A?ia gyventa prelato Maironio-MaA?iulio. TAi??sinys

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS: Astrida PetraitytAi??
DATA: 2012-11

A?ia gyventa prelato Maironio-MaA?iulio. TAi??sinys

Astrida PetraitytAi??

Pabaiga. PradA?ia nr. 40

EkskursijAi?? po Maironio butAi?? mums maloniai praveda Maironio lietuviA? literatAi??ros muziejaus direktorAi??s pavaduotoja RAMINTA ANTANAITIENAi?? ir Senosios literatAi??ros skyriaus vedAi??ja REGINA MAA?UKAi??LIENAi??. Praveriame duris, ant kuriA? kabo lentelAi?? ai??zPrelatas Maironis-MaA?iulisai???.


Kunigo ir Poeto bute

Astridos PetraitytAi??s nuotraukos
Astridos PetraitytAi??s nuotraukos

MemorialinA? Maironio butAi?? pavyko atkurti tokA?, koks jis buvo A?ia Kunigui ir Poetui gyvenant. Su architekte Liuda PereviA?iene tyrinAi??jome senas nuotraukas, kuriose matomos A?vairios Maironio buto detalAi??s. 1992 m. atkurti visi aA?tuoni Maironio memorialiniai kambariai, 1998 m. Maironio butas, remiantis ikonografine medA?iaga, pirmAi?? kartAi?? restauruotas autentiA?kai.
A?engiant per prieA?kambario slenkstA? suskamba kanklAi??s ai??i?? tai Maironio ir kompozitoriaus Juozo Naujalio dainos ai??zLietuva brangiai??? melodija. Maironio sveA?iai prieA?kambaryje iA?vysdavo keletAi?? meno kAi??riniA?: ankstyvAi??jA? Kazio Ai??imonio paveikslAi?? ,,Sena pilisai??? ir ai??i?? kone per visAi?? sienAi?? ai??i?? Jano Mateikos ai??zA?algirio mAi??A?ioai??? kopijAi?? (Juozo IgnataviA?iaus tapytAi??). Greta paveikslo A?eimininkas mAi??gdavo sveA?iams pasakoti Lietuvos istorijAi??. Mylimiausia Maironio istorinAi?? figAi??ra ai??i?? Vytautas Didysis.
Visus sudomindavo ir nuotrauka ai??i?? 1903 metais nufotografuota vaidintojA? grupAi?? Peterburge. Ji Maironiui primindavo lietuviA? kultAi??rinAi?? veiklAi?? A?iame mieste.
SveA?iai savo apsiaustus pasikabindavo ant ragA?, A?vilgterdavo A? veidrodA?, parsiveA?tAi?? iA? Peterburgo, A?dAi??davo savo vizitinAi?? kortelAi?? A? puoA?niAi?? rokoko stiliaus auksuotAi?? vazAi??.
Ai??tai kabo ir graA?ios gumbuotos lazdos, kuriomis Maironis pasiremdavo eidamas pasivaikA?A?ioti.
b_150_200_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-11-09_nr._3401_DSCF4830.jpg

IA? prieA?kambario patenkame A? darbo kambarA?. A?ia Poetas kAi??rAi?? daugiausia rytais, kai kylanti saulAi?? A?adindavo kAi??rybines galias. MAi??go raA?yti stovAi??damas prie A?io pulto ai??i?? ant jo dabar galime pamatyti dalelAi?? Maironio rankraA?A?iA?.
Prie raA?omojo stalo taip pat raA?ydavo, ruoA?davosi paskaitoms, prie jo egzaminuodavo ir studentus. Ant stalo pagarbiai laikAi?? A?A? graA?A? laikrodA? su Dianos skulptAi??ra. Tai studentA? dovana, Maironiui iA?vykstant iA? Peterburgo. Poetas su dA?iaugsmu grA?A?o A? LietuvAi??, kai jam buvo pasiAi??lyta Kauno kunigA? seminarijos rektoriaus vieta, nors A?ia atlyginimas buvo triskart maA?esnis. Maironis buvo tikras patriotas (yra sakAi??s, kad jam atsibodo penkiolika metA? lesinti svetimos A?emAi??s paukA?A?ius).
VirA? stalo kabo Jano MiodiA?evskio 1904-aisiais tapytas iA?kilmingas Maironio portretas; A?ia jis pavaizduotas kaip Peterburgo dvasinAi??s akademijos profesorius su visomis dvasiA?kio regalijomis.
Kambaryje daugybAi?? paveikslA?. Maironis buvo neabejingas dailei, jis palaikydavo jaunus menininkus, stengdavosi A?sigyti ir pasauliniA? A?edevrA? kopijas. Matome ir Elenos JanulaitienAi??s sukurtus Maironio, jo sesers MarcelAi??s portretus bei du Poeto biA?iulAi??s Sofijos RiomerienAi??s paveikslus ai??i??Ai?? ai??zGalvutAi??ai??? ir ai??zPavasarisai???.
b_150_200_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-11-09_nr._3401_maz_svet3.jpg

