Dabartis praeities kontekste

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA: Tapyba
AUTORIUS:Ai??Aldona DapkutAi??
DATA: 2013-12

miglior prezzo kamagra.

viagra advertised on the radio. cialis black kaufen Apie XV Vilniaus tapybos trienalAi??Ai??

ai??zTapybos kontekstaiai???

Kai tu mokaisi, tu tik atveri sau tai, kAi?? tu jau seniai A?inai.
Kai tu darai veiksmAi??Ai??ai??i?? tu parodai, kad tu iA? tikrA?jA? tai A?inai.
Kai tu mokaiAi??ai??i?? tuAi??tik primeni kitiems, kad jie A?ino visa tai taip pat gerai, kaip ir tu. Mes visi mokomAi??s, elgiamAi??s ir mokome

Ai??Tapybos skonis

XV Vilniaus tapybos trienalAi?? tapybos adeptams buvo dA?iaugsmas. SostinAi??s Ai??iuolaikinio meno centre (Ai??MC) matAi??me tradicinAi?? tapybAi?? (didingai skamba!), dar tiksliauAi??ai??i?? paveikslus. Nes A?iuolaikinAi?? tapyba, ne, ne tik A?iuolaikinAi??, o visa apskritai, buvo ir yra viena A?takingiausiA? dailAi??s istorijos varomA?jA? jAi??gA?Ai??ai??i?? uA?tenka prisiminti renesansAi??, modernizmAi??. Dabar tapyba, gerai A?sigilinus, persmelkia kitas A?iuolaikinio meno formas. Galima nurodyti nemaA?ai meno pavyzdA?iA?, kai tapyba tarsi iA? vidaus sprogdina arba sutelkia kai kuriuos A?iuolaikinio meno pavidalus (videomenAi??, grafikAi??, keramikAi??, skulptAi??rAi??, instaliacijAi??, kAi??no menAi??, performansus…). Tapyba atrodo dar ai??ztapybiA?kesnAi??ai???, jos gyvybingumasAi??ai??i?? akivaizdesnis, kai prisimeni prieA? tai Ai??MC buvusias ir dominavusias A?iuolaikinio naujojo meno parodas; A?is kontekstas veikia A?iandienos naudai.

Kas yra tapyba? Kiek bandymA? bAi??ta jAi?? apibrAi??A?ti, ir kaskart iA? naujo kyla poreikis. Nes tapyba lyg amA?inas A?mogaus sapnas vis ateina nepaisydama jokio nuoseklumo ir kasdienybAi??s, globalizacijos logikos. Tapyba pasiekia mus nuo prieA?istoriniA? laikA?. KAi?? ten matome? Temas, net kompozicijAi?? ar jos ai??znebuvimAi??ai??? lemia egzistenciniai motyvai, aiA?ki vaizduojamo objekto struktAi??ra, realizmas, tapybiA?kumas, spalvA? atranka (aplinkos nevaizdavo, bent iki A?iol tokios tapybos neatrasta), faktAi??riA?kumas, apimtis, linijinio prado ir spalvos jungtis, tokie patys kaip A?iandien daA?ai ir teptukas. Tokiai tapybos sampratai atstovauja ne tik Antano MartinaiA?io profesioAi??nalumo nulemta faktAi??rinAi??, pastozinAi?? tapyba, nepriekaiA?tinga spalvinAi?? klausa, intuityvi ir kartu sAi??moninga nuostata, erudicija. Tematikos prasme ji siejasi su Algio SkaA?kausko ai??zpieA?tine tapybaai???. Tad lyg ir nuostolis, kad lygiagreA?iose su trienale parodose buvo eksponuojami giminingi autoriai, nes esminAi?? tapybos ir tematikos pozicija panaA?iAi??ai??i?? groteskas, mitologija, legendos, poetizmai, ambivalentiA?kumas ir kraA?tutinis tapybiA?kumas. A. MartinaiA?io labiau akcentuota pati tapybos materija, A. SkaA?kauskoAi??ai??i?? tematika, su stilistika organiA?kai suaugAi?? prasminiai akcentai. Bet pati tapybos poetikaAi??ai??i?? analogiA?ka. Tame kontekste pasigedau Ai??arAi??no Saukos arba bent jau jam artimA? autoriA?. Labai vykAi?? lydimA?jA? parodA? pavadinimaiAi??ai??i?? renginio intencijas atspindi A. MartinaiA?io ai??zTapybos pavirA?iaiai??? ir A.Ai??SkaA?kausko ai??zKasdienybAi??s mitaiai???. Jos kartu brAi??A?ia ir dvi tapytojA? nuostatas: pirmoji bAi??tA? ai??ztapyba dAi??l tapybosai???, meilAi?? tapybai dAi??l jos paA?ios; antrojiAi??ai??i?? tapyba kaip mediumas, kaip priemonAi??, aiA?kiai pasirenkama konkreA?iam tikslui pasiekti. Pirmu atveju tapyba yra siekiamybAi??, visa kita tarnauja jai. Tokios tapybos nuostatos laikAi??si arsininkai. Tai liudija ir jA? pasirinkti motyvai, ir A?anraiAi??ai??i?? peizaA?as, natiurmortas. Antru atveju dailininkai turi siekiamybAi??Ai??ai??i?? motyvai, temos sudAi??tingAi??ja, tapyba tarnauja siekiamybei. Pirmieji yra modernizmo iA?laisvinimo garbintojai, kitiAi??ai??i?? laikosi klasikiniA? nuostatA?. Antroji nuostata lemia ir A?iuolaikinAi??s tapybos vaizdinA?. KraA?tutiniai A?iA? dviejA? nuostatA? atstovai dabartinAi??je Lietuvos tapyboje gali bAi??ti: pirmosios, pavyzdA?iui, Linas Gelumbauskas, Antanas Obcarskas; antrosiosAi??ai??i?? RamAi??nas A?eponis, A?idrija JanuA?aitAi??. Be jokios abejonAi??s, abiem atvejais geriausiai pavyksta tiems, kurie talentingi, kurie pasiekia meistriA?kumo ir kuriA? dirbant neapleidA?ia tikAi??jimas bei sAi??kmAi??. Tai akivaizdA?iai matAi??me ir trienalAi??s ekspozicijoje.

TaA?iau viskas mAi??sA? tapyboje yra gerokai sudAi??tingiau, nei buvo pateikiama trienalAi??s ekspozicijoje. Ar tikslinga, ieA?kant tapybos tradicijA? tAi??stinumo ir dabartiniA? jos transformacijA?, tenkintis vien meninAi??s praktikos patirtimi ir jos refleksijomis? O gal tik teorijos ai??zsako tiesAi??ai???? TrienalAi??s ekspozicija A?rodAi??, kad objektyviai artikuliuoti A?iuolaikinio meno proceso neA?manoma net teoretikams.

TodAi??l norAi??tA?si paA?velgti A? tapybAi?? kaip A? regimAi?? ai??zpasirodymo dovanAi??ai??? ir kaip A? tai, kas tenkina ai??znelauktAi?? lAi??kestA?ai??? (Jeanas Lucas Marionas). Sukyla A?vieA?umo ilgesys?! JauA?iamas tapybos skonis? MAi??gautis tapyba, patirti A?iAi??rAi??jimo malonumAi?? taip pat yra menas, kurio reikia mokytis. MAi??gautis jos kAi??rimo procesu, A?iAi??rAi??jimu. Kaip nesibaigianA?iu amA?inos tapybos sapnu. O sapno logika, suprantama, ne vadovAi??linAi??. To nelogiA?ko polAi??kio, man regis, ir pritrAi??ko trienalAi??s rengAi??jams.

