DokumentinAi??s miniatiAi??ros

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS: Laima PetrauskienAi??
DATA: 2012-08

DokumentinAi??s miniatiAi??ros

Laima PetrauskienAi??

Anoj pily?

VaikA?tinAi??ju po labai modernA? dailAi??s muziejA? Taline. Per tAi?? modernumAi?? net sunku suvokti, ar viskAi?? jau esi apAi??jAi??s, nes kai kurie koridoriai A?iek tiek primena labirinto mA?sles. Kai jau atrodo, kad viskAi?? apA?iAi??rAi??jau ir nusileidusi A? pirmAi??jA? aukA?tAi?? lAi??kuriuoju savo kompanijos, dar ai??ztebeblAi??dinAi??janA?iosai??? po labirintus, pamatau kaA?kaip keistai paslAi??ptAi?? salAi?? ai??i?? visai A?one, tolokai nuo kitA? koridoriA?. Ne vien tik nuoA?alAi??, bet dar ir rAi??sys. A?ia estai paskyrAi?? nemaA?Ai?? plotAi?? savo iA?eivijos dailei. O kodAi??l rAi??syje? KodAi??l taip toli nuo kitA? ekspozicijA?? Taip ir nesuA?inosiu. Juk negalAi??tA? bAi??ti rAi??syje dAi??l vieno vienintelio objekto, kai tiek daug paveikslA? aplinkui; bet vienas objektas tame rAi??syje tikrai labai tiks prie rAi??sio. Nusileidus laiptais A?emyn, tarp visA? modernybiA? iA?kart patraukia akA? lyg ir nemodernus paprastas objektas. Gal A?iuolaikiA?kas tik tuo, kad anksA?iau tokiA? objektA? niekas daile nevadino. PaprastA? lentA? geometrinAi?? figAi??ra su veidrodA?iu viduryje. Grubiai aptaA?ytos lentos kvepia kaimu ir tikra A?iluma, kuriAi?? skleidA?ia medis, A?iluma, traukianti prieiti. Kaip ir dera moteriA?kai bAi??tybei, pirmiausia A?velgiu A? save objekto veidrodyje. PavargAi??s nuo kelionAi??s veidas, pajuodAi?? paakiai. Muziejai, ypaA? dideli, iA? manAi??s nusiurbia pusAi?? gyvybAi??s, jei ne daugiau. Vaizdelis taip sau. O dabar lenkiuosi prie objekto pavadinimo. !!! Nesurandu savo A?odyne atitinkamo iA?tiktuko. Be abejo, paA?iurpstu ai??i?? nevalingai pradedu galvoti, kad mano paA?ios vaizdelis jau A?iek tiek prie pavadinimo pradAi??jAi??s derintis. A?aibiA?kai perprantu dailininko kAi??slus ir, kerA?ydama jam, net neA?vilgteliu A? jo pavardAi??. Tepasikaria, darysiu atvirkA?A?iai, nei ponas dailininkas norAi??jo. O jis labai norAi??jo, kad jo pavardAi?? iA?kart atsiminA?iau. IA?kart ir visiems laikams. A?inau, esu A?sitikinus, kad A?ia vyro darbas. Nes velnias yra vyriA?kosios giminAi??s. Gal estiA?kai ir ne vyriA?kos, bet lietuviA?kai tai jau tikrai. Dabar visai kitomis akimis tyrinAi??ju lentA? iA?dAi??stymo geometrijAi??. KodAi??l aA? jos iA? karto neperpratau? Taip, forma