Darnios raidos link, atsikraA?ius verbaliniA? vaiduokliA?

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Ekonomika
AUTORIUS:Ai??Almantas SamalaviA?ius

DATA: 2012-11

Darnios raidos link, atsikraA?ius verbaliniA? vaiduokliA?

Almantas SamalaviA?ius

Su ekonomistu Joshua Farleyai??i??u kalbasi Almantas SamalaviA?ius

Joshua Farleyai??i??s, tarptautinA? pripaA?inimAi?? pelnAi??s ekonomistas, siekia integruoti socialinA?, A?mogiA?kAi??jA? ir gamtos kapitalAi??, kad pakeistA? vyraujanA?iAi?? ekonomikos sampratAi??, atmesdamas vis agresyviau diegiamas neoklasikinAi??s ekonomikos dogmas. BaigAi?? biologijos studijas Grinnelio kolegijoje, tarptautiniA? santykiA? magistrantAi??rAi?? Niujorko Kolumbijos universitete, 1999 m. apgynAi?? ekonomikos mokslA? doktoratAi?? Kornelio universitete. KurA? laikAi?? Farleyai??i??s vadovavo Merilando universiteto Tarptautiniam ekologiA?kos ekonomikos institutui, dirbo vizituojanA?iu profesoriumi keliuose Brazilijos universitetuose, o A?iuo metu yra Vermonto universiteto profesorius ir Gundo ekologiA?kos ekonomikos instituto taikomosios ekonomikos mokslo darbuotojas. Kartu su garsiu amerikieA?iA? ekonomistu Hermanu Dalyai??i??u paraA?Ai?? knygAi?? ai??zEkologiA?ka ekonomika: principai ir taikymasai???, laikomAi?? paradigminiu ateities ekonomikos tekstu, paskelbAi?? pluoA?tAi?? publikacijA? kolektyvinAi??se monografijose ir tarptautiniuose mokslo A?urnaluose.

Su profesoriumi Farleyai??i??u kalbAi??jausi apie tai, kokias ekonominio mAi??stymo ir veiklos perspektyvas atveria jo paties ir kitA? ekonomikos analitikA? plAi??tojamas ekologiA?kas poA?iAi??ris, A?gyjantis vis daugiau A?alininkA?.

Almantas SamalaviA?ius. EkologiA?kos ekonomikos koncepcija iA? esmAi??s skiriasi nuo neoklasikinAi??s ekonomikos, kuri vis dar A?sivyravusi pasaulyje, nors akivaizdA?iai nesugeba susidoroti su dabartine krize, o juo labiau numatyti darnios raidos perspektyvA?. Kartais net atrodo, kad vyksta ekonominAi?? kolonializacija, ir tai daro poveikA? globaliu mastu. Kaip manote, kodAi??l neoklasikinAi??s ekonomikos koncepcija ir prietarai iki A?iol turi tokiAi?? didelAi?? galiAi??, nepaisant praA?Ai??tingA? jos ydA?? Kaip atsikratyti klaidingA? premisA?? Ar tik ekologinAi??s pakraipos ekonomistams rAi??pi atskleisti neoklasikinAi??s ekonomikos klaidas?

Joshua Farley. Ai??is klausimas kelia didelA? nerimAi?? ir man, ir kitiems ekologiA?kos ekonomikos atstovams. PrieA? pradAi??damas doktorantAi??ros studijas, apie neoklasikinAi?? ekonomikAi?? A?inojau maA?ai. Bakalauro darbAi?? raA?iau iA? biologijos, tad susidAi??riau su moksline metodologija, be to, man patiko matematika, taigi iA? pradA?iA? labai entuziastingai kibau A? mokslAi??. TaA?iau jau per pirmAi?? semestrAi?? supratau, kad iA? esmAi??s klaidingi A?sitikinimai paverA?ia niekais visAi?? matematikos rimtumAi??. Mokslinis metodas reikalauja, kad empiriA?kai patikrintume tiek savo teiginius, tiek siAi??lomus modelius ir atmestume tuos, kurie neatitinka realybAi??s. Pasirodo, ekonomistams arba nepavyksta patikrinti savo modeliA?, arba tais atvejais, kai realybAi?? tiems modeliams prieA?tarauja, imama A?rodinAi??ti, esAi?? turime pakeisti ne juos, bet pasaulA?. Ekonomikos knygos moko studentus ai??zmAi??styti taip, kaip mAi??sto ekonomistaiai???, o A?mogaus veiklAi?? pritaikyti prie ekonominiA? modeliA?! A?velgdamas retrospektyviai, suprantu, kad mokslinis iA?silavinimas suteikAi?? man atsargumo, kai vertinu neoklasikinAi??s ekonomikos teiginius. TaA?iau aA? atmeA?iau ekonomikAi?? ir dAi??l moraliniA? prieA?asA?iA?. VisA? pirma, netikAi??jau, kad A?monAi??s yra visiA?ki savanaudA?iai, antra, nemaniau, esAi?? didesnis vartojimas yra panacAi??ja, treA?ia, suvokiau, kad fiziologiniams vargA?A? poreikiams bAi??tina teikti pirmenybAi?? prieA? nepasotinamAi?? turtingA?jA? prabangos troA?kulA?. Bendraudamas su kitais studentais supratau, kad daugelis pritaria mano paA?iAi??roms. TaA?iau skeptikai arba mesdavo studijas, arba pakeisdavo paA?iAi??ras. Man pavyko baigti mokslus tik todAi??l, kad gavau stipendijAi?? ir penkiolika mAi??nesiA? praleidau Brazilijoje, plAi??todamas tarpdisciplininA? poA?iAi??rA?. Ten ir atradau ekologiA?kAi?? ekonomikAi??.

