ius, esantis Ai??lovAi??s vainike, kuris remiasi A? aukA?tAi?? stulpAi??, iA?kylantA? virA? laiptuoto pjedestalo. Pastarasis tarytum paA?odA?iui A?kAi??nija Grigorijaus Ai??vietAi??jo sapnAi??, kurA? IV amA?iuje apraA?Ai?? istorikas Agatangelosas: ai??zIr iA?vydau aA? A?io miesto (VagarA?apato) centre, netoli karaliaus rAi??mA?, pjedestalo formos pagrindAi?? iA? aukso, didumo sulig kalva, o ant jo ai??i?? gana aukA?ta stela su apniukusiu kapiteliu ir A?Ai??rinA?iu kryA?iumi ant joai???. Ai?? apskritimAi?? A?rAi??minti lygiasparniai kryA?iai buvo itin populiarus viduramA?iA? ornamentas (Cicernavankas, Jereruikas, Tekoras, Kasachas). Taip pat tokie kryA?iai pavaizduoti tiksliai datuojamame to meto paminkle ai??i?? Achcko kaimo mauzoliejuje, pastatytame IV a. viduryje karaliA?kA?jA? armAi??nA? ArA?akidA? palaikA? sarkofagA? niA?ose.

Remiantis istorikA? teiginiais, jau IV amA?iuje plaA?iai paplito mediniai ir akmeniniai kryA?iai monumentai, tvirtinami ant stulpA? ar kolonA? kankiniA? A?Ai??ties vietose, pakelAi??se, aikA?tAi??se ir gatvAi??se bei sugriautA? pagoniA? A?ventyklA? vietose, kuriose buvo ketinama statyti baA?nyA?ias. Agatangeloso teigimu, tokie kryA?iai buvo statomi visuose ArmAi??nijos miestuose, gyvenvietAi??se ir kaimuose. YpaA? iA?raiA?kingi monumentalAi??s sparnuotieji kryA?iai buvo aptikti kasinAi??jant DvinAi?? ai??i?? miestAi??, kuris viduramA?iais buvo ArmAi??nijos sostinAi??. Pastarieji kryA?iai datuojami IVai??i??VII amA?iais. GreiA?iausiai nuo tada ant atskirA? akmens luitA? ir plytA? pradAi??ta vaizduoti paprastA? formA? kryA?ius, kuriA? dalys (sparnai) platAi??jo link kraA?tA?. ChaA?karai (kryA?iai ai??i?? akmenys) yra vienas bAi??dingiausiA? ir unikaliausiA? armAi??niA?kojo meno reiA?kiniA?. MAi??sA? dienas pasiekAi?? gausybAi?? A?vairiausiA? formA?, struktAi??rA?, funkcijA?, tematikA? bei ornamentikos chaA?karA?.

Seniesiems chaA?karams bAi??dingi natAi??ralAi??s kontAi??rai akmenA?, ant kuriA? iA?kaltas ir visoje priekinAi??je akmens dalyje laisvai iA?dAi??liotas vienas ar keli kryA?iai. Apibendrintos chaA?karA? formos, negausAi??s ornamentai (daA?niausiai tai vynuogiA? kekAi??s ir palmiA? lapai), laisvas kryA?iA? iA?dAi??stymas plokA?A?iame akmens pavirA?iuje, kompozicijos paprastumas ai??i?? visa tai sukuria naujo tipo paminklAi?? (Mec Mazra, Dolakneris, A?emutinis TalAi??nas, Martirosas ir t. t.). A?emutiniojo TalAi??no chaA?karas ai??i?? didA?iulis trikampis luitas su iA?kaltu kryA?iumi. Po kryA?iumi ai??i?? keturkampAi?? iA?duoba, kurioje, manytina, buvo saugomi Ai??ventojo palaikai.

VIIIai??i??IX amA?iais atsirado pirmieji paminklai, kur kryA?iai buvo vaizduojami konkreA?ios formos plytose. Labiausiai A?inoma didelAi?? apvali plyta su reljefiniu kryA?iumi, kuri yra Ai??ventosios MergelAi??s Sanducht koplyA?ioje TalAi??ne.

