Dvi ai??zPelenAi??sai??? ir paryA?ietiA?kas BoBo kontekstas

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA:Ai??KultAi??ra
AUTORIUS:Ai??AudronAi?? A?iAi??raitytAi??
DATA: 2013-10

Ar ParyA?ius tebAi??ra pasaulio kultAi??ros sostinAi???

KeliA? mAi??nesiA? (kovasai??i??balandis) vieA?nagAi?? ParyA?iuje, Tarptautiniame menA? miestelyje (CitAi?? internationale des arts), asocijuojasi su keliomis jAi?? apibendrinanA?iomis sAi??vokomis, raktiniais A?odA?iais. Tai mano ausiai stulbinamai muzikalus ir labiau nei patiems prancAi??zams prasmingas kreipinys Madame, tarsi A?pareigojantis laikytis atitinkamA? etiketo normA?, prancAi??ziA?kojo savoir vivre (mokAi??jimo elgtis). Jis lyg A?eina A? pirmAi??jAi?? sudAi??tinAi??s sAi??vokos BoBo dalA?, iA?A?ifruojamAi?? A?odA?iu bourgeois (burA?ua). Antroji sietina su A?odA?iu bohA?me, kuris suponuoja kitokA? turinA? ai??i?? nereglamentuotAi?? laisvA?jA? profesijA? asmenA? gyvensenAi??. PrancAi??ziA?kAi??jA? BoBo A?tvirtino matyti skirtingi ai??zPelenAi??sai??? spektakliai.

Garnier rAi??mA? (Palais Garnier) operos tvirtovei itin tiko G. Rossini ai??zPelenAi??ai??? (La Cenerentola), o maA?esniam, bet taip pat prabangiam KomiA?kosios operos (OpAi??ra-Comique) pastatui ir jo Salle Favart (Ch.Ai??S. FavartE?as ai??i?? XVIII a. II pusAi??s dramaturgas) su A?spAi??dingai restauruotomis fojAi??, Ai??ai??i?? kamerinAi?? Pauline Viardot-Garsios (1821ai??i??1910) komiA?ka opera ai??zPelenAi??ai??? (Cendrillon). JAi?? iA?kilioji XIX a. moteris sukAi??rAi?? bAi??dama 83 metA?.

Aplankius Madame Viardot amA?inojo poilsio vietAi?? Monmartro kapinAi??se, atmintyje iA?kilo iA?skirtinAi?? ispanA? kilmAi??s A?eimos istorija. DainininkAi??, pedagogAi??, pianistAi??, kompozitorAi??, intelektualAi??, poliglotAi??, amA?iaus garsiA?jA? mylimoji ir biA?iulAi?? (A. de Musset, I. Turgenevo, F.Ai??Chopino ir Georg Sand), Ch. Gounod ir H. Berliozo mAi??za buvo kitA? dviejA? A?A?ymybiA? sesuo ir duktAi??. 13 metA? vyresnAi?? sesuo Ai??ai??i?? legendinAi??, diva vadinama dainininkAi?? Marija Malibran (ji nukrito nuo arklio ir mirAi?? bAi??dama tik 28 metA?). TAi??vas ai??i?? Manuelis Garsia, G.Ai??Rossini dievinamas tenoras, dainavAi??s ParyA?iaus italA? teatre. Jis buvo labai grieA?tas savo vaikams (dar turAi??jo sAi??nA? ManuelA? ai??i?? baritonAi??), jaunesniAi??jAi?? dukterA? rengAi?? pianistAi??s karjerai. TaA?iau jam mirus motina, taip pat dainininkAi??, reikalavo stiprinti vokalo studijas. PraAi??jus metams po debiuto (1838) Pauline triumfavo Dezdemonos vaidmeniu G.Ai??Rossini operoje ai??zOtelasai??? ItalA? teatre ir iA?tekAi??jo uA? jo direktoriaus Louiso Viardot, su juo sulaukAi?? 4 vaikA?, keli iA? jA? taip pat pasuko muzikos keliu.

Pauline Viardot kAi??ryba nAi??ra pretenziga, daugiausia skirta mokymo, vokalo studijA? tikslams, taA?iau F.Ai??Liszto, jos fortepijono pedagogo, nuomone, P.Ai??Viardot asmenyje pasaulis atrado genialAi?? kompozitorAi?? moterA?. Ji pagal Ivano Turgenevo libretus sukAi??rAi?? tris salonines operas, apie 150 dainA?, aranA?avo kitA? kompozitoriA? kAi??rinius. DviejA? paskutiniA? operA?, tarp jA? ir ai??zPelenAi??sai??? libretus paraA?Ai?? ji pati.

