Civilizacijos, kultAi??ros ir meno medis

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Kinas
AUTORIUS:Ai??RamAi??nas A?iA?elis

DATA: 2012-08

Civilizacijos, kultAi??ros ir meno medis

does cialis work faster if crushed.

RamAi??nas A?iA?elis

Ai??viesa, autentiA?kas gyvenimas ir pasitikAi??jimas menu bei groA?iuAi??ai??i?? tokios Jono Meko vertybAi??s, taip jis supranta pasaulA? kasdien. NuAi??jAi??s netrumpAi?? gyvenimo atkarpAi??, menininkas iA?saugojo gebAi??jimAi?? gyvai reaguoti A? besikeiA?ianA?iAi?? kultAi??rAi?? (jAi?? vadina tikraisiais savo namais) ir pasakoti nuosekliAi?? savo kelio istorijAi??.

Kalbantis su avangardinio kino ai??zkrikA?tatAi??viuai???, akimirksniu dingsta vidiniai barjerai. AiA?kAi??ja, kad savAi??s suvokimas yra raktas, perprantant iA?orinAi?? gyvenamAi??jAi?? aplinkAi??. Ir visai nebAi??tini dideli uA?mojai, grandioziniai tikslai bei siekiai. Paradoksalu, bet, uA?davus abstraktA? klausimAi??, Jonas Mekas neima filosofuotiAi??ai??i?? yra A?sitikinAi??s, kad metafora galima pasakyti daugiau nei mokslingu A?odA?iu. Filmininkas ir poetas supranta, jog yra realybAi??s aspektA?, kurie privalo likti vidiniaiAi??ai??i?? apie juos nereikia kalbAi??ti, juolab rAi??kti.

Ai??iuolaikiniame ai??zpagamintameai??? pasaulyje A?ymusis lietuviA? menininkas nebijo teigti pirminiA? dalykA?Ai??ai??i?? nepagraA?intos, nesureA?isuotos tikrovAi??s. LigA?iolinis Jono Meko gyvenimas patvirtina, kad aplinkybAi??s, Istorija negali sulauA?yti A?mogaus, nes viskas praeina, o lieka tuA?tuma ir pilnatvAi?? kartu. TuA?tuma, nes vis daugiau vidiniA? prieA?taravimA? (iA??)sprendA?iami, o pilnatvAi??, nes, kaip pats menininkas sako, viskas auga.

PradAi??kime pokalbA? nuo JAi??sA? kino kAi??rybos. JAi??sA? filmai yra intymAi??s, rodote ir fiksuojate savo bei draugA? gyvenimAi??. KAi?? galvojate apie A?mogaus privatumAi?? ir vieA?umAi???

AA? labai gerbiu privatumAi??. Mano filmuose nerasi, kad aA? perA?engA?iau ribas. Ten tikrai nAi??ra ypaA? privaA?iA? momentA?.

TaA?iau nuotaika primena kamerinAi???

Taip, bet privatumo ribA? neperA?engiu. Visi kartu geriam, dainuojam ar einam pasivaikA?A?iot. A?ia nAi??ra labai didelio privatumo. A?ia labiau draugystAi??.

KAi?? Jums reiA?kia draugystAi???

Draugai yra A?monAi??s, kurie gali laisvai kalbAi??tis, iA?gert ir padainuot kartu.

Kuriate kinAi?? ir poezijAi??. Kuris raiA?kos bAi??das Jums artimesnis?

Abu. Negaliu atskirt. AiA?ku, kad vienAi?? savo gyvenimo dalA? galiu tiktai uA?raA?yt, o kitAi??Ai??ai??i?? iA?reikA?t vaizdais. Mes visi sudaryti iA? daug daliA?. Kiekvienas esam medis su daug A?akA? ir A?akeliA?. Kai kurios iA? jA? gali augt tik per A?okA?, muzikAi?? ar vaizdus. Graikai tai labai gerai A?inojo ir turAi??jo savo septynias mAi??zas.

Kai XX amA?iaus A?eA?tajame deA?imtmetyje kraustAi??tAi??s iA? Viliamsburgo A? ManhatenAi??, sakAi??te, kad buvote suskilAi??s A? tAi??kstantA? daleliA?. VAi??liau sukAi??rAi??te savo vientisumAi??. Kaip tai pavyko?

