Du apsakymai

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Vidas MorkAi??nas
DATA: 2012-04

Du apsakymai

Vidas MorkAi??nas

SkenduolAi??s

Kai motinAi?? pagaliau rado, ji atrodAi?? kaip gyva: pilkA?vai melzganas veidas, tuA?A?ios purpuru uA?putusios akys, ant sugeibusio kaklo, ant rankA? ir kojA? A?akaliA? ai??i?? spieA?iai pAi??liniA?. GulAi??jo ji klane. SudilAi??s kAi??nas kaip visada trenkAi?? puvAi??siu ir raugu.

Be A?eimininkAi??s likAi??s paltas tuo metu, droviai panarinAi??s peA?ius, jau kabojo miestelio skuduryne. Dar neA?inojo varganas, kokia siaubinga dalia jo laukia pas svetimAi??.

Sniegeno. KaA?kokie tetAi??s A?alzganomis liemenAi??mis, minkydami A?liAi??gAi??, A?kiA?o motinAi?? A? juodAi?? maiA?Ai??. PrakaitAi??lAi?? (taip jAi?? patyliukais vadindavau, mat A?usdavo dAi??l menko nieko) perlieta prisiminimo sutirtAi??jo ir, traA?kindama negyvus stagarus, be tako nuklapatavo atgal A? vamzdA?. Ai?? namus. Tas prisiminimas buvo A?it koks. SykA?, dar senuosiuose namuose, motinos iA?koneveikta, kam apsimyA?usi patale ai??i?? ant susmirdusio, balaA?in kokiA? gyviA? knibA?danA?io A?iuA?inio, ai??i?? taigi iA?plAi??sta ir prigAi??sdinta atrAi??A?Ai?? A?itaip: ai??zTave paA?iAi?? A? juodAi?? maiA?Ai?? A?kiA? ir iA?veA?, matysi, kaip A?kiA?.ai???

Vamzdyje PrakaitAi??lAi?? A?liAi??A?a nuropojo prie to paties, tik dabar dar ir apsvilusio A?iuA?inio ir vargais negalais atplAi??A?Ai?? prie asbesto priskretusA? jo kampAi??. A?ia, susukusi A? mAi??lynai raudonAi?? plastikinA? draiskalAi??, mergaitAi?? slAi??pAi?? didA?iausiAi?? savo bledAi?? ai??i?? tris lapus, kadaise slapA?ia iA?plAi??A?tus iA? pusbrolio atsiveA?tos knygos apie dievulA?. PieA?inius tuose lapuose ji A?iAi??rinAi??davo vos iA?taikiusi progAi??.

Tamsiai A?alias, A? dAi??A?Ai?? panaA?us automobilis su motinos kAi??nu sunkiai uA?siropA?tAi?? A? vieA?kelA? ir pasuko miestelio link.

PrakaitAi??lAi?? prieA?ais save pasidAi??jo suA?iurintAi??, nuA?iupinAi??tAi?? lapAi?? ir pratrAi??ko kaip iA?manydama jo atsipraA?inAi??ti, kad linkAi??jo mamytei juodo maiA?o. Dievulis buvo labai graA?iai nupieA?tas su aukA?ta kepure ir A?autuvu, iA? kurio A?ovAi?? A? dangA?. Ai??autuvAi?? siautAi?? baltA? dAi??mA? kamuoliai. A?ia pat, paklaikAi??s iA? siaubo, rankas grAi??A?Ai?? juodas velnias. Ai??iam prie kojA? gulAi??jo negyvas, matyt, nuA?autas, avinAi??lis.

Motinos gale vAi??jas narA?Ai?? jos migA? ai??i?? A? ragAi?? sustirusius skarmalus. Ant paveikslAi??lio nusileido kelios pasiklydusios sniegulAi??s. PrakaitAi??lAi?? A?suko brangenybes A? plastiko skiautAi??, pakiA?o po A?iuA?iniu ir iA?ropojo laukan. Snyguriavo baltai ir juodai ai??i?? iA? senA?jA? jA?dviejA? namA? vAi??jas neA?Ai?? suodA?ius. MergaitAi?? nuA?velgAi?? gaisravietAi??. Po jAi?? vAi??l blaA?kAi??si alkis. Juodos spalvos, be akiA? ir, A?inoma, be burnos. Ai??iaurio tAi??somas stvarstAi??si atsikiA?usiA? nuodAi??guliA?, nemaloniai A?eA?Ai??damas puldinAi??jo tai A?en, tai ten. Galiausiai A?sikibo stirksanA?io torA?ero stiebo (gaubtas ir laidas buvo nudegAi??) ir paA?Ai??lo A?nirtingai plazdenti.

SusigAi??A?usi duksliame, kone kelius siekianA?iame treninge su dviem sukryA?iuotomis letenAi??lAi??mis ant krAi??tinAi??s (iA? tikrA?jA? antsiuvas vaizdavo teniso raketes, bet argi mergaitAi?? galAi??jo tai A?inoti), PrakaitAi??lAi?? nukrypavo A? andainykA?tAi?? sodybAi??, kur vAi??lyvo rudens lietAi??s atkakliai gaivino jau beiA?vAi??stantA? svilAi??siA? tvaikAi??, vAi??jai A?arstAi?? niekaip neiA?pustomus paiA?us. Eidama tarp dviejA? nudegusiA? obelA?, mergaitAi?? nejuA?ia pakAi??lAi?? akis A? A?akA? stagarus. Nekokio toje panamAi??je bAi??ta vaismedA?iA? gyvenimo, o mirAi?? jie siaubingoje kanA?ioje.

MaknA? makna virtusiame darA?ioke ji parklupo ant nujuodusiA? bulvienojA?, suleido pirA?tus A? purvAi?? ir A?niko rausti. RumA?Ai?? be atodairos, nevaikiA?kai uA?sispyrusi, nors lAi??A?inAi??jo nagai, kraujavo panagAi??s ai??i?? giliau A?emAi?? buvo kieta ir bergA?dA?ia. Tokia pat kaip tada, kuomet jodvi dar gyveno A?ia. IA?kreivojusi gerAi?? galAi?? vagos, PrakaitAi??lAi?? rado tik aliuminines A?ukutes, kurias kadaise aA? jai ir dovanojau. To ji neprisiminAi??. NusviedAi?? jas A?alin, ir tiek.

Nieko nepeA?usi mergaitAi?? kartAi??, antrAi??, treA?iAi?? spyrAi?? gerokam grumstui. Staiga jai pasiutusiai uA?niA?o iA?bertAi?? kaklAi??. Iki kraujo gremA?dama A?aA?us, PrakaitAi??lAi?? lankstu apAi??jo praA?uvusius namus. Ai?? tuos nuodAi??gulius, A? bauginamai plazdantA? juodAi?? skivytAi?? nenorAi??jo nAi?? A?iAi??rAi??ti. NeA?ildAi?? A?ia jos A?irdelAi??s jokie malonAi??s prisiminimai, nebuvo A?ia ko gailAi??tis ar ilgAi??tis. Nei manAi??s, nei kitA? A?eimynykA?A?iA? mergaitAi?? neatminAi??. PrisiminAi?? tik motinos ir jos sveA?iA? gargaliavimus, gagenimus, cypavimus ir blogus savo darbus bei visokius nusiA?engimus ai??i?? bledes ir kAi??rvas. JA? buvo be skaiA?iaus.

PriAi??jusi A?alzgana pluta uA?akusiAi?? paplavA? duobAi??, prie kurios mamytAi?? iA?sitraukdavo kitus, PrakaitAi??lAi?? lyg ir iA?girdo kaA?in kAi?? dainuojant. Nesumojo ai??i?? paA?ioje duobAi??je ar skurdA?iame krAi??myne atokiau.

