Disputai apie muzikAi?? ir kultAi??rAi?? (9)

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Muzika. KartA? kaita
AUTORIUS:Ai??JAi??ratAi?? KatinaitAi??

DATA: 2013-02

Disputai apie muzikAi?? ir kultAi??rAi?? (9)

JAi??ratAi?? KatinaitAi??

Europos vyresnio amA?iaus A?moniA? aktyvumo ir kartA? solidarumo metams: ar teisingai suvokiame amA?iaus skirtumus?

A?urnalas ai??zMuzikos baraiai??? ir LRT radijo programos ai??zKlasikaai??? laida ai??zMuzikinis pastiA?asai??? tAi??sia Lietuvos kultAi??ros politikos kaitos gairAi??ms skirtAi?? ciklAi??. Devintosios laidos tema, kaip ir ai??zDidysis muzikA? paradas 2012ai???, buvo skirta Europos vyresnio amA?iaus A?moniA? aktyvumo ir kartA? solidarumo metams. Tad drauge su PrienA? globos namA? direktore, asociacijos ai??zRAi??pestinga globaai??? prezidente Angele Bajoriene, raA?ytoju ir A?urnalistu Sigitu Krivicku ir Lietuvos muzikA? sAi??jungos prezidente kompozitore Audrone A?igaityte-NekroA?iene pamAi??ginsime paA?velgti A? kartA? kaitos ir sugyvenimo problemas ir mAi??ginimAi?? jas sprAi??sti kultAi??ros politikos aspektu. Diskusijos vedAi??ja ai??i?? LRT radijo programos ai??zKlasika” projektA? vadovAi?? ir Lietuvos kompozitoriA? sAi??jungos MuzikologA? sekcijos biuro pirmininkAi?? JAi??ratAi?? KatinaitAi??.

JAi??ratAi?? KatinaitAi??: Pirmiausia norAi??A?iau pasiteirauti apie A?iA? metA? ai??zDidA?iojo muzikA? paradoai??? idAi??jAi??: kaip kilo mintis prabilti tokia netradicine kartA? kaitos ir sugyvenimo tema?

AudronAi?? A?igaitytAi??-NekroA?ienAi??: Nemanau, kad A?iais metais atsitiktinai sutapo skaiA?iai: A?eA?ioliktas ai??zDidysis muzikA? paradasai??? vyksta A?eA?ioliktAi?? dienAi?? ir, kiek netradiciA?kai, prasideda A?eA?ioliktAi?? valandAi??. A?inoma, juokauju, bet gal vis dAi??lto ir tai kAi?? nors reiA?kia? PavyzdA?iui, kad iA? tiesA? palietAi??me skaudA?iAi??, bet teisingAi?? temAi??, einame teisinga kryptimi… Mes su JAi??rate esame lyg ir viduriniosios kartos atstovAi??s, t. y. dar atsimename scenoje A?iandienos senjorus, juos paA?A?stame ir kartu bendraujame su jaunaisiais menininkais, kurie jau net neA?ino, kokioms sritims atstovauja praeityje garsAi??s menininkai. TaA?iau ir A?inoti per maA?a. Vis garsiau kalbama ai??i?? ir ne tik Europoje ai??i?? apie A?mogaus amA?iaus ilgAi??jimAi??. KAi?? reiA?kia A?iniA?, patirties, noro dirbti perteklius ir amA?ius, kai lyg ir privalomas uA?tarnautas poilsis, maA?iau iA? labai arti. Mano tAi??velis A?viesaus atminimo Rimvydas A?igaitis praktiA?kai ai??ziA?Ai??joai??? nuo darbo stalo, per du mAi??nesius. O skaiA?iavo tuo metu jau septyniasdeA?imt septintuosius. Ir niekam net A? galvAi?? neatAi??jo Lietuvos muzikA? sAi??jungos prezidentui siAi??lyti ilsAi??tis ai??i?? bendruomenAi?? juo pasitikAi??jo, gerbAi??, jis pats asmeniA?kai atlikdavo labai daug sunkiA? administraciniA? darbA?.

Ai??iandien vartydama mAi??sA? bendruomenAi??s nariA? sAi??raA?us matau gausiausiAi?? bAi??rA? to amA?iaus, kokio bAi??damas mano tAi??velis pradAi??jo eiti LMS prezidento pareigas. Ir visi ne tik nori, bet ir gali aktyviai dirbti ai??i?? jeigu ne koncertuoti, tai dalyvauti edukacijos procese, organizuoti, dalintis patirtimi, megzti paA?intis su uA?sienio kolegomis ir pan. Ir kiekvienas labai jautriai sureaguotA? pasijutAi??s bent kiek nereikalingas.

