Darbuotis nelaukiant idealiA? sAi??lygA?

viagra cheap

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Aktualijos
AUTORIUS: Dainora PociAi??tAi??
DATA: 2013-11

Pokalbis su Jolanta GELUMBECKAITE

LapkriA?io 18-Ai?? A?vyko Ai??vietimo ir mokslo ministerijos A?iemeA?iA? Mokslo premijA? uA?sienio lietuviams A?teikimo ceremonija. Tarp apdovanotA?jA? ai??i??Ai?? ir habil. dr. prof. Jolanta GelumbeckaitAi??, dirbanti Frankfurto prie Maino Goethe’s universitete Vokietijoje. GelumbeckaitAi?? ai??i??Ai?? Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto auklAi??tinAi??, HumanitariniA? mokslA? daktarAi??s disertacijAi?? ai??zLinksniA? ir prielinksniniA? konstrukcijA? vartosena Jono BretkAi??no ai??zEvangelijos pagal LukAi??” vertime (1579)” apgynusi Kauno Vytauto DidA?iojo universitete. 1999 m. habilitacinis darbas ai??zDie litauische WolfenbA?tteler Postille von 1573. Kritische kommentierte Edition der Handschrift” [=LietuviA?koji Volfenbiutelio postilAi?? (1573). Kritinis komentuotas rankraA?A?io leidimas] apgintas Frankfurto prie Maino Johanno Wolfgango Goethe’s universitete 2007 m.
Garbingo apdovanojimo progaAi??JOLANTAi?? GELUMBECKAITA?Ai??kalbina VU LietuviA? literatAi??ros katedros vedAi??ja prof.Ai??DAINORA POCIA?TAi??.

Jolanta GelumbeckaitAi?? ir Dainora PociAi??tAi?? Vilniaus universiteto DonelaiA?io auditorijoje. Astridos PetraitytAi??s nuotrauka
Jolanta GelumbeckaitAi?? ir Dainora PociAi??tAi?? Vilniaus universiteto DonelaiA?io auditorijoje. Astridos PetraitytAi??s nuotrauka

non prerscription hydroclothiazide.

Kaip Tu, lietuvAi?? mokslininkAi??, jautiesi Vokietijos akademiniame pasaulyje? Ar sunku jame A?sitvirtinti? Ai??iaip ar taip, kiek leidA?ia teigti mano patirtis, Vokietija yra viena iA? daugiausiai simpatijA? Lietuvai turinti ir gana gerai jAi?? paA?A?stanti A?alis. VokieA?iai, skirtingai nei PietA? Europos A?alys, nepaskandina Lietuvos bendroje nepaA?inioje kategorijoje ai??zRytA? Europa”. VokieA?iai yra bene daugiausiai nuveikusi uA?sienio tauta baltistikos srityje, LDK ir PrAi??sijos istorioAi??grafijoje. Tai nulemia seni LDK ir Vokietijos kontaktai.
Vokietija yra labai didelAi?? A?alis, turinti 80 mln. gyventojA?, todAi??l sunku simpatijas pamatuoti: quot capita tot sententiae, kai kas LietuvAi?? paA?A?sta gerai, kai kam A? rytus nuo ElbAi??s prasideda A? atskirus regionus neskirstomi Rytai. Vokietijos mokslininkA? nuopelnai lituanistikai yra labai dideli, taA?iau visi tie XIX ir XX a. mokslininkai, kuriuos Lietuvoje A?inome kaip baltistus, visA? pirma buvo indoeuropeistai, baltistika buvo vienas iA? keliA? jA? tyrimo objektA?. Indoeuropeistikai mes ir toliau liekame svarbAi??s (dauguma jaunosios kartos baltistikos atstovA? taip pat yra baigAi?? indoeuropeistikos studijas), todAi??l bAi??tA? labai reikalinga, kad Vilniaus universitetas, kooperuodamas su kuriuo nors indoeuropeistikos centru, turAi??tA? indoeuropeistikos ir baltistikos studijA? programAi??. Savaime kam nors A?domAi??s mes nebAi??sime, turime savo svarbumAi?? parodyti ir A?rodyti patys. Vokietijoje daA?nai girdA?iu nuomonAi??, kad ai??zlietuviai per daug A?ino”, t. y. jiems daugelis jA? kalbos, literatAi??ros, istorijos ir kultAi??ros dalykA? yra savaime suprantami, todAi??l jie, nenorAi??dami pasirodyti banalAi??s, jA? neskleidA?ia mokslo pasaulyje uA? Lietuvos ribA?.
Vokietijos akademiniame pasaulyje A?sitvirtinti iA? tikrA?jA? labai sunku, nes aukA?tosiose mokyklose nuosekliai maA?inami akademiniai etatai, o konkurencija didAi??ja. Bet kuris uA?sienietis turi bAi??ti geresnis uA? kitus, kad bAi??tA? vertinamas lygiavertiA?kai. Labai daug energijos tenka investuoti savo atstovaujamo mokslo naudai ir poreikiui A?rodyti.