Prie pakrypusios bAi??delAi??s, kurios ugnis tada kaA?kodAi??l pasigailAi??jo, mergaitAi?? stenAi??dama skausmingai iA?situA?tino. NeuA?Ai??jo A? vidA? ne todAi??l, kad bAi??tA? bijojusi (kalbAi??ta, jog iA?vietAi??je vaidenasi), o iA? staiga sukilusio piktumo, iA? akstino parodyti, kas jai yra tie degAi??siai su plevAi??suojanA?ia juoda skiaute, visa ta atgrasi erdvAi??. Kad bAi??tA? svariau, garsiai dar suA?uko:

ai??i?? Pasasy pamakalai!

KAi?? tai reiA?kia, ir pati neA?inojo.

Kadaise patikimai, su meile statyta bAi??delAi?? per ilgus metus iA?klebo, geros, kruopA?A?iai suleistos lentos aptreA?o, iA?siklaipAi??. Ak, daugel A?i senolAi?? bAi??tA? galAi??jusi papasakoti apie A?mones, kuriems atrodo, kad iA?einamojoje niekas, netgi Dievas jA? nemato… Perverta surAi??dijusia vinimi ten kabojo knyga. Dalis susiraukA?lAi??jusio virA?elio ai??i?? kaip tik su autoriaus pavarde ai??i?? buvo nudrAi??ksta. LikAi??s tik pavadinimas ai??i?? REPORTAA?AS IAi?? KIAUAi??INIO. PrakaitAi??lAi?? raidA?iA? nepaA?ino, ir nei tas pavadinimas, nei pati knyga jai nerAi??pAi??jo. Prireikus, bAi??davo, iA?plAi??A? vienAi?? kitAi?? sugeltusA? lapAi??, ir tiek.

Nakvojo ji namuose ai??i?? vamzdyje. Kaip A?manydama gAi??A?Ai??si, rietAi??si ant kieto, apA?alusio A?iuA?inio. Vos pakrutindavo nutirpusiAi?? kojAi?? ar rankAi??, vargiai sukaupta A?iluma kaipmat iA?garuodavo. Tekdavo jAi?? vAi??l jaukintis. todAi??l mergaitAi?? iA? paskutiniA?jA? stengAi??si nejudAi??ti. NejudAi??ti, neprakaituoti, nesvajoti apie maistAi?? ai??i?? iA?Ai??das konservA? dAi??A?utAi??je, iA? sunkveA?imio vieA?kelyje iA?kritusA? runkelA?, patvorio grybAi?? melzgana kepure.

VirA?utinAi??je vamzdA?io iA?gauboje A?iojAi??jo kiaurymAi??. PrakaitAi??lAi?? neatsispyrAi?? saldA?iam bauguliui ai??i?? nors tirtAi??dama, vis dirsA?iojo ton pusAi??n. Bet pro skylAi?? niekas, net blausi A?vaigA?dAi??, A? jAi?? taip ir nepaA?velgAi??. Tiesa, kartAi?? pro prakiurAi?? vidun lyg ir A?slydo kaA?in koks tamsus gumulAi??lis, taA?iau mergaitAi?? tuo metu snAi??duriavo; sykA? motinos gale lyg ir suA?mAi??A?avo kaA?koks blandus pavidalas, bet nusisukusi PrakaitAi??lAi?? nieko nematAi??.

Laukan ji iA?ropojo dar tamsoje. Tvyrojo pageli, kiaurai gerianti A?varba. MergaitAi?? atgalia ranka brAi??kA?telAi??jo sau per kaktAi?? ir pauostAi?? rankovAi??. Ai??i trenkAi?? svilAi??siais, samagonu, dar kaA?kuo. Bene primyA?tais giltinAi??s triusikais, ai??i?? taip sakydavo mamytAi??. Netoliese A? glitA? krantAi?? patyliukais teA?keno vanduo. Nuo vamzdA?io mergaitAi?? jo nematAi??. Bet A?inojo, kad vanduo ai??i?? juodas kaip niegras. Tik neA?inojo, kas tai yra. Buvo girdAi??jusi motinAi?? ir ne vienAi?? tetAi?? skundA?iantis, esAi?? dirba kaip juodi niegrai, o chuikAi?? gauna. Kas ta chuika, mergaitAi?? irgi neA?inojo. Matyt, suaugusieji gavAi?? jAi?? gerai paslAi??pdavo.

A?mai suvokusi galinti daryti, kas A?aus A? galvAi??, PrakaitAi??lAi?? iA? nejaukumo net pasipurtAi??. NutarAi?? A?sidienojus eiti A? A?abakA?tynAi?? paA?iAi??rAi??ti kAi??tvielos krAi??mo. IA? pradA?iA?, prieA? porAi?? metA?, tai buvo paprasA?iausias spygliuotos vielos ritinys, smala A?ino kieno numestas A? aukA?tAi?? A?olAi?? krAi??myne, kur melioratoriai ateidavo pietauti ir daryti gramo. VasarAi?? A?ia A?irA?kaudavo paukA?A?iukai, A?sivAi??lusios tarp A?akA? A?vilgAi??davo tuA?A?ios bulviA? traA?kuA?iA? pakuotAi??s, pAi??psodavo musiA? apspistos iA?matA? krAi??velAi??s. Rudenyn A?is ne itin sudAi??tingas pasaulis nutykdavo, aukA?ta A?olAi?? ir veA?lAi??s krAi??mai pamaA?Ai??le virsdavo rusvai pilku stabarynu. IA?neA?iojAi?? pakuotes (ak, kaip godA?iai PrakaitAi??lAi?? dabar iA?laiA?ytA? tAi?? blizgantA? sAi??rumAi??) vAi??jai iki pat A?iemos A?iurindavo A?abarus, brazgindavo pastirusias A?akas.

Mergaitei patikdavo stebAi??ti, kaip keiA?iasi spygliuota viela. Pirmiau suriA?tas, ritinys ilgainiui iA?silaisvino. IA? pradA?iA? tik pasilenkusi ir labai atidA?iai A?siA?iAi??rAi??jusi PrakaitAi??lAi?? ant blausiai A?vilganA?ios gijos su atsikiA?usiais dygliukais pastebAi??jo pirmuosius rAi??dA?iA? taA?kelius. Jie iA? lAi??to, labai iA? lAi??to jungAi??si ai??i?? vienas prie kito, tas dar prie kito, ai??i?? o paA?iAi?? vielAi?? neskubriai, tarytum ieA?kodama tinkamiausios formos, lankstAi?? neregima ranka. PavasarA? spygliuotAi?? it koks vijoklis A?sikibo jauno krAi??melio ir pasistiebAi?? aukA?tyn. Rudenok augmuo nugeibo ir sunyko, o viela taip ir liko styroti. SykA?, kai jau atrodAi?? visiA?kai surAi??dijusi, mergaitAi?? pamAi??gino galiukAi?? nulauA?ti. Viela akimirksniu iki kraujo sugylAi?? pirA?tus. ai??zOt kAi??tvielaai???, ai??i?? tik tiek sumarmaliavo apspangusi mama, kai PrakaitAi??lAi?? parbAi??gusi namo jai pasiguodAi??.

PastarAi??jAi?? A?iemAi?? kAi??tviela A?mantriai iA?siraitAi??, o kadangi rAi??dimis nuAi??jusios atkarpos A?en ten neiA?laikAi?? sniego svorio ir pertrAi??ko, atrodAi??, jog ji iA?siA?akojo. PavasarA? vienAi?? apatiniA? A?akA? apgobAi?? kuplus A?olynas, bet ji (toliau nuo pagrindinAi??s gijos) pro jA? vis dAi??lto prasiskverbAi??. IA?rodAi?? taip, lyg viela bAi??tA? iA?leidusi atvaA?Ai??.