O idAi??ja skirti dAi??mesA? amA?iaus kaitos problemoms kilo netgi anksA?iau, nei suA?inojau apie problemai Europos SAi??jungos skirtus metus. PrieA? A?iA? metA? ataskaitinAi?? LMS konferencijAi?? (beje, A?v. VelykA? laikotarpiu) netikAi??tai per televizijAi?? pamaA?iau siuA?etAi?? apie Verdi namus vargstantiems pagyvenusiems muzikams. 1899 metais, likus dvejiems metams iki mirties, Giuseppe Verdi pasirAi??pino, kad po jo mirties visos pajamas, gautos atliekant jo sukurtas operas, pasiektA? namus, kuriuose jis A?kurdino A?imtAi?? vargstanA?iA? pagyvenusiA? muzikA?. Vidiniame A?iA? namA? ai??i?? Casa di Riposo Giuseppe Verdi ai??i?? kieme esanA?ioje koplyA?ioje palaidotas ir pats didysis operA? kAi??rAi??jas drauge su antrAi??ja A?mona, garsia operos dainininke Giuseppina Strepponi. Ai??alia ant sienos pritvirtinta ir marmurinAi?? lenta pirmosios A?monos Margheritos Barezzi atminimui. Ji ir du jA?dviejA? vaikuA?iai mirAi??, kai Verdi raA?Ai?? savo antrAi??jA? scenos veikalAi?? komiA?kAi?? operAi?? ai??zKaralius vienai dienaiai???. VirA? bronzinio G.Ai??Verdi paminklo yra uA?raA?as: ai??zJis visus apraudojo ir visus labai mylAi??joai???…

Tad kaip vienAi?? iA? galimA? naujA? LMS veiklos aspektA? konferencijos metu paminAi??jau idAi??jAi?? kAi?? nors panaA?aus turAi??ti ir Lietuvoje. Esu lankiusi nemaA?ai globos namA? A?vairiuose Lietuvos miestuose ir didA?iausiu trAi??kumu laikyA?iau atsitiktinius kaimynus. Man atrodo, tarp savA? bendruomenAi??s nariA? ir skausmAi?? lengviau bAi??tA? kAi??sti. Tad ir sutarAi??me kuo greiA?iau steigti SenjorA? muzikA? paramos fondAi?? ir A?vardinti pagrindinAi?? A?io fondo veiklos idAi??jAi?? ai??i?? A?steigti garbiems muzikams oriAi?? senatvAi?? uA?tikrinanA?ius namus.

PradAi??jus galvoti, kuris iA? mAi??sA? renginiA? galAi??tA? geriausiai vieA?inti A?iAi?? idAi??jAi??, vieningai nusprAi??sta, kad tai turAi??tA? bAi??ti ai??zDidysis muzikA? paradasai???. Kiek vAi??liau, sudarydami koncerto-maratono programAi??, supratome, kad koncertinius numerius gali papildyti siuA?etai iA? A?iandien dar, laimAi??, A?alia mAi??sA? esanA?iA?, bet jau daug metA? aktyviai nekoncertuojanA?iA?, nemuzikuojanA?iA? praeities korifAi??jA? gyvenimo. Ai??iAi?? idAi??jAi?? parAi??mAi?? ir palaikAi?? LRT generalinis direktorius Audrius SiauruseviA?ius: jo dAi??ka renginiui ne tik gavome DidA?iAi??jAi?? LRT studijAi??, bet buvo pasirAi??pinta ir naujA? siuA?etA? filmavimu, suteikta galimybAi?? pasinaudoti turtingais LRT archyvais ir ai??i?? kas be ko ai??i?? siuA?etA? montavimu. IA? viso paruoA?Ai??me 14 po penkias minutes trunkanA?iA? siuA?etA?.

ai??zParadoai??? programoje natAi??raliai panaudojome ir dar vienAi?? aktualijAi?? ai??i?? kartA? sugyvenimAi?? liudijanA?ias dinastijas. Ai??tai, pavyzdA?iui, mAi??sA? A?ymi pedagogAi?? Veronika VitaitAi??. VisiA?kai natAi??ralu, kai jos repertuare girdAi??davome Bacho, Mozarto, Beethoveno muzikAi??. Ir staiga dAi??l anAi??ko Pauliaus profesorAi?? susidomi muA?amaisiais ir dA?iazu! O A?tai pasidomAi??jAi?? gausia VasiliauskA? dinastija, netikAi??tai gavome violonA?elininko Augustino Vasiliausko filmuotAi?? siuA?etAi??, kai anAi??kui Liudvikui dar buvo ketveri metukai. Ai??sivaizduokite, keturmetis Liudvikas A?aisdamas diriguoja L.Ai??van Beethoveno Devintosios simfonijos Scherzo… NegalAi??jau atsistebAi??ti matydama, kaip vaikas puikiai paA?A?sta muzikAi??, jAi?? jauA?ia ir ai??zdiriguojaai??? ne sekdamas paskui emocinA? turinA?, o netgi ai??zvedaai??? orkestrAi??, rodo, kas bus… A?inoma, dar niekas neA?ino, kuo bus uA?augAi??s Liudvikas Ai??alna, beje, vardAi?? taip pat gavAi??s ne A?iaip sau: jo laukdama mama su orkestru grieA?Ai?? Beethoveno koncertAi?? smuikui, o Vilniaus kvartetas tuo metu A?raA?inAi??jo visA? Beethoveno kvartetA? ciklAi??. TaA?iau aiA?ku, kad berniukas neA?aistA? muzikos, jeigu neaugtA? muzikA? A?eimoje.

