Du miestai: Vilniaus ir Rygos apraA?ymai XVIai??i??XVIII amA?iaus literatAi??roje

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Istorija
AUTORIUS:Ai??Eugenija UlA?inaitAi??
DATA: 2012-05

Du miestai: Vilniaus ir Rygos apraA?ymai XVIai??i??XVIII amA?iaus literatAi??roje

Eugenija UlA?inaitAi??

MiestA? (ypaA? sostiniA?) apraA?ymai sudaro svarbiAi?? kiekvienos tautos istorijos ir kultAi??ros dalA?. Tarp tokio pobAi??dA?io A?altiniA? vertingiausiAi?? vietAi?? neabejotinai uA?ima konkretAi??s dokumentai, kronikos, magdeburginiA? teisiA? suteikimo aktai, keliautojA?, diplomatA? A?spAi??dA?iai, korespondencija ir t. t. TaA?iau ne maA?iau svarbAi??s ir groA?inAi??s literatAi??ros tekstai, neretai papildantys istorinius A?altinius ar savitai juos interpretuojantys.

KonkreA?ios Vilniaus miesto A?kAi??rimo datos, deja, neA?inome. Atskaitos taA?ku mums tebAi??ra Lietuvos didA?iojo kunigaikA?A?io Gedimino laiA?kai, raA?yti iA? Vilniaus 1323ai??i??1324 metais, kuriuose jis A?A? miestAi?? vadina ai??zmAi??sA? karaliA?kuoju miestuai??? (in civitate nostra regia Vilna) (1), taigi akivaizdu, kad miestas tuo metu jau stovAi??jo ir funkcionavo kaip valstybAi??s centras. TaA?iau jo A?kAi??rimo istorija ai??i?? mitologinAi??. Pasakojama, kad Gediminas tose vietose medA?iodamas nukovAi?? taurAi??. PavargAi??s uA?migo ir susapnavo staugiantA? geleA?inA? vilkAi??. A?ynys Lizdeika iA?aiA?kino: turA?s A?kurti A?ia miestAi??, kuris A?love pralenks visus kitus (2). Ai??iuolaikiniai istorikai pateikAi?? realistinA? A?ios legendos aiA?kinimAi??: ai??zAiA?ku, kad metraA?A?iuose uA?raA?ytas padavimas apie Vilniaus A?kAi??rimAi?? po sAi??kmingos Gedimino medA?ioklAi??s Neries ir Vilnios santakoje yra sukurtas daug vAi??liau, kai atsiminimai apie senAi??jA? VilniA? buvo jau iA?blAi??sAi??. Gedimino laikais Vilnios ir Neries santakoje nebebuvo miA?ko, kuriame medA?iotojas bAi??tA? galAi??jAi??s nukauti taurAi??ai??? (3).

Daugiausia groA?iniA? kAi??riniA? apie VilniA? XVIai??i??XVIII a. yra paraA?Ai?? senojo Vilniaus universiteto studentai ir profesoriai. Ai??iuose tekstuose ai??i?? sveikinimuose, epitalamijuose, trenuose, elogijuose ai??i?? atsispindi raA?iusiA?jA? iA?silavinimas, intelektas, matoma literatAi??rinAi?? tradicija, einanti nuo Antikos. Miestas suvokiamas kaip locus artificialis, t. y. kaip tam tikra fiziA?kai apibrAi??A?ta civilizuota erdvAi??, skirta miesto bendruomenei sAi??kmingai funkcionuoti, su atitinkamais pastatais, A?renginiais, valdymo ir kultAi??ros institucijomis.

Vilnius daA?niausiai A?vardijamas kaip sostinAi??, kaip mokslo, kultAi??ros, politikos ir prekybos centras, kaip Lietuvos valdovA?, didikA?, valstybAi??s veikAi??jA? ir BaA?nyA?ios hierarchA? rezidavimo vieta. Vilniaus miesto istorija nuolat siejama su Palemono legenda ir lietuviA? kilmAi??s iA? romAi??nA? teorija: Vilnius vadinamas ai??zPalemono miestuai??? (Palaemonia urbs), ai??zPalemono karalysteai??? (Magni Palaemonis regna), ai??zPalemono miestA? sostineai??? (caput Palaemoniarum urbium Vilna), o Lietuvos herbas Vytis vadinamas Palemono A?irgu, savo A?love pralenkianA?iu PegasAi?? (4).

