A?ia gyventa prelato Maironio-MaA?iulio

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS: Astrida PetraitytAi??
DATA: 2012-11

A?ia gyventa prelato Maironio-MaA?iulio

Astrida PetraitytAi??

Maironis A?iemet iA?ties atAi??jo A? kiekvieno mAi??sA? namus ai??i?? nekalbant apie A?vairius vieA?us renginius, skirtus 1862-aisiais lapkriA?io 2-Ai??jAi?? (naujuoju stiliumi) gimusiam Poetui, jo eilAi??raA?A?iA? posmai daA?niau nei anksA?iau prabyla A? mus iA? televizijos ir radijo.
Gal metas ir mums uA?eiti A? prelato Maironio-MaA?iulio namus, beje, kaip reta prabangius, tad ir prieA?kario aristokratijos dvelksmAi?? pajusti galAi??sime…
PratAi??sdami ai??zLiteratAi??ros ir menoai??? projektAi?? ai??i?? paA?intA? su memorialiniais raA?ytojA? namais ai??i?? apA?iAi??rime Maironio lietuviA? literatAi??ros muziejA?, glaudA?iantA? tiek Poeto butAi??, tiek visai lietuviA? literatAi??rai skirtas ekspozicijos sales (A?iuo metu ten, pavyzdA?iui, veikia iA?eiviams raA?ytojams ir jubiliatams Vytautui Bubniui, Jonui Mikelinskui, Kaziui Sajai skirtos parodos).
GidAi??mis po Kunigo ir Poeto namus sutiko pabAi??ti muziejaus direktorAi??s pavaduotojaAi??Raminta AntanaitienAi??Ai??ir Senosios literatAi??ros skyriaus vedAi??jaAi??Regina MaA?ukAi??lienAi??.


Ai??iuos rAi??mus Maironis nusipirko 1909 m., grA?A?Ai??s iA? Peterburgo A? KaunAi??, tapAi??s Kauno kunigA? seminarijos rektoriumi. Metus remontavAi??s, A?sikAi??lAi?? 1910 m. Pasirinko sau butAi?? iA? aA?tuoniA? kambariA? antrajame aukA?te, A?sikAi??rAi?? su seserimi Marcele MaA?iulyte. Kita namo dalis buvo paskirta lietuviA?koms kultAi??ros organizacijoms: A?ia A?sikAi??rAi?? pirmoji Kaune lietuviA?ka biblioteka-skaitykla, DailiA?jA? amatA? mokykla, KatalikiA? moterA? draugija, A?urnalo ai??zGarnysai??? redakcija, leidykla ai??zSakalasai???. Maironis gyveno A?iuose namuose iki pat savo mirties 1932 m. 1922-aisiais rAi??mus su visa A?emAi??s valda uA?raA?Ai?? Kauno kunigA? seminarijai, jai mokAi??jo nuomos mokestA?. PasistatAi?? namus Aleksote (pagal garsaus to meto architekto K. Reisono projektAi??), jie buvo baigti 1932 m. pavasarA?, bet nebespAi??jo A?sikelti.
Muziejus A?kurtas jau po ketveriA? metA? ai??i??Ai?? 1936 m. UA? daiktA? iA?saugojimAi?? esame dAi??kingi Maironio seseriai Marcelei, taip pat visiems giminaiA?iams, kurie mums dar vis retkarA?iais kAi?? nors padovanoja.

IA?sipildA?iusi Maironio svajonAi??

Pirmiausia pakilome A? treA?iAi?? aukA?tAi??, kur visai naujai A?rengta mansarda. MuziejininkAi??s dA?iaugAi??si, kad taip galiausiai iA?pildyta Maironio svajonAi??, nors jo planuotoji mansarda ai??i?? A?inia, ne parodoms ir renginiams skirta erdvAi??, atsivAi??rusi prieA? mano akis, bet ai??i?? nuomojami kambarAi??liai, uA? kuriuos pelnas eitA? KunigA? seminarijai… Paroda (pagal direktorAi??s Aldonos RuseckaitAi??s koncepcijAi??), nuA?vieA?ianti ir autentiA?kais eksponatais liudijanti Maironio gyvenimAi?? bei kAi??rybAi??, atidaryta spalio 22 d., pati mansarda ai??i??Ai?? birA?elio 28 d.