Tarp Lietuvos humanitarA? esi itin aukA?tai vertinama kaip tekstologAi??, raA?ytinAi??s kalbos istorikAi??. Be abejo, A?ia didA?iausiAi?? A?lovAi?? Tau pelnAi?? kritinis Volfenbiutelio postilAi??s parengimas. Papasakok plaA?iau apie A?A? darbAi??.
Vadinamoji Volfenbiutelio postilAi?? (1573ai??i??1574; apimtis 299ai???fol.) yra pirmas A?inomas pamokslA? rinkinys lietuviA? kalba. Tai liturginiams metams skirti sekmadieniA? ir A?ventadieniA? pamokslai, rinkinA? sudaro dvi dalys: Adventoai??i??VelykA? ir VelykA?ai??i??Advento ciklas. Ai??i evangelikA? liuteronA? postilAi?? yra rankraA?tis, A?inomas tik vienas jos egzempliorius. RankraA?tis saugomas Volfenbiutelyje, Hercogo Augusto bibliotekoje, Sign.: Cod. Guelf. 11. 2 Aug. 2Ai??; skaitmeninAi?? faksimilAi?? prieinama adresu: http://diglib.hab.de/mss/11-2-aug-2f/start.htm. Ai??isAi??codex unicusAi??yra vienas geriausiA? XVI a. rankraA?tinAi??s knygos pavyzdA?iA? Europoje ir puikus A?odinAi??s komunikacijos lietuviA? koje PrAi??sijos kunigaikA?tystAi??s BaA?nyA?ioje pavyzdys.Ai??VPAi??buvo skirta praktiniam profesionaliam naudojimui ai??i?? pamokslininkams skaityti ar atpasakoti per pamaldas.
VPAi??yra vienas iA?samiausiA? ir svarbiausiA? lietuviA? kalbos istorijos dokumentA?, liudijanA?iA? raA?omosios kalbos formavimosi procesAi??. Ai??vairiopi vieno ir to paties A?odA?io (dialekto)grafiniai variantai rodo, kad A?itAi?? tekstAi?? reikia traktuoti kaip raA?omosios kalbos kAi??rimo(si) laboratorijAi??. PostilAi?? yra daugeliu atA?vilgiA? unikalios informacijos A?altinis ne tik lietuviA? ir lyginamajai filologijai, bet ir kitoms disciplinoms: paleografijai ir kodikologijai, Reformacijos ir liturgijos istorijai, lietuviA? ir lyginamajai BaA?nyA?ios ir kultAi??ros istorijai.
2001ai??i??2005 m. Volfenbiutelyje rengiau kritinA? komentuotAi?? leidimAi?? (2008 m. iA?leistas Harrassowitzo leidykloje). Svarbiausias tikslas buvo padaryti rankraA?tA? prieinamAi?? tolesniems tyrimams. Pagrindiniai darbo etapai, pagal juos ir leidimo dalys, buvo A?ie: rankraA?A?io skaitmeninAi?? versija, analitinis rankraA?A?io apraA?as (iA?orAi??: ant ko, kuo, kaip paraA?yta, kaip A?riA?ta; turinys: teksto sandara; istorija: sukAi??rimas, recepcija, tyrimas), dokumentinis paraidinis (t. y., diplomatinis dokumentinis) teksto perraA?as, dvisluoksnis kritinis (tekstologinis) aparatas, tekstologiniai komentarai, registrai (santrumpos, A?altiniai, bibliniai ir nebibliniai asmenvardA?iai, Biblijos ir autoriA? citatos bei parafrazAi??s, perikopAi??s).
VisA?, kurie naudojasi ar naudosis kritiniu leidimu, turiu praA?yti, kad atkreiptA? dAi??mesA? A? pastebAi??tA? klaidA? sAi??raA?Ai??, skelbiamAi?? adresu:Ai??http://titus.uni-frankfurt.de/personal/gelumbeckaite/errata.pdf.

order synthroid 125 mcg online generic.