Nuo Antikos laikA? buvo susiformavusi ai??zmiesto gyrimoai??? (laus urbis) tradicija, A?io A?anro kompozicija ir topika. IA?samiAi?? miesto A?lovinimo schemAi?? savo ai??zPoetikojeai??? pateikAi?? A?ymus Renesanso literatAi??ros teoretikas Julijus Cezaris Skaligeris (5). Remiantis A?iais teoriniais postulatais ir praktiniais pavyzdA?iais, buvo sukurti A?lovinimai Romai, Florencijai, Milanui, Genujai, Krokuvai. Adekvataus kAi??rinio, skirto Vilniui, neiA?leista. TaA?iau neseniai Vilniaus universiteto RankraA?A?iA? skyriuje buvo surasta retorikos kurso, 1759/1760 ir 1760/1761 mokslo metais skaityto jAi??zuitA? vienuolijos treA?iosios probacijos namuose prie A?v. Rapolo baA?nyA?ios, medA?iaga. Retorikos profesoriumi A?ia tuomet dirbo Martynas FlaA?A?inskis (Martinus FlaszczyAi??ski), o retorikos pratybA? uA?duotA? ai??zVilniaus miesto paA?lovinimasai??? (ai??zOratio in laudem Urbis Vilnaeai???) paraA?Ai?? retorikos studentas Juozapatas Chelmovskis (Iosaphat CheAi??mowski) (6).

ai??zPaA?lovinimAi??ai??? sudaro trys dalys. Pirmojoje kalbama apie Vilniaus miesto A?lovAi??, kuriAi?? lAi??mAi?? jo A?kAi??rAi??jo, Lietuvos didA?iojo kunigaikA?A?io Gedimino autoritetas, miesto senumas ir didybAi?? (Vilnae magna gloria ex Conditoris dignitate, ex vetustate, denique ex amplitudine magnam esse). Antroji dalis skirta Vilniaus naudingumui (commoda) aptarti. A?ia ryA?kinama Vilniaus kaip uosto, prekybos centro, kultAi??ros ir mokslo A?idinio reikA?mAi??. TreA?ioje dalyje pasakojama apie Vilniaus groA?A? (decor), kurA? sudaro miesto apylinkAi??s, pastatai, baA?nyA?ios, pilys, A?monAi??s.

Akivaizdu, jog A?ia remiamasi A?prastine ai??zmiesto A?lovinimoai??? schema ir kad A?lovinimo topika buvo gerai A?inoma Lietuvos proginAi??s literatAi??ros kAi??rAi??jams.

Dar vienas, A?A? kartAi?? eiliuotas, Vilniaus istorijos atpasakojimas pateiktas rankraA?tiniame retorikos pratybA? sAi??siuvinyje ai??zBukolikos, arba piemenA? eilAi??s apie VilniA?ai??? (ai??zBukolika abo wiersz pasterski o Wilnie eklog Xai???, 1768), kuris prieA? keletAi?? metA? buvo iA?leistas (7). Ai??iame kAi??rinyje imituojamas antikinAi??s bukolinAi??s poezijos A?anras, jo struktAi??ra, A?vaizdA?iai, personaA?ai. Vilniaus apylinkAi??se susirinkAi?? piemenys ai??i?? Koridonas, Likidas, Menalka, Damonas, Dametas, Chromis, Egonas, Meris ir Tirsis ai??i?? kalbasi apie Vilniaus A?kAi??rimAi??, Gedimino sapnAi??, Gedimino A?ygius ir jo A?lovAi??. ai??zVilniaus bukolikasai???, kaip ir Vergilijaus ai??zBukolikasai???, sudaro 10 eklogA?, veikia tie patys herojai, kiekviena ekloga kuriama dialogo principu. Kaip Titiras pirmoje Vergilijaus ai??zBukolikA?ai??? eklogoje A?lovina Romos groA?A? ir didybAi??, taip ai??zVilniaus bukolikA?ai??? herojai A?lovina Vilniaus istorijAi??, miesto ir apylinkiA? groA?A?, jo reikA?mAi?? ir garsAi??. ai??zVilniaus bukolikoseai??? pasakojami A?vykiai apima laikotarpA? nuo Gedimino laikA? ir legendinAi??s Vilniaus pradA?ios iki vyskupo Valerijono ProtaseviA?iaus pakviestA? jAi??zuitA? atvykimo ir Vilniaus jAi??zuitA? kolegijos bei universiteto A?kAi??rimo.