J. K.: NorAi??A?iau kreiptis A? poniAi?? AngelAi?? BajorienAi??. JAi??s esate asociacijos ai??zRAi??pestinga globaai??? prezidentAi?? ir puikiai suprantate, kokia pagyvenusiA? A?moniA? globos padAi??tis visoje Lietuvoje. SenatvAi?? bendruomenAi??je, senatvAi?? tarp bendraamA?iA? kol kas Lietuvoje yra vis dar sunkiai suprantamas ir gAi??dingas dalykas. MAi??sA? mentalitetAi?? suformavo agrarinAi??s kultAi??ros tradicijos, todAi??l manoma, kad jeigu savo senus tAi??vus iA?kelsi gyventi A? specializuotus seniems A?monAi??ms skirtus namus, tai yra didelAi?? neA?lovAi?? ir senoliams, ir patiems vaikams, kaimynai gali juos pirA?tais uA?badyti. Pas mus nuo amA?iA? glAi??dumos taip A?prasta, kad vienuose namuose gyvena kelios kartos, pradedant paA?iais seniausiais A?eimos nariais ir baigiant naujagimiais. TaA?iau agrarinAi??s kultAi??ros nebAi??ra, didA?iuma A?moniA? gyvena mietuose, ne visi turi erdvius namus, kur gali sutilpti visos kartos, taigi ateityje, nori nenori, vyresniA?jA? gyvenimas atskirai tik aktualAi??s. Noriu paklausti, ar daA?nai atveA?a pas jus seneliA? ir ar vaikai yra A?sibauginAi?? dAi??l poA?iAi??rio A? tokA? jA? poelgA??

AngelAi?? BajorienAi??: VisA? pirma noriu pasakyti aA?iAi??, kad vienoje solidA?iausiA? radijo laidA? kalbama apie pagyvenusius A?mones, apie senjorystAi??. Tai labai svarbu, nes A?i socialinAi?? grupAi??, A? kuriAi?? einame visi, nesakau, kad yra visai iA?stumta iA? visuomenAi??s, ai??i?? tie A?monAi??s pakankamai aktyvAi??s ir visomis formomis kabinasi A? gyvenimAi??, bet vis tiek jie tarsi izoliuoti, A? juos lyg kreivokas poA?iAi??ris. Nereikia pamirA?ti, kad jie sukAi??rAi?? mums gyvenimAi??. TAi?? poA?iAi??ri mAi??giname keisti ai??i?? kalbu apie visus pagyvenusius A?mones, ne vien apie globos namA? gyventojus. Visoje Lietuvoje jau daugiau nei dvideA?imt metA? darbuojamAi??s, kad senjorA? gyvenimas bAi??tA? kuo geresnis, kuo A?domesnis, ir stengiamAi??s pabrAi??A?ti, jog Lietuvai bAi??tA? tik geriau puoselAi??jant tinkamAi?? poA?iAi??rA? A? A?iAi?? socialinAi?? grupAi??. Kalbant apie aktyviuosius senjorus, jie tikrai dar gali bAi??ti labai naudingi. Ir mes patys ai??i?? 40-meA?iai, 50-meA?iai ai??i?? esame niekam tikAi??, jei nesugebame iA? jA? paimti patirties, iA?minties, pasimokyti, kaip A?iame A?tampA?, globalizacijos amA?iuje iA?laikyti tautinA? identitetAi??. Jaunimas neiA?saugos ateiA?iai Lietuvos, jei nepasinaudosime senjorA? pagalba.

Kalbant konkreA?iai apie globos namus, tikrai susiduriu su JAi??sA? minAi??tu poA?iAi??riu ai??i?? A?ia A?kurdinus tAi??vus uA?baksnos kaimynai, bendruomenAi?? uA?plaks lieA?uviais. Ne viena A?eima susiduria su tuo, ne vienam tenka A?luostyti aA?aras savo kabinete ir A?tikinAi??ti, kad jie daro gera, kad jA? mama ar tAi??tis neliAi??dAi??s vienas kokiame daugiaaukA?tyje, o bus apsuptas mAi??sA? darbuotojA? rAi??pesA?io ir globos. Labai apmaudu, kad tas patriarchalinis poA?iAi??ris tirpsta per lAi??tai ai??i?? juk nekvaila Ai??veicarija, Vokietija, Skandinavijos A?alys, ten gyventi globos namuose yra prestiA?as.

J. K.: JaunystAi??s kultas garbinamas jau gerAi?? A?imtmetA? ai??i?? turbAi??t nuo I pasaulinio karo jaunystAi?? yra pagrindinAi?? visuomenAi??s vertybAi??, visi darbdaviai trokA?ta jaunA? A?moniA?, tai, kas nauja, kas jauna yra didA?ioji vertybAi??, taA?iau visuomenAi?? sensta, amA?iaus vidurkis vis didesnis ir artimiausioje ateityje jaunimas bus visuomenAi??s maA?uma, tad nori nenori reikia persiorientuoti. NorAi??A?iau kreiptis A? A?urnalistAi??, raA?ytojAi?? SigitAi?? KrivickAi??: JAi??s esate labai susidomAi??jAi??s Europos Parlamento paskelbta kartA? solidarumo metA? idAi??ja, kas Jums iA? siAi??lomA? dalykA? atrodo perspektyviausi, kAi?? reikAi??tA? daryti pirmiausia?

