Daiktas ir istorijos: kelios A?iuolaikinio meno raiA?kos galimybAi??s

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA: Ai??iuolaikinis menas
AUTORIUS:Ai??Inesa PavlovskaitAi??

DATA: 2013-06

Daiktas ir istorijos: kelios A?iuolaikinio meno raiA?kos galimybAi??s

Inesa PavlovskaitAi??

Ai??iuolaikiniam menui ir kultAi??rai skirtuose leidiniuose[1] vis daA?niau A?vairiomis formomis pasikartoja klausimas: kas yra A?iuolaikinis menas? Meno kritikai ir teoretikai kelia A?A? klausimAi??, mAi??gindami nuA?ymAi??ti bent apytiksles A?iuolaikinio meno teritorijas. ApibrAi??A?A?iA? poreikio suintensyvAi??jimAi?? iA? dalies paaiA?kina susiklosA?iusi meno situacija: pasaulinAi?? ekonominAi?? krizAi?? pristabdAi?? meno rinkos burbulo pAi??timAi??si ir tapo aiA?ku, kad kaA?kas keisis iA? esmAi??s[2]. Sunkumai, su kuriais susiduria teoretikai bei kritikai, priAi??mAi?? iA?A?Ai??kA? kalbAi??ti apie A?iuolaikinio meno tendencijas ar kryptis, yra singuliarus meno charakteris (menininko individualisto laikai) bei iA? to plaukiantis bet kokios teorinAi??s prieigos darbas tik su tam tikrais kAi??riniais, t. y. neiA?vengiamas kaA?ko paA?alinimas. MAi??styti apie A?iuolaikinA? menAi??Ai??ai??i?? ne apie menininkAi??, kAi??rinA? ar institucijAi??, bet apie patA? phainomenonAi??ai??i?? tai kurti redukuojanA?ias kategorijas, nepretenduojanA?ias A? universalesnA?, turintA? bendrAi?? vardiklA? teorinA? modelA?, mat pastarasis atrodo (kol kas) tiesiog neA?manomas. LiteratAi??roje tos kategorijos daugeliu atvejA? A?vardijamos naujadarais su dAi??meniu ai??zneo-ai??? (neoconceptualism), vienokiomis ar kitokiomis estetikomis (relational aesthetics) ar posAi??kiais (turn). Ir nors pastarA?jA? dauginimas neretai tampa madingomis ir lengvabAi??diA?komis kuratoriA? ar kritikA? manipuliacijomis[3], A?ie ai??zneo-ai???, estetikos ir posAi??kiai yra vertingi kaip savojo laiko A?ymekliai, padedantys bent apytiksliai sekti meno lauko trajektorijas, sankryA?as ir tiesiAi??sias. Istoriografinis (historiographic turn) ir naratyvinis (narative turn) posAi??kiai yra vieni ryA?kiausiA? Lietuvos A?iuolaikinio meno padangAi??je.

NemaA?ai A?iuolaikiniA? menininkA? savo kAi??rybos A?altiniu, motyvu ar strategija pasirenka istorijos (praeities) pasakojimAi?? (-us). Kaip paA?ymi vokieA?iA? meno kritikas ir teoretikas Dieteris Roelstraete, tokiais kAi??riniais arba norima atsiminti / neuA?mirA?ti, arba taiAi??ai??i?? kAi??riniai apie atsiminimAi?? ir uA?marA?tA? (metaistoriografinis pobAi??dis)[4]. Kurdami tokius kAi??rinius, menininkai neretai kliaujasi istorijos materialinAi??s bei intelektinAi??s bazAi??s iA?tekliais: archyvais (Deimanto NarkeviA?iaus ai??zAi?? neA?iniAi??ai???, 2009), artimos ar tolimos istorijos artefaktais (Aurelijos MaknytAi??sai???ai??zVideonuomaai???, 2012), (meno) istorijos pakartojimais (Darius MikA?ys ai??zKopijaai???, 2008; Kristupo Saboliaus ir Virginijos JanuA?keviA?iAi??tAi??s projektas ai??zPaprasti A?monAi??sai??? (2012) pagal ArtAi??ro Railos videodarbAi?? ai??zPo vAi??liavaai??? (1999ai??i??2000)), (meno) istorijos apropriacijomis (Monikos LipA?ic kuratorinis projektas ai??zKolekcininkasai???, 2012), asmeninAi??mis reminiscencijomis (Juliaus BalA?ikonio ai??zPermAi??stant JuozAi?? BalA?ikonA?ai???, 2012), archeologija (Gintauto Trimako ir Raimondo UrbakaviA?iaus nuotraukos (2012; 1985ai??i??1986) iA? neoficialaus betono skulptAi??rA? parko AukA?tuosiuose Paneriuose).

