ai??zDingAi??ai??? LITUANICOS katastrofos tyrimo Akto priedai

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA:Ai??Istorija
AUTORIUS:Ai??GraA?ina SviderskytAi??
DATA: 2012-11

ai??zDingAi??ai???Ai??LITUANICOSAi??katastrofos tyrimo Akto priedai

GraA?ina SviderskytAi??

Nauja patirtis suteikAi?? atradimo dA?iaugsmAi?? ir patvirtino senAi?? tiesAi??: planinga archyviniA? dokumentA? paieA?ka vis dAi??lto gali pateikti stebAi??tinA? netikAi??tumA?. Judant suplanuotomis tyrimo kryptimis, vienos pasitvirtina ir atveria tolesniA? gairiA?, o kitos pasirodo tesanA?ios informacinAi??s aklavietAi??s. Deja, nesama bAi??do tiksliai ir patikimai nustatyti, ar archyvuose trAi??kstami dokumentai yra sunykAi??, ar sunaikinti, ar atsitiktinai iA?blaA?kyti, ar sAi??moningai paslAi??pti neA?inomA? asmenA? neA?inomoje vietoje. Juolab nAi??ra metodo tiksliai nustatyti, ar tebeegzistuoja tokiA? dokumentA? slaptavietAi??, ir jei taip, tai kur. SAi??kmAi??s atvejus, kai lyg iA? niekur nieko iA?aiA?kAi??ja ir viena, ir kita, matyt, reiktA? vertinti kaip maA?ai tikAi??tinus, retus fortAi??nos A?ypsnius. TaA?iau bAi??tent taip susiklostAi?? gilinantis A? lAi??ktuvo Lituanica katastrofos, A?vykusios 1933 m. liepos 17 d. Vokietijoje (dab. Lenkijos teritorijoje), oficialiA? tyrimA? medA?iagAi??.

Ai??A? rudenA? Ai??mai ai??zatsiradoai??? dingusiais laikyti lietuviA?kojo tyrimo Akto priedai: tekstai, A?emAi??lapiai, brAi??A?iniai, nuotraukos. Ai??iA? dokumentA? pAi??dsakA? nebuvo nei archyvuose, nei kur kitur. Apie juos iA?vis buvo retai kalbama, net nebuvo A?inomas jA? kiekis bei pobAi??dis. Dabar nustatyta, kad ai??zdingAi?? ir atsiradAi??ai??? dokumentai tiksliai atitinka Aviacijos komisijos pirmininko Antano GustaiA?io raporte pateiktAi?? priedA? sAi??raA?Ai??. Tai yra kol kas stambiausias A?io tyrinAi??jimo radinys privaA?iuose archyvuose ir dar vienas pragiedrulis Lituanicos katastrofAi?? gaubianA?iA? neiA?siaiA?kintA?, visaip iA?kraipomA? ir ai??zmistifikuojamA?ai??? aplinkybiA? visumoje1. Ai??iame straipsnyje, uA?uot staA?ia galva puolAi?? krapA?tyti atsiradusiA? dokumentA? turinA?, pirmiausia atskleisime, kuo jie svarbAi??s, kokia jA? kilmAi?? ir kaip jie gali paveikti ne tik istorijos tyrinAi??jimus, bet ir populiarA?jA? pasakojimAi?? apie LituanicAi?? bei tautos didvyrius ai??i?? SteponAi?? DariA? ir StasA? GirAi??nAi??.

paieA?kos laukas, A?A?valgos, galvosAi??kiai

Ai??Ligi A?iol Lituanicos katastrofos tyrimai nesusilaukAi?? kieno nors sistemingo dAi??mesio. DominuojanA?ioje memuarikoje, proginAi??se spaudos publikacijose ir publicistikoje skirtingA? autoriA? naudojami beveik tie patys riboti A?altiniai: nepaisant keliA? kolekcininkA? (JAV ai??i?? Edmundo JasiAi??no, Aleksandro RaA?kaus, Lietuvoje ai??i?? Jono A?iapo) rinkiniA? bei jA? pagrindu iA?leistA? albumA?, per 79 metus paA?inimo ribos prasiplAi??tAi?? minimaliai. TodAi??l leidA?iantis A? visapusiA?kAi?? Lituanicos istorijos tyrimAi??, pirmiausia atrodAi?? svarbu susirinkti visAi?? medA?iagAi??, susijusiAi?? su 1933Ai??m. atliktais oficialiais katastrofos tyrimais Vokietijoje ir Lietuvoje (apie tokA? tyrimAi?? JAV nAi??ra A?inoma2).

PaieA?ka pradAi??ta 2011 m. birA?elA? Vilniuje ir Kaune: Lietuvos centriniame valstybAi??s archyve (LCVA) ir Vytauto DidA?iojo karo muziejuje (VDKM). IA? pradA?iA? pasirinktas siauras chronologines ribas teko plAi??sti: nuo lakAi??nA? transatlantinio skridimo manifesto JAV lietuviA? antibiotics flagyl for sinus i fection. Drauge ir Naujienose (1932-07-11) iki TarpA?inybinAi??s komisijos3 treA?iojo protokolo (1934-05-30), kuriame konstatuota, kad nebebus imtasi jokiA? papildomA? veiksmA? oficialiam tyrimui tikslinti ar pildyti, nes ai??zkatastrofos prieA?astys yra pakankamai iA?tirtosai???4.

Daugiausia pirminiA? A?altiniA? rasta LCVA UA?sienio reikalA? ministerijos ir MinistrA? kabineto fonduose. VDKM fondA? Spaudos skyriuje informatyviausi pasirodAi?? iA? Lituanicos nuolauA?A? vokieA?iA? pareigAi??nA? paimti ir Lietuvai perduoti dokumentai, A?emAi??lapiai (tarp jA?Ai??ai??i?? ir iA? rekonstruojamos nuolatinAi??s VDKM ekspozicijos laikinai iA?imti eksponatai), korespondencinAi?? medA?iaga ir spaudos iA?karpos JasiAi??no ir RaA?kaus rinkiniuose.