ai??zPelenAi??ai??? ai??i?? lakoniA?kas valandos trukmAi??s kAi??rinys, kuriame 7 personaA?A? dainavimAi?? pritariant tik fortepijonui keiA?ia kalbamieji dialogai. Matytas spektaklis buvo brangus ne kuklia muzikine verte, bet A?iuolaikiniu praeities A?prasminimu. Suvokiau jA? kaip performansAi??, savotiA?kAi?? work in progress, kai susirinkAi?? menininkai laisvai muzikuoja, parodijuoja (aliuzija A? G.Ai??Rossini koloratAi??rinA? stiliA? akivaizdi FAi??jos partijoje, kuriAi?? meistriA?kai atliko Magali Arnault Stanczak), filosofuoja, skaito eiles, tekstus, net paskaitasai??i?? Baliaus scenoje sukuriamas teatro teatre efektas. Dainininkai kvieA?iami atlikti pasirinktas arijas Ai??ai??i?? skambAi??jo C.Ai??Saint-SaAi??nso, A.Ai??Adamo, J.Ai??Massenet vokalinAi?? muzika, P.Ai??Viardot valsas fortepijonui. KAi??rinio prologe pastatymo autorius Thierry ThieAi?? Niangas A?vedAi?? P.Ai??Viardot personaA?Ai?? ai??i?? buvo cituojami laiA?kA? fragmentai, atliekamos jos bei kitA? kompozitoriA? (C. Saint-SaAi??nso, Ch. Gounod) sukurtos dainos.

ai??zPelenAi??sai??? pastatymo KomiA?kojoje operoje autoriai improvizuoja populiarios, daugelio kAi??rAi??jA? eksploatuotos pasakos motyvais, parodo jos universalumAi??, turinA? rezonuoja per nAi??dienos prizmAi??. Tuo labiau, kad kostiumai A?iuolaikiA?ki (scenoje matome tarsi iA? gatvAi??s uA?klydusius paryA?ieA?ius) ir tik kelios interjero detalAi??s, aksesuarai uA?simena apie garsios praAi??jusios epochos moters salonus. Vis dAi??lto praeitis A?iA? uA?uominA? ir ypaA? spektaklyje dalyvaujanA?io P.Ai??Viardot personaA?ao dAi??ka atgyja. Pastatymo universalumas drauge atskleidA?ia ir intymiAi?? kamerinio salono, kuriame lankydavosi genialios asmenybAi??s, bendravimo atmosferAi??. A?ia skambAi??jo R.Ai??Wagnerio ai??zTristano ir Izoldosai??? II veiksmas, atliekamas salono A?eimininkAi??s ir kompozitoriaus bei pianisto K. Klindwortho, du jai dedikuotos C.Ai??Sen-SaAi??nso operos ai??zSamsonas ir Dalilaai??? veiksmai, kuriuos drauge su kompozitoriumi prie fortepijono taip pat atliko P.Ai??Viardot. ai??zPelenAi??jeai??? atgijo Belle Ai??poque laisvos ir europietiA?kos moters dvasia, jos humoristinis, ironiA?kas A?vilgsnis A? universalias kAi??rybos, meilAi??s, iA?tikimybAi??s, vedybA? temas. Tikra menininkA? inteligentijos dvasia, kuriAi?? norAi??dami priartinti pastatymo autoriai transformuoja, matyt, netikAi??dami jos atgimimo galimybAi??mis.

Pasakoje sukryA?iuojami keliA? civilizacijA? sluoksniai su intencija juos kaip pasakoje tarpusavyje ir viduje sutaikyti. TokiAi?? improvizacijAi?? iA?provokavo ne tik kuklus P.Ai??Viardot saloninis kAi??rinAi??lis, bet ir iA?skirtinAi?? jos asmenybAi??, gyvenimas, darbai. Malonu, kad Pauline Viardot neuA?mirA?ta, nes ji Ai??ai??i?? vienintelAi??, o ai??zPeleniA?ai??? sukurta daug. Vien KomiA?kosios operos scenoje rodyti A?ios pasakos pagrindu sukurti XVII, XVIII amA?iaus kAi??riniai, XIX a. G.Ai??Rossini bei J.Ai??Massenet veikalai, A?inoma ir 2011 m. prancAi??zA? dramaturgo JoAi??lio Pommerat pasirodA?iusi pjesAi??.