RusA? akademikAi?? Svetlana Boym knygoje ai??zNostalgijos ateitisai??? (The Future of Nostalgia, 2001) skiria dvi nostalgijos, kuri, autorAi??s teigimu, yra ne tik prarasto ilgesys, bet ir romanas su savo paties fantazija, rAi??A?is: atkuriamAi??jAi?? (restorative) ir refleksyviAi??jAi?? (reflexive). Atkuriamoji nostalgija yra transistorinAi?? (transhistorical) prarasto rekonstrukcija, uzurpuojantis ir bekompromisis praeities momentA? sugrAi??A?inimas, nejautrus nei dabarA?iai, nei juo labiau ateiA?iai. Ji visada rimta ir monumentali. Jos pavyzdys galAi??tA? bAi??ti dvi Vilniuje gyvenusiA? intelektualA? memorialinAi??s skulptAi??ros, atgijusios ir iA?Ai??jusios pasiA?nekuA?iuoti AistAi??s Paulinos VirbickaitAi??s tekste[5]. Tuo tarpu refleksyvioji nostalgija yra vykstanti, procesinAi??, dabarties ir ateities atA?vilgiu kritiA?ka istorijos momento ilgAi??jimosi (longing) reprezentacija, kuri gali bAi??ti ironiA?ka, desperatiA?ka ar niauri. Tokie kAi??riniai pasiA?ymi atvirumu dabarA?iai, kritinAi??s A?iAi??ros A?galinimu. Refleksyviosios nostalgijos pavyzdysAi??ai??i?? Aurelijos MakAi??nytAi??s ai??zVideonuomaai???. Abi nostalgijos rAi??A?ys nebAi??tinai yra (tik) retrospektyviosAi??ai??i?? ai??zpraeities fantazijos, apibrAi??A?tos dabarties reikmiA?, turi tiesioginAi?? A?takAi?? ateities realybAi??msai???[6]. Taigi, abi nostalgijos rAi??A?ys savaip veikia dabartA? ir ateitA?: ai??zbesiA?nekuA?iuojanA?ios skulptAi??rosai??? yra ai??znuleistosai??? A? dabartA? su visa savo monumentalia praeitimi ir ateitA? kuria vadovaudamosi praeities normomis bei idealais; filmA? nuomos punkto palikimasAi??ai??i?? VHS kaseA?iA? rinkinys, paveiktas menininkAi??s intervencijos, tarp praeities ir dabarties sukuria aktyvA? seisminA? ruoA?Ai??, kuriuo A?vilgsnis klaidA?ioja kritiA?kai vertindamas materialA? ir intelektinA? palikimAi??.

IstorinAi?? medA?iagAi?? retroaktyviai naudojantys, jAi?? aproprijuojantys kAi??riniai nebAi??tinai patenka A? minAi??tas nostalgijos kategorijas. Egzistuoja plonytAi?? riba, skirianti ai??zateities realybAi??ms A?takAi?? daranA?iusai??? ir tiesiog spekuliatyviai istorijos (taip pat ir meno istorijos) momentus naudojanA?ius, ai??znieko neteigianA?iusai???[7] kAi??rinius. Pasak Dieterio Roelstraeteai???s, neretai menininkai istorijos medA?iagAi?? Ai??naudoja tik todAi??l, kad tikisi tokiu bAi??du patys A?siraA?yti A? istorijAi??. GalbAi??t ne taip sunku atpaA?inti, kada kAi??riniu klausiama arba bandoma atsakyti ir kada taiAi??ai??i?? tiesiog madingas ir (visada) patrauklus, bet tylintis antikvaras. Sunkiau vertinti. VertAi??s ir poveikio klausimas, kai kalbama apie atmintA?, asmenines ar kolektyvines patirtis, didA?iAi??jAi?? IstorijAi??, iA?lieka keblus ir net nepatogus.

Akivaizdesnis kuratoriA? (ar kuratoriA? kaip menininkA?) veikloje vadinamasis naratyvinis posAi??kis[8]. Labai trumpai A?iAi?? A?iuolaikinio meno raiA?kos formAi?? galima apibAi??dinti kaip istorijA? pasakojimAi??, fikcijA? ir realybiA? (sic!) sumiA?imo prisotintAi?? interaktyvA? ir tarpdiscipliniA?kAi?? projektAi??. DaA?nu atveju meno kAi??riniai A?ia yra personaA?ai, simboliai, pasakotojai ir/ar dalyviai, t. y. vieno ar keliA? iA? anksto paruoA?tA? naratyvA? elementai. EksponuojamA? objektA? statusAi?? apibrAi??A?ia interaktyvus pasakojimas (tekstas ar scenarijus), menininkus, kuratoriA?, kAi??rinius (itin svarbi yra kAi??riniA? genezAi??) bei A?iAi??rovus sujungiantis A? vientisAi??, bet nebAi??tinai savaime aiA?kA? ir neklaidA? audinA?. Kuratoriaus vejamas naratyvas daA?niausiai yra vienokio ar kitokio literatAi??ros, filosofijos ar istorijos motyvo naujas A?kontekstinimas arba naratyvine parodos linija tapusi asmeninAi?? istorija ar patirtis, pristatomi raA?ytiniu ar sakytiniu tekstu. IA? A?iAi??rovo paprastai tikimasi aktyvios pozicijosAi??ai??i?? nesilaikyti A?prastinAi??s linijinAi??s skaitymo tvarkos, mat kuratoriaus intencijos (parodos teiginiai) arba slapstomos, arba konstruojamos iA? A?ia ir dabar A?vykstanA?iA? situacijA?. Postmodernistinis tikrovAi??s perkAi??rimas, fikcionalizavimas ir antropomorfizavimas, naratyvA? dauginimas, jA? koliaA?as, paradoksaiAi??ai??i?? A?odA?iai ai??zpasakoja ne tai, kas yra, o kas galbAi??t kaA?kur gali bAi??tiai???[9]. BAi??dingesni pavyzdA?iai: Valentinas KlimaA?auskas ai??zA?virbliaiai??? (2012), Gerda PaliuA?ytAi?? ai??zScenarijus baseinuiai??? (2012).