Astridos PetraitytAi??s nuotraukos
Astridos PetraitytAi??s nuotraukos

A?ia regime ir mansardos, kaip jAi?? A?sivaizdavo Maironis, planAi??, inA?inieriaus TiA?ko nubraiA?ytAi?? 1923 m.
Ai??ioje Maironio gyvenimui ir kAi??rybai skirtoje parodoje pateikta daugiau nei 240 eksponatA? ai??i?? nuotraukos, rankraA?A?iai, knygos iA? memorialinAi??s bibliotekos, asmeniniai daiktai, kvietimai, telegramos… Lankytojai, eidami nuo stendo prie stendo, gali susipaA?inti su A?vairiais Poeto gyvenimo laikotarpiais.
Malonu, kad rengiant parodAi?? sutiko bendradarbiauti ir kitos institucijos ai??i?? A?tai Nacionalinis M. K. A?iurlionio dailAi??s muziejus ir Vytauto DidA?iojo karo muziejus paskolino savo turAi??tus Maironio portretus, Lietuvos nacionalinis muziejus ai??i?? Maironio paltAi?? su kailine apykakle.
b_300_400_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-11-02_nr._3400_DSCF4766.jpg

Greta kai kuriA? asmeniniA? Poeto daiktA?, dA?iaugiamAi??s galAi??dami parodyti ir jo albumus su artimA?jA?, paA?A?stamA? nuotraukomis, Maironis juos brangino, laimei, keturi jA? iA?likAi??.
Parodos stenduose pirmiausia pristatoma Poeto tAi??viA?kAi?? ir A?eima: Jonas MaA?iulis gimAi?? Ai??kininkA? Onos ir Aleksandro A?eimoje Pasandravyje (RaseiniA? r.), augo A?alia esanA?iame tAi??vA? Ai??kyje Bernotuose su trimis seserimis ai??i?? Kotryna, Marcele ir PranciA?ka. TAi??viA?kAi?? daA?nai prisimindavo, joje mAi??go lankytis, atvaA?iuodavo kartu su biA?iuliais.
Parodoje daug dokumentA? rusA? kalba ai??i??Ai?? jA? kopijas gavome iA? Lietuvos centrinio valstybAi??s archyvo bei Lietuvos valstybAi??s istorijos archyvo. Juose daA?niausiai matome pavardAi??: Ivan Maciulevic… Ai??tai A?domus Betygaloje suraA?ytas dokumentas, kuriame nurodytos net abi pavardAi??s formos: ai??zIvan MaA?iulis, ili Maciulevicai???… Tad eksponatai paliudija pavardAi??s formos kitimAi?? ir apsisprendimAi?? grA?A?ti prie pradinAi??s pavardAi??s ai??zMaA?iulisai???. PradAi??jAi??s lankyti Betygalos pradA?ios mokyklAi??, gavo to laiko papratimu, kaip raA?Ai?? J. Tumas-VaiA?gantas, ai??zMaculeviA?iausai??? pavardAi??. Taip su retomis iA?imtimis Maironis vadinosi iki 1921 m. ai??i??Ai?? MaciuleviA?ius. Tokia reta iA?imtis ai??i?? MaA?iulio pavarde pasiraA?ytas rankraA?tis ai??zPamokslas ant 5 NedAi??lAi??s po TrijA? KaraliA? apie griekus Neczystatos, UA?vydAi??jimo ir RustybAi??s / Kl. Jonas Macziulis / 1888m. Kaunasai???. RaA?yta, kaip matome, juodu raA?alu, labai tvarkingai, dailyraA?A?iu. Tai pamokslA? sakymo ir lietuviA? kalbos darbas, kurA? taisAi?? Kazimieras Jaunius. LietuviA?kai paraA?yta pavardAi??, matyt, byloja A?io kalbininko A?takAi??. Savo kai kuriuos mokslinius darbus Maironis pasiraA?ydavo ai??zJoannes Matsuleviczai???. 1921 m. jis paraA?Ai?? oficialA? praA?ymAi?? pavardAi?? MaciuleviA?ius pakeisti A? Maironis-MaA?iulis, pasirinkAi??s dvigubAi?? jos formAi??.
b_300_213_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-11-02_nr._3400_DSCF4773.jpg