S. Krivickas: Pirmiausia norAi??A?iau pasakyti, kad jaunystAi?? yra tokia liga, kuri neiA?vengiamai praeina. Ir turbAi??t vyresniesiems reikia iA?mokti dA?iaugtis jaunaisiais. JaunystAi??s kultas nAi??ra toks blogas dalykas ai??i?? gera pasiA?iAi??rAi??ti A? jaunus A?mones televizijoje, gyvenime. Bet kartais yra taip, kad mes, vyresnieji, ilgAi??damiesi jA? supratimo, turAi??tume ir juos geriau suprasti. A?inoma, ne visada tai pavyksta. Tarkime vakar, grA?A?damas iA? fotomenininkA? metinio sambAi??rio Vilniaus rotuA?Ai??je, ten girdAi??jAi??s grojant labai smagA? muzikos A?mogA? DainiA? PulauskAi??, pakiliai nusiteikAi??s einu per A?vAi??ryno A?iedAi??. UA? 20ai??i??30 metrA? stovi automobilis atviromis durimis, iA? kurio visam kvartalui transliuojami ai??zbumA?ikaiai???. Visi, laukiantys troleibuso, neiA?vengiamai priversti jA? klausytis. O jei per prievartAi?? turi klausytis to, ko nemAi??gsti, tai jau yra viena iA? psichologinAi??s prievartos formA?, apie kAi?? mes intensyviai kalbAi??jome praAi??jusiAi?? savaitAi?? labai graA?iame Vokietijos mieste Osnabriuke netoli Miunsterio, kur buvo susirinkAi?? 25 valstybiA? atstovai iA? A?vairiA? organizacijA?, nebAi??tinai jungianA?iA? vien pagyvenusius A?mones. Yra ir jaunimo organizacijA?, kurios labai rimtai domisi pagyvenusiA? A?moniA? problemomis.

MAi??sA? konferencija kaip tik prasidAi??jo Vokietijos globos namuose. Ten gyvena A?monAi??s, kurie per gyvenimAi?? labai daug uA?sidirbo. Jie gyvena po vienAi??, bet juos buria A?vairiausi uA?siAi??mimai. Man tokiA? namA? teko matyti ir kitose A?alyse, visur labai svarbus dalykas yra namA? atmosfera.

BAi??damas pagyvenusiA? A?moniA? organizacijos ai??zAGE Platform Europeai??? administracinAi??s tarybos narys turAi??jau progAi?? susipaA?inti su padAi??timi 27-iose Europos SAi??jungos valstybAi??se. Mes vis sakom ai??zsenstaai???, ai??zsenoliaiai???, ai??zsenynai???, o anglai jau vengia tokiA? A?odA?iA?, vartoja ageing. Mes vis sakom sensta, senoliai, senyn, o anglai jau vengia naudoti ai??ztapti senesniuai???, o vartoja ai??zagingai???. MAi??sA? kalbininkai dar spyriojasi, ir nors jA? garbei reikia pasakyti, kad jie labai graA?iai saugo kalbos grynumAi??, A?varumAi??, bet yra nepaslankAi??s naujovAi??ms (ValstybinAi??s lietuviA? kalbos komisijos KonsultacijA? banke raA?oma, kad A?odis ai??zamA?Ai??jimasai??? gali bAi??ti vartojamas, A?r. www.vlkk.lt. ai??i?? Red.)

Savo praneA?ime Osnabriuko konferencijoje kalbAi??jau apie mAi??sA? senjorA? amA?Ai??jimo problemas ir vienAi?? iA? jA? ai??i?? fizinAi?? prievartAi??, kai tolimuose kaimuose atsiranda skriaudAi??jA?, kurie atiminAi??ja pensijas, pasitaiko telefoniniA? sukA?iA?. Taip pat egzistuoja ir globos, prieA?iAi??ros namuose problema. Iki tokiA? globos namA?, kokie yra p.Ai??AngelAi??s vadovaujami, daugeliui dar labai toli. Kaip ir iki to, kad nebegalintis pakilti A?mogus gautA? prieA?iAi??rAi?? namuose. NeA?ongliruosiu statistikos duomenimis, kuriuos ne visus galiu ekspromtu pasakyti, bet ar tik ne 63 litai per mAi??nesA? skiriami, jei reikia ateinanA?io A? namus pagalbininko. KAi?? tai reiA?kia? Pora atAi??jimA?, o paskui darbuotojai vengia tokios priedermAi??s, ir jA? per daug negali kaltinti. PalinkAi??A?iau naujajam sveikatos apsaugos ministrui p.Ai??Vyteniui AndriukaiA?iui, kuris pats yra gydytojas, naujajai socialinAi??s apsaugos ir darbo ministrei, paA?iam premjerui suprasti padAi??tA?, kad pagalba amA?Ai??jantiems A?monAi??ms nAi??ra vien labdara, ji gali sugrA?A?ti puikiais dividendais visai visuomenei. Mums niekas galvA? ai??zneatA?riubavoai???, mes galime bAi??ti geri konsultantai, geri patarAi??jai visuomenei, neprasti muziejA? saugotojai ar netgi ekskursijA? vadovai. PavyzdA?iui, Lietuvos pensininkA? sAi??junga ai??zBoA?iaiai??? jau ne pirmus metus organizuoja kompiuterinio raA?tingumo kursus visoje Lietuvoje. Juos jau baigAi?? 4000 A?moniA? ir jie yra labai laimingi, dabar atranda naujas bendravimo ir pasaulio paA?inimo galimybes. Tai labai brangi XXI a. dovana, kurios tiesiog nuodAi??mAi?? neiA?naudoti.