Pasirinkus laisvAi?? tikrovAi??s ir fikcijos ryA?io traktavimAi??, jA? tarpusavio mainymo projektas visada bus A?vykAi??s, mat, pirmaAi??ai??i?? nAi??ra jokiA? pasakojimAi?? (-us) ribojanA?iA? loginiA? principA? (naratyvinis posAi??kis minta paradoksais ir realybAi??mis), antraAi??ai??i?? bAi??dingas vienasmenis personaliniA? istorijA? ir kAi??riniA? geneziA? valdymas. A?iAi??rovas kvieA?iamas aktyviai dalyvauti, iA?girsti, kas ir kaip, jam A?iAi??rint, sakoma. Jis (taip pat ir suinteresuotasis kritikas), regis, turintis pakankamai gairiA?, neretu atveju atsiduria anything goes (viskas galima) horizonte.

IstorijA? pasakojimA? ir atpasakojimA? A?iuolaikinio meno kAi??riniuose tendencija A?iuolaikinio meno teoriniuose diskursuose siejama su vaizdA? nuvertAi??jimu kultAi??roje. Menininkai ir kuratoriai pasitraukia A? pasakojimo sferAi??, kurioje, pasitelkdami kalbAi??, jie gali fiksuoti vizualumo pervirA?yje pranykstanA?ius istorijos momentus[10]. Papildant galima teigti, jog toks A?iuolaikinis eskapizmas, kreipiant A?vilgsnA? A? praeities ar fikcijA? pasaulius, yra tradiciniA? priemoniA? ir tradicinio dichotominio mAi??stymo (menasAi??ai??i?? pasaulis), nebesusitvarkymo su realybAi??je intensyviai besirodanA?iais naujais ir naujoviA?kais reiA?kiniais simptomas. KokiA? instrumentA? reikAi??tA?, jeigu norAi??tume A?iuolaikiniame mene aktualizuoti dabartA?, pradA?ioje nepabAi??gdami (ir blogiausiu atvejuAi??ai??i?? nebesugrA?A?dami) A? praeities ar fikcijos lobynus? KAi?? ir kaip veikti su savuoju laiku? Kaip A?manomas naujasis realizmas[11] A?iuolaikiniame mene?

***

Savo dienoraA?tyje EugA?neai???as Delacroix apie Gustaveai??i??o Courbet paveikslAi?? ai??zMauduolAi??sai??? (1853) raA?o: ai??zKAi?? tos figAi??ros veikia? ApkAi??nioji burA?ua, regima iA? nugaros, visiA?kai nuoga, iA?skyrus menkAi?? atmestinai nutapytAi?? skudurAi??lA?, dengiantA? jos uA?pakalA?; ji lipa iA? maA?o vandens ruoA?elio, kuris, galime matyti, nAi??ra pakankamai gilus net braidynAi??ms. Ji atlieka judesA?, kuris nereiA?kia nieko; ir kita moteris, galbAi??t tarnaitAi??, sAi??di ant A?emAi??s ir nusiauna batus, maunasi kojines. Viena kojinAi?? kAi?? tik numauta, kitAi??, man regis, vis dar maunasi. Tarp A?iA? dviejA? figAi??rA? vyksta apsikeitimas mintimis, kurio negali suprasti.ai???[12] Taip prancAi??zA? romantizmo mokyklos A?alininkas kalbAi??jo apie naujojo, po poros metA? A?sisiAi??buosianA?io realizmo stiliaus dailininko kAi??rinA?.

Realizmo terminas nuo XIX a. vid. A?vairiais pavidalais A?raA?ytas kultAi??ros ir meno istorijoje: magiA?kasis realizmas, sovietinis realizmas, hiperrealizmas ir t. t. Bet kuriuo iA? A?iA? atvejA? realizmas yra konkretaus laikotarpio simptomA? liudytojas. IA?ryA?kinAi?? pagrindinius ai??zautentiA?kAi??jA?ai??? XIX a. vid. realizmAi?? sAi??lygojusius ir juo iA?reikA?tus gyvenamojo meto aplinkos, mokslo, idAi??jA? istorijos bruoA?us, suvoksime, kokios ai??zminA?iA? apsikeitimoai??? situacijos negali suprasti romantizmo A?audrinta Delacroix vaizduotAi??. Retroaktyvus daugiau nei A?imto metA? senumo simptomA? iA?skleidimas gali padAi??ti atsakyti (ar nujausti atsakymAi??) A? klausimAi??, ar verta mAi??styti apie realizmAi?? XXI amA?iuje ir kokiomis autentiA?komis bei modifikuotomis formomis realizmas reiA?kiasi (ar galAi??tA? reikA?tis, jeigu matytume A?ia manifesto pobAi??dA?io tekstAi??) A?iuolaikiniame (naujajame, aktuaAi??liajame) mene.

Il faut A?tre de son temps[13]. Courbet kartu su kitais A?ios krypties A?alininkais kvietAi?? gyventi savo laiku, t. y. ai??zregistruoti savojo laikotarpio bruoA?us, idAi??jas ir manierasai???[14]. TokiAi?? iA?tikimybAi??s istoriA?kumui nuostatAi?? nemaA?ai lAi??mAi?? tuolaik besireformuojantis istorijos mokslas (ir ypaA? Hippolyteai???o Taineai???o socialinAi??s istorijos idAi??jos), kai istorija imta suvokti kaip materialiA? faktA? rinkinys. Realizmo dailininko tikslu tampa savojo laikotarpio A?vykius patalpinti linijiniame faktA? peizaA?e. Jis iA?tikimas dabarA?iai, jis dalyvauja intensyviose savojo laikotarpio slinktyse. Menininkas, kuriam rAi??pi dabartis, atsisako atstovauti praeiA?iai (taip pat ir ateiA?iai), tikrovAi?? jam yra neuniversalizuojama, susijusi su konkreA?ia situacija, vykstanA?ia konkreA?iu laiku.