IXai??i??XI amA?iais susiformavo kanoninAi??s klasikinio chaA?karo formos ir kompozicijos. Tai keturkampAi??s taisyklingos formos plytos, kurios buvo statomos tiesiai ant A?emAi??s, ant staA?iakampAi??s formos akmens luitA?. UA?baigtAi?? architektAi??rinA? vaizdAi?? A?gavAi?? chaA?karai yra ne kas kita, o taisyklingos plytos, kuriA? aukA?tis dukart didesnis uA? plotA?. PriekinAi?? chaA?karA? dalis yra visa ornamentuota, o A?onai ir uA?pakalinAi?? dalis nutaA?yti, ant jA? daA?nai randami iA?kalti uA?raA?ai. Kompozicijos centre vaizduojamas kryA?ius (amA?inojo gyvenimo simbolis) iA?kyla virA? laiptuoto pjedestalo (Adomo kapo simbolis) arba yra patalpintas rozetAi??s formos pagrinde (pagoniA?kojo kulto simbolis). KryA?iaus dalys (sparnai), tarp kuriA? iA?dAi??stytos vynuogiA? kekAi??s ar granato vaisiai, uA?sibaigia dviem apskritimais. KryA?iaus kraA?tai padabinti sudAi??tingu geometriniu ar augaliniu ornamentu, kurA? sudaro skirtingos, nepasikartojanA?ios kvadratA?, daugiakampiA?, A?vaigA?duA?iA? ar kitA? formA? sampynos. ChaA?karai buvo statomi atskirai arba grupAi??mis. Pats seniausias iA? visA? mums A?inomA? ir tiksliai datuojamas yra AA?oto I Bagratuni A?monos, karalienAi??s KartanidAi??s 879 metais Garni gyvenvietAi??je pastatytas chaA?karas.

Nepaisant formA? kanoniA?kumo, chaA?karai bAi??na A?vairiA? tipA?, stiliA?, tematikA?, skiriasi ir jA? atlikimo technikos. Visa tai skatina meistrus, kurie paprastose formose ieA?kojo saviraiA?kos, nuolat mAi??styti kAi??rybingai, semtis A?kvAi??pimo. Minimi skirtumai turAi??jo A?takos skirtingA? meistrA? mokyklA? ArmAi??nijoje formavimuisi (Siunik, Arcach, Gegarkunik, Airarat ir t. t.).