Maironis mAi??go dAi??lioti pasjansAi?? ai??i?? A?tai kortA? stalelis, poilsio kAi??dAi?? prie jo. Bet kai A?ia gyveno sesers Kotrynos vaikai ir ateidavo A? kabinetAi?? pas dAi??dAi?? mokytis prancAi??zA? kalbos, Maironis, kad nepiktintA? jaunimo, stalelio virA?A? uA?lenkdavo.
Ant kuA?etAi??s matome sesers MarcelAi??s siuvinAi??tAi?? pagalvAi??lAi?? ai??i?? ji buvo puiki siuvinAi??toja. UA?uolaidos ant lango yra atkurtos ai??i??Ai?? iA?siuvinAi??jant tulpiA? motyvAi??, kaip kadais ir bAi??ta.
Kambario sienos dekoruotos art deco stiliumi, kurA? liudija istorinAi?? nuotrauka ai??i??Ai?? joje matome MaironA? sAi??dintA? kabinete.
MaA?osios svetainAi??s dekoras atkurtas architektei radus melsvAi?? spalvAi?? bekalinAi??jant sienAi??. Yra paliktas ir autentiA?kas lopinAi??lis ai??i?? matyt, A?iAi?? spalvAi?? Maironis ai??zparsiveA?Ai??ai??? iA? Peterburgo. Atkurtos ir tamsiai vyA?ninAi??s uA?uolaidos, A?is derinys prie melsvos sienA? spalvos gan netikAi??tas ir A?domus. VisA? sveA?iA? dAi??mesA? atkreipiame A? labai graA?ias bute iA?likusias kokliA? krosnis.
Barokinio stiliaus baldus – kuA?etAi??, stalelA? ir krAi??slus, derindamas prie kambario dekoro, matyt, Maironis pirko nenaujus.
Svetainei A?aismingumo suteikia interjere iA?likusi senA?jA? rAi??mA? rokoko stiliaus karpyto kontAi??ro niA?a.
Maironis stengAi??si neatsilikti nuo mados ai??i?? kambaryje kabo puoA?nus didelis veidrodis, kurio funkcija ai??i?? ne savimi gAi??rAi??tis, bet praplAi??sti patalpos erdvAi??.
b_150_200_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-11-09_nr._3401_DSCF4852.jpg

Jono Janulio tapytu portretu Maironis buvo labai patenkintas. Jis pats bepozuodamas dailininkui sakAi?? norA?s bAi??ti panaA?us A? poetAi??. Dailininkui iA? tiesA? pavyko perteikti MaironA? esant ir poetu, ir kunigu: ant rankos blyksi prelato A?iedas, o rankoje ai??i?? sAi??siuvinis, skirtas kAi??rybai…
Ant stalelio po A?iuo portretu ai??i?? sesers MarcelAi??s siuvinAi??ta staltiesAi??lAi??, kartAi?? iA? Peterburgo atvykusi muziejininkAi?? labai ja A?avAi??josi.
Restauruojant kambarius, architektAi?? atidengAi?? ir A?A? VytA?, kurA? eksponuojame (sienA? dekoras turi keletAi?? sluoksniA?) ai??i??Ai?? Maironis toje vietoje buvo pasikabinAi??s savo bareljefAi??.
b_150_113_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-11-09_nr._3401_did_svet.jpg