G. Rossini dramma giocoso (linksmoji drama) ai??zPelenAi??ai??? stulbina vokalo virtuoziA?kumu, iA?skirtinai sudAi??tinga kontralto-mecosoprano ir kitA? partijA? koloratAi??ra, kuri kadaise net buvo iA?stAi??musi veikalAi?? iA? repertuaro. 1969 m. ai??zPelenAi??ai??? reA?isavo, scenografijAi?? ir kostiumus sukAi??rAi?? teatro genijumi vadinamas daugybe talentA? apdovanotas Jeanas-PierreE?as Ponnelle (1932ai??i??1988), iA?garsAi??jAi??s ai??zTristano ir Izoldosai???, ai??zSevilijos kirpAi??joai??? pastatymais. Jo ai??zPelenAi??ai??? taip pat iA?populiarAi??jo Amerikoje ir Europoje. ParyA?iaus nacionalinei operai 2011 m. jAi?? pagarbiai atkAi??rAi?? vokieA?iA? menininkas Grischa Asagaroffas, bendradarbiavAi??s su J.-P. Ponelle. Jo G.Ai??Rossini interpretacija pasiA?ymi pagarba klasikai, atitikmenA? paieA?komis, kurios labiausiai akivaizdA?ios scenografijoje ir nAi??riniuotuose kostiumuose, tarsi atliepianA?iuose vinguriuojanA?ias muzikos fioritAi??ras. Nepaisant siuA?eto niuansA? prasA?iokiA?kumo, bendras spektaklio bon ton, atitinkantis savoir vivre, iA?laikytas. YpaA? arisktokratiA?ka baliaus, Angelinos (PelenAi??s) pasirodymo scena (dainavo ParyA?iaus operoje debiutuojanti italAi?? Serena Malfi). SpalvinAi??s gamos redukavimas iki keliA? spalvA? (juoda, balta, taip pat raudona) scenovaizdA?iui suteikia stulbinamai elegantiA?kos prabangos, A?sikomponuoja A? Garnier rAi??mA? aplinkAi??, lyg pratAi??sia jAi??. PonelleE?io stilius nebuvo iki galo atkurtas, nes jautAi??si solistA? pastangos ir tai, kad operos vokalinAi??s partijos ypaA? sudAi??tingos. TaA?iau opera neprarado A?taigos, puikiai skambAi??jo A?aismingai pastatyti ansambliai, orkestras (dirigavo Bruno Campanella).

Richardo Wagnerio operos laikomos sudAi??tingomis, taA?iau tokia nepasirodAi?? antroji tetralogijos dalis ai??zZygfrydasai???. Beveik 5 valandA? trukmAi??s spektaklis buvo toks A?taigus, kad prailgo gal tik detaliomis ai??zaiA?kinimosi apie meilAi??ai??? kalbomis III veiksme (bet juk tai Wagneris, ir apskritai ai??i?? XIX amA?ius!). JubiliejiniA? R. Wagnerio metA? proga ParyA?iaus nacionalinAi?? opera pastatAi?? visAi?? tetralogijAi?? ai??zNibelungo A?iedasai???. ai??zZygfrydAi??ai??? moderniuose Bastilijos operos (OpAi??ra Bastille) rAi??muose, iA?naudodama jA? technines galimybes, kAi??rAi?? vokieA?iA? menininkA? grupAi??, vadovaujama vilnieA?iams paA?A?stamo reA?isieriaus ir scenografo GA?nterio KrAi??merio. Jis Vilniaus scenai 2004 m. sukAi??rAi?? puikiAi??, originaliAi?? operos ai??zA?ydAi??ai??? versijAi?? (ankstesnAi??s realizuotos Vienoje ir Niujorke), kuri greta G.Ai??Varno ai??zRigoletoai??? (2003) A?enklino klasikinio operos repertuaro interpretacijos atsinaujinimAi?? Lietuvoje. ParyA?iuje R.Ai??Wagnerio ai??zZygfrydoai??? pastatymo bendraautoriai buvo JA?rgenas Backmanas (scenografija), Falkas Baueris (kostiumai), Diego Leetzas (apA?vietimas), Otto Pichleris (judesys, choreografija).

