DidA?iojo dailininko namai. Martiroso Sariano namas-muziejus Jerevane

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: DailAi??
AUTORIUS:Ai??Ruzan Sarian
DATA: 2013-12

Martirosas SARIANAS (1880ai??i??1972)ai??i?? vienas labiausiai A?inomA? XX a. ArmAi??nijos tapytojA?, aktyviai dalyvavAi??s armAi??nA? kultAi??ros atgimimo sAi??jAi??dyje. Ai??io menininko palikimas saugomas jo name-muziejuje, kurA? suprojektavo A?inomas architektas Aleksandras Tamanianas. 1964 metais garsus architektas Markas Grigorianas prie namo pristatAi?? triaukA?tA? galerijos pastatAi??. M. Sariano namas-muziejus buvo atidarytas 1967 metais. Apie A?A? visos ArmAi??nijos kultAi??ros A?idinA? raA?o muziejaus direktorAi?? Ruzan SARIAN, garsiojo dailininko provaikaitAi??.Ai??

ai??zNuoA?irdA?iai dA?iaugiuosi, kad Jerevanas auga ir tampa vis labiau panaA?us A? sostinAi??. Svajoju A?ia pasistatyti namelA?, A?sirengti dirbtuves, netgi atskirAi?? maA?ytAi?? galerijAi?? savo daiktamsai???A?, ai??i?? 1927 metais didysis dailininkas raA?Ai?? apie bAi??simAi??jA? nuosavAi?? namAi??.

Vargu kas nors anuomet galAi??jo patikAi??ti, kad jo svajonAi?? iA?sipildys, taA?iau Martirosas Sarianas priklausAi?? tam romantikA? bAi??riui, kuriam sekAi??si A?gyvendinti paA?ius drAi??siausius sumanymas. Tik aistringai genamas idAi??jos ir kone pamiA?Ai??liA?kai jos uA?valdytas A?mogus ai??i?? o Sarianas toks ir buvo ai??i?? galAi??jo sugebAi??ti ir sugebAi??jo 1919-aisiais, bado ir suirutAi??s metais, A?steigti Naujojoje NachiA?evanAi??je kraA?totyros muziejA?. Organizatoriaus talentas gelbAi??jo jA? ir dar sudAi??tingesnAi??mis aplinkybAi??mis, kai 1921ai??i??1924-aisiais Ai??mAi??si kurti pirmAi??jA? ArmAi??nijos istorijoje A?ios A?alies valstybinA? muziejA? ir dAi??ti pagrindus iA?syk keturiems muziejams: Istorijos, Etnografijos, LiteratAi??ros ir meno bei Nacionalinei paveikslA? galerijai.

AnksA?iau ar vAi??liau, bet Martirosui Sarianui visada pavykdavo A?gyvendinti tai, kAi?? bAi??davo sumanAi??s. 1931 metais prasideda to ai??znamelio su dirbtuvAi??misai???, apie kurA? jau seniai svajojo, statyba, tiesa, kol kas ai??zbe maA?ytAi??s galerijosai???. Namo projekto autorius ai??i?? kitas paA?Ai??lAi??s romantikas, A?ymus architektas Aleksandras Tamanianas.

Vieta namui buvo parinkta neatsitiktinai. Visai A?alia ai??i?? XVII amA?iaus Surb Zoravoro baA?nyA?ia. Namo antrame aukA?te Tamanianas suprojektavo dirbtuves, kad iA?Ai??jAi??s A? balkonAi?? dailininkas galAi??tA? matyti AraratAi?? ir Zoravoro kupolAi??. 1937 metais, kai daugelis Jerevano baA?nyA?iA? buvo barbariA?kai griaunamos, Sarianui milA?iniA?komis pastangomis pavyko iA?gelbAi??ti Surb ZoravorAi??, ir nuo 1932-A?jA? iA?tisus keturiasdeA?imt metA? dailininko gyvenimAi?? lydAi??jo A?ventA?jA? A?ios baA?nyA?ios varpA? skambesys. DaA?nai imdavosi teptuko ir pieA?davo Surb ZoravorAi??, skendintA? iA?siskleidusiuose abrikosA? ir persikA? A?ieduose.