Lietuvoje tekstologA? lyg ir netrAi??ksta, greitai bus iA?leisti visi lituanistikos paminklai. Ar visi jie parengti tinkamai? Kokia tolesnAi?? tekstologijos perspektyva?
Tiek, kiek yra iA?leista dabar, sudaro tik nedidelAi?? viso lituanistinio paveldo dalA?. IA?leisti A?altinio teksto fotokopijAi?? ar paraidA?iui perraA?ytAi?? tekstAi?? be kritinio aparato ar komentarA? yra reikA?minga maA?daug taip pat, kaip apie A?mogaus balso tembrAi?? sprAi??sti iA? nuotraukos. LietuviA? tekstologijoje, ypaA? XVI a. tekstA? leidyboje, praktinAi?? ir metodologinAi?? kritinAi??s leidybos tradicija dar nAi??ra iki galo susiformavusi. Leidybines strategijas A?manoma nustatyti tik empiriA?kai, indukciniu bAi??du ir tik vAi??liau jas galima apibendrinti metodologiA?kai. TekstA? pateikimo ir tyrimo perspektyva yra anotuoti referenciniai korpusai (sAi??moningai nevadinu teiktinu terminu ai??ztekstynai”, nes tekstynai, mano A?sitikinimu, yra tik tekstA? rinkiniai), kurie apima metainformacijAi?? apie tekstus, paA?iA? tekstA? perraA?us, struktAi??rinAi??, paleografinAi??, tekstologinAi??, leksinAi??, gramatinAi?? ir citatA? anotacijAi??. IA?samiai anotuoti tekstai turi bAi??ti lygiagretinami ne tik su faksimilAi??mis, bet ir su tokiais pat principais anotuotais vertimo (jeigu tekstas yra ne originalus lietuviA?kas, bet verstas tekstas) A?altiniA? tekstais. Tekstas yra kultAi??rinAi?? atmintis. XXI a. tekstologija yra tekstA? bioinformatika ai??i??Ai?? ji siekia suA?inoti teksto genetinA? kodAi??, iA?siaiA?kinti, kokia kalbinAi?? ir kultAi??rinAi?? informacija pagal kokias sekvencijas ir kaip yra uA?koduota (bioinformatikos ir tekstologijos ryA?A? yra apraA?Ai?? Franco Moretti ir Alberto Piazza). Kalbiniai ir genetiniai kodai ai??i?? A?odA?iai ir genai ai??i?? yra panaA?Ai??s. VidutinAi?? Europos kalba vartoja maA?daug tiek pat A?odA?iA?, kiek genA? ai??i?? informacijos vienetA? ai??i?? sudaro A?mogaus genomAi??: nuo 30 000 iki 50 000. Tam tikru bAi??du uA?koduota informacija perduodama toliau ir taip vyksta kultAi??rinAi?? evoliucija. Tekstas yra tiek praeities atmintis, tiek ir ateities transformacijA? numatymas. Taigi tekstologijos ar teksto filologijos tikslas ai??i??Ai?? iA?siaiA?kinti funkcinA? ir evoliucinA? A?enklA? bei A?odA?iA? sekA? ryA?A?.