J. K.: NorAi??A?iau pereiti prie konkreA?iA? pavyzdA?iA? apie amA?Ai??janA?ius A?mones. DaA?nai sakome, kad egzistuoja kartA? konfliktas, ir JAi??sA?, Sigitai, kalboje galAi??jome pajusti jo atspindA?iA?. TaA?iau yra ir kitokiA? dalykA? ai??i?? senoliai visada bamba, jaunuoliai piktinasi, tokiA? sandAi??rA? troleibuse, gatvAi??je apstu. Kita vertus, man labai patinka vienos britA? raA?ytojos idAi??ja apie jaunimAi??: ai??zVisi jaudinasi: ai??zKas bus su jaunimu?ai???. NesigrauA?kite, kai jie bus jAi??sA? amA?iaus, taip pat jaudinsis: ai??zKas bus su jaunimu?ai??? Tad dabar norAi??A?iau pasiAi??lyti vienAi?? A?viesA? pavyzdA? ai??i?? Lietuvos operos veteranAi??, nepamirA?tamAi?? Karmen IrenAi?? JasiAi??naitAi??, kuri dabar jau bebaigianti devintAi?? deA?imtA?, bet su kuria kas kartAi?? susitikti ir kalbAi??tis yra nepaprastas malonumas, sunku prisiminti kitAi?? tokio geranoriA?kumo, tokio imlumo A?mogA?.

BUS SIUA?ETAS SU JASIA?NAITE

J. K.: TurbAi??t visi, kurie kada nors mokAi??si muzikos mokykloje arba tiesiog A?iek tiek daugiau susidAi??rAi?? su muzika, A?ino A?aliAi?? storAi?? Rimtauto KaA?ponio solfedA?io vadovAi??lA?. Profesorius jau garbaus amA?iaus ir, kaip neseniai paaiA?kAi??jo, gyvena PrienA? globos namuose. Noriu paklausti, kaip suA?inojote, kad jis Prienuose?

A. A?.-N.: PradAi??siu nuo to, kad niekas nevyksta atsitiktinai. VienAi?? spalio dienAi?? A? Lietuvos muzikA? sAi??jungAi?? uA?Ai??jo Rimtautas KaA?ponis, kupinas A?spAi??dA?iA? iA? Kinijos. AA? tik tada ir suA?inojau, kad profesorius gyvena globos namuose. Kol mes svarstAi??me, kaip ir kokie turAi??tA? ar galAi??tA? bAi??ti mAi??sA? bendruomenAi??s senjorA? globos namai, Rimtautas KaA?ponis savo pavyzdA?iu tiesiog demonstruoja visus tokio vis dar neA?prasto mums gyvenimo pranaA?umus: A?mogus, A? globos namus atvaA?iavAi??s praktiA?kai neA?galus (gulintis), A?iandien grA?A?o iA? Kinijos! Nekalbu apie tai, kad su Greimo paroda jis apvaA?iavo visAi?? LietuvAi?? ir artimAi?? uA?sienA?, iA? Kinijos ai??zparsiveA?Ai??ai??? bAi??tinybAi?? turAi??ti kompiuterA? (mat uA?simezgAi?? daugybAi?? kontaktA?, uA?sakyta semiotikos knyga kinA? kalba) ir dabar be jo savo gyvenimo jau neA?sivaizduoja. Beje, ir ai??zMuzikos baramsai??? straipsnA? apie vieA?nagAi?? Kinijoje surinko kompiuteriu ir atsiuntAi?? elektroniniu paA?tu.

J. K.: Ponia Angele, kaip R.Ai??KaA?ponis atsidAi??rAi?? Prienuose?

A. B.: Tiesiog nebegalAi??jo vienas gyventi savo namuose, buvo labai blogos sveikatos. MAi??sA? globos namai Lietuvoje A?inomi kaip senjorams ramiai gyventi, tinginiauti neduodantys namai, A?ia R.Ai??KaA?ponis rado labai gerAi?? emocinAi??, dvasinAi?? ir, pagaliau, dalykinAi?? terpAi??. Pirmiausia, aiA?ku, reikAi??jo pasirAi??pinti jo sveikata. Pas mus gyvena jau A?eA?erius metus ir po to, kai pagerAi??jo sveikata, sakiau: nebandykite tinginiauti, dirbame! AiA?ku, dabar visi sergame ai??zgreimizmuai???, semiotika, visuose mAi??sA? koridoriuose skamba A?ios sAi??vokos, profesoriaus KaA?ponio siAi??lymu PrienA? tiltas pernai pavadintas Greimo vardu. Tai nAi??ra paprastos procedAi??ras, tad A?sivaizduokite, kokio lygio turi bAi??ti socialiniai darbuotojai ai??i?? reikia iA?manyti technologijas, mokAi??ti kalbA?, kontaktuoti su pasauliu. Turime ne vienAi?? akademikAi??, tik ne visA? atsiklausiau, tad negaliu sakyti daugiau pavardA?iA?, taA?iau labai smagu, kad akademinAi?? bendruomenAi?? PrienA? globos namuose graA?iai pritampa. Net Galina DauguvietytAi?? Vilniuje prieA? porAi?? metA? yra pasakiusi, kad niekur kitur negyventA?, tik PrienA? globos namuose.