Rygos miestas nAi??ra sulaukAi??s tiek literatAi??riniA? interpretacijA? (8), taA?iau jo A?kAi??rimas 1201 m. yra aiA?kiai uA?fiksuotas Henriko Latvio ir Hermano VartbergAi??s ai??zLivonijos kronikoseai???, raA?ytose dar XIII amA?iuje (9). LiteratAi??rinA? Rygos apraA?ymAi?? pateikAi?? XVI a. autorius Bazilijus Plinijus lotyniA?koje poemoje ai??zRygos miesto, Livonijos sostinAi??s, paA?lovinimasai??? (ai??zEncomium inclitae civitatis Rigae metropolis Livoniaeai???. Conscriptum a Basilio Plinio Rigensi Livono), iA?leistoje 1595 m. Leipcige (toliau ai??i?? ai??zEnkomijas Rygaiai???). Ai??A? unikalA? kAi??rinA?, praAi??jus 400 metA? nuo jo pasirodymo, Rygos 800 metA? jubiliejaus proga latviai iA?leido dar kartAi??, su lotyniA?ko teksto faksimile, vertimais A? latviA?, vokieA?iA?, rusA?, anglA? kalbas ir iA?samiais veikalo pristatymais tomis kalbomis (10).

Pirmiausia apie autoriA?. Plinijus ai??i?? lotynizuota forma (pagal to meto madAi??) pavardAi??s Plone, Pleene ar Plen (11). Poeto tAi??vas Grigorijus Plinijus studijavo Vitenberge ir ten 1552 m. gavo magistro laipsnA?. GrA?A?o A? RygAi?? ir 1554ai??i??1558 m. buvo mokyklos prie Domo katedros mokytoju, 1558 m. tapo liuteronA? kunigu, dirbo Domo katedros pamokslininku, vAi??liau ai??i?? A?v. Petro baA?nyA?ios pastoriumi. MirAi?? 1596 m.

SAi??nus Bazilijus Plinijus gimAi?? tarp 1560 ir 1575 metA?. Sekdamas tAi??vo pAi??domis, Plinijus Jaunesnysis 1595 m. A?stojo A? Vitenbergo universitetAi?? ir baigAi?? jA? A?gydamas daktaro laipsnA?. PoemAi?? apie RygAi??, matyt, pradAi??jo raA?yti anksA?iau, 1593 m. gavAi??s Rygos burmistro Mikalojaus Eko stipendijAi??. VAi??liau paraA?Ai?? ir iA?leido dar keletAi?? proginiA? kAi??riniA?, tarp kuriA? ypaA? minAi??tinas Zigmanto Vazos pergalAi??s prieA? KarolA? SudermanietA? prie Salaspilio (Kircholmo) 1605 m. ir Rygos iA?laisvinimo apraA?ymas: Victoria quam juvante Deo optimo maximo Sigismundi III, regis Poloniae et Sveciae exercitus adversus Carolum Sudermaniae ducem, Riga secunda obsidione soluta, obtinuit. Lietuvos bibliotekose A?ios knygos nAi??ra.

GrA?A?Ai??s iA? Vitenbergo A? RygAi??, B. Plinijus dirbo gydytoju. 1605 m. mirAi??.

O dabar grA?A?kime prie poemos. JAi?? sudaro 1808 eil. eleginio disticho metru raA?yto teksto. PasirinkAi??s enkomijo, t. y. A?lovinamosios odAi??s A?anrAi??, autorius pakiliai pasakoja apie Rygos A?kAi??rimAi??, apie jAi?? supanA?iA? A?emiA? groA?A? ir turtingumAi??, vardija artimiausius kaimynus: ai??zkaringuosius sarmatusai??? (gens effera bello), ai??zjauA?iais arianA?ius lietuviusai??? (Litphani iugera bobus arant), ai??zkultAi??ringAi??jAi?? PrAi??sijAi??ai??? (Brussia culta iacet). Kai sykA? A?ia uA?klydo Bremeno pirkliai, plaukdami Dauguvos upe A?emyn, A?vertino genium loci ir nusprendAi?? A?kurti miestAi??, A? kurA? bAi??tA? veA?amos prekAi??s iA? Europos, o vietiniai gyventojai parduotA? A?ios vietos gamtos gAi??rybes. Taigi LivonijAi?? netrukus uA?kariavo vokieA?iai, atneA?Ai?? savo tikAi??jimAi??, paproA?ius, kultAi??rAi??. Livonija apkrikA?tijama ir Rygoje ima reziduoti pirmieji vyskupai: Meinhardas, Bertoldas, Albertas.

