Dar apie KristijonAi?? DonelaitA?

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS:Ai??Viktorija DaujotytAi??
DATA: 2013-12

Kristijonas Donelaitis ai??i?? mAi??sA? kultAi??ros neiA?semiamas A?ulinys: vis pasisemiame, kiek kas galime, kiek kam kada reikia. KAi??rAi??jo didumas ir iA? to, ar jis prisiA?aukia A?spAi??dingesniA? tyrAi??jA?, matanA?iA? daugiau, labiau rizikuojanA?iA?. Liudvikas RAi??za ai??i?? pirmas paskelbAi?? ai??zMetus” (1818), iA?vertAi?? A? vokieA?iA? kalbAi??, priskyrAi?? prie neoklasikinAi??s kultAi??ros paminklA?, lietuviA? kalbos paminklA?;Ai??metai keturiomis giesmAi??mis.Ai??Akcentavo gilA? lietuviA?kumAi??: ai??zVisame veikale, be to, vyrauja atitinkanti lietuvio charakterA? romi, kAi??dikiA?ka dvasia, tauri mAi??stysena, kuri bodisi bet kokia priespauda ir nedorybe, tyra tAi??vynAi??s meilAi?? ir neveidmaininga Dievo baimAi??, taip kad mes poetAi?? dAi??l A?itA? dorybiA?, dAi??l jo sielos paprastumo bei tiesumo ir nekaltumo tiesiog pamilstame.”1Ai??Pamilti ir didA?iuosius mAi??sA?, mylAi??ti kaip paA?ius artimiausius. Kur nAi??ra meilAi??s, nAi??ra ir gyvybAi??s.

Lina RekaA?ienAi??. ai??zJau saulelAi?? atkopdama...ai??? 2013 m., 30 x 30, gintaras, medis. IA? ai??zKlaipAi??dos galerijojeai??? (BaA?nyA?iA? g. 4 / DarA?A? g. 10, KlaipAi??da) iki 2014 m. sausio mAi??n.  veiksianA?ios parodos ai??zKristijonas Donelaitis. 300 metA? jubiliejA? pasitinkantai??? (MaA?oji forma, gintaras)
Lina RekaA?ienAi??. ai??zJau saulelAi?? atkopdama…ai??? 2013 m., 30 x 30, gintaras, medis. IA? ai??zKlaipAi??dos galerijojeai??? (BaA?nyA?iA? g. 4 / DarA?A? g. 10, KlaipAi??da) iki 2014 m. sausio mAi??n. veiksianA?ios parodos ai??zKristijonas Donelaitis. 300 metA? jubiliejA? pasitinkantai??? (MaA?oji forma, gintaras)

Prisimenu VincAi?? KuzmickAi?? (1937ai??i??1982), tegyvenusA? tik 45 metus, jis tikrai buvo apimtas DonelaiA?io pasijos, gal paskutinis pasijonarijus, ne iA? tyrinAi??jimo pareigos, o iA? aistros, grA?A?davo ir grA?A?davo A? RytprAi??sius, A? KaraliauA?iaus kraA?tAi??, mAi??gdavo pavasarius, kai apleistA? sodybA? suA?ydusios alyvos uA?dengdavo negyvus griuvAi??sius, galiausiai vadovavo ekskursijoms. Buvo A?sitikinAi??s, kad jo RakverAi??je (Latvijoje) matytas senas medinis pianinas ai??zgamintas ne ko nors kito, o tik Kristijono DonelaiA?io, juk Livonija ligi pat 1914 m. su RytprAi??siais turAi??jo glaudA?iausiA? kontaktA? ir brangA? XVIII a. instrumentAi??, kuris dar L. RAi??zos laikais buvo visai geras, kas nors paveldAi??jimo keliu galAi??jo parsigabenti A? Livonijos pajAi??rA?…” ai??i?? raA?Ai?? dienoraA?tyje2. Ir A?tikinAi??jo A?odA?iu ai??i?? tikrai tikrai, tik Donelaitis galAi??jo tokA? padaryti… Vincas Kuzmickas turAi??jo A?gimtAi?? literatAi??ros tyrinAi??tojo talentAi??, ai??i?? to negalAi??jo paneigti nei atkakliausi jo oponentai. PrieA?intis, kad A?moniA? sAi??monAi??je nebAi??tA? A?tvirtintas rekonstrukcinis portretas, atliktas V. UrbonaviA?iaus, bukas, bemintis, apatiA?kas veidas, kaip sakAi?? ir Vanda ZaborskaitAi??, remdama JurgA? LebedA?, tai tik mokslo reikalui, tai ne A?ymiausio lietuviA? poeto veidas.

