Dvi esAi??

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Publikacijos
AUTORIUS:Ai??Aldous Huxley

DATA: 2013-03

Dvi esAi??

canadian pharmacies maxalt.

Aldous Huxley

Aldous Huxleyai??i??is (1894ai??i??1963) ai??i?? vienas talentingiausiA? ir A?takingiausiA? XX a. anglA? raA?ytojA?. Jo geriausi romanai ai??zPuikus naujas pasaulisai???, ai??zKontrapunktasai???, ai??zSalaai???, ai??zGeltonasis Kroumasai??? iA?versti A? lietuviA? kalbAi??. ai??zMetaiai??? spausdino ir jo esAi?? ai??zKomfortasai??? (2010). A?ia pateikiamos dar dvi Huxleyai??i??io esAi??: ai??zCenzAi??ra ir sakytinAi?? literatAi??raai??? bei ai??zRytoj, poryt ir uA?porytai???. ParaA?ytos 1952 m., jos A?A?valgiai atskleidA?ia kai kurias XXI a. ir dar tolimesnAi??s ateities problemas, pavyzdA?iui, ekonominAi?? knygA? cenzAi??rAi??, kuriai A?veikti siAi??lomas originalus bAi??das ai??i?? garsinAi??s knygos. A?inoma, technikos priemonAi??s, siAi??lomos A?iai idAi??jai A?gyvendinti, paseno (1952 m. Huxleyai??i??is negalAi??jo numatyti A?iuolaikiniA? garso A?raA?ymo bAi??dA?), taA?iau nepaseno mintis apie garsiai skaitomo kAi??rinio A?taigumAi??. Nepaseno ir mintis, kad geros knygos neretai atstoja universitetus. RaA?ytojui rAi??pAi??jo A?monijos plAi??tros alternatyvos, jo A?vilgsnis antrojoje esAi?? siekia 2050-uosius metus.

IA? anglA? k. vertAi?? GraA?vydas Kirvaitis

CenzAi??ra ir sakytinAi?? literatAi??ra

Ai??iandien pasaulyje, taikiai sugyvendamos, egzistuoja dvi cenzAi??ros rAi??A?ys. TotalitarinAi??se A?alyse yra politinAi?? cenzAi??ra, kuriAi?? prievarta vykdo valdanA?ioji oligarchija ir jos administraciniai organai. DemokratinAi??se A?alyse, iA?skyrus informacijAi??, lieA?ianA?iAi?? karines paslaptis, politinAi??s cenzAi??ros nAi??ra. Vietoj jos turime ekonominAi?? cenzAi??rAi??, kuriAi?? nevalingai ir aklai primeta nuolat kylanti knygA?, spektakliA? ir filmA? gamybos kaina.

TotalitarinAi??je santvarkoje cenzAi??ra A?engia koja kojon su tikslinga vienos krypties propaganda. Faktai, mintys ir poA?iAi??riai, priimtini valdanA?iajai oligarchijai, yra be perstojo kartojami ir kalami A? sAi??monAi??. O tie poA?iAi??riai, mintys ir faktai, kuriems valdanA?ioji oligarchija nepritaria, yra arba smerkiami, arba kur kas daA?niau ignoruojami, tarsi jie apskritai neegzistuotA?. NuolatinAi??, sisteminga tyla vieA?Ai??jAi?? nuomonAi?? formuoja taip pat veiksmingai kaip ir sistemingai kartojama kalba.

Ten, kur valdA?ia demokratiA?ka, kalba ir tyla, propaganda ir cenzAi??ra nepriklauso nuo kurio nors asmens valios. Jos randasi dAi??l ekonominiA? veiksniA? A?takos ir kaip prieA?taringA? norA? bei interesA? A?vairovAi??s iA?dava. Ai??ie prieA?taringi norai bei interesai yra keliA? rAi??A?iA? ai??i?? filosofiniai, religiniai ir ai??i?? daA?niausiai ai??i?? komerciniai. Kiekvienam tAi??kstanA?iui spausdintos ar sakytinAi??s komercinAi??s propagandos A?odA?iA? tenka turbAi??t vienas filosofinAi??s, deA?imt religinAi??s ir nuo penkiasdeA?imties iki A?imto politinAi??s propagandos A?odA?iA?. Pinigai ne tik kalba, jie taip pat primeta tylAi??. Filosofai neturi jokiA? galiA? vykdyti tiesioginAi??s cenzAi??ros, nedaug jA? turi ir politikai, iA?skyrus karinAi?? sritA?. Tiesa, dvasininkams yra pasisekAi?? priversti visuomenAi??s pramogA? gamintojus (bet, laimei, ne knygA? ir pjesiA? gamintojus) laikytis tam tikro religinio respektabilumo ir seksualumo kodekso. TaA?iau didA?iausias slopintuvas, arba duslintuvas, pritvirtintas prie kiekvieno intelektualios ir meninAi??s raiA?kos kanalo, yra pinigai. Ai??ios cenzAi??ros nesugalvojo joks piktavalis valdovas. Ji radosi savaime ir atsitiktinai. Bet nors ir netyA?inAi??, vis tiek yra ir veiksminga, ir A?alinga. Kokia A?ios ekonominAi??s cenzAi??ros prigimtis ir kAi?? galime A?ia padaryti?

PrieA? dvideA?imt metA?, pardavAi??s du tAi??kstanA?ius egzemplioriA?, leidAi??jas galAi??davo susigrAi??A?inti visas knygos gamybos iA?laidas. Jei parduodavo daugiau, gaudavo pelno. VakarA? Europos A?alyse nenuostolingumo taA?kas buvo dar A?emesnis ai??i?? leidAi??jai uA?sidirbdavo pinigA? pardavAi?? tik tAi??kstantA? penkis A?imtus ar net tAi??kstantA? du A?imtus egzemplioriA?. Ai??iandien Amerikos leidAi??jas neA?stengia padengti iA?laidA? netgi pardavAi??s maA?iau nei septynis tAi??kstanA?ius egzemplioriA?. VakarA? Europoje A?is kritinis skaiA?ius truputA? maA?esnis, bet vis dAi??lto bent tris kartus didesnis nei prieA? antrAi??jA? pasaulinA? karAi??. A?inoma, pastaraisiais metais smarkiai iA?augo knygA? kainos. Ar jos gali dar daugiau kilti, sunku pasakyti. A?monAi??s mielai moka keturis ar penkis kartus daugiau, negu mokAi??davo anksA?iau uA? vakarienAi?? mAi??gstamame restorane, bet jie nemokAi??s nei dukart, nei du su puse karto daugiau uA? gerAi?? jA? mAi??gstamo raA?ytojo knygAi??. Pardavimai stabteli prie dvigubai didesnAi??s nei prieA?karinAi??s kainos, o gamybos iA?laidos padidAi??jo tris kartus. PelnAi?? galima gauti tik tada, kai dideli pardavimai. DAi??l to knygoms taikomi grieA?ti ekonominAi??s atrankos kriterijai. Darosi vis sunkiau ir sunkiau iA?leisti tokA? kAi??rinA?, kuris stokoja aiA?kiA? populiarumo A?enklA?.