Tas daleles sudAi??jau kartu per maA?daug pirmus deA?imt metA? Amerikoje. A?ia viskas buvo prieinama, galAi??jau daryt, kAi?? noriu, ir augt visom A?akom. Buvau kaip kempinAi??, kuri sugeria viskAi??. Kai A? viskAi?? A?siveli, atsidaro naujas pasaulis. Pradedi tam pasauly augt iA? naujo.

Ar tikslu JAi??sA? kAi??rybAi?? vadinti dokumentine?

TurbAi??t viskas yra dokumentika.

IA?monAi??s ten nedaug?

Kuo maA?iau, tuo geriau. Jau ai??zSemeniA?kiA? idilAi??seai??? norAi??jau prieit kuo arA?iau realybAi??s, nes ten yra gyvenimo esencija.

Manot, kad gyvenimo nesufantazuosi?

Oi, ne. Fantazija irgi yra gyvenimas. Priklauso nuo to, kaip praleidi pirmus septynerius, deA?imt ar penkiolika gyvenimo metA?. A?ibuntas MikA?ys sakydavo: a, tas Rilke, a, tas ProustasAi??ai??i?? jie uA?augAi?? minkA?tuos pataluos. JA? realybAi?? visai kitokia, jie gali fantazuot.

KodAi??l savo kAi??rybai pasirinkote dienoraA?A?io formAi???

Nepasirinkau. Tai atAi??jo savaime. Kai man buvo penkeri, A?eA?eri, septyneri metai, dar nemokAi??jau raA?yt. Ai?? mokyklAi?? mane iA?leido labai vAi??lai. AA? paiA?ydavau tai, kas dAi??josi tAi?? dienAi??. Kai tik iA?mokau raA?yt, iA?kart pradAi??jau dienoraA?tA?. Ai??raA?ai trumpi: ai??zTAi??vas A?iandienAi?? nuvaA?iavo A? malAi??nAi??, mes pasAi??jom rugius, papjovAi??m kiaulAi??.ai??? Ten nebuvo nieko asmeniA?ka, raA?iau be jokiA? emocijA?, tik tai, kAi?? galima matyti ir nufilmuoti. Mano gyvenimas ai??zmeneai??? prasidAi??jo su dienoraA?A?iu.

fake viagra how to tell.

Ar save pavadintumAi??te laisvu A?mogumi? Kas Jums yra laisvAi???

NAi?? vienas iA? mAi??sA? nesam laisvi. LaisvAi?? yra labai komplikuotas A?odis. Mes vadinam filmus independent cinemaAi??ai??i?? laisvasis kinas. AA? visados pabrAi??A?iu, keliaudamas per universitetus, kad priklausau, esu dependent. AA? priklausau nuo visko, kas buvo padaryta ir sukurta prieA? mane. AA? paveldAi??jau viskAi??, esu tik paskutinis lapas to medA?io, kuris yra mAi??sA? civilizacija. Kai pradedu uA?raA?yt savo gyvenimAi?? popieriuje, suprantu, kad nesukAi??riau tos formos. Visas mano A?iAi??rAi??jimas ir galvojimas priklauso nuo visko, kas buvo padaryta prieA? mane.

LaisvAi??s momentas yra kaA?kur giliai. ElementA? lentelAi?? sukurta jau prieA? man gimstant, bet, bAi??damas ta medA?io virA?Ai??nAi??lAi?? ir naudodamas tuos elementus, galiu augt truputA? aukA?A?iau. A?ia svarbus Carlas Gustavas Jungas. Yra visa atmintis, bet ji auga, kaip ir medis: pleA?iasi minties ir kultAi??ros paveldas. TaiAi??ai??i?? labai normalu ir natAi??ralu.

Tiesa, kartais yra varA?tA? ir trukdymA? A?vairiuose pasaulio kraA?tuose. Ten paproA?iai A?mogA? prilaiko, rAi??mina, paguldo A? Prokrusto lovAi??, ir tada reikia iA?trAi??kt.

Ar ideologija irgi yra vienas iA? tA? rAi??mA??

Kokia ideologija?

PavyzdA?iui, liberalioji.

Visos ideologijos tave A?rAi??mina. Tas pat ir su religijom.

Esate tikintis A?mogus?