Maironio mokslo metams skirta keletas stendA?. Parodos lankytojams eksponuojame Jono MaA?iulio ir jo draugA? gimnazijos laikA? nuotraukas, Kauno gimnazijos baigimo atestatAi??, ir dokumentAi??, liudijantA?, jog mokslus baigAi?? bAi??damas gero elgesio. Studijuodamas pusmetA? Kijevo universitete, Maironis klausAi??si A?ymiA? to meto istorikA? paskaitA?. IA?likAi?? F. Fortinskio skaitytA? paskaitA? uA?raA?ai iA? Kijevo laikA?, juos brangino, su savimi veA?iojosi ai??i?? ir grA?A?Ai??s A? KaunAi??, kur 1884ai??i??1888 m. mokAi??si kunigA? seminarijoje, ir vAi??liau Peterburge A?stojAi??s A? KatalikA? dvasinAi?? akademijAi??, joje ir dAi??stAi??s (juk kAi??rybiniA? to meto rankraA?A?iA? nAi??ra iA?likAi??). Ai??tai eksponuojame knygas iA? Maironio memorialinAi??s bibliotekos, pavyzdA?iui: ai??zOA?erki istorii Velikogo KniaA?estva Litovskogo do poloviny XV-ogo stoletijaai???… Tai Kijeve iA?leistos knygos, kuriA? autoriai V. AntonoviA?ius ir N. DaA?kieviA?ius tuo metu dAi??stAi?? Kijevo universitete. MaironA?, Lietuvos patriotAi??, klausytos Kijeve paskaitos apie Lietuvos valstybAi??s didybAi??, ko gero, ir A?kvAi??pAi?? paraA?yti Lietuvos istorijAi?? ai??i??Ai?? ai??zApsakymus apie Lietuvos praeigAi??ai??? (iA?leista TilA?Ai??je 1891 m.). Ai??tai eksponuojame ir retAi??, didelio formato leidinA? iA? Maironio bibliotekos ai??i?? D. Miltono poemAi?? ai??zPrarastasis rojus. SugrAi??A?intasis rojusai??? rusA? kalba su itin graA?iomis iliustracijomis. Maironis mAi??go graA?ias knygas. Vien paA?iAi??rAi??jAi?? A? Maironio bibliotekAi?? galime suprasti, kokia iA?silavinusi, plaA?ios erudicijos tai buvo asmenybAi??.
Regime Maironio studijA? Peterburgo katalikA? dvasinAi??je akademijoje konspektus lotynA? ir lenkA? kalbomis. Peterburge studijavo 1888ai??i??1892 metais. JaunystAi??s rankraA?A?iai, A?skaitant lietuviA?kuosius ai??i?? keturiomis kalbomis.
Eksponuojame ir A?domiAi?? 1903 m. vinjetAi??, menanA?iAi?? Maironio profesoriavimAi?? Peterburgo katalikA? dvasinAi??je akademijoje. Joje ai??i?? Peterburgo katalikA? dvasinAi??s akademijos profesoriai, tarp jA? ir Maironis, studentai, ir akademijos pastato nuotrauka. StebAi??tina to meto fotografijA? kokybAi??, jos puikiai iA?silaikiusios.
Lankytojus sudomins Maironio knyga lotynA? kalba ai??zPaskaitos apie teisingumAi?? ir teisAi??ai??? (1903 m.). UA? A?A? mokslinA? darbAi?? jam suteiktas teologijos daktaro laipsnis.
Dokumentas lotynA? kalba, kuriuo vyskupas G. Cirtautas Maironiui suteikAi?? A?emaiA?iA? kapitulos prelato titulAi??, patiksAi??lina datAi?? ai??i?? 1911 m. (kartais ai??i?? kaip, beje, ir pats Maironis raA?Ai?? ai??i?? nurodomi 1912 metai). Dokumento originalas saugomas Lietuvos nacionalinAi??je Martyno MaA?vydo bibliotekoje.