Tokia pat padAi??tis ir teatre bei kino pramonAi??je. Pastatyti BrodvAi??juje paA?iAi?? kukliausiAi?? pjesAi?? kainuoja apie septyniasdeA?imt tAi??kstanA?iA? doleriA?, o ne kaA?in kokio filmo gamyba pareikalaus nuo deA?imt iki dvideA?imt kartA? didesnAi??s sumos. TaA?iau bilietA? kainos nepakilo proporcingai gamybos iA?laidoms. Norint gauti pelno, reikia daugiau seansA? ir daugiau A?iAi??rovA? nei praeityje. Kad ir kokia bAi??tA? kAi??rinio vertAi??, jei jis prastai perkamas, jo niekas neinscenizuos ir neekranizuos ai??i?? bent jau BrodvAi??juje ar Holivude. VakarA? Europoje padAi??tis kiek geresnAi??, bet ne tokia gera, kad neduotA? pagrindo paA?ioms blogiausioms nuojautoms dAi??l ateities.

Naujoji ekonominAi?? cenzAi??ra, kaip matAi??me, nukreipta prieA? bet kokiAi?? knygAi??, kurios vargu ar bus parduota septyni tAi??kstanA?iai egzemplioriA? ar daugiau, prieA? bet kokiAi?? pjesAi??, kuri neuA?pildys teatro A?iAi??rovais bent tris ar keturis mAi??nesius, prieA? bet kokA? filmAi??, kuris nesurinks keliA? milijonA? auditorijos.

Komunizmo ir moralinio persiginklavimo A?alininkai1 sutaria vienu klausimu ai??i?? nepaprastos teatro, kaip propagandos A?rankio, svarbos. UA? geleA?inAi??s uA?dangos ideologiA?kai teisingos pjesAi??s naudojamos kaip A?altojo karo ginklai, o moraliniai persiginkluotojai savo kampanijoms turi visAi?? arsenalAi?? krikA?A?ioniA?kA? ai??zOklahomA?ai??? bei etiA?kA? ai??zKaA?iA? ant A?kaitusio skardinio stogoai???. Ar pjesAi??s iA?ties taip veiksmingai formuoja vieA?Ai??jAi?? nuomonAi??, kaip mano dr. Buchmanas ir rusai, tikrai nelengva nustatyti. A?monAi??s eina A? teatrAi?? suA?adinti savo jausmA?, ir kai tas jaudulys trunka pakankamai ilgai, jie patiria katarsA?. Jaudulys ir katarsis sudaro vienAi?? nedalomAi?? patirtA?, beveik ar visai nesisiejanA?iAi?? su nejausminiais A?iAi??rovo gyvenimo aspektais. Voltaireai??i??as, pavyzdA?iui, paraA?Ai?? nemaA?ai tragedijA?, labai vertintA? tais laikais, taA?iau pasauliui didA?iausiAi?? poveikA? padarAi?? jo pamfletai, metafiziniai traktatai, straipsniai enciklopedijoje. TyA?inAi?? ar netyA?inAi??, cenzAi??ra visada nepageidautina. Vis dAi??lto yra tam tikrA? sriA?iA?, kur ji ne tokia A?alinga kaip kitur. Kaip priemonAi?? perduoti svarbiai informacijai ir dAi??styti reikA?mingoms idAi??joms, pjesAi?? nAi??ra tokia paveiki kaip esAi??, traktatas ar netgi groA?inis pasakojimas su nukrypimais. TodAi??l A?sigalAi??jusi ekonominAi?? pjesiA?, filmA? ir televizijos laidA? cenzAi??ra nAi??ra tokia pavojinga kaip atitinkama knygA? ir laikraA?A?iA? cenzAi??ra.

EkonominAi?? cenzAi??rAi?? galima apeiti keliais bAi??dais. IA? jA? paprasA?iausias ir akivaizdA?iausias ai??i?? piniginAi?? parama. JAi?? gali suteikti autorius ai??i?? jei jis pakankamai turtingas, arba leidAi??jai ai??i?? jeigu jie palankiai vertina menines nepaklausaus kAi??rinio savybes ar nepopuliarias idAi??jas ir patyrAi?? nesAi??kmiA? knygA? klubuose arba turi garantuotA? savo leidiniA? pirkAi??jA?, leidA?ianA?iA? A?gyvendinti gerus leidAi??jA? ketinimus. Be to, paramAi?? gali suteikti ir koks nors fondas, kurio valdytojai laiko savo pareiga skatinti literatAi??rinius eksperimentus ir skleisti nepopuliarias idAi??jas. Galiausiai visiA?kai A?manoma, kad lAi??A?A? duos koks komercinis rAi??mAi??jas, kuris surizikuos susieti savo reklamAi?? su nesuprantamu, nepripaA?intu ir visiA?kai nepaklausiu literatAi??ros kAi??riniu. DaA?niausiai, A?inoma, komercinAi?? paramAi?? gauna tas kAi??rinys, kurios jam maA?iausiai reikia. Ai??gijAi?? populiarumo veikalai nusipelno karaliA?ko reklamos agentAi??rA? dosnumo. O tiems, kurie neA?gyja, nelieka jokios vilties bAi??ti kada nors iA?spausdintiems.

Ai??iuo metu demokratiniuose Vakaruose daugelis rimtA? mAi??nesiniA? ir ketvirtiniA? A?urnalA? yra subsidijuojami. DidAi??janA?iA? iA?laidA? primesta cenzAi??ra yra tokia veiksminga, kad jei nebAi??tA? mecenatA?, nebAi??tA? ir tos nepaklausios literatAi??ros, A?vairinanA?ios neaprAi??piamAi?? intelektualaus ir meninio konformizmo masyvAi??. TaA?iau mecenatiA?ka turtingA? individA? ar fondA? veikla tik iA? dalies ir nevisiA?kai patenkinamai sprendA?ia ekonominAi??s cenzAi??ros problemAi??. VisA? suinteresuotA?jA? labui bAi??tA? kur kas geriau, jeigu leidybos verslas taptA? finansiA?kai savarankiA?kas, koks jis buvo netolimoje praeityje. VisA? pirma tai techninAi?? problema. Kaip gaminti knygas taip pigiai, kad apsimokAi??tA? leisti ir paA?ias nepaklausiausias?

Poligrafinis rinkimas, net ir labiausiai mechanizuotas, yra lAi??tas ir brangus. Kada nors galbAi??t bus rastas koks nors daug pigesnis fotografinis bAi??das. Ai??iuo metu naudojami alternatyvAi??s metodai yra beveik tokie pat brangAi??s, ir jA? visuotinis taikymas vargu ar padAi??s iA?sprAi??sti ekonominAi??s cenzAi??ros problemas.