Empirika ir faktai. Patyrimas suprastas kaip teisingiausia objektyvios realybAi??s[15] registravimo technika. XIX a. viduryje alegorija yra reali. Realizmas grindA?iamas nuosekliu ir kruopA?A?iu gamtos ir A?iuolaikinio gyvenimo stebAi??jimu bei fiksavimu, vengiant bet kokio patoso, simbolizmo ir tradicijos (t.Ai??y. ne stebAi??jimo metu gautos informacijos)Ai??ai??i?? objektyviam, teisingam ir nuoA?irdA?iam (sincA?re) pasaulio vaizdui sukurti. Empirika tapo pagrindine realistinio metodo priemone. Kaip paA?ymi amerikieA?iA? meno istorikAi?? Linda Nochlin, ai??z<...> praeities ir dabarties idAi??jos tebuvo vienos rAi??A?ies A?rodymai, niekuo nesiskiriAi?? nuo fiziniA? A?rodymA?, A? kuriuos pirmieji gali bAi??ti redukuoti. Yda ir dorybAi?? yra produktai, kaip sieros rAi??gA?tis ar cukrus.ai???[16] Realizmo atstovai faktAi?? laikAi?? tiesos pagrindu. Skrupulingas pastarA?jA? rinkimas, objektyvios realybAi??s registravimas, a priori metafiziniA? ir episteminiA? prietarA? atmetimas, apraA?ymai, kaip, o ne kodAi??l dalykai atsitinka,Ai??ai??i?? visa tai realizmas pasiskolino iA? mokslo. Tai leido (meno) istorijoje tikAi??jimAi?? faktais prilyginti paties tikAi??jimo (tiesos) turiniui.

***

Il faut A?tre de son temps. Skubraus A?vilgsnio pakanka prieA?ais Lietuvos A?iuolaikinio meno ai??znosA?ai??? A?iojinA?iA? problemA? panoramai aprAi??pti: meno rinkos nebuvimas[17], svarbiausiA? A?iuolaikinio meno eksponavimo ir mokymo institucijA? nebylumas[18], klampoka meno kritikos padAi??tis[19]. PuikesnAi??s medA?iagos maA?A? maA?iausiai institucinei kritikai (pas mus jai net negresia komercializacija!) ir bAi??ti negali. Meno kAi??riniai kartu su kuratoriniais projektais neretai, regis, ai??zapsimetaai???, jog tA? problemA? nebAi??ta, tarsi atsiriboja nuo to, kaip ir kur jie yra, o tuo tarpu meno lauko grimasos byloja apie sutrikimus. Kaip menininkai kartu su kuratoriais ir teoretikais galAi??tA? iA?reikA?ti A?A? rAi??pestA?, vardan kritinAi??s pozicijos neaukodami meno praktikA?, suteikianA?iA? estetinA? patyrimAi???

Ai??iuolaikinio meno bAi??senAi??, jo dalyvius (menininkus, institucijas, kAi??rinius etc.) reikia priimti ne kaip baigtinA? faktAi?? (matter of fact), bet kaip dalykAi?? (matter of concern). Parodai ai??zDarant daiktus vieA?usai??? (Making Things Public, 2005) skirtame tekste ai??zNuo Realpolitik prie Dingpolitk: kaip padaryti daiktus vieA?usai??? prancAi??zA? sociologas Bruno Latouras raA?o: ai??zPer ilgai objektai buvo vaizduojami kaip baigtiniai faktai [matter of fact]. Tai neteisinga jA?, mokslo, objektyvumo ir patirties atA?vilgiu. Jie yra daug A?domesni, neaiA?kAi??s, komplikuoti, heterogeniA?ki, rizikingi, istoriniai, vietiniai, materialAi??s ir supinti, nei manyta anksA?iau.ai???[20] Aplink mus knibA?dAi??te knibA?da hibridiniA? dariniA?, ir A? juos A?velgti reikia kaip A? tokius kompleksiA?kus gamtinius, socialinius, politinius ir pan. darinius. Latouras aktualizuoja hibridiniA? dariniA? galias, raA?ydamas, jog naudos siekimu ir materialiais veiksniais grA?sta politika, kurioje A?mogus yra atskaitos taA?kas pasaulio atA?vilgiu, keistina daiktA? politika, kuri, anot autoriaus, geriau atspindi realybAi??. Tokioje daiktA? politikoje ne tik A?monAi??s, bet ir daiktai vertinami kaip aktyvAi??s politikos dalyviai. Daiktai savo ruoA?tu pasirodo tik per santykA? su kitais daiktais, jie susiburia A? grupes (assembly). Latourui politinAi?? realybAi?? sudaryta iA? daugybAi??s tokiA? A?mogiA?kA? ir neA?mogiA?kA? daiktA? ai??zasamblAi??jA?ai???, ir, tik turint juos omeny, galima kalbAi??ti apie tikrAi??jAi?? demokratijAi??. Ai??ioje mAi??stymo sistemoje meno kAi??rinys yra pajAi??gus tapti A?mogiA?kA?jA? ir neA?mogiA?kA?jA? daiktA? sumA? manifestacija, o sAi??kmAi??s atvejuAi??ai??i?? pats tapti pridAi??tiniu vienetu daiktA? politikos A?emAi??lapyje. Ai??iuolaikinio meno kAi??rinys, dalyvaudamas aktualinant intravertiA?kus meno lauko procesus ar kuriant sprendinius (jis turi parodyti meno pasaulio ai??zventiliacijos angasai???), kartu tiesiogiai dalyvauja realybAi??je plaA?iAi??ja prasme kaip daiktA? kAi??rimo mechanizmas. Jis yra nebe objektas, bet kvaziobjektas: ai??z[kalbama] apie kvaziobjektAi??, <...> apie objektAi??-diskursAi??-gamtAi??-visuomenAi??, kurio naujos savybAi??s mus visus stebina ir kurio tinklas nusidriekia nuo mano A?aldytuvo iki Antarkties, savo kelyje susidurdamas su chemija, teise, valstybe, ekonomika bei palydovais. Jiems ir reikia atstovauti, aplink juos dabar ir renkasi daiktA? Parlamentas.ai???[21] Meno kAi??rinio ontologijos problemAi?? keiA?ia meno kAi??rinio galios pasaulio atA?vilgiu problema.

