ai??zDievas yra galybAi?? ai??i?? A?siverA?ia A? gyvenimAi?? ir viskAi?? pakeiA?iaai???

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Religija
AUTORIUS: Andrius Navickas ir Saulena A?iugA?daitAi??

DATA: 2011-11

ai??zDievas yra galybAi?? ai??i?? A?siverA?ia A? gyvenimAi?? ir viskAi?? pakeiA?iaai???

Giedrius Saulytis

Ai??

SiAi??lome pokalbA? su KrikA?A?ioniA? bendrijos ai??zTikAi??jimo A?odisai??? vyresniuoju pastoriumi dr. Giedriumi SaulyA?iu. Susitikimas su Gyvuoju Dievu tapo atsaku A? jo jaunystAi??s ieA?kojimus ir prasmAi??s klausimA? kAi??limAi??. Pirmoji Giedriaus bendruomenAi?? buvo sovietmeA?iu pogrindyje veikAi?? rusakalbiai sekmininkai. Netrukus buvo A?kurta ai??zTikAi??jimo A?odA?ioai??? bendruomenAi?? ir jaunuolis po kurio laiko tapo jos ganytoju ir jau daugiau nei 20 metA? neA?a A?A? atsakomybAi??s kryA?iA?.

ai??zBuvome A?sitikinAi??, kad tik tikAi??jimas gali atgaivinti iA? okupacijos iA?siverA?usiAi?? LietuvAi??, matAi??me A?moniA? dvasinA? alkA? ir entuziazmAi??, svajojome, kad atsigrAi??A?imas A? KristA? suvienytA? mus visus. Deja, po kurio laiko pajutome nesuprantamAi?? prieA?iA?kumAi??. Niekada negalvojau, kad bAi??siu paskelbtas ai??zsektantuai???. Tai skaudu, taA?iau A?inau, kad Dievo valios visada reikia paisyti labiau nei A?moniA? nuomoniA?ai???, ai??i?? teigia pastorius Giedrius A?iandien.

Ai??

PradAi??kime nuo svarbiausio ai??i?? kaip Dievas ir Jo viltis atAi??jo A? JAi??sA? gyvenimAi???

Esu vilnietis, gimAi??s sovietmeA?iu paprastoje A?eimoje. Augau be tAi??vo, tik su mama ir moA?iute. Ai??eimoje man niekas nepasakojo apie JAi??zA? ar krikA?A?ionybAi??. Mama buvo filologAi?? ir man nuo maA?ens skiepijo meilAi?? knygoms, uA? kuriAi?? esu jai labai dAi??kingas. Nors ji nebuvo tikinti, veikiau galAi??A?iau jAi?? vadinti agnostike, Dievo idAi??jai ji nebuvo prieA?iA?ka. Pamenu, kai kartAi?? mama parsineA?Ai?? savilaidos bAi??du iA?leistAi?? knygAi?? ai??zGyvenimas po gyvenimoai??? ir abu perskaitAi?? jAi?? diskutavome, kad greiA?iausiai mirtis nAi??ra visko pabaiga, taA?iau kas po jos, niekas neA?ino.

Dar iki pilnametystAi??s suvokiau, jog visiA?kai nepritampu prie leninizmo ideologijos paveiktos visuomenAi??s, taA?iau galimybAi??s gyventi kitur nebuvo. Tapau tikru maiA?tininku ir hipiu ai??i?? dar mokykloje uA?siauginau ilgus plaukus, barzdAi??. DienA? dienas leisdavau bohemiA?koje kompanijoje, daugiausia anuometinAi??je Gorkio gatvAi??je A?sikAi??rusioje kavinAi??je ai??zVaivaai???. VasarAi?? keliaudavau po KaukazAi?? ir VidurinAi?? AzijAi??, kopdavau A? kalnus.

Kuo toliau, tuo labiau mAi??sA?iau apie DievAi??. PirmAi?? kartAi?? su krikA?A?ioniA?komis tiesomis mane supaA?indino biA?iulis Gabrielius LukoA?ius, kuris, nors buvo baigAi??s DailAi??s institutAi??, tuo metu valkatavo, o duonai uA?sidirbdavo droA?damas iA? medA?io, dekoruodamas A?ventorius ir baA?nyA?ias. Kadangi pats ruoA?Ai??si kunigystei, periodiA?kai apsigyvendavo pas kunigus, apsistodavo nakvynei ir mano namuose. Jis visuomet po ranka turAi??jo PsalmynAi?? ir mAi??go iA? jo skaityti kitiems. Man tuo metu imponavo Rericho mokymas, tad polemizuodami drauge praleisdavome ne vienAi?? dienAi??. Nors tuo mAi??sA? draugystAi??s metu Gabrielius manAi??s dar neA?tikino tapti krikA?A?ionimi, pakliuvAi??s A? bAi??dAi?? vienos kelionAi??s A? kalnus metu ai??i?? iA?ties buvau atsidAi??rAi??s ties mirties slenksA?iu ai??i?? aA? A?aukiausi A?irdyje Dievo: ai??zJei Tu esi, iA?gelbAi??kai???.

Tolimesnius A?vykius tikriausiai galima pavadinti Dievo atsakymu A? A?iAi?? maldAi??. GrA?A?Ai??s A? VilniA? vAi??l sutikau GabrieliA? ir papraA?iau uA?eiti pasikalbAi??ti. TAi?? vasarAi?? jis kardinaliai atsigrAi??A?Ai?? A? DievAi?? ir prisijungAi?? prie sekmininkA? bendruomenAi??s. Sunku buvo patikAi??ti, jog jis susirado pastovA? darbAi?? ir nuomojasi kambarA?, nes tai iA? esmAi??s prieA?taravo bastAi??niA?kai jo gyvenimo filosofijai. Ir elgAi??si kaip visai kitas A?mogus ai??i?? anksA?iau mAi??gdavo dominuoti, daugiau kalbAi??davo, nei klausydavosi. Dabar, atAi??jAi??s A? mano namus kartu su man nepaA?A?stamu vyriA?kiu liudyti KristA?, santAi??riai leido kalbAi??ti savo kolegai, kuris turAi??jo daugiau tikAi??jimo patirties. Pastarasis, kaip suA?inojau ai??i?? keturiA? vaikA? tAi??vas, man padarAi?? didelA? A?spAi??dA? savo pasakojimu apie Dievo kAi??rinijos harmonijAi?? ir tuo, kad stebAi??tinai iA?manAi?? Ai??ventAi??jA? RaA?tAi??. Jo veidas A?vytAi??jo dA?iaugsmu tarsi kAi??dikio.