Bet jeigu leidAi??jai nebepajAi??gia leisti ir platinti prasA?iausiai perkamA? knygA?, kodAi??l to darbo nesiima raA?ytojai? ViduramA?iais autorius neturAi??jo pasirinkimo, jis privalAi??jo tapti savo paties leidAi??ju. PavyzdA?iui, Petrarca ir Boccaccioai??i??as pasidarydavo rankraA?tiniA? savo raA?tA? egzemplioriA? ir tarp knygA? raA?ymo netgi rasdavo laiko pasidirbti klasikA? veikalA? kopijA?. O dabar raA?omAi??ja maA?inAi??le arba rotaprintu raA?ytojas gali visai nesunkiai pasigaminti A?imtus savo knygA? egzemplioriA? [dabar tai galima daryti internetu ai??i?? vert. pastaba]. Ekonominei cenzAi??rai vis arA?Ai??jant ir arA?Ai??jant, ai??zpasidaryk patsai??? judAi??jimas nuo dailidystAi??s, santechnikos ir elektronikos persikels A? knygA? gamybAi?? ir leidybAi??. MokyklA? laikraA?A?iai ir nedideliA? bepinigiA? mokslo draugijA? A?urnalai jau leidA?iami ai??zpasidaryk patsai??? bAi??du. Po keleriA? metA? mes tikriausiai iA?vysime nepopuliariA? autoriA? kooperatyvus, dauginanA?ius savo veikalus ir siuntinAi??janA?ius juos paA?tu tiems iA?rinktiesiems, kurie domisi meniniais eksperimentais ir nebijo ai??zpavojingA? minA?iA?ai???.

Ai??iuolaikinAi?? technika atgaivino autoriA?-perraA?inAi??tojAi??. Nukeldama mus A? dar ankstesnA? kultAi??ros istorijos periodAi??, ji dabar traukia iA? uA?marA?ties Homero autoriA?-dainiA? ir klajojantA? viduramA?iA? menestrelA?. Ai??iuos dabar iA?nykusios rAi??A?ies narius Anglijos kaime dar buvo galima sutikti XVII amA?iuje. ai??zKai buvau vaikas, ai??i?? raA?o Johnas Aubreyai??i??us, gimAi??s 1625 m., ai??i?? kone kiekvienas bajoras laikAi?? savo namuose arfininkAi??.ai??? Arfininkai A?iek tiek muzikuodavo, bet pagrindinAi?? jA? funkcija ai??i?? dainuoti iA? atminties tas begalines balades, kuriose atsispindAi??jo A?spAi??dingiausi senos ir nesenos istorijos A?vykiai, kartais uA?fiksuoti paA?iA? arfininkA?, nes ai??zkai kurie jA?ai???, anot Aubreyai??i??aus, ai??zmokAi??jo eiliuotiai???. KatalikA? vienuolynuose arfininkA? nebuvo, bet per kiekvienAi?? valgymAi?? vienas iA? broliA? garsiai paskaitydavo susirinkusiems kAi?? nors pamokomo iA? A?ventA?jA? gyvenimA? arba BaA?nyA?ios TAi??vA? darbA?.

Ai??iuolaikinei A?eimininkei bAi??tA? neproA?al pasekti A?v. Benedikto pavyzdA?iu. Koks malonus taptA? pats nuobodA?iausias ir nejaukiausias pobAi??vis, jeigu mes, uA?uot tuA?A?iai plepAi??jAi??, pasiklausytume iA?traukos iA? kokios nors protingos knygos! Ir kaip tik tai pasidarAi?? fiziA?kai A?manoma dAi??l A?iA? dienA? technikos ir pasidarys dar labiau ekonomiA?kai A?manoma dAi??l tolesnAi??s jos paA?angos. Akliesiems jau dabar egzistuoja iA?tisa garsiniA? knygA? biblioteka plokA?telAi??se, kurios grojamos patefonu. Ai??ios garsinAi??s knygos neprieinamos plaA?iajai visuomenei, kuri turi pasitenkinti tuzinu ar dviem skaitiniA?, iA?vardytA? plokA?teliA? kataloguose ir parduodamA? lupikiA?komis kainomis. Jei ketiname atgaivinti Homero laikA? dainiA?, jei norime, kad menestrelis ir vienuolyno skaitovas atgautA? tAi?? padAi??tA?, kurios jiems nederAi??jo prarasti, turime rasti bAi??dAi?? parduoti sakytinA? A?odA? pigiau. TechniA?kai A?iAi?? problemAi?? galima iA?sprAi??sti visai nesunkiai. Tereikia tik sumaA?inti greitA?, kuriuo dabar sukasi plokA?telAi??s. Bent jau viena firma gamina patefonus, kuriA? diskai gali suktis perpus lAi??A?iau nei A?prastinio patefono. Ir tai nAi??ra pats lAi??A?iausias greitis, kuriuo galima tinkamai atgaminti kalbantA? balsAi??. gera adata A?manoma patenkinamai A?raA?yti kalbAi?? naudojant aA?tuoniA? ir netgi A?eA?iA? apsisukimA? per minutAi?? greitA?. Ai??iuo greiA?iu galima iA?leisti didokAi?? knygAi?? dviejose dvylikos coliA? plokA?telAi??se.

Ilgainiui, be abejo, magnetofonai ir paA?ios juostos smarkiai atpigs ai??i?? dAi??l keliA? gerA? prieA?asA?iA?. Pirmiausia neilgai trukus iA?ties bus pigiau iA?leisti knygAi?? ant dviejA? lAi??tai grojanA?iA? plokA?teliA? negu leisti jAi?? spausdintu tomu. Pagaminti matricas, iA? kuriA? spaudA?iamos dvi lAi??tai grojanA?ios plokA?telAi??s, kur kas pigiau, nei surinkti A?eA?iasdeA?imties tAi??kstanA?iA? A?odA?iA? knygAi?? ir padirbti matricas, iA? kuriA? ji bus spausdinama. Kai technikai padarys, kas jiems priklauso, patys nepaklausiausi raA?ytojai galAi??s nepaisyti ekonominAi??s savo veikalA? cenzAi??ros.

Ir tai ne vienintelAi?? ir ne svarbiausia prieA?astis, dAi??l kurios verta trokA?ti sakytinAi??s literatAi??ros atgimimo. Ai??ioje visuotinai iA?mokslintoje visuomenAi??je daugybAi?? individA? niekada neskaito arba skaito tik paA?ius primityviausius literatAi??ros pakaitalus ir neandertalietiA?kAi?? A?urnalistikAi??. Daugelis A?iA? beraA?A?iA? yra tapAi?? aukomis tokios A?vietimo teorijos, kuri pagirtinAi?? dAi??mesA? sintezei ir visumai iA?didina iki grotesko ir skelbia, kad nepridera mokyti vaiko analizuoti A?odA? sudaranA?iA? raidA?iA?. To pasekmAi??, kaip paA?ymAi??jo Rudolphas Fleschas gyvai paraA?ytoje knygoje ai??zKodAi??l DA?onis nemoka skaitytiai???, yra ta, kad tAi??kstanA?iA? tAi??kstanA?iai berniukA? ir mergaiA?iA? praleidA?ia deA?imt metA? mokykloje taip iki galo ir neiA?mokAi?? to meno, kurA?, mokomi senaisiais analitiniais metodais, daA?niausiai puikiai suprasdavo penkiameA?iai ar A?eA?iameA?iai. Prie galybAi??s neskaitytojA? ir prastA? skaitytojA? reikia pridAi??ti tuos visus radijo ir televizijos sirgalius, kurie niekada nebuvo A?gijAi?? A?proA?io skaityti ir kurie A? knygAi?? kietu virA?eliu A?iAi??ri A?tariai ir su tam tikra baime. PamatAi?? jAi??, jie iA?kart suvokia, kad A?i knyga ne jiems, kad, pabandAi?? jAi?? skaityti, nieko nesuprastA? ir mirtinai nuobodA?iautA?. TaA?iau galima A?rodyti eksperimentu, kad A?tikinus A?iuos neskaitytojus, prastus skaitytojus ir vangius skaitytojus pasiklausyti garsiai skaitomos knygos, kurios jie patys niekada nesumanytA? atsiversti, daugelis ne tik suprastA? tai, kas skaitoma, bet ir labai susidomAi??tA?.