Rygos miesto A?kAi??rimAi?? poetas lygina su antikiniA? miestA? statybomis, kuriose dalyvaudavo dievai ir herojai. XVI amA?iaus Rygos paA?lovinimui, poeto manymu, nepakaktA? nei Homero, nei Vergilijaus talento. Ai??A? miestAi?? jis vadina ai??ztobulu miestuai??? (urbs perfecta), ai??zmaloniu miestuai??? (urbs benigna), ai??zLivonijos karalieneai??? (regina Livoniae), ai??zkitA? karalysA?iA? geidA?iama nuotakaai??? (sponsa petita multis regnis), ai??ztAi??vynAi??s sostine, A?irdimi, akies vyzdA?iuai??? (Riga caput nostrae patriae, cor, lumen ocelle). Tarp didA?iausiA? Rygos privalumA? (virtutes) poetas pirmiausia mini malonA? klimatAi?? (Faelix inprimis urbs haec clementia caeli), derlingAi?? A?emAi??, veA?liAi?? augmenijAi?? (laetissima tempora, intextos floribus sinus), paukA?A?iA? ir A?vAi??riA? gausumAi??. Laukuose boluoja linai (nivei lini agmina), o iA? jA? gaminami audiniai nenusileidA?ia BombAi??jaus gaminiams. Traukia A?vilgsnA? variniai baA?nyA?iA? bokA?tai, tarp kuriA? iA?siskiria Domo katedra ir A?v. Jono baA?nyA?ia, ai??ztarsi Dedalo rankos palytAi??taai??? (Daedalea arte facta).

PerA?engusA? Rygos slenkstA? ateivA? pribloA?kia prekeiviA? gausa, A?urmuliuojanti miestieA?iA? minia, tarsi jAi??ra banguojantis kalbA? gausumas, moterA? groA?is (forma puellarum), primenantis antikiniA? deiviA? kAi??no harmonijAi??. Tarp labiausiai RygAi?? garsinanA?iA? prekiA? poetas vardija A?vAi??rienAi?? (elniA?, briedA?iA?, kiA?kiA?, A?ernA? mAi??sAi??) ir A?vAi??riA? kailius, A?uvis, grAi??dus, vietinius gAi??rimus alA? ir midA?, nenusileidA?ianA?ius skoniu Kretos, Reino, Galijos vynams, aukA?tina A?vairiA? amatA? meistriA?kumAi??, A?vertintAi?? Europos miestuose.

B. Plinijus pabrAi??A?ia Rygos svetingumAi??: A?ia apsilankAi??s ne vienas panori tapti jos pilieA?iu (confestim cives Riga benigna vocat). Svarbi Rygos geografinAi?? padAi??tis: tai ai??i?? uostas, patogus A?plaukti laivams, reikA?mingas prekybos centras tarp rytA? ir vakarA?. Miesto gerovAi?? lemia A?ia vyraujantis teisingumas (urbis Iustitia est animalis spiritus), teismA? darbas, mokyklA? ir mokytA? A?moniA? veikla. autorius prisimena ir tAi?? mokyklAi??, kurioje pats mokAi??si lotynA? ir graikA? kalbA?, iA?reiA?kia pagarbAi?? mokslams, gerA?jA? paproA?iA? ugdytojams, A?monijos tobulintojams.

O baigiasi poema poeto praA?ymu ai??i?? malda, skirta AukA?A?iausiajam, kurA? B. Plinijus vadina ir Dievu (Deus), ir Jehova (Iehova), kad globotA? jo gimtAi??jA? miestAi??, kad jame vyrautA? taika (candida pax), pilieA?iA? santarvAi?? ir teisingumas (Themis), pamaldus tikAi??jimas (pia relligio), o dAi??kingumo giesmAi?? Miestui skambAi??tA? per amA?ius (Sic tibi perpetuo praeconia grata <...> canet).