Po A?io apsilankymo 1985 metA? rudenA? Naujasis Testamentas tapo kasdiene mano duona. Skaitydavau jA? po aA?tuonias valandas per dienAi??. Yra pasakA? apie knygAi??, kuriAi?? reikia atrakinti specialiu raktu. JauA?iausi taip, tartum bAi??A?iau gavAi??s raktAi?? A? NaujAi??jA? TestamentAi??, kuriame rasdavau vis daugiau atsakymA? A? man rAi??pAi??jusius klausimus. Skaitant BiblijAi?? mane uA?liedavo dar nepatirtas ramybAi??s jausmas, vidinis dA?iaugsmas ir meilAi??. Jutau, kad artAi??ja ir mano susitikimo su Kristumi valanda.

VienAi?? vakarAi??, skaitydamas Dievo A?odA?, staiga pajutau, kad A?alia atsistojo Asmuo, paslAi??ptas mano A?vilgsniui, bet gyvas ir realus sielai. NebegalAi??jau paprasA?iausiai skaityti, jauA?iau, kad turiu kaA?kaip reaguoti A? Jo artumAi??. A?inojau, kad geriausias atsakymas bAi??tA? malda. TaA?iau melstis dar nemokAi??jau, nAi?? karto savo gyvenime nebuvau baA?nyA?ioje, neA?sivaizdavau, kaip turAi??A?iau Dievo akivaizdoje deramai elgtis. Visgi prisiverA?iau atsiklaupti ir tuomet pajutau, kaip rankos paA?ios pakilo A? virA?A?, tokios lengvos, tarsi po jomis kaA?kas pagalves bAi??tA? padAi??jAi??s. Mintyse pradAi??jau kalbAi??tis su Kristumi. Staiga iA?vydau, kaip erdvAi?? tarp manAi??s ir virtuvAi??s lango, prieA? kurA? klAi??pAi??jau, prasiskyrAi?? ir mane persmelkAi?? be galo ryA?ki A?viesa. Parkritau ant A?emAi??s, jau garsiai tardamas pirmosios savo maldos A?odA?ius: ai??zDieve, pasitrauk nuo manAi??sai???.

Tai buvo JAi??sA? asmeninio susitikimo su Dievu ir atsivertimo akimirka?

Taip. Mano konversija buvo tikrai dramatiA?ka. Bet nebAi??tinai taip turi nutikti visiems ai??i?? kiekvieno susitikimas su JAi??zumi unikalus ir nepakartojamas. Ai??is pirmasis Dievo iA?gyvenimas bAi??na pats A?simintiniausias. PavyzdA?iui, MozAi?? patyrAi?? labai daug dideliA? stebuklA?, taA?iau prieA? mirtA? jis pamini patA? pirmAi??jA? ai??i?? kai Dievas jam apsireiA?kAi?? deganA?iame krAi??me. PanaA?iai ir man tas pirmasis Ai??ventosios Dvasios prisilietimas, ta Dievo ugnis, kuri mane palytAi??jo, man iki A?iol yra pats didA?iausias stebuklas.

Tik dar reikAi??tA? paminAi??ti atgailAi??. KartAi??, atsivertAi??s 1 Petro laiA?kAi??, perskaiA?iau: ai??zJAi??s mylite JA?, nors ir nesate Jo matAi??ai??? ir pradAi??jau raudoti. Ai??irdis buvo pilna meilAi??s JAi??zui, taA?iau sykiu pasidarAi?? taip liAi??dna dAi??l visA? savo nuodAi??miA? ir neteisybiA?. Raudojau tikrai ne maA?iau kaip porAi?? valandA?, tarsi iA?gyvendamas kaip atgailos aA?aros mane apiplauna. RegAi??jau JAi??zaus kanA?iAi?? ant kryA?iaus uA? mano nuodAi??mes, jutau kaip stipriai jis mane myli ir taip norAi??josi atsakyti Jam tuo paA?iu.

Nuo tos akimirkos jau nebegalAi??jau gyventi be Kristaus. Apie savo iA?gyvenimus pasakojau visiems savo draugams. Vieni, klausydamiesi manAi??s, taip pat patyrAi?? Dievo artumAi??, kiti ai??i?? pyko ir atsiribojo nuo manAi??s. PavyzdA?iui, vienas tuometinis biA?iulis, su kuriuo dirbau dramos teatre ir kuris vartojo narkotikus, labai pasipiktino, kai jam pasakiau, jog kad JAi??zus svaigina stipriau nei narkotikai. Tai, be abejonAi??s, skambAi??jo kaip A?ventvagystAi??. TaA?iau man rAi??pAi??jo, jog ir kiti patirtA?, jog JAi??zus Kristus nAi??ra abstrakti idAi??ja ar religinAi?? dogma, bet gyvasis VieA?pats. Jo galybAi?? A?siverA?ia A? gyvenimAi?? ir viskAi?? pakeiA?ia.

Kaip sugebAi??jote iA?bAi??ti su ta Dievo artumo patirtimi ir kaip jAi?? puoselAi??jote?

Asmeninei Kristaus patirA?iai puoselAi??ti ir gilinti reikia tikinA?iA?jA? bendruomenAi??s, ir idealu, jei ji myli ir gilinasi A? Dievo A?odA?. Nors KristA? A?tikAi??jau nepriklausydamas jokiai baA?nyA?iai, bet intuityviai glaudA?iausi prie tA?, kurie A?iuo keliu jau pasuko anksA?iau nei aA?. Mane pakvietAi?? prisijungti prie neregistruotos, tuo metu pogrindinAi??s sekmininkA? baA?nyA?ios.

KodAi??l prie bAi??tent A?ios bendruomenAi??s prisijungAi??te?

Kaip mes nepasirenkame A?eimos, kurioje gimstame, taip nepasirenkame ir tikAi??jimo bendruomenAi??s. Tai Apvaizdos dovana. Mano tikAi??jimo namiA?kiais tapo sovietmeA?iu A? LietuvAi?? atvykAi?? baltarusiai ir ukrainieA?iai. SekmininkA? bendruomenAi??se (iA?skyrus BirA?us, KretingAi?? ir dar gal kokA? vakarA? Lietuvos miestelA?) pamaldos vykdavo tik rusA? kalba. Julius Norvila ai??i?? tas keturiA? vaikA? tAi??vas, kurA? pas mane atsivedAi?? Gabrielius, buvo bene pirmasis jaunesnAi??s kartos lietuvis toje bendruomenAi??je. Jis pasikvietAi?? KAi??stutA? TumasonA?, tas ai??i?? JurAi?? GrinceviA?iA? ir GabrieliA?, o toliau A?ioje grandinAi??je buvau ir aA?.