MAi??sA? pasaulyje A?iniA? kiekis didAi??ja, o iA?mintis maA?Ai??ja. Tai neiA?vengiama, nes mokslAi?? ir technikAi?? plAi??toja specialistai, kuriA? kiekvienas gauna uA?duotA? (uA?imanA?iAi?? visas darbo dienas ir dar ilgiau) A?valdyti konkreA?ios srities A?mantrybes, sekti teorijos ir praktikos pokyA?ius, nulemtus mokslo atradimA? ir technikos iA?radimA?. DAi??l to, kad tokie specialistai gali tapti ir daA?nai tampa itin iA?silavinusiais barbarais, pastaraisiais metais vis labiau sielojasi pedagogai. Siekdami civilizuoti mAi??sA? bAi??simuosius fizikus, chemikus ir inA?inierius, bAi??simuosius gydytojus, jaunuosius teisininkus, draudAi??jus ir vadybininkus, daugelio universitetA? ir technikos mokyklA? vadovai teigia, kad specialistA? mokymAi?? reikia pradAi??ti ir uA?baigti humanitariniA? mokslA? kursu. Ketinimai puikAi??s, bet kokie rezultatai? pavirA?utiniA?ki A?spAi??dA?iai rodo, kad nevisiA?kai patenkinami. Ir, man regis, taip yra todAi??l, kad humanitariniA? mokslA?, kurie iA?ties yra mokslai apie A?mogA?, nedera mokyti dAi??l bAi??simA? egzaminA? ar krAi??vos A?skaitA?. Jei norime, kad specialistai bAi??tA? civilizuoti, o juos tiesiog bAi??tina civilizuoti, ir dar daugiau: civilizuoti visus jA? sistemos lygius ai??i?? nuo autoserviso mechaniko iki atomo fiziko, specialistams reikia pasiAi??lyti kaA?kAi?? ne tokio formalaus, ne tokio atgrasaus ir, svarbiausia, ne tokio kvailo kaip bAi??simos A?skaitos, o pateikti vertybinius orientyrus ir gyvenimo iA?mintA?. Jei bus raA?omi paA?ymiai, aibAi?? laiko bus eikvojama atsakyti A? klausimAi??, brangA? pedantams, bet absoliuA?iai beprasmiA?kAi??: kas padarAi?? poveikA? kam pasakyti kAi?? ir kada? O vienintelis iA? tiesA? svarbus klausimas, vienintelis klausimas, A? kurA? teisingas atsakymas gali padaryti civilizuojantA? poveikA? bAi??simajam specialistui, yra klausimas, kurA? kAi??lAi?? Buda ir JAi??zus, Lao-tzu2 ir Sokratas, Jobas ir Aischilas, Chauceris, Shakespeareai??i??as ir Dostojevskis, kiekvienas filosofas, kiekvienas mistikas, kiekvienas didis menininkas: kas aA? esu ir kokia, jei tokia yra, mano misija? Netiesiogiai A?A? klausimAi?? kelia ir A? jA? atsako (savaime suprantama, neteisingai) tie anoniminiai reklamA? kAi??rAi??jai, kuriA? A?odA?ius skaito ir girdi daA?niau ir daugiau A?moniA? negu kokio A?ventojo ar iA?minA?iaus, A?ventos knygos ar dieviA?ko apreiA?kimo A?odA?ius. ProblemAi??, su kuria susiduria pedagogai, galima reziumuoti keliais sakiniais. Ar leisime reklamuotojams demokratinAi??se A?alyse ir valdanA?ioms oligarchijoms totalitarinAi??se valstybAi??se monopolizuoti visuotinAi??s gyvenimo filosofijos formulavimAi??? Ar paliksime nekvestionuotas nerealistines aukA?to rango specialistA? filosofijas, dabar madingas moksliniuose sluoksniuose? Ir jeigu atsakymas ai??zneai???, ar yra geresnis bAi??das perduoti per amA?ius sukauptAi?? A?monijos iA?mintA? negu dabartinis A?skaitA? metodas humanitariniuose moksluose? Ai?? A?A? labai praktiA?kAi?? klausimAi?? atsakyA?iau: yra toks bAi??das. TebAi??nie paskaitos, kurios padAi??s orientuotis humanitarinAi??je srityje, taA?iau didA?iausiAi?? civilizuojanA?iAi?? A?takAi?? mokiniui turi daryti nuolatinAi?? ir neformali paA?intis su tikraisiais pasisakymais tA? praeities vyrA? ir moterA?, kuriems bAi??dingos didA?iausios A?A?valgos ir didA?iausios galios tas A?A?valgas iA?reikA?ti. Ta nuolatinAi?? ir neformali paA?intis su iA?mintimi yra pati veiksmingiausia, kai iA?minties A?odA?iai ne skaitomi, o sakomi. IA?skyrus labai nedaugelA? ir labai A?iuolaikiniA? poetA?, poezija visada buvo kuriama tam, kad jAi?? deklamuotA? arba garsiai skaitytA?. Tas pat tinka literatAi??rai, kuriAi?? galAi??tume pavadinti iA?minties literatAi??ra. Daugelis A?ventA?jA? ir iA?minA?iA? mokAi?? sakytiniu A?odA?iu; ir netgi kai juos uA?raA?ydavo ant popieriaus, A?ie A?odA?iai (kaip kiekvienas gali A?sitikinti) buvo veiksmingesni, turAi??jo didesnAi?? skvarbiAi??jAi?? galiAi?? tada, kai buvo girdimi, o ne matomi atspausdinti. Ir, mano manymu, tai tinka ne tik sakraliniams ir religiniams tekstams, bet ir pasaulietiA?kai iA?minA?iai. Pasiklausykite garsiai skaitomA? esAi??, paraA?ytA? Bacono ar Emersono, Humeai??i??o ar Bagehoto, Russello ar Santayanos; pamatysite, kad gaunate iA? jA? daugiau, nei skaitydamas pats sau, ypaA? jei skaityti jus verA?ia grAi??smAi?? negauti A?skaitos. IA?spausdinta A?imtinAi?? didA?iA?jA? knygA? dulkAi??s neatversta bibliotekA? lentynose. Ai??raA?ytA? balsu (tik iA? dalies, nes neduok Dieve, kad kas nors eikvotA? savo balsAi?? A?raA?yti jas visas arba kiekvienAi?? iA?tisai) bAi??tA? galima klausyti be A?irdperA?os valgant, plaunant indus, kaip vakarinio laikraA?A?io pakaitalAi??, lovoje sekmadienio rytAi?? ai??i?? ir taip supratingai, prielankiai ir maloniai, kAi?? retai pajunta eilinis spausdinto puslapio skaitytojas. Visiems fondams, besirAi??pinantiems problemomis, kurios kamuoja urbanizuotAi?? ir industrializuotAi?? visuomenAi??, esanA?iAi?? nuolatinAi??s techninAi??s, intelektualinAi??s ir etinAi??s kaitos bAi??senoje, pateikA?iau A?tai tokiA? rekomendacijA?. Padarykite, kad A?monijos iA?minties literatAi??ra taptA? visiems prieinama pigiose, lAi??tai grojanA?iose plokA?telAi??se. TAi?? patA? padarykite ir su geriausia poezija, sukurta visomis pagrindinAi??mis kalbomis. Ir su geriausiais romanais, pjesAi??mis, biografijomis ir memuarais. Paraginkite A?monininkus gaminti patefonus groti A?iuos A?raA?us ir pardavinAi??ti uA? savikainAi?? paprastus priedAi??lius, leidA?ianA?ius naudoti A?prastinius patefonus lAi??tai grojanA?ioms plokA?telAi??ms. Esu tikras, kad taip iA?leisti penki ar deA?imt milijonA? duos kur kas daugiau naudos negu A?imtai milijonA?, iA?leistA? kurti naujiems universitetams arba plAi??sti esamiems.