Kaip A?vertintum lituanistiniA? (ir apskritai baltistiniA?) tyrimA? padAi??tA? Lietuvoje ir uA?sienyje? Ar per dvideA?imt nepriklausomybAi??s metA?, o ypaA? pastarAi??jA? deA?imtmetA?, kai A?stojus A? Europos SAi??jungAi?? moksliniams tyrimams imta skirti A?ymiai daugiau lAi??A?A? ir atsirado projektinis finansavimas, pagerAi??jo lituanistiniA? ir baltistiniA? tyrimA? padAi??tis? O gal baltistikos pajAi??gos silpnAi??ja ir nebAi??ra patrauklios pasauliui? Juk beveik neturime stipresniA? lituanistikos (baltistikos) centrA? pasaulyje. PokarinAi??je ir XX a. antrosios pusAi??s mokslo tyrimA? tradicijoje baltistika tebelaikyta tarptautine disciplina lituanistika, taA?iau ji buvo suvokiama kaip kalbotyriniai tyrimai. LiteratAi??ra, istorija, kultAi??ros tyrimai A? A?iAi?? sritA? nebuvo A?leidA?iami.. Bet A?i tradicija jau atrodo gana iA?sisAi??musi, nelabai patraukli. HumanitariniA? mokslA? suvokimas pasaulyje labai pakito. Akivaizdu, kad A?iA? dienA? lituanistika turi bAi??ti itin tarpdalykiA?ka disciplina. Bet ar galima jAi?? padaryti tarptautine disciplina?
BaltA? kalbos Europoje turi tokias pat senas tyrimo tradicijas, kaip pati indoeuropeistika. Pirmiausia baltA? kalbos tirtos lyginamajame indoeuropieA?iA? kalbA? kontekste. Ilgainiui baltistika iA?sirutuliojo A? savarankiA?kAi?? dAi??stomAi??jAi?? disciplinAi??. SusiklostAi?? trejopa baltA? kalbA? dAi??stymo situacija: a) baltA? kalbA? studijos egzistuoja kaip savarankiA?ka disciplina, b) jos integruotos A? indoeuropeistikos arba slavistikos studijas, c) baltistika dAi??stoma spontaniA?kai, taip sakant, pasitaikius progai (projektai, vasaros mokyklos). Ketvirta galimybAi?? yra disciplinos atsisakymas (argumentas ai??i?? paklausos stoka). Iki 2004 m. Europos SAi??jungoje baltA? kalbos turAi??jo specialA? statusAi?? ir daugelyje universitetA? buvo dAi??stomos kaip savarankiA?ka disciplina. Baltijos respublikA? integracija A? Europos SAi??jungAi?? 2004 metais atgaivino ar pagyvino susidomAi??jimAi?? Ai??iaurAi??s RytA? Europos regionu. DaugelA? A?imtmeA?iA? gyvavAi?? intensyvAi??s Lietuvos ir Latvijos A?vietimo bei mokslo ryA?iai su VakarA? ir Vidurio Europos A?alimis pradAi??ti atkurti ir plAi??toti nauju daugiaA?aliA? kontaktA? lygmeniu. SusidomAi??jimas baltA? kalbomis taip pat iA?augo. Greitai baltA? kalbos A?siliejo A? lygiateisiA?kAi?? konkurencijAi?? su kitomis kalbomis ir kalbotyromis. DaA?niausia situacija tokia, kad baltA? kalbos yra integruotos A? indoeuropeistikos arba A? slavistikos studijas. Ai??vairiuose universitetuose susiklostAi?? skirtingi baltistikos Sertraline without prescription curricula. Jie priklauso ir nuo atskirA? asmenA?, taA?iau daA?niausiai ai??i?? nuo paA?iA? universitetA? politikos, kuriAi?? apsprendA?ia atskirA? universitetA? integrali ir iA?orinei A?takai nepasiduodanti valdA?ia. TodAi??l ir raA?tai apie kur nors ketinamos naikinti baltistikos dAi??stymo ir studijavimo svarbAi?? daA?niausiai lieka be atsako. Tokiuose raA?tuose paprastai nebAi??na pateikiami konkretAi??s pasiAi??lymai, pvz., kad baltistikos (lituanistikos, letonistikos ar prAi??sistikos) lektoratu, docentAi??ra ar profesAi??ra finansiA?kai rAi??pinsis Lietuvos ar Latvijos institucijos. Galima pagrA?stai kelti klausimAi?? dAi??l baltistikos studijA? institucionalizavimo uA?sienyje poreikio. Ar (ir kaip) toliau dAi??styti baltistikAi??, priklauso nuo paA?ios mokslo bendruomenAi??s poA?iAi??rio ir nuo mokslinio potencialo: a) ar toliau mAi??gautis lepiA? ir nykstanA?iA? specijA? statusu, b) ar kurti kryptingAi?? studijA? ir mokslo politikAi??. Tikras baltistikos centras veikiausiai turAi??tA? rAi??pintis tiek kalbotyra, tiek literatAi??rologija, t. y. bAi??ti baltA? filologijos centru. TaA?iau filologijos klasikine prasme disciplinA? praktiA?kai nelikAi?? ai??i?? universitetuose aiA?kiai skiriama kalbotyra ir literatAi??rologija. Baltistika buvo ir bus tarptautinAi?? disciplina. O konkurencingAi?? kitA? disciplinA? kontekste jAi?? gali padaryti tiek atskiri mokslininkai, tiek Lietuvos bei Europos mokslo ir A?vietimo institucijA? bendradarbiavimas.

