Du tAi??kstanA?iai vienuoliktieji: reikA?miA? konfigAi??racijos

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS: Viktorija DaujotytAi??
DATA: 2012-01

Du tAi??kstanA?iai vienuoliktieji: reikA?miA? konfigAi??racijos

Viktorija DaujotytAi??

Metus uA?baigianA?iame RaA?ytojA? klubo vakare Antanas A. Jonynas iA?tarAi??: metA? pradA?ioj netekome Justino MarcinkeviA?iaus, pabaigoj ai??i?? Vaclavo Havelo. RaA?ytojA? sAi??jungos pirmininkas priminAi?? asmenybes, veikusias ne tik kAi??ryba, bet ir A?moniA?kumu, moralinAi??mis pozicijomis, visuomeniniu aktyvumu. Vaclavas Havelas, Vilniaus universiteto garbAi??s daktaras, turAi??jo reikA?mAi??s ir lietuviA?kajai padangei, Lietuvos likimo A?vaigA?dA?iA? iA?sidAi??stymui. A?ekijos prezidentas kalbAi??jo apie vilties, moralumo erdvAi??, apie kultAi??ros svarbAi?? tautai: ai??ztai ji formavo mus kaip gimstanA?iAi?? naujA?jA? laikA? tautAi??, tai raA?ytojai ir literatai A?adino tautAi?? naujam gyvenimui, ragino tapti tauta. SvetimA?jA? priespaudos laikais pirmiausia kultAi??ra palaikAi?? tautinAi??s sAi??monAi??s tAi??stinumAi??ai???1. Kalboje Vilniaus universitete garbAi??s daktaro vardo suteikimo proga Havelas pabrAi??A?Ai??, kad svarbi yra ai??zpriklausomybAi?? savo tautai, jos tradicijoms, kultAi??rai, ir, A?inoma, mAi??stymui jos kalbaai???2. Per 2011 metus iA?leistose Justino MarcinkeviA?iaus kalbA?, pasisakymA?, interviu, uA?raA?A? knygose (ai??zPaA?adAi??toji A?emAi??ai???, ai??zDienoraA?A?iai ir datosai???) rastume daug A?iA? Havelo minA?iA? atitikimA?, paraleliA?, atsiA?akojimA?, liudijanA?iA? kAi??rAi??jo atsakomybAi?? savo tautai ir kalbai. Pakartota rinktinAi?? ai??zVAi??lyvo vAi??jo vAi??liavosai??? ir gal pamatinAi?? poetinAi?? Justino MarcinkeviA?iaus iA?tartis: ai??zVirA? mAi??sA? gyvas A?vaigA?dynas — / lietuviA? kalbos A?odynasai???.

Baigiasi metA? kelionAi??, keliame akis A? dangA?, ieA?kome A?vaigA?dA?iA?, lyg mus dar pasiektA? senieji astrologiniai lAi??mimai. Ir dangaus raA?tas kinta, ir tarsi kitaip mAi??sA? A?vilgsniams A?vaigA?dAi??s iA?sidAi??sto. LotynA? kalbos A?odis konfiguratio ai??i?? iA?dAi??stymas; tarp savAi??s susijusiA? daiktA? iA?sidAi??stymas, astronominAi?? sAi??voka: A?vaigA?dA?iA?, SaulAi??s, planetA?, MAi??nulio ir kitA? kosminiA? kAi??nA? regimasis vaizdinys. Ir, aiA?ku, metafora, metaforos A?aknis; metaforiA?kumas, anot Havelo, konkretA? pasakojimAi?? apie konkreA?ius A?mones paverA?ia iA?tara apie pasaulA?.

Jei jau pasirodAi?? trapi analogija tarp A?vaigA?dA?iA? raA?to ir A?emiA?kA?jA? mAi??sA? raA?tA?, tai gal ir galime klausti, kokias ryA?kesnes literatAi??ros reikA?miA? konfigAi??racijas galAi??jome A?A?velgti 2011-aisiais, jau iA?lydAi??dami juos anapus savo horizonto. Ir atsakyti, kad 2011-ieji leido matyti A?imtmeA?io (nuo 1911 m.) svarbAi?? kultAi??rai, tikrai ypatingAi?? vardA? ir reikA?miA? iA?sidAi??stymAi?? jame.