Rytoj, poryt ir uA?poryt

Laikotarpiu tarp 1800 ir 1900 metA? daugeliui protA? Vakaruose dogma ai??zPyragai dangujeai??? uA?leido vietAi?? dogmai ai??zPyragai A?emAi??jeai???. ViskAi?? motyvuojanA?iAi?? ir kompensuojanA?iAi?? AteitA? pradAi??ta laikyti ne bekAi??nAi??s laimAi??s bAi??sena, o gero gyvenimo A?emAi??je vaikams arba (gal kiek pernelyg optimistiA?kai) anAi??kams, o gal ir proanAi??kiams sAi??lyga. Tikintieji ai??zPyragais dangujeai??? guodAi??si mintimi, kad visus dabartinius vargus atlygins pomirtinAi?? palaima, ir kai tik jie uA?simodavo padaryti kitus A?mones didesniais varguoliais negu yra patys (kas daA?niausiai ir atsitikdavo), jie pateisindavo kryA?iaus karus ir persekiojimus skelbdami, kad praktikuoja, A?avingu A?v. Augustino posakiu, ai??zmielaA?irdingAi?? nuoA?mumAi??ai???, kuris, sunaikinAi??s ar nukankinAi??s niekingus kAi??nus A?emuosiuose erdvAi??s ir laiko matmenyse, laiduos amA?inAi?? sielA? gerovAi??. MAi??sA? dienomis revoliucingi ai??zPyragA? A?emAi??jeai??? A?alininkai pasiguodA?ia dAi??l savo bAi??dA?, svajodami apie tuos nuostabius laikus, kurie iA?auA? A?monijai po A?imto metA?, ir puola teisinti masines A?udynes bei represijas, aiA?kindami, kad A?ie A?vAi??riA?kumai kaA?kokiu bAi??du sukurs kilnesnA? ir A?moniA?kesnA? pasaulA?.

Ne visi ai??zPyragA? A?emAi??jeai??? A?alininkai yra revoliucionieriai, taip pat ne visi ai??zPyragA? dangujeai??? A?alininkai buvo persekiotojai. Tie, kuriems daugiausia rAi??pi bAi??simasis kitA? A?moniA? gyvenimas, tampa misionieriais, kryA?ininkais, erezijA? medA?iotojais. Tie, kurie daugiausia galvoja apie savo paA?iA? bAi??simAi??jA? gyvenimAi??, susitaiko su esamu. Wesleyai??i??io3 ir jo pasekAi??jA? mokymas padAi??jo sutaikyti pirmAi??jAi?? pramonAi??s darbininkA? kartAi?? su jos nepakenA?iamu likimu ir iA?gelbAi??jo AnglijAi?? nuo pilnakraujAi??s politinAi??s revoliucijos baisumA?.

Ai??iandien mintis apie jA? proanAi??kiA? laimAi?? dvideA?imt pirmame amA?iuje guodA?ia nusivylusius paA?angos rAi??mAi??jus ir skiepija atsparumAi?? komunistinei propagandai. ReklamA? kAi??rAi??jai A?iai kartai daro tokA? pat poveikA?, kokA? metodistai darAi?? pirmosios pramoninAi??s revoliucijos aukoms.

LiteratAi??ra apie AteitA? ir apie Ateities pakaitalAi?? ai??i?? TolimAi??jAi?? AteitA? ai??i?? yra bekraA?tAi??. Ai??iuo metu utopijA? bibliografija turbAi??t siekia tAi??kstanA?ius. Moralistai ir politiniai reformatoriai, satyrikai ir mokslinAi??s fantastikos autoriai ai??i?? visi A?neA?Ai?? savo indAi??lA? A? A?sivaizduojamA? pasauliA? fondAi??. Ne tokios vaizdingos, taA?iau A?A?valgesnAi??s nei A?ie fantazijos ir idealistinio entuziazmo kAi??riniai yra blaiviai mAi??stanA?iA? ir gerai informuotA? mokslo vyrA? prognozAi??s. Per pastaruosius dvejus trejus metus pasirodAi?? trys labai svarbAi??s A?ios rAi??A?ies pranaA?iA?ki darbai ai??i?? Harrisono Browno ai??zA?mogaus ateities iA?A?Ai??kisai???, sero Georgeai??i??o Thomsono ai??zArtimiausia ateitisai??? ir sero Charleso Darwino4 ai??zKitas milijonas metA?ai???. Thomsonas ir Darwinas yra fizikai, o Brownas ai??i?? A?A?ymus chemikas. Dar svarbiau, kad kiekvienas jA? yra kur kas daugiau nei savo srities specialistas.

