Du kartAi??lio prieskoniai

A?URNALAS: FOTOGRAFIJA
TEMA: Fotografai
AUTORIUS: AgnAi?? NaruA?ytAi??
DATA: 2012-09

Du kartAi??lio prieskoniai

Ai??AgnAi?? NaruA?ytAi??

Kai pirmAi?? kartAi?? pamaA?iau Vytauto Pletkaus fotografijas, nustebino jA? ypatinga laikysena ai??i?? tai, kad paA?A?stamAi?? lietuviA?kos fotografijos peizaA?Ai?? jis taip nuosekliai padengAi?? kartAi??liu. Tarsi A?iAi??rAi??damas A? tAi?? paA?iAi?? (kaip mano) tikrovAi??, matytA?, jog ji jau iA? anksto sugriuvusi, jog vaizdingosios pievos yra tik priedanga, iliuzijos kilimas ant rAi??kianA?ios skylAi??s, iA? kurios tegali iA?dygti apanglAi??jAi?? betoniniai stulpai ir surAi??dijAi?? gelA?galiai. Ai??ateikiuose A?alia uA?rakintA? durA? nuo pjedestalo nukritAi??s akmeninis liAi??tas kaulAi??ja lyg A?liogeriA?ko niekio A?rodymas. Net ir Nida, kuri visiems asocijuojasi tik su groA?iu, Pletkaus fotografijoje yra A?lapia dykynAi??, po kuriAi?? vAi??jas volioja tuA?A?ius butelius. Viskas atrodo taip, tarsi kadaise kruopA?A?iai statytAi?? civilizacijAi??Ai?? bAi??tA? apleidAi?? A?eimininkai ir dabar po griuvAi??sius tik bastosi bevieA?iai vergai, kurie pamiega ant suolA?, A?iukA?liadAi??A?Ai??se susiranda kaA?kAi?? paAi??sti, girti palaimingai buA?iuojasi niekad neatvaA?iuosianA?io autobuso stotelAi??je ir abejingai spokso A? juos fotografuojantA? ateivA?. A?ia niekas nebendrauja, niekas neberaA?o laiA?kA?. IA? nebereikalingA? paA?to dAi??A?uA?iA? gerkliA? byra tik reklaminiai praneA?imai, tik netikri meilAi??s paA?adai. PerA?iAi??rAi??jusi fotografijas, jauA?iausi taip, lyg Pletkus bAi??tA? nubraukAi??s mano susikurtAi?? reklaminA? tikrovAi??s apvalkalAi?? ir parodAi??s: A?tai jis, tikrasis Lietuvos vaizdas. SkaudA?iai ir neatA?aukiamai.

Kaip sakiau, Pletkaus kartAi??lis nuoseklus. Ir nepasiduoda jokiems pateisinimams. Nes viskas ai??i?? tiesa, sako fotografijos. Tereikia tik paAi??jAi??ti kiek toliau, pasukti uA? kampo, aprAi??pti kiek platesnA?, nei A?prasta fotografijoje, akiratA? ai??i?? ir paaiA?kAi??ja, kad taisyklingas pasaulis yra tik primityvus vaizdinys, kaip ta mAi??gAi??jiA?kai nutapyta mergaitAi?? prie jAi??ros ai??i?? gatvAi??s prekeivio paveiksle ant apterliotos tvoros, uA?stojanA?ios lietuje mirkstantA? KaunAi??. TaA?iau dviejuose Pletkaus cikluose ai??i?? ai??zTeritorijosai??? ir ai??zNeperspektyvAi??s projektaiai??? ai??i?? kartAi??lio prieskonis skirtingas.

ai??zTeritorijosai??? (2007 ai??i?? 2010) ai??i?? regis, neutralus pavadinimas. Ir paA?iA? teritorijA? pavadinimai gerai paA?A?stami: Obeliai, Linkuva, Marva, Freda, Kaunas… Kiek kartA? tai fotografuota? Vien skaitant pavadinimus, atmintis jau A?iurena katalogus: Vytauto BalA?yA?io, Alfonso BudvyA?io, Algimanto KunA?iaus… turistinius albumus… senosios fotografijos archyvus… Lietuva ai??i?? jau fotografijos A?sisavinta teritorija. Tema neutrali ir fotografija iA? paA?iAi??ros neutrali. Neutraliai nespalvota, neutraliai besilaikanti vaizdo konstravimo taisykliA?.