100 metA? nuo Mikalojaus Konstantino A?iurlionio mirties; tai buvo itin skaudus A?vykis, sukrAi??tAi??s modernAi??janA?iAi??, savo kultAi??ra pasaulyje bAi??ti pasiryA?usiA? lietuviA? sAi??monAi??. SukrAi??tAi??s praradimo didumu, skausmingumu, iA?bandymo gilumu. PenkiasdeA?imtmetAi?? GabrielAi?? PetkeviA?aitAi??-BitAi?? A? A?iurlionio mirtA? reagavo taip pat intensyviai, kaip ir jaunoji lietuviA? kultAi??ros karta. A?iurlionis jau buvo A?gijAi??s visuotinumo reikA?mAi??.

100 metA? nuo pirmojo Jurgio BaltruA?aiA?io rinkinio ai??zZemnyje Stupeniai??? (ai??zA?emAi??s Laiptaiai???) pasirodymo. RusA? kalba raA?antis lietuvis iA? SkirsnemunAi??s, kuris lemtingais Europai Antrojo pasaulinio karo metais pasirodys jau kaip lietuviA? poetas, ai??zAA?arA? Vainikoai??? autorius. Jurgis BaltruA?aitis ai??i?? vienas iA?skirtiniausiA? mAi??sA? kultAi??ros vardA?, ne kartAi?? minAi??tas greta A?iurlionio ir dar minAi??simas. PainiA? aplinkybiA? suvestas su A?iurlionio kAi??ryba, prisidAi??jAi??s prie jos iA?saugojimo.

100 metA? A?eslovui MiloA?ui, poetui, kilusiam iA? Lietuvos, iA? KAi??dainiA?, niekada ir niekur, iki paskutinio rinkinio, pavadinto ai??zPaskutiniai eilAi??raA?A?iaiai???, Lietuvos neuA?mirA?usiam, suteikusiam naujAi?? prasmAi??s perspektyvAi?? ir didA?iajam kitos erdvAi??s mAi??stytojui Oskarui MilaA?iui. Atrodo, kad Lietuva MiloA?o paminAi??jimui sutelkAi?? daug jAi??gA?, perA?engAi?? tiek gynybos, tiek savinimosi slenkstA?: pajAi??gianA?iam A?velgti A? A?mogaus pasaulA? iA? paA?ios jo esmAi??s nebAi??ra nieko svetimo, kaip iA?tarta LiAi??nAi??s Sutemos. Vaclavas Havelas paliko tokio A?vilgsnio pamokAi??.

2011 metai lietuviA? sAi??monAi??je iA?liks kaip Justino MarcinkeviA?iaus mirties metai. Daugiau kaip penkiasdeA?imt metA? A?is poeAi??tas iA?buvo lietuviA? pasaulAi??vaizdA?io mentalinAi??je aA?yje, ir ten, kur ji buvo labiausiai paA?eista, ir ten, kur ji visomis iA?galAi??mis tvirtinama ai??i?? paskutiniojo XX amA?iaus lietuviA? tautos Atgimimo, Baltijos kelio.

