Dailininkas, pakeitAi??s supratimAi?? apie A?iandienines vaizduojamojo meno galimybes

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: DailAi??
AUTORIUS:Ai??Tamara Stripko

DATA: 2013-10

Dailininkas, pakeitAi??s supratimAi??Ai??apie A?iandienines vaizduojamojoAi??meno galimybes*Ai??

Tamara Stripko

Man menas ai??i?? tai gyvenimas ir apreiA?kimas. Alternatyvos nAi??ra.

O tuo pat metu ai??i?? tai katorga. AA? dirbu 365 dienas per metus, nes kitaip negaliu. Toks yra likimo nuosprendis, tokia karma.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ivan MarA?uk

Ir tarp A?moniA? daugiau kopijA? negu originalA?.

Pablo Picasso

SimboliA?ka, kad vienas iA? reikA?mingA? kultAi??ros A?vykiA? Lietuvos sostinAi??je ai??i?? Ivano MarA?uko paroda ai??i?? sutapo su itin svarbiu politiniu A?vykiu: Ukrainos ir ES virA?Ai??niA? susitikimu. Europoje gerai A?inomas menininkas, uA?imantis garbingAi?? vietAi?? tarp A?iuolaikinAi??s pasaulio kultAi??ros korifAi??jA?, vadinamuoju A?moniA? diplomatijos metodu A?tvirtina Ukrainos siekA? uA?imti deramAi?? vietAi?? tarp Europos tautA?.

Taraso Ai??evA?enkos NacionalinAi??s premijos laureatas Ivanas MarA?ukas ai??i?? pirmasis Ukrainos dailininkas, priimtas A? Romos Accademia Internazionale di Arte Moderna Aukso gildijAi??. O britA? dienraA?tis The Daily Telegraph 2007 m. A?raA?Ai?? jA? tarp A?imto A?monijos genijA?, pralenkusiA? laikAi?? ir kurianA?iA? daugiamatA? A?iuolaikinio pasaulio vaizdAi??, brAi??A?ianA?iA? postindustrinAi??s civilizacijos raidos kryptA?, numatanA?iA? jos perspektyvas [tarp jA? ai??i?? kompozitorius Philipas Glassas, reA?isierius Stevenas Spielbergas, iA?radAi??jas Bilas Gatesas, religinis lyderis Dalai Lama ir kt. ai??i?? red.].

MarA?uko kAi??ryba beveik pusAi?? amA?iaus audrina A?iAi??rovA? vaizduotAi??, net visiA?kus diletantus paversdama meno gerbAi??jais. Originalus mAi??stymas, nepakartojamas tapybos bAi??das, techninis ir kompozicinis kAi??riniA? perfekcionizmas, stilistinAi?? A?vairovAi?? ir kolekcijos mastas ai??i?? beveik penki tAi??kstanA?iai paveikslA?, pasklidusiA? po penkiA? A?emynA? muziejus ir privaA?ias kolekcijas, ai??i?? daro stulbinamAi?? A?spAi??dA?.

Ivanas MarA?ukas gimAi?? 1936 m. geguA?Ai??s 12 d. Ukrainoje, Moskalivkos kaime, VoluinAi??s vaivadijoje, kuri tuo metu priklausAi?? Lenkijai (dabar kaimas yra Ternopilio srities LanivciA? rajone), daugiavaikAi??je valstieA?iA? A?eimoje. TAi??vas Stepanas buvo visoje vaivadijoje A?inomas audAi??jas.

Kiek save atsimena, pieA?davo viskAi??, uA? ko uA?kliAi??davo A?vilgsnis: gAi??les, medA?ius, paukA?A?ius, naminius gyvAi??nus, tAi??vus, kaimynus, kaimo senolius iA? natAi??ros, raA?ytojus ai??i?? iA? mokykliniA? vadovAi??liA?ai??i??

Studijavo iA? pradA?iA? Lvovo dailAi??s mokykloje, DekoratyvinAi??s tapybos skyriuje, vAi??liau ai??i?? Lvovo dekoratyvinAi??s ir taikomosios dailAi??s institute, monumentalistikos kurse. MarA?ukas prisimena: ai??zInstituto dAi??stytojai gerai iA?manAi?? Europos menAi??, mokAi??jo italA?, prancAi??zA?, lenkA? kalbas, iA? kolegA?, kurie liko anapus sienos, nelegaliai gaudavo vakarietiA?kA? meno A?urnalA?. Jie nekentAi?? rusA? valdA?ios, socrealizmo ir pradAi??jo mane ai??zlauA?tiai???. YpaA? Karlas Zvirinskis, iA?spaudAi??s iA? manAi??s viskAi??, kas buvo nuo peredviA?nikA?.ai???