Turiu keletAi?? teorijA?, kodAi??l ekonomistai taip stipriai laikosi A?sikibAi?? savo A?sitikinimA?. Pirmiausia man buvo pasakyta, kad kritiA?kas mano poA?iAi??ris rodo ne kAi?? kita, o supratimo stokAi??, ir kad galAi??siu kvalifikuotai kritikuoti disciplinAi?? tik tada, kai jAi?? A?valdysiu. TaA?iau tam reikia ilgA? studijA?, o kai jau gauni teisAi?? kritikuoti, staiga suvoki iA?A?vaistAi??s daugybAi?? laiko, studijuodamas tai, kas paprasA?iausiai nAi??ra tiesa. Daugelis iA? tA?, kurie apgina ekonomikos doktoratus, siekia, kaip ir aA?, tapti profesoriais. Ekonomikos doktoratas leidA?ia pretenduoti A? darbAi?? ekonomikos katedroje, kad taptum profesoriumi, o kad gautum nuolatinA? darbAi??, turi spausdintis pagrindiniuose ekonomikos A?urnaluose. Jei kritikuosi disciplinAi??, tavAi??s nespausdins, taigi sugaiA?i dar septynerius metus. Iki to laiko, kol tapsi savo vietAi?? turinA?iu profesoriumi ir galAi??si atvirai diskutuoti apie tai, kuo tiki, bAi??si priverstas maA?iausiai vienuolika metA? laikytis pagrindinAi??s linijos. Tai problema, bAi??dinga visiems A?iuolaikiniams akademikams, ne vien ekonomistams. A?inojau, kad negausiu darbo katedrose, kurios iA?paA?A?sta pagrindinAi?? ekonomikos linijAi??, bet man pasisekAi?? rasti vietAi?? ekologiA?kos ekonomikos srityje A?iaurAi??s Australijoje, Kvynslande.

Antra, neoklasikinAi?? ekonomika labai patinka tiems A?monAi??ms, kuriems bet koks neaiA?kumas sukelia nepatogumAi??. Kadangi ji grindA?iama matematiniais modeliais, A? visus klausimus galimi tik teisingi arba neteisingi atsakymai ai??i?? be jokiA? niuansA? ar vertybiniA? sprendimA?. Ai??is modelis yra pagrA?stas negatyviomis grAi??A?os kilpomis, pavyzdA?iui, kainos didAi??jimas lemia, kad maA?Ai??ja poreikis ir auga pasiAi??la, ai??i?? tai poreikio dAi??snis, reguliuojantis rinkos balansAi??. Jei visi resursai yra pakeiA?iami, o kainos mechanizmas visada skatins kurti pakaitalus, iA?eitA?, kad resursai iA? esmAi??s begaliniai. Vienintelis tikslas yra maksimizuoti ekonominA? virA?pelnA?, kad niekam nebAi??tA? blogiau, o laisvoji rinka utilizuos decentralizuotas A?inias ir individA? preferencijas tam tikslui pasiekti. Ekonomikos augimas visada didina ekonominA? pertekliA?. Ekonomikos disciplina turi mokslo poA?ymiA? ir daA?nai laikoma aukA?tesne negu daugelis socialiniA? disciplinA?. TaA?iau mokslininkai atidA?iai stebi sistemAi??, iA?kelia hipotezAi?? apie tai, kaip ji veikia, o tada stengiasi rasti argumentA?, kurie tAi?? hipotezAi?? paneigtA?. Jei po deA?imtmeA?iA? ar net A?imtmeA?iA? nuolatiniA? bandymA? vis tiek nepavyksta to padaryti, teorija tampa dAi??sniu. Deja, ekonomistai linkAi?? nuo stebAi??jimo perA?okti tiesiai prie dAi??snio!

EkologiA?kos ekonomikos A?alininkai tiki, kad A?monAi??s yra sudAi??tingos bAi??tybAi??s su gausybe poreikiA? ir norA?. VisuomenAi?? turi daugybAi?? ekonominiA? tikslA?, dAi??l kuriA? protingi A?monAi??s gali ginA?ytis. Gamybai reikia energijos ir A?aliavA?, o ji palieka atliekas. A?aliavos, kurias naudojame, yra struktAi??riniai ekosistemos blokai, jA? pavertimas ekonomine produkcija ir galiausiai atliekomis, neiA?vengiamai ardo gyvybAi?? palaikanA?ias funkcijas, kuriA? didA?iosios dalies neA?manoma niekuo pakeisti, jas uA?tikrina tik sveika ekosistema. EkologiA?ka ekonomika remiasi labai sudAi??tinga sistema su pozityviomis ir negatyviomis grAi??A?os kilpomis, reaguojanA?ia A? naujus reiA?kinius ir netikAi??tumus. PavyzdA?iui, esant tam tikroms sAi??lygoms, kainA? kilimas baigsis poreikio sumaA?Ai??jimu, taA?iau kitomis sAi??lygomis, kaip pastaruoju metu atsitiko su spekuliatyviomis investicijomis A? A?emAi??, maistAi?? ir naftAi??, auganA?ios kainos didins spekuliacijA? poreikA?, vedantA? tolesnio kainA? augimo link. Pozityvios grAi??A?os kilpa baigtinAi??je sistemoje pati save apriboja ir galiausiai A?lunga, veikiama kitA? pozityvios grAi??A?os kilpA?, taigi gali bAi??ti, kad krintanA?ios kainos sumaA?ins poreikA?. Faktai yra skurdAi??s ir neaiA?kAi??s, o ekonominAi?? sistema plAi??tojasi ypaA? sparA?iai ir pasaulio ekosistemai vis sunkiau tAi?? atlaikyti. Kad ir toks pavyzdys ai??i?? maA?daug prieA? pusAi?? amA?iaus akcijos vidutiniA?kai iA?silaikydavo septynerius metus, o didA?ioji uA?sienio valiutos dalis buvo naudojama pirkti tikriems daiktams ir paslaugoms. DAi??l greitaeigAi??s prekybos, dabar akcijos vidutiniA?kai iA?laikomos trisdeA?imt sekundA?iA?, apskaiA?iuota, kad per dienAi?? iA?perkama penki trilijonai valiutos, daugiausia spekuliatyviais tikslais. Spekuliacija maitina pozityviAi??jAi?? grAi??A?Ai??, didindama ekonomikos disbalansAi??. Tai fundamentalus globalios ekonominAi??s sistemos pokytis, tad negalima naudoti tA? paA?iA? modeliA?, kurie buvo naudojami prieA? keturiasdeA?imt metA?. To rezultatas yra daug sumaiA?tingesnAi?? sistema, kur reskripcijos politika ne visada aiA?ki. Prarandame uA?tikrintumo komfortAi??.