UA? svetainAi??s ai??i?? sesers MarcelAi??s kambarAi??lis. Dar vaikystAi??j ji sakydavusi, kad netekAi??s ai??i?? jei Jonas bus kunigas, ji taps jo A?eimininke. Ai??tai jos skrynia, kuriAi?? dabar esame papuoA?Ai?? sesers PranciA?kos austu rankA?luosA?iu ai??i?? MarcelAi?? buvo puiki siuvinAi??toja (inicialai ai??zM Mai??? jos paA?ios iA?siuvinAi??ti), o kurA?nebylAi?? PranciA?ka ai??i??Ai?? audAi??ja.
MarcelAi??s rAi??pestis buvo visa buitis (nors be tarnaitAi??s tokiame dideliame bute taip pat neiA?sivertAi??). BAi??tent MarcelAi?? MaA?iulytAi??, mirusi 1958 m., iA?saugojo ai??i?? ir per karAi??, ir pokariu ai??i?? visus Maironio daiktus, rankraA?A?ius; be jos rAi??pesA?io ir dosnumo muziejus nebAi??tA? toks turtingas. Pas mus sugrA?A?o net kai kurie daiktai, jos dovanoti kitiems kunigams ai??i?? pavyzdA?iui, didA?iojoje svetainAi??je stovinti indauja.
DidA?ioji svetainAi??, kaip matome, iA?ties erdvi. A?ia su gausiais sveA?iais buvo A?venA?iamas vienu metu Maironio ir gimtadienis (spalio 21-Ai??jAi?? dienAi?? pagal senAi??jA? kalendoriA?) ir vardadienis ai??i?? spalio 20-Ai??jAi??, Jono KantieA?io dienAi??. SvetainAi??je tilpdavo 200 A?moniA?… Gimtadienio A?ventAi??j MaironA? galAi??jai matyti ne kaip rAi??stA? Kauno kunigA? seminarijos rektoriA?, bet kaip A?irdingAi?? ir vaiA?ingAi?? A?eimininkAi??. O vaiA?indavo A? maA?as taureles pripildamas garsA?jA? MarcelAi??s gamintAi?? krupnikAi??, kurio recepto iki A?iol neA?inome. Ai??venA?iA? pas MaironA? metu bAi??davo ir muzikuojama ai??i?? A?tai regime fortepijonAi??, prie jo yra dainavusios garsios to meto operos solistAi??s: Marija LipA?ienAi??, sesers Kotrynos marti, AdelAi?? GalaunienAi?? ir kitos A?A?ymybAi??s. Yra iA?likAi?? ir gaidA? su kompozitoriA?, pavyzdA?iui, J. Naujalio, dedikacijomis Maironiui gimtadienio proga. Kunigas Mykolas Vaitkus daA?nai iA?praA?ydavo MaironA? paskaityti kokA? savo eilAi??raA?tA?.
b_150_113_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-11-09_nr._3401_biblioteka.jpg

Ai??ios svetainAi??s dekoras ai??i?? sienA? ir lubA? ai??i??Ai?? netradicinis. Ai??iam darbui buvo pakviestas Tadas Daugirdas. Kaip matome, lubA? moderno stiliaus dekoras nesiderina su sienomis ai??i?? matyt, bAi??tent lubos buvo Daugirdo iA?tapytos, o lietuviA?kA? raA?tA? motyvai ant sienA? ai??i?? paties Maironio idAi??ja.
Ai??iame kambaryje kabo mamos ir tAi??vo portretai ai??i?? po tAi??vA? mirties Maironis Peterburge juos uA?sakAi?? padaryti iA? gerai A?inomA? nuotraukA?, kur jis su mama ir su tAi??vu. Poetas tAi??vus labai gerbAi??, sakydamas klerikams pamokslAi?? primindavo, kad ValanA?ius, jau vyskupas, buA?iuodavAi??s motinai rankAi??.
Ant svetainAi??s sienA? regime gAi??liA? vainiku apipintAi?? VytA? ir A?emaiA?iA? herbAi?? meA?kAi??; Maironis kartais laikydavo save A?emaiA?iu, kartais ne.
PerAi??jusios koridorAi??lA? atsiduriame toje buto dalyje, kurios, kaip patikina muziejininkAi??s, svetimA?jA? akis neregAi??davo.
Ai??ios patalpos gerokai paprastesnAi??s, kuklesnAi??s. Ai??tai A?eimyninis valgomasis. Prie naminio audimo staltiese dengto stalo susAi??sdavo Maironis, jo sesuo MarcelAi?? ir tie giminaiA?iai, kurie vienu ar kitu metu A?ia gyvendavo: Maironis leido A? mokslus sesers Kotrynos vaikus. Maistui buvo neiA?rankus, mAi??go bulves ir kefyrAi??, varA?kAi??A?ius, pyragAi??lius su mAi??lynAi??mis. Kampe stovinA?iame virdulyje-samovare buvo verdama arbata.
IA?likusios masyvios indaujos, nors indA? jose jau nedaug likAi??. Ai??iaip Maironis mAi??go graA?ius indus, sidabrAi??; iA? kelioniA? vis kAi?? nors parsiveA?davo, pavyzdA?iui, sidabrinAi?? cukrinAi??, A?nypleles cukrui ir pan. Buvo didelis estetas. A?ia regime ir servetAi??les, graA?iaib_150_200_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-11-09_nr._3401_valgomasis.jpgb_150_200_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-11-09_nr._3401_lova.jpg