Bruno Latouro bei britA? sociologo Steveai??i??o Woolgaro knygos ai??zLaboratorijos gyvenimasai??? (Laboratory Life, 1986) skyrius ai??zAntropologas apsilanko laboratorijojeai??? gausiai iliustruotas fotografijomis, kuriose uA?fiksuoti A?vairAi??s laboratorijos prietaisai, ventiliacijos angos, mokslininkA? darbo stalai, spausdinimo maA?inAi??lAi??s, diskutuojantys darbuotojai, skrodA?iamos laboratorinAi??s A?iurkAi??s. Mokslinei knygai neA?prastai gausi vaizdinAi?? medA?iaga yra antropologo surinkti empiriniai duomenys, kurie byloja: faktas yra literatAi??rinAi?? inskripcija (literary inscription), atlikta materialiA? prietaisA? (A?raA?ymo maA?inA?), kurie patys yra sukonstruoti. AtlikAi?? savo vaidmenA?, materialieji agentai nepastebimai uA?leidA?ia vietAi?? nematerialiosioms idAi??joms bei teorijoms. RealybAi?? manifestuoja save objektA? tarpusavio ryA?iaisAi??ai??i?? tai konstatuoti reiA?kia judAi??ti nuo meno kAi??rinio, kaip savarankiA?ko, singuliaraus objekto, prie daikto-asambliaA?o, kuriame kaip laboratorijoje sAi??veikauja A?vairios realios jAi??gos. Klausimas tokiu atveju yra: ai??zKokio tipo elementai sueina draugAi??n konkreA?iame kAi??rinyje, kaip tie elementai sAi??veikauja, kaip jie prieA?inasi vienas kitam? Taigi nebAi??ra prasmAi??s atskirti ai??zestetinA?ai??? ir ai??zsocialinA?/aktyvistinA?ai??? polius: jeigu asambliaA?as suvokiamas ne kaip formalus principas, o kaip veikimo forma (form of activity) arba kaip jAi??gA?, perspektyvA? ir norA? konfrontacija, meno asambliaA?ai patys savaime tampa politikos, paties socialumo scena.ai???[22]Tai kritikos kAi??riniai, kuriuose nebegalioja dichotomijaAi??ai??i?? socialiai aktyvus arba estetiA?kas. PavyzdA?iai Lietuvos A?iuolaikinio meno scenojeAi??ai??i?? Gintaro DidA?iapetrio plakatas ai??zMes niekada nebuvome modernAi??sai??? (2012), skirtas Liudviko Buklio ai??zPlakatA? aparatuiai??? (2012), bei jA?dviejA? projektas ai??zMini rampaai??? (2011) Ai??iuolaikinio meno centro kiemelyje, kurA? A?adama pakartoti.

Meno kAi??rinio komunikacinAi?? galia ir tinklA? estetika. AmerikieA?iA? meno teoretikas Davidas Joselitas knygoje ai??zPo menoai??? (After Art, 2012) raA?o, jog nevaldomas globalus atvaizdA? (image) pasklidimas yra proga iA?ryA?kinti tinklA? (networks) A?iuolaikiniame mene reikA?mAi??[23]. SinguliarA? meno kAi??rinA? keiA?ia kAi??rinio pakartojimai A?vairiausiais pavidalais ir formomisAi??ai??i?? vaizdA? populiacijos (arba daiktA? asamblAi??jos pagal Latouro A?odynAi??). Anot autoriaus, A?iuolaikinAi??je kultAi??roje kAi??rinys taip ir egzistuoja, ir tai reiA?kia, jog A? visas vaizdo buvimo formas reikia A?velgti kaip A? vertingas ir kurianA?ias bendrAi?? kAi??rinio vertAi??. Vietoj autentiA?kumo nimbo ir vietai specifiA?ko (ar istorijai specifiA?ko) kAi??rinio autoriteto pasirodo saturacijos, buvimo vienu metu visur, vertAi??. Vietoj estetikos, besiremianA?ios objektu, jis pasiAi??lo tinklA? estetikAi??Ai??ai??i?? estetiniai objektai suvokiami kaip formos, atsirandanA?ios iA? vaizdA? populiacijos. A?iAi??rovui reikalingas A?iAi??rAi??jimo modelis, kuriame singuliarus vaizdas ir tinklas yra matomi tuo paA?iu metu. TokiA? dinaminiA?, iA? tinklA? iA?nyranA?iA? formA? pasirodymas A?vyksta laike, o tam reikia erdvinio atskleidimo (tai, kAi?? Joselitas vadina ai??ziA?centriniu veiksmuai???). Naujajai estetikai bAi??tina nauja metodologinAi?? prieiga, kuri lokalizuotA? vertAi?? dinaminiuose vaizdA? tarpusavio ryA?iuose ir jA? sukuriamuose tinkluose, o ne singuliariame meno kAi??rinyje (ai??zA?centrinis veiksmasai???). Tokia vaizdA? populiacija ir kAi??rinio vertAi??s per juos ir juose radimasis yra bAi??dingas Gintaro DidA?iapetrio (ai??zKompasasai???, 2010) ar Liudviko Buklio (ai??zAntakisai???, 2012) kAi??riniams. MinAi??ti kAi??riniai egzistuoja kaip skaitmeniniai failai, kurie aktualizuojami A?vairiomis formomis: iliustracijomis knygose, vinilais parodA? erdvAi??se ar projekcijose paskaitA? metu. Kiekvienu atveju tai to paties kAi??rinio skirtingi buvimo bAi??dai, skirtingos erdvinAi??s ir A?anrinAi??s konfigAi??racijos, kaskart drauge dalyvaujanA?ios A?gyvendinant tAi?? patA? kAi??rinA?.