TreA?ia, man atrodo, kad ekonomika labiau yra religija negu mokslas, o religiniA? A?sitikinimA? nusikratyti nelengva. Nepaisant daA?nA? spekuliacijos burbulA?, kurie iA? pagrindA? supurto ekonomikAi??, jos A?erdis yra rinkos balansas. DidA?iuma rinkos ekonomikos pagal savo prigimtA? yra tikAi??jimo reikalas. Neoklasikiniai ekonomistai pripaA?A?sta, kad tikrasis pasaulis nesutampa su jA? teorijomis. Kokios firmos gali arba negali ateiti A? rinkAi??, reguliuoja vyriausybAi??, mums trAi??ksta informacijos apie gaminius, kuriuos parduodame ar perkame, gamintojai ir vartotojai gali didelAi?? savo veiklos kaA?tA? dalA? nukreipti A? iA?orAi??, ir taip toliau. Ekonomikos teorija sako: jei eliminuosime A?ias ir kitas problemas, tada neregima rinkos ranka maksimizuos rinkos pertekliA?. Net negalime patikrinti tos teorijos, kol nepaA?alinsime visA? kliuviniA?, trukdanA?iA? tobulai konkurencijai. Tad ekonomikos disciplina yra labiau preskriptyvi negu deskriptyvi.

Itin kraA?tutinA? pobAi??dA? A?i ai??zreligijaai??? A?gavo JungtinAi??se Valstijose, kur nevalia net suabejoti rinkos virA?enybe.

Keletas ekonominAi??s minties mokyklA?, daA?nai vadinamA? heterodoksine ekonomika, sutartinai kritikuoja neoklasikinAi?? ekonomikAi??. TaA?iau tik nedidelAi?? jA? dalis meta iA?A?Ai??kA? ir ekonomikos augimui, kuris laikomas pagrindiniu tikslu.

Vis dAi??lto reikAi??s rasti valios ir ryA?to pakeisti ekonomikos paradigmai, nes atsiranda vis daugiau A?rodymA?, kad esminAi??s jos prielaidos yra klaidingos. 2008 m. ekonominAi?? krizAi?? privertAi?? nemaA?Ai?? dalA? ekonomistA? suabejoti ai??zfundamentaliuai??? nereguliuojamA? rinkA? efektyvumu. Ekspertas Richardas Posneris ai??i?? vieA?asis intelektualas, anksA?iau buvAi??s iA?tikimas neoklasikinAi??s ekonomikos idAi??joms, pripaA?ino, kad rinkA? A?lugimas yra kapitalizmui bAi??dingA? sisteminiA? nesAi??kmiA? rezultatas. BihevioristinAi??s pakraipos ekonomistai, empiriA?kai patikrinAi?? daugelA? neoklasikiniA? teiginiA? apie A?mogaus elgsenAi??, A?rodAi??, kad jie irgi klaidingi. SparA?iai kylanA?ios maisto ir energetikos kainos kartu su nuolat gilAi??janA?ia aplinkosaugos krize gali netrukus apversti aukA?tyn kojomis neoklasikiniA? ekonomistA? tikAi??jimAi??, kad A?manoma rasti tobulus resursA? pakaitalus. Atsiranda vis daugiau ekonomistA?, atmetanA?iA? nuolatinio augimo siekA? ir paA?iAi?? jo galimybAi??. GalbAi??t pokyA?iai A?ioje srityje vyks panaA?iai, kaip keiA?iasi poA?iAi??ris A? antropogeniA?kAi?? klimato kaitAi??, juk karA?A?io bangos ir niokojanA?ios audros pastaruoju metu, atrodo, jau A?tikino net skeptikus. TaA?iau daugeliui neoklasikiniA? ekonomistA? bus labai sunku atsisakyti to, kAi?? jie veikAi?? visAi?? gyvenimAi??, ne keista, kad universitetA? programose A?ios disciplinos turinys kol kas maA?ai keiA?iasi. Perfrazavus MaxAi?? PlanckAi??, ekonominAi??s minties proverA?iai daug kam gali reikA?ti laidotuves.

Tiems, kurie gilinasi A? A?iAi?? tematikAi??, rekomenduoju perskaityti Billo Reeso straipsnA? ai??zHermano Dalyai??i??o neigimas: kodAi??l A?prastinAi?? ekonomika nepriims Dalyai??i??o vizijosai??? knygoje Festschrift, skirtoje pagerbti A?iam mAi??stytojui (jAi?? netrukus bus galima rasti http://www.eoearth.org/article/Herman_Daly_Festscrift_(e-book).

EkologiA?ka ekonomika laikosi visai kitokio poA?iAi??rio A? ekosistemAi??, aplinkAi?? ir jos darnAi?? negu senesnAi?? ir galingesnAi?? neoklasikinAi?? jos kolegAi??. Judu su Dalyai??i??u savo knygoje teigiate, kad atAi??jo laikas atsisakyti nevaldomos plAi??tros, nes A?emAi?? ir jos resursai nAi??ra begaliniai, o ai??znatAi??raliA? A?aliavA? srautas per ekonomikAi?? sugrA?A?ta A? aplinkAi?? kaip tarA?aai???. Nors tai patvirtina nenuneigiami A?rodymai, didA?ioji dalis ekonomistA? ir politikA? elgiasi taip, lyg bAi??tA? uA?siriA?Ai?? akis ir uA?sikimA?Ai?? ausis. Kur slypi tokio aklumo ir kurtumo prieA?astys?

