A?iurlionio raA?tai

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Jonas Bruveris
DATA: 2014-01

M. K. A?iurlionis. STRAIPSNIAI. ParengAi?? Vytautas Landsbergis. ai??i?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2013.

b_300_392_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2014_2014-01-03_nr._3455_mkc.jpg

1908 m. lapkriA?io 16 d. laiA?ke Sofijai Gimbutaitei iA? Peterburgo A?iurlionis raA?Ai?? apie sumanymAi?? prie DailAi??s draugijos steigti muzikos skyriA? (ai??zmuzikos A?akAi??”), papunkA?iui iA?dAi??stAi?? jo tikslus ir veikimo bAi??dus, tarp kuriA? numatytas ir toks: DailAi??s draugija ai??zpaskelbia lietuviA? kompozitoriams konkursAi?? lietuviA?koms originalioms kompozicijoms”; laiA?ko prieraA?e pridAi??rAi??: ai??zDAi??l konkurso, tai aA? jame nedalyvausiu, nes norAi??A?iau bAi??ti A?iuri komisijoje, kad galAi??A?iau budAi??ti dAi??l premijuojamA? kompozicijA? lietuviA?kumo. Savo veikalus aA? ir taip galiu paaukoti D. dr., ar ne tiesa?” (M. K. A?iurlionis. Apie muzikAi?? ir dailAi??. LaiA?kai, uA?raA?ai ir straipsniai. ParuoA?Ai?? V. A?iurlionytAi??-KaruA?ienAi??. ai??i?? Vilnius: ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla, 1960, p. 232ai??i??234).

Apie konkursAi?? A?iurlionis raA?Ai?? A? ai??zViltA?”, ai??zLietuvos A?inias”. DAi??l ligos rAi??pintis jo eiga ir dalyvauti vertinimo komisijoje nebegalAi??jo. DailAi??s draugija konkursAi?? baigti pavedAi?? A?eslovui Sasnauskui, gerai A?inomam Peterburgo muzikui [jis A? komisijAi?? pakvietAi?? konservatorijos profesorius JazepAi?? VitolA? ir HynekAi?? (IgnatijA?) VojA?A?ekAi?? bei kompozitoriA?, chorvedA?, dainininkAi??, A?urnalo ai??zMuzyka i penije" redaktoriA? MichailAi?? GoltisonAi??].

Cituotieji A?iurlionio A?odA?iai skamba lyg jo paties pasidarytoji gyvenimo iA?vada bei kAi??rybos tikslA? apibendrinimas. Nuo pat jos pradA?ios muzikos tautiA?kumAi?? suvokAi?? ir kaip savaiminAi??, ir sAi??moningai siekiamAi?? kAi??riniA? ypatybAi??: kadangi raA?Ai??s tai, kAi?? jauA?ia, jo kompozicijose ai??zdaA?nai atsispindi lietuviA?kas ilgesys, liaudies gaida”, kurios profesorius Carl Reinecke nesupranta (ten pat, p. 154; Leipcigo konservatorijoje studijavo 1901ai??i??1902 m. m.), reikalauja tokias aiA?kesnes vietas iA?taisyti [todAi??l A? uvertiAi??rAi?? ai??zKAi??stutis" ai??ztepavyko vos du lietuviA?kus motyvus A?vesti" (ten pat, p. 84); tokie motyvai atsirado jau jo mokslo VarA?uvos konservatorijoje metais.] StudijA? draugui A?vedui pasakoja apie LietuvAi?? ir LenkijAi?? (tas jam apie Ai??vedijAi?? ir NorvegijAi??) ir paskambina (tik) lietuviA?kA? liaudies dainA?. Labai laukAi?? simfoninAi??s poemos ai??zMiA?ke” atlikimo VarA?uvos filharmonijoje (bAi??tA? kviestas diriguoti pats), bet nesulaukAi??, ai??i?? jo biA?iuliui Eugeniuszui Morawskiui reikalaujant, kad koncerto programoje bAi??tA? paraA?yta, jog A?iurlionis ai??i?? lietuvis, poemos atlikimo atsisakyta, nes koncertas buvo skirtas naujai lenkA? kompozitoriA? muzikai. Leipcigo laikotarpio A?iurlionio kAi??riniuose susidarAi?? jo lietuviA?kos melodikos tipas. 1901 m. gruodA?io 29 d. laiA?ke A?maikA?taudamas apraA?o tapybos pradA?iAi?? ai??i?? pavyko visai neblogai nutapyti DruskininkA? eA?erAi??lA?, o nepavykusA? jAi??ros su laivais vaizdelA? perdirbo A? ai??zpuikA? lietuviA?kAi?? kaimAi??”, ten pat, p. 59).