Martirosas Sarianas buvo didis meistras, jis dirbo daug ir labai kAi??rybingai. Paveikslai puoA?Ai?? visas gyvenamojo namo sienas, o dirbtuvAi??se jie kabAi??jo trimis eilAi??mis ir rikiavosi sukrauti A? krAi??vas visais pasieniais. Kasdien, ypaA? paskutiniaisiais meistro gyvenimo metais, A? dirbtuves plaukte plaukAi?? lankytojai iA? viso pasaulio: valstybAi??s veikAi??jai, dailininkai, kompozitoriai, raA?ytojai, artistai, studentai… Sarianas nesiliovAi?? galvojAi??s apie nuosavAi?? galerijAi?? ar net ai??zautorinA?ai??? muziejA?.

1951 m. sausio 5 d. laiA?ke jis kreipiasi A? savo artimuosius tokiais A?odA?iais: ai??zKaupkite pinigus ir A?sigykite muziejinAi??s vertAi??s daiktA?… Imkime ir visa A?eima drauge A?steikime SarianA? muziejA?. Direktore skiriu savo A?monAi??, Lusik Sarian, moksliniu sekretoriumi ai??i?? sAi??nA? SarkisAi??, o visA? kitA? vieta ir vaidmuo paaiA?kAi??s veiklos proceseai???A?. Martirosas Sarianas jau tada suprato, kad laikas pradAi??ti supirkinAi??ti iA? privaA?iA? kolekcininkA? savo darbus, kuriuos kaA?kada buvo jiems pardavAi??s, A?inoma, jei aplinkybAi??s klostysis palankiai.

Penktojo deA?imtmeA?io pradA?ia nebuvo pats geriausias laikotarpis Sariano gyvenime. Dar tebemaudAi?? A?irdA? neatlAi??gstantis skausmas, kad savo rankomis teko sunaikinti nemaA?a darbA?. Dar tebebuvo gyvas Stalinas, dar kartkartAi??mis pasiekdavo kritikos atgarsiai ir kaltinimai formalizmu, neveikAi??lumu, beidAi??jiA?kumu, o jis… nesiliovAi?? svajojAi??s apie nuosavAi?? muziejA?.

PadAi??tis iA? esmAi??s pasikeitAi??, kai 1956 metais buvo demaskuotas ir pasmerktas asmenybAi??s kultas. Darbai, kuriuos buvo sukAi??rAi??s iki revoliucijos, 1910 metA? A?edevrai, be kuriA? neA?manoma susidaryti Martiroso Sariano kAi??rybos visapusio vaizdo, galA? gale buvo iA?traukti iA? muziejaus saugyklA? ir vAi??l uA?Ai??mAi?? garbingAi?? vietAi?? Tretjakovo galerijoje, RusA? muziejuje, ArmAi??nijos paveikslA? galerijoje ir kt.

1958 metais Briuselyje vykusioje pasaulinAi??je parodoje Sarianas apdovanotas Grand Prix, 1960-aisiais jam suteiktas SSSR liaudies dailininko vardas, 1961-aisiais paveikslA? ciklas ai??zMano TAi??vynAi??ai??? pelnAi?? dailininkui Lenino premijos laureato vardAi??. AtrodAi??, kad jau niekas nebegali sudrumsti didA?iojo meistro gyvenimo, taA?iau kaip tik tada likimas smogAi?? jam patA? skaudA?iausiAi?? smAi??gA? ai??i?? 1962 metais automobilio avarijoje A?uvo jo vyriausias sAi??nus Sarkisas.

1964-aisiais ArmAi??nijos vyriausybAi??s nutarimu pradAi??tas statyti Martiroso Sariano muziejus. ProjektAi?? A?gyvendino garsus architektas Markas Grigorianas. Prie Sariano namo buvo pristatytas triaukA?tis galerijos pastatas. Statybos darbams vadovavo ir muziejA? atidarymui parengAi?? bei pirmuoju jo direktoriumi tapo jaunesnysis dailininko sAi??nus Lazaris Sarianas, kompozitorius, pedagogas, visuomenAi??s veikAi??jas.