A?iurlionis, BaltruA?aitis, MiloA?as ai??i?? lietuviA?kojo pasaulAi??vaizdA?io, kraA?tovaizdA?io, matymo-mAi??stymo kAi??rAi??jai, kuriA? sAi??monAi?? turAi??jo persiA?viesti ir pro kitAi?? kalbAi??. Lyg slenksA?iai, kuriuos sAi??monAi?? turAi??jo pereiti, kad iA?eitA? A? kitAi?? erdvAi??. Jurgio BaltruA?aiA?io dvikalbiA?kumas giliausia prasme yra vienkalbis, to paties pasaulAi??vaizdA?io dvikamienAi?? raiA?ka. Nuo A?olAi??s, maA?o A?iedelio iki A?vaigA?dA?iA?, kitos erdvAi??s matomojo A?enklo. ai??zPilna, pilna naktis A?vaigA?dA?iA?! / JA? tyliAi?? psalmAi?? aA? girdA?iu ai??i?? / Ji neapsakoma A?odA?iu… // Tai amA?iA? aukuro A?iedai, / Kuriuos tu, akli, visadai / Prie A?emAi??s slenksA?io atradai… // Ai??it atdara visa bAi??tis! / Ir tas, kas mA?slAi?? jos iA?vys, / Bus jos dalyvis ir dalis…ai??? (ai??zA?vaigA?dA?iA? giesmAi??ai???)

ai??zAi??it atdara visa bAi??tisai??? ai??i?? akimirka, kai bAi??tis atsiveria, atsidaro, sAi??monAi?? tarsi perkeliama A? kitAi?? krantAi??. Tai itin juntama laiko riboj, sankryA?oj ai??i?? saulAi??s grA?A?ties, KalAi??dA?. Jurgio BaltruA?aiA?io ai??zAmA?iA? A?vaigA?dynasai??? ai??i??Ai?? nieko graA?esnio apie laiko ribAi?? neturime. Ir nieko mA?slingesnio: ai??zAi?? KalAi??dA? A?ilAi?? naktA? aA? A?iAi??riu ai??i?? / Daug beglobAi??s A?emAi??s A?iburiA?, / Daug A?vaigA?dA?iA?, A?vaigA?dynA? aA? matau, / JA? stebuklus, A?emAi??s kurmi, — tau!ai???

ai??zGreiA?iau praverk durisai??? ai??i?? toks A?io eilAi??raA?A?io moralinis imperatyvas. Duris iA? savo bAi??sto ai??i?? A? kitAi?? erdvAi??. Justino MarcinkeviA?iaus lyrikoje kita erdvAi?? daA?nai A?ymima kaip kaA?kas, kaip nuojauta: ai??zSakau, kaA?kas yra / tenai, kur saulAi?? leidA?ias, kur A?ydi / ugnies A?iedais nematoma giriaai??? (ai??zRudens medisai???).

Kita erdvAi?? 2011-aisiais itin stipriai atsiliepdinAi??jo iA? A?eslovo MiloA?o vAi??lyvojo rinkinio ai??zKita erdvAi??ai??? (ai??zDruga przestrzeAi??ai???, 2002). To paties pavadinimo eilAi??raA?tyje klausiama: ai??zCzy naprawdAi?? zgubiliAi??my wiarAi?? w drugAi?? przestrzeAi??? / I znikAi??o, przepadAi??o i Niebo, i PiekAi??o?ai??? (ai??zNegi iA? tikrA?jA? praA?udAi??me tikAi??jimAi?? kita erdve? / Ir dingo, iA?nyko ir Dangus, ir Pragaras?ai???). Viltis, kuria baigiamas eilAi??raA?tis: tegu mums bAi??na sugrAi??A?inta kita erdvAi??… Rinkinyje ai??zKita erdvAi??ai??? yra ir ai??zTeologinis traktatasai???, kuriuo gyvenimas tarsi sumuojamas, iA?keliama ilgo gyvenimo, ilgaamA?Ai??s patirties svarba, iA?tariant: ai??zTakiego traktatu mAi??ody czAi??owiek nie napiszeai??? (ai??zTokio traktato jaunas A?mogus neparaA?ysai???).