Yra daug prieA?asA?iA?, kodAi??l ekonomistai nenori apriboti augimo. Vienas iA? argumentA? yra toks: A?moniA? sumanumas neiA?senkamas, todAi??l, kai vienas iA?teklius iA?seks, kylanA?ios kainos privers rasti jo pakaitalAi??. AnglA? ekonomistas Thomas Malthusas prieA? du A?imtus metA? teigAi??, kad A?emAi??s Ai??kis nepajAi??gs pasivyti gyventojA? skaiA?iaus augimo, ir tai sukels badAi??, taA?iau A?iandien vienam gyventojui pagaminama produkcijos daugiau nei kada nors anksA?iau, nepaisant to, kad pasaulyje gyvena septyneriopai daugiau A?moniA?. Williamas Jevonsas perspAi??jo, kad pasaulis netrukus iA?sems akmens angliA? atsargas, o joms pakaitalo nAi??ra. Paulis Ehrlichas pakartojo Malthuso nuogAi??stavimus dAi??l gyventojA? skaiA?iaus, pranaA?audamas, kad 7-ajame deA?imtmetyje neiA?vengiamai iA?tiks badas. NAi?? vienas iA? A?iA? perspAi??jimA? kol kas neiA?sipildAi??, todAi??l daugelis ekonomistA? apskritai Ai??mAi?? ignoruoti argumentus, kad augimAi?? bAi??tina apriboti. Aklas tikAi??jimas begaliniu pakaitalA? potencialu paskatino tiesiog iA?braukti gamtinius iA?teklius ir tarA?Ai?? iA? jA? kuriamA? ekonominiA? modeliA?, taigi A?sivaizduojama, esAi?? vieninteliai gamybos veiksniai yra kapitalas ir darbas.

NemaA?ai ekonomistA? vis dAi??lto pripaA?A?sta, kad gamtiniai iA?tekliai yra riboti, o didAi??janA?ios tarA?os jau beveik neA?manoma absorbuoti, kartu suvokdami darna pagrA?stos gamybos bAi??tinybAi??. TaA?iau jie vis dar tiki magija, kad galima gaminti vis daugiau gAi??rybiA? ir paslaugA?, jei didinamas efektyvumas ir maA?inamas iA?tekliA? sunaudojimas gamybos vienetui. Kol prioritetas teikiamas gamybos didinimui, neverta nAi?? kalbAi??ti, kad ekonomika gebAi??s prisitaikyti prie ekosistemos. Netikiu, kad vis didesnis vartojimas yra galimas ar pageidautinas, netgi vykstant dematerializacijai.

Ko gero, didA?iausia neoklasikiniA? ekonomistA? problema ta, kad jie, nors sureikA?mino matematikAi??, taA?iau taip ir nesuvokAi?? eksponentinio augimo pavojaus. Jei iA?tekliaus sunaudojimas eksponentiA?kai auga tokiu tempu, kad po 50 metA? jo galutinai nebeliks, po 45 metA? jo bus sunaudota tik 3 proc. Ai??vertinAi?? iA?tekliaus pasiAi??los faktoriA?, kuris siekia 16, matysime, kad to iA?tekliaus visiA?kai neliks ne po 50, bet po 54 metA?. Per pastaruosius du A?imtus metA? eksponentinis augimas leido ekonomikai (taip pat ir A?emAi??s Ai??kiui) be saiko naudoti iA?kasenas, ypaA? naftAi??, taA?iau dabar nafta naudojama maA?iausiai 6 kartus sparA?iau, negu sekasi rasti naujA? jos telkiniA?. Tai lAi??mAi?? eksponentinA? daugelio atsinaujinanA?iA? resursA? iA?eikvojimAi??. Dennis Meadowsas veikale ai??zAugimo ribosai??? aiA?kiai nurodAi?? kuo gresia eksponentinis augimas, bet dauguma ekonomistA? jA? kritikavo, esAi?? nebuvo A?vertintas kainA? vaidmuo, maA?inant poreikA? ir ieA?kant naujos pasiAi??los. Kai tebAi??ra likAi?? 97 proc. iA?tekliaus, sunku tikAi??tis, kad bus ieA?koma jo pakaitalA?, nors toms paieA?koms lieka vis maA?iau laiko. Nepaisant to, kad neoklasikiniai ekonomistai plaA?iai diskreditavo ai??zAugimo ribA?ai??? autoriaus pasiAi??lytAi?? modelA?, jo pranaA?ystAi??s iki A?iol yra bauginamai tikslios, o verslas A?pratAi??s prognozuoti tik tas pasekmes, kurios pasireikA? per artimiausius du deA?imtmeA?ius.