Senjorai nenori tinginiauti, o mes tiesiog mokam ir verA?iam juos dirbti. Ir matome, kad Lietuvai naudinga, jei devintAi?? deA?imtA? pradedantis senjoras skaito tris praneA?imus Kinijoje, laksto ir rAi??pinasi, nes viena knyga bus verA?iama A? kinA? kalbAi??, o per pastaruosius metus jau pradeda penktAi?? knygAi??, ir bAi??tent Prienuose! Klausimas labai paprastas: jei sveikatos A?iek tiek maA?Ai??ja, ar tu likusiAi?? jos dalA? aukosi vaA?inAi??jimui A? sveikatos A?staigas, maisto gaminimui, buiA?iai, ar verA?iau gyvensi bendruomenAi??je ir visAi?? sveikatAi?? ir energijAi?? skirsi tam, kAi?? darei visAi?? gyvenimAi??, kAi?? labai gerai iA?manai, kas gali bAi??ti A?amA?inta, uA?fiksuota ir pasitarnaus dar ne vienai kartai.

A?ia ir yra globos namA? pranaA?umas ai??i?? mes iA?sprendA?iame buities problemas, pasirAi??piname sveikata, o tu, A?mogau, veik ir bAi??k naudingas Lietuvai, gerink kartA? santykius, bAi??k pavyzdys ir tiltas A? Lietuvos ateitA?.

J. K.: Dabar mAi??sA? senas naujas paA?A?stamas iA? labai akademiA?kA? PrienA? globos namA? pasidalins savo A?spAi??dA?iais.

R. KaA?ponis.: Mano ir jaunesni broliai mirAi??, vienas likau. Turiu neblogAi?? butelA?, kurio dar neturAi??jau atiduoti, kai atvaA?iavau A?ia. Jis normaliai sau egzistuoja, o aA? A?ia. A?ia daug buities klausimA? atpuola, labai neblogas ir maistas, ir aptvarkymas, normalios sAi??lygos. AiA?ku, labai keiA?iasi A?monAi??s, atvaA?iuoja vis daugiau tokiA?, kurie nesikelia iA? patalo.

AA? jau po metA? atsigavau, pradAi??jau normaliai gyventi ir dirbti, kiek reikia, A? archyvus nuvaA?iuoji, A? bibliotekas. PastebAi??jau, kad labai daA?nai atvaA?iuoja Kauno sportininkA?. Pasirodo, Kaune yra sporto muziejus, A?ia labai daug A?moniA? jam padeda. PrienA? globos namai pasidarAi?? tarsi sportininkA? pensionas, o muzikai A?ito neturi. BAi??tA? labai gerai, kad ir muzikams bAi??tA? pensionatas.

Mano sveikata A?ia taip pasitaisAi??, kad dabar guli trys rankraA?A?iai ir dar dvi knygas pradedu. Nors neA?inau, kada jas suspAi??siu paraA?yti, bet yra penkios knygos, kurias reikia iA?leisti. A?ia nebAi??ra to rAi??pesA?io, kuris bAi??tA? gyvenant atskirai.

VeA?Ai??me ekspozicijAi?? A? KinijAi??, mAi??sA? tema buvo Greimas ir semiotika Lietuvoje (kuratorius MisikeviA?ius, kelionAi??s vadovas KuA?inskas), ji buvo labai svarbi propaguojant LietuvAi??.

KompiuterA? A?sigijau grA?A?Ai??s iA? kongreso Kinijoje. Kadangi ten susipaA?inau su labai svarbiais mokslininkais, su kuriais reikia bendrauti laiA?kais, keistis informacija, tai niekaip negalAi??jau iA?siversti be kompiuterio. Dabar jA? po truputA? A?valdau, nors kai kur gana nelengvai sekasi, bet vis dAi??lto jis labai naudingas operatyviam susiraA?inAi??jimui.

ai??zSolfedA?ioai??? paraA?iau 1967 m., jis buvo iA?leistas 1969 m. ir A?iandien yra pagrindinis vadovAi??lis muzikos mokyklose. DvyliktAi?? kartAi?? turAi??jo iA?eiti A?iemet, po daugiau nei keturiasdeA?imties metA?.

J. K.: NorAi??A?iau AudronAi??s paklausti apie MuzikA? senjorA? rAi??mimo fondAi??. Kiek tai idAi??jinis dalykas, o kiek jau yra rimto pagrindo?