Martirosas Sarianas buvo jau nebejaunas, taA?iau ir tokio amA?iaus A?stengAi?? padAi??ti pagrindus treA?iajam savo gyvenime valstybiniam muziejui, unikaliam, neturinA?iam analogA? pasaulinAi??je praktikoje ai??i?? Namui-muziejui, atvAi??rusiam duris dar dailininkui tebesant gyvam.

A?ymusis meistras laukAi?? muziejaus atidarymo be galo jaudindamasis. Jis pats uA?sakAi?? Jerevano kilimA? fabrike takelius ir kilimAi??lius, iki A?iA? dienA? puoA?ianA?ius visA? trijA? namo aukA?tA? marmurinius laiptus.

Steigiamam muziejui Martirosas Sarianas padovanojo penkiasdeA?imt darbA? ai??i?? trisdeA?imt tapybos ir dvideA?imt grafikos, jie ir tapo bAi??simosios kolekcijos pagrindu. Be to, dailininkas sudarAi?? ir kitAi?? paveikslA? sAi??raA?Ai??, jame buvo iA?vardyta, kAi?? dar iA? savo kAi??riniA? norAi??tA? matyti muziejaus ekspozicijoje. Nurodyti darbai, kuriA? vertAi?? nustatAi?? ValstybinAi?? vertinimo komisija prie ArmAi??nijos kultAi??ros minsterijos, ilgainiui buvo A?sigyti ir papildAi?? muziejaus fondus. Tad Sarianas pats nubrAi??A?Ai?? svarbiausias savo muziejaus bAi??simosios kolekcijos sudarymo gaires.

Martiroso Sariano namas-muziejus buvo atidarytas 1967 m. lapkriA?io 26 dienAi??. Atidarymo iA?kilmAi??se dalyvavo pats dailininkas.

Likus dviem mAi??nesiams iki muziejaus atidarymo, jo naujuoju direktoriumi buvo paskirtas menotyrininkas Ai??aenas ChaA?atrianas, jis vadovavo muziejui iki 2003 metA?. (Nuo 2003-iA?jA? iki 2004-A?jA? muziejaus direktore dirbo Liusia Mirzojan, ji 1967ai??i??2003-iaisiais buvo M. Sariano namo-muziejaus fondA? vadovAi??.) Per metus, prabAi??gusius nuo A?steigimo, muziejus iA?leido apie trisdeA?imt knygA? ir albumA?, surengAi?? daugybAi?? Martiroso Sariano kAi??riniA? parodA? ArmAi??nijoje ir uA? jos ribA?. Labiausiai A?sidAi??mAi??tinos parodos, skirtos Sariano 100-meA?iui Maskvoje, SSSR dailAi??s akademijoje (1980), ir Georgeai??i??o Pompidou centre esanA?iame Ai??iuolaikinio meno muziejuje (1980); ir dar: ai??zSariano gAi??lAi??sai??? Maskvoje (1985) ir ParyA?iuje (1986), ai??zMartirosas Sarianasai??? DarmA?tate (1986), ai??zPasakos ir sapnaiai??? Tretjakovo galerijoje Maskvoje (1995), ai??zLiepsnojanA?ios saulAi??s A?alisai??? Picasso muziejuje Antibe (2003). Smarkiai praturtAi??jo muziejaus fondai ai??i?? iA? dailininko A?eimos rinkinio buvo A?sigyti devyniasdeA?imt septyni paveikslai, dar dvideA?imt devyni nupirkti iA? kitA? privaA?iA? kolekcininkA?, mainais iA? kitA? muziejA? gauta septyni, per ArmAi??nijos kultAi??ros ministerijos fondus ai??i?? A?eA?iolika, o trylika pateko kitA? valstybiniA? A?staigA? pastangomis. NorAi??tA?si paminAi??ti pavardes tA? A?moniA?, kurie skirtingu metu padovanojo muziejui Sariano darbA?: tai A. Azarianas, G. BasmadA?ianas, M. KaganoviA?ius, M. Kirejevojus, A. KodA?ojanas, V. Matevosianas, broliai Petrosianai, G. Sarkisianas, L. Sarianas, V. Spivakovas, Ai??. ChaA?atrianas, G. Janikianas ir kt.