AA? save pavadinA?iau tikinA?iu A?mogum. Tikiu, kad yra kaA?kas, ko mes nesuprantam. MAi??sA? gyvenimas nepasibaigia A?ia, prie A?ito stalo. Esame labai komplikuoti ir neA?inom, kur yra pati mAi??sA? giluma ir kas pavirsta dulkAi??m, o kas eina A? kitas dimensijas. AA? tikiu A? angelus ir A?ventuosius, kurie darAi?? viskAi??, kad A?monija bAi??tA? subtilesnAi?? ir augtA? toliau.

Ar Jums pavyksta daA?niausiai bAi??ti A?ia ir dabar? Juk JAi??sA? filmai yra nostalgiA?kiai??i??

VisAi?? laikAi?? bandau bAi??ti A?ia. Kamera gali filmuot tik tai, kas yra A?ia.

Kamera yra bAi??das iA?likti A?ia?

Ne, aA? nenoriu iA?likti A?ia, aA? noriu eiti A? priekA?. BAi??nu dabarty, nufilmuoju, ir visa ta medA?iaga tuoj pat pasidaro praeitis. Man bAi??ti dabar reiA?kia eiti A? priekA?.

Neseniai Niujorke pristatAi??te savo naujausiAi?? filmAi?? ai??zMy Mars Bar Movieai???. Ar tikite, kad bohema iA?gelbAi??s pasaulA??

Ne, bohema neiA?gelbAi??s pasaulio. Ji yra viena A?monijos dalis, kuri padeda augt mAi??sA? dvasinAi??ms vertybAi??ms. Kartais ji turi A?takos politiniam gyvenimui: kai kurios idAi??jos ateina iA? bohemos. Universitetai, mokslas turi daugiau A?takos negu bohema. Tiems, kurie dirba moksle, kartais pasidaro nuobodu. Tada jie gali paklausyt muzikos ar paskaityt poezijos. A, bet jie neklauso muzikos ir neskaito poezijosai??i?? Bohema irgi A?neA?a savo dalA? A? civilizacijAi?? ir kultAi??rAi??.

Kas Jums yra groA?is?

GroA?is yra tai, kas graA?u. MAi??sA? groA?io supratimas ateina iA? tradicijos, paveldAi??jimo. Bet gerai, juk galiu kalbAi??t tik apie saveai??i?? Man graA?u yra tai, kas giliau ir teikia pasitenkinimAi??. GraA?A? dalykAi?? noriu matyt dar ir dar kartAi??. KaA?ko yra tose spalvose, judesy, garse ar A?odyje. Tai primena druskAi??, kurios reikia berti A? sriubAi??. GroA?is prideda tai, kas mane praturtina. Menas padeda mums vystytis ir nepavirsti A?vAi??rimis.

(Po dviejA? dienA? Jonas Mekas papraA?Ai?? dar kartAi?? uA?duoti tAi?? patA? klausimAi?? ir A?A?kart atsakAi?? taip):

Apie groA?A? dabar aA? pasakysiu kitaip. Jis yra susijAi??s su tuo, iA? kur mes ateinam, kas esam ir kur einam. Europoje juk buvo Ai??imto metA? karas. Viskas buvo nuniokota, masinis maras. Tuo pat metu Della Francesca pieA?Ai?? angelus su A?viesiais veidais. Dabar A?iAi??rAi??damas A? tuos paveikslus negali patikAi??ti, jog buvo Ai??imto metA? karas. Kai atrodAi??, kad vilties nebAi??ra, dailininkas A?monijai pristatAi?? kitAi?? tikrovAi??, A? kuriAi?? mes turim eit. Menas ir groA?is padeda atsistatyt, augt ir iA?eit iA? maro.

Pasukime prie istorinio klausimo. Kaip Jums sovietiniais laikais pavyko atvykti A? LietuvAi???