Kita prieA?astis, dAi??l kurios ekonomistai negali pripaA?inti bAi??tinybAi??s apriboti augimAi??, yra tai, kad plAi??tra laikoma visA? problemA? sprendimu. Auganti ekonomika padarys galAi?? skurdui, A?teisins maA?esnA? gimstamumAi??, suras tokius iA?tekliA? pakaitalus, kurie leis neterA?ti aplinkos, esAi?? net padAi??s plAi??toti demokratijAi??. Kai augimas sulAi??tAi??ja arba apskritai sustoja, didAi??ja nedarbas, skurdas ir vargai. Jei negalime iA?bristi iA? skurdo, turime pripaA?inti perskirstymo ir gimstamumo kontrolAi??s poreikA?. Abu A?ie klausimai yra ypaA? sudAi??tingi moraliniu atA?vilgiu, todAi??l nei ekonomistai, nei politikai nelinkAi?? jA? liesti. Be to, niAi??riausi ekologinAi??s degradacijos padariniai iA?ryA?kAi??s ateityje, o ekonomistams ateitis nerAi??pi, jie sprendA?ia tik tas problemas, kurias sulAi??tAi??jAi??s augimas kelia dabar. EkonomistA? poA?iAi??riu, ekonomika panaA?i A? lAi??ktuvAi??, kuris negali lAi??tinti greiA?io, antraip suduA?. TaA?iau baigiasi to orlaivio kuras, tad saugiau bAi??tA? nusileisti, uA?uot puoselAi??jus viltA?, esAi?? kas nors vis tiek sukurs kokA? nors kuro pakaitalAi??, skrydA?iui dar nesibaigus. IA?kalbingi Hermano Dalyai??i??o A?odA?iai, kad darnos siekianti ekonomika nuo A?lugusios augimo ekonomikos skiriasi panaA?iai kaip ramiai plevenantis helikopteris nuo virA?garsinio lAi??ktuvo, patyrusio katastrofAi??. Mums bAi??tina iA? esmAi??s pertvarkyti ekonomikAi??, kad ji galAi??tA? pleventi. Tai didA?iulis uA?davinys, bet iA?sprAi??sti jA? absoliuA?iai bAi??tina.

RytA? Europos politikai be paliovos kartoja kai kurias sAi??vokas, jau tapusias verbaliniais vaiduokliais. KAi?? iA? tikrA?jA? reiA?kia ai??zplAi??traai??? ir kaip A?i sAi??voka atsirado, iA?aiA?kinta garsiajame ai??zPlAi??tros A?odyneai???, kurA? parengAi?? prof. Wolfgangas Sachsas su bendraminA?iais, A?kvAi??ptais fundamentalios filosofo ir istoriko Ivano Illicho moderniA?jA? institucijA? kritikos. VAi??liau Majidas Rahnema sudarAi?? ai??zPostplAi??tros A?odynAi??ai???. Tas pats pasakytina ir apie ekonomikos ai??zaugimoai??? kategorijAi??, kuriAi?? kAi?? tik aptarAi??me. TA? sAi??vokA? turinys slidus ir sunkiai apA?iuopiamas. Ar globaliu mastu bent kiek keiA?iasi poA?iAi??ris A? ai??zaugimAi??ai???? Kaip A?iAi?? atgyvenusiAi?? ir neperspektyviAi?? koncepcijAi?? vertina ekologinAi??s pakraipos mokykla ir kitos ekonomistA? bendruomenAi??s?

Visiems A?monAi??ms iA? prigimties bAi??dinga manyti, kad jA? kultAi??ra pati geriausia, todAi??l kiti turAi??tA? tapti panaA?Ai??s A? juos. Jei kalbAi??sime apie ekologiA?kAi?? ekonomikAi??, man patinka, kad ji aiA?kiai atskiria augimAi?? nuo vystymosi. Augimas yra kiekybinis gaminamA? gAi??rybiA? ir paslaugA? didAi??jimas, o vystymasis yra kokybinis ekonomikos gerAi??jimas ai??i?? tai reiA?kia, kad patenkinami esminiai A?moniA? poreikiai, iA?laikant tokA? patA? prekiA? ir paslaugA? gamybos lygA?. EkologinAi??s pakraipos ekonomistA? poA?iAi??riu vystymasis anaiptol nereiA?kia, kad visur siekiama tokiA? paA?iA? gyvenimo standartA?, kokie A?diegti Vakaruose. A?inoma, egzistuoja universalAi??s A?mogiA?ki poreikiai, bet po to, kai patenkinamos esminAi??s biologinAi??s reikmAi??s, ekonomikos augimas prie gyvenimo kokybAi??s beveik niekuo nebeprisideda. Nors A?moniA? poreikiai gali bAi??ti universalAi??s, skirtingos kultAi??ros juos tenkina skirtingai, tad kvaila manyti, esAi?? yra tik vienas vystymosi kelias. Butanas, remdamasis ekologinAi??s pakraipos ekonomistA? ir kitA? mAi??stytojA? vizionieriA? idAi??jomis, bando A?kAi??nyti plAi??tros alternatyvAi?? ai??i?? ja sieks uA?tikrinti, pasak A?alies premjero, ai??zgiliAi??, nuolatinAi?? laimAi??, kuriAi?? lemia gyvenimas harmonijoje su gamta, su bendruomene, su dvasiniu ir kultAi??riniu paveldu, taip pat pasitikAi??jimas lyderiais, A?inant, kad jie viskAi?? daro ne iA? savanaudiA?kA? paskatA?, o bendrojo gAi??rio labuiai???. Butanas atmetAi?? savitikslAi?? ekonomikos plAi??trAi??. Belieka tikAi??tis, kad ir daugiau A?aliA? pasuks tuo keliu.

Savo knygoje raA?ote: ai??zJeigu augimas nepaisys optimaliA? ribA?, kaA?tai bus didesni uA? naudAi??. Taigi nuskurdins, uA?uot praturtinAi??s.ai??? Ai??i tiesa atrodo paradoksali daugeliui tA?, kurie nedrA?sta abejoti tam tikromis moderniomis tikrenybAi??mis, pavyzdA?iui, ekonomikos augimo ideologija, tarsi ji bAi??tA? kaA?koks modernus iA?ganymas. Kaip paaiA?kintumAi??te A?A? paradoksAi???