TaA?iau teritorija nAi??ra toks jau neutralus A?odis. Tai ai??i?? ne A?emAi?? ir ne vieta. Teritorija ai??i?? visada kovos arena, ji saugoma ir A?ymima kontrolAi??s A?enklais. GyvAi??nA? saugomA? teritorijA? A?enklai ai??i?? kAi??no iA?skyros ir kvapai. A?moniA? ai??i?? kultAi??riniai dirbiniai, A?statymai, grasinantys perspAi??jimai, nubraiA?ytos ribos… Net mAi??stymas apsibrAi??A?ia savo teritorijas ai??i?? sAi??vokomis, pavadinimais. Taigi Pletkaus fotografuojamos vietos suA?ymAi??tos ai??i?? vietoviA? pavadinimais. PilaitAi??mis, baA?nyA?iomis, nebeaiA?kios paskirties plytiniais pastatais. TurAi??klA?, vartA?, upiA?, angA? ribomis. O kartais ai??i?? ir uA?uominomis A? agresijAi??: medA?io A?akA? peiliais ir styranA?iais kaminais.

TaA?iau fotografija, kaip visada, siAi??lo A?vardyti tiksliau. Iki A?iol to sAi??moningai vengiau. Taigi: nutrupAi??jAi??s turAi??klas, nukirstas medis, nudauA?ytas betonas, nutolstanti A?mogaus figAi??ra, nulinkAi??s krepA?inio lankas, nusilupAi?? skulptAi??ros (fontano?) daA?ai, nubyrAi??jAi??s A?iferis… Viena fotografija po kitos ai??i?? A?ia viskas nyksta, viskas mirAi??, tarsi pasibaigus karams dAi??l teritorijos, jau nebAi??ra kam jAi?? saugoti. Tai nAi??ra ta A?prasta griuvAi??siA? romantika, kuri nostalgiA?kai primena laimAi??tas ir pralaimAi??tas kovas ai??i?? visada praeityje, nes laikas jau paA?alino po mAi??A?io likusius lavonus. Tai nAi??ra vaizduotAi?? apie kitas patirties erdves A?adinanA?ios ribos ai??i?? A?ia jos visos paA?eistos. Jei vartai, tai aplink juos nAi??ra tvoros, jei tvora yra, tai ji jau griAi??va. Pletkus aiA?kiai mAi??gaujasi nykimo faktAi??romis, kurias po truputA? pasiglemA?ia besiraizganti augalija, jos pavidalA? begalybei pamaA?u tirpdant A?mogiA?kos fantazijos ribas ir jo galiAi?? uA?valdyti erdvAi??.

Ai??ioje vietoje paprasA?iausia bAi??tA? padaryti iA?vadAi??, kad Pletkus renka A?rodymus, kaip teritorijos tapatybAi?? naikina laikas, kuris pergales paverA?ia liAi??dnais prisiminimais, taip iA?ryA?kindamas teritorijos okupavimo negalAi??, agresijos negalAi??, vyriA?kos jAi??gos negalAi?? iA?saugoti ribas, nes visus konstravimo projektus galiausiai A?veikia gamta. Galima bAi??tA? ir baigti A?A? tekstAi?? tradiciniu kultAi??ros ir natAi??ros opozicijos A?vardijimu. Bet tai jau ai??i?? interpretacinAi?? kliA?Ai??, jei bAi??tA? tik ji, nevertAi??tA? raA?yti. OpozicijAi?? ardo abejonAi?? ai??i?? ai??zTeritorijoseai??? yra dar kaA?kas.