Pamenu, kai Katedros aikA?tAi??je laukAi??me autobuso vaA?iuoti A? bendruomenAi??s susitikimAi??, manAi??s labai rimtai paklausAi??, ar nebijau, jei mane spardys, gal net A? galvAi??. EsAi?? toje bendruomenAi??je neretai pasirodo agresyvAi??s milicininkai. TaA?iau man, dvideA?imtmeA?iui jaunuoliui, galimybAi?? nukentAi??ti uA? tikAi??jimAi?? atrodAi?? dar patrauklesnAi??.

Ir iA? tiesA? vAi??liau ne kartAi?? teko patirti milicijos patyA?ias. PareigAi??nai A? pamaldas atvaA?iuodavo reguliariai, bet nesimelsti, o naujA? konvertitA? suraA?yti. Pamenu, kaip milicininkas, pasigedAi??s vieno ar kito nario, paA?iepdamas garsiai svarstydavo, kaip negerai prarasti tikAi??jimAi??. Teko matyti ir tokA? reginA?, kai prie bendruomenAi??s pastato sustojus milicijos maA?inai kuris nors tikintysis neiA?laiko ir pabAi??ga.

Netrukus po to, kai A? baA?nyA?ios pamaldas atvaA?iavAi?? milicininkai mane A?traukAi?? A? savo sAi??raA?Ai??, proftechnikume buvau svarstomas dAi??l neva A?sipainiojimo A? sektos veiklAi??. Apie tai, beje, buvo sukurptas sensacingas straipsnis ai??zVakariniA? naujienA?ai??? laikraA?tyje, kurio A?urnalistAi?? piktinosi, kad religinAi??s sektos A?traukia ir jaunus A?mones. Prisimenu, kaip ta pati A?urnalistAi?? mokyklos direktoriaus kabinete mAi??gino atversti mane A? ateizmAi??, esAi?? mokausi labai gerai ir su tokia galva turAi??A?iau eiti ne A? religiniA? prietarA? liAi??nAi??, bet A? komjaunimAi??.

TaA?iau Jums turAi??jo iA?kilti tarnybos sovietinAi??je armijoje grAi??smAi???

IA?kilo, tiesa, dar iki atsivertimo. Kvietimas A? kariuomenAi?? man skambAi??jo kaip mirties nuosprendis. IA? moA?iutAi??s, kuri nukentAi??jo nuo sovietA? valdA?ios, girdAi??jau daug nuoskaudA? okupantA? atA?vilgiu, todAi??l visiA?kai nenorAi??jau tarnauti jA? armijoje. Taip pat buvau A?sitikinAi??s, jog sovietinAi?? kariuomenAi?? lauA?o, sugniuA?do asmenybAi??, tad pasiryA?au padaryti viskAi??, kad ten nepatekA?iau.

Teko vaidinti ir apsimetinAi??ti ligoniu. Nebuvau vienintelis tokiu bAi??du mAi??ginAi??s iA?sisukti iA? armijos. Simuliavau psichinAi?? ligAi?? ir net teko du mAi??nesius psichiatrinAi??je ligoninAi??je iA?kAi??sti. Regis, aktoriniA? sugebAi??jimA? ir mano eilAi??raA?A?iA?, kuriuos siA?sdavau skyriaus vedAi??jai, pakako ai??i?? ne tik buvau atleistas nuo karinAi??s tarnybos, bet apskritai iA?brauktas iA? A?auktiniA? sAi??raA?o.

Tapus krikA?A?ioniu buvo gAi??da dAi??l to, kad apgaudinAi??jau gydytojus. Bet paguodAi?? Senojo Testamento istorija apie DovydAi??, kuris, persekiojimA? metu, kai iA?kilo grAi??smAi?? jo gyvybei, apsimetAi?? psichiA?kai nesveiku.

MinAi??jote, kad dirbote dramos teatre, bet vAi??liau atsiliepAi??te A? Dievo paA?aukimAi?? ir tapote pastoriumi?

Iki atsivertimo savAi??s niekaip negalAi??jau atrasti. BaigAi??s vidurinAi?? mokyklAi?? planavau studijuoti reA?isAi??rAi??. Prie to prisidAi??jo vAi??lgi mama, kuri nuo maA?A? dienA? vesdavosi mane A? teatrAi??. PraktiA?kai gyvenau teatre, A?inojau visus tuometinius repertuarus, buvau matAi??s beveik visus spektaklius. Jei Dievas nebAi??tA? pakreipAi??s mano gyvenimo, gal ir bAi??A?iau tapAi??s reA?isieriumi.

PatikAi??jAi??s Kristumi, patyriau, jog Dievas A?aukia mane tapti Jo A?odA?io tarnu. IA? visiA?kai pragmatiniA? paskatA? stojau A? proftechnikumAi?? studijuoti elektriko specialybAi??s, nes planavau dirbti budinA?iu elektriku ir tuo pat metu mokytis anglA? kalbos, kad galAi??A?iau skaityti daugiau krikA?A?ioniA?kos literatAi??ros. Ai??A? planAi??, beje, man visai sAi??kmingai pavyko A?gyvendinti. ProftechnikumAi?? baigiau geriausiais paA?ymiais, taA?iau charakteristikos dAi??l to, kad priklausiau pogrindinei bendruomenei man niekas nedavAi?? ai??i?? o anuomet ji buvo bAi??tina, norint stoti A? aukA?tAi??jAi?? mokyklAi??. Kita vertus, galbAi??t tokia buvo Dievo valia, idant atsakyA?iau A? Jo paA?aukimAi?? ir visA? pirma tapA?iau Kristaus kaimenAi??s ganytoju. TaA?iau vAi??liau akademinio pasaulio duris Dievas atvAi??rAi?? plaA?iau nei kada galAi??jau pagalvoti.

SakAi??te, kad sekmininkA? bendruomenAi??je praleidote dvejus metus, o paskui pasitraukAi??te ai??i?? kodAi??l?