Antrojoje tetralogijos operoje ai??zZygfrydasai??? bene maA?iausiai A?vykiA?, jos antrasis veiksmas su pasikartojanA?iu miA?ko A?lamesio epizodu yra simfoninio rondo formos. TaA?iau kaip niekada anksA?iau suvokiau veikalAi?? ne tik kaip simfoninAi?? operAi??, bet ir kaip realistinAi?? dramAi??, supratau, kodAi??l F.Ai??Nietsche R. WagnerA? vadino (tik be reikalo ironiA?kai) Histrionu (sen. Romos aktorius profesionalas). Scenoje pamaA?iau ir iA?girdau A?kAi??nytAi?? ne tik metafizinAi?? (Schopenhaueris), bet ir antropologinAi?? (Feuerbachas) kompozitoriaus siekiamybAi?? (tarp jA? jis svyravo), muzikinAi??s dramos substancijAi?? ai??i??Ai??dainuojantA? aktoriA?, SAi??ngerdarsteller. Ai??sitikinau, kad interpretuoti R.Ai??WagnerA? A?manoma pasirenkant realiai, fiziA?kai natAi??raliai vaidinantA? A?iuolaikinA? A?mogA?. JA? maA?iau scenoje aprengtAi?? ir senoviA?kai, ir A?iuolaikiA?kai, bet visada personaA?A? poA?iAi??riu charakteringai. Tai talentingi operos solistai, iA? kuriA? ypaA? malonu iA?skirti latviA? baritonAi??-bosAi?? EgilA? SilinA? (KlajAi??nas, Votanas), TorstenAi?? KerlAi?? (Zygfrydas), WolfgangAi?? AblingerA?-Sperrhacke (MimAi??), PeterA? SidhomAi?? (Alberichas). JA? vaidmenims adekvati iA?vaizda ir geri ar net puikAi??s balsai padAi??jo pasiekti intelektualumo ir vaidybos sintezAi??. IA?kalbinga Orchestermelodie (dirigavo PhilippeE?as Jordanas) perteikAi?? ai??zrealistinA?ai??? veiksmAi??, kuriame praeitis, kaip ir paA?iam R.Ai??Wagneriui, atrodAi?? tikresnAi?? nei dabartis.

Ai??iandienos militaristiniai motyvai, vaikantis pasaulio aukso, vokieA?iA? menininkA? ai??zZygfrydeai??? iA?kilo labai A?spAi??dingai, tiesiog A?iurpiai. Scenoje slibinu pasivertusA? FafnerA?, lobiA? A?eimininkAi??, iA?vystame ne tik daugiagalvio siaubAi??no pavidalu. JA? poA?eminiame pasaulyje (scena A?spAi??dingai padalinta horizontaliai) A?prasmina keliolika kamufliaA?u nugrimuotA? nuogA? vyrA?. Jie pasirodo sulAi??tintais judesiais neA?dami lobiA? dAi??A?es ir su automatiniais ginklais (kalaA?nikovais) rankose. Nauja realizmo dvasia, kuri apAi??mAi?? visas XIX a. meno sritis, taip pat ir Bairoito teatrAi??, atgimAi?? A?tikinamai. Gal pamatAi??s tokA? pastatymAi??, kuris tarsi tAi??sia Bairoito tradicijas, Wagneris, kaip kadaise, nepasakytA?, kad norAi??tA? numirti. Pastatymas, mano poA?iAi??riu, atitiko elgesio su klasikos A?edevru normas.

AktoriA? darbais stiprus, nekalbant apie vokalinA? meistriA?kumAi??, buvo ir Bastilijos operoje matytas dar vieno A?iA?metinio jubiliato ai??i?? Giuseppe Verdi ai??i?? paskutinis veikalas ai??zFalstafasai???. TaA?iau A?io kompozitoriaus muzikinei sceninei (o ne tik muzikinei, kaip Wagnerio) dramai ir dar lyrinei komedijai (commedia lirica) tai atrodAi?? savaime suprantama, nors tai vienas simfoniA?kiausiA? G.Ai??Verdi kAi??riniA?. GyvAi?? spektaklio tempAi?? ir ritmAi?? aktyviai palaikAi?? dirigentas Danielis Orenas, taA?iau pasikartojantis situacijA? A?aismingumas, tam tikras jA? vienaplaniA?kumas A?iek tiek prailgo. VisapusiA?kai puikus buvo italA? baritonas Ambrogio Maestri (Falstafas), taip pat lenkA? daininkas Arturas RuciAi??skis (Fordas). Malonu buvo programAi??lAi??je perskaityti, kad jis, greta Lenkijoje ir kituose Europos teatruose sukurtA? vaidmenA?, taip pat yra dainavAi??s kamerinAi?? O.Ai??Balakausko operAi?? ai??zLa Lointaineai???. LietuviA?ka asociacija iA?kilo KomiA?kojoje operoje klausantis F.Ai??Poulenco ai??zA?mogaus balsoai???, kurio premjera su A?aviAi??ja Denise Duval 1959 m. A?vyko kaip tik A?iame teatre. Dabar vienintelA? lyrinAi??s tragedijos vaidmenA? A?taigiai atliko A.Ai??C.Ai??Antonacci. TaA?iau GiedrAi?? KaukaitAi?? 1979 m. J.Ai??JanuleviA?iAi??tAi??s to paties pavadinimo LTV filme atmintyje lieka kaip neprilygstama.