Naujojoje estetikoje meno kAi??rinio vertAi?? priklauso nuo to, kiek jungA?iA? tarp A?moniA?, vaizdA?, erdviA?, A?vykiA? ir t. t. meno kAi??riniai pajAi??gAi??s sumegzti visais savo pavidalais. Menas gali A?steigti daugybAi?? ryA?iA? vienu metu, tinklA? estetikoje ryA?iai A?vairiausius A?anrus, laikus ir erdves sujungia paA?iomis skirtingiausiomis konfigAi??racijomis. Tokia yra meno galia[24]Ai??ai??i?? vaizdai A?gauna galiAi??, kurdami tinklus ir gebAi??dami tais tinklais uA?megzti kontaktus su stebAi??tojais. Kuo daugiau kontaktA?Ai??ai??i?? tuo galingesnis vaizdas. JungA?iA? raA?tus, jA? konsteliacijas Joselitas A?vardija terminu ai??zformataiai???. ai??zFormatai yra dinaminiai turinio sujungimo mechanizmai. <...> GalA? gale materija veda prie objektA?, taigiAi??ai??i?? reifikacijos, bet formatai yra mazginAi??s jungtys ir diferenciniai laukai; jie transliuoja nenuspAi??jamAi?? gausybAi?? efemeriA?kA? sroviA? ir A?tampA?. Jie yra labiau jAi??gos konfigAi??racijos negu paskiri objektai. <..> [F]ormatai A?steigia jungA?iA? ir nuorodA? raA?tAi??.ai???[25] Taigi, formatai yra heterogeniA?kos, daA?nai laikinAi??s struktAi??ros, transliuojanA?ios turinA?. Medija (medium) yra formato pogrupis, ribotas dAi??l savo analoginio turinio, apsiribojanA?io singuliariais objektais ir konkreA?ia raiA?kA? palete. Formatas yra platesnis terminas, skirtas hibridiniams dariniams A?vardyti. Marijos OlA?auskaitAi??s projektas ai??zAukcionasai??? galAi??tA? bAi??ti formato bei tinklA? estetikos pavyzdys. ai??zAukcionasai??? (2012)Ai??ai??i?? projekto ai??zLietuvos dailAi?? 2012ai??? dalis, nebenaudojamA? Ai??iuolaikinio meno centro techninAi??s bazAi??s elementA? aukcionas, kuriame visi norintieji buvo kvieA?iami varA?ytis ir A?sigyti surinktus bei sukataloguotus daiktus, tapo atvira platforma rastis mazginAi??ms jungtims: meno kAi??rinio singuliarumAi?? A?ia keiA?ia ekonominiA?, (meno) instituciniA?, socialiniA? jungA?iA? tinklas. Ai??is projektas yra naujA? socialiniA? gyvenimA? daiktams steigimas ir aktualiA? (finansinAi??s bei erdviA? atlaisvAi??jimo) bei virtualiA? (reklama vieA?ajame diskurse) institucijos veiksmA? konteineris. A?iAi??rovas, pakeldamas lentelAi?? su numeriuku, dalyvauja skirtingo valentingumo srovAi??se. Formatai gali bAi??ti A?vairiA? dydA?iA?, veikti skirtingais masteliais: nuo individualaus santykio su kAi??riniu iki kAi??rinio ir institucijos ar valstybAi??s santykiA?. Tokie pat skirtingi gali bAi??ti ir jungA?iA? momentai: akivaizdAi??s arba itin painAi??s. Kritiko uA?duotis, pasak Joselito, yra atsekti, kaip mazginAi??s jungtys generuoja formatus. Tam reikia jungtA? pripaA?inti nauju kritikosAi??objektu.