Jau paA?ioje paieA?kos pradA?ioje pasitvirtino prielaida apie A?altiniA? ribotumAi?? ir fragmentiA?kumAi?? gausiuose abipus Atlanto skelbtuose tekstuose. Juose populiariausia katastrofos versija (LituanicAi?? paA?ovAi?? naciai ir nuslAi??pAi?? nusikaltimo pAi??dsakus) tai eskaluojama, tai paneigiama: tai kurstomas nepasitikAi??jimas oficialiais tyrimais dAi??l juose neva esamA? argumentacijos spragA?, tai raginama abejoniA? atsikratyti, nes tA? paA?iA? tyrimA? iA?vadose paA?ovimo versija kategoriA?kai atmetama. Ai??itaip dAi??l A?altiniA? stygiaus nusistovAi??jo status quo: Lituanicos istorija dAi??stoma nenuosekliai, apeinant arba kvestionuojant neA?inomus aspektus; neva iA?samAi??s, ai??zdemaskuojantysai??? apraA?ymai bAi??na A?aliA?ki, pilni netikslumA? ir faktiniA? klaidA?, anonimA? ai??zduomenA?ai??? ir visiA?kA? pramanA?.

Svarbu paA?ymAi??ti, kad Vokietijoje atlikto oficialaus tyrimo raportas (toliau ai??i?? PraneA?imas)5 iki A?iol ne tik nepubAi??likuotas, bet, panaA?u, netgi niekur necituotas. PlaA?iai skelbtas tik Lietuvoje atlikto Lituanicos katastAi??rofos tyrimo Aktas, ir tai ai??i?? ne originalus dokumentas, o tik jo tekstas, skelbtas Lietuvos aide 1933 m. spalio 9Ai??d.6

1935 m. didA?iuliu tiraA?u JAV iA?leistoje A?urnalisto PetAi??ro JurgAi??los (1903ai??i??1992) knygoje Sparnuoti lietuviai Darius ir GirAi??nas Aktas cituojamas fragmentiA?kai7, Dariaus dukters ir dviejA? muziejininkA? 1991 m. sudarytame dokumentA? rinkinyje paskelbtas visas dokumento tekstas8, bet abiem atvejais jis pateikiamas panaA?ios interpretacijos fone. JurgAi??la AktAi?? pasitelkia iA?kalbingo, sparnuota fraze tapusio pavadinimo skyriuje ai??zSoldino miA?ko paslaptisai???, o dokumentA? rinkinio sudarytojai komentare prie Akto teksto pabrAi??A?ia: ai??zTikrosios ai??zLituanicosai??? tragedijos prieA?astys iki A?iol nAi??ra galutinai iA?aiA?kintos. Tarp A?moniA? sklinda A?vairios versijosai???. Toliau, komentuodami kitAi?? dokumentAi??, jie uA?simena apie ilgametA? archyvA? neprieinamumAi??, o p. 158 tvirtina, esAi?? ai??z1935 m. P. JurgAi??los iA?leista knyga yra [...] nepakeiA?iamas dokumentinis A?altinis visiemsai???. TaA?iau JurgAi??la savo studijAi?? baigia ne iA?vadomis, o veikiau raginimu tAi??sti jo pradAi??tAi?? darbAi??, toliau aiA?kintis ai??zSoldino miA?ko paslaptA?ai???. P. 293 jis pabrAi??A?ia: ai??zTautininkA? Amerikos LietuviA? SAi??jungos pastangomis Amerikos pilieA?iA? Dariaus ir GirAi??no A?uvimo klausimu 1935 m. sausio mAi??n. susirAi??pino JungtiniA? Amerikos ValstybiA? kongresas ir J. V. teisingumo departamentasai???. JurgAi??los A?dirbio nepratAi??sus, niekas nekito. Kaip ai??zmemuaruoseai??? raA?Ai?? Dariaus duktAi??, ai??ztaip ir liks galutinai neaiA?ku, ar vokieA?iai apA?audAi?? ai??zLituanikAi??ai???. TikrAi??jAi?? mAi??sA? transatlantiniA? lakAi??nA? katastrofos prieA?astA? ir toliau saugo Soldino (dab. MisliboA?o) A?emAi??ai???9.

Nei A?iose knygose, nei juolab kur kitur vokiA?kas PraneA?imas negalAi??jo atsirasti dAi??l keliA? prieA?asA?iA?: A?ikagietis JurgAi??la daugiausia rAi??mAi??si Dariaus asmeniniu archyvu, spauda ir negausiais iA? JAV bei Lietuvos pareigAi??nA? gautais dokumentais10; kaunieA?iai rinkinio sudarytojai iA? esmAi??s rAi??mAi??si VDKM (tuo metu ai??i?? Kauno istorijos muziejaus) rinkiniais ir netikrino LCVA fondA?, kuriuose ir buvo vokieA?iA? PraneA?imas. Ai??is dokumentas neiA?plito, nes, prieA?ingai nei Aviacijos komisijos Aktas, nebuvo paskelbtas Lietuvos spaudoje. KodAi??l? Nes, kaip matysime, dokumentai iA? Vokietijos buvo registruojami URM (kai kurie ai??i?? slaptoje raA?tinAi??je) ir jos iA?imtinai skiriami specialiA? komisijA? A?iniai.

VokiA?kasis PraneA?imas ir jo priedai

PraneA?imo data ai??i?? 1933 m. liepos 24 d. Taigi vokieA?iA? pareigAi??nai katastrofos aplinkybes tesiaiA?kino daugiausia savaitAi??, nuo pirmadienio iki pirmadienio. Ai??vertinant tarptautinA? katastrofos kontekstAi??, adekvaA?iam jos iA?tyrimui praktiA?kai nebuvo laiko11. TikAi??tina, kad vokieA?iA? pareigAi??nams pakako kaA?kokio operatyvaus VaA?ingtono ir Kauno susitarimo12 ir tarptautiniais reikalais jie nesidomAi??jo: liepos 24 d. PraneA?ime, kaip ir liepos 17 d. raporte iA? A?vykio vietos, konstatuojama, kad suduA?Ai??s lAi??ktuvas registruotas JAV, A?uvAi?? lakAi??nai yra JAV pilieA?iai, bet pasekmAi??mis apsiAi??mAi?? rAi??pintis Lietuva, uA?uojauta pareikA?ta jos atstovams, jiems perduoti lAi??ktuvo likuA?iai ir t. t. Galiausiai ai??zA?uvusiA?jA? lakAi??nA? priAi??mimas A? Soldino koplyA?iAi?? buvo dalyvaujant Lietuvos pasiuntinybAi??s atstovams ir glaudA?iai bendradarbiaujant Soldino landratuiai???.