SavotiA?ka A?spAi??dA?iA?, patirtA? Bastilijos operoje, kulminacija buvo amerikieA?iA? choreografo Johno Neumeierio, dirbanA?io Hamburge, dar 1975 m. pastatyta Gustavo Mahlerio TreA?ioji simfonija, kuri dAi??l savo apimties (6 dalys trunka apie 100 minuA?iA?) reA?iau nei kitos skamba koncertinAi??je estradoje. Vizuali ilgiausio G.Ai??Mahlerio veikalo interpretacija (J. Neumeieris ir scenovaizdA?io, apA?vietimo autorius) kaustAi?? dAi??mesA? neiA?senkama choreografo vaizduote, jAi?? kurstAi?? ir TreA?iajai simfonijai paties kompozitoriaus suteikti, nors keisti ir nepublikuoti, pavadinimai. Juos choreografas interpretavo savaip, iA?kyrus paskutinAi?? dalA?, taip pat vadinamAi?? ai??zKAi?? man pasakoja meilAi??ai??? (A?oko LaAi??titia Pujol ir Mathieu Ganio). KitA? pavadinimai: ai??zVakarai??? (A?oko vien vyrai), ai??zVasaraai??? (visa trupAi??), ai??zRuduoai??? (Stephanie Romberg ir Yann SaA?z bei trupAi??), ai??zNaktisai??? (Nolwenn Daniel, Mathieu Ganio, Vincent Chaillet), ai??zAngelasai??? (solistAi?? LaAi??titia Pujol).

Neoklasikinis, papildytas sudAi??tingais sportiniais judesiais, baleto A?vaigA?dA?iA? ir visos trupAi??s meistriA?kumAi?? atskleidA?iantis (ir jo reikalaujantis) stilius ParyA?iaus A?okAi??jA? buvo perteiktas tobulai ai??i?? aistringai ir elegantiA?kai. SudAi??tingas choreografinis tekstas sintezAi??je su muzika sukAi??rAi?? naujas iA? esmAi??s abstraktaus kAi??rinio potekstes. Tokio pobAi??dA?io J.Ai??Neumeierio kAi??ryba (simfoninAi??s, instrumentinAi??s A?vairiA? epochA? muzikos interpretacija) greta siuA?etiniA? jo spektakliA? yra svarbi choreografo kAi??rybos dalis, liudijanti menininko brandAi??, atneA?usiAi?? jam pasaulinAi?? A?lovAi??.

DA?iaugiausi galimybe Garnier rAi??muose pamatyti ankstyvuosius legendinio prancAi??zA? baletmeisterio RolandE?o Petit (1924ai??i??2011) vienaveiksmius baletus ai??i?? ai??zPasimatymAi??ai??? (1945), ai??zVilkAi??ai??? (1953) ir ai??zKarmenai??? (1946; A?simintina originali, spalvinga Antoni ClavAi?? scenografija ir kostiumai). KAi??rinius jungAi?? tragiA?kos (kruvinos) meilAi??s tema. Gerai A?okantiems baleto artistams gal A?iek tiek stigo aktorinAi??s, kAi??riniA? turinA? iA?reiA?kianA?ios ekspresijos (prisiminiau nepakartojamAi?? tokiA? vaidmenA? kAi??rAi??jAi?? EglAi?? Ai??pokaitAi??). Baleto vakarAi?? suvokiau kaip baleto istorijos pokario deA?imtmeA?io muziejinAi?? vertybAi??, pasiA?yminA?iAi?? poetiA?ka A?okio stilistika, jungiama su pantomimos elementais.

Smalsumas nuvedAi?? ir A? amerikietiA?kai prancAi??ziA?kAi?? Stepheno Sondheimo miuziklAi?? ai??zSekmadienis parke su DA?ordA?uai??? (Sunday in the Park with George), rodomAi?? Ai??atlAi?? teatre (ThAi??A?tre du ChA?telet), kur 1909 m. pirmAi??kart gastroliavo S.Ai??Diagilevo RusA? baletas. Miuziklas 1983 m. pastatytas BrodvAi??juje, 2013 balandA? naujai orkestruotas (Jason Carr) ir perkeltas A? Ai??atlAi?? scenAi??. Tai lyg gyvasis postimpresionisto GeorgesE?o Seurat paveikslas ai??zSekmadienio popietAi?? Grande Jatte salojeai??? iA? dai??i??Orsay muziejaus kolekcijos. Nutapyti poilsiautojai scenoje atgyja su savo painiomis gyvenimo istorijomis, tarp kuriA? svarbiausi ai??i?? dailininko G.Ai??Seurat biografijos motyvai (Jameso LapineE?o libretas ir pastatymas). SustingstanA?io ir atgyjanA?io paveikslo eksponavimas scenoje buvo patraukliausias.