Norint mAi??gautis, kontekstas nebAi??tinas, tad siAi??lau dar vienAi?? galimAi?? ai??zkontekstAi??ai???Ai??ai??i?? jo nebuvimAi??. A?mogaus veidAi?? apA?iAi??rinAi??ti be kAi??no ir aplinkos, kaip daro A?ygimantas Augustinas. Hedonistinis poA?iAi??ris A? tapybAi??Ai??ai??i?? A?vilgsnis be jokiA? datA? ir aplinkybiA?. Tai daA?A?, spalvA?, tapymo bAi??dA? puota, tai skonio pojAi??tis. Siekis patirti malonumAi??, kaip teigia hedonizmas ar malonumo teorijos. MalonumasAi??ai??i?? vien tapybos buvimas, vien buvimas su tapyba, buvimas tapyboje. Malonumas ne tik akims ir juslAi??ms, bet ir A?irdA?iai. Dauguma mAi??sA? tapytojA? paveikslA? nuteikia meditatyviai, skatina dvasiA?kai susitelkti, tampa sAi??moningumo lavinimo metodu. AA? sAi??moningAi??ju, kai suvokiu bAi??tA?, stebAi??dama Kristinos AliA?auskaitAi??s, Ai??riko ApaA?aiso, Henriko A?erapo, Algio GriA?keviA?iaus, Vidmanto Jusionio, AistAi??s KirvelytAi??s, SAi??awomiro Lipnickio, Arvydo MartinaiA?io, Vyganto PaukA?tAi??s, AudronAi??s PetraA?iAi??naitAi??s, Dainiaus Trumpio, Virginijaus Viningo tapybAi??. Yra autoriA?, kurie pakylAi??ja A? aukA?tesnA? savimonAi??s lygmenA?Ai??ai??i?? kontempliacijAi??Ai??ai??i?? aukA?A?iausio paA?inimo rAi??A?A?, kai pasyviai iA?tirpstu tapybos mistikoje (RAi??ta KatiliAi??tAi??, AgnAi?? JonkutAi??, ViaA?eslavas Jevdokimovas-Karmelita, A?. JanuA?aitAi??, Monika FurmanaviA?iAi??tAi??, AuA?ra BarzdukaitAi??-VaitkAi??nienAi??, Romualdas Balinskas, R. A?eponis). Jei tartume, kad pagal Platono mAi??stymAi?? egzistuoja tapybos idAi??ja, o jei remsimAi??s krikA?A?ionybeAi??ai??i?? vienatinis Tapybos dievas, tai A?i paroda yra to dievo kontempliacija ir meditacija. Tapyba tampa nebe lavono mumija, o gyva A?iuolaikinio meno materija, kai nesvarbu jos technika, stilistika, dydis, dailininko profesija ar diplomas… ai??zKAi??rybos objektasAi??ai??i?? grynoji tapybos kalbaai??? (L. Gelumbauskas); ai??z…tapyti mAi??gaujantis tapymo procesu…ai??? (RamAi??nas GrikeviA?ius); ai??zRaimondo MartinAi??no tapyboje spalva visada buvo svarbiausia raiA?kos priemonAi??ai??? (Vidas PoA?kus).

purchase lioresal

Gaivumu dvelkia nauji tapybos technikos deriniai, nors dominuoja klasikaAi??ai??i?? aliejus ant drobAi??s, iA?naudojant pastozinAi?? tapybAi?? ir kitas pavirA?iaus kAi??rimo galimybes. NaujesnAi??s tapybos technikos paieA?kosAi??ai??i?? tai naujo santykio su drobAi??s (paveikslo) plokA?tuma paieA?ka ir poreikis tapyboje iA?plAi??sti erdvAi??, kuri nepasiekAi?? renesansiniA? uA?mojA?, bet byloja apie dar neatskleistas tapybos galimybes bei galimybAi?? atrasti naujus erdvAi??s plokA?tumoje kAi??rimo bAi??dus. Tam pasitelkiami ir A?vairAi??s tapysenos bAi??dai: pavirA?iaus turtingumas, A?vairios faktAi??ros ar lygumas, kai erdvAi?? plazdena aplink, pavirA?iuje ar sminga gilyn, bet nenaikina plokA?tumos. Labai intriguoja A?i nauja lietuviA? tapybos tendencija, dA?iugu, kad tapyba ieA?ko pati savAi??s, atsispirdama nuo savo iA?takA? ir prigimtiesAi??ai??i?? vaizdo plokA?tumoje kAi??rimo spalvomis. IA?pleA?iama ir spalvingumo samprata, naudojama ne tik achromatika ar ryA?kAi??s daA?ai, bet ir netapybinAi??s priemonAi??s kartu su daA?ais, panaudojant specifinius pigmentus ar pan. TokiA? dalykA? anksA?iau buvo maA?iau.

Ai??A?vilgsnis A? trienalAi?? su katalogu rankose

XV Vilniaus tapybos trienalAi??s ai??zTapybos kontekstaiai??? atidarymo proga buvo iA?leistas parodos katalogas. Ai??A? kartAi?? tai svarbu, nes katalogas buvo neatsiejama A?ios ekspozicijos dalis, padAi??jusi A?iAi??rovui bei apie jAi?? raA?antiesiems susiorientuoti, atsakiusi A? daugelA? organizaciniA? bei su trienalAi??s koncepcija susijusiA? klausimA?. Katalogas padAi??jo ir greiA?iau rasti atskaitos taA?kus A?iAi??rint skirtingA? autoriA? kAi??rinius, nes jame pateikti paA?iA? menininkA? ar kitA? autoriA? tekstai apie jA? kAi??rybAi??.

Katalogo A?A?angoje trienalAi??s kuratorAi?? NijolAi?? NevA?esauskienAi?? raA?o: ai??zAi??iA? metA? trienalAi?? nagrinAi??ja tradicijA? ir naujA?jA? meniniA? idAi??jA? kontekstus, strategijas ir kaitAi??. Bandoma apibAi??dinti A?iuolaikinAi??s tapybos situacijAi??, brAi??A?ti jos plAi??tros kontAi??rus. Stengiamasi tirti, kur link eina tapyba, kiek A?iuolaikinei tapybai aktualios tradicinAi??s raiA?kos priemonAi??s, kiek aktualus figAi??rinis ar abstraktus mAi??stymas, koks A?ios dailAi??s srities santykis su naujosiomis medijomis. Ekspozicija formuojama atskleidA?iant skirtingus kontekstus: pirma, tradicijA? ir naujA? idAi??jA? inspiracijA?: istorinis Lietuvos tapybos kontekstas nuo ai??zArsai??? iki A?iA? dienA?; antra, vietos kontekstas: nuo vieA?umai skirtA? kAi??riniA? iki kasdienybAi??s periferijos refleksijA?; treA?ia, kultAi??riniA? inspiracijA? kontekstai. Darbai sukurti per pastaruosius trejus metus (2010ai??i??2013). Tapytojai pateikia ir kAi??rybinio credo / koncepcijos apraA?Ai??.ai???

Tai, kad trienalAi??s balansuota tarp ai??zsuneA?tinAi??sai??? ir kuratorinAi??s parodos principo, jai neiA?Ai??jo A? naudAi??. A?inant atrankos komisijos (RiA?ardas BartkeviA?ius, Kotryna DA?ilavjan, Algimantas Kliauga, Arvydas Ai??altenis, Gintautas VaiA?ys, GraA?ina VitartaitAi??) ir kuratorAi??s NijolAi??s NevA?esauskienAi??s vertinimo kriterijus bei tai, jog didA?iuma ai??zsuneA?tiniA?ai??? darbA? autoriA? (o jA? buvo 140) buvo vyresniosios ar vidurinAi??s kartos, negalima buvo tikAi??tis proverA?io ir kiek naujesnio poA?iAi??rio A? tapybos menAi??. Beje, daug jaunA?jA? menininkA?, turAi??dami iA?ankstiniA? nuostatA? (A?inodami?), net nebandAi?? siAi??lyti savo kAi??riniA?: ai??zmano darbai ne trienaleiai??? arba ,,aA? tapau ne kaip reikia trienaleiai???. O kas ai??zA?ino, kaip reikiaai???? TAi?? galAi??jo sprAi??sti tik kuratorAi??, jei bAi??tA? turAi??jusi besAi??lyginAi?? galimybAi?? kviestis ne tik uA?sienio autorius. Tuomet galima bAi??tA? raA?yti apie trienalAi?? be jokiA? ai??zjeigu…ai???.