PraneA?ime neuA?simenama, kad vokieA?iA? pareigAi??nai bAi??tA? kreipAi??si kokiA? nors duomenA? A? JAV institucijas ar A? Lietuvos pasiuntinybAi?? Berlyne (tiesa, to laikotarpio pasiuntinybAi??s dokumentA? LCVA iA?likAi?? nedaug, pasiuntinio Jurgio Ai??aulio archyvas JAV dar netyrinAi??tas). VertAi??tA? pasigilinti: jei vokieA?iai tyrimAi?? atliko skubiai ir neturAi??dami jokiA? A?iniA? iA? iA?orAi??s, tai kiek gali bAi??ti pagrA?sta, tarkime, kad ir jA? iA?vada dAi??l kuro, kuris esAi?? buvo pasibaigAi??s? Antai A? LituanicAi?? sukrauto kuro ir tepalo kiekA? tiksliai A?inojo niujorkietis aviacijos technikas Victoras Yesulaites (Viktoras Jasulaitis): Lietuvos diplomatai su juo susisiekAi?? ir skaiA?ius perdavAi?? Aviacijos komisijai; lietuviA? iA?vados dAi??l kuro ir buvo kitokios…

Ne vAi??liau kaip 1933 m. liepos 29 d. PraneA?imas su priedais buvo A?teiktas Lietuvos pasiuntinybei Berlyne. Pasiuntinio Ai??aulio pavaduotojas Leopoldas DymA?a liepos 30Ai??d. praneA?Ai?? URM, kad dokumentai iA?siA?sti oro paA?tu A? KaunAi??: ai??zTuriu garbAi??s siA?sti vakar vakare AusAi??w??rtiges Amtai???o atsiA?stAi??jA? Brandenburgo provincijos ir Berlyno Oberpresidento praneA?imAi?? dAi??l ai??zLituanicosai??? A?uvimo. ai??i?? PriedA?: PraneA?imas su priedaisai???. Ant DymA?os praneA?imo uA?dAi??tas URM slaptos raA?tinAi??s spaudas ir brAi??kA?telAi??ta viza: ai??zAi?? TarpA?inybinAi??s Komisijos bylAi??. 1.Ai??VIII.Ai??1933ai???13. Apie A?iAi?? bylAi?? kol kas nedaug teA?inoma, PraneA?imo vokiA?kas originalas nerastas. AtsiA?stas A? URM, PraneA?imas su priedais buvo iA?verstas A? lietuviA? kalbAi??, matyt, jo nuoraA?ai persiA?sti TarpA?inybinei komisijai, o jau kitAi?? dienAi?? buvo A?teikti Aviacijos komisijos pirmininkui, karo aviacijos pulkininkui leitenantui inA?inieriui GustaiA?iui: ai??ziA? TarpA?inybinAi??s komisijos sekretoriaus, URM valdininko Jono Ai??velniko dokumentai paimti 1933. VIII. 2 d. 9 val. 45 min. IA? viso 17 lapA?, kuriA? tarpe 3 priedai su atvaizdais ir katastrofos planaisai???14.

Pastarasis PraneA?imo priedA? paminAi??jimas ai??i?? labai svarbus, nes kol kas tarp perA?iAi??rAi??tA? maA?daug 25 000 raA?ytiniA? dokumentA? lapA? yra bene vienintelis. PaA?iame PraneA?imo tekste paminAi??ti A?ie devyni priedai (atskiro priedA? sAi??raA?o nAi??ra): 1) darbininkAi??s Annos Rosenthal, aptikusios lAi??ktuvo nuolauA?as, apklausos protokolas; 2)Ai??ai??zpaveikslasai???, rodantis, jog ai??zlakAi??nai buvo negyvi po lAi??ktuvo lauA?uai??? (nuotrauka?); 3) katastrofos vietos A?emAi??Ai??lapis; 4) nuotrauka arba brAi??A?inys ai??i?? lAi??ktuvo kritimo trajektorija ir jos detalAi??s: aplauA?ytos puA?ys, nuplAi??A?tas lAi??ktuvo motoras; 5) kvotos priedas ai??i?? darbininko Herberto Griebeno, maA?iusio lAi??ktuvAi?? prieA? katastrofAi?? ir girdAi??jusio jA? sudAi??A?tant, apklausos protokolas; 6) ai??zoro stovis per vandenynAi?? pagal Berlyno meteorologijos stotA?ai???; 7) ir 8)Ai??Lietuvos pasiuntinybAi??s ataA?Ai?? Baliui Paliokui perduotA? Dariaus ir GirAi??no daiktA? atskiri sAi??raA?ai; 9) vAi??liau, liepos 20 d. sudarytas lAi??ktuve buvusiA? ir Paliokui perduotA? antspaudA? ir dokumentA? sAi??raA?as.

LCVA be paties PraneA?imo nuoraA?o (4 l.) iA?likAi?? priedA? Nr. 1, 5, 6, 7, 8, 9 nuoraA?ai lietuviA? kalba (6 l.). Taip pat yra priedA? Nr. 7, 8, 9 (daiktA? sAi??raA?A?) vokiA?ki originalai (trys lapai). NAi??ra priedA? Nr. 2, 3, 4.