ImpresionistA? kolekcijos dai??i??Orsay muziejuje istorija netikAi??tai iA?kilo apsilankius netoli Monso (Monceau) parko esanA?iuose Camondo namuose. Turtuolis bankininkas MoA?se de Camondo kolekcionavo puoA?nius XVIII a. baldus, dekoratyvinA? menAi??, bendravo su impresionistais, juos rAi??mAi??, buvo taikomosios dailAi??s draugijos vicepirmininkas. SukrAi??tAi?? BoBo sintezAi?? atspindinti jo A?eimos istorija. Modernus namas (su liftu, vonios kambariais, virtuvAi??s A?ranga) buvo statomas sAi??nui Nissimui, bet jis, karo lakAi??nas, 1917 m. A?uvo. Po tAi??vo MoA?se mirties 1935 m. prabangiai A?rengtas pastatas su A?spAi??dingu indA?, virtuvAi??s reikmenA? rinkiniu ir jo meninAi??s vertybAi??s testamentu buvo perduotas Dekoratyvinio meno muziejui (MusAi??e des Arts DAi??coratifs), dalis paveikslA? atiteko impresionistA? muziejui (tarp jA? ir Edgaro Degas ai??zAi??okAi??josai???). IA?kilios ParyA?iaus A?eimos gyvenimas nutrAi??ko, kai Comondo duktAi?? BAi??atrice su vaikais 1943 m. A?uvo AuA?vico koncentracijos stovykloje. UA? italo iA?tekAi??jusi motina IrA?ne Cahen dai??i??Anvers visus pergyveno ir tapo turtA? (kuriuos, kaip teigia internetiniai A?altiniai, iA?A?vaistAi?? kazino) paveldAi??toja. Bet nuostabiausia, kad jAi??, taip pat kilusiAi?? iA? turtingos A?ydA? A?eimos, dar vaikAi?? nutapAi?? A.Ai??Renoiras.

Ne viena Belle Ai??poque filantropA? kolekcija A?iandien, jA? paA?iA? pageidavimu, tapo PrancAi??zijos kultAi??ros nuosavybe. Tai jaukus nedidelis Cognacqo ir Jay muziejus (MusAi??e Cognacq-Jay), kuriame eksponuojamas erotiniais motyvais nuspalvintas XVIII a. interjero, paveikslA? rinkinys, jame randame ir mums priartAi??jusiAi?? (paroda Vilniuje) A.Ai??Watteau grafikAi??. To paties laikotarpio ir JacquemartE?o-AndrAi?? muziejaus (MusAi??e Jacquemart-AndrAi??) kolekcija, visuomenei prieinama nuo 1913 m. Jubiliejaus proga A?ia pirmAi?? kartAi?? po daugiau nei A?imto metA? surengta preekspresionisto EugA?neE?o Boudino paroda. Man tai buvo nuostabus A?io peizaA?A?, ypaA? jo mAi??gstamA? paplAi??dimiA?, vandens ir dangaus (anot Corot, ai??zpadangiA? karaliausai???), A?viesos niuansA? meistro atradimas. Apskritai ParyA?iuje nuolatos lydAi??jo pre- ar postimpresionistinAi?? dvasia. Tai patvirtino ir MaA?uosiuose rAi??muose (Petit Palais; pastatyti 1990 m. pasaulinei parodai) matyti FAi??lixo Ziemo (1821ai??i??1911), Barbizono mokyklos atstovo, A?simylAi??jusio VenecijAi??, paveikslai, kuriose vAi??l taip daug vietos skiriama vandens ir dangaus stichijai.

Suprantama, ParyA?ius atviras ir moderniems ieA?kojimams, eksperimentams, kuriA? gausu A?vairiose privaA?iose galerijose, jA? teko matyti ir Tarptautinio menA? miestelio atvirose iA? viso pasaulio susirinkusio (A?ia reziduojanA?io net po pusmetA?) jaunimo dirbtuvAi??se. Ir net ne amA?ius svarbu. Pompidou centre surengta visada iA?dykAi??liA?ko Salvadoro DalAi?? neribota fantazija, iA?radingumu ir meistriA?kumu pribloA?kianti retrospektyva ai??i?? eksponuojama 20 paveikslA?, taip pat pieA?iniai, eskizai, A?vairAi??s objektai bei archyviniai dokumentai, rodomi filmai. Ai??iame centre esanti IRCAM (AkustinAi??s muzikos tyrimo institutas) buveinAi?? kvietAi?? A? elektroninAi??s muzikos koncertus, jA? teko klausytis treA?iame aukA?te po A?eme. Net ir A?ia neiA?vengta techniniA? nesklandumA?, o studentA? demonstruojami live electronic opusai niekuo ypatingai, lyginant su analogiA?kais renginiais Lietuvoje, nenustebino.