Muziejaus atidarymas buvo be galo svarbus ArmAi??nijos Respublikos kultAi??rinio gyvenimo A?vykis. Kaip ir ArmAi??nijos paveikslA? galerija, Sariano namas-muziejus tapo tuo svarbiu centru, kuriame eksponuojami didelAi?? vertAi?? turintys A?io kAi??rAi??jo darbai, taip pat ir paveikslai, iki tol priklausAi?? A?eimos kolekcijai. IA? kitA? muziejA? jis iA?siskiria tuo, kad A?ia surinkti ir lankytojams prieinami visA? didA?iojo meistro kAi??rybos laikotarpiA? darbai ai??i?? nuo iA?likusiA? pirmA?jA? pieA?iniA? iki paskutinio grafikos darbo, kurA? uA?baigAi?? 1972-aisiais, likus vos mAi??nesiui iki mirties. Dabar A?is muziejus yra sukaupAi??s paA?iAi?? didA?iausiAi?? ir iA?samiausiAi?? Sariano kAi??riniA? kolekcijAi??.

Ekspozicijos pradA?ioje lankytojA? laukia memorialinis kambarys, atvAi??rAi??s duris 2005 m. vasario 11 d., minint Martiroso Sariano gimimo 125-Ai??sias metines. Dvylikoje vitrinA? eksponuojama nepaprastai gausi dokumentinAi?? medA?iaga, ai??i?? tai savotiA?kos gairAi??s, A?yminA?ios visus Sariano gyvenimo ir kAi??rybos laikotarpius. Eksponatai tikrai unikalAi??s: gimimo liudijimas, pirmasis Pagyrimo raA?tas, A?teiktas dailininkui 1895 metais Naujajame A?erkaske ai??zuA? laimAi??jimus pieA?imo srityjeai???, Naujosios NachiA?evanAi??s miesto mokyklos baigimo atestatas, Maskvos dailAi??s, skulptAi??ros ir architektAi??ros mokyklos baigimo diplomas, visA? A?ymiausiA? XX a. pradA?ios rusA? dailAi??s paAi??rodA? katalogai ai??i?? ai??zMAi??lynoji roA?Ai??ai???, ai??zRaudonoji roA?Ai??ai???, ai??zAukso vilnaai???, ai??zMeno pasaulisai??? ir kt. A?ia galima iA?vysti ir unikaliA? memorialiniA? eksponatA?: A?eimos fotografijA? albumAi??, knygA? su autografais, suvenyrA?, vazA?, teptukA?, paleA?iA?, etiudiniA? su Lefranco firmos daA?ais, asmeniniA? daiktA? ir net garsiAi??jAi?? egiptietiA?kAi??jAi?? kaukAi?? iA? palmAi??s medA?io, kuri Sariano kAi??riniuose tapo amA?inojo gyvenimo ir nemirtingumo simboliu.

Muziejuje saugomas ir pats pilniausias garsaus ciklo ai??zPasakos ir sapnaiai???, sukurto amA?iaus pradA?ioje (1903ai??i??1907), darbA? rinkinys, pavergiantis A?iAi??rovAi?? nepaprastai A?velniu, kone perregimu koloritu, muzikalumu ir lyriniu svajingumu. Tai apie A?iuos paveikslus raA?Ai?? Sergejus Makovskis: ai??zSariano darbai tiesiog apstulbino mane kerinA?iu fantastiA?kumu, tobulu pieA?inio ir spalvA? derinio paprastumu, o svarbiausia ai??i?? savitu charakteriu, vaikiA?kumu, net iA? tolo neprimenanA?iu nAi?? vieno ParyA?iaus ar Maskvos primityvisto… Kiekvienas A?iA? paradoksiA?kA? ai??zpasakA?ai??? puslapis dvelkia magija, stebina A?taigos jAi??ga, slypinA?ia vos juntamame linijos iA?linkyje ar spalvingo potAi??pio vingyje, specialiai iA?kreiptose proporcijose ar netyA?ia paryA?kintoje detalAi??je ai??i?? visa tai atrodo daug tikroviA?kiau, negu galAi??tA? atrodyti akivaizdus panaA?umas A? tiesAi??, ir traukte traukia A?iAi??rovAi?? pasinerti A? stebuklA? pasaulA?…ai???A?