GrA?A?tant prie savo pirmojo apsilankymo toje bendruomenAi??je, galiu pasakyti, jog patyriau tikrAi?? kultAi??rinA? A?okAi??. Ji buvo A?sikAi??rusi nuosavame name netoli Naujosios Vilnios: vienoje namo pusAi??je gyveno alkoholikA? A?eima, o kitoje ai??i?? moA?iutAi?? Motia, pas kuriAi?? ir rinkdavosi sekmininkai. AA? buvau pripratAi??s prie teatro A?moniA?, menininkA?, bohemos, o A?ia pamaA?iau paprastus rusiA?kai kalbanA?ius vyrus, kuriA? vyresnieji uA? tikAi??jimAi?? buvo iA?tremti A? lagerius.

Pirmoji mintis atAi??jus ai??i?? kuo greiA?iau bAi??gti iA? A?ia. TaA?iau prasidAi??jus maldai pajutau, kad tai, kAi?? patyriau melsdamasis vienas, dabar iA?gyvename visi drauge kaip bendruomenAi??. Nepaisant tautiniA? ir kultAi??riniA? skirtumA?, mus jungia ta pati Ai??ventoji Dvasia.

Tikriausiai Dievas specialiai vedAi?? mane bAi??tent tokiu siauru tikAi??jimo koridoriumi, kad patirA?iau, jog tikAi??jimas yra gilesnis nei kultAi??ra. Tai, kas A?moniA? akyse paniekinta ir kvaila, Dievui gali bAi??ti labai brangu. TurAi??jo duA?ti mano susikurtos dvasingumo ir pseudo religingumo formos. VieA?pats atvedAi?? mane A? tokiAi?? bendruomenAi??, kuri, iA?oriA?kai vertinant, buvo labiausiai svetima, taA?iau bAi??tent ji mane iA?ruoA?Ai?? tikAi??jimo kelionAi??n.

BAi??gant laikui paaiA?kAi??jo, jog neiA?eis ignoruoti tos prarajos tarp senesniA? bendruomenAi??s nariA? ir jaunA? lietuvaiA?iA?, patikAi??jusiA? Kristumi. Mes buvome tautiA?kai nusiteikAi??, o bendruomenAi??s pagrindAi?? sudarAi?? rusakalbiai, kurie labai A?tariai A?iAi??rAi??jo A? bet kokias permainas. ArtAi??jo SAi??jAi??dA?io, Atgimimo laikotarpis ir mums norAi??josi dalyvauti tautoje vykusiuose procesuose, ypaA? kuo plaA?iau paskelbti EvangelijAi??, o valdA?ios persekiojama bendruomenAi?? buvo labai uA?dara.

Tad taip jau susiklostAi??, kad jaunimo grupAi?? pasitraukAi?? iA? tos sekmininkA? bendruomenAi??s ir mes pradAi??jome rinktis mano namuose, kartu melstis, tyrinAi??ti RaA?tAi??, klausytis modernios krikA?A?ioniA?kos muzikos. Netrukus Jurijus Melechas, kuris su A?mona ir keliais bendraminA?iais atsiskyrAi?? nuo baptistA? sAi??jungai priklausiusios bendruomenAi??s, A?kAi??rAi?? ai??zTikAi??jimo A?odA?ioai??? baA?nyA?iAi??. Kiek pasvarstAi?? prie jA? prisijungAi??me ir mes.

Kas buvo tas ai??zTikAi??jimo A?odA?ioai??? branduolys A?ios bendruomenAi??s atsiradimo laikotarpiu?

BendruomenAi??s branduolA? sudarAi?? trys apsijungusios grupAi??s: be A?moniA?, kurie rinkosi mano namuose, jau minAi??tas Jurijus Melechas ir jo biA?iuliai, taip pat tikintieji iA? Kauno kraA?to, A?ia perAi??jAi?? iA? katalikA? kunigo Valerijaus Rudzinsko vadovaujamos charizmatA? grupAi??s.

Visi buvome jauni, energingi ir troA?kome, kad kuo daugiau lietuviA? paA?intA? KristA?. Matydami didA?iulA? A?moniA? dvasinA? alkA? ir emocinA? pakilimAi??, Ai??jome skelbti Dievo A?odA? A? gatves. Mano, kaip evangelisto, tarnystAi?? prasidAi??jo gatvAi??je prie dabartinAi??s RotuA?Ai??s.

Viskas vystAi??si neA?tikAi??tinai greitai. 1988 metA? spalio 2 dienAi?? paskelbiama ai??zTikAi??jimo A?odA?ioai??? baA?nyA?ia, o to paties mAi??nesio pabaigoje jau parengiamas pirmasis laikraA?A?io ai??zTikAi??jimo A?odisai??? numeris. MAi??sA? tebuvo keliolika A?moniA?. LaikraA?tA? maketavome rankiniu bAi??du, patys karpAi??me ir klijavome raides. Vienas iA? bendruomenAi??s nariA? turAi??jo ryA?iA? su spaustuve, kurioje su ai??zSAi??jAi??dA?io A?iniomisai??? buvo spausdinamas ir ai??zTikAi??jimo A?odA?ioai??? laikraA?tis, pradA?ioje net kartu platinamas.

Buvome jaunatviA?kai naivAi??s ir tikAi??jomAi??s visuotinio palaikymo. TiesAi?? sakant, kurA? laikAi?? jA? jautAi??me. Ai?? mAi??sA? laikraA?tA? raA?Ai?? A?vairiA? konfesijA? A?monAi??s, straipsnius publikavo teologijos daktaras, katalikA? kunigas Juozas Pranka, su kuriuo buvome paA?A?stami ir net drauge melsdavomAi??s, taip pat ai??i?? ArAi??nas PeA?kaitis, Sigitas Geda, Arvydas Juozaitis, eilAi??raA?A?ius raA?Ai?? Valerijus Rudzinskas, Algirdas KauA?pAi??das.

Reikia paminAi??ti ir tai, jog A?sitraukAi??me A? NepriklausomybAi??s atkAi??rimo ir gynimo procesAi??. Aktyviai dalyvaudavome SAi??jAi??dA?io mitinguose ir, beje, A?ia buvome sutinkami labai A?iltai. Taip pat ir per kruvinuosius 1991 metA? sausio A?vykius saugojome televizijos bokA?tAi??, budAi??jome prie parlamento, pamoksluose raginau bendruomenAi?? bAi??ti drauge su tauta.