LDK literatAi??roje Vilnius ne kartAi?? lyginamas su Antikos ir Biblijos miestais: AtAi??nais, Korintu, Tebais, Troja, Kartagina, Roma, Jeruzale, taip pat su istoriA?kai giminingais miestais: Krokuva, Gardinu, Kaunu, taA?iau neaptikome nAi?? vieno palyginimo su Ryga. Regis, vienintelis kAi??rinys, kuriame A?ie miestai ai??zsusitinkaai??? ai??i?? A?vedA? kilmAi??s poeto Laurencijaus Bojerio poema ai??zKarolomachijaai??? (ai??zCarolomachiaai???, 1606), skirta Jono Karolio ChodkeviA?iaus pergalei prie Salaspilio (Kircholmo) (12) 1605 m. rugsAi??jo 27 dienAi??. Lietuvos kariuomenAi??s vadas su 4 tAi??kstanA?iais kariA? stojo A? mAi??A?A? prieA? Ai??vedijos karaliaus Karolio SudermanieA?io kariuomenAi??, kuriAi?? sudarAi?? 14 tAi??kstanA?iA? kariA?, ir jAi?? sumuA?Ai??, taip iA?vaduodamas RygAi?? iA? A?vedA? nelaisvAi??s, o per RygAi?? ir Dauguvos A?iotis atverdamas keliAi?? LDK prekiA? eksportui A? VakarA? EuropAi??. Poetas RygAi?? vadina ai??zlatviA? A?emiA? puoA?mena ir karalieneai??? (Lothavae regionis apex Reginaque Riga). Ai??v. JokAi??bo baA?nyA?ioje vyko padAi??kos maldos, priskiriant pergalAi?? AukA?A?iausiojo Dievo globai.

Spalio 10 d. grA?A?usA? J. K. ChodkeviA?iA? jau sveikino Vilnius ir JAi??zuitA? akademija, A?v. Stanislovo katedroje buvo laikomos miA?ios, aikA?tAi??je prie katedros iA?kabinti kovos trofAi??jai, o Akademijos studentai vaidino tai progai skirtAi?? dramAi??. ai??zKarolomachijojeai??? esama gana daug baltA? vienybAi??s A?enklA?, svarbA? vaidmenA? A?ia atlieka personifikuotos upAi??s Dauguva, Gauja, o Baltijos jAi??ra, vadinama ai??zkaraliene Balteai??? (regina Balthe), padovanoja ChodkeviA?iui A?spAi??dingAi?? dovanAi?? ai??i?? meniA?kai iA?austAi?? kilimAi??.

ai??zEnkomijas Rygaiai??? turi daug panaA?umo su LDK poemomis, ypaA? su Jono Radvano ai??zRadviliadaai??? (ai??zRadiviliasai???, 1592). Ir viename, ir kitame kAi??rinyje laikomasi renesansinAi??s nuostatos atsiriboti nuo iA?galvotA? antikiniA? mitA?, o apdainuoti tai, kas paA?iA? poetA? yra iA?gyventa, kas pasitarnautA? jA? TAi??vynAi??s A?lovei, A?ymiA? tautos herojA? A?amA?inimui.

Ai??tai kaip ai??zRadviliadAi??ai??? pradeda J. Radvanas:

Deukaliono marias ai??i?? atminimAi?? nelemtojo amA?iaus ai??i??

dainiai kiti teminAi??s, apdainuos per aukA?tAi??sias padanges

Ai??jusA? karAi?? ir tuos, kas laimAi??jo kovas prieA? gigantus.

TreA?ias visus stebuklus ilgaamA?io pasaulio tegarbsto:

negandas Kadmo A?eimos ir nelaisvAi?? atneA?usA? karAi??,

baisis Pelopo namais nelabaisiais ir vaiA?Ai??m Tiesto,

SemiramidAi??s pilis apdainuoja ir A?vykius Trojoj. <...>

Vis dAi??lto mano giesmAi??ms neprikiA? A?odlauA?ystAi??s joks amA?ius!

Radvila! PatA? dabar apdainuosiu, atmintinus darbus

tavo, Senoli, ir tau A?iAi?? pieriA?kAi?? aukAi?? aukosiu.

(ai??zRadviliadaai???, I, 6ai??i??12, 15ai??i??17 eil.) (13)

Jam tarsi antrina B. Plinijus:

Kruvinas Marso kovas lai kiti pakiliai apdainuoja,

Kam iA?kalbinga versmAi?? tarsi A?altinis gyva.