tiksliai atitinka pavadinimAi??, gi medA?io faktAi??ra ai??i?? visiA?kai ne. Gudru. Privilioti A?iAi??rovAi?? prie tA? A?iltA? lentA?. Kad nesuvoktum iA? tolo. Kad patektum A? spAi??stus. Kad nesugalvotum aplenkti ir nesiartinti. Ai?? spAi??stus patekau. PaA?iu moteriA?kiausiu bAi??du. Bet tik iA? dalies ai??i?? A? dailininko pavardAi?? tikrai neA?iAi??rAi??siu. A?inau, kad nereikia, visiA?kai nereikia A?iAi??rAi??ti antrAi??kart A? veidrodAi??lA?. TaA?iau kaA?koks sunkiai suvokiamas smalsumas ima virA?A? ir dar kartAi?? A?velgiu A? save. Dar prasA?iau, dar labiau derinuosi prie pavadinimo. Einu A?alin. Ir vis dAi??lto pradedu pati su savimi kaA?kokA? velniA?kAi?? A?aidimAi??. UA?sikrAi??A?iau nuo velniA?ko objekto? Sakau sau: ai??zNebAi??k bailAi??. O gal pabandyk visai realiai viskAi?? A?sivaizduoti?ai??? GrA?A?tu ir treA?iAi??kart A?iAi??riu A? save veidrodyje, ir perkeliu save A? visai kitAi?? geometrinAi?? plokA?tumAi??. IA? vertikalios ai??i?? A? horizontaliAi??. Taip, visiA?kai A?manoma A?sivaizduoti. O dabar tikrai taA?kas. Dabar kuo greiA?iau tolyn, tolyn, tolyn nuo objekto. Objekto pavadinimas: ai??zKarsto galas su veidrodAi??liuai???. ai??i?? Buvau Anapilyje, ai??i?? pasigiriu draugams, kai visi susibAi??gam A? muziejaus kavinukAi??. ??? Ai??A?kart pritrAi??ksta garsiniA? iA?tiktukA? mano draugams, bet jA? veiduose uA?siraA?o tikrai daugiau nei vienas klaustukas. Ir dar A?is bei tas, perdAi??m smalsaus. Matau, kaip A?tariai ir atidA?iai jie apA?iAi??ri mano arbatos puodelA?. Bet kAi?? ten vaizdingo pamatysi, juk neuA?raA?yta cheminAi?? arbatos priedA? formulAi??. Ir ne kavos tirA?A?iai ten, iA? kuriA? galima iA?siburti savo ateitA?. Pasirodo, niekas rAi??sio nepastebAi??jo. Nepaisant to, visi sutartinai neigiamai papurto galvas, kai pasiAi??lau ten apsilankyti, A?iek tiek papasakojusi apie savo atradimAi??; A?inoma, taktiA?kai nutylAi??dama apie eksperimentus su savimi skirtingose plokA?tumose. UA?teks, muziejus didA?iulis ir A?domus, jie jau pavargo viskAi?? apA?iAi??rinAi??dami. Taip ir lieka nesusipaA?inAi?? su estA? iA?eivijos daile. Ar aA? dAi??l to kalta? Ar tas velnioniA?kas dailininkas? O gal vis dAi??lto ai??i?? rAi??sys? Mistiniu bAi??du iA?likusios nevienodos eksponavimo sAi??lygos darbams, sukurtiems skirtinguose pasauliuose. Netolimoje praeityje ai??i?? beveik arba visai pogrindyje, o dabar, atgautos NepriklausomybAi??s laikais ai??i?? rAi??syje.