JAi??sA? bendruomenAi?? sparA?iai augo, taA?iau buvo ir kita medalio pusAi?? ai??i?? buvote paskelbti ai??zsektantaisai????

Pirmieji A?iniasklaidos atsiliepimai apie ai??zTikAi??jimo A?odA?ai??? buvo pozityvAi??s. Nuotaikos ima keistis 1992 metais ai??i?? prasideda mAi??sA?, kaip ai??zsektantA?ai???, istorija. Iki tol buvome vertinami kaip idealistiA?kas religinis jaunimo judAi??jimas, o nuo tada tapome ai??zgrAi??smeai???, su kuriAi?? esAi?? bAi??tina kovoti.

GalbAi??t tam A?takos turAi??jo kai kuriA? naujatikiA? elgesys? Anuomet girdAi??ta istorijA?, kaip A?sitraukAi?? A? ai??zTikAi??jimo A?odA?ai??? A?monAi??s terorizuoja aplinkinius, reikalaudami radikaliai keistis.

Naujatikiai visada gana radikalAi??s, taA?iau man atrodo, kad keli atvejai tapo ginklu, nukreiptu prieA? kalbanA?iuosius apie DievAi?? visuomenei, kuriai perA?ama tik materialinAi??s gerovAi??s vizija. BAi??ta daug nepelnytA? gandA?, A?meiA?to ir melo apie mAi??sA? veiklAi??.

Nesuprasdavome, kaip tie patys A?urnalistai, kurie puolAi?? tikinA?iuosius sovietmeA?iu, dabar vAi??l gAi??sdina visuomenAi??, naudodami panaA?ius argumentus. Po jA? straipsniA? buvo kraupu girdAi??ti kai kuriuos tAi??vus sakant savo vaikams: ai??zJau geriau tu bAi??tum likAi??s alkoholikas, nei priklausytum ai??zTikAi??jimo A?odA?iuiai???, ai??zJau geriau tu bAi??tum tapusi prostitute…ai???

KurioziA?kA? atvejA? bAi??ta. PavyzdA?iui, po vieno vaidinimo, kurA? sukAi??rAi?? mAi??sA? baA?nyA?ios jaunuoliai, mokyklos direktorAi?? gyrAi?? juos ir dA?iaugAi??si, jog jie ne tokie, kaip ai??zTikAi??jimo A?odyjeai???…

Kaip jaustis ganytojui? Niekada nesitikAi??jau, kad laisvoje Lietuvoje, apie kuriAi?? tiek svajojau, kurios meldA?iau, tapsiu ai??zgrAi??smeai???. TaA?iau, dAi??kui Dievui, visada turiu atramAi?? ai??i?? pokalbA? su Kristumi, kuris man reiA?kia kur kas daugiau nei A?moniA? poA?iAi??riai. Man svarbiausia nenuvilti Dievo ir likti Jam iA?tikimam iki galo. Tikrai skauda dAi??l visA? iA?puoliA?, netiesos, purvo, kuris buvo pilamas ant manAi??s ir ai??zTikAi??jimo A?odA?ioai???. Tai lyg evangeliniA? istorijA? atsikartojimas: A?engi paskui KristA? A? GolgotAi??, o minia rAi??kia: ai??zAnt kryA?iaus jA?! Norime Barabo!ai???

Vienas iA? kritikA? argumentA? buvo ai??zTikAi??jimo A?odA?ioai??? ryA?iai su Ai??vedijos ai??zGyvenimo A?odA?iuai???, kuris propagavo kitas Lietuvos krikA?A?ioniA? bendrijas kiek gAi??sdinantA? krikA?A?ionybAi??s pavidalAi??? Kiek suprantu, ryA?iai su A?vedais buvo sukAi??lAi?? tam tikrAi?? A?tampAi?? ir ai??zTikAi??jimo A?odA?ioai??? viduje?

VertAi??tA? suvokti to meto kontekstAi??. ai??zTikAi??jimo A?odA?ioai??? ganytojai ir pamokslininkai formaliai nebuvo niekur studijavAi??, galima sakyti visiA?ki jaunikliai, neturintys patirties ir sisteminiA? teologijos A?iniA?. Tuo tarpu labai daug vyresnio amA?iaus ir patirties turinA?iA? sekmininkA? lyderiA? emigravo A? Vakarus. Nauja baA?nyA?ia liko tarsi ant ledo ai??i?? be mokytojA? ir be vyresniA?jA?. O klausimA? galvoje sukosi daugiau nei atsakymA?.

1989 metais susipaA?inome su evangelistu Karlu Gustavu Severinu, kuris netrukus prisijungAi?? prie ai??zGyvenimo A?odA?ioai??? baA?nyA?ios Upsaloje. Taip pradAi??jo megztis ryA?iai su A?ia bendruomene, vaA?iuodavome A? jA? rengiamus seminarus bei konferencijas, nusprendAi??me drauge A?kurti Biblijos mokyklAi?? Vilniuje. NatAi??ralu, jog labiau patyrAi?? ai??zGyvenimo A?odA?ioai??? atstovai tapo mAi??sA? vedliais. Viena vertus, galime dA?iaugtis, kad kaip tik tuo laikotarpiu nepaprastai sparA?iai daugAi??jo ai??zTikAi??jimo A?odA?ioai??? nariA?. Vienu metu tikinA?iA?jA? skaiA?ius mAi??sA? bendruomenAi??se buvo iA?augAi??s iki 6 tAi??kstanA?iA?. Kita vertus, mes patys jautAi??me, kad esame kitokie nei ai??zGyvenimo A?odisai??? ai??i?? mAi??sA? susitikimo su VieA?paA?iu patirtis autentiA?ka ir savita.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? ai??zTikAi??jimo A?odA?ioai??? viduje visada vyksta diskusijos, iA?sakomos skirtingos nuomonAi??s. TodAi??l, kai pastoriui KAi??stuA?iui Tumasoniui pasidarAi?? svetima ai??zGyvenimo A?odA?ioai??? vizija, jis pasitraukAi?? A? ai??zEmanuelioai??? bendruomenAi??. 1990 metais aA? tapau vyresniuoju pastoriumi ir tikrai nebuvo lengva apsisprAi??sti, kAi?? turime daryti toliau.