A. A?.-N.: Kol kas renkame informacijAi??, kaip galAi??tA? bAi??ti ir, kaip matote, A?monAi??s, geriau uA? mus iA?manantys A?A? darbAi??, tiesiog savaime atsiranda A?alia. Su patarimais, su pavyzdA?iais, kaip yra kitur ir kaip mums geriau pasiekti norimAi?? tikslAi??. O SenjorA? muzikA? rAi??mimo fondo pagrindinis tikslas ir bAi??tA? pasistatyti muzikA? globos namus. Labai nemAi??gstu, kai pakeliui pradedama klausinAi??ti: ai??zO iA? kur tu gausi pinigA??ai??? Jeigu tikslas svarbus, jeigu reikalingas, pinigA? atsiras. Jei ne ai??i?? vadinasi, tai ne taip svarbu, ne taip reikalinga, numirs kaip daugelis idAi??jA?. Bet A?iandien kuo toliau kalbam, tuo labiau matom, kad tai reikalinga. Kadangi MuzikA? sAi??junga dar neturi savo kAi??rybos namA?, net kyla idAi??ja jungti rezidencijAi?? su globos namais. BAi??tA? galimybAi?? priimti iA? uA?sienio padirbAi??ti atvykstanA?ius sveA?ius ir mums patiems atvaA?iuoti su kokia nors programa, renginiu, juose dalyvautA? ir jaunesni A?monAi??s, ir mAi??sA? senjorai, linksmai ir patogiai gyvenantys bendruomenAi??je. Pristatydama A?iAi?? idAi??jAi?? sakiau, kad privalAi??s bAi??ti autobusiukas, kuris veA?ioa A? teatrus ir koncertus, bet ir A?ia pat, kai vyksta kAi??rybinis procesas, senjorus galima uA?imti, A?traukti ai??i?? bAi??tA? naudingos jA? paskaitos, patarimai ir konsultacijos. Ir tuos, kuriems reikia intensyvios globos ir prieA?iAi??ros, bAi??tA? lengviau aplankyti, parodyti jiems dAi??mesA?. Taip vyktA? tikras, natAi??ralus kartA? sugyvenimas. Tai tokia namA? vizija. O lAi??A?A? A?altiniai gali bAi??ti A?vairAi??s. Ai??iandien mes jau turime SenjorA? paramos fondui skirtAi?? sAi??skaitAi??, A?io ai??zDidA?iojo muzikA? paradoai??? tikslas ai??i?? paskleisti A?iniAi??, A?vardyti problemAi?? ir idAi??jAi??. PinigA?, jeigu jie bus tikrai reikalingi, atsiras.

A. B.: Labai smagu girdAi??ti, kad A?iai kultAi??rinei grupei, muzikams, A?adama sukurti oriAi?? buitA?. AA? tikiu, kad taip ir bus, atsiras tie globos namai. Tik iA? karto nevadinkime globos namais ai??i?? geriau muzikA? rezidencija, muzikA? pensionu. Kiek galiu, tiek Lietuvoje stengiuosi kovoti uA? senjorA? orumAi?? pradAi??dama nuo sAi??vokA?. Ir labai aA?iAi?? S.Ai??Krivickui uA? ai??zamA?Ai??jimAi??ai???, nes mAi??sA? socialiniA? paslaugA? A?statyme juk yra sAi??voka ai??zsenyvo amA?iaus A?mogusai???, ji paaiA?kinta, kad tai pensinio amA?iaus A?mogus. AA? iA? visA? tribAi??nA? sakau, kad negalima vartoti tokios sAi??vokos, nejaugi 40-metis gaisrininkas ar policininkas, turintis teisAi?? iA?eiti A? pensijAi??, vadintinas senyvo amA?iaus A?mogumi? Koreguokime sAi??vokas, ieA?kokime oresniA? apibAi??dinimA?.

Tikiu, kad MuzikA? pensionas ar rezidencija iA? PrienA? globos namA? pensiono galAi??s perimti dvasios kAi??rimo, personalo parengimo, A?vairiA? veiklos formA? pavyzdA?. NeA?manomA? dalykA? tikrai nAi??ra. AA? atsimenu, kaip PrienA? pensione kAi??rAi??me sportininkA? veteranA? globos namus, bAi??tent A?iai grupei, nes taip tada susidAi??liojo. Atsirado entuziastA?, ir dabartinio premjero A.Ai??ButkeviA?iaus dAi??ka A?iandien Prienuose stovi pensionas sporto veteranams. GraA?u, kad profesinAi??s grupAi??s jungiasi, tada tikrai galima duoti daug naudos Lietuvai.

A. A?.-N.: YpaA? A?iandien, kai taip trAi??ksta lAi??A?A?, kai atsiranda takoskyra tarp visuomeniniA? organizacijA?, asociacijA? ir biudA?etiniA? A?staigA?. Labai daA?nai iA? biudA?etinAi??s A?staigos A? pensijAi?? iA?leidA?iamas A?mogus pamirA?tamas, o visuomeninAi?? organizacija, profesinAi?? bendruomenAi?? jam gali skirti kur kas daugiau laiko ir dAi??mesio. A?inoma, viskas turi bAi??ti reglamentuota teisiA?kai, mes, kAi??rybinAi??s organizacijos, tokiai veiklai turime gauti atskirAi?? finansavimAi??. Bet jei bAi??sime aktyvAi??s, manau, tikslAi?? pasieksime.

J. K.: S.Ai??Krivicko norAi??A?iau paklausti. AmA?Ai??jimas savoje bendruomenAi??je ai??i?? koks tai pranaA?umas? GalbAi??t yra pavyzdA?iA? Europos SAi??jungoje, tyrimA?, kaip tai atsiliepia tam tikrai amA?iaus grupei, savijautai? Ar A?mogaus savijautai geriau tas mAi??sA? tradicinis agrarinis A?sikabinimas A? savo namus, ar vis dAi??lto buvimas panaA?aus amA?iaus ir interesA? A?moniA? grupAi??je?