dai??i??Orsay muziejuje, be nuolatiniA?, tarp jA? impresionistA?, ekspozicijA?, pavasarA? pristatyta ir meniA?kai A?taigi, bet A?iurpoka parodAi?? ai??zJuodasis romantizmas nuo Goyos iki Maxo Ernsto. KeistenybiA? angelasai???. Tokijo rAi??muose (Palais de Tokyo; pastatyti 1937 m. tarptautinei parodai, pavadinti gatvAi??s vardu) A?sikAi??rusiame Moderniojo meno muziejuje (Palais des MusAi??es d’art moderne) ai??i?? retrospektyvi amerikieA?io Keitho Haringo (1958ai??i??1990) darbA? paroda. Daugelis jA? taikomojo pobAi??dA?io, iA?siskiria ypatinga energija, ostinatiniais ritmais, vyrauja A?moguA?io ir A?unA? leitmotyvai.

Po lyriniA? nukrypimA? A? dailAi??s pasaulA?, grA?A?kime prie muzikiniA? A?spAi??dA?iA?. IstorinAi??je Eliziejaus laukA? teatro (ThAi??A?tre des Champs-Ai??lysAi??es) salAi??je, kurioje prieA? 100 metA? A?vyko I.Ai??Stravinskio ai??zAi??ventojo pavasarioai??? premjera, teko girdAi??ti ausiai maloniAi??, lengvo turinio C.Ai??Debussy, F.Ai??Poulenco ir I.Ai??Stravinskio bei, sakyA?iau, visai ai??zneprancAi??ziA?kAi??ai???, giliai filosofinAi?? D.Ai??Ai??ostakoviA?iaus muzikAi??. Jo KoncertAi?? violonA?elei Nr.Ai??2 g-moll su kameriniu ParyA?iaus orkestru, diriguojamu Kazuki Yamados, puikiai grieA?Ai?? Aleksandras Kniazevas. Ai??is iA?skirtinis muzikantas, kaip ir Vilniuje, buvo A?vertintas audringomis ovacijomis.

Garsioji Pleyelio salAi?? (Salle Pleyel) A? repertuarAi?? A?traukAi?? multikultAi??rinA?, problemiA?kai, nevienareikA?miA?kai musulmoniA?kAi??jAi?? temAi?? pateikianA?iAi?? videooperAi?? ai??zFukujamos nuopuolis, amerikietiA?ka pasijaai??? (La chute de Fukuyama, Une Passion AmAi??ricaine), kuriAi?? 6 kalbomis (tarp jA? ir arabA?, japonA?) atlieka 4 solistai, choras ir orkestras. KAi??rinio autoriai ai??i?? prancAi??zA? menininkai: kompozitorius GrAi??goireE?as Hetzelis (1972 g.), libretas ir video ai??i?? CamilleE?io de Toledo (g. 1976). VeikalAi?? ispiravo Francis Fukuyama ai??i?? amerikieA?iA? politikas, mokslininkas, ekonomistas, iA?garsAi??jAi??s savo knyga ai??zIstorijos pabaiga ir paskutinis A?mogusai??? (The End of History and the Last Man; 1992). KAi??rinA? atliko PrancAi??zijos radijo choras ir orkestras, diriguojamas Danielio Hardingo. GlobalinAi??s problemos sprendA?iamos filosofinAi??je plotmAi??je, ekrane A?mAi??sA?iojant rugsAi??jo 11-osios ir kitiems apokaliptiniams A?monijos istorijos fragmentams, kurie susipina su kasdieniais, intymiais A?moniA? iA?gyvenimais. Politiniai, antimilitaristiniai motyvai atskleisti efektingai, pasitelkiant galingAi?? atlikAi??jA? sudAi??tA?. Nors muzikos kalba pasirodAi?? nuosaikiai A?iuolaikiA?ka (daug unisonA?), tarsi taikomosios paskirties, ji buvo gerai atlikta, A?siliejo A? sintetinAi?? visumAi??.

Noras keisti pasaulA?, bAi??ti svarbiems, atrodo, ir A?iandien bAi??dingas prancAi??zams. IA? tiesA? pasaulis jau kitoks nei Belle Ai??poque laikais, bet ParyA?ius tebAi??ra pasaulio kultAi??ros metropolis, kurio inspiracijA? spektras iA?siplAi??tAi??s, o jo procesuose dalyvaujanA?iA? menininkA? skaiA?ius, tarp jA? ir lietuviA?, gerokai iA?augAi??s.