Jei PraneA?imo nuoraA?as su raA?ytiniais priedais sudarAi?? 10 lapA?, o GustaiA?iui perduota iA? viso 17 lapA?, tai kas buvo likusiuose 7 lapuose? Matyt, ne kas kita kaip GustaiA?iui perduoti ir prapuolAi?? ai??z3 priedai su atvaizdais ir katastrofos planaisai???, kuriA? ir neradome LCVA. Jei tuos 3 priedus gavo Gustaitis, tai jie buvo jo vadovautos Aviacijos komisijos A?inioje, o A?iai baigus darbAi??, turAi??jo bAi??ti grAi??A?inti TarpA?inybinei komisijai. TaA?iau jie pasimetAi??. Kaip, kada, kur?

Ai??tai A?ia pagaliau prieiname prie GustaiA?io vadovautos Aviacijos komisijos tyrimo iA?vadA? Akto. Tik uA? plaA?iai skelbtAi?? jo tekstAi?? A?ia mums svarbesnis beveik neA?inomas GustaiA?io raportas ai??i?? Akto lydraA?tis, kuriuo Karo aviacijos virA?ininkui, generalinio A?tabo pulkininkui leitenantui Stasiui PundzeviA?iui (jis bei Gustaitis buvo TarpA?inybinAi??s komisijos nariai) pristatomas Aktas ir jo priedai, skirti perduoti TarpA?inybinAi??s komisijos pirmininkui Vidaus reikalA? ministerijos generaliniam sekretoriui pulkininkui Brunonui Ai??tenceliui. PundzeviA?iui pritarus, Aviacijos komisijos Aktas rugsAi??jo 23 d. buvo ant Ai??tencelio darbo stalo.

Antano GustaiA?io raportas ir ai??i?? Eureka! ai??i?? Akto priedai

1933 m. rugsAi??jo 22 d. GustaiA?io raporte15 nurodyti du unikalAi??s dalykai: laikotarpis, kiek dirbo Aviacijos komisija, ir Akto priedA? sAi??raA?as. VisA? pirma, ai??zDarbas pradAi??tas A?.Ai??m. liepos 24 d. baigtas A?. m. rugpjAi??A?io 30 d.ai??? Kitaip, nei tvirtinama literatAi??roje, Aviacijos komisija dirbo ne porAi?? mAi??nesiA?, o tik apie penkias savaites. Antra, kariA?ka tvarka iA?vardyti devyni Akto priedai: 1)Ai??Meteorologijos A?inios; 2) Kpt. Morkaus praneA?imas su schema; 3)Ai??URM raA?tai Nr. 15816, 16496, 17718; 4)Ai??InA?. maj. Gavelio motoro tikrinimo iA?vados; 5) Artilerijos laboratorijos raA?tas Nr. 1227; 6) Medicin. dr. plk. OA?elio raA?tas; 7) ir 8) A?emAi??lapiA? schemos; 9) VokieA?iA? protokolo nuoraA?as.

Analizuojant A?A? sAi??raA?Ai??, dar pernai neliko nieko kita, kaip ties visais priedA? punktais sudAi??ti niAi??rias A?ymas: ai??zNAi??raai???, ai??zNAi??raai???, ai??zNAi??raai???… Tik ties paskutiniu, devintuoju punktu ai??zVokieA?iA? protokolo nuoraA?asai??? ai??i?? ai??zYraai???. SAi??raA?e iA?vardytA? priedA? trAi??kumas reiA?kAi?? didA?iulA? nuostolA?. Kur jie galAi??jo dingti?

TAi?? paA?iAi?? rugsAi??jo 22 d. A?vyko TarpA?inybinAi??s komisijos antrasis posAi??dis; jame iA?klausiusi ai??zGustaiA?io praneA?imAi??, Komisija nutarAi?? Subkomisijos A?iuo reikalu suraA?ytAi??jA? AktAi?? prijungti prie A?io protokolo ir paskelbti jA? plaA?iai spaudojeai???16. Galima tik spAi??lioti, ar ai??zGustaiA?io praneA?imasai??? ir Aktas buvo identiA?ki, nes prie protokolo GustaiA?io teksto nAi??ra. Beje, A?io posAi??dA?io protokole nAi??ra nAi?? GustaiA?io paraA?o. Bet A? tai pasigilinsime kita proga, analizuodami paties Akto turinA?, kuriame irgi trAi??ksta paraA?A?.

RugsAi??jo 22ai??i??24 d. Gustaitis atskirais praneA?imais Ai??tenceliui perdavAi?? bent tris skirtingus daiktA? ir dokumentA? sAi??raA?us. Mums A?ia svarbAi??s du momentai: pirma, Aviacijos komisijai baigus darbAi??, Gustaitis grAi??A?ino TarpA?inybinei komisijai tyrimo reikmAi??ms gautus dokumentus ir daiktus. Antra, LCVA kaA?kodAi??l iA?likusi tik nedidelAi?? jA? dalis. Ai??tai rugsAi??jo 23 d. raA?te Gustaitis Ai??tenceliui raA?o: ai??zPrisiunA?iu aktAi?? ir susiraA?inAi??jimAi?? dAi??l Lituanicos A?uvimo prieA?asA?iA?. Be to, prisiunA?iu minAi??to akto nuoraA?Ai?? ir dvi schemas paruoA?tas spaudai, ir lAi??ktuvo daliA? sAi??raA?Ai?? bei nepristatytA? bortiniA? prietaisA? sAi??raA?Ai?? pridAi??jimui prie protokolo. Priedas: 48 lapaiai???17. DidA?iumos iA? tA? 48 lapA? nAi??ra nAi?? kvapo.