Tas kaA?kas neleidA?ia regAi??ti vien A?iA? fotografijA? tamsiosios iA?tarmAi??s, patirti nyksmo vien kaip praradimo. GalimybAi?? atsakyti kitaip pasiAi??lo struktAi??ralistinA? minties peizaA?Ai?? trikdantys prancAi??zA? filosofai Gillesai???is Deleuzeai???as ir FAi??lixas Guattari, kurie A? teritorijos praradimAi?? A?iAi??ri palankiai. Netgi prieA?ingai, jie ragina ai??zdeteritorializuotisai??? ai??i?? iA?ardyti subjekto tapatybAi??s, reikA?mAi??s ir socialinAi??s hierarchijos tvirtoves iki molekuliA? ir, leidA?iant joms laisvai judAi??ti bei jungtis, jomis laisvai eksperimentuojant, susikurti ai??zkAi??nAi?? be organA?ai???, kuris nepaklAi??sta jokiai, net savo vidinei, organizuojanA?iai struktAi??rai. O susikurti galima nuolat tampant tuo, kas nepasiduoda teritoriniams tapatybAi??s apibrAi??A?imams ai??i?? moterimi, gyvAi??nu, vaiku, nesuvokiamu[1]. NeapibrAi??A?tas, neaiA?kus, nesuvokiamas neturi teritorijos, bet yra laisvas. AudronAi?? A?ukauskaitAi?? A?ia A?A?velgiaAi?? Samuelio Becketto A?takAi?? filosofams ai??i?? jo pozityviAi?? irimo sampratAi??, iA?reikA?tAi??, pavyzdA?iui, jo apsakyme ai??zMalonas mirA?taai???[2]. Malonas entuziastingai apraA?inAi??ja savoAi?? kaip subjekto ir organizuoto kAi??no dezintegracijAi??: ai??zTaip, pagaliau aA? bAi??siu natAi??ralus, kentAi??siu labiau, paskui maA?iau, nedarydamas iA? to jokiA? iA?vadA?, kreipsiu A? savo bAi??klAi?? maA?iau dAi??mesio, nebebAi??siu nei A?iltas, nei A?altas, bAi??siu drungnas, numirsiu drungnas, be entuziazmo.ai???[3] Ir tai bus gerai ai??i?? galima pridurti. Mirdamas Malonas pasakoja sau istorijas ir visomis jomis bodisi. Bet tai nesvarbu. Jis irdamas virsta pasauliu ai??i?? deteritorializuojasi, kad jame kaip totalinAi??je teritorijoje tilptA? viskas.

ai??zBAi??siu neutralus ir inertiA?kasai??? ai??i?? sako Malonas. Atrodo, taip nusiteikusios ir Pletkaus teritorijos. JA? visAi?? plotA? neutraliai, be kontrastA? uA?kloja begalAi?? faktAi??rA? ai??i?? tikra lytAi??jimo puota. KultAi??ros A?enklai inertiA?kai pasiduoda natAi??ros okupacijai. Teritorija, kentAi??dama iA? pradA?iA? labiau, paskui maA?iau, leidA?ia griauti ribas, svetimai gamtai A? jAi?? A?siverA?ti, uA?terA?ti. O gal apvaisinti gyvybe? LygiagreA?iai vyksta minties teritorijA? susiraizgymas, inseminacija ir apsikeitimas syvais. Ai??io proceso logiA?kas rezultatas ai??i?? ne tik iA?nykusios A?ymAi??s ir ribos, bet ir iA?nykAi?? pavadinimai. Gamta, kurioje neliks nAi?? vieno A?enklo, nebus A?vardyta. Tai bus bet kokios vietos. Galima verkti, kad nebebus Lietuvos. Bet galima ir ramiai, neutraliai, per daug nesijaudinant dA?iaugtis, kad bus kaA?kas kito, galbAi??t neteritoriA?kas gamtos ir gyvybAi??s klestAi??jimas, kurio jau neveiks laikas, vAi??l imsiAi??s suktis ratu.