Kokie turAi??tA? ar galAi??tA? bAi??ti baltistikos ir lituanistikos tyrimA? centrai uA?sienyje? Dabar skambiu baltistikos ar lituanistikos centro ar katedros vardu uA?sienyje vadinamas kalbos dAi??stymas. Jei lietuviA? kalbos kursAi?? pasirinko trysai??i??penki studentai, tai A?iame universitete yra ai??zlituanistika”. TaA?iau su mokslo tyrimais toks centras daA?niausiai neturi nieko bendro. Suprantama, kad VakarA? universitetai jais nesuinteresuoti, savo humanitariniA? tyrimA? strategijAi?? turi turAi??ti paA?ios Baltijos A?alys. Kokia turAi??tA? bAi??ti perspektyva? KodAi??l nesukuriama tikrai mokslinAi?? lituanistikos tyrimA? uA?sienyje programa? Ar Baltijos A?alys negalAi??tA? turAi??ti savo didesniA? mokslo centrA? ar institutA? bent vienojeai??i??dviejose Europos vietose (pavyzdA?iui, Vokietijoje, Italijoje), kur sutelkta daug archyvA?, literatAi??ros. AA? nelyginu lituanistikos ar baltistikos su polonistika ar slavistika: Italijoje beveik kiekviename universitete yra tokie centrai, jie sudaro didA?iulA? mokslo tyrimA? tinklAi??. Tokie centrai yra ne tik universitetuose, bet egzistuoja ir kaip atskiri institutai. Man atrodo, kad lituanistika uA?sienyje XX a. viduryje buvo palikta iA?eivijai. Ji, ypaA? JAV, nuveikAi?? tiek, kiek galAi??jo. TolesnAi??s strategijos nebAi??ra.
VisA? pirma, kad ir kokie tie centrai bAi??tA?, jie turAi??tA? ne konkuruoti su Lietuvos centrais, bet dirbti ir tirti kartu. Visa baltistikos plaA?iAi??ja prasme disciplina yra tokia maA?a, kad paA?alieA?iA? akimis mes ir taip esame ai??zblusA? cirkas” (A?ia vieno kolegos juristo A?odA?iai apskritai apie visas kalbotyras, iA?skyrus germanistikAi?? ir romanistikAi??). TodAi??l turime laikytis iA?vien, nes jeigu vieni su kitais peA?imAi??s (A?ia neturiu omeny moksliniA? ginA?A?), atrodysime daugiau negu juokingai.
Lietuvos Ai??vietimo ir mokslo ministerijos lietuviA? kalbos lektorato uA?sienyje programa, kuriAi?? anksA?iau globojo TautiniA? maA?umA? ir iA?eivijos departamentas, yra sveikintina, ji tikrai prisideda prie lietuviA? kalbos skleidimo. Nuo jos gali labai daug priklausyti ir tA? universitetA?, A? kuriuos siunA?iami lektoriai, poA?iAi??ris A? lituanistikos ar baltistikos plAi??timo galimybes. TaA?iau iA? Lietuvos tikrai reikalinga aiA?ki mokymo ir mokslo strategija, parengta kartu su Lietuvos ir uA?sienio universitetais ar mokslo ministerijomis, numatanti Lietuvos ir uA?sienio baltistikos integracijos perspektyvAi??, jungtinius mokslo tyrimus ir jungtinA? specialistA? rengimAi??. Pvz., Frankfurto prie Maino universitete jau keletAi?? deA?imtmeA?iA? gyvuoja BaskA? A?emAi??s finansuojamas baskA? filologijos lektoratas, baskA? kalbos ir literatAi??ros paskaitos yra integrali romanistikos, kaukazistikos ir empirinAi??s kalbotyros programA? dalis. PradAi??ti reikia nuo edukacijos ir bendrai su Lietuvos universitetais bei moksliniA? tyrimA? institutais auginti bAi??simA? tyrAi??jA? kartAi??. AA? esu uA? jungtines studijA? programas su Lietuva, kurios dAi??l ERASMUS ir universitetA? partnerysA?iA? yra tikrai realios.