***

Ai??vairios A?iuolaikinio meno kryptys, tendencijos, posAi??kiai, teorinAi??s prieigos, kiekviena savaip iA?reiA?kia vis kitokA? santykA? su dabartimi: istoriografinis posAi??kis geriausiuose pavyzdA?iuose dabarA?iai ir ateiA?iai apmAi??styti pasitelkia istorijAi??, tuo tarpu naratyvinis posAi??kis pats tampa laikotarpio simptomu. Ai??iuolaikinio meno raiA?kos forma, kuri A?ia A?vardijama naujuoju realizmu, iA?reiA?kia bene glaudA?iausiAi?? santykA? su tikrove ir savuoju laiku. XIX a. vid. realizmas pasitelkiamas kaip paradigminis laikotarpio simptomA? sintetintojas, kurio pagrindiniai bruoA?aiAi??ai??i?? savojo laiko realybAi??s fiksavimas bei pozityvizmo ir materialios istorijos suA?adintas tikAi??jimas faktuAi??ai??i?? specifinAi??mis formomis pasireiA?kia XXI a. mene. Pagaliau taiAi??ai??i?? naujojo realizmo termino A?kvAi??pAi??jas. Naujasis realizmas, pirmiausia, siAi??lo kritiA?kai atsigrAi??A?ti A? A?iuolaikinio meno laukAi?? ir jA? patA? aktualizuoti; antra, A?i raiA?kos kryptis kAi??rinA? siAi??lo suvokti kaip daiktAi??, sudarytAi?? iA? kitA? daiktA? (empirinis materialistinis mAi??stymas) ir dalyvaujantA? daiktA? politikoje; treA?ia, nukreipti A?vilgsnA? A? A?ios raiA?kos A?steigiamAi?? tinklA? estetikAi??, kurioje meno kAi??rinio ir aplinkos jungtys generuoja realiAi?? galiAi?? pasaulio atA?vilgiu. Ai??i kryptis sutinkama kaip programinis menininkA? kAi??rybos modelis ir strategija[26]. Ai?? naujAi??jA? realizmAi?? verta atkreipti dAi??mesA? ir kaip A? galimAi?? A?iuolaikinAi??s dailAi??s ir teorijos metodologinA? A?rankA?.



[1]Ai??Ai??Ai?? DAi??l aptariamo dalyko pobAi??dA?io, t. y. jo dabartiA?kumo, kismo ir efemeriA?kumo, neatsitiktinai daA?niausiai taiAi??ai??i?? periodiniA? leidiniA? zona: Texte zur Kunst, Nr. 73, After Crisis, 2009, ir Nr.74, Statements on Contemporary Art, 2009; Frieze, Nr. 125, tema ai??zWhatever Happened to Theory?ai???, 2009; October, Nr. 130, skiltis ai??zQuestionnaire on The Contemporaryai???, 2009; e-flux straipsniA? rinktinAi?? What is Contemporary Art, 2010.

[2]Ai??Ai??Ai?? Texte zur Kunst, Nr. 73, After Crisis, 2009, Nr.74, Statements on Contemporary Art, redakcijos straipsniai.

Ai??[3]Ai??Ai??Ai?? Lars Bang Larsen, ai??zTurn! Turn! Turn!ai???, Mousse magazine, prieiga internete: http://moussemagazine.it/articolo.mm?id=879 [A?iAi??rAi??ta 2013-03-20].

Ai??[4]Ai??Ai??Ai?? Dieter Roelstraete, ai??zThe Way of the Shovel: On the Archeological Imaginary in Artai???, e-flux, journal #4, 2009.

Ai??[5]Ai??Ai??Ai?? AistAi?? Paulina VirbickaitAi??, ai??zApie kAi?? kalbasi skulptAi??rosai???, Ai??iaurAi??s AtAi??nai, 2013-02-22, prieiga internete: http://www.satenai.lt/?p=24001 [A?iAi??rAi??ta 2013-03-21].

Ai??[6]Ai??Ai??Ai?? Svetlana Boym, ai??zNostalgia and Itai??i??s Discontentsai???, The Hedgehog Review, 2007, p. 8.

Ai??[7]Ai??Ai??Ai?? AistAi??s Paulinos VirbickaitAi??s pastaba apsilankius ai??zLietuvos dailAi?? 2012: 18 paroAi??dA?ai???: ai??zVienas ryA?kiausiA? bendrA? parodos ai??zLietuvos dailAi?? 2012ai??? ekspozicijA? bruoA?A?Ai??ai??i?? nieko neteigimasai???. (AistAi?? Paulina VirbickaitAi??, ai??zLietuvos dailAi?? pagal Ai??MCai???, DailAi??, 2012/2).

Ai??[8]Ai??Ai??Ai?? Pagrindiniais naratyvinio posAi??kio A?iuolaikinio meno kAi??riniuose parametrais Dieteris Roelstraete A?vardija tekstAi?? ir kalbAi?? (tokie menininkai kaip Tino Sehgal, Falke Pisano ir kiti). LietuviA?kaisiais pavyzdA?iais A?ia galAi??tA? bAi??ti Ievos MiseviA?iAi??tAi??s (ai??zA?ber Vladimirai???, 2011), EglAi??s BudvytytAi??s (ai??zPraneA?Ai??jaiai???, 2012) kAi??riniai, taA?iau A?iame tekste naratyvinio posAi??kio idAi??jas norAi??A?iau taikyti kalbant apie pas mus problemiA?kesnA? jo pasireiA?kimAi?? kuratoriA? veikloje.

Ai??[9]Ai??Ai??Ai?? AgnAi?? NaruA?ytAi??, ai??zDidinimasis stiklas, laiA?kas ir du detektyvaiai???, Lietuvos dailAi??: 18 parodA?, Ai??iuolaikinio meno centras, Vilnius, 2012.