Lai apraA?o kiti, kaip kraujuje plaukAi?? veA?imai,

Kaip bolavo laukai, kaulais nusAi??ti plaA?iai.

Lai titanA? kovas A?A?Ai??lias vaizduoja, kas nori,

Ar Heraklio A?ygius, jAi??gAi?? baisios deA?inAi??s.

Lai jie dA?iaugias A?love, jAi?? liaudis noriai suteikia,

Ir jA? vardAi?? tegu bAi??simos kartos minAi??s. <...>

AA? tenoriu tiktai atiduoti duoklAi?? tAi??vynei

Ir uA? viskAi?? labiau A?emei gimtai padAi??kot.

(ai??zEncomium Rigaeai???, 1ai??i??8, 15ai??i??16 eil.) (14)

Ai??ias poemas sieja ir daugiau bendrA? bruoA?A?: dAi??mesys gamtai, upiA? personifikacija, gimtosios A?emAi??s A?lovinimo retorika, Martino Lutherio tikAi??jimo aukA?tinimas, kreipiniai A? DievAi??, praA?ant globoti tikAi??jimAi?? ir TAi??vynAi??. Kai kurios abiejA? poetA? naudojamos stilistinAi??s ir leksinAi??s priemonAi??s yra beveik identiA?kos.

Ai??tai J. Radvano Lietuvos paA?lovinimo fragmentas:

Ginklais galinga yra ir A?love iA?garsAi??jusi A?emAi??

A?ia, plaA?iuose laukuose, per kuriuos Lietuva nusidriekus. <...>

Tyras kaip stiklas upes vainikuoja ta A?emAi??s groA?ybAi?? ai??i??

giriA? aukA?tA? karAi??na; jos virA?Ai??nAi??mis A?iA?ia A?vaigA?dynus

remia, o medA?iA? A?aknim ligi Stikso vAi??liA? nusileidA?ia.

Ai??iA?ia atranda namus sau elniai, briedis ir stumbras, <...>

A?iA?ia ir lAi??A?is dAi??mAi??m iA?margintu apdaru glaudA?ias,

nizoral tablets, no prescription.

randa namus ten A?vitri stirnelAi?? ir didelis tauras.

Ai??(ai??zRadviliadaai???, I, 31ai??i??32, 47ai??i??54 eil.)

O A?tai kaip Livonijos A?emAi?? apraA?o jAi?? iA?vydAi?? bremenieA?iai:

Ai??tai matyti miA?kai, didingos medA?iA? kolonos,

VeA?intys krAi??mai ai??i?? puikus prieglobstis miA?ko A?vAi??rims,

A?ia ir paukA?A?iA? gausu, jA? giesmAi??s liejasi A?velnios

Ir A?vairiausiais garsais chorA? sudaro dermes.

A?ia kalveliA? gAi??briai maloniai pievas apjuosia,

Dengia nugaras jA? sodriai veA?li A?aluma.

O apaA?ioj ai??i?? lyguma, pribarstyta gAi??liA? margaspalviA?,

SlAi??nis A?avingas, jame vynuogiA? plyti laukai.

Ten ant kalno gaivius savo vandenis lieja A?altinis,

Vandenys teka A?emyn, pievas maitina derlias.

A?ia lygumoj vinguriuoja skaidrus kaip stiklas upelis,

Ir savAi??ja tAi??kme trokA?tanA?ius girdo laukus.

Ten eA?erA? vanduo sustingAi??s kaip marmuras spindi,

JA? sparnuoA?iA? pulkai plaukiantys drumsA?ia tiktai.

O A?altoje gelmAi??je A?vynuotos veisiasi A?uvys,

Ai??okA?ioja jos iA? vandens, uodegas kraipo linksmai.

(ai??zEncomium Rigaeai???, 223ai??i??238 eil.)

J. Radvanas uA?baigia savo poemAi??, kreipdamasis A? ai??zdangaus, A?moniA? ir A?emAi??s KAi??rAi??jAi??ai???, kad jis apsaugotA? pagrindinio poemos herojaus Mikalojaus Radvilos sAi??nA? KristupAi?? ir padAi??tA? jam (po tAi??vo mirties) tarnauti tautai ir TAi??vynei:

O vandenyno, dangaus, A?moniA? ir A?emAi??s KAi??rAi??jau!