RaA?ymas ir bendravimo problemos

Ai??prasta pasigirti savo paA?intimis su garsenybAi??mis, o ypaA? tuomet, kai jos jau Anapilyje. Lyg ir tampi vertesnis kitA? ir savo paties akyse, jei paA?inojai tAi?? ar kitAi?? asmenA?. Kam toks A?iAi??ros kampas patogus ar A?domus, gali A?A? raA?inA? vertinti bAi??tent taip. TaA?iau galima A?iAi??rAi??ti ir kitaip ai??i?? kaip bandymAi?? atspAi??ti vienAi?? iA? galimA? psichologiniA? prieA?asA?iA?, skatinanA?iA? imtis plunksnos, prieA?asA?iA?, susijusiA? su raA?ytojo charakterio savybAi??mis. Arba dar ir treA?iaip, A?iek tiek humoristiA?kai ai??i??Ai?? kaip patarimAi?? ai??zVasaros literatAi??ros seminarA?ai??? dAi??stytojams, taikantiems A?vairius kAi??rybinio raA?ymo tobulinimo bAi??dus. RiA?ardas Gavelis. Arnoldo Baryso nuotraukaRiA?ardas Gavelis. Arnoldo Baryso nuotraukaKnygoje ai??zBliuzas RiA?ardui Gaveliuiai??? raA?oma, kad jis bendravo su nedaug kuo, nes su nedaug kuo ir norAi??jo bendrauti. Pats pasirinkdavo bendrystAi??, bAi??tent tAi??, kuri teikdavo jam daug dvasinio peno. ManyA?iau, kad buvo ne vien tik taip, buvo ir visai atvirkA?A?iai. Jis bandydavo rinktis, bet atsako toli graA?u ne visada sulaukdavo. Ar tai buvo blogai, ar gerai? AtrodytA?, kvailas klausimas ai??i?? kas A?ia gero, jei su tavimi nenori bendrauti? Ne visai kvailas. Paprastu atveju, be abejonAi??s, nieko gero. O raA?ytojo atveju neA?inia, gal kaip tik A?ia yra tas blogis, kuris iA?eina A? gera. MokslA? akademijos aspirantA? bendrabutyje Gavelis gyveno tame paA?iame ilgame koridoriuje, kaip ir aA?, visai netoli, uA? dvejA? durA?. Tariuosi A?inanti kai kuriA? jo neA?prastA? vizijA? materialA?jA? pagrindAi??, nes A?is bei tas, labai panaA?aus, pavaizduoto ai??zVilniaus pokeryjeai???, tuomet gerokai stulbinanA?io mus, gana ilgAi?? laikAi?? vyko visai jo panosAi??je ir negalAi??jo nepalikti antspaudo sAi??monAi??je. Bet A?A?kart ne apie tai. Ai??A?kart apie raA?ytojo bendravimo problemas. Jis norAi??jo bendrauti, bet nelabai mokAi??jo uA?megzti kontakto, tAi?? nesugebAi??jimAi?? dangstydamas arogantiA?kumu. Nors arogancijai tuomet jokio pagrindo dar nebuvo, jokia A?A?ymybe dar nebuvo tapAi??s, buvo paprastas aspirantas, kaip ir mes visi. Kartais sugalvodavo kerA?yti A?itai, jo supratimu, nekomunikabiliai iA?orinei aplinkai uA? per maA?Ai?? dAi??mesA? jam; A?inoma, kerA?ydavo ne paA?iu inteligentiA?kiausiu bAi??du ir bendravimo galimybes dar labiau susiaurindavo. Kaip A?prasta sakyti, dAi??l kerA?tavimo raA?ytojas nekaltas, kalta aplinka, o iA? tikro kaltas tik tas nelemtasis alkoholis. Gerokai vAi??liau, daugiau kaip po dvideA?imties metA?, jau bAi??damas A?A?ymybe, Gavelis atvaA?iavo A? mAi??sA? anglA? kalbos stovyklAi??. Stovyklos, be abejo, yra sukurtos A?monAi??ms bendrauti ir jos visai nepatogi vieta vieniA?iams; jose vienas nepabAi??si, arba pradAi??si draugauti, arba neiA?kentAi??s pabAi??gsi. RaA?ytojas atvaA?iavo su A?mona, labai graA?iai ir lengvai sugebanA?ia bendrauti su bet kuo ir bet kada. NijolAi?? buvo jo ryA?ys su iA?oriniu pasauliu, ryA?ys, veikiantis be trukdA?iA? ir komplikacijA?, net neA?sivaizduoju, kAi?? jis bAi??tA? veikAi??s be jos; tikriausiai, bAi??tA? pasprukAi??s po dienos, o iA?buvo keletAi?? dienA?. Ji su humoru iA?taA?kydavo A? A?alis savo vyro kompleksus, o jis dAi??l to iA?taA?kymo nAi?? kiek neA?siA?eisdavo, tikriausiai suprasdavo, kad mainais gauna normalA? bendravimAi?? su aplinkiniais.