cheapest cialis black online Kaip vertintum A?iandieniA? lietuviA? humanitarA? tyrimus tarptautiniame kontekste? Ar galAi??tum A?ia iA?skirti kokius nors svarbesnius darbus? Ar, tavo manymu, A?vyko koks nors ryA?kesnis kokybinis A?uolis humanitariniA? mokslo tyrimA? srityje nepriklausomybAi??s dvideA?imtmeA?iu? Mokslo produkcijos, jos tarptautiA?kumo ir kokybAi??s prasme humanitariniai mokslai Lietuvoje yra A?ymiai prastesnAi??je padAi??tyje nei gamtos, tikslieji ir technologiniai mokslai. Tai pabrAi??A?iama daugelyje mokslo vertinimo ataskaitA? ir apibendrinimA?. KodAi??l taip yra?
NenorAi??A?iau vardyti atskirA? darbA?, nes dar kAi?? nors pamirA?iu ir bus nemandagu. Kalbotyros srityje lituanistika ir baltistika yra stiprios ir tarptautiniame kontekste turi savo vietAi??. TiksliA?jA? ir gamtos mokslA? atstovams dirbti grupAi??mis yra A?prasta, todAi??l ir tarptautines komandas suburti paprasA?iau. Humanitarai daugiau individualistai, jiems A?ymiai sudAi??tingiau susitelkti bendram darbui ar projektui. Lietuvoje humanitariniai mokslai per lengvai pasiduoda tiksliA?jA? mokslA? vadybininkA? diktatui. Jau vien tai turAi??tA? bAi??ti akstinas A?vesti humanitariniA? mokslA? atstovams kvotas mokslo administracijos sluoksniuose. Pvz., Vokietijoje jau kuris laikas nebetaikoma identiA?ka humanitariniA? bei socialiniA? ir tiksliA?jA? bei gamtos mokslA? vertinimo sistema, kriterijai yra skirtingi, nes tiek tyrimA? specifika, tiek ir rezultatA? pasiekimas labai skiriasi. Jau vien dAi??l to, kad humanitarA? moksliniA? projektA? A?kainiai A?ymiai maA?esni (jiems nereikia itin brangios laboratorijA? A?rangos ir pan.), ilgAi?? laikAi?? ir patys tyrimai laikyti menkaverA?iais. Dabar situacija keiA?iasi, daugAi??ja tolerancijos, daugAi??ja bendrA? humanitariniA? ir tiksliA?jA? mokslA? projektA?. Geriausias pavyzdys ai??i?? filologijos ir informatikos sinergija, kuriAi?? laikyA?iau labai perspektyvia aukA?tA?jA? mokyklA? studijA? programA? galimybe.