Buvo labai sunku. Ta istorija, kaip man pavyko nuvaA?iuoti A? LietuvAi??, irgi yra beveik anekdotas. 1966 metais Jurijus A?ukovas, ai??zPravdosai??? kultAi??ros skyriaus redaktorius, atvaA?iavo A? NiujorkAi?? ir norAi??jo susitikti su Allenu Ginsbergu padaryti interviu su juo. TaA?iau neA?inojo, kur jo ieA?koti, kaip su juo susisiekti. KaA?kas pasakAi??, kad aA? paA?A?stu GinsbergAi??, ir A?ukovas turAi??tA? susisiekti su manim, o aA? ai??zPravdosai??? redaktoriA? pristatyA?iau. Taigi paskambino kaA?kas iA? ambasados ir papraA?Ai?? pagalbos dAi??l to susitikimo su Allenu Ginsbergu. SovietA? SAi??jungoje buvo kino A?urnalas ai??zIskusstvo kinoai??? (gal tebeleidA?iamas ir dabar, tik politika turbAi??t jau pasikeitusi), kuriame dar iki mano susitikimo su A?ukovu buvo iA?spausdinta pora straipsniA? apie naujAi??jA? Amerikos kinAi??. Taigi A?ukovas jau A?inojo apie mane. Tai mes susitikom, aA? nuvedA?iau jA? pas AllenAi?? GinsbergAi??, paskui palydAi??jau dar pas kelis A?mones. IA?gAi??rAi??m vodkos ir alaus, ir jis, turAi??damas tuos interviu, grA?A?o A? MaskvAi?? ir iA?leido knygAi??.

Taip iA?Ai??jo, kad 1971 metais Maskvos kino festivalio vadovai pakvietAi?? mane dalyvauti kaip ai??zFilm Cultureai??? A?urnalo korespondentAi??. Su broliu Adolfu nuvaA?iavom. Mane Maskvoje prijungAi?? prie Lietuvos kino delegacijos. Buvo trupuA?iukAi?? nuobodu, bet gana laisvai galAi??jom vaikA?A?iot po MaskvAi??. Tada aA? pagalvojau, kodAi??l nesusitikus su A?ukovu. Tai ir pasakiau, kad norAi??A?iau paskambint A? ai??zPravdAi??ai???, pakalbAi??t su A?ukovu. Delegacija A?iAi??ri A? mane ir beveik pradeda drebAi??t. A?ukovas sako, atvaA?iuok, iA?gersim arbatAi??lAi??s. Klausiu, ar gali mane nuveA?ti A? ai??zPravdosai??? redakcijAi??. Kilo panika, nes ai??zPravdaai??? buvo kaip Dievas ir velnias kartu sudAi??jus. Bet iA?kvietAi?? taksi, nuveA?Ai??. Delegacijos atstovas lauke vaikA?to, o mes geriam arbatAi??. A?ukovas buvo labai laimingas, kad su juo susitikau. Tuo viskas bAi??tA? ir pasibaigAi??, bet delegacijai pasakiau, kad norAi??A?iau A?ia proga aplankyt savo motinAi??. Delegacija sako, kad reikia specialaus leidimo, mAi??nesis praeis, kol tai bus A?manoma, viza yra tik A? MaskvAi??, todAi??l A? LietuvAi?? vaA?iuot man negalima. Tada aA? paklausiau, ar galAi??tA? mane sujungt su A?ukovu. Reakcija tokia: tvarkoj, tvarkoj, nuveA?im tave A? LietuvAi??. Nuskrendam A? VilniA?, ir aA? sakau, kad dabar norAi??A?iau vaA?iuot A? SemeniA?kius. Jie sako, kad mano mamAi?? atveA? A? VilniA?, nes nAi?? vienas, kuris yra atvykAi??s iA? Amerikos A? LietuvAi??, negali iA?vaA?iuot iA? Vilniaus. AA? ir sakau: galit mane sujungt su A?ukovu? Reakcija tokia: tvarkoj, tvarkoj, nuveA?im tave A? SemeniA?kius. Tada aA? sakau, kad norAi??siu filmuot, nes turiu ai??zBolexai??? kamerAi??. Jie sako: o, mes tau duosim visAi?? sunkveA?imA? profesionalios filmavimo aparatAi??ros su A?viesom. Ne, sakau, man to nereikia, nes turiu ai??zBolexai??? kamerAi??.

Tai nuveA?Ai?? A? SemeniA?kius, o uA? kilometro visAi?? laikAi?? sukiojosi sunkveA?imis, prikrautas aparatAi??ros, bet aA? neA?inau, kokios. VisAi?? laikAi??, kol buvau pas motinAi?? ir brolius, danguj skraidAi?? sraigtasparnis. NeA?inau, kokia ten buvo technologija, kAi?? jie norAi??jo matyti arba klausytis. PristatAi?? palydovAi??. Ji visAi?? laikAi?? buvo kartu, negalAi??jau jos atsikratyt. NegalAi??jom labai laisvai kalbAi??tis. Tai taip aA? nuvaA?iavau A? LietuvAi??.

Kalbino RamAi??nas A?iA?elis