Vis dAi??lto matomas ir aktualus pokytis, palyginti su kitomis trienalAi??mis: iA? 42 Lietuvos dalyviA?Ai??ai??i?? 14 moterA?, iA? kuriA? net 9 atstovavo jaunajai ir jauniausiai kartai. BAi??tent jA? kAi??ryba sudaro A?iuolaikinAi??s Lietuvos tapybos branduolA?, kuris ir lems jos likimAi?? artimiausiu metu. To Lietuvoje dar nebuvo. Keista prisiminus, jog kaA?kada (o gal ir dabar tai egzistuoja?) grupAi?? ai??z24ai??? neA?sileido A? savo gretas nAi?? vienos moters ir nespausdino savo reprezentaciniuose leidiniuose, kataloguose nAi?? vienos dailAi??tyrininkAi??s tekstA?. Dar keisA?iau, kad kai kurios A?iA? tapytojA? moterA? yra Povilo RiA?ardo VaitiekAi??no, Jono GasiAi??no, H. A?erapo mokinAi??s.

A?odis ai??zkontekstasai???, kuris pasirinktas trienalAi??s pavadinimui, nAi??ra vienareikA?mis (lotyniA?kai jis reiA?kia ai??zsuriA?tasai???): 1) prasmAi??s poA?iAi??riu baigtinAi?? teksto iA?trauka, leidA?ianti tiksliai suprasti A? jAi?? A?einanA?io A?odA?io, posakio ar sakinio reikA?mAi??; 2) kokio nors fakto, A?vykio, aplinkybAi??s, sAi??lygos, aplinka. TrienalAi?? rengta turint galvoje antrAi??jAi?? sAi??vokos reikA?mAi??, o man A?domi ir pirmoji. Konteksto tema A?domi. PavyzdA?iui, A?mogaus figAi??ra jAi??ros kontekste tapo net vienos iA? modernizmo krypA?iA? prielaida. Pietas Mondrianas savos tapybos principus sakosi atradAi??s gamtoje, OlandijojeAi??ai??i?? status kampas, kurio horizontalAi?? yra peizaA?as, o vertikalAi??Ai??ai??i?? A?mogus. Horizonto arba jAi??ros linijos sankirta su vertikale, kurios virA?uje yra mAi??nulis, sudaro statA? kampAi??, reiA?kiantA? poilsA? (A?urnalas ai??zVauloirai???, 1927). Ai??i sankirta sudaro pagrindinAi?? jo tapybos formulAi??: horizontalAi??ai??i??vertikalAi?? ir pirminAi??s spalvos. Kaip matome, tapyba nenutraukia ryA?iA? su gamta. Reikia minties pastangos ir jautrumo, kad teisingai perskaitytume kAi??rAi??jo intencijas. ai??zKurti formasAi??ai??i?? tai gyventiai???,Ai??ai??i?? taip savo kAi??rybAi?? suvokAi?? pirmieji abstrakcionistai. Ai??domu, kiek mAi??sA? tapytojA? turi savo tapybos ir gyvenimo filosofijAi??? Ta proga vertAi??tA? perskaityti kataloge pateiktas menininkA? mintis.

Man atrodo, trienalAi??s koncepcija bAi??tA? iA?samesnAi??, aiA?kesnAi??, jei katalogo A?A?angoje bAi??tA? pateiktas ir trumpas istorinis-politinis, o ne vien meninis-kultAi??rinis kontekstas. AiA?ku, jA? kiekvienas gali susidAi??lioti iA? turimA? A?iniA? ir asmeninAi??s patirties. O vis dAi??lto! Vilniaus tapybos trienaliA? pradA?ia susijusi su ypatinga politine padAi??timi, o jA? prasmAi?? susijusi su prieA?tara sovietinAi??ms dogmoms, kova uA? tikrAi?? tapybAi??, nepaisant kompromisA?, darytA? vardan… Tada tapyba buvo ideologiniA? kovA? fronte. Lietuvoje ji turAi??jo iA?sikovoti teisAi?? bAi??ti tokia, kokia yra, ir siekti, kad jAi?? tokiAi?? ir priimtA?. Taip buvo ir Kauno meno mokyklos laikais, ir pokariu, ir sovietmeA?iu, kai prasidAi??jo Vilniaus trienaliA? era, ir dabartiniame Lietuvos, Europos SAi??jungos bei pasauliniame kontekste. Dabar tapyba daA?nai prabyla visa jAi??ga, kartais A?gyja nevisavertiA?kumo, kurA? nepelnytai iA?gyvena dAi??l A?iuolaikinio meno konteksto.

Ai??Kur link eina tapyba?

Ai??domu, kuo skiriasi minAi??tA? laikotarpiA? tapyba? TokiAi?? mintA? sukAi??lAi?? XV trienalAi??s organizatoriA? intencijos, nors tema reikalautA? platesniA? apA?valgA?. Tuomet aktualAi??s taptA? ne bendri regioniniai bruoA?ai, o bendraA?mogiA?kos, globalios tematikos kAi??riniai. Vietos kontekstui trAi??ksta lietuviA?kos gamtos paskatintA? kAi??riniA?, tapybos poetikos lemtingojo gamtovaizdA?ioAi??ai??i?? iA? jo iA?sirutuliojo neapibrAi??A?iamo A?anro lietuviA?kasis figAi??ratyvas (kad ir tie patys A. Martinaitis bei A. SkaA?kauskas), gimAi?? ir peizaA?inAi?? lietuviA?koji abstrakcija. Tai galAi??tA? bAi??ti ir fotografija, ir vienas kitas ryA?kesnis prieA?kario peizaA?as, eksponuotas trienalAi??je. Labai stiprios ir gajos lietuviA? peizaA?o tradicijos egzistenciA?kai svarbios buvo XXAi??a. I pusAi??je, A?tvirtinant tautinAi?? tapatybAi??, valstybingumo idAi??jas. PeizaA?as buvo niA?a, kurioje buvo galima pasislAi??pti nuo reikalaujamo menoAi??ai??i?? ai??zinternacionalinio tematika ir nacionalinio savo formaai???. Dabar to nebAi??ra. Bet peizaA?o, kaip svarbaus mAi??sA? tapybos dAi??mens, vaidmuo nesilpnAi??ja, tik akivaizdi jo kaita (apie tai kalbAi??jo ir parodos kuratorAi??). Nauja A?mogaus jausena pasaulyje keiA?ia ir peizaA?o sampratAi??Ai??ai??i?? jis tampa metafizinis. Tai daugiau nei tik gamta, o gamtos santykis su A?mogaus jausena joje. DA?iugu, kad trienalAi??je tai ai??zpagautaai???. IA? katalogo A?A?angos: ai??zTrienalAi??s akiratyjeAi??ai??i?? tradicijA?, naujA? meniniA? idAi??jA? ir tapybos kaita.ai??? (N. NevA?esauskienAi??) Kaita ar tAi??stinumas? KaitAi?? labai sunku A?rodyti. Nepakanka iA?vardyti naujas temas ar technikas. IA?ties, kaip teigiama kataloge, susilieja, supanaA?Ai??ja ne tik Baltijos regionai, bet ir meno kryptys.