Cituotoji A?iurlionio laiA?kA? ir kitA? raA?tA? rinktinAi?? yra jo savotiA?ka autobiografija. A?ia A?dAi??ti ir vadinamieji laiA?kai DevdorakAi??liui, menininko testamentu kartais vadinamas literatAi??rinis vaizdelis apie A?alios spalvos ieA?kotojus su senelio patarimu jaunam (ai??zA?valgykis nuo aukA?tA? bokA?tA?, tai keliAi?? pajusi”; koks nors bokA?tas su tokiu uA?raA?u gal bAi??tA? tinkamas paminklas A?iurlioniui ai??i?? nejaugi jis jo Vilniuje nevertas?). RinktinAi??je yra kone visi spaudai paraA?yti straipsniai. 1905 m. rudenA? VarA?uvos lietuviams pagaliau gavus leidimAi?? steigti saviA?alpos draugijAi??, A?iurlionis pasisiAi??lAi?? vadovauti jos chorui, ai??i?? A?itaip A?sijungAi?? A? ir tenai prasidAi??jusA? vieA?Ai?? kultAi??ros sAi??jAi??dA?. Dalyvavo I lietuviA? dailAi??s parodoje Vilniuje, tapo vienu DailAi??s draugijos steigAi??jA?. 1906 m. baigus mokslAi?? VarA?uvos dailAi??s mokykloje, jo niekas su Lenkijos sostine tvirA?iau neberiA?o, apsigyveno Vilniuje. A?ia spaudoje ir pasirodAi?? jo straipsniai, kuriA? svarbiausia tema ai??i?? mAi??sA? muzikos ir dailAi??s padAi??tis, tautiA?kumas, raidos gairAi??s. Savo nuostatAi?? jos atA?vilgiu viename 1908 m. laiA?kA? Sofijai iA?reiA?kAi?? taip: ai??zmAi??sA? laukia daug darbo, ir neturi supratimo, kaip aA? dA?iaugiuosi. (…), kaip aA? didA?iuojuosi, jog mes, Tu ir aA?, esame tokioje padAi??tyje, kad galime kAi?? nors duoti A?monAi??ms” (M. K. A?IURLIONIS. LaiA?kai Sofijai. SudarAi?? ir parengAi?? Vytautas Landsbergis. I leid. ai??i??Ai?? Vilnius: Vaga, 1973; II papild. leid. ai??i?? Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 215). DavAi?? labai daug.

1960 m. iA?leista A?iurlionio raA?tA? rinktinAi?? A?tai jau daugiau nei 50 metA? ir jo kAi??rybos tyrAi??jams, ir kitiems A?monAi??ms yra be galo svarbus paA?inties su menininko asmeniu, mintimis, kAi??ryba A?altinis [na, matyt, ne visiems; A?iA? metA? geguA?Ai??s 27 d. ai??zLietuvos ryte" apie baleto ai??zA?iurlionis" pastatymAi?? Nacionaliniame operos ir baleto teatro teatre raA?oma: ai??zKAi?? mes (? ai??i?? J. B.) iki A?iol A?inojome apie M. K. A?iurlionA?? Kad jis buvo kompozitorius, dailininkas, vedAi?? raA?ytojAi?? ir mirAi?? jaunas. Tai sustabarAi??jusi nuomonAi??, kuriAi?? iA?girsdavome dar pradinAi??se klasAi??se"; matyt, svarbiausia baleto praneA?ta A?inia (nes iA?spausdinta keliskart didesnAi??mis raidAi??mis) yra ta, kad A?iurlionis buvo A?strigAi??s ai??ztarp lenkiA?kos ir lietuviA?kos tapatybAi??s" (!), todAi??l scenoje jA? prakalbino ir Lietuvos, ir Lenkijos kAi??rAi??jai....].

Nuo to laiko pasirodAi?? daugybAi?? A?vairiA? A?anrA?, A?vairiomis kalbomis paraA?ytA? A?iurlionio kAi??rybos tyrinAi??jimA?, o prof. Vytauto Landsbergio dAi??ka ai??i??Ai?? ir visi jo raA?tai. Ai?? ai??zLaiA?kus Sofijai” jis A?dAi??jo ir tas anksA?iau skelbtA? laiA?kA? vietas, kurias dAi??l itin intymiA? ai??zmeilAi??s ir garbinimo A?odA?iA?” (p. 21) Sofija A?iurlionienAi?? buvo leidusi skelbti tik po jos mirties, leidinA? papildAi?? kitokia laiA?kA? bei atsiminimA? medA?iaga. 1997 m. pasirodAi?? V. Landsbergio parengtas leidinys ai??zMikalojus Konstantinas A?iurlionis. A?odA?io kAi??ryba”, kur sudAi??ti (ir A?vadiniame straipsnyje iA?nagrinAi??ti) visi menininko literatAi??riniai kAi??riniai ai??i??Ai?? lygiareikA?mAi??, tik maA?ai plAi??tota ir ne visa iA?likusi jo kAi??rybos dalis.