Tujai valdai ir A?emes, ir sunkiuosius A?vaigA?dynus rikiuoji,

garsina vartai dangaus ir Olimpas liudija garbAi??

amA?inAi?? Tavo, kuriam karalystAi??mis rAi??pintis tenka:

bAi??k palaimingas dabar ir paskui, pastatytai kolonai

griAi??ti ant A?emAi??s neleisk ir kartu padaryk, Geradari,

kad nuo nelaimiA? visA? apsaugotA? Kristupas, A?itam

turtui ai??i?? A?emei tAi??vA? ai??i?? ir galingai tautai padAi??tA?.

(ai??zRadviliadaai???, IV, 533ai??i??540 eil.)

ai??zEnkomijuje Rygaiai??? nAi??ra vieno pagrindinio herojaus. B. Plinijus ten mini tuos, kurie prisidAi??jo prie Rygos miesto A?kAi??rimo ir suklestAi??jimo, taip pat tuos, kurie padAi??jo jam paA?iam baigti mokslus, iA?kilti, iA?garsAi??ti. TodAi??l poemos pabaigoje jis kreipiasi A? AukA?A?iausiAi??jA? DievAi??, praA?ydamas iA?saugoti TAi??vynAi??je taikAi??, pilieA?iA? santarvAi?? ir tikAi??jimAi??:

Dieve AukA?A?iausias, esi TrejybAi??, bet Tu tiktai vienas

A?emAi??s karalius, visas tu karalystes valdai.

DeA?ine savo dosnia daliji visokiausias gAi??rybes,

GAi??rio A?altinis esi, trykA?tanti nuolat versmAi??.

Tau dAi??kojam karA?tai, kad malonAi??mis savo A?A? miestAi??

Pagerbi ir iA? kitA? miestA? pasaulio skiri.

DegAi?? jis Marso ugny, neramumai jA? baisAi??s niokojo,

Bet per A?itiek laikA? gyvas iA?liko lig A?iol.

BAi??k ir toliau palankus, maldauju, garbusis Jehova,

Dovanas siA?sk iA? dangaus, dieviA?ko peno mums siA?sk.

Lai skaisA?ioji taika gyvuoja ir santarvAi?? luomA?,

Duonos lai nepritrAi??ks ir teisingumo kilnaus.

(ai??zEncomium Rigaeai???, 1793ai??i??1804 eil.)

ai??zEnkomijas Rygaiai??? yra odAi?? miestui, paraA?yta A?iam A?anrui bAi??dingu pakiliu stiliumi, pasiA?yminA?iu retoriniA? figAi??rA? gausa, tarp kuriA? bene daA?niausia ai??i?? hiperbolAi??. Miestas, A?monAi??s, pastatai, gamta ai??i?? viskas poeto iA?didinta, iA?ryA?kinta, apraA?yta su nuostaba ir susiA?avAi??jimu. Poetas demonstruoja savo iA?silavinimAi??, pateikdamas gausybAi?? palyginimA? su antikinAi??s literatAi??ros ir mitologijos siuA?etais, vardais, reminiscencijomis. Ryga poetui, be abejo, graA?iausias miestas pasaulyje, ir netgi Vergilijus prarastA? A?adAi??, norAi??damas jA? apdainuoti (Si conaretur Maro digno carmine laudes / Exaequare tuas hisceret attonitus, 399ai??i??400 eil.), o koks nors A?ymus poetas galAi??tA? paraA?yti ne vienAi?? ai??zIliadAi??ai??? (longas ex his ut texeret Iliadas, 404 eil.).

RygAi?? supantys parkai, skaidrA? vandenA? plukdantys kanalai, kuriuose plaukioja gulbAi??s, primena poetui mitinius Alkinojo sodus, o A?vairiaspalvAi??s gAi??liA? lysvAi??s savo groA?iu pralenkia Minervos austAi?? kilimAi?? ir dailininko Apelio paveikslus.

Rygos moterys groA?iu nenusileidA?ia Menelajo A?monai Helenei ar paA?iai Venerai, nes tai tas pat, kaip varnAi?? lyginti su balande (Utque tuas cornix inter agrestes aves). Vyrus poetas, be abejo, prilygina Apolonui.