Kuratoriaus vaidmuo bAi??tA? pozityvesnis, o oponentams bAi??tA? lengviau A?rodyti savo tiesAi??, jei Lietuvos tapyboje ieA?kotume ne sroviA? (jos negimAi?? Lietuvos kontekste), o A?iAi??rAi??tume A? laikotarpA?, tam tikrAi??, kad ir trumpAi??, istorinA? periodAi??, regioninA?Ai??ai??i?? gyvAi??jA?Ai??ai??i?? kontekstAi?? (kad ir ryA?ys su liaudies menuAi??ai??i?? ne kaip vienas iA? veiksniA?, o lemiamas mentaliteto prasme); ieA?kotume konkretaus laiko A?enklA?. Nes skirstymas kryptimis jau nieko nebepaaiA?kina, neiA?ryA?kina nieko naujoAi??ai??i?? klimpstame modernizmo definicijose ir stringame dAi??l jo strimgalviA?ko noro atrasti vis naujAi?? kryptA?. Vienas menininkasAi??ai??i?? ir jau atskira kryptis pasaulio mene. To jau gana.

Patiko vokieA?iA? ekspresionisto Maxo Pechsteino (1881ai??i??1955) mintis, uA?raA?yta 1928 metais: ai??zBuvo teigiama, kad ekspresionizmas mirAi??. Ne mes davAi??me A?itAi?? vardAi?? mAi??sA? tapybos manierai. Tai buvo tie patys A?monAi??s, kurie norAi??jo jA? palaidoti. KAi?? bendra turi pavadinimas, sukurtas ne dailininkA?, kaip priemonAi??, kad galAi??tA? uA?fiksuoti, jog turi reikalAi?? su gyvaisiais tebedirbanA?iais? Nieko. MAi??sA? raida dar tik prasideda ir buvo vidinAi?? bAi??tinybAi??.ai???

Tad jei A?iAi??rAi??tume A? tarpukario panoramAi?? plaA?iau, o trienaliA? kontekstAi?? vertintume ne pagal kryptis, uA?simegztA? A?domesnis, A?vairesnis dialogas tarp to meto ir dabarties kAi??riniA?. Taip, lyg ir nebAi??ra romantizmo, bet baroko, klasicizmo atgarsiA? Lietuvoje vis dar justi; egzistencializmas persmelkAi??s beveik visus kAi??rAi??jus, humanistinAi??s nuostatos gyvos, o abstrakti ar realistinAi?? stilistika telieka tik kalbos priemonAi??, mediumas ir padeda menininkui pagal jo poreikius A?gyvendinti tikslus. MenininkA? nebejaudina, kokiai srovei jis ar ji priklauso. Jauna tapytoja GabrielAi?? GervickaitAi?? yra sakiusi: ai??zMan rAi??pi ne stilistinAi??s kryptys, o prasmiA? atvertys, autentiA?kos patirtys, A?kAi??nytos A?iuokart tapybos priemonAi??mis. Tik tam dabar menas ir gali bAi??ti reikalingas.ai??? Viena iA? trienalAi??s dalyviA? AuA?ra BarzdukaitAi??-VaitkAi??nienAi?? teigia: ai??zPastaruoju metu man atrodo, kad priemonAi??s menui kurti nebAi??ra tokios svarbios, kaip akcentuojama. Juk paveikA? tapybos kAi??rinA? galima sukurti ir spalvotais pieA?tukais.ai???

Ai??TikrovAi??s kontekstaiAi??ai??i?? tapybos palaima

Nauji gyvenimo kontekstai, naujos sAi??lygos skatina ir tapybos transformacijas, naujus vaizdinius. Tad akivaizdu, kad A? trienalAi??s kontekstAi?? aA? A?traukA?iau ir laiko dimensijAi??. Laikas turi nuostabiAi?? apvalanA?iAi?? galiAi??, iA?ryA?kina A?vykiA? svarbAi??, A?prasmina praAi??jusio laiko A?enklus asmeninAi??je kelionAi??je. Tik per laikAi?? galime sukaupti mums dovanotus neregimus turtus. Tikriausiai laikas negailestingas tiems, kurie bijo tiesos, paties gyvenimo, patirties. Laikas griauna mitus, nes jie neleidA?ia teisingai suvokti dabarties.

Vienas iA? lietuviA?kA? mitA?Ai??ai??i?? XX a. Lietuvos tapybos raidAi?? nulAi??mAi?? arsininkai (Antanas Samuolis, Antanas Gudaitis, Viktoras Vizgirda ir kt.). ChruA?A?iovinio atA?ilimo metu tuomeA?iai jaunieji griebAi??si ai??zmodernizmoai??? ir, savaip suvokdami arsininkA? tradicijas, sukAi??rAi?? dekoratyvinA? kolorizmAi??, kuris tapo dar vienu mitu, kad lietuviA? tapyba turi ir gali bAi??ti tik tokiaAi??ai??i?? spalvinga, kiek deformuota, skambi… Bet prisiminkime, kaip sunku buvo Algimantui Ai??vAi??gA?dai ir kai kuriems kitiems A?ito mito A?eA?Ai??lyje augti ir atrasti save. Gal jei ne to mito A?siA?aknijimas, bAi??tume turAi??jAi?? ne tik Ai??vAi??gA?dAi?? (Ai??. Saukai buvo jau lengviau). Puikiai pamenu, kai aA?tuntojo deA?imtmeA?io pradA?ioje A? parodas nepatekdavo nekoloristai, ai??zA?emininkaiai???, neatitikdavAi?? dekoratyvinio kolorizmo sampratos, nulemtos kolorizmo mitologijos. VAi??liau daugumai Lietuvos tapytojA? teko sunkiai brautis A? vieA?umAi?? ir nepasiduoti nevilA?iai, kartAi??liui, A?sivyravus konceptualizmui, prasidAi??jus instaliacijA?, videomeno, performansA?, akcijA? vajui… Tai buvo neiA?vengiama ir objektyvu, bet tapybos paA?auktiesiems ir jai iA?tikimiems nebuvo saldu.

SAi??lyginai pirmoji XV trienalAi??s dalis buvo formuojama kaip meninis-kultAi??rinis kontekstas, taA?iau liko uA?mirA?tas vAi??lyvasis Vincentas GeA?as. Teigta, kad daugiau dAi??mesio skirta lietuviA? menininkams, tad kam tada uA?sienieA?iai? KokA? kontekstAi?? jie sudarAi??? Organizatoriai kataloge teigia, kad mes nebesiskiriame, kad mAi??sA? tapybaAi??ai??i?? stipriausia? UA?sienio autoriA? darbai stiprAi??s ir jA? grA?A?tamasis ryA?ys svarbusAi??ai??i?? matome save lyg veidrodyje. Ai??A?kart jie akomponavo lietuviams: iA?ryA?kAi??jo ir panaA?umai, ir skirtumai. Lietuviai kaip visada spalvingesni ir dramatiA?kesni, emocijA? pagauti, tapo spontaniA?kiau, skaudA?iau neria A? bAi??ties gelmes (ne visi, aiA?ku). Kai kurie, pavyzdA?iui, A. Obcarskas, gali tarp uA?sienieA?iA? atrasti sau giminingA? asmenybiA? daugiau negu tarp savA?. Racionalioji tapyba akivaizdA?iai dominavo kviestiniA? autoriA? kontekste.