Po truputA? ryA?kAi??jant evangelinei mAi??sA? bendruomenAi??s tapatybei, supratau, kad nesame ir negalime bAi??ti paprasA?iausiu A?vediA?ko ai??zGyvenimo A?odA?ioai??? padaliniu. Juk ne tai Dievas mums padovanojo, kai pagimdAi??. NebegalAi??jome priimti perA?amos ai??zsAi??kmAi??sai??? doktrinos, taip pat kitais klausimais, pavyzdA?iui, eschatologiniais, ryA?kAi??jo teologiniai skirtumai. Kita vertus, iA? A?vedA? iA?mokome daug vertingA? pamokA?, kaip antai, misijA? veiklos, krikA?A?ioniA?kos edukacijos ir panaA?iai. TodAi??l neteisinga bAi??tA? bendravimo su ai??zGyvenimo A?odA?iuai??? laikotarpA? vertinti kaip ai??zjuodAi??jA?ai??? mAi??sA? baA?nyA?ios istorijos puslapA?.

IA?siskyrAi??me graA?iuoju ai??i?? supratAi??, kad turime ieA?koti savo, tik mums skirto kelio. NebegalAi??jome laikytis tos homo sovieticus iliuzijos, jog iA?gelbAi??jimas ateina iA? VakarA?. Po truputA? pradAi??jome atrasti, jog patys turime nuostabiA? ir labai talentingA? A?moniA?, paA?auktA? praturtinti baA?nyA?iAi?? Lietuvoje.

A?inoma, ne visiems tai patiko, nes neberengAi??me grandioziniA? konferencijA? su uA?sienio pastoriais. TodAi??l natAi??raliai sumaA?Ai??jo ir A?moniA? mAi??sA? bendruomenAi??se. Kai kurie pasitraukAi??, manydami, jog nebepateisiname tam tikrA? vyraujanA?iA? charizminAi??s baA?nyA?ios stereotipA?. Vien Vilniuje A?iandien veikia bent penkios bendruomenAi??s, kurios atskilo nuo ai??zTikAi??jimo A?odA?ioai???.

MinAi??jote, kad per kelerius metus nuo keliolikos A?moniA? ai??zTikAi??jimo A?odisai??? iA?augo iki 6 tAi??kstanA?iA?. TurAi??jote specialA? raktAi??, kaip atverti A?moniA? A?irdis?

NepamirA?kime, jog tai buvo ypatingas laikas. A?ymiausias XVIII amA?iaus amerikieA?iA? pastorius ir teologas Jonathanas Edwardsas raA?Ai?? apie skirtingus ai??zmetA? laikusai??? bendruomenAi??s gyvenime: bAi??na A?iema, pavasaris, vasara ir pjAi??tis, kai surenkamas ilgai derAi??jAi??s derlius. Ai??iandien maA?ai A?inoma, kad sovietmeA?iu lageriuose kentAi??jo ne tik katalikA? kunigai, bet ir beveik visi evangelikA? pastoriai. Krauju, aA?aromis ir jA? maldomis sovietmeA?iu sAi??tos tikAi??jimo sAi??klos galiausiai sudygo ir Atgimimo laikotarpiu subrandino gausA? sielA? derliA?.

Kalbu ne tik apie naujai patikAi??jusius Kristumi, kurie uA?plAi??do baA?nyA?ias, bet apskritai apie SAi??jAi??dA?, Baltijos keliAi??. Net pasak sekuliariA? stebAi??tojA?, A?iA? reiA?kiniA? prieA?astis buvo antgamtinAi??, tarsi dvasinAi?? revoliucija, turAi??jusi kvazi-religiniA? charakteristikA?. IA?ties ypatingu ir istoriniu metu A?moniA? A?irdys vAi??rAi??si Dievui ir baA?nyA?ios augo ne ai??zTikAi??jimo A?odA?ioai??? evangelizacijA? iA?skirtinumo dAi??ka. Tai Dievas suteikAi?? malonAi?? darbuotis pjAi??ties metu, o mes nuoA?irdA?iai ir iA?tikimai dalinomAi??s Jo gautomis dovanomis.

Kiek bendruomeniA? A?iandien priklauso ai??zTikAi??jimo A?odA?ioai??? bendrijai ir kiek nuolatiniA? nariA? yra Vilniaus bendruomenAi??je?

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Bendrijai priklauso 34 bendruomenAi??s, kurios veikia praktiA?kai visuose didesniuose Lietuvos miestuose. Joms priklauso apie du tAi??kstanA?ius A?moniA?. Vilniuje kiekvienAi?? sekmadienA? susirenka apie 400 tikinA?iA?jA?. Ai??iandien pagal bendruomeniA? skaitlingumAi?? ir dvasininkA? skaiA?iA? turime dvideA?imt A?A?ventintA? pastoriA? ai??i?? po liuteronA? esame didA?iausia evangelinAi?? konfesija Lietuvoje.

Beje, ilgAi?? laikAi?? LazdynA? mikrorajone stovAi??jo ai??zTikAi??jimo A?odA?ioai??? palapinAi??, bet paskui A?sikAi??rAi??te PilaitAi??je ai??i?? kodAi??l?

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? PradA?ioje pamaldoms nuomojome A?vairias Vilniaus sales, paskui mums Lazdynuose 99 metams valstybAi?? iA?nuomojo A?emAi??s sklypAi?? baA?nyA?iai statyti. Toje A?emAi??je A?iltuoju metA? laiku statydavome didelAi?? palapinAi??. Tuo pat metu derinome architektAi??rinius planus, ruoA?Ai??me pastato projektAi??, kaupAi??me lAi??A?as baA?nyA?ios pastato statybai.

TaA?iau tarsi perkAi??nas iA? giedro dangaus prasidAi??jo puolimas iA? tam tikrA? finansiniA? grupuoA?iA? ai??i?? esAi?? SavivaldybAi?? neteisAi??tai mums skyrAi?? tAi?? sklypAi??. Nors teisme iA?aiA?kAi??jo, jog mums pateikti ieA?kovA? dokumentai suklastoti, bylAi?? pralaimAi??jome. Patirti tokiAi?? didA?iulAi?? neteisybAi?? buvo labai skaudu, taA?iau pasitikAi??jome Dievu, kuris, kaip sako psalmAi??, parAi??pina benamiams namus. Ir iA? tiesA? po keleriA? metA? nusipirkome pastatAi?? PilaitAi??je ir ten persikAi??lAi??me.

BaA?nyA?ios patalpose vyksta ne tik pamaldos, bet ir kita visuomeninAi?? veikla: A?sikAi??rusi leidykla ai??zTikAi??jimo A?odisai???, TV laida ai??zKertinis akmuoai???, Vilniaus krikA?A?ioniA? vidurinAi?? mokykla bei MamA? klubas. Kitais metais duris atvers Evangelinio Biblijos instituto centras.