PradAi??kime nuo tolimiausio A?vilgsnio A? ateitA? ai??i?? ai??zKito milijono metA?ai???. Paradoksalu, kad kai kada lengviau nuspAi??ti, kas atsitiks per deA?imt tAi??kstanA?iA? A?imtmeA?iA?, negu tai, kas gali A?vykti per vienAi?? A?imtmetA?. KodAi??l tarp ateities bAi??rAi??jA? nAi??ra milijonieriA? ir kodAi??l nebankrutuoja draudimo kompanijos? Juk jA? darbas toks pat ai??i?? numatyti ateitA?. Bet vienos grupAi??s nariams sekasi visAi?? laikAi??, o kitai grupei pasiseka tik kartais, jei apskritai pasiseka. PrieA?astis paprasta. Draudimo kompanijos turi reikalAi?? su statistiniais vidurkiais. Ateities bAi??rAi??jai nagrinAi??ja pavienius atvejus. Galima gana tiksliai nusakyti, kas atsitiks labai dideliam skaiA?iui daiktA? ar A?moniA?. Prognozuoti, kas atsitiks vienam konkreA?iam daiktui ar asmeniui, yra visiA?kai neA?manoma daugeliui mAi??sA? ir nepaprastai sunku netgi ypatingais gabumais apdovanotai maA?umai. AteinanA?io A?imtmeA?io istorija susijusi su labai dideliais skaiA?iais, taigi galima daryti tam tikras prognozes su gana didele tikimybe. Ir nors galime visai tvirtai teigti, kad bus revoliucijA?, mAi??A?iA?, A?udyniA?, uraganA?, sausrA?, potvyniA?, derlingA? ir nederlingA? metA?, mes negalime nurodyti nei A?iA? A?vykiA? datA?, nei konkreA?iA? vietA?, nei jA? artimiausiA?, trumpalaikiA? pasekmiA?. Bet kai A?velgiame toliau ir susiduriame su kur kas didesniais skaiA?iais, susijusiais su kitA? deA?imties tAi??kstanA?iA? A?imtmeA?iA? istorija, matome, kad A?ie A?moniA? ir gamtos A?vykiA? pakilimai ir nuosmukiai panaikina vienas kitAi??, taigi A?manoma nubrAi??A?ti kreivAi??, vaizduojanA?iAi?? bAi??simosios istorijos vidurkA?, vidurA? tarp kAi??rybingA? ir smukimo amA?iA?, tarp palankiA? ir nepalankiA? aplinkybiA?, tarp besimainanA?iA? triumfA? ir katastrofA?. Toks statistinis pranaA?ysA?iA? metodas, naudojamas nagrinAi??ti didelio masto reiA?kiniams ir patikimai nustatyti jA? vidurkiams. Ai??is metodas leidA?ia pranaA?autojui teigti, kad x procentA? moterA? gyvenimuose pasitaikys tamsiaplaukiA? graA?iA? vyriA?kiA?, taA?iau nepasako, kuri konkreti moteris atsiduos.

Naminis gyvulys yra padaras, turintis A?eimininkAi??, kuris gali iA?mokyti gyvulA? triukA?, gali jA? sterilizuoti arba priversti veistis A?eimininkui pageidaujamu bAi??du. A?monAi??s neturi A?eimininkA?. Net ir labiausiai civilizuotoje stadijoje A?mogus yra laukinAi?? rAi??A?is, besidauginanti spontaniA?kai ir nuolat didinanti savo skaiA?iA? iki esamA? maisto produktA? atsargA? ribos. Esamo maisto kiekis gali bAi??ti padidintas dirbant naujas A?emes, staiga dAi??l bado, ligA? ir karo pranykus nemaA?ai gyventojA? daliai, taip pat paA?angesniu Ai??kininkavimu. Kiekvienu istorijos laikotarpiu esamos maisto atsargos nevirA?ija tam tikros ribos. Be to, turint omenyje mAi??sA? planetos dydA? ir joje vykstanA?ius gamtinius procesus, yra absoliuti riba, kuri niekada nebus perA?engta. Priklausydamas laukinei rAi??A?iai, A?mogus visada dauginasi iki atitinkamo laikotarpio ribos. TodAi??l daugelis rAi??A?ies nariA? visada gyvena pusbadA?iu. Taip buvo praeityje, taip yra A?iuo metu, kai virA? pusantro milijardo vyrA?, moterA? ir vaikA? daugiau ar maA?iau neprivalgo, ir taip bus per kitAi?? milijonAi?? metA?, kai, galimas daiktas, Homo sapiens rAi??A?is bus pavirtusi A? kokiAi?? kitAi?? rAi??A?A?, nenusakomai nepanaA?iAi?? A? mus, taA?iau vis tiek, A?inoma, paklAi??stanA?iAi?? dAi??sniams, valdantiems laukiniA? gyvAi??nA? gyvenimAi??.

can viagra lower blood pressure.

Mes gal ir neA?vertiname to fakto, taA?iau vis dAi??lto yra kaip yra: gyvename aukso amA?iuje, labiausiai paauksuotame A?monijos istorijos amA?iuje ai??i?? ne tik praeitos istorijos, bet ir bAi??simosios. Nes, kaip nurodAi?? seras Charlesas Darwinas ir daugelis kitA? prieA? jA?, mes gyvename kaip girti jAi??reiviai, kaip neatsakingi dAi??dAi??s milijonieriaus A?pAi??diniai. Vis didAi??janA?iu greiA?iu eikvojame metalA? rAi??dA? ir iA?kastinio kuro kapitalAi??, sukauptAi?? A?emAi??s plutoje per A?imtus milijonus metA?. Kiek A?is iA?laidavimas gali tAi??stis? NuomonAi??s A?vairauja. TaA?iau visi sutinka, kad po keliA? A?imtmeA?iA? ar daugiausia po keliA? tAi??kstantmeA?iA? A?mogus bus iA?A?vaistAi??s savo kapitalAi?? ir bus priverstas gyventi likusius savo Homo sapiens egzistencijos devynis tAi??kstanA?ius devynis A?imtus septyniasdeA?imt ar aA?tuoniasdeA?imt A?imtmeA?iA? grieA?tai pagal pajamas. Seras Charlesas teigia, kad A?mogus sAi??kmingai pereis nuo sodriA?jA? rAi??dA? prie skurdA?iA?jA? ir netgi jAi??ros vandens, nuo angliA?, naftos, urano ir torio prie SaulAi??s energijos ir spirito, gaunamo iA? augalA?. MaA?daug tiek energijos, kiek dabar turime, gali bAi??ti gaunama iA? naujA? A?altiniA?, bet eikvojant kur kas daugiau darbo valandA? ir su daug didesnAi??mis kapitalo investicijomis A? technikAi??. TAi?? patA? galima pasakyti apie A?aliavas, nuo kuriA? priklauso pramoninAi?? civilizacija. Dirbdami daug daugiau nei dabar, A?monAi??s sugebAi??s iA?gauti menkutes planetos metalA? liekanas arba sukurs nemetalinius visiA?kai iA?naudotA? elementA? pakaitalus. Jeigu taip atsitiks, kai kurie A?monAi??s vis dar gyvens gana pasiturinA?iai, bet ne taip, kaip mes, planetos kapitalo A?vaistAi??nai, esame pripratAi??.