Antra trienalAi??s dalis atsiranda kaip pirmosios kontekstasAi??ai??i?? brAi??A?iamas ai??ztapybos likimasai???: postmodernizmo atgarsiai tapyboje, pasaulinio meno tendencijA? kontekstas, konceptualiojo meno, instaliacijA?, kino, fotografijos poveikis. TreA?iasis, neA?vardytas, kontekstasAi??ai??i?? VDA mokykla, laikotarpis, kai akademijoje dAi??stAi?? V. GeA?as, Augustinas Savickas, Leopoldas Surgailis, o vAi??liauAi??ai??i?? P. R. VaitiekAi??nas, J. GasiAi??nas, H. A?erapas…

Viagra Jelly buy

TaA?iau kodAi??l Lietuvoje vis dar neA?manoma susivokti savose tradicijose? Nes neiA?plAi??stas tapybos sampratos ir apA?valgos laukasAi??ai??i?? muziejA? tamsoje, archyvuose dar glAi??di netikAi??tumai ir tAi??no uA?gniauA?tas atradimA? dA?iaugsmas. Ar vis dar stinga dailAi??tyrininkA?? AtsidavusiA? specialistA??

IA? kataloge spausdinamos Kristinos StanA?ienAi??s recenzijos: ai??z…ai??i??A?velgiant A? lietuviA? tapybos laukAi??, tarsi savaime skatina grAi??A?tis A? mAi??sA? tapybos istorijAi??, kuri A?iandien anaiptol dar nAi??ra iki galo atskleista, A?sisAi??monintaai???. BAi??tent A?i mintis mane persekiojo raA?ant A?A? tekstAi??. TikAi??jausi, kad dailAi??tyra, man nedalyvaujant, jau A?engtelAi??jo gerokai pirmyn. Deja… TradicijA? paieA?kose labiausiai pritrAi??ko platesnio XX amA?iaus tapybos apA?valgos laukoAi??ai??i?? minimi vis tie patys menininkai, vis tos paA?ios ai??ztendencijosai???. A?velgiant jau iA? A?iandienos tapybos visumos (unikali galimybAi??), tradicijos gijos nAi??ra vienaprasmAi??s, jA? kur kas daugiau nei vien tik arsininkai ar trienalAi??s pradininkai bei aA?tuntojo deA?imtmeA?io tapytojai reformatoriai.

LietuviA?kas prieA?kario kontekstas irgi buvo A?vairesnis, nei pateikta parodoje, nors buvo proga parodyti ir saloninAi?? dailAi??, ir realizmAi??, kurio turime ir A?iuolaikinAi??je tapyboje. TrienalAi??s ekspozicija buvo labai rimta, chrestomatinAi??. O norAi??tA?si ir ironijos, ir A?maikA?taus poA?iAi??rio A? tradicijAi??. NorAi??josi susieti daiktiA?kAi??jAi??, racionaliAi??jAi?? tapybAi?? su tradicija, ir ne tik ekspresionistine,Ai??ai??i?? tad kai kurie autoriai pakibo ore ir atrodAi?? labai dideli novatoriai. O gal ne tie autoriai eksponuoti?..

Praeitis neturi kaustyti dabartinio mAi??sA? gyvenimo. Susitaikykime su savo praeitimi, leiskimAi??s jos lydimi, bet niekada ji tenekeliauja prieA? mus, kad nestabdytA?. Tik taip praeitis padeda geriau gyventi dabartyje. ,,Praeitis turi bAi??ti perskaityta ir iA?aiA?kinta, galiausiai ji turi rasti savo vietAi?? dabarties kodekse. Joje jau yra ateities sAi??klA?.ai??? (Valerio Albisetti)

IA? katalogo A?A?angos: ai??zDidesnAi?? dalA? trienaliA? kAi??riniA? A?sigijAi?? dailAi??s muziejai A?iandien turi sukaupAi?? iA?skirtines tapybos kolekcijas, leidA?ianA?ias atspindAi??ti trienaliA? fragmentus, iA?skirtiniA? tapybos figAi??rA? darbusAi??ai??i?? tapybAi??, ryA?kiausiai transformavusiAi?? lietuviA?kosios tapybos tradicijA? sampratAi??.ai??? (NijolAi?? NevA?esauskienAi??)

Kalbant apie tradicijA? kaitAi??, ekspozicija tarsi inspiruoja mintA?, kad mAi??sA? tapyba XX a. II p.ai??i??XXI a. pr. iA? esmAi??s stilistiA?kai kito nedaug. Jei pokyA?iA? buvo, tai jie buvo labiau iA?oriniai nei egzistenciniai-tapybiniai. Liko tapyba, liko ambivalentiA?kumas, liko lyrizmas ir poetiA?kumas, liko emocingumas ir ekspresija (A?vairiA? pavidalA? ir nebAi??tinai susijusi su ekspresionizmu). Taip, beveik nebeturime anksA?iau mAi??sA? tapybai bAi??dingo lyrizmo ir poetiA?kumo, bet gyvenimo ir meno sampratos poA?iAi??riu ji liko panaA?i. IA?liko atmintis ir tapatybAi??. Kito motyvai, A?iek tiekAi??ai??i?? technikos, t. y. iA?oriniaiAi??ai??i?? objektyvAi??s dalykai. NiuansA? suteikia ir naujos tapybos konotacijos. IA?liko juodaai??i??balta, geraai??i??bloga, iA? esmAi??s viena temaAi??ai??i?? gyvenimas ir mirtis. TeisybAi??s dAi??lei tenka pridurti, kad tapybAi?? stipriai paveikAi?? devintajame deA?imtmetyje atAi??jusi ir aktyviai tebekurianti karta. Tai gal labiausiai Lietuvos tapybAi?? pakeitusi garsiojo ai??zketvertukoai??? (A. Ai??altenis, Algimantas Jonas Kuras, Kostas DereA?keviA?ius, A. Ai??vAi??gA?da) karta ir jai priklausantys tikrai kAi??rybingi, ,,gyviai??? tapytojai, kurie kardinaliai keitAi??si, drAi??siai priimdami gyvenimo iA?A?Ai??kius.

Ai??Kas sieja A?iuolaikinAi?? tapybAi?? su gyvenimo esme

MAi??sA? meninei savimonei, taip pat mAi??sA? dailAi??s raidoje, jos paraA?ytoje dailAi??s istorijoje labai stipri XIX a. II p.ai??i??XX a. I p. postimpresionistinio laikotarpio ir modernizmo A?taka. Lietuvoje tai vyko per JustinAi?? VienoA?inskA?, arsininkus ir jA? sekAi??jus. Kitaip mes negalime, taiAi??ai??i?? duotybAi??. TAi?? jauA?iau ir XV trienalAi??je. KaA?koks anas laikas, sustingAi??s, A?strigAi??s dabartyje, kuri nesuvokta, neA?sisAi??moninta. Ir dar apribota meno prigimties imanentiA?kumo. PastarAi??jAi?? mintA? kAi??rybos tyrinAi??tojai daA?nai akcentuoja, todAi??l menas sAi??lygojamas ne vien iA?oriniA? veiksniA?, o ir iA? prigimtinAi??s logikos. Kaip matome, postmodernistinio laikotarpio menas taip stipriai mAi??sA? tapybos nepaveikAi??. Labai graA?u, kad ieA?kome A?aknA? ir taip didAi??ja mAi??sA? sAi??moningumas. TaA?iau savojoje dailAi??s istorijoje pravartu paieA?koti ir ne tokiA? storA? A?aknA?Ai??ai??i?? gal, giliau pakapsA?ius, iA?aiA?kAi??s ir maA?esni, bet ne maA?iau svarbAi??s tapybos artefaktai bei prasmAi??s, sAi??sajos su dabartimi.