PrieA?ryA?io tamsoje tiesiai per akmenuotAi??, duobAi??tAi?? laukAi?? PrakaitAi??lAi?? vAi??l klypino A? senuosius namus. Per didelis deA?inysis sportbatis atkakliai A?iojosi, tad nuogais kojos pirA?tais ji vis pajusdavo plynos A?emAi??s A?altA?. Po glitaus purvo sluoksniu jau stingo gruodas.

Ai?? vakarykA?A?iai darA?e iA?raustAi?? vagAi?? per naktA? spAi??jo prisnigti, bet tas dar netikras lapkriA?io sniegas veikiai tiA?o, gaiA?o. Aitriai dvokAi?? A?lapdribos suvilgyti nuodAi??guliai. Net ir aprAi??kAi??s torA?ero strypas apyblandoje spindAi??jo, mat nikeliuotas. JuodAi??jAi?? alkio skiautAi?? vAi??jas buvo pagaliau nuplAi??A?Ai??s ir pradanginAi??s, bet dabar mergaitAi?? juto po skrandA? rAi??plinant kaA?kokA? kibiakojA? gyvA?. Jai gAi??lAi?? nubrozdintus kelius, kiaurai vAi??rAi?? A?varba, aplink lyg rAi??kas tvenkAi??si baimAi??. Kad nepravirktA?, PrakaitAi??lAi?? prikando apatinAi?? lAi??pAi??. Paskui nuo kaktos nubraukAi?? laA?us pirA?tu ir jA? aplaiA?Ai??. Prakaitas buvo rAi??gA?tus. Ji iA?sispjaudAi?? ir nukebeldA?iavo prie darA?inAi??s, kuri atokiau dunksojo lyg didingas rAi??mas. Prie sienos kukliai glaudAi??si kadai pragerto A?uns bAi??da. PriAi??jusi A?ieninAi??s vartus mergaitAi?? sustojo ir nejuA?ia A?niko krapA?tyti nosA?. IA?raktus bubius nubraukdavo A? palaikiA? pAi??dkelniA? kiA?kas. Ji dvejojo. Ai??irdA? kaustAi?? dar neiA?dAi??kusi motinos baimAi??. Be to, A?inojo jokio valgesio viduje nerasianti. Vis dAi??lto pagunda buvo stipresnAi?? ai??i?? juolab kad uA?teko tik pasilenkti ir po surAi??dijusiu sklAi??sA?iu prasisprausti tarp A?leivA? sAi??varA?. ApsisprAi??sti padAi??jo Ai??mai prapliupAi??s lietus.

Brukdamasi vidun ji neatsargiai pakreipAi?? galvAi??, ir kreivas vinies pirA?tas vos neiA?dAi??rAi?? akies. DarA?inAi??je tvoskAi?? A?utria A?iluma, atsidavAi?? suplAi??kusiu A?ienu ir trAi??nAi??siais. Kelias akimirkas mergaitAi?? stypsojo prie vartA?. TiA?iAi?? A?emAi?? lietus drengAi?? visai A?ia pat, per porAi?? A?ingsniA? uA? nugaros, bet atrodAi??, kad lyja kaA?kur toli toli, kokiame nors kitame pasaulyje. Viduje buvo jauku, grA?A?ti A? kiemAi??, A? degAi??sius, A? vamzdA? nAi??maA? nesinorAi??jo. PrakaitAi??lAi?? A?engAi?? kelis A?ingsnius ir atsigulAi?? A? kuokA?tais pakreiktus A?iaudus ant gerai ai??i?? ilgam! ai??i?? iA?klotA? grindA?. SpuoguotAi?? veidAi?? tuojau pat nugulAi?? sukeltos dulkAi??s. MaA?ne prie pat ausies sucypavo pelAi??. MergaitAi?? paA?velgAi?? A? neregAi??tai aukA?tas lubas. Ten, tarp gegniA?, vorai jau dA?iovAi?? tinklus A?iemai, urveliuose kirvukus galando trandys… Valdas plAi??tAi?? grybelio kolonija… Tik PrakaitAi??lAi?? nieko tokio neA?A?iAi??rAi??jo.

Staiga jai pasirodAi??, kad medinio dangaus aukA?tybAi??se skaisA?iai suspindo A?vaigA?dAi??. IA? tikrA?jA? pro skylAi?? palubAi??s lentoje krito tik dar vienos nykios, bergA?dA?ios dienos A?viesa. MergaitAi?? nei iA? A?io, nei iA? to prisiminAi?? dievulA?. Viename iA?plAi??A?tA?jA? lapA? jis buvo su lietsargiu, gerai nusiteikAi??s. Bet PrakaitAi??lAi?? kaA?kodAi??l regAi??jo dievuliukAi?? sulytAi??, alkanAi??, visA? apleistAi??, vaizdavosi, kaip pasikvieA?ia jA? A? iA?tuA?tAi??jusA? vamzdA?io galAi??…

A?miai uA?Ai??jAi??s lietus susyk ir liovAi??si. MergaitAi?? prieblandoje gulAi??jo draikuose ir siurbAi?? A? save dulkAi??tAi?? ramybAi??. Tykus peliA? A?iuA?Ai??jimas suplAi??kusiose A?ienuolAi??se derAi??jo prie alsiA? kvapA? miA?alo, o A?is puikiai sutiko su darA?inAi??s gilumoje slaptingai tamsuojanA?iais kaA?kokiA? rakandA? pavidalais. Veikiai uA?snAi??dusi PrakaitAi??lAi?? nejuto, kaip, nusileidAi??s neA?inia iA? kur, jai prie pat A?aA?uoto, sukritusio veido pakibo kolibris. (IA? paukA?A?iA? mergaitAi?? A?inojo tik A?virblius, pempes ir varnas; butelio etiketAi??je dar buvo maA?iusi kaA?kokA? ilgasnapA?, bet jo vardo neiA?manAi??.) MaA?utAi??lis, sulig geroka bite (A?ias PrakaitAi??lAi?? A?inojo: sykA? mamytAi?? vedAi??si jAi?? vogti medaus; dabar tie aviliai apleistame medelyne stingsojo iA?treA?usiomis sienomis, nuvoA?tais stogeliais, prikritAi?? senA? lapA?, A?ievAi??s pleiskanA?, negyvA? vabalA?) paukA?tukas tankiai plakAi?? sparneliais, sakytum, vAi??sino sukaitusiAi?? mergaitAi??s kaktAi?? ar sklaidAi?? slogius prisiminimus, kraupaus sapno pamAi??kles. O gal jis buvo kokia itin svarbi A?inia, atsiA?sta mergaitei, kad A?i pajustA?, suvoktA? tai, ko niekada gyvenime nesuvokAi??, kas niekada jai nebuvo pasakyta? Bet PrakaitAi??lAi?? miegojo kietai, nieko nejautAi??, negirdAi??jo, ir galop kolibris vAi??l iA?nyko darA?inAi??s patamsiuose.

IA? niekad netrinktA? ir neA?ukuotA? mergaitAi??s pluskA? iA?ropojo stambi, pripampusi utAi??lAi??, nurAi??zlino prakaituota kakta, paiA?inu skruostu ir ties kairiAi??ja ausimi vAi??l A?lindo A? plaukA? veltinA?.