Vinco Kuzmicko studija ai??zKristijonas Donelaitis” (1983), kurios pats jau nepamatAi??, reikA?minga istoriniA? kontekstA? rekonstrukcijomis, paties patikrintA?, iA?vaikA?A?iotA? DonelaiA?io kraA?to apylinkiA?, keliA?, medA?iA? linijomis. Ir ta pirmine pasija, kuri verA?ia sAi??monAi?? atsidAi??ti DonelaiA?io tyrimui, jo klausimA? kAi??limui. Kaip neetiA?ko leidybinio elgesio pavyzdys lieka A?dAi??tas rekonstruotas DonelaiA?io portretas; juk A?inotas Vinco Kuzmicko poA?iAi??ris A? jA?.

Vincas Kuzmickas gana problemiA?kai A?velgAi?? A? pirminAi?? Kristijono DonelaiA?io aplinkAi??, ji jau buvo gana giliai persmelkta PrAi??sijos imperijos dvasios. ai??zNaujagimiui buvo iA?rinktas Kristijono ai??i?? pirmojo PrAi??sijos vyskupo (1180ai??i??1245) vardas. BAi??simojo poeto tAi??vai, davAi?? jam A?A? vardAi??, matyt, buvo ne tik pamaldAi??s A?monAi??s, bet ir geri PrAi??sijos karaliaus valdiniai. Gal jie dar ir nebuvo spAi??jAi?? pamirA?ti kryA?iuoA?iA? niekA?ybiA?, bet, ko gera, jau A?tikAi??jAi?? atAi??jAi??nA? didvyriais ir kankiniais. Vyskupas Kristijonas buvo vienas jA?, raginAi??s tolimuosius DonelaiA?io protAi??vius romiai plaukti A? svetimA?jA? uA?trauktus vergijos tinklus.”3Ai??Toks Kuzmicko stilius ai??i?? pakelto balso, truputA? barokinis. Bet kartais ir ramesnis, labiau konstatuojamasis, tik visada su patriotine lietuviA?kumo A?aknimi: ai??zTaigi K. Donelaitis gimAi?? istorinAi??je Nadruvos teritorijoje, kur nuo neatmenamA? laikA? gyveno lietuviA? tautos A?monAi??s, o jo tAi??vai ir protAi??viai buvo lietuviai, nuo XVI a. pagal tradicijAi?? vadinAi??si prAi??sais”4; KaraliauA?iaus universitete Donelaitis imatrikuliuotas kaip prAi??sas ( viagra naturally australia. Borussus).BaltiA?koms, lietuviA? tebegyvenamoms vietoms Donelaitis parenka vokiA?kus vardus, didA?iuojasi, kad jie priimti: Ekertsbergas prie RomintAi??s girios. Bet tokia buvo istorija, jos nereikia nei gerinti, nei bloginti.

DienoraA?tyje Vincas Kuzmickas raA?Ai??: ai??zKiekviena tauta susideda ne tik iA? gyvA?jA?, kiek iA? mirusiA?jA? ai??i?? lieka jA? gyvos idAi??jos ir darbai. Tos idAi??jos negaivinamos pradeda blAi??sti ir galutinai uA?gAi??sta.”5Ai??TAi?? matome ir Kristijono DonelaiA?io likime; idAi??jA? ir darbA? nesugebame iA?laikyti jA? prigimtinAi??s gyvybAi??s lygmenyje.