Gyvenimo esmAi?? labai paprasta. Atsisakymas ai??i?? A?tai visa ko esmAi??, mokAi?? save Aurelijus. Joks A?mogus A?iame pasaulyje negali patenkinti visA? savo norA?. A?mogaus norai beribiai, o pasaulio siAi??lomos galimybAi??s ribotos. Vilniaus pasaulis yra itin savotiA?kas ai??i?? jo siAi??lomos galimybAi??s visai ribotos. IA?mintingas vyras, mokAi?? save Aurelijus, atsisako savo norA?, idant pritaptA? prie bet kokio pasaulio. Tarkime, ir pats tikrai turAi??jo seksualiniA? norA?, bet A?it buvo atsisakAi??s jA? jau bent keletas mAi??nesiA?. Gyvenimo esmAi?? ta, toliau mokAi?? save Aurelijus, kad atsisakytumei kuo didesnio kiekio norA?, tada bAi??si laiminga.
R. Gavelis. ai??zVilniaus arhatasai???

TaA?iau, kai A?alia A?monos nebAi??davo, jautAi??si jo susikaustymas bandant su kuo nors pradAi??ti pokalbA?; kaip ir anuomet, jaunystAi??s laikais, A?iAi?? savo savybAi?? jis tebedangstAi?? arogancijos kauke, dangstAi?? dar meistriA?kiau ir natAi??raliau. Nieko stebAi??tino, jog paA?nekovams tokia bendravimo pradA?ia nelabai patraukli, nieko nuostabaus, kad bendravimo subjektams visada lengviau iA?tverti tikrAi?? ar tariamAi?? pasipAi??timAi??, sklindantA? iA? paprasto A?mogaus, nei iA? A?A?ymybAi??s. Subjektus apimdavo A?altukas. Per paA?iAi?? karA?A?iausiAi?? vasaros dienAi??. O gal tiksliau pasakyti ai??i?? persiduodavo A?iek tiek stingdantis susikaustymas iA? kalbinanA?iojo pusAi??s. ai??i?? A?inai, A?iandien per pietus prie mano stalelio atsisAi??do Gavelis ir pradAi??jo mane kalbinti, ai??i?? pasiguodAi?? (ne pasigyrAi??) draugAi??, ai??i?? ir aA? pagalvojau: kaip gerai, kaip gerai, kad ant stalelio tarp mAi??sA? abiejA? stovi didelAi?? gAi??liA? puokA?tAi??. ai??i?? A?inai, ai??i?? po dienos jai atitarsiu, ai??i?? A?iandien per pietus prie mano stalelio atsisAi??do Gavelis ir pradAi??jo mane kalbinti. Ir aA? pagalvojau ai??i?? kaip gerai, kad tu vakar papasakojai apie gAi??liA? puokA?tAi??. AA? irgi uA? jos pasislAi??piau. GraA?iai uA?simaskavau gAi??lAi??mis. Norintiems patikrinti hipotezAi??, ar tikrai bendravimo trAi??kumas skatina griebtis raA?ymo, galima pasiAi??lyti labai paprastAi?? bAi??dAi??. Ai??is bAi??das taip pat galAi??tA? bAi??ti ir receptu tiems, kurie trokA?ta kuo greiA?iau tapti raA?ytoju. UA?sidarykite vienuolyne arba iA?vaA?iuokite ilgam A? negyvenamAi?? vietovAi??. TokiA? vietoviA? yra ir Lietuvoje, nereikAi??s labai toli ieA?koti, pavyzdA?iui, raA?ytojo Juozo Tumo-VaiA?ganto gimtasis MalaiA?iA? kaimas. Unikalaus groA?io kaimas, A?velgiant tiek lietuvio, tiek europieA?io akimis, o be to, gal dar ir A?kvepianti raA?ytojo dvasia ten plevena. PrieA? porAi?? metA? MalaiA?iuose tegyveno viena moA?iutAi??, neA?inau, ar kas ten belikAi?? dabar.