PaA?adino PrakaitAi??lAi?? A?dAi??mus kaA?kieno A?vilgsnis. Kiek laiko miegojusi, ji nesusivokAi??. AtsikAi??lusi nuAi??jo A? kampAi?? ir iA?siA?iurkA?tAi??. Ant lentA? nugulAi??tus peA?ius ir strAi??nas A?kyriai smelkAi??. PrasimarksA?iusi mergaitAi?? suprato, kieno A? jAi?? A?iAi??rAi??ta. Ant nedidelAi??s, kadaise rudos indaujos be dureliA? tupAi??jo molinis pilkas katinas apvaliomis mAi??lynomis akimis. DeA?inioji jo ausis buvo nuskelta, o ir pats veikiausiai ne kartAi?? dauA?ytas ai??i?? viena klijavimo siAi??lAi?? bAi??go A?andu, kairiosios akies vyzdA?iu ir pakauA?iu, kita juosAi?? kojas ir prie jA? prispaustAi?? uodegAi??. PrakaitAi??lAi?? apglAi??bAi?? katinAi?? ir kilstelAi??jusi priglaudAi?? prie krAi??tinAi??s. Gyvuliukas tyliai suA?vangAi??jo.

Ant darA?inAi??s sienos kairAi??je tvarkingai pakabinti rikiavosi surAi??dijAi?? dvirankis pjAi??klas, pora dalgiA?, keli kirmgrauA?A? suvarpyti grAi??bliai. kas stebuklingai liko nepragertas ir nesudegAi?? su Ai??kiniu pastatu, gyvenimAi?? baigAi?? A?ia ai??i?? daugelA? metA? kybodamas be darbo, be naudos. Ai??ieninAi??s gilumoje, iki stebuliA? nugrimzdAi??s A? suA?utusius A?iaudus, stovAi??jo veA?imas be gardA?iA?. Ant vienintelAi??s jo lentos buvo padAi??ta A?juodusi pintinAi?? ai??i?? be Ai??sA?, iA?trupAi??jusiais A?onais. PrakaitAi??lAi?? su katinu glAi??byje priAi??jo arA?iau ir pasistiebusi, iA?tempusi kaklAi??, dirstelAi??jo vidun. KreA?yje, vos pridengta sutrAi??nijusiu skarmalu, gulAi??jo klaiki, veikiausiai vaiko, mumija. Bjauriai persikreipusi, iA?sukiotomis rankomis ir kojomis, neproporcingai didele, kone milA?iniA?ka galva smarkiai atkarusiu apatiniu A?andikauliu. IA?dA?iAi??vusio kAi??nelio odos raukA?lAi??se buvo prisikaupAi?? dulkiA?, A?iaudgaliA?, vabzdA?iA? liekanA?. Pro sienA? tarplenA?ius ir vienAi?? kitAi?? kiaurymAi?? stoge vos prasisunkianti leisgyvAi?? A?viesa mumijos beveik nepasiekAi??, ir prietAi??myje mergaitei pasiA?mAi??klojo, kad tas mirAi??sis pintinAi??je A?iovauja. IA? tiesA?, metA? metus gulAi??ti tarp pelijanA?iA? A?iaudA? ir nebereikalingA? padargA? turAi??jo bAi??ti nuobodoka.

SusiruoA?usi spraustis laukan, PrakaitAi??lAi?? pamatAi?? sienoje A? kairAi?? nuo vartA?, ties pat grindimis, tamsuojant kaA?kokiAi?? pirmiau nepastebAi??tAi?? angAi??. IA?lindusi pro jAi?? mergaitAi?? atsidAi??rAi?? A?uns bAi??doje. Veikiausiai kitados kaA?kas pasirAi??pino A?uneliu ai??i?? kad per speigus A?is galAi??tA? tiesiai iA? bAi??dos patekti A? A?iltesnAi?? darA?inAi??, iA?pjovAi?? sienose skyles.

Vos PrakaitAi??lAi?? su katinu glAi??byje iA?sirabA?dino A? pilkA?vAi?? dienos A?viesAi?? ai??i?? saulAi?? dengAi?? murzina debesA? pluta, vangiai snyguriavo, ai??i?? iA? bAi??delAi??s iA?sverdAi??jo kaA?koks tetAi??. A?mogAi??nas buvo iA? tA?, kurie laikrodA? prageria pirmiausiai, o skrybAi??lAi?? stengiasi trAi??ks plyA? iA?saugoti. Ai??is savAi??jAi?? ai??i?? ne kartAi?? skaudA?iai prisAi??stAi??, be gailesA?io nugultAi??, ne sykA? iA?sivoliojusiAi?? pastaliA? ir gatviA? dulkAi??se, pabuvojusiAi?? net lombarde ai??i?? dAi??vAi??jo labai oriai. AtkinkavAi??s prie mergaitAi??s, tetAi?? dviem pirA?tais ai??i?? ant jA? suspindo maA?yA?iai myA?alo laA?iukai ai??i?? paglostAi?? molinA? katinAi?? ir smailindamasis A?leikA?A?iai mandagiai paklausAi??:

ai??i?? Tai kur padAi??jai mamytAi???

ai??i?? IA?veA?Ai??, ai??i?? leptelAi??jo PrakaitAi??lAi?? ir susizgribo nAi?? neA?inanti ai??i?? kur. O jeigu tas prisiknis kamantinAi??ti? Jeigu numano, kad ji ir iA?linkAi??jo mamai juodAi?? maiA?Ai??… Jeigu jis visAi?? laikAi?? spoksojo pro iA?vietAi??s durA? A?irdelAi??… Gal ir apie iA?draskytus lapus A?ino?..

TetAi?? tik numykAi?? ir subruzdo raustis nuA?apusio palto kiA?enAi??se. (IA? moteriA?ko persiAi??tas drabuA?is A?iauriAi?? lyties keitimo operacijAi?? kadaise ai??i?? ir fiziA?kai, ir dvasiA?kai ai??i?? vos iA?tvAi??rAi?? ir nuo tos dienos nyko akyse.) GalA? gale vidinAi??je kiA?enAi??je A?mogAi??nas vis dAi??lto rado sutrintAi?? cukraus paketAi??lA?. BegalinAi?? kelionAi?? per suA?iurusias kavines ir ankA?tus bendrabuA?iA? kambariAi??kA?A?ius, per A?altas nuovadas ir bergA?dA?iA? likimA? knibA?danA?ias landynes pradAi??jAi?? kokio nors tolimo miesto gelA?kelio stoties bufete, neiA?kritAi?? per daA?nus girtA? susistumdymus (A?is tetAi?? laikAi?? save inteligentu, todAi??l rimtA? muA?tyniA? vienaip ar kitaip iA?vengdavo), nesuskalbti darganA?, tie keli cukraus kristalAi??liai pagaliau suA?ibo murziname, nubrozdintame peralkusios mergaitAi??s delne. Deja, lyA?telAi??ti ji nesuskubo ai??i?? atlAi??kAi?? beA?irdis vAi??jas, nupAi??tAi?? kruopelytes, ir iA?tirpo jos draug su menku, dar neA?iemiA?ku sniegeliu, niekad niekam taip ir nepasaldinusios kavos nei arbatos, anei gyvenimo.