1743 metA? rudenA? K. Donelaitis A?A?ventintas kunigu (A?iemet nuo A?ios datos suAi??jo 270 metai) A? TolminkiemA? atvyko tA? paA?iA? metA? lapkriA?io pabaigoje. Tai svarbi sukaktis ai??i?? sena baltiA?ka vietovAi??, graA?aus dvikamienio asmenvardA?io (Tolmino kiemas; Tolminas ar Tolminas, tolio, tolimo ir mintijimo, minties kad ir asociatyviniai saitai, gal ir iA?minties kaip toliaregystAi??s), yra susieta su kAi??rybingu asmeniu, statanA?iu, sodinanA?iu, raA?anA?iu. Tai lietuviA?ka, netgi archetipiA?ka: A?sikurtiAi??vietoje, ja rAi??pintis, puoselAi??ti. Po 30 kunigystAi??s metA? Tolminkiemyje Donelaitis imasi perA?iAi??rAi??ti A?raA?us krikA?to knygoje, lyg paA?ymi laiko ribas, dAi??kingas, nustebAi??s: ai??zAnno 1773 lapkriA?io 30 d. aA? tai perskaiA?iau ir stebAi??jausi, kaip Dievas vedAi?? mane. Mano A?pAi??dini, atsimink mane!”6 buy provigil visa. Ai??KodAi??l Donelaitis taip daA?nai minAi??jo A?pAi??dinA?, kodAi??l jam tai buvo svarbu, kad, nors neturi vaikA?, turAi??tA? A?pAi??diniA? ir kad jie vykdytA? jo paliktAi?? valiAi??, atsimintA? ir jA? patA?? Ar tai tik tikAi??jimo A?pAi??dinystAi??, ar ir kultAi??rinAi??? Ar viena ir kita, kultAi??rinAi??, tad ir lietuviA? kalbos A?pAi??dinystAi??, nujauA?iant ir iA? to, kas mAi??stoma, kalbama ir raA?oma lietuviA?kai, suvokiant ir reformuotos krikA?A?ionybAi??s dAi??mesA? prigimtai A?moniA? kalbai. Be abejonAi??s, DonelaiA?io paA?iAi??ras apibrAi??A?ia liuteronA? kunigo padAi??tis, pareigos, bet ir iA?skirtinAi??s, su A?mogiA?ku kuklumu susijusios laikysenos: ai??zMano A?pAi??dinis, jeigu jis krikA?A?ionis ir dAi??kingas A?mogus, man padAi??kos. Bet jeigu jis nekrikA?A?ionis ir, be to, dar nedAi??kingas, tai aA? vis dAi??lto pasielgiau kaip krikA?A?ionis ir A?moniA? draugas. AA? netrokA?tu padAi??kos, nes ji man po A?eme nebereikalinga.”7Ai??DonelaiA?io A?pAi??dinystAi?? A?iais A?odA?iais iA?pleA?iama; kartu ir ryA?kus pietistinis A?spaudas ai??i??Ai?? darau iA? pareigos, kuriAi?? jauA?iu kaip savo paties moralius A?sipareigojimus, o ne dAi??l ko nors kito, padAi??kos netrokA?tu, nesu jos reikalingas.

Kristijonas Donelaitis buvo dvikalbis; ir pamokslus sakAi?? lietuviA?kai ir vokiA?kai. TAi?? turime gerai suvokti. Jo lietuviA?koji kalba buvo tarsi A?supta vokieA?iA?. Jam paA?iam svarbu save patikrinti ir lyg patikinti: ai??zAA? daA?nai lietuviA?kai ortografiniu atA?vilgiu raA?iau prastai, nes nekreipdavau dAi??mesio. Bet kalbAi??jau gerai”, ai??i?? pastaba 1758 metais. Ar galima nujausti, kad potekstAi??je slypi mintis, jog lietuviA? kalba kaip raA?to kalba neturi ateities, nebAi??tina A? ortografijAi?? kreipti dAi??mesio. Ir iA?lyga: ai??zBet kalbAi??jau gerai.” LietuviA? kalba ai??i?? labiau kalbamoji, A?nekamoji, pamokslinAi??. Bet metA? laikA? giesmes graA?iai perraA?o gerame, tame pat kraA?te gaminamame popieriuje. Ar galvoja apie jA? reikA?mAi??? Sunku pasakyti.

Ir Tolminkiemio baA?nyA?ios krikA?to knygos A?raA?ai iA?kalbingai rodo lietuviA? kalbos vietAi??. GraA?ioji citata, kurios pirmoji pusAi?? tokia svarbi buvo ir Justinui MarcinkeviA?iui, raA?ant poemAi?? ai??zDonelaitis”, gal dar tik ir pradedant apie jAi?? mAi??styti. Kreipiamasi A? A?pAi??dinA?: ai??zTegul tavo sAi??nAi??s, jeigu jA? turAi??si ir norAi??si paskirti teologijai, laiku iA?moksta gerai lietuviA?kai, kad galAi??tA? tinkamai vadovauti parapijai lietuviA? kalba. AA? turAi??jau precentoriA? TortilovijA?, iA? kurio juokdavosi, kai jis sakydavo pamokslus” (1749 baA?nytiniai metai Tolminkiemyje). MokAi??ti lietuviA?kai pastoriui reikia todAi??l, kad galAi??tA? tinkamai vadovauti lietuviA? parapijai, tinkamai sakyti pamokslus, kad niekas nesijuoktA? ir kad nebAi??tA? pakenkta tikAi??jimui.

nolvadex without prescription

Paradoksas ai??i?? didysis A?mogaus likimo palydovas. Vincas Kuzmickas savo studijAi?? apie DonelaitA? pradAi??jo nuo A?raA?o apie sodAi??, kur daug laiko praleidA?iAi??s skiepydamas, akiuodamas, sodindamas ir mAi??stydamas:Ai??dandum quandoquidem etiam posteritati aliquid estAi??(reikia kAi?? nors palikti ainiams), ir klausAi?? ai??i?? savAi??s ir kitA?, taipgi ir mAi??sA?: ai??zNegi iA? tiesA? K. Donelaitis palikuoniA? atmintyje ketino iA?likti ne poetine kAi??ryba, o versmAi??toje klebonijos atA?laitAi??je uA?sodintu sodu?!”8