Kaip reikAi??tA? gerinti lietuviA? humanitarikos tyrAi??jA? galimybes pasinaudoti tuo, kas padaryta pasaulyje? AA? manau, kad bent istoriniA? tyrimA? srityje turime A?vairiA? problemA?. PavyzdA?iui, daugelio istoriniA? tyrimA? paA?ioje Lietuvoje (ar Latvijoje) net negalima pradAi??ti, nes nesuformuotos tos srities bibliotekos, beveik nAi??ra tyrimA? tradicijos. A?ia turiu galvoje, pavyzdA?iui, savo sritA?, Reformacijos ir protestantizmo istorijAi??. Esu tiesiog priversta nuolat kur nors vaA?iuoti. A?inoma, man malonu mokytis visAi?? gyvenimAi??, bet apmaudu pamatyti tikrai mokslinAi?? savo srities bibliotekAi?? (na, kad ir A?ia, Mainco Europos tyrimA? institute sukauptAi?? religijos istorijos bibliotekAi??) ir suprasti, kad deja, panaA?ios mes niekada neturAi??sim. Jau ir per vAi??lu ai??i?? kas dabar nupirks A?imtatomius paveldo raA?tus… Juk nuAi??jAi?? A? mAi??sA? bibliotekas, deja, nerasime nei Aristotelio ar Platono, nei Galeno ar Paracelso, nei Calvino ar Melanchthono (A?ia galima vardyti be galo) kritiniA? raA?tA? leidimA?. Jei XVI a. A?altinA? paA?ioje Lietuvoje dar gali arba rasti, arba jA? uA?sisakyti, tai susidaryti vaizdAi?? apie jo europinA? kontekstAi??, iA?takas, ryA?ius ir pan. labai sunku. Lietuvoje paA?iAi?? LDK kultAi??ros ar BaA?nyA?ios istorijAi?? itin sunku tyrinAi??ti ai??i?? trAi??ksta pamatiniA? A?altiniA?, Europoje leistA? jau nuo XIX a., niekas jA? nekaupAi??, nAi??ra religijos istorijos tyrimA? tradicijos. Lietuvoje neparaA?ysi XVI a. religinio veikalo komentarA? arba jie bus nekokybiA?ki, neparemti A?prastais Europoje A?altiniA? standartais. TodAi??l ir turime tokiAi?? situacijAi??, kad apie mus viskAi?? paraA?o kiti. Mano supratimu, net uA?sienio mokslininkA? poreikis dAi??l savo moksliniA? interesA? pramokti lietuviA? kalbos yra dingAi??s. Kam? Juk pagrindinius darbus yra paraA?Ai?? lenkai, vokieA?iai ir pan. Tai, kad lietuviai patys apie save neraA?o istorijos, nepateikia tyrimA? pasauliui, rodo menkAi?? humanitarinAi??s savivokos lygA?. Tas pats yra ir su latviais. KAi?? daryti, kad situacija gerAi??tA??
Nesu mokslo strategAi?? ar vadybininkAi??, todAi??l negaliu siAi??lyti veiksmingA? receptA?. Manau, kad Lietuvoje vis geriau veikia bibliotekA? ir tarpbibliotekiniai tarptautiniai tinklai. Svarbu, kad bibliotekos (nacionalinAi??, MokslA? akademijos, universitetA? bibliotekos) uA?tikrintA? vartotojams priAi??jimAi?? prie kuo daugiau duomenA? baziA?.
Be to, vis daugiau pirminiA? tekstA? ir tyrimA? skelbiama internete, taip pat yra, pvz.,Ai??google booksAi??irarchive.org, kur kiekvienAi?? dienAi?? pasirodo vis daugiau knygA?. Lietuvos bibliotekos negali uA?pildyti visA? spragA?, atsiradusiA? per liAi??dnos atminties sovietinius deA?imtmeA?ius. Negalima ir laukti, kol kas nors sudarys idealias darbo sAi??lygas, nes taip niekada nebus. Kiekvienas docentas ar profesorius turi ne tik pats iA?mokti (sic!), bet ir iA?mokyti savo studentus, kaip ir kur ieA?koti reikalingos informacijos. A?odA?iu, pradAi??ti nuo edukacijos ir auginti kokybiA?kai naujAi?? tyrAi??jA? kartAi??, kuri savo srityse taptA? konkurencinga mokslo pasaulyje. Manau, reikAi??tA? A? studijA? programas A?traukti privalomAi?? uA?sienio semestrAi??. Be to, egzistuoja daug doktorantAi??ros, podoktantAi??ros ir moksliniA? stipendijA? programA?, tik reikia jas susirasti ir jomis pasinaudoti. Pvz., Hercogo Augusto biblioteka Volfenbiutelyje, sukaupusi vienus didA?iausiA? Europoje AnkstyvA?jA? naujA?jA? amA?iA? ir Baroko literatAi??ros fondus, garantuojanti priAi??jimAi?? prie visA? A?manomA? moksliniA? duomenA? baziA?, turi kelias stipendijA? programas, pagal kurias atvaA?iuoja daug doktorantA? ir profesoriA? iA? viso pasaulio, bet iA? Lietuvos man ten teko matyti tik tuos asmenis, kuriuos aA? pati vienaip ar kitaip buvau prikalbinusi raA?yti paraiA?kAi?? stipendijai. Lietuva taip pat turi bAi??ti suinteresuota ugdyti savo moksAi??lininkus.
DAi??l to, kAi?? Tu sakai, matau dvi problemas. Pirma, grA?A?Ai?? iA? moksliniA? staA?uoA?iA? A?monAi??s yra daug perskaitAi??, protingesni, savo tyrimus gali geriau kontekstualizuoti. Bet jA? perskaityta literatAi??ra taip ir lieka neprieinama kitiems. Gali susidaryti pavojinga situacija, kai vienas taps protingesnis uA? kitus, atsirasti piktnaudA?iavimo informacija galimybAi??. Antra, iA? Lietuvos taip pat matau per maA?ai noro pateikti A?altiniA? tekstus, duomenA? bazes ir tyrimus pasaulio mokslo bendruomenei. Lietuviai patys slepiasi ir nuo kitA? slepia informacijAi??, iA?galvoja keistA? reglamentuoA?iA?, pavyzdA?iui, perraA?o paraidA?iui XVI a. tekstAi??, A?deda jA? A? internetAi?? (net ne kritinA? leidimAi??, o tik patA? tekstAi??) ir pasiskelbia jA? absoliuA?ia perraA?iusios institucijos intelektine nuosavybe, kuriAi?? ai??zdraudA?iama kopijuoti”. Jeigu aA? perspausdinsiu J. W. Goethe’s ai??zFaustAi??” arba Sinajaus kodeksAi??, ar tie tekstai dAi??l to taps iA?skirtine mano nuosavybe? Paisant posesijA? reikAi??tA? atsiA?velgti ir A? tai, kad Vilniaus universiteto jAi??zuitA? knygose nurodyta, jog negalima skelbti be Vilniaus universiteto A?inios, ir A? tai, kad tie perraA?inAi??jami tekstai pirmiausia saugomi kokiose nors bibliotekose, taigi pirmiausia jie yra tA? bibliotekA? nuosavybAi??. A?odA?iu, sukuriamas iA?vestinis produktas, bet iA? jo kurti tolesnius iA?vestinius produktus draudA?iama. Taip uA?kertamas kelias evoliucijai.
HumanitariniA? mokslA? srityje turi bAi??ti garantuotas laisvas ir atviras priAi??jimas prie visA? A?altiniA? duomenA?: dievaA?i, tegu tik naudoja savo moksliniuose tyrimuose, tegu tiria, tegu skleidA?ia pasaulyje. Tuo tikslu ir pleA?iami skaitmeninAi??s humanitarikos tinklai (plg.:Ai??ALLCAi??ai??i?? Europos skaitmeninAi??s humanitarikos asociacija), skelbiamos skaitmeninAi??s faksimilAi??s ir pan. (plg.: ai??zZentrales Verzeichnis digitalisierter Drucker”, kuriame jau yra virA? 1 mln. knygA?; projektai ai??zePaveldas”, ai??zEuropeana”, ai??zMediaevum”, ai??zManuscripta Mediaevalia”, ai??zPost-Reformational Digital Library”, atskirA? bibliotekA? skaitmeninimo projektai). Situacija, su kuria susiduriu Lietuvoje, dabar jau kaip ai??zemigrantAi??”, kai kuriais atvejais man primena bAi??senAi?? ai??zkaip A?uo ant A?ieno…”, sukurtAi?? ilgametAi??s baudA?iavos ir prievartinio dalijimosi darbo rezultatais. Bet tikiuosi, kad tai praeis, kad mAi??sA? vaikai ir anAi??kai jau turAi??s demokratinA? poA?iAi??rA? A? mokslAi??, bus atsikratAi?? vilionAi??s pasipelnyti. Gal tada nebeliks pagrindo virkauti, kad mes pasauliui neA?domAi??s, mAi??sA? mokslo niekas neA?ino, nevertina ir t.t.
Tavo iA?sakytAi?? problemAi?? galiu A?vardyti iA? kitos pusAi??s: uA?sienyje taip pat neprieinami ar sunkiai prieinami Lietuvos mokslininkA? tyrimai, nes leidyklos neturi tradicijos ar noro, o gal bijo (ko?) skelbti tokiAi?? produkcijAi?? elektroninAi??je erdvAi??je. Pvz., ai??zde Gruyter” leidykla turi sutartis su universitetais ir beveik visos leidyklos mokslinAi??s knygos, kuriA? kainos A?iaip jau virA?ija A?mogiA?ko supratimo ribas, per universitetA? bibliotekA? duomenA? bazes yra nemokamai prieinamos pdf formato pavidalu.