Bet A?iurlionis mirAi?? jaunas, tais paA?iais metais, kai gimAi?? MiloA?as, mirAi?? paA?ioje virA?Ai??nAi??je, jau jAi?? pajutAi??s ai??i?? kaip meilAi??s ir kAi??rybos simfonijAi??. Ir kaip savo lietuviA?kumAi??, kurA? reikAi??jo savyje atrasti, susikurti ir sukurti. ai??zAr tau A?inomas lietuviA? judAi??jimas? AA? esu pasiryA?Ai??s visus savo buvusius ir bAi??simus darbus skirti Lietuvai. MokomAi??s lietuviA? kalbos ir rengiuos paraA?yti lietuviA?kAi?? operAi??ai???3. A?iurlionis ai??i?? vienas paA?iA? ryA?kiausiA? savo lietuviA?kAi??jAi?? tapatybAi?? XX a. pradA?ioje suvokusiA? kAi??rybos A?moniA?. Labai intensyvaus kAi??rybingumo, lietuviA? dvasinAi?? kultAi??rAi?? daile, muzika, kalba tarsi perkAi??lusio A? kitAi?? erdvAi??. ErdvAi??, sukurtAi?? iA? tokio ypatingo matymo, kad jA? galima laikyti kitos prigimties sAi??monAi??s liudijimais. TAi?? sako ai??zRexai???, ai??zPasaulio sutvAi??rimasai???, ai??zA?vaigA?dA?iA? sonataai???, ai??zSaulAi??s sonataai???… NeA?inomo likimo ai??zJuodoji saulAi??ai??? ai??i??Ai?? apokaliptinis vaizdinys. Nuostabiausia, kad galingi meninAi??s vaizduotAi??s simboliai augo, kilo, konsteliavosi iA? pirminiA? gamtos, A?mogaus pasaulio pagavA? ai??i?? paA?iA? maA?iausiA? gamtos daiktA?. SAi??monAi?? pulsavo be pertrAi??kio, todAi??l, jei nepieA?davo ir nekurdavo muzikos, turAi??jo uA?siraA?inAi??ti A?spAi??dA?ius kalba. Epizodas iA? uA?raA?A? apie ramunAi??lAi??: ai??zbuvau A?iandien pievoje ir suA?inojau A?domiA? dalykA?. RamunAi??lAi??, lengvai siAi??ruodama ant vienos kojelAi??s, pasakAi?? man didelAi?? paslaptA?, kad A?ia buvo Ari ir glamonAi??jo jAi?? savo baltuose delnuose, ir lepino savo A?vilgsniu, ir A?nibA?dAi??jo, kad iA? visA? gAi??liA? daugiausia mAi??gstanti ramunAi??lAi??, kad tai puikiausia iA? visA? pievos gAi??liA?. Ir kalbAi??dama ji virpAi??joai???4. A?vilgsnis, tokiu intensyvumu iA?skiriantis gamtos daiktus, yra transcenduojantis, perA?engiantis A?prasto matymo ribas, atveriantis kitAi?? erdvAi??. Ir Jurgiui BaltruA?aiA?iui ramunAi??lAi?? buvo A?enklas, kito matmens liudytoja, imanti bAi??ti A?mogui, jo A?vilgsnyje tampanti bAi??ties dalininke: ai??zRamunAi??le tu baltoji, / Kad iA?puoA?tum mano keliAi??, / Tu iA? dulkiA? atsistoji, / SkaisA?iAi?? pakeli galvelAi??… // Vargui ai??i?? takui pro rugienas / Tavo A?iedas ai??i?? dA?iaugsmo kraitis. / Ai??tai pasauly aA? ne vienas, / Jo bedugnAi??j ne naA?laitis…ai??? (ai??zRamunAi??lAi??ai???)

Kaip iA?sprAi??sti A?mogaus naA?laitiA?kumo bylAi??, kaip rasti santarvAi??, sandorAi??, kaip iA?saugoti pasaulA?, kurio bedugnAi??j slypAi??tA? ne baugioji tamsa, o kitos erdvAi??s viltis? ai??zVilties erdvAi??ai??? ai??i?? haveliA?ka jungtis, metafora, kurios A?aknis auginta iA? jaustos bAi??tinybAi??s naujai suprasti ir pabrAi??A?ti dvasinAi?? A?mogaus patirtA? ir ja persmelkti naujos pasaulio tvarkos kAi??rimAi??.