Kiti stendai pristato 1909ai??i??1932 m. Maironio gyvenimo laikotarpA?, rektoriavimo laikus Kauno kunigA? seminarijoje.
Antroji ekspozicijos dalis skirta kAi??ryAi??bai ai??i?? A?ia randame ir Poeto rankraA?A?ius, knygas, jo eilAi??ms skirtas kompozitoriA? gaidas.
MAi??gdamas kitA? autoriA? iliustruotas knygas, vertindamas fotografijos menAi??, Maironis ir A? ai??zPavasario balsA?ai??? (pirmoji laida 1895 m.) 1913 m. leidimAi?? A?terpAi?? savo nuotraukA?, o jau A? 1920-A?jA? leidimAi?? ai??i??Ai?? greta gamtos vaizdeliA? ir savo paA?A?stamA? moterA? atvaizdus. Vienos jA? ai??i?? Apolonijos PetkaitAi??s ai??i?? vardas A?raA?ytas akrostichu poemos ai??zMAi??sA? vargaiai??? pradA?ioje. Ai??domu, jog prie eilAi??raA?A?io ai??zMedvAi??galio kalnasai??? nurodyta: paraA?yta pagal pasakojimAi?? Apolonijos PetkaitAi??s. Taigi Poetas stengAi??si iA?reikA?ti pagarbAi?? jam padAi??jusiems, jA? patA? vertinusiems asmenims.
Ai??tai matome knygoje jo panaudotAi?? nuotraukAi?? ai??i?? trys merginos tautiniais rAi??bais, viduryje stovi Jadvyga StanelytAi??. Dabar mAi??sA? skaitomos eilutAi??s ai??zAA? neA?inau, brangi sesuteai??? pirminis variantas buvo ai??zAA? neA?inau, brangi Jaguteai??? (t. y. Jadvyga). Kai kartAi?? Maironis buvo paklaustas, ar turA?s savo BeatriA?Ai??, jis atsakAi??: ai??zTaipai???, nieko nekomentuodamas.
DAi??l A?iA? nekaltA? nuotraukA? prelatui MaA?iuliui teko nukentAi??ti. Pasakojama, kad jo geras biA?iulis A. JakA?tas-Dambrauskas, Ai??maus charakterio A?mogus, knygyne gavAi??s 1920-A?jA? ai??zPavasario balsusai??? ir pamatAi??s juose moterA? nuotraukas, knygAi?? trenkAi?? A? grindis, A?irsdamas: ai??zBerazumis…ai??? Bet vAi??liau, kai kiti MaironA? puolAi??, atidA?iau A? knygAi?? pasiA?iAi??rAi??jAi??s ai??i?? o jAi?? puoA?Ai?? ir gamtos vaizdai, ir A?venti paveikslAi??liai ai??i?? raA?ydamas kritikos straipsnius, iA?gyrAi?? eilAi??raA?A?ius ir maA?daug taip apibendrino: poetas turi teisAi?? A?dAi??ti ir tA? sesuA?iA? veidelius, kurie A?kvAi??pAi?? vienAi?? ar kitAi?? dalykAi??lA?, niekas neturAi??tA? jam dAi??l to priekaiA?tA? sakyti… Maironio atsakymas A? puolimAi?? buvo gana piktas: kritikA? kakarykAi?? apie mano poezijos iliustracijas A?monAi??ms nusibodo, jeigu galvojat, kad jas A?dAi??jau pirkliA?kais motyvais, tai reklama man nereikalinga… ai??zPavasario balsaiai??? iA?ties buvo labai populiarAi??s.
b_300_225_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-11-02_nr._3400_DSCF4797.jpg