Skamba ironiA?kai, bet mintis, kad turAi??tume liautis kAi?? nors darAi??, jeigu marginalAi??s kaA?tai didAi??ja, o marginali nauda maA?Ai??ja, yra atAi??jusi iA? neoklasikinAi??s ekonomikos. TodAi??l ypaA? sunku suvokti ekonomistA? atsisakymAi?? laikytis A?io poA?iAi??rio tada, kai jis taikomas planetai kaip visumai. A?ia galAi??tA? pagelbAi??ti ekosistemos paslaugA? sAi??voka, paprastai apibAi??dinama kaip nauda, kuriAi?? A?monAi??ms teikia gamtinAi?? ekosistema. Tai padeda iA?siaiA?kinti, kad ekosistemos struktAi??riniA? blokA? pavertimas ekonominiais produktais, kurie vAi??liau grA?A?ta A? ekosistemAi?? tarA?os pavidalu, turi realiAi?? kainAi??, ir ji nuolatos didAi??ja. Svarbu pabrAi??A?ti: dauguma ekologinAi??s pakraipos ekonomistA?, tarp jA? ir aA?, monetariniA? vertybiA? nepriskiria ekosistemos paslaugA? sriA?iai, nemano, kad ji turAi??tA? tarnauti rinkos jAi??goms. Ekosistemos paslaugos turi fizinius bruoA?us, dAi??l kuriA? neA?manoma jA? perkelti A? rinkAi??. Supratimas apie jA? naudAi?? visiA?kai nereiA?kia, kad jos turi bAi??ti paverstos preke. Manau, esame netgi nepajAi??gAi??s nustatyti ai??zoptimalausai??? ekosistemos iA?sidAi??stymo tarp ekonomikos produktA? ir ekosistemos paslaugA?. TaA?iau jau pats pripaA?inimas to, kad ekonominAi??s gamybos kaina ai??i?? tai neiA?vengiama ekologinAi?? degradacija, A?tikina: pasiekus tam tikrAi?? taA?kAi??, bAi??tina stabdyti augimAi??. Viliuosi, kad A?iAi?? logikAi?? pripaA?ins netgi neoklasikinAi?? ekonomika.

Rengdamas pokalbiA? ciklAi?? apie socialinio mAi??stymo ir ekonomikos alternatyvas, A?sitikinau, kad daugelis originaliA? mAi??stytojA? grA?A?ta prie idAi??jA?, atsiradusiA? prieA? A?imtus metA?, bet vAi??liau jos dAi??l A?vairiA? prieA?asA?iA? buvo pamirA?tos. JAi??s savo tekstuose irgi minite kai kuriA? praeities mAi??stytojA? (pavyzdA?iui Johno Ruskino) politines ir ekonomines A?A?valgas. Ai??iame kontekste norAi??A?iau pasiteirauti, kodAi??l A?iuolaikiniams ekonomistams ir politikams atrodo, kad ai??znaujaai??? konkurencijos koncepcija yra pranaA?esnAi?? uA? ai??zsenAi??ai??? bendradarbiavimo idAi??jAi??? Arba kodAi??l ekonomistai taip nenoriai reflektuoja ai??zaltruizmoai??? sAi??vokAi??, kuriAi?? A?A?ymi ekonomistAi?? HazelAi?? Henderson laiko senu ir esminiu A?mogaus prigimties bruoA?u?

EkologiA?kos pakraipos ekonomika iA? kitA? ekonominAi??s minties mokyklA? labiausiai iA?siskiria tuo, kad pripaA?A?sta: gyvename ai??zsausakimA?ojeai??? planetoje, todAi??l iA?tekliA? gavyba, tarA?os mastas ir sparA?iai didAi??jantis gyventojA? skaiA?ius gresia sunaikinti ekosistemAi??, palaikanA?iAi?? planetos gyvybAi??. Gamtos gAi??rybAi??s ir paslaugos tampa vis maA?iau prieinamos, o A?moniA? gaminiai ai??zdauginasiai??? neregAi??tais mastais. Tai didA?iulAi?? problema. Kol A?moniA? skaiA?ius buvo maA?as, o gaminiA? kiekis palyginti nedidelis, ribotus resursus stengtasi paversti vertingiausiais produktais, kuriuos vartotojai labai vertino. KonkurencinAi?? rinka gana efektyviai susidorojo su A?iuo iA?A?Ai??kiu. TaA?iau A?moniA? ir daiktA? perpildytoje planetoje rimA?iausiomis problemomis tampa globali klimato kaita, ozono skylAi??s, tarA?os mastas, beatodairiA?ka iA?tekliA? gavyba, nykstanti biologinAi?? A?vairovAi??. Glaudesnis bendradarbiavimas galAi??tA? uA?tikrinti bendrAi??jA? visuomenAi??s gAi??rA?, taA?iau individai yra labiau pasiturintys, jeigu paiso vien savo interesA?.

Charlesas Darwinas buvo A?sitikinAi??s, kad grupAi??s, kurios bendradarbiauja, kurios pripaA?A?sta altruizmo principAi??, nugalAi??s grupes, kurios to nedaro, ir laikAi?? tai svarbiu A?moniA? evoliucijos bruoA?u. Piotras Kropotkinas XIX a. pabaigoje toliau plAi??tojo A?ias A?A?valgas. Nelaimei, XX a. tiek ekonomistai, tiek evoliucionistai atmetAi?? visa tai, teigdami, esAi?? altruistus visiA?kai nugalAi??tA? savanaudA?iai, o A?mogus iA? prigimties yra racionalus savanaudis.

SkirtingA? ekonominiA? institucijA? veiksmingumas labai priklauso nuo A?moniA? elgsenos. Ai??prastinAi?? rinkos ekonomika laikosi A?sitikinimo, kad A?monAi??s racionalAi??s ir varA?osi tarpusavyje, nes yra absoliutAi??s savanaudA?iai. Jei A?monAi??s bAi??tA? altruistiA?ki, linkAi?? atjausti ir bendradarbiauti, jiems reikAi??tA? visai kitokiA? institucijA?. Pasak Johno Maynardo Keyneso, kapitalizmo esmAi?? ai??zyra stebinantis A?sitikinimas, kad bjaurAi??s paA?iA? bjauriausiA? A?moniA? motyvai kaA?kokiu bAi??du nulemia geriausius rezultatus geriausiame iA? visA? galimA? pasauliA?ai???. Jei A?monAi??s iA? tikrA?jA? yra visiA?ki savanaudA?iai, tai kliudys pasirinkti tokias ekonomines institucijas, kurios gebAi??tA? sprAi??sti esmines egzistencijos problemas.