Ai??[10]Ai??Ai?? Dieter Roelstraete, ai??zWord Playai???, Frieze, Nr. 139, 2011, p. 99ai??i??103.

Ai??[11]Ai??Ai?? Dieteris Roelstraete teksteai??zAfter the Historiographic Turn: Current Findingsai??? nuA?ymi pirmus manifestinius realizmo mene apmatus, kviesdamas rimtai A?sipareigoti realybei. Visi istoriniai realizmai, anot autoriaus, randasi kriziA? fone, todAi??l realizmas siejamas su atsinaujinimu, naujomis galimybAi??mis. Realizmas jam yra bendros (shared) socialinAi??s ir politinAi??s patirties reflektavimas (ai??zAfter the Historiographic Turn: Current Findingsai???, e-flux, journal #6, 2009).

Ai??[12]Ai??Ai?? ai??zEugene Delacroix (1798ai??i??1863) on Realism and Naturalismai???, Art in Theory: 1815ai??i??1900 An Anthology of Changing Ideas, New Jersey: Wiley-Blackwell, 1998, p. 360.

Ai??[13]Ai??Ai?? BAi??ti iA? savojo laikotarpio (pranc.).

Ai??[14]Ai??Ai?? ai??zGustave Courbet (1819ai??i??1877) Statement on Realismai???, Art in Theory. 1815ai??i??1900: An Anthology of Changing Ideas, New Jersey: Wiley-Blackwell, 1998, p. 372.

Ai??[15]Ai??Ai?? Objektyvios realybAi??s sAi??voka A?ia vartojama XIX a. vid. pozityvizmo dvasioje. Pozityvizmas, nuo XIX a. vid. stipriai veikAi??s kultAi??ros reiA?kiniA? formavimAi??si, yra empirizmo filosofijos atA?aka, kurios pagrindinis teiginysAi??ai??i?? sensoriniA? reiA?kiniA? apraA?ymas yra aukA?A?iausia A?inojimo forma. Tai metodas, kuriuo siekiama surasti nekintamus universalius visatAi?? valdanA?ius A?statymus, pasitelkiant stebAi??jimo, eksperimentavimo ir skaiA?iavimo metodus. Pozityvistines objektyvios realybAi??s nuostatas A?imtmeA?io pabaigoje kvestionuoja Immanuelio Kanto koreliacionizmas, A?vedantis realybAi?? ai??zkoreguojanA?iosai??? suvokAi??jo sAi??monAi??s elementAi??.

Ai??[16]Ai??Ai?? Linda Nochlin, Realism. Style and Civilization, Penguin Books, England, 1972, p.Ai??23.

Ai??[17]Ai??Ai?? Dauguma mano pradA?ioje minAi??tA? leidiniA? ir jA? pagrindiniA? temA?, kuriomis mAi??ginama sugriebti A?iuolaikinio meno teorijAi?? uA? uodegos, remiasi meno rinkoje vykstanA?iA? poslinkiA?, kriziA? ir galimA? padariniA? komentarais ir kritiA?ku jA? vertinimu. IA?vada: lokalias A?iuolaikinio meno teorijos prieigas turime kurti pasitelkdami kitas priemones.

Ai??[18]Ai??Ai?? KrizAi?? pasireiA?kia aktualiA? procesA? nesuvokimu, negebAi??jimu jA? integruoti A? institucijA? programas ar politikAi??. Svarbiausios aukA?tosios meno mokymo A?staigos istorinA? palikimAi?? pristato kaip dabartiA?kAi?? ir futuristinA? modelA?, tuo tarpu A?iuolaikinio meno ekspozicinAi??s erdvAi??s neretai tampa stebuklA? A?alies veidrodA?iu, kurio refleksai pretenduoja A? dabarties ir ateities ai??zatspindAi??jimAi??ai???. Ai??ios institucijos susilaiko nuo bet kokiA? vertinimA? ir teiginiA?, nuo kritiniA? pasiAi??lymA? ir tiesioginio dalyvavimo.

Ai??[19]Ai??Ai?? Be poros retA? subrendusiA? ir instrumentus A?valdA?iusiA? pavyzdA?iA?, kritika lieka nuogA? impresijA?, literatAi??riA?kumo ir asmeniniA? sAi??skaitA? suvedimo gniauA?tuose.

Ai??[20]Ai??Ai?? Bruno Latour, ai??zFrom Realpolitik to Dingpolitik or How to Make Things Publicai???, Making Things Public-Atmospheres of Democracy [Bruno Latour & Peter Weibel], MIT Press, 2005, p. 9ai??i??10.

Ai??[21]Ai??Ai?? Bruno Latour, Mes niekada nebuvome modernAi??s, Vilnius: Homo Liber, 2004, p. 136.

Ai??[22]Ai??Ai?? Ina Blom, ai??zIn The Wake of Object Fever. Art Criticism will Turn to The Politics of Thingsai???, Texte zur Kunst, Nr. 74, 2009, p. 98.

Ai??[23]Ai??Ai?? David Joselit, After Art, New Jersey: Princeton University Press, 2012.

Ai??[24]Ai??Ai?? KAi?? menas gali, kai jis patenka A? tinklA? sistemAi??Ai??ai??i?? pagrindinis knygoje ai??zAfter Artai??? keliamas klausimas.

Ai??[25]Ai??Ai?? Ibid., p. 55.

Ai??[26]Ai??Ai?? Gintaras DidA?iapetris, ai??zA Nose of a Figureai???, The Federal #1, 2011.

A