Muziejuje eksponuojami Martiroso Sariano A?edevrai, sukurti 1908ai??i??1909 ir 1910 metais, yra tikrasis kolekcijos pasididA?iavimas: ai??zPrie A?ulinio. KarA?ta dienaai???, ai??zAutoportAi??retasai???, ai??zKonstantinopolio A?unysai???, ai??zEgiptietAi??ai???, ai??zNakties peizaA?asai???, ai??zEinanti moterisai???, ai??zEgiptietiA?kos kaukAi??s / Didysis rytietiA?kas natiurmortasai???, ai??zArabA? A?okAi??jaai???, ai??zRytietiA?kas natiurmortasai??? ir kt. Ai??ie kAi??riniai, kaip ir to paties laikotarpio darbai, saugomi Tretjakovo galerijoje Maskvoje, RusA? muziejuje Peterburge, ArmAi??nijos nacionalinAi??je dailAi??s galerijoje, pelnAi?? Sarianui pasaulinAi?? A?lovAi??. Sukurti iki 1917 metA? ir eksponuojami muziejaus treA?iame aukA?te, jie tvirtai susijAi?? su dailininko gyvenimu Rusijoje (Naujojoje NachiA?evanAi??je, Rostove prie Dono, Maskvoje) ir Gruzijoje (Tbilisyje). DidA?iuma A?iA? darbA? buvo sukurta keliaujant po ArmAi??nijAi??, KaukazAi?? ir RytA? A?alis ai??i?? TurkijAi??, EgiptAi??, PersijAi??. Jie buvo eksponuojami parodose Maskvoje, Peterburge, Romoje, Londone, MalmAi??je, ParyA?iuje, DarmAi??A?tate, Antibe, Isi le Muline (pranc. Issy-les-Moulineaux).

Antrame A?io muziejaus aukA?te lankytojai susipaA?A?sta su paveikslais, sukurtais daugiausia 1921ai??i??1969 metais. Juose Martirosas Sarianas atskleidAi?? tokA? nepaprastai poetiA?kAi?? meninA? tAi??vynAi??s vaizdAi??, kuris visiems laikams A?sitvirtino A?moniA? sAi??monAi??je kaip ai??zSariano ArmAi??nijaai???, ai??i?? tokiAi?? jAi?? regAi??jusiam ir tokiAi?? jAi?? visa savo genijaus jAi??ga uA?fiksavusiam meistrui neprilygsta nAi?? vienas iki jo kAi??rAi??s armAi??nA? dailininkas. DaugelA? metA? tobulintas Sariano meninAi??s kAi??rybos metodas yra visiA?kai unikalus ir savitas, tai ne sykA? pabrAi??A?Ai?? apie A?A? kAi??rAi??jAi?? raA?Ai?? meno teoretikai ir kritikai. Kaip pavyzdA? pateiksime akademiko Igorio Grabario A?odA?ius: ai??zTaip perteikti saulAi??s spinduliA? jAi??gAi?? ir dA?iaugsmingAi?? spindesA?, kaip tai A?iuo metu daro
M. Sarianas, iki A?iol nesugebAi??jo niekas. Tai yra jo asmeniA?kas atradimas, jo paties laimAi??jimasai???4.

Ekspozicijoje jAi??s rasite ir tuos retus paveikslus, kurie buvo sukurti ParyA?iuje 1926ai??i??1928 metais. A?inoma, kad trisdeA?imt septyni paryA?ietiA?kojo laikotarpio darbai, deja, sudegAi?? ai??zFirA?iai??? laive Stambulo uoste. A?ia eksponuojami ir turkAi??mAi??niA?kojo ciklo darbai (1934), ir sukurtieji Maskvoje.