Jau studijA? metais iA?ryA?kAi??jo MarA?uko charakteris: noras bAi??ti lyderiu, fenomenalus darbA?tumas, bet kokiA? autoritetA? ignoravimas. Kaip tikras gaivalas A?siverA?Ai??s A? kultAi??rines Kijevo erdves, savo kAi??rybine jAi??ga jis nustebino jaunus, vAi??liau iA?garsAi??jusius poetus ir muzikantus, raA?ytojus ir mokslininkusai??i??

Vis dAi??lto ilgi sovietinio reA?imo deA?imtmeA?iai tapo jam dideliu iA?bandymu. Dailininko modernumas oficialiajai menotyrai buvo nepriimtinas. 8-uoju deA?imtmeA?iu prasidAi??jo persekiojimA? ir pjudymo vajus. VarginanA?ios kovos uA? iA?likimAi?? sAi??lygomis buvo rengiamos epizodinAi??s, daA?niausiai nelegalios MarA?uko parodos kieno nors bute arba dirbtuvAi??je, taA?iau bAi??tent tada atAi??jo pripaA?inimas ai??i?? dailininkas tapo neformaliu Ukrainos undergroundo lyderiu.

KelintAi?? jau kartAi?? atgijo galingas tautos gebAi??jimas susitelkti ir iA?gyventi net kritiA?kiausiais istorijos tarpsniais! NeturAi??dami nei vadA?, nei valstybAi??s, ukrainieA?iai didA?iA?jA? kanA?iA? laikais iA? paA?iA? tautos gelmiA? iA?keldavo asmenybes, kurios neleistA? uA?gesti laisvAi??s dvasiai. Tokie iA?rinktieji savasties gynAi??jai buvo Hrihorijus Skovoroda, Tarasas Ai??evA?enka, Ivanas Franko. Naujaisiais eilinAi??s negailestingos ai??zselekcijosai??? laikais, kai siekta iA?vesti A?moniA?, neturinA?iA? nei A?aknA?, nei atminties, veislAi??, vadinamAi??jAi?? ai??zsovietinAi?? liaudA?ai???, nelengva misija A?adinti tautAi?? teko Ivanui MarA?ukui.

Nors tAi?? pareigAi?? jis atliko garbingai, vis dAi??lto iA?vargintas nuolatinAi??s KGB prieA?iAi??ros, svarstydavo, ar ne geriau bAi??tA? emigruoti. PrasidAi??jus GorbaA?iovo perestroikai, tokia galimybAi?? atsirado, ir dailininkas nedvejodamas paliko A?emAi??, kuriAi?? taip mylAi??jo ir apdainavo. Nuo 1988 iki 2001 m. gyveno ir dirbo Australijoje, Kanadoje, JAV. SidnAi??juje iA?kart sulaukAi?? pripaA?inimo: jam pranaA?auta, kad per dvejus trejus metus tapsiAi??s Baltojo A?emyno dailininku numeris pirmas. Bet MarA?ukas, vis prisimindamas savo matematikos mokytojo pasakojimus, svajojo apie NiujorkAi??, fantastiA?kA? galimybiA? miestAi??. IA? pradA?iA? persikAi??lAi??s A? KanadAi??, po pusmeA?io atsidAi??rAi?? JAV.

Kai pirmAi??jAi?? savo buvimo Niujorke dienAi?? su jauduliu ir entuziazmu kilo A? 104-Ai??jA? vieno iA? bokA?tA? dvyniA? aukA?tAi??, nenumanAi??, kad po dvylikos metA? Pasaulio prekybos centras jo akyse per keletAi?? minuA?iA? virs griuvAi??siais. 2001-A?jA? rugsAi??jo 11-oji paskatino MarA?ukAi?? grA?A?ti A? UkrainAi??.