Tokiu bAi??du pernai atlikta pirminAi?? dokumentA? analizAi?? leido konstatuoti, kad Vokietijoje ir Lietuvoje atliktA? oficialiA? tyrimA? medA?iaga, kuri po Lituanicos katastrofos 1933 m. liepos 17 d. kaupAi??si URM ir TarpA?inybinAi??je komisijoje, vAi??liau pasklido neA?inia kur ir vargu ar iA?liko. Nepaisant praplAi??sto paieA?kos rato, ir A?iemet iA? tam tikrA? detaliA? tebuvo galima spAi??ti, kad dokumentai pasklido ne po vienAi??, bet A?Ai??snimis, paketais. Iki A?io rudens niekas, iA?skyrus kelis paprastus Lietuvos pajAi??rio gyventojus, neA?inojo, kad vienas tA? paketA? saugiai tAi??no privaA?iame seife…

Aviacijos komisijos Akto priedA? originalus iA?saugojAi?? A?monAi??s praA?Ai?? konfidencialumo, todAi??l tenka nutylAi??ti jA? pavardes ir tik taip iA?reikA?ti giliAi?? padAi??kAi??. Jei A?ie dokumentai bAi??tA? atsidAi??rAi?? nerAi??pestingose rankose, bAi??tA? sunykAi??, arba, geresniu iA? blogA? atvejA?, atitekAi?? kolekcininkams, kurie paprastai yra labiau linkAi?? kaupti nei publikuoti, juolab analizuoti.

IA? kieno rankA??

Gerai, kad neteks nutylAi??ti galbAi??t svarbiausio Akto priedA? ai??zdingimoai??? ir ai??zatsiradimoai??? istorijos herojaus ai??i?? kunigo Antano A?alkausko18 (1914ai??i??1982). Deja, kiek A?inoma, kunigas nepaliko jokiA? uA?raA?A? apie savo sAi??sajas su A?ia istorija, todAi??l tenka pasikliauti dokumentus iA?saugojusios giminaiA?iA? A?eimos pasakojimu: panaA?iu A? legendAi??, nekonkreA?iu ir vieninteliu, todAi??l sunkiai paneigiamu.

Taigi pasakojama, kad okupacijos pradA?ioje (neaiA?ku, ar sovietA?, ar naciA?, ir kelintais metais) kun. A?alkauskui priedA? paketAi?? perdavAi?? karininkas. Jis esAi?? dAi??l persekiojimA? traukAi??sis iA? Lietuvos ir praA?Ai??s kunigo paslAi??pti ir iA?saugoti vertingus dokumentus. NeA?inia, kas jis buvo ir kur jiedu susitiko: 1938 m. kunigu A?A?ventintas A?alkauskas buvo vikaras Raguvoje, SaloA?iuose, Alantoje, 1940ai??i??1944 m. su pertraukomis studijavo Kauno konservatorijoje, vikaravo PanevAi??A?yje, buvo administratorius ir klebonas KazliA?kyje, DuokiA?kyje, Daugailiuose, VilkaviA?kyje, vAi??l Kaune. Ai??iaip ar taip, jis dokumentus paAi??mAi??, saugiai paslAi??pAi?? ir… tylAi??jo. PrieA? mirtA? perdavAi?? juos broliui. Ai??is irgi buvo atsargus: esAi?? tik kartAi?? dokumentus nusiveA?Ai?? A? Dariaus tAi??viA?kAi?? (Dariaus kaimAi??, buv. RubiA?kes) ir pasiAi??lAi?? juos ten saugoti, bet nusivylAi??s parsiveA?Ai?? ir niekam neberodAi??. Kunigo brolis mirAi?? 1997 m. ir dokumentus paliko saugoti dukrai. Ai??i buvo buhalterAi??, suprato dokumentA? svarbAi?? ir namie netgi turAi??jo seifAi??. Galiausiai ji priedus, sudAi??tus A? sovietinA? segtuvAi?? ai??zDeloai???, iA? to seifo iA?traukAi??, mums parodAi?? ir A?iAi?? istorijAi?? papasakojo.

Beje, papraA?yta patikslinti, pasakotoja pridAi??rAi??, kad, jei tik ji neklysta, dokumentus kun. A?alkauskui perdavAi??s… Gustaitis. Negali bAi??ti! To neA?manoma pagrA?sti. Bet iA?kart dingteli: o ar galima paneigti?

Gustaitis buvo TarpA?inybinAi??s komisijos narys ir, tikAi??tina, jos veikloje dalyvavo iki pat sovietA? okupacijos 1940 m. (LCVA rastas paskutinis nenumeruotas posAi??dA?io protokolas datuotas 1937 m. sausio 22 d., yra kitA? indikacijA? apie komisijos veiklAi?? 1939 m.). BAi??tina A?vertinti, kad TarpA?inybinAi??s komisijos veikloje dalyvavo dar bAi??rys karininkA?. O dar labai svarbu, kad A?ios komisijos A?inioje buvAi?? dokumentai (minAi??toji byla?) buvo dosniai ai??zpaskolintiai??? Lietuvos aeroklubui (LAK) kartu su kita svarbia dokumentacija.

LAK tuo metu buvo solidi organizacija. Jos steigAi??jai, tikrieji ir garbAi??s nariai buvo ne vien aviatoriai (tarp jA? ai??i?? Darius), bet ir gerokai platesnis elitas: politikai, karininkai, visuomenAi??s veikAi??jai. LAK jau 1933 m. liepos 21 d. A?galiotais atstovais TarpA?inybinAi??je komisijoje paskyrAi?? savo narius Karo aviacijos kapitonAi?? VladAi?? MorkA? ir inA?inieriA? KAi??stutA? BulotAi?? (katastrofos dienAi?? jie vieninteliai iA? Kauno iA?vyko A? VokietijAi?? ir, nors be oficialiA? raA?tiA?kA? A?galiojimA?, vis dAi??lto ten veikAi?? kaip Lietuvos atstovai, padAi??dami organizuoti ir vykdyti lakAi??nA? palaikA?, Lituanicos nuolauA?A?, visA? relikvijA? pergabenimAi?? A? LietuvAi??). Kartu LAK UA?sienio reikalA? ministerijos papraA?Ai?? ai??ziA?duoti su ai??zLituanicosai??? skridimu susijusiAi?? visAi?? iA? VokieA?iA? valdA?ios A?staigA? gautAi?? dokumentacijAi??, daiktus, VokieA?iA? oro policijos protokolAi?? ir visAi?? A?vykio bylAi??ai???19. Deja, taip uoliai puolAi??s rinkti medA?iagAi??, LAK nieko apA?iuopiamo nenuveikAi??, nebent… negrAi??A?inamai jAi?? iA?sklaidAi??.