Antrame aukA?te iA?vysite ir paA?iAi?? A?venA?iausiAi?? A?io muziejaus vietAi?? ai??i?? Martiroso Sariano dirbtuves aukA?tomis lubomis ir langais. Visa nutvieksta A?viesos, sklindanA?ios iA? kabanA?iA? ant sienA? paveikslA?, ji ir A?iandien tebesaugo nepakartojamAi?? genialaus dailininko asmenybAi??s aurAi?? ai??i?? aurAi?? kAi??rAi??jo, padovanojusio pasauliui menAi??, teigiantA? gyvenimAi??, A?lovinantA? gamtAi??, A?mones ir bAi??ties dA?iaugsmAi??. A?ia atsidAi??rAi??s A?mogus pajunta gyvybinAi??s energijos antplAi??dA?, atranda dvasios ramybAi?? ir suvokia harmonijos su pasauliu esmAi??. Ai??iose dirbtuvAi??se pas SarianAi?? tai vienais, tai kitais metais yra vieA?Ai??jAi?? nemaA?a A?ymiA? XX amA?iaus A?moniA?: Aleksandras Tamanianas, Avetikas Isaakianas, Aramas ChaA?aturianas, Josifas OrAi??belis, Viktoras Ambarcumianas, Dmitrijus Ai??ostakoviA?ius, Ilja Erenburgas, Williamas Saroyanas, Johnas Steinbeckas, Johnas Updikeai??i??as, Andrejus Sacharovas, Mstislavas RostropoviA?ius, Benjaminas Brittenas ai??i?? tai toli graA?u nepilnas sAi??raA?as tA?, kuriA? vardai aukso raidAi??mis A?raA?yti A? XX amA?iaus istorijAi??. Daugelis A?ia iA?vardytA? A?moniA? yra kada nors pozavAi?? Sarianui kaip tik A?ioje saulAi??s nutviekstoje patalpoje, jA? portretai ir dabar puoA?ia muziejaus sienas. Ant molberto taip ir liko nebaigta tapyti ai??zPasakaai???, paskutinis Sariano kAi??rinys, pradAi??tas jau einant devyniasdeA?imt pirmuosius savo amA?iaus metus.

Unikali ir A?anrA? A?vairove, ir atlikimo technika Martiroso Sariano grafika yra daugelio metA? darbo vaisius, liudijantis dailininko atkaklumAi?? ir nuolatines pastangas siekti tobulo meistriA?kumo. PieA?iniai iA? natAi??ros jam buvo pati svarbiausia, nepakeiA?iama supanA?ios tikrovAi??s paA?inimo ir tyrinAi??jimo priemonAi??. Pirmame muziejaus aukA?te galima susipaA?inti su Sariano grafika. A?ia rasime ir geriausiA? A?io genialaus dailininko knyginAi??s grafikos pavyzdA?iA?, armAi??nA? liaudies pasakA? iliustracijA?, jo apipavidalintA? knygA? ir poezijos rinkiniA? bei spektakliA?. Sariano grafika ai??i?? dar vienas jo neiA?semiamo talento A?rodymas.

Martirosas Sarianas yra ne tik perversmo armAi??nA? taikomojoje dailAi??je autorius, bet ir tikras novatorius, sukAi??rAi??s savo tapybos mokyklAi??. Daugelis tautieA?iA? dailininkA? laikomi jo pasekAi??jais, jo dvasiniais mokiniais. Kaip tapytojas, Sarianas A? naujAi?? lygmenA? pakAi??lAi?? armAi??nA? molbertinA? ir monumentalA?jA? menAi??, tarAi?? naujAi?? A?odA? teatro dailAi??je, atvertAi?? naujAi?? puslapA? armAi??nA? knygos iliustravimo istorijoje. NeA?kainojamas ir jo, A?ymaus visuomenAi??s veikAi??jo, indAi??lis A? ArmAi??nijos kultAi??rinio gyvenimo raidAi??.