Ilgokas gyvenimas uA?sienyje suteikAi?? laisvumo, leidA?iantis A? drAi??sias kAi??rybines paieA?kas, A?tikino, kad meninis kalendorius lenkia realA?jA? laikAi??. Naujausiame cikle ai??zA?vilgsnis A? begalybAi??ai??? perA?engiamas ir laikas, ir erdvAi??. Ai?? pasaulA? A?velgiama tarsi iA? Multiverso ai??i?? visatA? visumos ai??i?? gelmiA?, kad uA?burianti spalvA? gama perteiktA? DidA?jA? sprogimAi??, materijos kAi??rimAi??si, laiko ir erdvAi??s pradA?iAi??. Tai A?vilgsnis iA? uA? A?vykiA? horizonto. Ai??iuo A?odA?iA? deriniu gamtos mokslai A?vardija ribAi??, iA? uA? kurios nebepasiekia jokia informacija. UA? jos ai??i?? juodoji skylAi??, A?kalinusi net A?viesAi??. Mokslininkai tik daro tokiAi?? prielaidAi??, iA?kelia hipotezAi??, o dailininkas A?A? fantasmagorinA? reiA?kinA? A?tikinamai iliustruoja futuristiniais savo paveikslais, atverdamas naujAi?? meno puslapA? ai??i?? abstraktA? (kvaziasociatyvA?jA?) multiversiA?kumAi??.

ai??i??Europos ekspresionizmo ir hiperrealizmo ideologas, Ukrainos avangardo ir modernaus monumentalumo patriarchas, novatorius siurrealistas. Visa tai ai??i?? apie IvanAi?? MarA?ukAi??.

Ai??iandien terminas pliontanizmas, taikomas apibrAi??A?ti unikaliam MarA?uko atrastam kAi??rybos metodui, jau praturtino tarptautinA? meno A?odynAi?? [A?A? ai??i??izmAi??, angliA?kai verA?iamAi?? kaip dabbing-on, vieni vadina supynimu, kiti ai??i?? siuvinAi??jimu spalvomis, ai??i?? red.]. Atrodo, stilistinA?, struktAi??rinA? ir techninA? sprendimAi?? dailininkas priAi??mAi??, iA?bandAi??s viskAi??, kas sukurta iki jo.

MarA?uko drobiA? poveikA? A?iAi??rovams galima lyginti su 25-uoju kadru, kuris pirmiausia veikia pasAi??monAi??. Labai daA?nai bAi??tent iA? pasAi??monAi??s kyla sunkiai suvokiami jo kAi??riniA? siuA?etai: ai??zIA? anksto niekada neA?inau, kAi?? pieA?iu. Atsiranda vienas vaizdinys, kitas. Ranka pati mane veda. Galiu pasakyti: nedaug paveikslA? esu nutapAi??s galva, protu. Jie man tarsi apsireiA?kia.ai??? Ai??i dar neiA?tirta A?mogaus psichikos savybAi?? MarA?uko kAi??ryboje A?sikAi??nija materialiai. Visi, kas lankAi??si jo parodose, ilgai jauA?ia magiA?kAi?? tA? vizijA? poveikA?.

Dailininkas atskleidAi??, kokie galingi yra autochtoninAi??s, etninAi??s, tautinAi??s tradicijos rezervai. Atrodo, dar sovietmeA?iu jis surado keliAi?? iA? civilizacinAi??s aklavietAi??s, sukAi??rAi??s savitAi?? pasaulio matymo sistemAi?? ai??i?? A?gilintAi?? naivumAi??, kuris nukreiptas A? ilgalaikAi?? perspektyvAi??.

MarA?uko kAi??rybinis metodas iA? pagrindA? pakeitAi?? poA?iAi??rA? A? A?iuolaikines vaizduojamojo meno galimybes. Pliontanizmas balansuoja ant ribos tarp rankA? darbo ir naujA?jA? technologijA?, o sudAi??tingas filigraninis atlikimas lemia, kad atkartoti A?ios technikos neA?manoma.

NutolAi??s nuo nesibaigianA?io A?ou triukA?mo, Ivanas MarA?ukas toliau tiesia civilizacinA? keliAi?? menui, kurio dvasinis potencialas yra neiA?senkamas. Dailininkas A?ino, kad uA? horizonto atsivers dar vienas horizontas, o uA? jo ai??i?? kiti horizontai. Ir tik genijui lemta pajusti, kokiais ritmais ir kokiomis spalvA? gamomis jie suskambAi??s.

IA? ukrainieA?iA? kalbos vertAi??

Vasil Kapkan



* Parengta pagal A?vadinA? Ivano MarA?uko parodos katalogo straipsnA?.