Skaitant ai??zEnkomijAi?? Rygaiai???, susidaro A?spAi??dis, kad A?is miestas egzistuoja antikinAi??je graikA?ai??i??romAi??nA? erdvAi??je, kur siauA?ia mitiniai vAi??jai ai??i?? BorAi??jas, Notas, Zefyras, Euras, kur teisingumAi?? vykdo TemidAi??, o gyvenimo siAi??lAi?? verpia parkos, kur derliA? augina Cerera, upAi??se gyvena nimfos, o miA?kuose ai??i?? driadAi??s, kur jaunavedA?ius sutuokia HimenAi??jas, o mirusiuosius priglaudA?ia Stiksas.

ai??zEnkomijas Rygaiai??? liudija apie A?vairias ai??zmiesto gyrimoai??? A?anro modifikacijas, skirtingAi?? antikinAi??s literatAi??ros bei mitologijos siuA?etA? panaudojimAi?? ir aktualiA? vietos realijA? A?prasminimAi??. Savo ruoA?tu, galime kalbAi??ti apie lietuviA? ir latviA? XVIai??i??XVIII a. lotyniA?kosios literatAi??ros sAi??sajas ir galimas lyginamAi??sias studijas, kuriA?, deja, iki A?iol stokojame. TikAi??kimAi??s, ateityje jA? atsiras.

_________________________

(1) MetraA?A?iai ir kunigaikA?A?iA? laiA?kai. ai??i?? Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 1996. ai??i?? P. 163.

(2) Lietuvos metraA?tis. Bychovco kronika. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1971. ai??i?? P. 71. Ai??iAi?? legendAi?? vAi??liau pakartojo M. Strijkovskis, A. VijAi??kas-KojalaviA?ius ir kt.

(3) Vilniaus miesto istorija nuo seniausiA? laikA? iki Spalio revoliucijos / SudarAi?? Juozas Jurginis, Vytautas Merkys, Adolfas TautaviA?ius. ai??i?? Vilnius: Mintis, 1968. ai??i?? P. 27.

(4) A?r.: Gratulatio Vilnae / Vilniaus pasveikinimas. XVIai??i??XVIII amA?iaus tekstA? rinkinys. ai??i?? Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2001.

(5) Scaliger J. C. Poetices libri VII. Ed. 3. ai??i?? Lyon, 1586. ai??i?? P. 422ai??i??425.

(6) Gratulatio Vilnae. ai??i?? P. 444ai??i??463.

prednisone dose chart.

(7) Bukolikos, arba piemenA? eilAi??s apie VilniA?, X eklogA? / ParengAi?? Jakub NiedA?wiedA?, Eugenija UlA?inaitAi??. ai??i?? Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2002.

(8) CAi??rule B. The most important sources of the history if Latvia and Riga in Latin // Mare Balticum ai??i?? mare nostrum. Latin in the Countres of the Baltic Sea (1500ai??i??1800). Edited by Outi Merisalo and Raija Sarasti. ai??i?? Wilenius: JyvAi??skylAi??, 1994. ai??i?? P. 123ai??i??125.

(9) A?r.: Latvis H., VartbergAi?? H. Livonijos kronikos / IA? lotynA? kalbos vertAi??, A?vadAi?? ir paaiA?kinimus paraA?Ai?? Juozas Jurginis. ai??i?? Vilnius: Mokslas, 1991.

(10) PlAi??nija B. Slavas dziesma RAi??gai, 1595. Der Ruhmgesang auf Riga. ?z????Ni???i??N????i??N? ???i??N???N? ?i???????i??NZ The Encomium to Riga. ai??i?? Latvijas kulrAi??ras fonds: Jumava, 1997.

(11) Straube G. Bazilijs PlAi??nijs un viAi??a laiks // PlAi??nija B. Slavas dziesma RAi??gai. ai??i?? P. 142. Visi duomenys apie autoriA? ir jo aplinkAi?? paimti iA? A?io straipsnio.

(12) Bojeris L. Karolomachija / IA? lotynA? kalbos vertAi?? Benediktas Kazlauskas. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1992. ai??i?? P. 39.

(13) A?r.: Radvanas J. RaA?tai / IA? lotynA? kalbos vertAi?? Sigitas Narbutas. ai??i?? Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2009. ai??i?? P. 235. Visos tolimesnAi??s citatos iA? A?io leidinio.

(14) Encomium Rigae // PlAi??nija B. Slavas dziesma RAi??gai, 1595. Visi vertimai iA? A?io leidinio straipsnio autorAi??s.