Reikia konstatuoti, kad mAi??sA? tapyboje iA?lieka mimezAi??s sAi??lygotas santykis su tikroveAi??ai??i?? stimulas, impulsas, ai??zmedA?iagaai??? perkAi??rimui, vidinei transformacijai visada imami iA? gamtos, tikrovAi??s ir ta prasme beveik nesiskiria nuo olA? tapybos. Taip, atsiranda A?mogus (jau ir olA? tapyboje), kultAi??ros ir civilizacijos objektai, kitaip tariantAi??ai??i?? sukurtasis pasaulis. Ir amA?inas prasmAi??s klausimasAi??ai??i?? gyvenimo, meno, menininko bAi??vio…Ta prasme trienalAi??je abstrakcijA? nAi??ra (kas yra gryna abstrakcija, kokia jos prigimtisAi??ai??i?? atsakymA? galime ieA?koti V. Kandinskio knygoje ai??zApie dvasingumAi?? meneai??? ir rasime tAi?? patA?Ai??ai??i?? tikrovAi??). Dabar, pleA?iantis psichologijos A?takos sferoms, tikrovAi??s sAi??voka irgi pleA?iasi, apima ir vidinAi?? (psiche) realybAi??: emocijas, vaizduotAi??, pojAi??A?ius, sapnus, mirtA?, prisiminimus. Ar ne A?i tematika dominuoja trienalAi??s dalyviA? tapyboje? UA?tenka A?vilgtelAi??ti A? paveikslus ir pavadinimus, o dar paskaityti menininkA? tekstus kataloge ir atsakymas aiA?kusAi??ai??i?? taip. Intymios vidinAi??s egzistencinAi??s kolizijos kartais pateikiamos be jokio diskretiA?kumo, atvirai, apnuogintai.

RealybAi??je neA?sikAi??nijusi tapyba gniuA?do menAi?? apskritai. Kiek trienalAi??je buvo A?sikAi??nijusios tapybos? Tai viena iA? mano parodos apA?valgos pozicijA?. Vis dAi??lto lietuviA? tapyba nAi??ra vien poetinAi??-koloristinAi??-ekspresionistinAi?? (prie jos priskiriu ir Lietuvos abstrakcionistus, o ypaA? tuos, kurie stipriai abstrahuoja tikrovAi??). Abiejose lydinA?iose parodose pirmavo autoriA? plastika, tematikAi?? nulAi??mAi?? plastika (aiA?ku, tai gali teigti tik teoretikas, praktikoje visa meniniame procese yra susijAi??), o atvirkA?tiniai variantai buvo ryA?kesni uA?sienio tapytojA? darbuose. Abu poetai (A. Martinaitis ir A. SkaA?kauskas; tarp lietuviA? dailininkA? nemaA?ai poetA?)Ai??ai??i?? tai irgi lietuviA?ko mentaliteto rodiklis, kuris galAi??jo bAi??ti parodos rengAi??jA? labiau akcentuotas.

ai??zMes iA?gyvename sustabdydami kalbAi?? daugybe ai??ztartumai???, ai??ztaigiai??? ir sutaupome neA?manomus kiekius energijos, taA?iau taip dingsta ir gyvenimo esmAi??. Komplikuotumas dingsta, o komplikuotumas yra vienas iA? meno uA?daviniA?. Menas prikelia gyvenimui mAi??sA? potyrius, priverA?ia vAi??l uA?megzti su jais dialogAi??ai??? (GAi??ranas TunstrAi??mas, ai??zLaukimo laikasai???, 1993).

Ai??Tapytojas klausia savAi??s apie save ir tapybAi??

AA?iAi?? Dievui, kad nebenoriu rAi??A?iuoti tapybos pagal kryptis, laikytis iki kaulA? smegenA? A?siAi??dusio mokyklinio skirstymo srovAi??mis. Yra laikotarpis ir gyvos asmenybAi??s, meninAi??s individualybAi??s. Man svarbiausia: a) gyvybingumas, gyvenimas, kiek kAi??rinyje jo yra pagal gyvenimo kiekA?, apstumAi??; b) ar dailininko matymas yra iA? prigimties, o tema pirmapradAi??, t. y. autentiA?ka; c) kiek veriasi nauji gyvenimo aspektai, o su tuoAi??ai??i?? kiek organiA?ki objektai, tapysena. Originalumo vargu ar ieA?kau, o naujos gyvenimo patirties ir kitu kampu A?inomos ar A?iuolaikiniame mene eksploatuojamos temos pakreipimo, naujos prasmAi??s suteikimoAi??ai??i?? tikrai. Kaip kad XVI a. padarAi?? Lucas Cranachas, sukurdamas savo (gana A?iuolaikinA?) moters tipaA?Ai?? ar religinei tematikai suteikdamas naujA? prasmAi??s niuansA?, mitologijoje atskleidAi??s akto grynumAi??. Arba A. PetraA?iAi??naitAi??, atitrAi??kusi nuo savo ankstesnAi??s ai??zmiglotosai??? tapybos ir panirusi A? garsA? skausmingAi?? koloritAi??.

RealybAi??s ir A?sivaizduojamybAi??s susipynimo idAi??ja, vardan kurios naudojami emalis, fotografija, citatos iA? dailAi??s istorijos kAi??riniA?, A?nirtingai ieA?koma naujA? motyvA? tikrovAi??je, vardan tos nerealybAi??s ir vis dAi??lto tikrovAi??s tiesos. Ai??io reiA?kinio svarbAi?? man padAi??jo suvokti Kristupo Saboliaus mintis iA? praAi??jusiais metais iA?leistos monografijos ai??zAi??nirtingas miegas. VaizduotAi?? ir fenomenologijaai???: ai??zMano akimis, vaizduotAi??s tyrinAi??jimas gali pasiAi??lyti jeigu ir ne atsakymA?, tai bent jau A?iokiA? tokiA? galimybiA? naujai paA?velgti A? A?mogaus savastA?, A? tai, kas laikoma tikra, A? realybAi??s ir A?sivaizduojamybAi??s susipynimAi??, nulemiantA? jo padAi??tA? pasaulyje.ai???

O kAi?? sako patys tapytojai? Kirsa Andreasen: ai??zFizinis ir dvasinis matmuo gamtoje, esame gamtos objektaiai???; J. GasiAi??nas: ai??zAA? ilgai ieA?kojau bAi??dA?, kaip vaizduojant konkreA?ius pavidalus teigti, kad jA? nAi??raai???; menotyrininkAi?? AistAi?? Paulina VirbickaitAi?? apie VilmantAi?? MarcinkeviA?iA?: ai??z…vaikystAi??s prisiminimas ima panaA?Ai??ti A? sapAi??nAi?? ar ritualAi??ai???. IA? A?ia atsiranda ne tik tapyba dAi??mais, akvarele, bet ir konceptualus abstrakcionizmas.