Tame kraA?te A?iema trukdavo aA?tuonis mAi??nesius. Kitiems metA? laikams likdavo keturi. TaA?iau upAi?? niekad neuA?A?aldavo iki galo. Jos tAi??kmAi?? nelyginant gyva turAi??jo alsuoti oru ir regAi??ti pasauli. Ji nepasidavAi?? jokiems speigams, buvo nenugalima tarsi bendra visA? prie jos A?kurdintA? A?moniA? gyvenimo tAi??kmAi??. GalAi??jo praA?Ai??t deA?imtys, A?imtai, tAi??kstanA?iai. TaA?iau jokia jAi??ga negalAi??jo prapuldyti visA? ligi vieno. Upe plaukAi?? vieniA?as netaA?ytA? rAi??stgaliA? plaustas. Jis yrAi??si pirmyn pamaA?u, lyg bAi??tA? mirtinai pavargAi??s. Ai??alA?io genami A?vAi??rys stabtelAi??davo pakrantAi??je ir nulydAi??davo ji bugA?A?iais A?vilgsniais. TaA?iau plaustui jie nerAi??pAi??jo, jis ieA?kojo A?moniA?. O A?moniA? vis nebuvo ir nebuvo. Plaustas buvo tuA?A?ias. Tik labai gerai A?siA?iAi??rAi??jAi??s bAi??tum pamatAi??s ant vidurinio jo rAi??sto kreivAi?? balkA?vAi?? dAi??mAi?? ai??i?? gal suledAi??jusi A?vAi??reli, gal A?enklAi??, o gal tik neryA?kA? miraA?Ai??, neaprAi??piamAi?? sniegynA? atspindA?.
R. Gavelis. ai??zBerankisai???

Visai tikAi??tina, kad tuomet, kai labai pasiilgsite A?mogiA?kojo bendravimo, mintyse imsite kalbAi??tis pats su savimi, su savo buvusiais ir esamais draugais, vaizduotAi??je graA?iai bendrausite su tais, su kuriais kaA?kada labai norAi??jote bendrauti, bet kontakto uA?megzti taip ir nepavyko, A?odinAi??je dvikovoje greitai ir meistriA?kai paguldysite ant menA?iA? savo prieA?ininkus. Visai tikAi??tina, kad po tokiA? pavykusiA? ir pergalingA? dialogA? skubiai griebsitAi??s plunksnos jiems A?amA?inti, taA?iau tuomet, kai baltame popieriaus lape viskas dar kartAi?? atgis, pastebAi??site, jog ai??ztas viskasai??? atgijo ne visai taip, kaip mintyse, o gerokai A?domiau ir sudAi??tingiau; bAi??tent tuo momentu, kai tAi?? pastebAi??site, jau bAi??site paleidAi?? dA?inAi?? iA? butelio. Jis pradAi??s A?nabA?dAi??ti A? ausA? daugybAi?? istorijA?, o vAi??liau, kai tos istorijos taip pat bus iA?guldytos popieriaus lape, A?elmiA?kai paklaus: argi tas tavo primargintas popieriaus lapas su personaA?ais, kurie elgiasi taip, kaip tu nori, kalba taip, kaip tau patinka ai??i?? taigi, ar tas mielas popieriaus lapas nAi??ra visai A?domus realaus bendravimo pakaitalas? Ar tai nAi??ra svarbi paskata tAi??sti tai, kAi?? pradAi??jai? TAi??sti tol, kol negalAi??si sustoti net ir tuomet, kai tikrojo bendravimo bus per kraA?tus; tAi??sti tol, kol vienAi?? graA?iAi?? dienAi??, uA?sigeidAi??s pabAi??ti A?domioje draugijoje, pradAi??si sukti galvAi?? ai??i?? kokiAi?? gi kompanijAi?? geriau bAi??tA? pasikvietus A? sveA?ius ai??i?? realiAi?? ar tAi?? kitAi??, alternatyviAi??, iA? mielo popieriaus lapo? Be abejo, receptas nAi??ra labai naujas, tik A?A?kart ai??i?? su lietuviA?kais prieskoniais.