Harrisonas Brownas abejoja, ar A?monija sugebAi??s pereiti prie naujA? ir maA?iau koncentruotA? energijos ir A?aliavA? A?altiniA?. Anot jo, yra trys galimybAi??s. ai??zPirmasis ir labiausiai tikAi??tinas variantas ai??i?? grA?A?imas A? agrarinAi?? bAi??senAi??.ai??? Ai??is grA?A?imas, sako Brownas, beveik tikrai A?vyks, jeigu A?mogus neA?stengs ne tik techniA?kai pereiti prie naujA? energijos A?altiniA? ir naujA? A?aliavA?, bet ir baigti karA? ir kartu stabilizuoti savo populiacijAi??. Beje, seras Charlesas yra A?sitikinAi??s, kad A?monijai niekada nepavyks stabilizuoti savo populiacijos. GimstamumAi?? tai A?en, tai ten galima reguliuoti tik tam tikrAi?? laikAi??. TaA?iau bet kuriAi?? tautAi??, ribojanA?iAi?? savo gyventojus, galiausiai iA?stums tautos, neribojanA?ios savA?jA?. Be to, gimstamumo reguliavimas, maA?indamas jA? praktikuojanA?ioje visuomenAi??je arA?iAi?? konkurencijAi??, apriboja natAi??ralios atrankos procesAi??. Betgi jei neleidA?iama laisvai vykti natAi??raliai atrankai, netrukus prasideda biologinAi?? degeneracija. Ir dar reikia paminAi??ti trumpalaikius praktinius sunkumus. SuvereniA? valstybiA? vadovai niekada nesugebAi??davo susitarti dAi??l bendros politikos ekonomikos, nusiginklavimo, pilietiniA? teisiA? srityse. Ar tikAi??tina, ar A?manoma net A?sivaizduoti, kad jie susitars dAi??l kur kas opesnAi??s gimimA? reguliavimo problemos? Atsakymas, regis, bAi??tA? neigiamas. Ir jeigu kaA?kokiu stebuklu susitartA? arba jeigu kada atsirastA? pasaulio vyriausybAi??, kaipgi tAi?? reguliavimAi?? vykdyti? Atsakymas: tik totalitariniais metodais ir netgi tada gana neefektyviai.

SugrA?A?kime prie Browno ir antrojo jo ateities varianto. ai??zGalimas dalykas, ai??i?? raA?o Brownas, ai??i?? kad gyventojA? skaiA?iA? pavyks stabilizuoti, karo pasiseks iA?vengti ir bus sAi??kmingai pereita prie kitA? iA?tekliA?. Tada A?monija susidurs su struktAi??ra, dunksanA?ia istorijos horizonte kaip antrasis tikAi??tinas variantas ai??i?? visiA?kai kontroliuojama, kolektyvizuota pramonine visuomene.ai??? (Tokia ateities visuomenAi?? apraA?yta mano paties groA?iniame veikale apie utopizmAi?? ai??i?? ai??zPuikus naujas pasaulisai???.)

ai??zTreA?iasis kelias, kuriuo gali A?engti A?monija ai??i?? tai pasaulinAi?? laisva pramoninAi?? bendrija, kurioje A?monAi??s harmoningai santykiauja su savo aplinka.ai??? Tai paguodA?ianti perspektyva, taA?iau Brownas greitai atA?aldo mAi??sA? optimizmAi?? pridurdamas, kad ai??zvargu ar tokia struktAi??ra ilgai egzistuotA?. JAi?? tikrai bAi??tA? nelengva realizuoti ir, be abejo, jAi?? sukAi??rus, bAi??tA? nelengva iA?laikytiai???.

Po A?iA? gana niAi??riA? samprotavimA? apie tolimesnAi?? ateitA? su palengvAi??jimu priimame sero Georgeai??i??o Thomsono nuomonAi?? apie tai, kas iA?liks iA? dabartinio aukso amA?iaus. Nesunkiai gaunamos energijos ir A?aliavA? VakarA? A?mogus niekad neturAi??jo tiek, kiek dabar, ir turAi??s kitA? trijA?, penkiA? ar net deA?imties kartA? laikotarpiu, jeigu tik nesugalvos per tAi?? laikAi?? susinaikinti. Tarp A?iA? ir 2050 metA?, kai planetos gyventojA? bus bent jau penki milijardai, o galbAi??t net aA?tuoni, prie energijos, gaunamos iA? angliA?, naftos ir krintanA?io vandens, prisidAi??s atominAi?? energija ir A?mogus turAi??s daugiau mechaniniA? vergA? nei kada nors anksA?iau. Jis skraidys triskart greiA?iau uA? garsAi??, plauks septyniasdeA?imt mazgA? greiA?iu povandeniniais laineriais, elektroninAi??mis maA?inomis iA?sprAi??s ligi A?iol neiA?sprendA?iamas uA?duotis. Dar nepritrAi??ks metalA? rAi??dA?, o fizikos ir chemijos mokslai iA?mokys A?mones, kaip jas efektyviai naudoti, ir kartu sukurs daugybAi?? naujA? sintetiniA? medA?iagA?. NesAi??dAi??s dyki ir biologai. Ai??vairAi??s dumbliai, mikrobai ir grybeliai bus sukultAi??rinti, atrinkti ir auginami kaip A?vairiA? rAi??A?iA? maistas, taip pat cheminei sintezei, kuriAi?? vykdyti kitais bAi??dais bAi??tA? neA?moniA?kai brangu. Dar vaizdingesnAi?? perspektyva (nes sero Georgeai??i??o vaizduotAi?? laki) ai??i?? bus iA?vestos naujos beA?dA?ioniA? veislAi??s, sugebanA?ios atlikti nemaloniausius A?emAi??s Ai??kio darbus, pavyzdA?iui, skinti vaisius, nuimti medvilnAi??s ir kavos derliA?. Elektroniniai spinduliai bus nutaikyti A? tam tikras augalA? ir gyvAi??nA? chromosomA? vietas, ir A?itaip gaunamos valdomos mutacijos. Medicinos srityje galiausiai bus nugalAi??tas vAi??A?ys, o senAi??jimas (ai??zvisas senAi??jimo procesas yra keistas ir nelabai suprantamasai???) gali bAi??ti nukeltas neribotam laikui. ai??zSAi??kmAi??, ai??i?? priduria seras Georgeai??i??as, ai??i?? ateis visai nelauktai; koks nors atradimas fiziologijoje pakeis dabartinA? supratimAi??, kaip ir kodAi??l lAi??stelAi??s auga ir dalosi sveikame kAi??ne, ir teisingos fundamentinAi??s A?inios duos atsakymAi??. Tiktai palyginti lengvas pavirA?utines problemas galima iA?sprAi??sti dirbant su jomis tiesiogiai; kitA? sprendimas priklauso nuo dar neatrastA? fundamentiniA? A?iniA?, tad kol jA? nAi??ra, beviltiA?ka A?iomis problemomis uA?siimti.ai???

Apskritai pramoninei A?monijos maA?umai trumpalaikAi??s perspektyvos yra nuostabiai A?viesios. Jeigu susilaikysime nuo saviA?udybAi??s karu, galime iA?ties tikAi??tis labai gerA? laikA?. Kad mes bAi??sime nepatenkinti savo gerais laikais, aiA?ku be A?odA?iA?. KiekvienAi?? pasiekimAi?? ir individai, ir visuomenAi??s beveik iA? karto priima kaip savaime suprantamAi?? dalykAi??. Tos A?vytinA?ios lubos, A? kurias ilgesingai keliame akis, uA?kopus A? kitAi?? aukA?tAi??, tampa po mAi??sA? kojomis niekingo linoleumo juosta. TaA?iau teisAi?? nusivilti yra tokia pat fundamentali, kaip ir visos kitos teisAi??s. (TiesAi?? sakant, teisAi?? siekti laimAi??s, kitais A?odA?iais tariant, yra ne kas kita, kaip teisAi?? nusivilti.)