Nedaug kAi??riniA? (bet jie ryA?kAi??s), kurie pasakoja istorijas iA? kasdienybAi??s. NAi??ra aktualiA? politiniA? ar visuomeninio gyvenimo temA?. Susipina bendraA?mogiA?kos, autobiografinAi??s, psichologinAi??s dramos, savAi??s paA?inimo bandymai ir iA? kultAi??rinio konteksto kylanA?ios inspiracijos. Visai A?ia pat ir kino, fotografijos A?taka. Sabine Beyerle: ai??zmano erdvAi??s paA?enklintos laiko ir gyvenimo pAi??dsakoai???; Jesperis BlA?deris: ai??zpaveiksluoseAi??ai??i?? kasdieniniai A?vykiai ir vietosai???; MiAi??elis FiA?eris atranda bAi??dAi?? derinti tikrovAi??s daiktus su organika; Broniui GraA?iui iA?eities taA?kas ai??i?? ai??zsiurrealistinis pasaulAi??vaizdis peizaA?uoseai??? (VaidilutAi?? BrazauskaitAi??); KAi??stutis GrigaliAi??nas: ai??zkuriu mus supanA?ios visuomenAi??s ir vartotojiA?kos kultAi??ros A?vaizdA?iusai???; B. M. Kraske apie VidmantAi?? JusionA?: ai??ztai modernaus europietiA?ko ir amerikietiA?ko gyvenimo bAi??do veidrodisai???; ai??zbendrAi?? kultAi??rinA? tragizmAi??ai??? po komiksais maskuoja Jolanta KyzikaitAi??Ai??ai??i?? jos kAi??riniuose asmeninis aplinkos potyris ir praeitA? epochA? personaA?ai liudija ai??zA?mogiA?kos esybAi??s regresAi??ai??? (Remigijus Venckus); Steenas Larsenas kuria menAi??, kiek A?manoma, labiau priartintAi?? prie realybAi??s; Linas Liandzbergis tikroviA?kame, vos ne renesansiniame peizaA?e talpina A?iA? dienA? masinAi??s ir ne tik kultAi??ros A?enklus; Rolando MarA?iaus paveiksluose atgimsta tik gydytojams matomi A?mogaus vidaus organA? ai??zpeizaA?aiai???. Jei norime bent kiek priartAi??ti prie moters realybAi??sAi??ai??i?? mums artimi sukreA?iantys tuA?tumoje A?viesotamsa iA?modeliuoti Maarit Murkos objektai; filmai, politika, karo baisumai iA?kyla Karlo Kristjano Nagelio paveiksluose; kiaulAi??s virA? Vilniaus skraido Aloyzo StasiuleviA?iaus drobAi??se; Mickas Jaggeris su obuoliu rankoje mAi??sA? nematoAi??ai??i?? EglAi??s UlA?ickaitAi??s paveiksle viskas pasakoma kodiniais tapytojos A?odA?iais: ai??zTapyba. Pasakojimai, realybAi??s nerealumas, nostalgija, (ne)atmintis, muziejusai???; kliA?Ai??s ir banalybAi??s demaskuojamos Vytauto VasiliAi??no tapyboje; draudA?iamas zonas rusA? kalba primena Vidmantas ZarAi??ka.

Nenoriu vertinti, tapytojus ir jA? tapybAi?? noriu A?iAi??rAi??ti-matyti-suprasti. Klausytis. Nors kai kurie Lietuvos vyresnAi??s kartos tapytojai, atrodo, neleistinai A?strigo prieA? deA?imtmetA? ir daugiau (oi, daugiau!) atrastose manierose (lengvai pagal senas kliA?es iA?skaitomi, nes pasikartojantys A.StasiuleviA?iaus, pavirA?iA?kai dekoratyvAi??s, nepaisant gerA? autoriA? intencijA?, Aleksandro Vozbino, Gintaro Palemono Janonio, ArAi??nAi??s Tornau, Raimondo R. MartinAi??no, RiA?ardo FilistoviA?iaus kAi??riniai). Nors, kad ir kAi?? sakytum, tam tikros dozAi??s gyvastingumo jiems nestinga. Jie iA?lieka tam tikroje saugumo zonoje. PerA?asi iA?vada, kad ne taip lengva menininkui ilgus deA?imtmeA?ius iA?saugoti A?vilgsnio ir teptuko gaivumAi??, nepaprasta kiekvienam pereiti didelA? dilgAi??liA? laukAi?? tarp norA? ir galimybiA?. NeA?inomybAi?? pasitraukAi??, liko tik meistriA?kumo demonstracija.

Ir galA? galeAi??ai??i?? kaipgi amA?inoji tapyba neprisilies prie amA?inosios temosAi??ai??i?? mirties. Labai daug lietuviA? tapytojA? jau dabar save A?sivaizduoja karste… Ar anksA?iau lietuviA? tapyboje bAi??ta tokio sAi??moningo mirties suvokimo? Matyt, bAi??ta, bet ne taip gausiai. BAi??ta metafizikos, transcendencijos procesA?. Ai??ios nerimo, mirties bAi??senos bAi??dingos egzistenciA?kai nusiteikusioms natAi??roms. Esama ir psichoanalize besidominA?iA? tapytojA?. KrAi??von sudAi??jusAi??ai??i?? A?spAi??dinga mirties temos analizAi??s panorama: H. A?erapas (ai??ztapau nematomA? kapA? gelmiA? gaudesA? ir savAi??s atsiA?adAi??jimo istorijAi??ai???); R. FilistoviA?ius (ai??zvanduoAi??ai??i?? gyvenimo tAi??kmAi??, ugnisAi??ai??i?? praradimaiai???); M. FurmanaviA?iAi??tAi?? (ai??zmano paveikslaiAi??ai??i??ai??i?? egzekucijos vieta, kapavietAi??ai???); V. Jevdokimovas-Karmalita (ai??ztemaAi??ai??i?? mirtis ir iA?nykimasai???); Eimutis MarkAi??nas (ai??zgrafitas atsiranda iA? mirties procesoai???); mirties tematika susijusi su gyvenimu, vertybAi??mis ir savAi??s jame A?prasminimo paieA?komis. Jos A?iA? tapytojA? kAi??ryboje vaisingos ir A?spAi??dingos. Mirtis degina visas veidmainystAi??s kaukes ir atskleidA?ia, kas mes esame,Ai??ai??i?? sukurtieji.

Dar kartAi?? priminsiu, kad man A?i tema nAi??ra poetizmai, metaforos ar dailAi??tyros terminai, o pats tikriausias gyvenimas. A?ia visai nebetoli religinAi?? tematika, nors iA? esmAi??s ne tik siuA?etas tai lemia (Sigita MaslauskaitAi??, M. FurmanaviA?iAi??tAi??, R. Balinskas). Gyvenimas ir mirtis susijAi??Ai??ai??i?? tarsi teigia dauguma parodos tapytojA?. StaA?iatikiA? kunigas ir biologas Aleksandras Menis nedarAi?? jokio skirtumo tarp to, kas dailu atviruke, ir to, kas A?liauA?ioja, smirdi, iA?gyvena agonijAi??.

Ai??SubjektyvAi??s papildiniai

Kas dar lemia A?iuolaikinAi??s tapybos visumAi??, arba paveikslai, kuriA? nebuvo trienalAi??je. Jei bAi??A?iau nepriklausoma kuratorAi??, drAi??siai keisA?iau kai kuriuos dalyvius kitais, pasikviesA?iau naujA?, man mirtinai trAi??kstamA? autoriA?. A?ia ir pateiksiu XV Vilniaus trienalAi??s katalogo principu sudarytAi?? priedAi??lA?Ai??ai??i?? A?bersiu A?iek tiek aA?triA? prieskoniA?. Ar A?vyko per A?imtmetA? tapybos stebuklasAi??ai??i?? statistiA?kai netikAi??tas arba neA?tikAi??tinai nuostabus A?vykis, nepaisant jo kilmAi??s? Kai kurie autoriai, kaip buvo Lietuvos dailAi??s paraA?tAi??se, taip ir lieka, nors suteikia lietuviA? tapybai visiA?kai naujA? dimensijA?, kitokiA? nei aptartoji ai??zArsai??? ar ekspresionizmo A?taka. BAi??tinai eksponuoA?iau A. J. Kuro ai??zKompozicijAi?? su arkliuai???, kai tapytojas dar aA?tuntojo deA?imtmeA?io pradA?ioje uA?A?iuopAi?? tai, kAi?? daro Damienas Hirstas. Santykio ai??zgyvasai??i??negyvasai??? iA?provokuoti apmAi??stymai tampa viena konceptualiojo meno temA?. Ir dar svari, bet uA?mirA?ta jo popartinAi?? kryptis. Tokie paveikslai atvertA? kitAi?? ne tik A. J. Kuro, bet ir visos mAi??sA? tapybos dar maA?ai A?sisAi??monintAi?? sferAi??. Ir, beje, tapyba bAi??tA? ne tokia ai??znuobodiai??? jauniesiems, kurie ankstyvojo A. J. Kuro nAi?? nematAi??. Vietoj A. Vozbino paveikslA? kabinA?iau Justino VaitiekAi??no; vietoj G. P. JanonioAi??ai??i?? VytautAi?? DubauskAi??, be kurio neA?sivaizduoju rimtos mAi??sA? tapybos istorijos (vidutinybAi?? pati prasiskverbs, o talentus reikia remtiAi??ai??i?? teigia psichologai); L.Ai??SurgailA? A?A? kartAi?? kabinA?iau vietoj A. SkaA?kausko. Kur KazAi?? ZimblytAi??? Algirdas Petrulis? NuoA?irdA?iai ieA?kojau Jurgos BarilaitAi??sAi??ai??i?? jos kaip oro stigo A?ios parodos kontekste…