RugpjAi??tA? jau ir AmeriAi??kos lietuviA? spaudoje buAi??vo paskelbtas LAK kreipimasis praA?ant siA?sti dokumentus iA?leisti monografijai, kurios redakcinAi?? komisijaAi??ai??i?? LAK sekretorius Karo aviacijos majoras Jonas Pyragius ir leitenantas Vladas AdomaviA?ius. RugpjAi??A?io viduryje Lietuvos pasiuntinybAi?? VaA?ingtone pradeda siA?sti dokumentus. SpalA? LAK pirmininkas teisinasi, esAi?? ai??zmonografijos leidimas kiek uA?truko dAi??l to, kad norime jAi?? iA?leisti kiek galima pilnesnAi??, tad medA?iagos rinkimas ir surinktos tvarkymas dar ne visai baigtasai???20. 1934 m. vasarA? LAK iA? URM gauna Lietuvos pasiuntinybAi??s VaA?ingtone atsiA?stAi?? Dariaus dienynAi??, lakAi??nA? testamento originalAi??. O A?tai balandA? LAK vicepirmininkas Antanas Gustaitis (!) ir sekretorius Vaclovas Juodis praA?o TarpA?inybinAi??s komisijos pirmininko ai??zpaskolinti Dariaus ir GirAi??no reikalA? bylAi?? ir visa kita, kAi?? galAi??tumAi??m naudoti kaip medA?iagAi?? mAi??sA? ruoA?iamai knygaiai???! Ai??tencelio vizoje nurodyta perduoti medA?iagAi?? maj. Pyragiui ai??zpo paraA?ais, o reikalui praAi??jus, jAi?? vAi??l priimti savo A?inionai???21!

TaA?iau toliau viskas Ai??mAi?? ir susijaukAi??. Daugeliui A?ia minimA? asmenA? 1934-ieji buvo lemtingi: 1) ltn. AdomaviA?ius (beje, anot Pyragiaus, vienas iA?aiA?kintA? VSD agentA? kariuomenAi??je) sausA? jo paties praA?ymu paleistas A? Karo aviacijos karininkA? atsargAi??, A?sidarbino VRM; 2)Ai??maj. Pyragius liepAi?? uA? dalyvavimAi?? birA?elio ai??zvoldemarininkA? maiA?teai??? paA?emintas A? eilinius, paleistas A? atsargAi??; 3) kap. Morkus taip pat paleistas A? atsargAi??; 4)Ai??civilis LAK lakAi??nas Juodis rugpjAi??tA? A?uvo lAi??ktuvo ANBO II katastrofoje.

DramatiA?kos permainos jei ne uA?kardAi??, tai gerokai suvAi??lAi?? ir uA?delsAi?? LAK monografijos leidybos reikalus. Ai??iaip ar taip, iki karo ji nebuvo iA?leista. Knygos iniciatyva dar buvo gaivinama naciA? okupacijos metais: 1942 (1943?) m. LAK vicepirmininkas Tomas Zauka (beje, tuomet Puntuko akmenyje iA?kalto paminklo Dariui ir GirAi??nui statybos komiteto pirmininkas; jis galAi??jo perimti ir LAK monografijai sukauptus dokumentus) jai raA?yti sudarAi?? sutartA? su buvusiu prezidento Antano Smetonos sekretoriumi Aleksandru Merkeliu. Bet ir A?i knyga nepasirodAi??.

Darytina prielaida, kad knygos leidybos reikmAi??ms surinkta medA?iaga LAK dispozicijoje iA?liko galbAi??t iki naciA? okupacijos pabaigos. Ai??rodymA?, kad LAK ai??zpasiskolintusai??? dokumentus grAi??A?ino TarpA?inybinei komisijai, URM ar kitoms institucijoms, nerasta. Jei tarp negrAi??A?intA? dokumentA? buvo Akto priedA? paketas, tai jis kun. A?alkausko A?inion galAi??jo patekti iA? daugelio karininkA? rankA? prieA? karAi??, jo metu ir net po karo. Gal ir iA? 1941Ai??m. kovAi?? suimto brigados generolo GustaiA?io?..

Kas nauja ir kas toliau

Kadangi Akto priedA? paketo turiniui iA?nagrinAi??ti A?io straipsnio apimtis per maA?a, pabaigoje dar kartAi?? atkreipsime dAi??mesA? A? jo sudAi??tA? ir iA?ryA?kinsime galbAi??t svarbiausius epizodus ir detales.

PaketAi?? sudaro daugiau negu 35 susegti lapai. Tikslus bendras lapA? skaiA?ius nenurodytas, lapai nenumeruoti, kai kurios dalys, pavyzdA?iui, A?emAi??lapiai ir nuotraukos, suklijuotos po kelias ant vieno lapo. Beveik visA? dokumentA? virA?uje romAi??niA?kais skaitmenimis ryA?kiu raudonu raA?ikliu uA?raA?yti tik priedA? numeriai, tiksliai taip, kaip GustaiA?io priedA? sAi??raA?e: nuo I iki IX.

Krinta A? akis vaizdiniai dokumentai: meteorologiniai ir topografiniai A?emAi??lapiai, katastrofos vietos brAi??A?inys ir paskutiniuose 3 lapuose suklijuotos net A?eA?ios dar niekur nematytos katastrofos vietos nuotraukos. Dviejose jA? kryA?eliais paA?ymAi??ti nulauA?ti ar aplauA?yti medA?iA? kamienai ir nuo lAi??ktuvo atitrAi??kAi??s, tolAi??liau ant A?emAi??s gulintis motoras. Kitoje nuotraukoje ant sumaitoto lAi??ktuvo liemens raudonu raA?ikliu apibrAi??A?tas A? gulintA? A?mogaus kAi??nAi?? panaA?us siluetas (jo vietoje ai??i?? juoda nekontrastinga dAi??mAi??) ir paraA?yta: ai??zStanley GirAi??nasai???. DAi??l lietuviams neA?prastos ir net dokumentacijoje nesutinkamos miA?rios vardo ir pavardAi??s raA?ybos perA?asi prielaida, kad A?ios nuotraukos paimtos iA? vokieA?iA? PraneA?imo ir kad bAi??tent jos yra minAi??ti trAi??kstami PraneA?imo priedai Nr. 2 ir 4. Veikiausiai tarp susegtA? topografiniA? A?emAi??lapiA? yra ir trAi??kstamas PraneA?imo priedas Nr. 3 ai??i?? gal tie du, kurie, kaip ir nuotraukos, suklijuoti ant vieno lapo?