Ai?? kAi?? visa tai kreipia? Kad DonelaiA?io tekstai, virtAi?? ai??zMetais”, iA? tiesA? yra susieti su vis siaurAi??janA?ia lietuviA? kalba, skirti tiems, kurie supranta lietuviA?kai ir niekaip kitaip, bet kad tas skyrimas yra iA?siplAi??tAi??s pats iA? savAi??s, iA? nepaprasto lietuviA? kalbos gyvybingumo, tarsi iA?judinto kAi??rybos galios, kurios pats poetas tikriausiai neA?vertino.

DonelaiA?io aiA?kumas, tikrai ai??i?? lyg apA?viestas ApA?vietos laiko, KaraliauA?iaus universiteto, Imanuelio Kanto, tokio pat sAi??slaus, kaip ir ai??zMetA?” autorius. Bet paslapA?iA? daug ai??i?? nAi??ra didelio kAi??rAi??jo, neturinA?io paslapties. Viena iA? mA?sliA? ai??i?? Donelaitis yra kreipAi??sis A? skaitytojAi??, A? savo skaitytojAi??. 1766 m. liepos 21 dienAi?? jis prisiminAi??, kada pradAi??jAi??s eiti savo pareigas naujojoje baA?nyA?ioje, kurios paA?ventinimo iA?laidas jam paA?iam tekAi?? apmokAi??ti. TAi?? paA?iAi?? dienAi?? vienoje tarnybiniA? knygA? Donelaitis A?raA?Ai?? tokiAi?? pastabAi??: ai??zMano mielas skaitytojau (Mein lieber Leser…), paA?iAi??rAi??k, kai aA? jau seniai bAi??siu mirAi??s, raiA?inA? uA?pakalinAi??je pozityvo dalyje A? altoriaus pusAi??: ten rasi mAi??lynAi?? skydelA?, kurA? aA? pats uA?raA?iau. Vale. Tolminkiemis, 1766 m. liepos 21 d.”9Ai??Ai??raA?Ai?? aptiko F. O. Tecneris. Pozityvas ai??i?? nedideli kambariniai vargonai, kuriais tikriausiai ir pats grodavo. Bet ai??zmelsvojo skydelio paslaptis iA?tirpo Kristijono statydintoje baA?nyA?ioje minoriA?kai tebeaidint poeto A?rengtiems vargonams ir protestantiA?kam choralui”10. Bet kreipinys A? skaitytojAi?? liko. GalbAi??t tai mes, tiksliau ai??i??Ai?? ir mes, atsiverA?iantys ai??zMetus” kaip lietuviA? kalbos, savitojo kraA?to KnygAi??.

Kristijono DonelaiA?io ai??zMetai” yra lietuviA? ir jA? kalbos iA?nykimo dramos generalinAi?? repeticija. Dar plasta kraA?to, jo gamtos, jos kalbos gyvybAi??, bet jau ne Tolmino kiemas, jau tik VyA?laukis, kad ir kokios garbingos bAi??tA? vyA?os, kad ir koks kilnus bAi??tA? neiA?vargstamas vargas, bet gAi??sta lietuviA?ko to kraA?to, tA? A?moniA? saulAi??.
Ir iA?kyla galia, galinti tai pasakyti.
Supraskime ir tai.
Nors to ir neA?manoma paaiA?kinti.

1Ai??LietuviA? literatAi??ros kritika, 1547ai??i??1917. ai??i??Ai?? Vilnius: Vaga, 1971, p. 78.
2Ai??A?vinkleviA?ienAi?? I. A?odyje uA?gesusi A?irdis. ai??i??Vilnius: SaulAi??s vAi??jas, 1997, p. 113.
3Ai??Kuzmickas V. Kristijonas Donelaitis. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1983, p. 34.
4Ai??Ibid.,Ai??p. 30.
5Ai??A?vinkleviA?ienAi?? I.Ai??op.cit., p. 118.
6Ai??Donelaitis K. RaA?tai. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1977, p. 533.
7 cialis black market price Ai??Ibid., p. 426.
8 generic zoloft Ai??Kuzmickas V.Ai??op.cit., p. 3ai??i??4.
9Ai??Donelaitis K.Ai??op.cit., p. 594.
10Ai??Kuzmickas V.Ai??op.cit., p. 219.