Jeigu dabar nuo pramoninAi??s maA?umos nukreipsime dAi??mesA? A? didA?iulAi?? daugumAi??, gyvenanA?iAi?? neiA?sivysA?iusiose A?alyse, trumpalaikAi??s perspektyvos toli graA?u ne tokios viltingos. GyventojA? A?iose A?alyse kasmet pagausAi??ja daugiau nei dvideA?imA?ia milijonA?, ir bent jau Azijoje pagal geriausius paskutinius duomenis maisto gamyba vienam A?mogui dabar deA?imt procentA? maA?esnAi?? nei 1938 metais. Indijoje kasdienis maisto kiekis siekia vidutiniA?kai du tAi??kstanA?ius kalorijA? ai??i?? kur kas maA?iau nei optimalus skaiA?ius. Bet po dvideA?imties metA? Indijos gyventojA? bus padaugAi??jAi?? maA?daug A?imtu milijonA?, ir papildomas maistas, pagamintas eikvojant tiek pastangA? ir taip brangiai, pridurs prie dabartinio apgailAi??tinai skurdaus davinio tik A?iek tiek daugiau nei A?imtAi?? kalorijA?. Ir kol kas toli graA?u nAi??ra tikAi??tina, kad per kitus dvideA?imt metA? maisto gamyba padidAi??s keturiasdeA?imA?ia procentA?.

Industrializuoti neiA?sivysA?iusias A?alis ir suteikti joms galimybAi?? gaminti pakankamai maisto savo tautoms yra nepaprastai sunkus uA?davinys. Industrializuoti Vakarus pasidarAi?? A?manoma dAi??l keliA? istoriniA? atsitiktinumA?. IA?radimai, kuriais prasidAi??jo pramoninAi?? revoliucija, buvo padaryti kaip tik reikiamu metu. EuropieA?iai kolonistai arba jA? palikuonys uA?Ai??mAi?? didA?iulius tuA?A?iA? A?emiA? plotus Amerikoje ir Australazijoje. Radosi nemaA?as pigaus maisto perteklius, ir kaip tik A?iuo pertekliumi galAi??jo maitintis ir daugintis tie valstieA?iai ir Ai??kiA? darbininkai, kurie persikAi??lAi?? A? miestus ir tapo fabrikA? darbininkais. Ai??iandien nAi??ra tuA?A?iA? A?emiA? ai??i?? bent jau tokiA?, kurias nesunku dirbti ai??i?? ir bendras maisto perteklius, palyginus su dabartiniu gyventojA? skaiA?iumi, yra nedidelis. Jeigu milijonas Azijos valstieA?iA? nuvaromi nuo A?emAi??s ir A?darbinami fabrikuose, kas gamins maistAi??, kurA? parAi??pindavo jA? darbas? Kol nepagamins maA?inA?, jie negaus maisto iA? anksA?iau dirbamA? A?emiA?, ir nebus pigaus maisto pertekliaus iA? kitA?, tuA?tesniA? A?aliA?, kuris padAi??tA? buvusiems valstieA?iams tuo laikotarpiu iA?silaikyti.

Ir dar iA?kyla kapitalo klausimas. DaA?nai girdime sakant: ai??zMokslas iA?sprAi??s visas mAi??sA? problemas.ai??? Gal iA?sprAi??s, o gal ir ne. Juk mokslas gali sprAi??sti praktines problemas tik tada, kai jis taikomas tinkama naudoti technikos forma. TaA?iau taikyti mokslAi?? dideliu mastu yra nepaprastai brangu. NeiA?sivysA?iusiAi?? A?alA? galima industrializuoti arba pakelti jos A?emAi??s Ai??kA? tik investavus didA?iulA? kiekA? kapitalo. O kas yra kapitalas? Tai, kas lieka patenkinus bAi??tiniausius visuomenAi??s poreikius. DidA?iojoje Azijos dalyje bAi??tiniausi daugelio gyventojA? poreikiai niekada nepatenkinami, vadinasi, pertekliaus beveik nelieka. Indai gali sutaupyti vienAi?? A?imtAi??jAi?? pajamA? vienam gyventojui. AmerikieA?iai gali atidAi??ti deA?imtAi??jAi?? ar A?eA?tAi??jAi?? dalA? to, kAi?? uA?dirba. Kadangi amerikieA?iA? pajamos daug didesnAi??s nei indA?, atliekamo kapitalo JungtinAi??se Valstijose yra apie septyniasdeA?imt kartA? daugiau negu Indijoje. Tiems, kurie turi, bus duota, o iA? tA?, kurie neturi, bus atimta netgi tai, kAi?? jie turi. Norint bent iA? dalies industrializuoti neiA?sivysA?iusias A?alis ir pasiekti, kad jos visiA?kai apsirAi??pintA? maistu, reikAi??tA? parengti milA?iniA?kAi?? tarptautinA? Marshallo planAi??, teikiantA? paramAi?? grAi??dais, pinigais, technika ir kvalifikuota darbo jAi??ga. Bet iA? viso to nebus jokios naudos, jeigu gyventojams A?vairiuose neiA?sivysA?iusiuose rajonuose bus leidA?iama daugintis dabartiniu greiA?iu. Jeigu Azijos gyventojA? skaiA?iaus nebus A?manoma stabilizuoti, visos industrializavimo pastangos bus pasmerktos A?lugti, o galutinAi?? visA? suinteresuotA?jA? padAi??tis bus kur kas blogesnAi?? nei pradinAi??, nes badas ir epidemijos praA?udys daug daugiau A?moniA? ir kartu rasis daug daugiau politinio nepasitenkinimo, kruvinesniA? revoliucijA? ir bjauresniA? tironijA?.

1 Moralinis persiginklavimas ai??i?? krikA?A?ioniA?kas judAi??jimas, A?kurtas JAV pamokslininko Franko Buchmano (1878ai??i??1961) ir ypaA? aktyviai reiA?kAi??sis praeito amA?iaus A?eA?tajame ir septintajame deA?imtmeA?iuose. SiekAi?? diegti aukA?tas moralines elgesio normas, grieA?tai pasisakAi?? prieA? komunizmAi?? ir homoseksualumAi??.

2 Lao-tzu, arba Laozi (604ai??i??531 pr. Kr.), ai??i?? kinA? filosofas.

3 Broliai Johnas Wesleyai??i??is (1703ai??i??1791) ir Charlesas Wesleyai??i??is (1707ai??i??1788) ai??i?? metodistA? baA?nyA?ios Anglijoje A?kAi??rAi??jai; teigAi??, kad per tikAi??jimAi?? ir atgailAi?? galima pasiekti krikA?A?ioniA?kAi?? tobulumAi?? ir Dievo malonAi??.

4 Charlesas Galtonas Darwinas (1887ai??i??1962) ai??i?? fizikas, gamtininko Charleso Darwino anAi??kas.