VogA?ia dairydamasis po degAi??sius ai??i?? bene pastebAi??s kAi?? vertingo ai??i?? tetAi?? nudAi??lino sau. PrakaitAi??lAi??, suA?liurkA?tusi nosimi, A?traukAi?? iA? abiejA? A?nerviA? nutA?susius smurglius ir vAi??l apglAi??bAi?? katinAi??. Panarinusi galvAi?? ai??i?? smakras beveik lietAi??si prie siAi??lAi??s gyvuliuko pakauA?yje, ai??i?? ji A?velniai A?nibA?dAi??jo A? sveikAi??jAi?? ausA?:

ai??i?? Chuika, Chuika, nebijok… Gerutis Chuika…

A?mai stabtelAi??jusi mergaitAi?? iA? visA? menkA? jAi??geliA? trenkAi?? katinAi?? A? akmenA?, ant kurio vasarAi?? traiA?kydavo krupius bei visokius vabalus, A?iogams traukydavo kojas. Pagaliau ai??i?? bent akimirkAi?? prieA? mirtA? ai??i?? gavAi??s vardAi?? gyvulAi??lis treA?kAi??damas ir A?vangAi??damas subyrAi??jo A? aA?tuoniolika A?ukiA?: visas perskilo pusiau, jam sukiuA?o kiauA?as, sutrupAi??jo visos keturios kojos ir uodega. Tarp duA?enA? pabirusias monetas PrakaitAi??lAi?? susirinko. PaAi??musi A?ukAi?? su nuostabos kupina mAi??lyna akimi, lyg pensnAi?? (neA?inojo ji nei tokio daikto, nei A?odA?io, tikrai neA?inojo) A?sistatAi?? tarp antakio ir skruostikaulio. AnkA?tas, niAi??kus pasaulis nAi??maA? nepasikeitAi??, be to, aA?trAi??s nuolauA?os kraA?tai rAi??A?Ai?? odAi??, tad neilgtrukus A?ipulA? mergaitAi?? nusviedAi?? A?alin.

Prie pat vandens dunksojo aukA?ta, iA? didA?iuliA? gumburA? sukibdyta kalva. PrakaitAi??lAi?? trumpam uA?suko A? namus, po treningu pasikiA?o skiautAi?? su A?suktais knygos lapais ai??i?? plastikas nemaloniai brAi??A?inosi A? A?iurpstanA?iAi?? pilvo odAi?? ai??i?? ir Ai??mAi?? kopti tuo A?laitu, kur vasarAi?? dar bAi??davo A?manu rasti A?iokA? tokA? takAi??. MergaitAi?? ketino nuo kalvos virA?Ai??nAi??s apsidairyti, A?sidAi??mAi??ti miestelio kryptA?, o tada eiti ten, susiieA?koti dAi??dAi??s namus, mandagiai atsipraA?yti ir grAi??A?inti pavogtuosius lapus. IA? tikrA?jA? ji vylAi??si gausianti uA?krimsti. (BadAi?? PrakaitAi??lAi?? jau buvo maA?iusi. Jis atrodAi?? panaA?us A? perkarusiAi?? juodAi?? kiaulAi??. Ant iA?orAi??je kyA?anA?iA? A?onkauliA? kabojo daugybAi?? neskambanA?iA? varpeliA?. MergaitAi?? labiausiai ir bijojo ne piktA? A?aliA? kiaulAi??s akiA?, ne iA?kirmijusiA? jos dantA?, o tA? bebalsiA? skambaliukA?.) NeA?inojo bAi??dulAi??, kad eiti reikAi??tA? tiesiai A? miestelio kapines, kur visa dAi??dAi??s A?eimyna ai??i?? sudauA?ytomis galvomis, sutriuA?kintais kaulais ai??i?? atgulAi?? tuojau po triukA?mingos pastarosios vieA?nagAi??s pas jodvi. NeA?inojo PrakaitAi??lAi??, kad lapA? su graA?iai nupaiA?ytu dievuliu nebAi??ra kam grAi??A?inti.

KopAi?? ji sunkiai, nuolat sprAi??dinAi??dama. A?emAi?? buvo slidi, aitriai trenkAi?? dAi??lAi??siais. SykA? mergaitAi?? gerai A?sispyrAi?? A? vienAi?? atsikiA?usiA? gumburA?, ir A?is tarsi koks A?aA?as atplyA?o nuo kalvos kAi??no. AtsivAi??rusiame sklype subolavo apipelijAi??, A?en ten prairAi?? popieriniai maiA?ai, kuriuose slAi??gsojo kaA?kokios rausvos granulAi??s. PrakaitAi??lAi?? rabA?dinosi, nagais A?sikirtusi A? nuokalvAi??s minkA?timAi??, ir maiA?A? nAi?? nepastebAi??jo. Galvojo apie dievulAi??lA?: koks liAi??dnas jis tame pieA?inyje, kur maA?yA?iu peiliuku mAi??gina nupjauti kryA?iA?. KodAi??l dievulis dremA?Ai?? peiliu, nors turAi??jo ir kirvA?, ir pjAi??klAi??? ai??i?? PrakaitAi??lei tai buvo pamatinis klausimas, didysis A?io pasaulio slAi??pinys.

Ketera buvo visiA?kai plika, net ir vasarymetA? A?olAi?? A?ia vos prakusdavo. Laukiau mergaitAi??s ant A?emAi??n smenganA?io suoliuko. Tiksliau, ant vienintelio likusio iA?ilginio. Kitas, it nagus atkiA?Ai??s surAi??dijusias vinis, tysojo netoliese. Pagaliau uA?lipusi ji sunkiai kriokuodama atsisAi??do A?alia. Nukarusiose treningo kiA?enAi??se suskimbA?iojo monetos.

Kiek atsipAi??tusi PrakaitAi??lAi?? dairydamasi palei kraA?tAi?? apAi??jo visAi?? kalvos virA?Ai??nAi??. ApaA?ioje vienoje pusAi??je tyvuliavo juodas vanduo, kitoje plytAi??jo apleisti laukai, tik lopinAi??liais pabaltinti dar nenutirpusio sniego. GaisravietAi??s tamsiame fone ji beveik neA?A?iAi??rAi??jo, o iA?tA?susiAi?? pilkAi?? namA? dAi??mAi?? matAi?? aiA?kiai. VamzdA?iA? pastebAi??jo ir daugiau, bet kituose A?monAi??s negyveno. Tolumoje A?A?velgAi?? ir miestelA?. BaA?nyA?ia (iA? tikrA?jA? ai??i?? vandentiekio bokA?tas, bet mergaitAi?? to neA?inojo), maA?i, jaukAi??s namukai (ak, kad bAi??tA? numaniusi, koks tas jaukumas: kasdieniai barniai, pigus vynelis ir amA?inoji svajonAi?? ai??i?? bent kartAi?? iA?trAi??kti pasiA?valgyti nuo antai stAi??ksanA?io kalno…)… BalkA?voje vieA?kelio juostoje tamsavo kaA?koks A?lakas. Matyt, keliu kas nors Ai??jo. Tik buvo per toli, kad suvoktum ai??i?? artAi??ja ar tolsta. BlyA?ki vidurdienio saulAi?? lyg neA?variuose pataluose grimzdo popilkiuose debesyse. PrakaitAi??lAi??, kumA?tyje suspaudusi monetAi??, stovAi??jo prie kraA?to ir laukAi??. Kai tik saulAi?? dirstelAi??jo pro uA?klode prairusiAi?? skylAi??, mergaitAi?? sviedAi?? pinigAi?? A? vandenA?. Moneta akimirkAi?? sutvisko auksu ir prasmego tamsioje gelmAi??je ai??i?? nAi?? ribuliai nesukilo. Kantriai sulaukusi, kol saulAi?? vAi??l paA?velgs pro sprogymAi?? debesyse, PrakaitAi??lAi?? kitAi?? monetAi?? metAi?? aukA?tyn. Pinigas krito vartydamasis ir, kol vanduo jA? prarijo, spAi??jo triskart skaisA?iai A?ybtelAi??ti. DAi??melAi?? vieA?kelyje buvo gerokai priartAi??jusi ai??i?? kaA?koks A?mogus Ai??jo A?en link. TreA?iAi?? monetAi?? po kokio pusvalandA?io mergaitAi?? vos suskubo iA?mesti, nors visAi?? tAi?? laikAi?? iA?tvermingai stovAi??jo atsivAi??dAi??jusi, pasiruoA?usi ai??i?? saulAi??s kraA?telis iA?niro tik mirksnA?. Versdamasis pinigas briauna pagavo spindulA?, ir PrakaitAi??lei pasidingojo, kad atA?vaitas nutvieskAi?? visAi?? apylinkAi??: tokie graA?Ai??s tAi?? akimojA? atrodAi?? tamsiaspalviai rudeniniai laukai ir svajoniA? miestas tolumoje, ir ramios mAi??lynos vilnys vandenuose, ir jaukioji darA?inAi?? palei degAi??sius… Staiga iA? apaA?ios vAi??jas atneA?Ai?? skausmingai paA?A?stamos dainos nuotrupas. MergaitAi?? paplAi??stais nukurnAi??jo prie kito virA?Ai??nAi??s kraA?to ir iA?vydo jau prie pat vamzdA?io, prie namA?, strapaliojanA?iAi?? A?mogystAi?? su neA?uliu. Ypata visa gerkle plAi??A?Ai?? dainAi?? apie du kiauA?inius ir balalaikos stygas A?emodane ai??i?? kartojo vis tAi?? patA?, A? tarpus prikaiA?iodama bledA?iA?, pyzdA? ir kAi??rvA?. PrakaitAi??lAi?? patempAi?? lAi??pAi?? ir tuojau pat prikando, kad taip gAi??dingai netirtAi??tA?. Tada atbula ranka nusviedAi?? paskutinAi?? monetAi??. (Kitas buvo pametusi ropA?damasi A?laitu, bet to nesuvokAi??.) PatamsAi??jAi??s pinigas, net nepasiekAi??s vandens, krito ir nukrito kaA?kur A?laite. A?inojau, kad dabar mergaitAi?? skubAi??s namo, ir bandA?iau sulaikyti, bet ji, lyg pajutusi mano prisilietimAi??, iA?gAi??stingai atA?lijo ir Ai??mAi?? klupinAi??dama lipti A?emyn.