TaA?iau mano polinkA? A? optimistinius skaitymus pataiso kitas Pletkaus ciklas ai??i?? ai??zNeperspektyvAi??s projektaiai??? (2008ai??i??2012). Jei perA?iAi??rAi??sime jo vaizdA? ikonografijAi??, pamatysime daugybAi?? nebaigtA? ir apleistA? konstrukcijA?. Kai kurios buvo uA?mestos pasibaigus tarybiniams laikams, kai nebeliko jA? statybas ginusio tikslo: paminklas su A?vaigA?de ir nulupta lentele (tikriausiai) kariams, beveik iA?nykAi??s nesuvokiamame brAi??zgyne; betono stulpai, tikriausiai turAi??jAi?? tapti kokios nors fermos ar fabriko sienomis; DumA?iA? raketinAi?? bazAi??; padangos, A?kastos A? cementAi?? ai??i?? kad nebejudAi??tA?, milA?iniA?kas betoninis uA?raA?as ai??i?? ai??zDraugasai??? ai??i?? vidury laukA?, apleistas kino teatras ai??zUA? taikAi??ai???. Bet yra ir kitokiA? nebaigtA? ar iA?ardytA? projektA?, kurie nesusijAi?? su konkreA?iomis ideologijomis ar laikotarpiais: namas, iA? kurio jau iA?virtAi?? viduriai ai??i?? voliojasi langinAi??s ir laukan iA?mesta pagalvAi??; saulAi??s laikrodA?io ar kaA?kokio baltA? A?emAi??lapio uA?uominos A?aligatvyje; sunkveA?imis amputuotu galu ir t. t. Vieni projektai nebaigti, kiti jau baigAi?? savo gyvenimAi??. A?ia suprantu, kad reikia A?siklausyti A? paties A?odA?io ai??zprojektasai??? reikA?mAi??, nes juk A?ie objektai ai??i?? nelygiaverA?iai.

Projektas yra tik planas, sumanymas, ai??zparengtinis, numatomasis, negalutinis akto arba dokumento tekstasai???, anot tarptautinio A?odyno. Projektas yra tai, kas dar nerealizuota, nepadaryta, nAi??ra A?kAi??nyta. SovietmeA?io pabaigoje pradAi??ti statiniai ir paminklai turAi??jo padAi??ti A?gyvendinti tos sistemos idAi??jAi?? (net nebenoriu prisiminti ai??i?? kokiAi??). A?lugus sistemai, jie tapo ai??zneperspektyvAi??sai???, nes jA? nebeA?manoma panaudoti, nes jA? griauA?ius palaikanti idAi??ja irgi subliuA?ko. Kai kur subliuA?ko taip, kad likusioje statybinio lauA?o laukymAi??je nebematyti buvusiA? statiniA? identiteto ai??i?? projekto karkaso. Kiti ai??i?? jau sugriuvAi??, iA?ardyti, sukeA?Ai?? statiniai, kurie kaA?kada buvo A?gyvendinti iki galo, atrodo ai??zneperspektyvAi??sai???, A?iAi??rint retrospektyviai ai??i?? A?iAi??rint iA? kitos pusAi??s, iA? to taA?ko, kurio link tiesiasi A? perspektyvAi?? nukreiptas A?vilgsnis. Jie likAi?? ten, laiko viduryje, iA? A?kAi??nytA? daiktA? vAi??l tapAi?? ai??zprojektaisai???, vizualiai A? juos panaA?Ai??s ai??i?? A? sumanymus, idAi??jA? karkasus, ketinimA? protokolus ai??i?? tekstus, bet iA? tikrA?jA? A?ymintys kaA?kAi?? kita, ne pradA?iAi??, o pabaigAi??, bet pabaigAi??, kuri A?vyko jau pradA?ioje. Jie priklauso Alfonso AndriuA?keviA?iaus taip taikliai A?vardytai ai??zdegradavusiai kultAi??rai,ai??? kuri buvo degradavusi dar jAi?? kAi??rusiA?jA? sAi??monAi??je[4]. DegradavAi?? jau sAi??monAi??je ir yra neperspektyvAi??s. Bet kartu ai??zneperspektyvAi??sai??? projektai yra ir A?iek tiek kitokie.