XIIai??i??XIII amA?iai yra baigiamasis chaA?karA? formavimosi laikotarpis. ChaA?karA? virA?utinAi?? dalis daA?nai apvainikuojama ai??zstogeliuai???, po kuriuo kartais plaA?ia juosta iA?dAi??stomi reljefai ai??i??
AukA?A?iausiasis soste, Dievo Motina su kAi??dikiu, VieA?paties ApreiA?kimas Ai??vA?. Mergelei Marijai, Kristaus KrikA?tas, angelA?, apaA?talA? bei A?ventA?jA? atvaizdai. Kartais toje vietoje vaizduojamas mirusysis, kuriam ir pastatytas konkretus chaA?karas. ViduramA?iA? ArmAi??nijos chaA?karA? mene ryA?kus akmens apdirbimo meistriA?kumas. Vingiuota ornamento linija, kurianti konkreA?iAi?? figAi??rAi?? ar ornamentinio raA?to kompleksAi??, jokiu bAi??du nenutrAi??ksta. TodAi??l linijinAi?? sampyna sudaro pradA?ios ir pabaigos neturinA?io judAi??jimo A?spAi??dA?. Ornamentas tolygiai pereina iA? vienos formos A? kitAi??. YpatingAi?? meninAi?? vertAi?? chaA?karams suteikia ornamentiniA? motyvA? geometrinAi??s proporcijos. Subtilus raA?tas savo grakA?tumu panaA?us
A? nAi??rinA? ar filigranAi??. Plonas ornamentas, sluoksnis po sluoksnio gilAi??jantis akmenyje, sudaro daugiapakopAi?? perspektyvAi?? ir atvaizdo gylio A?spAi??dA?. RyA?kiausiais chaA?karA? pavyzdA?iais yra laikomi nepakartojamo menininko, architekto, skulptoriaus, miniatiAi??rininko Momiko darbai Noravanke bei meistro Pogoso chaA?karai GoA?avanke. ChaA?karai tapo universaliais paminklais, statomais mirusiA?jA? sieloms iA?gelbAi??ti, karo pergalAi??ms A?amA?inti, taip pat kaip kelio nuorodos ar A?vairiA? architektAi??riniA? objektA? (A?ventyklA?, tiltA?) statybos pabaigoje. Buvo tikima antgamtinAi??mis gydomosiomis
chaA?karA? galiomis. YpatingAi?? tokiA? paminklA? grupAi?? sudaro AmenaprkiA?o (IA?gelbAi??tojo) chaA?karai Achpate (1273), taip pat Dseche (1281) ir EA?miadzine. Juose pavaizduotas NukryA?iavimas. A?monAi??s tikAi??jo, jog tokie chaA?karai geba iA?gydyti A?vairius negalavimus. Casman (Ai??tAi??A?is) vadinami chaA?karai buvo laikomi jAi??ga, galinA?ia suvaldyti stichines nelaimes ai??i?? sausrAi??, kruA?Ai??, A?emAi??s drebAi??jimAi?? ir t. t. ChaA?karai, esantys priekinAi??je pastato dalyje, suteikdavo architektAi??ros statiniui uA?baigtAi?? pavidalAi??: du chaA?karai vakariniame cerkvAi??s ai??i?? laidojimo rAi??mA? Cachac-kar fasade (1041), Achpato vienuolyno laidojimo rAi??mA? chaA?karai (1211ai??i??1220), Dadivanko varpinAi??s chaA?karai. Labiausiai A?inomus tokio tipo paminklus Sanaine pastatAi?? Mchitaras ai??i?? TutevordAi??s garbei (1184), taip pat A?inomas priekelAi??s chaA?karas KoA?o kaime (1175).

Brand Viagra buy price cialis black

XVai??i??XVII amA?iai iA?siskiria didA?iausia chaA?karA? gausa. Galima numanyti, kad kiekviename kaime buvo meistras mAi??rininkas, kuris pagal savo skonA? kaldavo chaA?karus (Noraduzo, Gavaro, Vardeniso, Martuni, Senosios DA?ugos ir kt. kapinAi??se chaA?karA? priskaiA?iuojama A?imtai, o kai kur ir tAi??kstanA?iai). Tokio masiA?kumo padarinys ai??i?? supaprastAi??jAi??s ir grakA?tumAi?? praradAi??s ornamentas.

RyA?kiausiu vAi??lyvA?jA? viduramA?iA? chaA?karA? meno paminklu laikoma Senoji DA?uga (XVIai??i??XVII a.). ChaA?karai virto siauresniais, aukA?tyn besistiebianA?iais monumentais, kuriA? ornamentas tapo smulkesnis nei anksA?iau. Centrinis kryA?ius iA?kaltas siauroje niA?oje ir yra karAi??nuojamas RytA? kultAi??rai bAi??dinga strAi??liA?kAi??ja arka.

fucking with viagra.

ChaA?karA? menas, uA?gimAi??s pirmaisiais naujosios epochos amA?iais, greitai tapo armAi??nA? kultAi??ros charakteringa dalimi, kuri puoselAi??jama A?gyja vis naujA? bruoA?A?. Tai dar viena sritis, bAi??dinga tik ArmAi??nijos menui ir kultAi??rai. Akivaizdu, kad chaA?karA? menas nuolat tobulAi??ja, iA?saugodamas nacionalinius motyvus ir mAi??stysenAi??. ChaA?karai statomi ir mAi??sA? dienomis, iA?saugant visas ArmAi??nijos memorialiniA? paminklA? tradicijas.

levitra rezeptfrei apotheke.

IA? rusA? kalbos vertAi?? Sandra FleiAi??er

order estrace