Prie vamzdA?io PrakaitAi??lAi?? priAi??jo iA? motinos galo. Pirmiausiai pastebAi??jo rezginAi?? su kaA?kokiais geltonais kamuoliukais ir alaus bei A?napA?Ai??s buteliais ai??i?? vienas buvo riktingai nugertas ir uA?kimA?tas suvytusiu salotos lapu. MamytAi?? apsimyA?usi gulAi??jo suragAi??jusiA? skarmalA? migyje. AtrodAi?? kaip negyva.

VisA? mAi??sA? kaimynAi??

NaktA? MAi??nulis jai prie lovos patiesia A?altAi?? it skarda kilimAi??lA? ai??i?? vis tokA? pat jau bene trisdeA?imt metA?. DulkAi??s ant vienintelAi??s lentynos, ant indaujos, ant A?viestuvo gaubto ai??i?? irgi visada tokios pat. Mergina jas nuA?luosto, o jos pamaA?u vAi??l nugula. Ai??ituose namuose netgi vienmetAi?? begonija jau trisdeA?imt metA? ai??i?? ta pati. Nusenusi, sugurusi, persirgusi visomis gAi??liA? ligomis, A?ydi kasmet vis kukliau, vis trumpiau, bet vis dAi??lto siurbia, kaip iA?galAi??dama siurbia syvus iA? papilkAi??jusios A?emAi??s gelsvame vazonAi??lyje. Tik musiA? kartos per tuos deA?imtmeA?ius spAi??jo pasikeisti nesuskaitomAi?? daugybAi?? sykiA?.

Spintoje klaikiai cypianA?iomis durimis sukabintos paliegusios suknelAi??s jau seniai turAi??jo bAi??ti sudAi??vAi??tos A? skutus, bet vis dar gyvuoja, nes nujauA?ia esanA?ios brangios ir reikalingos. Menkiausiam kiaurapAi??A?iui pratraukus, indaujoje sudzingsi taurelAi??s, per visAi?? ilgAi?? gyvenimAi?? nepatyrusios jokio skysA?io skonio. Tik vanduo retsykiais iA?plauna aklinas jA? gerkliukes. VienintelA? kanalAi?? transliuojantis radijo aparatas ir senas A?adintuvas, trisdeA?imt metA? birbiantis tAi?? paA?iAi?? valandAi??, tAi?? paA?iAi?? minutAi??, A?iuose namuose ai??i?? geriausi draugai. Kai jiedu vienas po kito prabyla, A?eimininkAi?? keliasi ir spiriasi A? A?liures ai??i?? prasideda jos diena.

PrieA? iA?einant merginAi?? apgobia unikalaus sukirpimo, bet nuolat persiA?aldAi??s paltas. Santykiai tarp nugaros, krAi??tinAi??s, rankoviA?, skvernA? ir kiA?eniA? jau seniai paA?lijAi??, kai kurios dalys kitA? nAi?? nepaA?A?sta, bet iA? pareigos visos kantriai laikosi drauge, nes kas gi dar suA?ildys A?eimininkAi?? darganotAi?? rudenA? ar A?vininAi?? A?iemAi??, kas pridengs kumpstanA?ius jos peA?ius. Ant kojA? aunamos vengierkos vaitoja ir skundA?iasi ai??i?? jA? oda suskirdusi, raukA?lAi??ta, nAi?? tepalas nebepadeda. O paguodA?ia jas nebent plinkantis A?epetys.

Po kojomis gurgA?dantis sniegas neilgai iA?silaiko A?vieA?ias, tuojau pat tAi??A?ta, maiA?osi su iA?barstyta druska, su purvu, atkimbanA?iu nuo tAi??kstanA?iA? batA?. Kol ore, sniegas dar A?varus, bet vos nukritusios ant senyvA? paltA?, nusiA?Ai??rusiA? kailiniA?, iA?kvarA?usiA? galvA?, snaigAi??s akimirksniu prisigeria nuovargio, ligA?, irzlumo. Balti ilgai iA?lieka tik miA?kai, neiA?brendami laukai ir tokie lopiniai, kuriA? nepasiekia kaminA? suodA?iai, automobiliai, A?monAi??s ir A?unys. Bet pavasariop ir ten atsiveria visos sniego paslaptys: tuA?A?ios, dvokianA?ios pieno pakuotAi??s, suakmenAi??jAi?? duonos kriaukA?liai, suglamA?yti cigareA?iA? pakeliai, higieniniai A?klotai, A?inoma, panaudoti; vienur iA?nyra graudAi??s eglutAi??s griauA?iai, kitur ai??i?? vargani dviraA?io kaulai, ir visa tai lieka voliotis iki kito rudens, iki kitos A?iemos. AiA?ku, kaA?kAi?? iA?tAi??sys vaikigaliai, kaA?kAi?? surinks kiemsargis, bet A?sisuks A? perpildytus A?iukA?liA? konteinerius vAi??jas, praAi??A? sAi??vartynu, ir vAi??l tai A?ia, tai ten voliosis A?uvies aA?aka, prirAi??gAi??s prezervatyvas, pasenusio A?emAi??lapio atplaiA?a, nuorAi??ka, kurios rAi??kytojas gal jau dAi??lija kape ai??i?? o paskui visa tai vAi??l uA?klos sniegas.