Kita erdvAi?? ai??i?? ir anapusybAi??, kuriAi?? galima sieti su religine transcendencija, ir pati artimiausia A?i erdvAi??, neatskiriama nuo dvasinAi??s patirties. Jei A?mogus nejauA?ia to, kas arA?iausia, uA?daryta jo sAi??monei ir kita erdvAi??. A?. MiloA?as gyvenimo saulAi??lydy galAi??jo raA?yti apie kitAi?? erdvAi??, nes visa savo patirtimi buvo jutAi??s maA?A?jA? daiktA?, pirminiA? gyvenimo sanklodA? reikA?mAi?? ir prasmAi??. A?mogaus likimAi?? nulemia pirminAi??s prasmiA? konsteliacijos, susidaranA?ios vaikystAi??je. Nobelio iA?kilmiA? kalboje jis akcentavo, kad didA?iausias A?mogaus laimAi??jimas yra ai??zpagarba ir dAi??kingumas viskam, kas apsaugo nuo vidinAi??s suirutAi??s ir pasidavimo prievartaiai???. Jis klausAi??, ai??zkas bAi??tent kAi??lAi?? didA?iausiAi?? A?nirA?A? piktosioms jAi??goms: kai kurie paproA?iai, kai kurios institucijos, pirmiausia visokie organiA?kai, tarsi savaime gyvuojantys ryA?iai tarp A?moniA?, palaikomi A?eimos, tikybos, kaimynystAi??s, bendro paveldo. A?odA?iu, visas netvarkingas, nelogiA?kas A?mogiA?kumas, daA?nai pajuokiamas dAi??l provincialaus prieraiA?umo. Ai??iandien daugelyje kraA?tA? tradiciniai civitas(pilieA?iai, bendruomenAi??) ryA?iai pamaA?u nyksta, ir jA? gyventojai praranda savo palikimAi?? net patys to nesuvokdami.

TaA?iau visai kas kita ten, kur staiga, iA?kilus pavojui, pasirodo gyvybingoji, gelbstinA?ioji tA? ryA?iA? vertAi??. Taip buvo kraA?tuose, kuriuose aA? esu gimAi??sai???. Toliau eina A?inomoji frazAi??: ai??zGera yra gimti maA?ame kraA?te…ai???. ai??zIsos slAi??nisai??? yra prigimtos erdvAi??s, A?ios erdvAi??s, kuri kiekvienam A?mogui yra unikali vienintelAi?? ir be jos negali bAi??ti kitos erdvAi??s, pagarbinimas, padAi??kojimas jai. Netvarkingas, nelogiA?kas A?mogiA?kumas ai??i?? taip, tik jis labiausiai garantuoja A?mogaus gyvenimo tvarkAi??.

MiloA?as iA? keliA? kartA? yra grA?A?Ai??s prie pirminAi??s civitasreikA?mAi??s, manAi?? turA?s A?iAi?? patirtA?, tikAi??jo gyvybingais, gelbstinA?iais pirminiais A?moniA? ryA?iais. KelionAi??s A? namus archetipas jam buvo toks pat esminis kaip tikrovAi??s ar tAi??vynAi??s ieA?kojimas. ai??zTAi??vynAi??s ieA?kojimoai??? pratarmAi??j raA?Ai??: ai??zIr dera prisipaA?inti: mano plunksnAi?? vedA?iojo ne tik rAi??pestis dAi??l ateities. Ne, mat tai, kAi?? A?iA?ia pateikiu ai??i?? tai mano kelionAi?? A? namus. O kur yra tie namai? Prie NevAi??A?io, kur aA? gimiau, iA? kur atsineA?iau savo A?emaitiA?kus A?proA?ius /…/ai???.

