Dar apie veidrodA?ius

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Poezija
AUTORIUS:Ai??Kornelijus Platelis
DATA: 2013-05

Dar apie veidrodA?ius

Kornelijus Platelis

Vilniuj A?ydAi??jo sakuros, 2013 05 06. Nuotrauka anonimo
Vilniuj A?ydAi??jo sakuros, 2013 05 06. Nuotrauka anonimo

KartAi?? susapnavau tobulos struktAi??ros eilAi??raA?tA?: stovAi??jau tuA?A?io kambario viduryje, o ant visA? keturiA? sienA? kabojo po veidrodA?. PaA?velgus A? bet kuriAi?? pusAi??, nusidriekdavo ilgos atspindA?iA? galerijos. AtspindA?iai atspindAi??jo atspindA?ius. A?inojau A?A? sapnAi?? esant apie poezijAi?? ir kad A?ie veidrodA?iai atspindi labiau vaizdA? struktAi??ras nei paA?ius vaizdus. GalbAi??t tokia sAi??ranga labiau tinka vaizduojamajai (deskriptyvinei), kurios nederAi??tA? tapatinti su pasakojamAi??ja (naratyvine), poezijai. Jaukios aiA?kaus suvokimo ir jausmo vienovAi??s, kuri bAi??dinga lyrikai, poA?iAi??riu, tai turbAi??t perversiA?kas koA?maras.
A?mogui, kuris nuo jaunA? dienA? raA?o eilAi??raA?A?ius, bAi??gant laikui, veriasi naujos perspektyvos, randasi nauji poA?iAi??riai A? tai, kAi?? jis ketina veikti vis iA? naujo (kartais vien iA? A?proA?io) imdamasis plunksnos. Tie nauji poA?iAi??riai anaiptol nedidina jo poezijos (kaip jis pats A?vardija A?A? reiA?kinA?) supratimo, o veikiau jA? menkina, blukina sAi??vokA? kontAi??rus, skaldo pasaulio atspindA? tarsi trupantis veidrodis, kurio pavyzdA? galima rasti neseniai atsidariusioje ai??zSenamiesA?io A?okoladinAi??je” ant VokieA?iA? ir MAi??siniA? gatviA? kampo.
Be abejo, pasaulis ir jo atspindys kieno nors sAi??monAi??je ai??i?? tai tik viena poezijos temA?, gal net ne pagrindinAi??, gal net A?iek tiek parazitinAi??, ardanti jaukiAi?? aiA?kaus suvokimo ir jausmo vienovAi??, kaip kad vAi??A?io lAi??stelAi??s ardo gyvybingAi?? organizmAi??, vis dar padengtAi?? veidrodA?io atspindima A?velnia ir sveika oda. AtspindA?io adekvatumo tema anaiptol ne nauja. Ji nuo seno guli A?monijos kultAi??ros sAi??monAi??s rAi??siuose ir nuolat iA?kyla A? pavirA?iA? su iA? bibliotekA? saugyklA? traukiamomis knygomis.
Nes veidrodis ir yra vienas pagrindiniA? kultAi??ros instrumentA?, praneA?anA?iA? mums apie atspindA? ai??i?? pusAi?? (erdvAi??), kurioje kultAi??ra esti. Kitaip sakant, kultAi??ra ai??i?? tai pasaulio atspindys mAi??sA? sAi??monAi??je su visa jos fiziologija ir tuo, kAi?? iA?mokstame ir iA?siugdome. Akimirka, kai veidrodyje pasirodome mes, sugriauna akivaizdybAi?? (nes A?inome ar vaizduojamAi??s A?inAi?? apie save kur kas daugiau, nei atspindi veidrodis), paliudija atspindA?io netobulumAi?? ir kelia daug neatsakomA? klausimA?. Vienokie jie bAi??na Narcizui, negalinA?iam iA?siverA?ti iA? savimeilAi??s (savi-erotikos) pinkliA? ir iA?vysti uA? savo atspindA?io jo tykanA?ios nimfos, kitokie Wodwo, neA?stengianA?iam identifikuoti savAi??s su kitomis bAi??tybAi??mis, prisiskirti kokiai nors rAi??A?iai ar giminei, susivokti. TaA?iau abiejA? A?iA? vaizdA? struktAi??ros panaA?ios.
A?ia spausdinamas anglA? poeto Tedo Hugheso (1930ai??i??1998) eilAi??raA?tis ai??zWodAi??wo” iA? to paties pavadinimo rinkinio (1967), suprantama, kalba apie jA? patA?, jau ne kartAi?? regAi??jusA? save kultAi??ros veidrodyje ir pateikusA? ne vienAi?? A?io vaizdo interpretacijAi??, kuri, deja, iki galo taip ir neatsakAi?? A? klausimAi??: kas aA?? Kalba ne filosofinAi??mis sAi??vokomis, o tiesiog vaizduoja, t. y. leidA?ia kalbAi??ti tarsi pirmAi?? kartAi?? savo atspindA? iA?vydusiai ir dAi??l to suglumusiai bAi??tybei, beje, atklydusiai A? A?A? eilAi??raA?tA? iA? kito teksto, taigi ai??i??Ai?? kultAi??ros srities. Tas kitas tekstas, beje, ir