Sarianas pelnytai laikomas ArmAi??nijos sielos dainiumi ir vienu ryA?kiausiA? A?ios A?emAi??s simboliA?. Daugeliui giluminis, iki tol nepaA?intas biblinis, A?alies vaizdas, persmelktas A? dangA? kylanA?io A?ventojo Ararato, atsiskleidAi?? tik tada, kai iA?vydo Martiroso Sariano drobes.

ai??zUA? tai, kad ArmAi??nijos A?viesa sklinda ir pasiekia mus, turime bAi??ti dAi??kingi M. Sarianui. Tai A?viesa, pagaliau suspindusi laime vaisiuose, kalnuose, A?moniA? veiduose. Tai iA? naujo atrastas lobis: tartum potvynio vandenys bAi??tA? Ai??mAi?? verA?liai plAi??sti ir visAi?? Jerevano slAi??nA? nutvieksti tyriausiom iA?svajotos ateities spalvom. Ir tas jA? spindesys toks nuostabus, kad ateinantys amA?iai turAi??tA? rasti M. Sarianui garbingAi?? vietAi?? A?alia CAi??zanneai??i??o ir Matisseai??i??o. O gali bAi??ti, kad ir dar garbingesnAi??, nes M. Sarianas ai??i?? laimAi??s tapytojas, laimAi??s dainiusai???5.

* * *

Neseniai M. Sariano namas-muziejus atA?ventAi?? 45-Ai??sias A?kAi??rimo metines. Ai??iandien muziejaus fondai turi sukaupAi?? jau du A?imtus A?eA?iasdeA?imt aA?tuonis eksponatus. Muziejuje dirbamas svarbus mokslinis darbas, pagrindinAi??s jo kryptys: teminiA? parodA? organizavimas ir katalogA? spausdinimas; tritomio apie Sariano gyvenimAi?? ir kAi??rybos keliAi?? sudarymas; iA?samaus visA? A?io dailininko tapybos bei grafikos darbA? katalogo sudarymas ir parengimas spaudai; Sariano epistolinio palikimo iA?leidimas. Per pastaruosius devynerius metus muziejaus rAi??pesA?iu buvo parengta ir paskelbta nemaA?a tyrinAi??jimA? medA?iagos, iA?spausdinta albumA? ir knygA?, iA? jA? ypaA? vertingas dvitomis ai??zMartirosas Sarianas. LaiA?kai (1908ai??i??1928)ai??? (2002), ai??zMartirosas Sarianas. LaiA?kai. (1929ai??i??1953)ai??? (2012), knygos ai??zM. Sarianas ir Rusijaai??? (2006), ai??zM. Sarianas ir PaAi??ryA?iusai??? (2007, armAi??nA? kalba), ai??zSarian et Parisai??? (2008, prancAi??zA? kalba), albumas ai??zMartiroso Sariano namas-muziejusai??? (2007, atskirai armAi??nA?, rusA? ir anglA? kalbomis), albumas ai??zMartiroso Sariano knyginAi?? grafikaai??? (2013).

Ai??iuo metu M. Sariano namas-muziejus restauruojamas, darbai patikAi??ti armAi??nA? ir uA?sienio A?aliA? specialistams. Pastarieji devyneri metai svarbAi??s ir tuo, kad konservuoti ir restauruoti dvideA?imt penki didA?iojo Meistro darbai, iA? jA? ir tokie A?edevrai kaip ai??zPersijaai??? (1913), EgiptietiA?kos kaukAi??sai??? (1915), ai??zGAi??lAi??sai??? (1916), ai??zGiraitAi??je ant Sambekoai??? (1908) ir kt.

Pastaraisiais metais muziejus prisidAi??jo prie parodA? projektA? rengimo keliose A?alyse: 2007 metais Isi le Muline kaip vienas renginiA?, skirtA? ArmAi??nijos metams, buvo numatyta paroda ai??zMartirosas Sarianas, arba ArmAi??nijos spalvosai???; 2010-aisiais Maskvoje, A. PuA?kino taikomosios dailAi??s muziejuje, buvo rengiama darbA?, saugomA? ArmAi??nijos muziejA? kolekcijose, paroda ai??zDvi vaivorykA?tAi??s spalvos ai??i?? dviejA? likimA? atspindysai???; tais paA?iais 2010-aisiais Nyderlanduose, Groningeno mieste, buvo organizuojama paroda ai??zNeA?inomi Rusijos Rytaiai???; 2012 metais Uljanovske, Arkadijaus Plastovo muziejuje, kaip renginio ai??zPlastovo ruduoai??? dalis, buvo atidaryta parodos ekspozicija ai??zM. Sarianasai??i??A. Plastovasai???.