Laimei, A?monAi??s geba elgtis ir altruistiA?kai, bendruomeniA?kai, nors dAi??l to netampa maA?iau savanaudiA?ki. Evoliucionistai nurodAi?? keletAi?? mechanizmA?, skatinanA?iA? altruizmAi?? ir bendradarbiavimAi??, pateikAi?? gausybAi?? A?rodymA?, kad kultAi??ros evoliucija lAi??mAi?? glaudA? bendradarbiavimAi?? tarp A?moniA?. Ir teorinAi??s, ir empirinAi??s studijos leidA?ia manyti, kad sociali bet kokios populiacijos elgsena svyruoja nuo didelio savanaudiA?kumo iki didelio altruizmo. NemaA?a dalis tokiA? tyrimA? parodAi??, kad visuomenAi?? gali turAi??ti tokias institucijas, kurios varA?ys net labai socialiA? individA? norAi?? bendradarbiauti, arba tokias, kurios net uA?kietAi??jusius savanaudA?ius nuteiks bendram darbui. PavyzdA?iui, institucijos kurios baudA?ia tuos, kurie nebendradarbiauja, skatina bendradarbiavimAi?? ir didina adaptyvumAi??. Rinkos, A?inoma, kuriamos taip, kad naudAi?? turAi??tA? savanaudA?iai, linkAi?? konkuruoti, o turAi??tA? bAi??ti atvirkA?A?iai. NeoklasikinAi?? savanaudA?io homo economicus samprata labai menkai tinka atremti svarbiausiems iA?A?Ai??kiams, su kuriais susiduriame, jau nekalbant apie tai, koks apgailAi??tinas A?is A?mogaus elgsenos modelis. A?monAi??s iA? prigimties linkAi?? bendradarbiauti, ir tuo reikia pasinaudoti, kad sukurtume institucijas, kurios bAi??tA? pajAi??gios sprAi??sti perkrautos, ai??zsausakimA?osai??? planetos problemas.

DaugelA? dalykA? atskleidA?ia konkreA?ios disciplinos istorija, net jei laikui bAi??gant A?i disciplina esmingai pakito. Kas atsitiko ekonominAi??s minties istorijai? KodAi??l A?i disciplina vis reA?iau dAi??stoma universitetA? ekonomikos katedrose? Savo istorijos atsikratAi?? tiek tikslieji, tiek gamtos mokslai, jau neA?manoma rekonstruoti iA?samesnAi??s jA? idAi??jA? kaitos. Ar tai reiA?kia, kad ir ekonomika pasijuto esanti ai??ztikslusisai??? mokslas? Juk dauguma ekonomistA? didA?iuojasi vykdantys ai??zmoksliniusai??? tyrimus, atseit visa jA? veikla labai ai??zmoksliA?kaai??? ir objektyvi…

Tai rimtas klausimas net ir be jame slypinA?iA? tavo implikacijA?. Mano ekonomikos doktorantAi??ros programoje nebuvo nAi?? vieno kurso, susijusio su ekonominAi??s minties raida. Rinkos modelis mums buvo pateikiamas kaip dabar atskleista iA?mintis. Sutinku, kad tokA? poA?iAi??rA? sutvirtino dalies ekonomistA? pastangos paversti ekonomikAi?? tiksliuoju mokslu. Atseit nAi??ra tikslinga chemijos studentams dAi??styti alchemijos ar svaiA?iojimA? apie flogistonAi??. Manau, ekonomistai yra esmingai neuA?tikrinti savo disciplina ir nenori atverti studentams perspektyvA?, iA? kuriA? A?ie galAi??tA? mesti jai iA?A?Ai??kA?. AA? formalA? lavinimAi?? ekonomikos srityje vertinu ne kaip doktorantAi??rAi??, o kaip nepavykusA? siekA? mane indoktrinuoti. Netikiu, kad ekonomika galAi??tA? bAi??ti iA? tikrA?jA? objektyvus mokslas, nes ji yra susijusi su geidA?iamais A?mogaus veiklos padariniais, o visi pageidaujami padariniai yra iA? prigimties normatyviniai. Manau, tikra nelaimAi??, kad ai??ztiksliejiai??? mokslai, technologijos, inA?inerija ir matematika (jie A?inomi anglA? kalbos akronimu STEM) A?gijo tokiAi?? reikA?mAi?? akademikams ir ekonomistams. SprendimA? nesiimama ne todAi??l, kad trAi??ksta A?iniA? apie klimato kaitAi??, iA?tekliA? eikvojimAi?? ar ekologinAi?? A?alAi??, apskritai paAi??mus, netrAi??ksta ir technologiniA? sprendiniA?. Veikiau mums kaip visuomenei trAi??ksta krypties: nesame atsakAi?? A? paA?ius pagrindinius klausimus apie visuomeninius savo tikslus. Turime atmesti nuostatAi??, esAi?? vienintelAi?? svarbi ekonomikos uA?duotis yra didinti vartojimAi??. Mano draugas Brianas Czechas paraA?Ai?? puikiAi?? knygAi?? iA? ekologiA?kos ekonomikos srities, pavadintAi?? ai??zKuro kasimas bAi??gliA? traukiniuiai???. MAi??sA? pagrindinis rAi??pestis yra apsisprAi??sti, kuria kryptimi turAi??tA? judAi??ti civilizacijos traukinys. Kol neatsakysime A? A?A? moralinA?, filosofinA? klausimAi??, viskas, kAi?? darys STEM, bus traukinio greiA?io didinimas. Ekonomika turAi??tA? remtis mokslu, bet bAi??ti vertybiA?kai orientuota, kad iA?saugotA? moralinA? filosofinA? pagrindAi??.