Jis gurgA?da po kojomis ir merginai nekelia jokiA? jausmA?. UA?kopusi slidA?iais laiptais, ji atplAi??A?ia sunkias duris, uA? kuriA? praleis visAi?? dienAi??. Ai??tai ir amA?inoji jos kAi??dAi?? ai??i?? vos pastebimai sukrypusi, bet laikosi dar gana tvirtai. Kaip ir stalas, su kuriuo ji nugyveno graA?A? amA?elA?: be ypatingA? sentimentA?, taA?iau ir be barniA?. Mergina atsisAi??da, ir jai per rankas iA?syk pasileidA?ia kasdienis begalinis laiA?kA? ir siuntiniA? srautas. Kadaise jai A?ypsojosi kosmonautai ir mokslininkai, sekretoriai ir bevardA?iai sportininkai. Kadaise ji nejuA?ia iA?moko lotyniA?kus gAi??liA? ir gyvAi??nA? pavadinimus, probAi??gA?mais susipaA?ino su klasikine tapyba. Bet pakeliui iA? darbo A? namus ar iA? namA? A? darbAi?? niekad nesutiko nAi?? vieno lotyno, kuriam bAi??tA? galAi??jusi pasakyti Vulpes vulpes ar Lutra lutra. Dabar kosmonautA? nelikAi??. Vien paukA?A?iai, koplytstulpiai ir tautiniai drabuA?iai.

PietA? pertraukAi?? ai??i?? nAi?? sekundAi??s ilgiau nei valandAi?? ai??i?? ji visada praleidA?ia uA?kandinAi??je to paties pastato pusrAi??syje. IA?geltusios uA?uolaidos A?ia menkai pridengia amA?inai tAi?? patA? praeiviA? batA? vaizdAi?? uA? nedidukA? langA?. AliumininAi??s ir medinAi??s kAi??dAi??s negailestingai smaigsto raukA?lAi??tAi?? linoleumAi??; ten, kur jis atsiknojAi??s arba prasitrynAi??s kiaurai, staliukai svyrinAi??ja, o ant A?alto betono galima rasti spindinA?iA? cukraus kristalA?, seniai jau nebekepamos rAi??A?ies bandeliA? trupiniA?, iA?imtAi?? iA? apyvartos monetAi??. MetA? metais tokA? pat merginos valgiaraA?tA?: varA?kAi?? iA? kalkiA?, klijA? sriuba, kauA?iukinis A?nicelis, geodezinAi?? kava su butaforiniu pyragaiA?iu ai??i?? apkAi??ni bufetininkAi?? uA? nutrinto prekystalio moka mintinai. UA?kandinAi??s palubAi??je telkiasi senstelAi??jusio majonezo tvaikas, o palei grindis lengvas skerspAi??tys draiko pigaus vyno kvapelA?. Kai tuodu dvakai sumiA? ties stalvirA?iais, uA?kandinAi?? teks uA?daryti. O kol kas… Aliuminio A?aukA?telis neria A? kavAi??, mergina abejingai skandina cukrA?, praeiviA? kojos uA? puslangiA? atkakliai trypia jau ir A?iaip iA?teA?usA? sniegAi??. PastogAi??je tuA?tinasi balandA?iai.

Pavakary ji vAi??l pastumia apyblandos prispaustas duris ir iA?eina namo. GunktelAi??jAi?? merginos peA?iai, baigena paltas, senamadis plaukA? kuodas, senamadA?iai akiniA? rAi??meliai: kas A?A? miestAi?? iA?tiktA?, jei visa tai iA? jo eksterjero bAi??tA? staiga iA?plAi??A?ta? Ji niekada neA?iAi??ri sau po kojomis, juolab ai??i?? A? virA?A?, niekada nesiA?valgo A? A?alis, jos kelias deA?imtmeA?iais tas pat.

Ai??altoje laiptinAi??je tamsiai A?aliomis sienomis, priraA?ytomis tarsi dienoraA?A?io ar svetimA? paslapA?iA? registracijos A?urnalo puslapiai, A?moniA? ar A?iurkiA? A?lapimo tvaiko neiA?vAi??to net nuolatiniai skersvAi??jai. Pagaliau ai??i?? namai. CypsinA?ios grindys ir gintarinis peizaA?Ai??lis ant sienos. PustuA?tAi??je lentynoje ai??i?? kelios knygos: ai??zViskas iA? grybA?ai???, ai??zAlchemikasai???, ai??zAlisa StebuklA? A?alyjeai???, ai??zKepiniaiai???… A?ilas plaukas ant apA?iurusio kilimAi??lio, svogAi??nA? kvapas maA?ytAi??je virtuvAi??je…

O A?tai vasarAi?? bAi??na atostogos. Tada ji niekur neina, kiauras dienas mezga, skalbia ir A?luosto dulkes. Kieme A?urmuliuoja vaikai ir A?unys. UA? sienos riejasi kaimynai. Pro langAi?? vidun braunasi medA?iA? A?eA?Ai??liai, iA? kaimynystAi??s tvoskia troA?kintais kopAi??stais. Ak, vasara.

KartAi?? mergina netgi nuvaA?iavo A? kurortus. JAi??ra buvo tamsiai pilka, beveik mAi??lyna, o smAi??lis ai??i?? gelsvas. Ji tikAi??josi visai ne tokiA? spalvA?, todAi??l gerokai nusivylAi??. Negana to, A?moniA? knibA?dAi??lyne dauguma buvo dar ir nuogi. UA?kandinAi??je ai??i?? kopA? papAi??dAi??je, netoli vieA?A?jA? tualetA?, ai??i?? kur A?eburekA? kvapas tvyrojo toks sodrus, kad nors imk ir atsikAi??sk, A?kyriai priskreto kaA?koks vyriA?kis, greiA?iausiai iA?krypAi??lis: ar jums nieko neatsitiko? Gal galAi??A?iau kuo padAi??ti? Be to, jAi?? smarkiai erzino perdAi??tai mandagi padavAi??ja, iki gyvuonies nubrAi??A?intas linoleumas ir trankomos durys. Itin masyvus storulis prie gretimo staliuko A?vilpAi??, A?vogA?dAi??, girgA?dAi??jo ir A?nypA?tAi??, o atokvAi??pio akimirkomis visus aplink kalbino. Mergina iA?Ai??jo nAi?? nebaigusi uA?kandA?iauti. Prie uA?eigos kampo, viena ranka atsirAi??mAi??s A? skarda aptaisytAi?? sienAi??, stovAi??jo kaA?koks vyras ir skausmingai vAi??mAi??. Kai pakAi??lAi?? A? merginAi?? akis, A?i krAi??ptelAi??jo. BAi??tA? galAi??jusi prisiekti, kad mato kosmonautAi??, kurA? prieA? septyniolika metA? patyliukais, niekam neA?inant, beviltiA?kai mylAi??jo. Tik anas, iA? paA?to A?enklo, buvo su skafandru, iA? po kurio gaubto A?vietAi?? laiminga A?ypsena, o A?itas, A?inoma, be skafandro, iA?purtusiu, kone violetiniu veidu, ir atrodAi?? maA?iausiai septyniolika metA? nesiA?ypsojAi??s.

IA? kurortA?, kur niekas nesidrovAi??jo iA?virtusiA? pilvA?, iA?pampusiA? papilviA?, nudribusiA? krAi??tA?, o puA?ys trenkAi?? kaA?in kokiais ai??i?? nesupaisysi ai??i?? vaistais, mergina su paA?inu A?irdyje pasiskubino grA?A?ti pirm laiko. GuodAi??si nebent tuo, kad, prieA? vaA?iuodama, apdairiai neA?vaistAi?? pinigA? ir nepirko maudymosi kostiumAi??lio.

IA? stoties Ai??jo susigAi??A?usi ir nekantraudama greiA?iau pasiekti namus. Kieme nejuA?ia pakAi??lAi?? galvAi?? ir A?vilgtelAi??jo A? savo buto langus. TAi?? pat akimirkAi?? jAi?? persmelkAi?? A?altis, siaubas ir ilgesys ai??i?? prietemoje A?vietAi?? jos virtuvAi??s langas. Kai drebanA?iomis kojomis kopAi?? aptrupAi??jusiais laiptais, jai pasirodAi??, kad visa laiptinAi?? dvokia A?lapimu ir pelAi??siais. Vaidenasi, pamanAi??. TirtanA?iais pirA?tais atsirakino buto duris. A?uvytAi??s akvariume buvo jos baisiausiai pasiilgusios. Tiesa, viena ai??i?? nugaiA?usi. KvepAi??jo sienA? apmuA?alais ir suA?iedAi??jusia duona. UA? sienos riejosi kaimynai. MerginAi?? apsiautAi?? A?iluma ir ramybAi??. Ai??viesAi?? virtuvAi??je ji buvo uA?mirA?usi iA?jungti, ir tiek. IA?tikima 60 W lemputAi?? kantriai sulaukAi?? A?eimininkAi??s ir tik tada sprogo, iA?tikta infarkto.