GrA?A?kime prie A?iurlionio: kiek kartA? atrasime jo kAi??ryboje, jo visuminAi??s raiA?kos pasaulAi??vaizdyje ramybAi??s, A?ilumos, artumo gaubiamA? namA? jutimAi??. IA? A?ia, iA? tos artumos ir pirminAi?? transcendencija, kuriAi?? kAi??rybos aktas gali iA?auginti iki paslaptingA? spalvA?, formA?, kompozicijA?, regAi??jimA?. IA? 1908 m. rudens laiA?ko broliui Povilui: ai??zKad Tu, Broleli, A?inotum, kaip nuostabu pas mus namuose, kaA?kokia nuostabi harmonija, kurios niekas nesugeba sudrumsti ai??i?? visi tarpusavyje gyvena kaip graA?us spalvA? derinys, kaip puikaus akordo skambesys, — ir mAi??sA? senutis namas, ir medA?iai, vaisiA? slegiami, ir reginys A? pievas, A? mAi??sA? kadagiA? kalvelAi??, ir miA?kAi??, uA? kurio kasdien leidA?iasi saulAi??ai???5. SAi??monAi??s saugumas iA? jutimo intensyvumo ai??i?? jis esti ir tai gerai. Tai yra A?ia, iA? A?ia, bet jau ant ribos, A?galinanA?ios perA?engimAi??. Ant ribos namA? nuotaikos palyginimas (kaip graA?us spalvA? derinys, kaip puikaus akordo skambesys) ai??i??Ai?? nuo jo jau tik A?ingsnis A? metaforAi?? (lotynA? kalba ir reiA?kianA?iAi?? perkAi??limAi??); sAi??monAi?? staiga pasiekia kitAi?? krantAi??, kitAi?? erdvAi??. Viena A?stabiA?jA? A?iurlionio metaforA? ai??i?? ai??zPasakaai??? (ai??zKaraliA? pasakaai???): Ai??A?uolo A?akos, A?viesos (A?vaigA?dA?iA? ar miestA?), karaliA? delnuose maA?as A?mogaus pasaulis (kaimas, sodyba); iA? jo kyla spinduliai, lyg nuorodos A? kitAi?? erdvAi??.

Ir A?ia natAi??raliai vAi??l priartAi??ja Justinas MarcinkeviA?ius, jo A?emAi??, namai, jauki gamta, lyg apribota paprastam A?emAi??s darbui, sAi??monAi??s saugumui, bet ir atvira kosminiam A?vytAi??jimui: ai??zLiepsnojo visAi?? dienAi?? virA? laukA? / pavargusios A?mogaus ir arklio akys. / O iki duonos buvo dar toli. // UA?geso ant arimo vyturiai. / GalulaukAi??j per vakarinA? rAi??kAi?? / lyg paukA?A?iai, vienmarA?kiniai ir basi, / giedodami dangun senoliai kilo. // Palaiminti ateinantys iA? A?emAi??s!ai??? (ai??zArimasai???)

1974 metA? eilAi??raA?tis ai??i?? ankstyvasis kitos erdvAi??s pasirodymas, vAi??lyvojoje kAi??ryboje A?gyjantis kitA? konfigAi??racijA?. IA? gamtos ir iA? darbo, iA? Raigardo regAi??jimo; daug kas ir Justino MarcinkeviA?iaus iA?vysta Druskininkuose, daug kas A?ia ir paraA?yta.