Per pastarAi??jA? deA?imtmetA? daug kas pasikeitAi??: BaA?nyA?ia A?sigijo naujas patalpas, atA?ilo santykiai su visuomene, o JAi??s pats tapote teologijos daktaru. KAi?? galAi??tumAi??te pasakyti apie A?A? kelio vingA??

IA?ties pokyA?iA? bAi??ta daug. Kaip jau minAi??jau, atradome daug apdovanotA? A?moniA? vietinAi??se bendruomenAi??se, kuriA? tarnystAi??s dAi??ka krikA?A?ioniA?kos vertybAi??s skleidA?iasi ir uA? baA?nyA?ios sienA?. Be to, prasidAi??jo pirmieji ekumeniniai susitikimai tarp krikA?A?ioniA?kA? baA?nyA?iA?, o Religijos studijA? ir tyrimo centras, kuriame tuomet dirbo ir ArAi??nas PeA?kaitis, atvirai prakalbo, kad BaA?nyA?ia ai??zTikAi??jimo A?odisai??? nAi??ra sekta ai??i?? taip pradAi??ti lauA?yti tarpusavio A?tarumo ledai.

Na, o aA?, kaip pamokslininkas savamokslis, suvokiau, kad atAi??jo laikas formalioms teologinAi??ms studijoms ir iA?vaA?iavau studijuoti A? prestiA?inA? evangelikA? universitetAi?? JAV, A?ikagoje. Beje, studijuoti teologijAi?? norAi??jau jau pradAi??jAi??s A?engti pirmuosius tikAi??jimo A?ingsniu, tik darbymetis sielA? pjAi??ties metu tam vis trukdAi??. KeiA?iantis dvasiniams metA? laikams, A?iai svajonei buvo lemta iA?sipildyti.

Tokiam A?ingsniui pasiryA?ti padAi??jo ir kaA?kiek analogiA?ka apaA?talo Pauliaus tarnystAi??. PatyrAi??s dramatiA?kAi?? atsivertimAi??, jis iA? karto karA?tai Ai??mAi??si skelbti EvangelijAi??. TaA?iau po 14 metA? nuvyko A? JeruzalAi?? pasiaiA?kinti su anksA?iau uA? jA? buvusiais apaA?talais, ar teisingai dAi??sto evangelines tiesas, pasak jo paties, ai??zar nebAi??ga veltuiai???. SimboliA?ka, kad ir aA? nusprendA?iau pradAi??ti mokslus praAi??jus 14 metA? nuo mano atsivertimo.

Studijuodamas troA?kau gauti atsakymAi?? A? esminius man, kaip ganytojui, klausimus ai??i?? kAi?? reiA?kia bAi??ti pastoriumi? Kokie yra ganytojiA?kos veiklos prioritetai? Kadangi magistro studijos tik iA? dalies A? juos atsakAi?? ai??i?? tikriausiai daugiausia naudos davAi?? hebrajA? ir graikA? kalbA? mokymasis, ai??i?? ryA?ausi doktorantAi??rai DidA?iojoje Britanijoje ir po penkeriA? metA? apsigyniau disertacijAi?? iA? pastoracinAi??s teologijos srities.

Ai??io A?ingsnio paakinti, studijuoti Ai??mAi??si beveik visi mAi??sA? bendrijos baA?nyA?iA? pastoriai. Tai dar labiau suartino ai??zTikAi??jimo A?odA?ai??? su tradicinAi??mis evangelinAi??mis baA?nyA?iomis, kuriose akademinis iA?silavinimas ganytojams yra privalomas. AA? labai didA?iuojuosi savo bendraA?ygiais, su kuriais iA?gyvenu gyvybingai svarbA? tikAi??jimo bendrystAi??s ryA?A?. Tik Dievas galAi??jo surinkti tokius A?aunius A?mones A? vienAi?? komandAi??. Jie man yra viena didA?iausiA? Dievo dovanA?, neskaitant, be abejo, Vilniaus bendruomenAi??s.

Mano A?sitikinimu, ai??zTikAi??jimo A?odisai??? toliau brAi??sta ir tampa vienu ryA?kiausiA? biblinio paA?inimo A?idiniA? Lietuvoje.

Esate ne tik ai??zTikAi??jimo A?odA?ioai??? bendrijos vyresnysis pastorius, bet ir trijA? vaikA? tAi??vas ai??i?? kaip jiems sekasi ieA?koti Dievo? Regis, JAi??sA? A?mona taip pat lanko baA?nyA?iAi?? nuo pat jos iA?takA??

Taip, A?monAi?? sutikau skelbdamas EvangelijAi??. Tai buvo dar prieA? atsirandant ai??zTikAi??jimo A?odA?iuiai???, bet jau atsiskyrus nuo sekmininkA? bendruomenAi??s. Su Daina susitikome vieno biA?iulio gimtadienyje, kuriame dalyvavo ir kun. J. Pranka, A. KauA?pAi??das, kiti ai??zAntiesai??? muzikantai bei keletas Vilniaus universiteto studenA?iA?, viena kuriA? buvo Daina. Vakaro solenizantas pradAi??jo klausinAi??ti kunigo apie Kristaus A?odA?ius Jono evangelijoje, jog kas neatgims iA? Dvasios, negalAi??s patekti A? dangaus karalystAi??. Kunigas A?ypsojosi ir atsakAi??, kad tai viena iA? sudAi??tingiausiA? vietA? Evangelijoje.

Tada, atsivertAi??s NaujAi??jA? TestamentAi?? papasakojau apie savo susitikimAi?? su VieA?paA?iu ir pasiAi??liau visiems sAi??dintiems prie stalo pasimelsti, galbAi??t Dievas pats palies kieno nors A?irdA?. IA? deA?inAi??s pusAi??s sAi??dAi??jo mano bAi??sima A?mona ir A? mano pasiAi??lymAi?? atsakAi?? neigiamai. Po jos atsisakAi?? ir daugelis kitA? ai??i?? kol atAi??jo A. KauA?pAi??do eilAi??, ir jis nuoA?irdA?iai prisipaA?ino, jog labai reikAi??tA?, kad uA? jA? kas pasimelstA?. TAi?? patA? teigAi?? ir kiti ten buvAi?? ai??zAntiesai??? nariai. Tada dar kartAi?? pasisukau A? deA?inAi?? ir perklausiau Dainos, gal ji persigalvojo ir melsis drauge su manimi. Ai??A? kartAi?? ji sutiko. Beje, kai mes jau draugavome ir aA? jai pasipirA?au, tai ji irgi iA? pradA?iA? atsakAi?? ai??i?? ne, o po kurio laiko pasakAi?? ai??i?? taip. Ji viskam iA? antro karto pasiryA?ta (juokiasi). Daina netrukus prisijungAi?? prie maldos grupelAi??s mano namuose ir nuo tol drauge su manimi tarnauja ai??zTikAi??jimo A?odyjeai???.