Ai??viesi graA?i draugystAi?? MaironA? siejo su Sofija Romeriene, dailininke, TytuvAi??nA? dvarininke, nutapiusia A?spAi??dingAi?? Poeto portretAi??, kurA? eksponuojame. Maironis daA?nai vieA?Ai??davo TaujAi??nuose, bendravo ir su Eugenijum Romeriu, dailininkAi??s vyru.
Vienas A?domiausiA? eksponatA? ai??i?? 1920-A?jA? ai??zPavasario balsA?ai??? maketas. JA? kartu su Pauliaus Jurkaus archyvu iA? Amerikos parveA?Ai?? IA?eiviA? literatAi??ros skyriaus vedAi??ja Virginija PaplauskienAi??. Maironis A? 1913 m. ai??zPavasario balsA?ai??? leidimAi?? A?klijavo naujus, ranka raA?ytus eilAi??raA?A?ius ir iliustracijas. IA?spausdintus kAi??rinius redagavo, taisAi??: taip buvo parengtas 1920 m. iA?leistA? ai??zPavasario balsA?ai??? maketas.
ai??zPavasario balsaiai??? ai??i?? tai vienintelis Maironio poezijos rinkinys, jA? poetas iA?leido keletAi?? kartA? (1895, 1905, 1913, 1920 m.), vis redaguodamas senus eilAi??raA?A?iusai???ir papildydamas naujais. Visus A?iuos leidinius galime matyti parodoje.
Rengdamas raA?tA? penkiatomA?, Maironis redagavo beveik visus eilAi??raA?A?ius, papildAi?? naujais, perraA?Ai?? ranka ir pavadino ai??zLyrikaai???. Tai paskutinAi?? poeto valia, testamentinAi?? redakcija,ai???iA?leista 1927 m. raA?tA? pirmajame tome.
Ai??iAi?? rankraA?tinAi?? Maironio knygAi?? labai branginame ir pristatome parodoje. Mums reikA?mingas tas faktas, kad 2009 m. ji A?traukta A? UNESCO programos ai??zPasaulio atmintisai??? Lietuvos nacionalinA? registrAi??.
DAi??mesA? skyrAi??me ir Maironio dramaturgijai. RaA?ydamas istorines dramas, jis pirmiausia pasidarydavo uA?raA?us ai??i?? naudojosi A?inomA? istorikA? knygomis. Maironio vadinamAi??jAi?? ai??zVytautinAi?? trilogijAi??ai???, raA?ytAi?? 1921ai??i??1930 m. (ai??zKAi??stuA?io mirtisai???, ai??zVytautas pas kryA?iuoA?iusai???, ai??zDidysis Vytautas ai??i?? Karaliusai???), visi A?inome. Stenduose ai??i??Ai?? dramA? rankraA?A?iA? fragmentai. Parodoje primename tai, jog visos trys istorinAi??s poetinAi??s dramos buvo pastatytos ValstybAi??s teatre Kaune. Matome spektaklio nuotraukas, jose A?ymAi??s aktoriai ai??i?? Petras KubertaviA?ius, Ona RymaitAi??, reA?isierius Borisas Dauguvietis. PlaA?ioji visuomenAi?? gal nAi??ra girdAi??jusi, kad gyvenimo pabaigoje Maironis ketino paraA?yti dramAi?? apie BarborAi?? RadvilaitAi?? ai??i?? ai??zBarbora KaralienAi??ai???. IA?likAi?? keletas jos fragmentA?, A?tai ai??zMotinos ir Barboros monologoai??? rankraA?tis…
Ekspozicija uA?baigiama pirmAi?? kartAi?? rodomomis nuotraukomis ai??i?? Maironis mirties patale.

PrieA? leidA?iantis iA? mansardos A? Maironio butAi??, mano gidAi??s pakvietAi?? pasigroA?Ai??ti vaizdu pro langAi?? ai??i?? raudonA?erpiai stogai ir didingi mAi??rai iA?ties kAi??rAi?? vizijAi??, kad Maironio gyventa ne kAi?? tik iA? carinAi??s Rusijos provincijos statuso iA?sivadavusiame mieste, o lygiateisiame Europos didmiestyje, taip, Laikinojoje Lietuvos sostinAi??je.