Ypatingos vertAi??s yra brAi??A?inys: katastrofos vietos schema, tiesiog nupieA?ta raA?ikliu po Vlado Morkaus praneA?imu (santAi??riu, uA?tat unikaliu) iA? Soldinen Stadt Forst. Katastrofos vietos nuotraukA? teA?inoma keliolika ir tarp jA? nAi??ra nAi?? vienos panoraminAi??s, kuri apimtA? visAi?? aikA?telAi?? su visomis detalAi??mis. Tad A?i liudytojo schema gali padAi??ti iA?samiau rekonstruoti A?vykio vietAi?? ir patikslinti vienAi?? svarbiausiA? dalykA? ai??i?? lAi??ktuvo kryA?io trajektorijAi??, suduA?imo momentAi??, smAi??gio galiAi?? bei poveikA? ir pan.

NeA?kainojamos 1933 m. rugpjAi??A?io 30 d. (anot GustaiA?io raporto, paskutinAi?? komisijos darbo dienAi???) suraA?ytos Lituanicos motoro tikrinimo iA?davos: esAi?? iA?narstyto motoro daliA? ai??zstovis leidA?ia manyti, jog jA? mechaninis veikimas kliAi??A?iA? nedavAi??. Benzino filtrui ir karbiuratoriui uA?siterA?us, galAi??jo vykti pertraukos motoro veikime prie dideliA? apsukA?ai???. Po tekstu ai??i?? aiA?kus, ryA?kus Karo aviacijos dirbtuviA? jaunesniojo inA?inieriaus majoro Antano Gavelio spaudas ir paraA?as. BAi??tent Gavelio trAi??kstamas paraA?as Akto originale inspiravo ilgametA? bendrAi?? nepasitikAi??jimAi?? Akto tekstu ir netikrumAi?? dAi??l jame suformuluotA? iA?vadA? dAi??l galimo nesklandaus Lituanicos variklio veikimo. O A?ia A?tai technikos ekspertA? komentaro dar praA?osi Artilerijos laboratorijos ai??zanalizas dAi??l GustaiA?io prisiA?stos rakietos degamosios medA?iagosai???…

Apskritai tenka paA?ymAi??ti, kad pakete tik priedas Nr. 3 (URM dokumentai) teatkartoja informacijAi??, A?inomAi?? iA? kitA? A?altiniA?. LikAi?? dokumentai yra ne kas kita, kaip 79 metA? senumo ai??znaujienosai???, kurios ateityje gerokai susiaurins iki A?iol tarpstanA?iA? gandA?, manipuliacijA? ir spekuliacijA? galimybes. TaA?iau dabar, pirmAi??syk vieA?indami nepaprastAi??jA? radinA?, jau dedame taA?kAi?? vildamiesi, kad iA?samiai atsakAi?? A? klausimAi?? ai??zKas tai?ai???, iA?purenome dirvAi?? nuodugniam ir ilgalaikiam kito klausimo ai??i?? ai??zKAi?? tai reiA?kia?ai??? ai??i?? nagrinAi??jimui.

Ai??1 Tarp keisA?iausiA? neA?inomA?jA? Lituanicos istorijoje ai??i?? skrydA?io marA?rutas (paskutiniai lakAi??nA? uA?raA?ai daryti skrendant virA? Atlanto, vAi??lesni it iA?garavAi??), paskutinAi?? atkarpa (naktA? dAi??l A?emA? debesA?, prasto matomumo lakAi??nai buvo priversti skristi pavojingai A?emai, prarado orientacijAi?? ir/arba ieA?kojo vietos leistis avariniu bAi??du, bet senkant kurui A?tartinai ilgai blaA?kAi??si, kol lAi??kdami dideliu greiA?iu kliudAi?? medA?ius ir nukrito), Berlincheno stovykla (tiksliau neidentifikuotas objektas, virA? kurio prieA? suduA?imAi?? praskrido Lituanica: stovykla miglotai paminAi??ta vokieA?iA? tyrimo iA?vadA? PraneA?ime ir ypaA? iA?garsinta gandA?, esAi?? lAi??ktuvAi?? apA?audAi?? jos ginkluota sargyba), vokieA?iA? ai??zgreitai sutvarkytaai??? katastrofos vieta (saugomoje miA?ko aikA?telAi??je esAi?? iA?grobstytas treA?dalis lAi??ktuvo daliA?), dingAi??s Lituanicos borto A?urnalas (vokieA?iA? uA?laikytas, jA? tyrime nepaminAi??tas, perduotas Lietuvai ir A?ia dingAi??s, taip ir neapraA?ytas) ir kt.

2 Kokiu pagrindu JAV institucijos nusiA?alino nuo Lituanicos katastrofos tyrimo ai??i?? kol kas neaiA?ku. Darius ir GirAi??nas buvo natAi??ralizuoti JAV pilieA?iai ir skrido su amerikietiA?kais pasais kaip Stephen William Darius ir Stanley Girch. Jie turAi??jo JAV pilotA? licencijas, Lituanica buvo registruota JAV Prekybos departamento Aeronautikos skyriuje. PlaA?iau A?r. GraA?ina SviderskytAi??, ai??zFinansai Lituanicos katastrofos peripetijose: Kaip sukosi privatAi??s ir valstybAi??s pinigaiai???, in: NA?-A, Nr. 6, p. 370ai??i??379.