Su Daina baigiame iA?auginti tris sAi??nus. Vyriausiasis Nojus, kuriam dabar jau 22-eji, raA?o eiles, eina ieA?kojimA? keliu, kuris kaA?kiek primena mano paties jaunystAi??. IA? dalies aA? tuo dA?iaugiuosi, nes suprantu, kad neA?manoma primesti tikAi??jimo patirties, savA? receptA? sprAi??sti egzistenciniems klausimams, kurie jam kyla. Jis augo baA?nyA?ioje, taA?iau turi pats sAi??moningai atrasti keliAi?? pas DievAi??. Mykolas, vidurinysis, yra gana aktyviai A?sijungAi??s A? bendruomenAi??s veiklAi??. Dalyvauja jaunimo renginiuose, padeda bendrijos rengiamose stovyklose, groja baA?nyA?ios A?lovinimo grupAi??je bAi??gnais ir ruoA?iasi studijuoti dailAi??. Jauniausias sAi??nus Martynas A?iuo metu dar mokosi ai??zTikAi??jimo A?odA?ioai??? A?kurtoje Vilniaus krikA?A?ioniA? mokykloje ir po metA? taps abiturientu.

JAi??s stengiatAi??s savo bendruomenAi??je pritaikyti tai, kas pasirodAi?? svarbu raA?ant disertacijAi??. Gal galAi??tumAi??te A?vardinti tuos prioritetus, kuriais turAi??tA? vadovautis gyvybinga A?iuolaikinAi?? tikinA?iA?jA? bendruomenAi???

Manau, jog tokioje bendruomenAi??je turAi??tA? derAi??ti ir vienas kitAi?? papildyti trys krikA?A?ioniA?ko dvasingumo aspektai.

Pirmiausia tai kognityvinis, arba supratimo dAi??muo. Jis apima mentalinA? atsinaujinimo Dievo A?odA?iu procesAi??. Susitikimas su VieA?paA?iu ai??i?? tai mAi??sA? tikAi??jimo kelio pradA?ia, ir kurA? laikAi?? tos patirties uA?tenka. TaA?iau, kaip ragina ir apaA?talas Paulius, iA?manymu mes neturime likti vaikai, bet brAi??sdami Kristuje, vis labiau A? JA? panaA?Ai??ti. Ai??iam tikslui labai pasitarnauja iA?samios Ai??ventojo RaA?to studijos. TikAi??jimas ieA?ko paA?inimo ir tik jA? gilindamas A?gauna vis tvirtesnA? pamatAi??.

Kitas aspektas, kuris A?iais laikais nepelnytai nuvertintas, ai??i?? tai kontempliacija. JAi?? labiau akcentuoja katalikiA?kos vienuolijos, taA?iau ir jose, deja, tam skiriama vis maA?iau dAi??mesio, nors Dievo kontempliavimas yra labai svarbus tikinA?iA?jA? bendruomenAi??s gyvybingumo A?altinis. Ai??iuo aspektu mums padeda krikA?A?ionys mistikai ai??i?? tokie kaip Tomas Kempietis, paraA?Ai??s De imitatione Christi (ai??zSekimAi?? Kristumiai???), arba metodistA? maldininko Edwardo Boundso raA?tai, naujai A?adinantys kontempliatyvios maldos, kaip bendrystAi??s su Dievu, troA?kulA?. AutentiA?kas Dievo iA?gyvenimas, paA?adindamas ne tik protAi??, bet ir jausmus, skatina labiau pasiA?vAi??sti Kristui.

Ir treA?iasis lygmuo ai??i?? karitatyvinis. TikAi??jimas turi reikA?tis gailestingumo darbais. Anot apaA?talo JokAi??bo, be jA? tikAi??jimas apmirA?ta. Apskritai socialinAi?? veiklAi?? modernioje visuomenAi??je pradAi??jo krikA?A?ionys ai??i?? jie steigAi?? naA?laiA?iA? ir prieglaudos namus, inicijavo kalAi??jimA? reformas, globojo benamius, skleidAi?? blaivybAi??s idAi??jas.

KaritatyvinAi?? veikla ai??zTikAi??jimo A?odyjeai??? seniai akcentuojama. MAi??sA? nariai A?kAi??rAi?? ne vienAi?? reabilitacinAi?? bendruomenAi?? priklausomiems A?monAi??ms A?vairiose Lietuvos vietose. PaminAi??tini narkomanA? reabilitacijos centrai Kaune, KAi??dainiuose, Naujojoje AkmenAi??je ir KurA?Ai??nuose, taip pat vaikA? dienos centras ai??zTavo svajonAi??ai??? KAi??dainiuose. Reguliariai lankome nakvynAi??s namus, tarnaujame kaliniams. Ne vienerius metus anksA?iau maitinome gyvenanA?ius sAi??vartynuose. Socialiai remtinus vaikus per KalAi??das pradA?iuginame dovanAi??lAi??mis iA? ai??zSamarieA?io krepA?ioai???. Gal ir gerai, jog visi mAi??sA? meilAi??s ir gailestingumo darbai lieka nepastebAi??ti A?iniasklaidos arba apipinami A?tarimA? voratinkliais.

Man paA?iam labai svarbu kartas nuo karto pabAi??ti su tais, kurie parpuolAi?? ir stengiasi pakilti. Juk jie visA? mAi??sA? atspindys, tik aiA?kiau matomas. JAi??zaus raginimas aplankyti ligonA? ir kalinA?, aprengti vargA?Ai?? ir pamaitinti benamA? visuomet padeda ir paA?iam iA? naujo pajusti beribA? VieA?paties gailestingumAi??. Tik jo dAi??ka esame Dievui priimtini.

Kalbino Andrius Navickas ir Saulena A?iugA?daitAi??

Ai??

A