Nuo 2004-A?jA? kasmet M. Sariano name-muziejuje rengiamos teminAi??s A?io genialaus dailininko darbA? parodos ai??i?? peizaA?A? paroda ai??zTu nemirtinga, manoji ArmAi??nijaai???, ai??zSarianas ir Rusijaai???, ai??zM. Sariano knyginAi?? grafikaai???, ai??zNeA?inomas Sarianasai???, ai??zM. Sarianas DidA?iojo TAi??vynAi??s karo metaisai???, ai??zGyvybAi??s medis M. Sariano kAi??rybojeai???, ai??zLusik ai??i?? M. Sariano mAi??zaai???, ai??zSariano [tapyti] moterA? portretaiai???, ai??zPrieA? saulAi??lydA?ai???, paskutiniA?jA? gyvenimo metA? kAi??riniai, priklausantys 1968ai??i??1972-A?jA? laikotarpiui.

Muziejuje rengiami knygA? pristatymai, literatAi??ros ir poezijos vakarai, vokalinAi??s ir kamerinAi??s muzikos koncertai. A?ia A?gyvendinamos mokiniams ir studentams skirtos mokomosios paA?intinAi??s programos, organizuojamos paskaitos, konkursai, viktorinos, A?aidimA? pobAi??dA?io ekskursijos.

Jau deA?imti metai M. Sariano namas-muziejus aktyviai dalyvauja MuziejA? nakties renginiuose, kurie tapo itin populiarAi??s ArmAi??nijoje. Pastaraisiais metais lankytojA?, atvykstanA?iA? A? M. Sariano muziejA? sutikti MuziejA? nakties, skaiA?ius siekia keturis su puse tAi??kstanA?io.

2013-aisiais numatyta pradAi??ti M. Sariano namo-muziejaus kapitalinio remonto darbus ir iA? dalies rekonstruoti paAi??statAi?? ai??i?? pristatyti ketvirtAi?? aukA?tAi??, iA?plAi??sti parodA? erdvAi??, A?rengti fondA? saugyklas. Muziejus bus visiA?kai modernizuotas ir techniA?kai pertvarkytas, sukurta nauja ekspozicija. TikimAi??s, kad tada, kai darbai bus baigti, pajAi??gsime iki galo atskleisti A?io muziejaus vidinius lobius ir padaryti jA? dar patrauklesnA? lankytojams.

IA? rusA? kalbos vertAi?? BirutAi?? VaitkienAi??

1 ???i??Ni??Ni????Ni????N? ???i??Ni??N?N???. ?Y??N?N????i?? (1908ai??i??1928), Ni??. 1. ai??i?? ?i??Ni???i?????i????, 2002, c. 385.

2 RankraA?tis saugomas M. Sariano A?eimos archyve.

3 ??. ???i????????N???????. ?i??Ni??N?Ni???i???????i?? ai??z???????????? ???i??Ni???i??N?Ni?????i??ai??? // ???????i???i??????. ai??i?? 1911, ai??i?? 1, c. 39ai??i??41.

4 ??. ?i??Ni???i???i???i??Ni??N?. ???i??Ni??Ni????Ni????N? ???i??Ni??N?N??? // ?i??. ???i??Ni??N?N???. ???i??Ni??N?N??? ?? ?i????N?N???N?. ai??i?? ?i??Ni???i?????i????, 2006, c. 116.

5 ?i??N??? ??Ni???i????????. ?i?? ?????????i?? Ai???z ???i??Ni??N?N????i??Ai?? (???i??Ni???i???????? N? Ni??Ni???i????Ni??N??i??N?????????). ai??i?? ?i??Ni???i?????i????, 1980, c. 168.