Kur dar, be to, kAi?? matAi??me, gali glAi??dAi??ti A?vykAi??s atsinaujinimas? Pasiremsiu jau kitA? dailAi??tyrininkA? A?dirbiu, kadangi mano tikslas nAi??ra analizuoti A?iA? menininkA? kAi??rybAi??. Noriu iliustruoti A?vairovAi??, kuri tarsi dingo iA? trienalAi??s rengAi??jA? akiraA?io, taip susiaurintas ir A?iuolaikinAi??s tapybos tendencijA? paieA?kA? bei kontekstA? laukas. Suprantu, kad ir Ai??MC salAi??s ribojo eksponatA? skaiA?iA?, bet raA?ant A?manoma bei galima viskas.

Present in the context of past

On the 15th Vilnius Painting Triennial

by Aldona DapkutAi??

The 15th Vilnius Painting Triennial held this summer at Vilniusai??i?? CAC was a real treat to the adepts of painting: we could see traditional painted pictures. Painting has been and remains one of the major driving forces in the history of art. A deeper look reveals how it penetrates other forms of contemporary art today, in many cases we see how painting seems to explode, from inside, or, on the contrary, consolidate video, graphics, ceramics, sculpture, installation, body art, performances, etc. Painting looks even more painterly and vibrant, especially when compared with the recent contemporary art exhibitions at CAC.

Painting reaches us from prehistoric times, and it seems to ignore all consistency and logic, all routines. After so many attempts to define it, the need is still there. Two concurrent exhibitions of the triennial (of Antanas Martinaitis and Algis SkaA?kauskas) showed quite kindred artists (their work being characterized by grotesque, mythology, poetry and extreme painterliness), but the titles of their exhibitions established two major trajectories emerging in the event: Surfaces of Painting (Martinaitis) and The Myths of the Everyday (SkaA?kauskas). They are in reflection of fundamental artistsai??i?? guiding principle: in the first case, it is painting for the sake of painting, in the second case; painting is a medium for a goal to be achieved. In the first case, painting is the ideal, and all is subordinated to it. In Lithuanian painting, the Ars Group pursued this path, illustrated also by the genres of choiceAi??ai??i?? landscape, still life. The second approach involves more complex themes and motifs, and posits a goal beyond painting as such. This approach largely determines the concept of painting in Lithuania these days, though the two extremes could be represented by artists like Linas Gelumbauskas and Antanas Obcarskas (the first strategy) and RamAi??nas A?eponis and A?idrija JanuA?aitAi?? ). Sure, no matter, which path one follows, the best result comes from the most talented and the most excelling in their medium. Yet painting scene in Lithuania is much more complex than the exhibition suggested, and true is the contrary: the current art processes do not lend themselves easily to an objective articulation even for theoreticians.

Yet no particular context is needed for an enjoyment of art. Therefore I propose one otherAi??ai??i?? the context outside a context. Most of the paintings by Lithuanian artists predispose you towards meditative mood, encourage spiritual concentration and become a method of conscious exercise. There is a fresh wind of new techniques and combinations, but painting in oil colours on canvas dominates, surface textures are created by impasto painting and other means. Experiments seeking new relationship with the surface of canvas and the need to expand the space bespeak of the potential of painting that is still to be revealed. The concept of colour gets expanded, employed are not only achromatic schemes or very bright paints, but also non-painterly techniques together with paints, specific pigments are also being used. It is interesting that Lithuanian painting tends to question itself and go to its roots, raises questions of its nature and tries to strengthen its positions.

The triennial exhibition was accompanied by a catalogue, of help to the viewer trying to grasp the entirety of the show. It also answered numerous questions related with the concept of the event. Short expositions by the artists or critics on individual painters helped to grasp the main points about each participant. The catalogue established several grids of coordinates integrated into the structure of exhibition: the relationship of tradition and new inspirations (historical context of Lithuanian painting from the Ars group to the present day), of locality (from public works to reflections of the peripheral of everyday)Ai??ai??i?? and cultural inspirations. The title of the exhibition provided for a very broad interpretation, and the conception of the exhibition would have profited in clarity and comprehensiveness from a short mapping of political/historicalAi??ai??i?? versus just culturalAi??ai??i?? context.

The beginning of Vilnius painting triennials goes back to the time when the significance of the event was, to a great extent, established by opposing Soviet dogmas: it was a battle for real painting. Despite some compromise that was made, painting at the time was at the front line of the ideological battle. Curatorai??i??s input could be more positive, and would make it easier for the opponents to stand their ground, by focusing on the period, at the real regional context, and its signs instead of trying to apply ai???the movementai??i?? approach (they were not born in Lithuania). The compartmentalization into trends does not add any clarity: we find ourselves stuck in the mire of modernist definitions and its crazy impetus to create and discover each time a new trend. We had enough of it. New life contexts, new conditions bring about transformations in painting, and new contexts. Surely, I would introduce the dimension of time into the context of the triennial.

In a sense the first part of the 15th triennial was formed as an artistic-cultural context. It was claimed that most attention was dedicated to Lithuanian artists. Yet what was the role of the foreigners? What context had they provided?

The work by foreign artists was strong and their feedback important. We could see similarities and differences. Lithuanian painters were as usual more colourful and dramatic, spurred by emotion, spontaneous, poignant. The context of the invited artists was clearly dominated by rational painting.

The second part of the triennial emerged as the context of the first: it traced the trajectory of ai???the fate of paintingai??i??: reflections of Postmodernism in painting, the context of world art trends, the impact of conceptual art, installation, film, and photography on painting. The thirdAi??ai??i?? implied but not articulated section and the context that emerged was that of the school of Vilnius Academy of Arts.

Lithuanian pre-war painting was much more diverse then the exhibition presented, even though it was an occasion to show academic art and RealismAi??ai??i?? also part of the contemporary Lithuanian painting scene. The selection at the triennial was very serious and sampled; some irony towards tradition would have been welcome. In discussing the change of traditions, the exhibition seemed to suggest that Lithuanian painting did not significantly change from the second half of the 20th through the early 21st century. If any changes happened they were more external than existential or painterly. The influence by Post-Impressionist period in entrenched in our painting and its course. It is a constant. I could feel that it in the exhibition. Some kind of yester time is frozen in the present, while this present is not consciously perceived. It is good to look for roots in our history of art, but digging so deep is not always necessary, some smaller roots closer to the surface may reveal some meanings and links with ourAi??present.

I prefer looking outside the division into shelves (trends), at a period and real individualsAi??ai??i?? the artists. What matters to me, is the amount of life to be felt in a work of art, a unique approach and perspective, authenticity of the theme, and the intrinsic link between a vision and the manner of painting.

I hardly look for originality, but I am really after some fresh life experience, after new meanings revealed through the theme explored by contemporary art. I do not want to critically appraiseAi??ai??i?? I want to see and to listen. Though some of Lithuanian senior painters seem to be stuck with the manner of painting discovered a decade ago, there is quite a dose of life in them. They simply remain in their comfort zone.

So who is to say where the ai???trueai??i?? context is? Some painters, previously marginalized, have remained on the margins, even though it is them who introduce new dimensions. The artists who remained outside the triennial also are part of the present scene, the context in relation with the tradition.