S. K.: ManyA?iau, kad bendrauti vien su savo bendraamA?iais gali bAi??ti ne visada A?domu. AA? keturiasdeA?imt metA? buvau susijAi??s su Vilniaus ir KlaipAi??dos universitetais ir iki A?iol gaunu laiA?kuA?iA? iA? savo buvusiA? studentA?. Jie mane vadina akademiniu seneliu, ir man tas labai patinka. TodAi??l manau, kad reikia derinti ir anAi??kA?, ir seneliA?, ir tAi??vA? bendravimAi??. UA?dara socialinAi?? grupAi?? turi tam tikro ribotumo. Sakykim, dabar, interneto laikais, kai A?mogA? galima pasiekti bet kurioje pasaulio vietoje, dar yra kitA? A?vairiA? kartA? bendravimo ir suartAi??jimo bAi??dA?. Tarkim, A?eimos archyvai. DaugybAi?? fotografijA?, kadrA? dabar jau yra skaitmeninAi??se laikmenose, taA?iau yra ir audioarchyvA?, senA? kaseA?iA?, o kaip A?domu iA?girsti senelio, su kuriuo galbAi??t prasilenkei laike, balsAi??. AA? esu prasilenkAi??s su savo tAi??A?io tAi??vais, seneliais. Ir ar ne miela man bAi??tA? iA?girsti juos ar bent pamatyti fotografijas, kurios irgi neiA?liko. Taigi A?eimos archyvA?, A?vairiausiA? dokumentA? tvarkymui reikia laiko, nusiteikimo.

Naudodamasis proga noriu pasakyt, kad kiekviena gyvenimo diena yra dovana, juolab jei dar gali savo srityje ar kaimyniniuose baruose kAi?? nors nuveikti, tai be galo reikA?minga ir svarbu.

Noriu pasakyti apie tuos kaimyninius barus. Matyt, reikia iA? anksto save ruoA?ti galimiems pokyA?iams, kai nebeturAi??si etatinio darbo. AA? paA?A?stu vidutinio amA?iaus A?moniA?, taip pat iA? meno pasaulio, ypaA? vokalistA?, kurie jau galvoja apie gretutines profesijas. PavyzdA?iui, gido, vertAi??jo. PaA?A?stu vienAi?? muzikAi??, mokantA? A?eA?etAi?? kalbA? ir vedantA? ekskursijas vokieA?iA? kalba po Vilniaus senamiestA?.

A. A?.-N.: DAi??koju Sigitui, kad jis kitu aspektu dar kartAi?? palietAi?? tai, kAi?? mes stengAi??mAi??s atskleisti tuose keturiolikoje siuA?etA?. AA?iAi?? Dievui, LRT archyvai gausAi??s.

Rengdami ai??zParadAi??ai??? susidAi??rAi??me su dar viena problema. Prie LMS turime bAi??rA? jaunA? A?urnalistikos entuziastA?, muzikologA?, kurie labai norAi??jo padAi??ti rengti siuA?etus. TaA?iau pasirodAi??, kad jie per maA?ai A?inojo apie ankstesnius laikus, jiems bAi??tA? prireikAi?? per daug laiko sAi??naudA?, kad padarytA? tai, kAi??, pavyzdA?iui, man, padaryti labai lengva, nes aA? tai A?inau, atsimenu… Vadinasi, bAi??tina archyvuoti A?vykius, darbus, mintis. Tegu A?raA?ai bAi??na ir prastesnAi??s kokybAi??s, bet jA? reikia, kad galAi??tum pajusti autentiA?kAi?? laiko dvasiAi??. Ai??sivaizduokite, radome 1958 m. A?urnalo ai??zTarybA? Lietuvaai??? siuA?etAi?? apie muzikuojanA?iAi?? VasiliauskA? A?eimAi??… Kristinai, dabartinei kompozitorei, plaukuose didA?iulis kaspinas pAi??pso, regis, jai tuomet buvo dveji metukai… Tos didA?iulAi??s VasiliauskA? dinastijos atA?akos siekia neA?tikAi??tinas pavardes ai??i?? dirigentAi?? Mirga GraA?inytAi??, dainininkAi?? Evelina AnusauskaitAi??, dar pridAi??kim VainiAi??nA? giminAi??. Ir tokiA? dinastijA? juk nemaA?ai.

Bet jeigu mes nekaupsime, nearchyvuosime, jei nebus ko pamatyti, iA?girsti, paskaityti ar paklausyti, nebus perimamumo: kiekviena diena bus nauja ir kiekvienai kartai atrodys, kad tik ji pradeda reikA?mingus darbus. Manau, pats metas visiems susimAi??styti, kad reikia giminAi??s knygA?, fotografijA? albumA?, A?raA?A? ai??i?? A?iandien tam puikios sAi??lygos (skaitmena, internetas ir pan.). Bet nesureikA?minA?iau vien skaitmeninAi??s terpAi??s ai??i?? privalu iA?saugoti ir ai??zpopieriniusai??? archyvus. Naudodamasi proga noriu padAi??koti ai??zMuzikA? paraduiai??? televizijos siuA?etus kurianA?iai kAi??rybinei grupei. MontaA?o reA?isierius Algis Bigelis ir reA?isierAi?? GraA?vyda Ai??ukytAi?? taip uA?sidegAi?? mAi??sA? idAi??jomis, kad, juokaujame, ir septynioliktai A?ventei parAi??pinsime neprastesniA? siuA?etA?, o gal net visAi?? maratonAi?? jais uA?pildysime… Nes tai labai smagu, turininga ir emocionalu.

J. K. Neabejoju, kad tai A?manoma. DAi??koju visiems uA? paA?nekesA? ir linkiu, kad aptarti sumanymai sulauktA? pritarimo ir palaikymo visA?, kurie gali padAi??ti juos A?gyvendinti.