MarcelAi??s pasiuvinAi??tas, tik netikAi??tai dideles ai??i?? jos buvo uA?sikiA?amos uA? apykaklAi??s valgant, kad bAi??tA? apsaugota sutana.
Ai??iA? patalpA? sienas ir grindis autentiA?kai atkurti buvo jau sunkiau ai??i?? fotografijA? nAi??ra. Remtasi buvusios tarnaitAi??s MasionytAi??s atsiminimais, pasak jos, grindys valgomajame buvo daA?ytos ai??zkaladA?ikAi??misai??? (tad kvadratAi??liais ir dabar pamarginta).
Toliau ai??i?? Maironio miegamasis, turbAi??t girdAi??jAi??s ne vienAi?? atodAi??sA? ai??i?? susikrimtusA? dAi??l kokiA? nors reikalA? PoetAi?? ir nemiga iA?tikdavo. Kambaryje beveik viskas taip, kaip buvo jo laikais. Ir A?ioje buto dalyje ai??i?? graA?ios krosnys. Kai kAi?? teko atkurti: klaupka A?alia lovos ai??i?? tiesiog to laikmeA?io, atkurti dubuo ir Ai??sotis. Apsilankantys mokiniai vis nustemba, kad Maironio lova tokia trumpa. Lovos uA?tiesale MarcelAi??s iA?siuvinAi??tos raidAi??s KJM (kunigas Jonas MaA?iulis). DidelAi?? retenybAi?? virA? lovos kabantis tapytas paveikslas ai??i?? liaudies meistro kAi??rinys: dAi??l pakreiptA? lenteliA? iA? vienos pusAi??s A?velgdami regime KristA?, iA? kitos ai??i?? MarijAi??. Maironis labai vertino A?A? paveikslAi??. Suprantama, ant spintelAi??s A?alia lovos ai??i?? brevijorius.
Maironio rAi??bA? beveik nAi??ra iA?likAi??. Spintoje saugome tik jo skrybAi??lAi??.
Galiausiai ai??i?? biblioteka. DaA?nai lankytojai prisipaA?A?sta Maironio bibliotekAi?? A?sivaizdavAi?? A?ymiai gausesnAi??. Tenka priminti, kad Pirmojo pasaulinio karo metais Maironis buvo priverstas palikti savo namus, kartu su Kauno kunigA? seminarija A?sikAi??rAi?? VaA?uokAi??nuose, vAi??liau ai??i?? Krekenavoje. GrA?A?Ai??s A? savo namus dalies knygA? neberado. Dabar dailiose medA?io spintose saugome 795 egzempliorius. Knygos A?vairiomis kalbomis ai??i?? prancAi??zA?, lenkA?, rusA?, vokieA?iA?, lotynA?, jos puoA?niai A?riA?tos su monograma JM. Maironis buvo sukaupAi??s vertingA?, graA?iai iliustruotA? leidiniA?. Atskiroje spintoje daugiausia jo, kaip dvasininko, literatAi??ros lotynA? kalba.
b_200_285_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-11-09_nr._3401_DSCF4899.jpg

Ant sienos kabanA?ios grupinAi??s fotografijos ai??i?? iA? Kauno ir Peterburgo laikA?. BibliotekAi?? puoA?ia Jano Mateikos graviAi??ra ,,Jonas III Vienoje laimAi??jAi??s pergalAi??ai???.
KambarA? dalija masyvus raA?omasis stalas, atsuktas galu A? lango pusAi??, ant jo regime angliA?kos gamybos telefonAi?? ir to meto ai??zLietuvos telefonA? abonementA? sAi??raA?Ai??ai??? ai??i??Ai?? A?ia knyga labai susidomi iA? uA?sienio, ypaA? Izraelio, atvykAi?? ekskursantai, norintys joje aptikti savo seneliA? pavardAi??… Galime suA?inoti ir Maironio numerA?: 1849… Ant stalo eksponuojame keletAi?? pakvietimA? ai??i?? Maironis jA? gaudavo labai daug A? A?vairius renginius, sulaukdavo kvietimA? ir iA? prezidento, ir iA? ministrA?, ir iA? A?vairiA? organizacijA?.
Bibliotekoje Maironis mAi??go leisti vakaro valandas, pro langAi?? A?velgAi?? A? savo numylAi??tAi?? ir iA?puoselAi??tAi?? sodAi??. Kai jis A?ia atsikAi??lAi??, A?alia namo kieme buvo pristatyta menkaverA?iA? statinAi??liA?, juos nugriovAi??s Poetas pasirAi??pino pasodinti medA?iA?, gAi??lynA?; apsivilkAi??s baltu drobiniu apsiaustu, daA?nai sode triAi??sdavo. Beveik iA? kiekvienos kelionAi??s jis parsiveA?davo gAi??liA? sAi??klA?, domAi??josi vaismedA?iais, vaiskrAi??miais. Sode dirbdavo labai noriai…
Tad padAi??kojusi malonioms gidAi??ms dar valandAi??lAi?? paklydinAi??jau Maironio sodelyje, sukdama ratus apie jo aA?A? ai??i?? Kristaus skulptAi??rAi??, kuria 1933 metais sesuo MarcelAi?? pagerbAi?? Kunigo ir Poeto atminimAi??. Ai??velni, gelsvais atspalviais mirguliuojanti rudens melancholija tiko persikelti A? anAi?? laikAi??, gal prieA? A?imtAi?? metA?…