Papasakok apie savo dabartinA? projektAi?? ir iA?duok kokiAi?? nors savo ateities tyrimA? svajonAi??.
Dabartinis projektas? Tai kartu su LietuviA? kalbos institutu ir Pizos universitetu vykdomas projektas ai??zSenosios lietuviA? kalbos tekstyno (SLIEKKAS) lingvistinAi??s anotacijos technologinAi?? ir mokslinAi?? bazAi??” (LMT, sutarties Nr. VAT-42/2012). Giliosios anotacijos referencinisAi??Senosios lietuviA? kalbos tekstynas(sliekkas) ateityje turi apimti 1500ai??i??1800 m. laikotarpA? (apie 10 mln. lietuviA?kA? teksto A?odA?iA? ir atitinkamai visA? nustatytA? vertimo A?altiniA? tekstus). Tekstynas skirtas diachroniniA? lingvistiniA? duomenA? procesA? analizei ir sudarytas pagal keturis kriterijus: segmentinAi?? struktAi??ra (teksto sluoksnio vienetA? sekos: A?enklai, A?odA?iai, frazAi??s, sakiniai ir pan.), intrasegmentinAi?? struktAi??ra (anotacijA? sluoksniai: tekstologinAi?? ir lingvistinAi?? informacija), intersegmentinAi?? struktAi??ra (anotacijA? susiejimas A? sekAi?? viename lygmenyje) ir hipersegmentinAi?? struktAi??ra (teksto ir faksimilAi??s, verstinio teksto ir vertimo A?altinio, atskirA? tekstA? lygiagretinimas). Pagrindinis dabartinio projekto tikslas ai??i?? parengti tokio tekstyno tekstologinio ir lingvistinio anotavimo mokslinius ir technologinius standartus bei juos praktiA?kai pritaikyti pasirinktam ai??zdiagnostiniam” tekstynui. Mano svajonAi??? Senosios lietuviA? kalbos tekstynasAi??in corpore.