3 ai??zTarpA?inybinAi?? komisija transatlantiniA? lakAi??nA? ai??i?? a. a. kap. S. Dariaus ir leit. S. GirAi??no ai??i?? palaikams globotiai??? (toliau ai??i?? TarpA?inybinAi?? komisija) pirmAi??syk posAi??dA?iavo ir kompetencijos ribas apsibrAi??A?Ai?? 1933-07-24: ai??zTarpA?inybinAi?? Komisija kaip tokia pirmoje eilAi??je turi rAi??pintis visos A?uvusiA?jA? skridimAi?? lieA?ianA?ios medA?iagos tvarkymu. PaA?ios katastrofos prieA?asA?iA? tyrinAi??jimas rasta tiksliau palikti siauresnei specialistA? komisijaiai???. Pastarajai vadovavo plk. ltn. inA?. Antanas Gustaitis, kuriuo sekdami A?iAi?? pakomisAi?? A?ia vadiname Aviacijos komisija (A?r. I posAi??dA?io protokolAi?? Nr.Ai??1, 1933-07-24, in: LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1471, l. 93).

estrace without prescription. 4 TarpA?inybinAi??s komisijos III ir IV posAi??dA?io protokolas Nr. 3, 1934-05-30, in: Ibid., l. 24.

5 Vertimas A? lietuviA? kalbAi??: Brandenburgo provincijos Berlyno oberprezidento praneA?imas, 1933-08-24, nuoraA?as, in: Ibid., l. 25ai??i??34.

6 http://www.epaveldas.lt/image-portlet-1.0-SNAPSHOT/images?id=recordImageSmall/LNB/2761796/89706/6.

7 Petras JurgAi??la, Sparnuoti lietuviai Darius ir GirAi??nas: jA? gyvenimas ir pirmasis lietuviA? skridimas per AtlantAi?? iA? Amerikos Lietuvon, su 81 paveikslu ir 5 brAi??A?iniais, A?ikaga, 1935 (fotografuotinis leidimas ai??i?? Vilnius: Lietuvos A?urnalistA? sAi??junga, 1990), p. 286.

8 NijolAi?? DariAi??tAi??-MaA?tarienAi??, Algirdas Gamziukas, Gytis RamoA?ka, Darius ir GirAi??nas: Dokumentai, laiA?kai, atsiminimai, Kaunas: Lietuvos technikos muziejus ai??zPlieno sparnaiai???, 1991, p. 113.

9 NijolAi?? DariAi??tAi??-MaA?tarienAi??, Darius ir GirAi??nas: Memuarai, Vilnius: Mintis, 1990, p. 215.

10 IA? LCVA URM fondo, ypaA? Lietuvos pasiuntinybAi??s VaA?ingtone ir konsulato A?ikagoje dokumentA? matyti, jog Lietuvos diplomatai JurgAi??lAi?? traktavo nevienareikA?miA?kai ir nebuvo linkAi?? jam siA?sti praA?omA? dokumentA?. 1933ai??i??1934 m. diplomatinAi??je misijoje JAV ir valdA?ios institucijose Kaune kur kas palankiau buvo vertinama ir dosniai skolinamais dokumentais remiama Lietuvos aeroklubo studijos iniciatyva, taA?iau ji baigAi??si be rezultatA?.

11 Apie pirmAi??jA? vokieA?iA? pareigAi??nA? raportAi?? iA? katastrofos vietos 1933-07-17, atvykusius pirmuosius Lietuvos atstovus ir kitus teisinius aspektus A?r. GraA?ina SviderskytAi??, op. cit.

12 Plg. The New York Times A?inutAi?? apie JAV valstybAi??s departamento atsakymAi?? A? JAV pasiuntinybAi??s Berlyne paklausimAi??: ai??zPaA?alintos formalios kliAi??tys, kurios galAi??tA? trukdyti laidoti JAV pilieA?ius Lietuvojeai???, 1933-07-18, in: Balzeko lietuviA? kultAi??ros muziejus, Dariaus ir GirAi??no dokumentA? kolekcija, nekataloguoti dokumentai.

13 Leopoldo DymA?os lydraA?tis UA?sienio reikalA? ministerijai, 1933-07-30, in: LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1471, l. 60.

14 Kapitono A?ongailos praneA?imas apie nuoraA?o priAi??mimAi?? iA? TarpA?inybinAi??s komisijos sekretoriaus Jono Ai??velniko, A?sipareigojant juos perduoti Antanui GustaiA?iui, 1933-08-02, in: Ibid., l. 59.

15 Antano GustaiA?io raportas Karo aviacijos virA?ininkui, 1933-09-22, in: Ibid., l. 48.

16 TarpA?inybinAi??s komisijos II posAi??dA?io Protokolas Nr. 2, 1933-09-22, in: Ibid., l. 47.

17 Antano GustaiA?io raA?tas TarpA?inybinei komisijai, 1933-09-23, in: Ibid., l. 55.

18 Duomenys apie kun. A?alkauskAi?? ai??i?? iA? jo asmens bylos Kauno arkivyskupijos kurijos archyve. Kadangi po kunigo mirties dar nesuAi??jo 40 metA? senatis, byla nenumeruota, duomenis vieA?ai naudoti leista iA?imties tvarka.

19 LAK pirmininko prof. Zigmo A?emaiA?io ir sekretoriaus maj. Jono Pyragiaus raA?tas URM TeisiA?-Administracijos departamento direktoriui Kaziui Bizauskui, 1933-07-21, in: Ibid., l. 104.

20 LAK pirmininko prof. Zigmo A?emaiA?io raA?tas generaliniam konsului Niujorke Povilui A?adeikiui, 1933-10-13, in: LCVA, f. 658, ap. 1, b. 266, l. 239.

21 Antano GustaiA?io ir Vaclovo JuodA?io raA?tas TarpA?inybinAi??s komisijos pirmininkui Brunonui Ai??tenceliui, 1934-04-16, in: LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1471, l. 17.