ai??zkaltas” dAi??l to, kad mums trAi??ksta A?iniA? apie bAi??tybAi??s iA?vaizdAi??, ir tAi?? mAi??sA? A?iniA? trAi??kumAi?? poetas perkelia A? bAi??tybAi??s sAi??monAi??. Tai, be kita ko, paradoksalaus britiA?ko humoro pavyzdys. TaA?iau kad ir juokaujanA?iam Hughesui A?i situacija neatrodo humoristinAi??. Tai klausimas apie asmeninA? paA?inimo, be kurio neapsieina kAi??ryba, pagrindAi?? ai??i?? savAi??s paties suvokimAi??, taip pat ir apie tai, kas veikia, kai jis veikia (ai??zaA? ir tai kAi?? darau be galo keistai sutampa”) ai??i?? viena ar abi veidrodA?io pusAi??s? Ar veidrodis gali kaip nors bAi??ti paA?alintas iA? A?io gamtovaizdA?io?
KartAi?? pakviestas dalyvauti Vilenicos festivalio diskusijoje tema ai??zKas raA?o?”, leidau sau paA?maikA?tauti ir nusiunA?iau jiems angAi??liA?kAi?? Hugheso tekstAi??, perdarytAi?? taip, kad vietoje Wodwo kalbAi??tA? prie darbo stalo sAi??dintis raA?ytojas. Ai??dAi??siu jA? prie A?io teksto komentarA?, kai jis pasirodys internete, jei kam bus A?domu, nes A?iaip ar taip, tai bus savotiA?ka Hugheso teksto interpretacija.
Wodwo vandens pavirA?iuje regi save ir dangA?, ima galvoti, kad gal jis plevena ore; pastebi, kad nAi??ra A?aknimis A?augAi??s A? A?emAi??, kad nAi??ra nukarAi??s nuo kokio medA?io kaip jo atauga, gali laisvai judAi??ti, kitaip nei visa aplinkui. Na, iA?skyrus vandenA?, bet jo apskritai nesuprasi. Visa tai jam anaiptol nepalengvina susivokti ai??i?? ai??ztuomet kas aA??”. Hughesas nespekuliuoja kokiomis nors iA?vadomis. Jis lieka drauge su Wodwo kultAi??ros-veidrodA?io iA?eities (pirmojo pasimatymo) taA?ke, laisvas stebAi??ti gamtAi?? ar kelti dievus A? vandens atspindimAi?? dangA?. Padarytos tik elementarios tiesioginio savAi??s ir aplinkos stebAi??jimo iA?vados: tai, kad Wodwo gali laisvai judAi??ti ir kad reikia stebAi??ti toliau. Tai taip pat negali nekelti A?ypsenos bent kiek nujauA?ianA?iam stebAi??jimo objekto, t. y. pasaulio gamtos ir kultAi??ros, apimtA?. TaA?iau to nepavadinA?iau koketavimu. Tai tiesiog poeto poreikis dar kartAi?? grA?A?ti A? pradA?iAi?? ir bandyti iA? naujo patikrinti savo stebAi??jimA? iA?vadas.
TodAi??l, manau, A?mogA?, kuris nuo jaunA? dienA? raA?o eiles, bet vis maA?iau apie tai beiA?mano, A?is Hugheso eilAi??raA?tis turAi??tA? paskatinti nemesti A?io uA?siAi??mimo. GrA?A?ti ir pasitikrinti verta. Tame girdA?iu ir klasicizmo aidesA?: nAi??ra prasmAi??s kurti naujus siuA?etus, verA?iau tobulai iA?reikA?ti senuosius. Tik jau turbAi??t pasikeitAi?? siuA?eto samprata, o ir Wodwo nebepuoselAi??ja (ar dar nepuoselAi??ja) Narcizui bAi??dingA? jausmA?. TaA?iau juos abu atspindi vandens pavirA?ius ir jA? abiejA? situacijas ai??i?? modernizmo klasiko, tipiA?ko deskriptyvinAi??s poezijos atstovo Hugheso sAi??monAi??.
Be abejo, visa tai raA?au artAi??janA?ioAi??PoeAi??zijos pavasarioAi??proga. Jo metu bus A?garsinami tekstai, eilAi??raA?A?iais virpinamas oras. Priimta sakyti, kad poezija susitiks su klausytojais. GalbAi??t dalis jos ir susitiks. TaA?iau ne tokie tekstai kaip Hugheso. Juos iA?girsti labai sunku, tam paprasA?iausiai pritrAi??ksta laiko. Vos pradedi A?sijausti, pasigirsta kitas eilAi??raA?tis. TaA?iau anaiptol nenoriu menkinti poezijos skaitymo balsu svarbos. Mano nuomone, bet kokia poetika paraA?ytas eilAi??raA?tis privalo turAi??ti nepriekaiA?tingAi?? garsinAi?? iA?raiA?kAi??. Tokia, beje, pasiA?ymi ir A?ia aptartas kAi??rinys. Be to, eilAi??raA?A?io skambesys gali paskatinti susirasti ir perskaityti mus sudominusA? tekstAi??, A? kurA? nespAi??jome A?sigilinti. Svarbu, kad gilintis bAi??tA? A? kAi??. Taigi visokios poezijos kAi??rAi??jams ir klausytojams ai??i?? gero Pavasario!