Perspektyvus ai??i?? tai ai??zgalintis sAi??kmingai plAi??totis, bAi??ti naudingas, geras ateityje, turintis geras perspektyvas,ai??? anot to paties kompiuterinio tarptautiniA? A?odA?iA? A?odyno[5]. Perspektyvus ai??i?? A? ateitA? viltingai nukreiptas A?vilgsnis, A? ateitA? nukreipta pastanga. Tuomet neperspektyvus yra nevertas pastangos, nes A? ateitA? A?velgianti akis, ten nemato nieko. A?vilgsnis nebepakyla nuo purvinos kasdienybAi??s dangos. Pastanga atrodo beprasmiA?ka. Pletkaus fotografuojamas pasaulis yra permerktas lietaus, jo dezintegracija jau nulemta iA? anksto, A?iek tiek panaA?iai kaip Gintaro ZinkeviA?iaus cikle ai??zPortfolio depressantoai??? (2007). PabrAi??A?tinai horizontalus formatas formatuoja A?vilgsnA?: galima A?velgti tik horizontaliai, iA? kairAi??s A? deA?inAi?? ir atgal, bet ne A? tolA?, tarsi pasaulis bAi??tA? plakatas be gelmAi??s, be galimybAi??s A?vilgsniu nuklysti uA? horizonto ribos, A? kitokA? pasaulA?, kurio vizija galAi??tA? virsti perspektyvaus projekto karkasu.

Ai??tai kaip. Pavadinime A?raA?yti neperspektyvAi??s projektai ai??i?? tai ne tiek nufotografuoti objektai (nes jie juk jau nebe projektai, o griuvenos, post-projektai), kiek juos suplanavusi mintis ir jAi?? formuojanti sistema. Tas neperspektyvus projektas ai??i?? tai Lietuva. Ji nebestatoma ai??i?? vienintelis produktyvumAi?? teigiantis uA?raA?as yra ai??zgaminame karstusai??? dykame UkmergAi??s paribyje.

Taigi Pletkus regi yranA?iAi?? kultAi??rAi?? ai??i?? atsiduodanA?iAi?? gamtos globai ai??zTeritorijoseai??? ir atsigrAi??A?usiAi?? atgal, kad sunaikintA? paA?iAi?? jAi?? pagimdA?iusios minties pradA?iAi??, ai??zNeperspektyviuose projektuoseai???. Tai savanoriA?kai mirA?tanA?ios dvasios peizaA?ai. Po A?ios niAi??rios iA?vados jau bAi??tA? galima dAi??ti taA?kAi??, bet fotografijA? pavadinimuose skambanA?iAi?? vietoviA? monotonijAi?? netikAi??tai sutrikdo konkretybAi??: ai??zArtAi??rui Barysui Paul McCartney iA? Liverpulio radijo arba vinilo, pirkto ZanavykA? turgujeai???[6]. Fotografijoje ai??i?? treninguotas vyriA?kis su cigarete burnoje apA?iAi??rinAi??ja prisimerkusiAi?? (neA?vardytAi??) blondinAi??, pravertomis lAi??pomis beveik lieA?ianA?iAi?? Paulo McCartney skruostAi?? ant vinilo plokA?telAi??s ai??zPress to Playai??? (1986). Ai??is Holivudo A?vaigA?dA?iA? fotografo Georgeai??i??o Hurrello vaizdas ai??i?? kaip juokingas akibrokA?tas jA? laikanA?io vyro tikrovAi??je, kur prie kioskelio ant dAi??mAi??to asfalto iA?dAi??liotais daiktais prekiaujantis iA?siA?ergAi??s senis A?nekasi su pavargusia moteriA?ke. PlokA?telAi??s A?mautAi??s geidulinga A?viesa iA?kulia niAi??rius ai??zNeperspektyviA? projektA?ai??? akinius kaip ArtAi??ro Baryso Baro iA?siA?okimai, anot Algimanto Lyvos, iA?kuldavo ai??zsaldA?, ai??zfalA?yvAi??ai??? tikrovAi??s vitraA?Ai??ai???[7]. Ir atvirkA?A?iai ai??i?? A?sivaizduoju aiA?A? muzikos avangardisto, sugebAi??davusio atsisiA?sdinti sovietmeA?iu uA?draustus vinilus, balsAi??, iA?vemiantA? tiesiai ant salstelAi??jusiu meilAi??s lavonu atsiduodanA?ios McCartney plokA?telAi??s: ai??zMes iA? muzikos pragyventi negalime, nes iA? jos gyvendami numirtume.[8]ai??? Juk kaip ir Baras, kaip kiti neperspektyvaus Lietuvos projekto kritikai, Pletkus iA?dauA?ia kapitalistinio melo langus ir tuomet pro skylAi?? iA? apleistos, seniai nelankytos tikrovAi??s padvelkia tiesos A?altis. NukreA?iantis soliariumuose apskrudintAi?? kAi??nAi?? mirties A?iurpuliu. Atgaivinantis dusinanA?iAi?? apsimestinio gAi??rio tvankumAi??.