Po vasaros A? A?moniA? kAi??nus, pastatus, visuomeninA? transportAi??, A?unis, kates ir A?virblius, ir netgi balandA?ius ima neskubriai smelktis ruduo. Vien tik varnos lieka nepriklausomos nuo metA? laikA?. AA?triais balsais nuo medA?iA? purto paskutiniuosius lapus, nutAi??pusios ant A?aligatviA? tAi??so nugvelbtus mAi??sgalius, nuolat ginA?ijasi tarpusavyje, erzina ir A?avi.

Mergina iA? spintos iA?siima paltAi??, kuris atrodo dar labiau nudryA?Ai??s, per vasarAi?? nAi?? kiek nepailsAi??jAi??s. Jau kone permatomas, apibrizgusiomis rankovAi??mis. IA?tikimAi??jA? drabuA?A? ji apA?iAi??ri prieA? A?viesAi?? ir imasi operuoti. Paltas vaitoja iA? skausmo ir dAi??sauja iA? dAi??kingumo, kol galiausiai nurimsta pakabintas prieA?kambaryje.

Ir vAi??l ai??i?? kiekvienAi?? dienAi??, nuo ankstyvo ryto iki pavakariA?, ji kilnoja siuntinius, klijuoja paA?to A?enklus, A?teikia registruotus laiA?kus, o per pietus jau kita bufetininkAi?? patiekia tos paA?ios geodezinAi??s kavos, prie gretimo staliuko skyriaus virA?ininkas vAi??l A?nypA?A?ia nosA? ir A?iaudAi??ja, anapus puslangio ai??i?? A?is bent A?skilAi??s, A?tai kokia permaina ai??i?? A?aligatvA? trypia tos paA?ios kojos, aplink tie patys A?odA?iai, iA? kavos aparato ai??i?? kaip vakar, uA?vakar ir prieA? deA?imtmetA? ai??i?? virsta tie patys garai ir majonezu trenkia lygiai taip pat. A?mai ji panAi??sta visAi?? giliai tAi??nanA?iAi?? neviltA? atryti lyg kokA? stemplAi??je A?strigusA? kaA?tonAi?? ir iA?spjauti ai??i?? iA?rAi??kti tam prakeiktam majonezui, kad jis dvokia, tiems batams uA? puslangiA? iA?rAi??kti, kad iA? tiesA? jie purvini ir nAi??maA? nemadingi, iA?rAi??kti skyriaus virA?ininkui, kad negraA?u snargliuotis, kur kiti valgo. Bet nieko ji neiA?rAi??kia, tik paspringsta atA?alusia kava ir susigAi??dusi iA?bAi??ga iA? uA?kandinAi??s.

Vakare mergina, kaip visada, uA?sipliko arbatos, uA?sitepa ant duonos sviesto, paskaito sodininko vadovAi??, iA?sivalo dantis, nusiprausia, nusiA?luosto, paA?iAi??ri A? veidrodA?, uA?simerkia, atsimerkia, susiA?ukuoja ir ima nusirenginAi??ti. Nusirengusi apsivelka naktinius. Jie kvepia patalynAi??s dAi??A?Ai??s fanera. Mergina prisuka A?adintuvAi??. A?mai nelauktai netikAi??tai uA?birbia durA? skambutis. Ji nutirpsta. Staigmenos lAi??kestis, baimAi?? ir ilgesys surakina sAi??narius, kone atima nuovokAi??. Bet tik akimirkAi??. Pritykinusi prie durA?, mergina kuo atsargiausiai A?vilgteli pro akutAi??. LaiptinAi??je nieko nAi??ra. Ji uA?gniauA?ia atodAi??sA? ir grA?A?ta A? kambarA?. Ir staiga susivokia neprisimenanti, ar prisuko A?adintuvAi??.

NaktA?, iA?varginta nemigos, keliasi iA? patalo ir A?adintuvAi?? vis dAi??lto prisuka ai??i?? dar kartAi??. Toks nepakeliamas krAi??vis (iA? dalies kalta ir senatvAi??) A?varo prietaisui infarktAi??. Kai A?prastu laiku reikia paskelbti naujAi?? rytAi??, A?adintuvas jau merdAi??ja ir A?irkA?ti, A?inoma, nebegali. Po paskutinio silpno tik kambaryje stoja gAi??di tyla. Kietai A?migusi mergina apie tragedijAi?? nieko neA?ino, todAi??l pirmAi?? kartAi?? gyvenime pavAi??luoja A? darbAi??. GiedrAi?? lapkriA?io prieA?pietAi?? jos veidAi?? A?aiA?o ugninAi?? praeiviA? A?vilgsniA? kruA?a, todAi??l slinkina dar labiau susigAi??A?usi, dar vargiau plAi??A?ia masyviAi??sias duris. Lyg maA?a bAi??tA? bAi??dos, ant savo stalo ji randa pamerkta gAi??liA? ai??i?? ak, kam tos patyA?ios?! Likusios darbo valandos praslenka kanA?ioje. Pietauti mergina, A?inoma, neina. Ai?? pavakarAi?? ji susivokia nieko nebeA?inanti ai??i?? nei datA?, nei vardA?, nei kelio. Namo A?iaip ne taip parsiranda tik vAi??lai vakare, iA?sitarA?iusi, purvinais A?onais, apdujusi. Pastirusiais pirA?tais atsisagsto paltAi??, nusitraukusi vengierkas numeta A? kampAi?? ir, nAi?? neA?iebdama A?viesos, griAi??na A? lovAi??.

Apie treA?iAi?? valandAi?? nakties prie A?oninAi??s akvariumo sienelAi??s priglunda pilkA?vas gniutulas, gAi??sdindamas A?uvytes nuslysta stiklu, paskui A?auna aukA?tyn ir iA?tirpsta lubose.

Septynios sekundAi??s po pusAi??s septyniA? niekieno nepaliestas nusispaudA?ia jungiklis, ir kambaryje A?siA?iebia A?viesa. Po virduliu virtuvAi??je uA?sikuria ugnis ir netrukus uA?kunkuliuoja vanduo arbatai. Atsidaro A?aldytuvo durelAi??s ir duoninAi??s dangtis, sviestas lygiu sluoksniu nugula duonos riekAi??. Tuo metu prieA?kambaryje nuplikAi??s A?epetys stropiai blizgina batus, o juodasis paltas rankovAi??mis trina vakarykA?A?iai iA?purvintus A?onus. Kambaryje vAi??l nusispaudA?ia jungiklis. Ji lieka gulAi??ti tamsoje, vos vos prasimerkusi, vos vos prasiA?iojusi. Atsirakinusios buto durys paslaugiai iA?leidA?ia paltAi?? ir batus, tada vAi??l uA?sitrenkia. Jie slenka A?emyn nuo vaikystAi??s paA?A?stamais laiptais, kiAi??tina puikiai A?inomu keliu. Kiemsargis, iA?vydAi??s paA?A?stamAi?? siluetAi??, suA?unka labAi?? rytAi?? ir gAi??A?teli peA?iais, kaA?kodAi??l nesulaukAi??s atsakymo.