Gera buvo suA?inoti, kad vis dar labai aktyvus legendinis prancAi??zA? vargonininkas Jeanas Guillou, savo koncertinAi??s veiklos 50 metA? jubiliejui surengAi??s koncertA? ciklAi?? Ai??v. Eustachijaus baA?nyA?ioje, kurios vargonA? skambAi??jimas pasirodAi?? pribloA?kiantis ir labai iA?raiA?kingas. Bastilijos operos Amfiteatro salAi??je klausAi??mAi??s Vienos operos dainininkAi??s Ricardos Merbeth ir vokieA?iA? pianisto Alexanderio Schmalczo kamerinAi??s muzikos koncerto. Greta R.Ai??Strausso, A.Ai??SchAi??nbergo, A.Ai??Weberno iA?girdau ir maA?iau man A?inomA? XX a. pirmos pusAi??s kompozitoriA? F.Ai??Schrekerio, E.Ai??W.Ai??Korngoldo, A.Ai??Zemlinskyai??i??o vokalinius opusus. Ai??ioje salAi??je netrukus koncertavo MAi??za RubackytAi??.

Apskritai lietuviA?ki ai??zinkliuzaiai??? buvo ryA?kAi??s. BirutAi?? VainiAi??naitAi?? surengAi?? reA?italA? AmerikieA?iA? baA?nyA?ioje (Ai??glise AmAi??ricaine). Kasmet A? jAi?? kvieA?iama pianistAi?? ir A?A?kart profesionaliai, uA?tikrintai atliko solidA?iAi?? lietuviA? (Gruodis, VainiAi??nas) ir prancAi??zA? kompozitoriA? (Debussy, Messiaenas) programAi??. JAi?? jungAi?? masyvi, sudAi??tinga faktAi??ra, iA? atlikAi??jo reikalaujanti geros technikos, iA?tvermAi??s. Aktyvi Lietuvos kultAi??ros ataA?Ai?? PrancAi??zijoje Rasa BalA?ikonytAi?? kvietAi?? A? S.Ai??EidringeviA?iaus parodAi??, Lietuvos moterA? dokumentiniA? filmA? pristatymAi??. ai??zHA?tel de Soubiseai???, viename iA? istoriniA? aristokratiA?kojo MarAi?? (Marais) kvartalo pastatA? netoli VogAi??zA? aikA?tAi??s, A?iuo metu PrancAi??zijos nacionaliniame archyve, tik kAi?? buvo uA?daryta senA?jA? Lietuvos A?emAi??lapiA?Ai??iA? Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda, uA?baigusi programos ai??zKelionAi?? A? LietuvAi?? / Voyage en Lituanieai??? renginius.

Jau grA?A?us A? VilniA? ai??zOzo multikinoai??? salAi??je pasivijo tiesiogiai iA? Bastilijos operos transliuota puiki AmilcareE?o Ponchielli (operos ai??zLietuviaiai??? autoriaus) ai??zDA?okondosai??? su Violeta Urmana premjera. Kiek vAi??liau patekome A? A.Ai??Watteau ir prancAi??zA? graviAi??rA? meno parodAi??, A? VilniA? atveA?tAi?? iA? Luvro muziejaus. Originalaus FA?te galante A?anro kAi??rAi??jo darbai asocijavosi su bAi??simu bohemiA?ku Belle Ai??poque menininkA? bendravimu.

ai??zParis Haute coutureai??? (aukA?tosios mados) paroda miesto rotuA?Ai??je nenustebino, pasirodAi?? kukli. TaA?iau ir tokia ji kontrastavo su A?iandieninio ParyA?iaus aplinka, aprangos tradicijomis. Megztos kepurAi??s prie beveik vasariniA? sukneliA?, paltai, kailiniai ant rankA?, grindA?, kAi??dA?iA? ar peA?iA? prabangiA? teatrA? salAi??se ir fojAi?? ai??i?? rAi??binAi??mis, net nemokamomis, A?ia neA?prasta naudotis. O iA?Ai??jus A? gatvAi?? siautAi??jo seksualiniA? maA?umA? ir tradiciniA? A?eimA? A?alininkai (vieA?nagAi??s prieA? 35 metus metu protestavo A?iukA?liA? surinkAi??jai ai??i?? ParyA?ius skendAi??jo atliekA? pilnuose plastikiniuose maiA?uose). Prie Triumfo arkos, Eliziejaus laukA? (pagrindiniA? protesto vietA?) savaitgaliais, atrodo, geriau nesiartinti. Kartais buvo nesaugu ir prie ginkuotA? sergAi??tojA? apsupto Eifelio bokA?to, kai visi skubiai iA?varomi, gavus informacijAi?? apie padAi??tus sprogmenis. Teko guosti galerijos savininkAi??, verkianA?iAi?? dAi??l nuolatiniA? lauke eksponuojamA? daiktA? vagysA?iA?… TaA?iau daA?niausiai viso to nepastebi, kai gaudA?ia nauji Dievo Motinos katedros, mininA?ios 850 metA? jubiliejA?, varpai, kai gurkA?noji vynAi?? Senos pakrantAi??je ir A? tave kreipiasi Madame.