[1] AudronAi?? A?ukauskaitAi??, Gillesai???io Deleuzeai???o ir FAi??lixo Guattari filosofija: daugialypumo logika, Vilnius: baltos lankos, 2011, p. 112ai??i??127.

[2] A?ukauskaitAi??, p. 125ai??i??126.

[3] Samuel Beckett, Malonas MirA?ta, vertAi?? Violeta TauragienAi??, Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2005, p. 6.

[4] Alfonsas AndriuA?keviA?ius, ai??zVytautas BalA?ytis ir degradavusi kultAi??raai???, in: Vytautas BalA?ytis, Fotografijos / Photographs, Vilnius: Apostrofa, 2006, p. 7ai??i??14; pirmAi?? kartAi?? publikuotas in: Ai??iaurAi??s AtAi??nai, Nr. 679, 2003-12-06 [interaktyvus], http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=679&kas=straipsnis&st_id=2265, A?iAi??rAi??ta 2011-06-19.

[5] Turiu kompiuteryje patogiai instaliuotAi?? ai??zInterleksis,ai??? kuris atsako A? visus iA?kilusius klausimus.

[6] Ai??i fotografija ArtAi??rui Barysui dedikuota neatsitiktinai. Vytautas Pletkus komentuoja: ai??zMes su juo bendramoksliai iA? Vilniaus 35-osios vidurinAi??s. BiA?iuliavomAi??s maA?daug iki 1977-jA?. Siejo bukinistiniai interesai, ypatingos traukos vieta ai??i?? ArtAi??ro kambarys su rietuvAi??mis knygA?, plokA?teliA?. DomAi??jausi jo kuriamais filmais. Fotografijos pavadinime Liverpulio radijas, o ne Liuksemburgo (kurio klausydavosi Baras), A?raA?ytas sAi??moningai, nes ir jo diskai atkeliaudavo iA? Vilniaus centrinio paA?to, o ne iA? ZanavykA? turgaus.ai??? (iA? pokalbio elektroniniu paA?tu 2012 m. liepos 9 d., – A. N.)

[7] http://www.kinasmieste.lt/filmai/arturas-barysasbaras/

[8] ai??zApie I.V.T.K.Y.G.Y.G.,ai??? vaikA?A?iojimAi?? paveiksluose ir mirtA? gyvenant,ai??? menininkAi?? ArtAi??rAi?? BarysAi?? BarAi?? kalbina Kasparas Pocius, in: LiteratAi??ra ir menas, 2004.03.12, Nr. 2992, [interaktyvus]: http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=4308 [A?iAi??rAi??ta: 2012.06.09].