Jau ne vienAi?? deA?imtmetA? susiduriame su globalizacijos padariniais ir A?alutiniu jos poveikiu. PanaA?u, kad socialiniai ir humanitariniai mokslai vis kritiA?kiau vertina A?iuos reiA?kinius. JAi??s pasisakote prieA? globalizacijAi??, nes jos logika silpnina arba daro visiA?kai priklausomAi?? vieA?Ai??jAi?? politikAi??. Kokias alternatyvas galima prieA?prieA?inti globalizacijai? Gal nacionalinAi??s ir regioninAi??s bendruomenAi??s turAi??tA? susigrAi??A?inti sprendimA? priAi??mimo teisAi??, kuri A?iuo metu priklauso globalioms institucijoms, pavyzdA?iui, Tarptautiniam valiutos fondui? Nors praAi??jAi??s amA?ius diskreditavo A?vairiaus plauko ai??znacionalizmusai???, ar globalizacija su auganA?ia globaliA? didA?iA?jA? korporacijA? galia nAi??ra dar baisesnAi??? KokA? vaidmenA? bendruomenAi??s galAi??tA? atlikti ateityje, ypaA? jei galvojame apie darniAi?? ekonomikAi??, o ne apie tokiAi?? ekonomikos politikAi??, kuri pasaulA? vis labiau skaldo A? pasiturinA?iAi?? Ai??iaurAi?? ir skurstanA?ius Pietus?

Ekonomistai irgi pradeda suvokti negatyvius globalizacijos padarinius. Ai??prastinAi?? ekonomikos teorija pripaA?A?sta, kad dAi??l tarptautinAi??s prekybos kiekvienoje A?alyje bus laiminA?iA? ir pralaiminA?iA?, be to, A?iA? visada bAi??na gerokai daugiau. Tarptautinio kapitalo srautas laisvai juda po pasaulA?, kapitalistai investuoja savo pinigus ten, kur pelnai didA?iausi, o tai reiA?kia, kad neturtingos A?alys nuskurs dar labiau. Ai??prastai mAi??stantys ekonomistai to dar nesuvokAi??, bet ir jie vis daA?niau pripaA?A?sta, kad nereguliuojami kapitalo srautai gali destabilizuoti ekonomikAi??.

EkologiA?kos ekonomikos atstovai mato gausybAi?? papildomA? problemA?, kurias kelia rinkA? globalizacija, skatinanti siekti dar didesnio augimo, o jis neiA?vengiamai spartina aplinkos degradacijAi??. Globalizacija lemia, kad sprAi??sti aplinkosaugos problemas darosi dar sunkiau, pirmiausia todAi??l, kad A?alys, norAi??damos pritraukti daugiau investicijA?, A? aplinkosaugos reikalavimus ima A?iAi??rAi??ti pro pirA?tus. Be to, globalizuotoje planetoje su baigtiniais iA?tekliais tenka varA?ytis dAi??l tA? paA?iA? A?emAi??s turtA?, o rinkos palankiausios tiems, kurie turi didA?iausiAi?? perkamAi??jAi?? galiAi??, nepaisydamos tA?, kurie jauA?ia didA?iausiAi?? poreikA?. To rezultatai apgailAi??tini, pavyzdA?iui, per 2007ai??i??2008 m. maisto krizAi??, kai kvieA?iA? kainos pakilo tris kartus, rinkos perkAi??lAi?? kvieA?ius iA? neturtingA? A?aliA?, nesugebanA?iA? patenkinti net gyvybiniA? savo poreikiA?, A? turtingas A?alis, kur 30 proc. maisto iA?metama kaip atliekos. Badaujantys, vargstantys A?monAi??s gyvena lAi??A?nose siaubingomis antisanitarinAi??mis sAi??lygomis, todAi??l kyla pandemijA? grAi??smAi??, ai??i?? tikra saviapgaulAi?? manyti, kad kam nors pavyks jA? iA?vengti. Globalizuotas pasaulis privalo laikytis darnos ir teisingumo principA?, antraip tiesiog neiA?liks.

Rinkos atA?vilgiu siekiame, kad kiekviena A?alis turAi??tA? daugiau galimybiA? kontroliuoti A?aidimo taisykles. Vis dAi??lto rinkos globalizacija mums neatrodo tokia svarbi problema, kaip klimato pokyA?iai, biologinAi??s A?vairovAi??s nykimas, ligA? pandemijos, retAi??jantis apsauginis ozono sluoksnisai??i?? Visa tai susijAi?? su ekosistemos gAi??rybAi??mis ir paslaugomis, kurios nepriklauso rinkai, tokias problemas geriausia sprAi??sti pasitelkus bendradarbiavimAi??, o ne konkurencijAi??. Globalizacija pirmiausia turAi??tA? rAi??pintis globaliomis vieA?osiomis gAi??rybAi??mis. Kai kuriais atvejais tai reiA?kia globalias sutartis, kurios apribotA? iA?tekliA? eikvojimAi??. Kitais atvejais reikia uA?tikrinti, kad visi galAi??tA? naudotis, pavyzdA?iui, A?aliosiomis technologijomis. Kuo daugiau A?moniA? pereis prie A?aliA?jA? technologijA?, tuo pasiturimiau gyvensime. TaA?iau dabar A?ios technologijos patentuojamos, jA? kainos didinamos, taigi ribojama ir jA? nauda, ir vertAi??. Reikia sukurti naujas globalias institucijas, kurios saugotA? ir atkurtA? globaliAi?? bendruomeninAi?? erdvAi??, uA?tikrintA?, kad ji bus sAi??A?iningai dalijama tarp visA? tautA? ir visos A?alys galAi??s dalyvauti jAi?? kuriant.

DAi??koju uA? pokalbA?.