Pernai Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla iA?leido V. Landsbergio parengtAi?? knygAi?? ai??zMikalojus Konstantinas A?iurlionis. Straipsniai”. Joje pirmAi??syk vienon vieton sudAi??ti visi ai??i?? ir tie, kurie buvo 1960 m. leidinyje, ir tie, kuriA? ten nAi??ra, bet A?inoti iA? vAi??liau skelbtos vienos kitos iA?traukos (visAi?? 1909 m. A?ikagos ai??zLietuvoje” spausdintAi?? pirmAi??jA? A?iurlionio straipsnA? ai??zApie muzikAi??” V. Landsbergis buvo paskelbAi??s 1971 m. ai??zPergalAi??s” Nr. 3), iA? po anA? laikA? spaudAi?? pasiA?valgiusiA? muzikologA? bei dailAi??tyrininkA? raA?tA?. Knygos pratarmAi??je paaiA?kinta kai kuriA? straipsniA? autorystAi?? (vienas kitas skelbtas be A?iurlionio pavardAi??s kaip laikraA?A?io redakcinis straipsnis), kai kur (pasakant kodAi??l) pataisinAi??ta kalba bei terminologija. Tad knygAi?? sudaro du skyriai ai??i?? paties A?iurlionio straipsniai ir straipsniai bei vieA?i dokumentai, kuriuose M. K.A?iurlionio bendraautorystAi?? yra A?inoma arba numanoma. A?iurlionio straipsniai, recenzijos ai??i?? anaiptol ne vien jam rAi??pAi??jusiA? ir praeiA?iai priklausanA?iA? dalykA? (visuomenAi??s muzikinio skonio, muzikos ir dailAi??s tautiA?kumo, liaudies meno iA?saugojimo ir pan.) panagrinAi??jimo bei vertinimo pavyzdA?iai. JA? mintys tebAi??ra svarbios A?iandien. PavyzdA?iui, A?iurlionis lietuviA? profesinAi??s muzikos tautiA?kumAi?? pirmiausiai siejo su liaudies muzikos savybiA? panaudojimu (taip teigAi?? daugelis ano ir ankstesnio meto vadinamA?jA? tautiniA? mokyklA? kAi??rAi??jA?). TaA?iau iA?kAi??lAi?? ir kitAi??, A?iandieniA? moderniA?jA? kompozitoriA? kAi??rybos neabejotino tautiA?kumo prigimtA? taip pat galinA?iAi?? paaiA?kinti mintA?. A?eslovo Sasnausko dainose nAi??ra atpaA?A?stamA? folkloro savybiA?. PagyrAi??s Sasnausko profesinius sugebAi??jimus, A?iurlionis jose vis dAi??lto girdi ai??ztAi?? tikrai lietuviA?kAi?? stygAi??” ir sako, kad ai??znegali bAi??ti kitoniA?kai (…). Juk A?. S. yra mAi??sA? brolis, lietuvis, ir manau, kad ir norAi??damas nemokAi??tA? paraA?yti nelietuviA?kos kompozicijos” (p. 46). Taigi tautiA?kumo A?altinis ai??i??Ai?? kAi??rAi??jo asmenybAi??. TAi?? mintA? dar aiA?kiau iA?reiA?kAi?? vienas naujo (po A?iurlionio) lietuviA? muzikos modernizmo pradininkA? Jeronimas KaA?inskas 1938 m. diskusijoje: ai??zIeA?kant mAi??sA? kompozitoriA? kAi??ryboje tautiA?kumo A?ymiA?, ne tiek reikAi??tA? kreipti dAi??mesA? A? tai, kas yra bendro su senAi??ja lietuviA? (liaudies) muzika, kiek A? tai, kaip panaudoja savo sAi??monAi??je iA?gyventus meno principus dabartinis lietuvis kAi??rAi??jas” (J. KaA?inskas. Gyvenimas ir muzikinAi?? veikla. Straipsniai / LaiA?kai / Atsiminimai. SudarAi?? ir tekstus parengAi?? DanutAi?? PetrauskaitAi??. ai??i?? Vilnius: Baltos lankos, 1997, p.188).