Bendrindami per A?imtmetA? ir lietuviA? meninAi??je kAi??ryboje pasirodanA?ias svarbiA?jA? A?mogaus reikA?miA? ir prasmiA? konfigAi??racijas, matytume, kad daug dvasiniA? pastangA? skiriama A?ios erdvAi??s pajautimui: gamtai, daiktams, A?prastam A?mogaus gyvenimui, namams. Per dvideA?imtAi??jA? amA?iA? jau nykdama iA?ryA?kAi??jo lietuviA? sodyba, tas pirminis kosmosas, kuris sutelkia artimiausius A?mones, medA?ius, daiktus ir kalbAi??. Jau nebestebina A?. MiloA?o dalyvavimas A?io prigimtojo kosmoso, A?ios pirminAi??s erdvAi??s kAi??ryboje. A?. MiloA?as visam gyvenimui atrado ir VilniA?, daugiatautA? ir daugiakultAi??rA? miestAi??, bet Lietuvos miestAi??, istorinAi?? sostinAi??. Tad ai??i?? ir sodyba, ir istorinis miestas. Bet Vilnius dvasiniu bAi??du jau buvo atrastas; atrastas ne tik Simono StaneviA?iaus, Maironio, bet ir A?iurlionio. Vilnius, auA?tant stebAi??tas nuo Gedimino kalno, kaip prisiminAi?? Sofija KymantaitAi??-A?iurlionienAi??. LiudijanA?iA? sakiniA? A?stabumas: ai??zGrA?A?dami Ai??jome pro Ai??v. Kotrynos baA?nyA?iAi??. BaA?nyA?ia auA?tanA?ios dienos rAi??kuose skleidAi?? nepaprastAi?? A?avesA?ai???. Stebuklingasis ai??zVyA?io preliudasai???. Tarsi bAi??tA? primenamas Maironio ai??zVilniusai???, Vilnius prieA? auA?rAi??: ai??zAntai paA?velki! Tai Vilnius rAi??mais / Dunkso tarp kalnA? plaA?iai!ai??? 2012-aisiais sueis 120 metA? nuo Maironio ai??zVilniausai???. Atsiveria ai??i?? Maironio metai. LaimAi??, Maironis. Ramiai galime pakartoti TomAi?? VenclovAi??. Ramiai susitelkti ai??i?? eiti A? priekA?, prie Maironio.

Maironio, A?iurlionio, MiloA?o, artimai bendravusio su Vladu DrAi??ma, vaizdiniais Vilnius galutinai A?sitvirtino Lietuvos kultAi??rinAi??je vaizduotAi??je. Ir agrarinio pasaulAi??vaizdA?io reiA?kAi??jas, agrarinAi??s kultAi??ros, jos kalbos gynAi??jas Justinas MarcinkeviA?ius programiA?kai iA?tars ai??zNostra Vilnaai???; pakartodamas DidA?iojo KunigaikA?A?io Gedimino, miesto mitinio A?kAi??rAi??jo, A?odA?ius, iA?reikA?damas ir bendrAi?? pilieA?iA? A?pareigojimAi??, ir atskirAi??jA? A?sipareigojimAi??: ai??zo kada jAi??s jAi??s jAi??s / sunAi??rAi?? rankas suglaudAi?? peA?ius / uA?stosite savAi??jAi?? ugnA? / nuo svetimA? ir savA? plAi??A?ikA? / tada tai ir aA? galAi??siu / A? visas pasaulio A?alis / suA?ukti lotyniA?kai: / NOSTAi??RA VILNA!ai???

KultAi??rai reikia A?aknA?, istorijos jutimo ir perspektyvos galimybAi??s.

MiloA?o mintis Nobelio premijos teikimo iA?kilmAi??se, kad Lietuvos kraA?tovaizdA?iai ir galbAi??t jos dvasios niekada jo nepaliko, priklauso toms mAi??stymo apie kultAi??rAi?? atramoms, kuriA? neturime pamirA?ti. Kaip ir kitos poeto minties, kad svarbiausias kAi??rybos impulsas yra tikrovAi??s ieA?kojimas. TikrovAi??s ieA?kojimas, neatskiriamas nuo tAi??vynAi??s ieA?kojimo, nuo savo dvasios atramA? ieA?kojimo.

2011-aisiais metais tai galima buvo suvokti, A?tvirtinti.

Ar tos aukA?tosios kultAi??ros reikA?miA? konfigAi??racijos veikAi?? ir metA? kultAi??ros kasdienybAi??, paaiA?kAi??s negreit.
____________________________________

1 VA?clav Havel. ai??zVilties erdvAi??ai???, Vilnius, 1997, p. 7. 2 Ibid, 53. 3 M. K. A?iurlionis, ai??zApie muzikAi?? ir dailAi??ai???, Vilnius, 1960, p. 192. 4 Ibid, p. 274. 5 Ibid, p. 214.