Antrasis knygos skyrius ai??i?? A?iurlionio veiklos apimties bei ano meto kultAi??ros gyvenimo A?ygiA? liudijimai (juk buvo praAi??jAi??s vos trejetas metA? po lietuviA? spaudos, vieA?o kalbos vartojimo ir tautinio gyvenimo formA? draudimo panaikinimo). Tai LietuviA? dailAi??s draugijos steigimAi?? skelbiantis straipsnis (apraA?yti ir jos tikslai), Draugijos A?statai (pasiraA?Ai?? steigAi??jai Antanas A?muidzinaviA?ius, A?iurlionis, Petras RimA?a, Jonas VileiA?is), ai??zLietuviA? tautos namA?” komiteto ir Komisijos dainoms rinkti komiteto atsiA?aukimai (pastarAi??jA? pasiraA?Ai?? Eduardas Volteris, Juozas Tallat-KelpA?a, Juozas Naujalis, A?iurlionis ir A?iandienAi?? istorikA? pri(pa)mirA?ti kunigai Jurgis Narjauskas bei Jonas Perika), visas 1910 m. sausio 15 d. ai??zVilties” numeryje pirmAi?? kartAi?? skelbtas lietuviA?kA? muzikos terminA? sAi??raA?as (kai kurie tebevartojami A?iandien, terminologijos komisijAi?? sudarAi?? Sasnauskas, A?iurlionis, Tallat-KelpA?a, Kazimieras BAi??ga ir Augustinas Voldemaras). KnygAi?? puoA?ia keleto A?iurlionio grafikos bei kitA? darbA?, jo ir Sofijos rankraA?A?iA? kopijA?.

TaA?iau A?iurlionianos dokumentikoje dar daug ko trAi??ksta. 2001 m. pasirodAi?? a. a. Vytauto Strolios parengta ai??zM. K. A?iurlionio diskografija”, bet verkiant reikia A?iurlionio biblioAi??grafijos (tokia iA?Ai??jo 1970 m.). Neminint straipsniA?, mokslo konferencijA? praneA?imA? A?vairiomis kalbomis, A?iais laikais iA?leista ir mAi??sA? autoriA? knygA? anglA? kalba. Reikia ir jo raA?tA? (ir laiA?kA?) vertimA?. Filmo apie A?iurlionA? (ai??zLaiA?kai Sofijai”, 2013) reA?isierius sako nuolat skaitAi??s jo laiA?kus Sofijai (matyt, kaA?kieno pasiAi??lytus vertimus). Kuriuos, kiek jA?? Ar ai??i?? kaip nuolat pabrAi??A?ta ai??i?? nedokumentinio filmo kAi??ryboje galioja nutolimo nuo istorinAi??s asmenybAi??s tikrumo ribos, kurias perA?engus (kuo didesnio meniA?kumo sumetimais?) ji jo visai nebetenka. Tarp filme prigalvotA? dalykA? ai??i?? ir vulgarus masinAi??s produkcijos filmA? neva A?iurlionio ai??zmeilAi??s nuotykis”. Tikrasis A?iurlionis, lyg Friedricho Schlegelio ar Novalio sielos potyriA? galios ir poetinio talento paveldAi??tojas, 1908 m. lapkriA?io 19 d. iA? Peterburgo Sofijai A?itaip raA?Ai??: ai??zVaikeli mieliausias mano, negaliu minA?iA? sukaupti ai??i?? spindulingas chaosas, JAi??ratAi??, Tu, tAi??kstantis sauliA?, Tavo glamonAi??s, jAi??ra, chorai ai??i?? visa tai nuostabiai jungiasi A? vienAi?? simfonijAi??. RaA?yti taip sunku, A?odA?iai tokie kieti, sausi. O norAi??A?iau pasiA?sti Tau A?iame laiA?ke visas graA?iausias mintis, kurios, kaip pabaidytA? A?uvAi??drA? pulkai, JAi??ratei pasirodA?ius, skraido sidabrinio rytmeA?io migloje virA?um A?viesios Baltijos. (…). NorAi??A?iau pakilti A? aukA?A?iausias virA?Ai??nes, neprieinamas mirtingiesiems, ir iA? graA?iausiA? A?vaigA?dA?iA? nupinti vainikAi?? Zosei ai??i??Ai?? A?monai mano. NorAi??A?iau myluoti Tave aukA?A?iausia glamone baltame mieguistame debesyje, tingiai slenkanA?iame virA?um DidA?iojo Okeano, Zosele mano, Baltoji LaukA? GAi??lele mano, NeA?inomA? kraA?tA?, NeliestA? GiriA?, LaimAi??s SalA? Karaliene” (LAIAi??KAI SOFIJAI, p. 230ai??i??231).