DA?iaugsmo teikia visos gyvenimo apraiA?kos

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Semiotika
AUTORIUS:Ai??MiglAi?? AnuA?auskaitAi??Ai??irAi??Asta SkujytAi??
DATA: 2013-01

DA?iaugsmo teikia visos gyvenimo apraiA?kos

MiglAi?? AnuA?auskaitAi??Ai??irAi??Asta SkujytAi??

Su NacionalinAi??s premijos laureatu prof.Ai??KAi??stuA?iu NastopkaAi??kalbasi VU semiotikos magistrantAi??sAi??MiglAi?? AnuA?auskaitAi??Ai??irAi??Asta SkujytAi??

M. A.Ai??PremijAi?? gavote uA? lietuviA?kos semiotikos puoselAi??jimAi??. Esate minAi??jAi??s, kad prie semiotikos Jus atvedAi?? literatAi??ra. O kas atvedAi?? prie literatAi??ros?

K. N.Ai??Prie literatAi??ros atvedAi?? poezija, nuo pat vaikystAi??s mAi??ginau jAi?? raA?yti. PirmAi?? eilAi??raA?tA?, regis, paraA?iau septyneriA? metA?, kai A?uvo mano tAi??vas. VAi??liau taip pat raA?inAi??jau: mokydamasis BirA?A? antrojoje vidurinAi??je mokykloje pradAi??jau siuntinAi??ti savo eilAi??raA?tukus A? rajoninA? laikraA?tA?, kuris iA? pradA?iA? vadinosi ai??zBirA?ieA?iA? tarybinis A?odisai???, vAi??liau ai??i?? ai??zRaudonasis artojasai???. BAi??davo, laimAi??davau konkursA?, kartu su kitais literatais vaA?iuodavome A? kaimyninius rajonus. GarsAi??s raA?ytojai taip pat atvykdavo A? BirA?us: iA? tA? laikA? turiu Kazio Sajos dedikacijAi?? ai??zPlunksnos broleliui KAi??stuA?iui Nastopkaiai???; Eugenijus MatuzeviA?ius, birA?ietis, mane taip pat globojo, ai??zJaunA?jA?ai??? almanache publikavo kelis mano eiliavimus.
VaikystAi??je buvau nusprendAi??s, kad bAi??siu poetas. O kad taptum poetu, reikia iA?eiti mokslus. Taigi A?stojau A? lietuviA? kalbos ir literatAi??ros specialybAi?? Vilniaus universitete. VAi??liau pamaA?iau, kad ta mano poezija nAi??ra kaA?in ko verta ir nusprendA?iau bent jau kitus kritikuoti. Taip atAi??jau A? literatAi??ros kritikAi??. Mano pirmoji vieA?oji veikla buvo literatAi??rinAi?? kritika: skaitydavau beveik visas poezijos knygas, raA?ydavau recenzijas A? laikraA?A?ius bei A?urnalus.
Su semiotika susipaA?inau bAi??damas aspirantAi??roje Rygoje: baigAi??s studijas iA?vaA?iavau ten tyrinAi??ti lietuviA? ir latviA? literatAi??riniA? ryA?iA?. Archyvuose skaitydavau tekstus, A?vairiA? jA? pAi??dsakA? ieA?kojau lietuviA? ir latviA? literatAi??roje. Tuomet susipaA?inau su studentais rusistais, kurie vaA?inAi??jo A? Tartu ir iA? ten atveA?davo A?iniA? apie Lotmano vasaros mokyklas, pirmuosius Tartu universiteto leidinius ai??zI?Ii??I?Ii??I?Ii??Ii??I?I?Ii??ai???. Tai A?iek tiek pakeitAi?? mano akiratA?. Man pasirodAi??, kad eiti A? literatAi??rAi?? per reikA?miA? pasaulA?, A?iAi??rAi??ti A? jAi?? pro semiotinius akinius yra A?domus kelias. BaigAi??s aspirantAi??rAi?? dirbau LietuviA? kalbos ir literatAi??ros institute ai??i?? pirmasis mano didesnis darbas buvo apie poetinAi?? kalbAi??. Analizavau jAi?? struktAi??riniu poA?iAi??riu ir toje aplinkoje buvau laikomas struktAi??ralistu, nes A?odis semiotika dar nebuvo vartojamas. Vienos sukakties proga kolegos paraA?Ai?? man tokA? kupletAi??:

LatviA? A?nipas, teroristas,
Locmanas struktAi??ralistas.

Kitas A?ingsnis A? semiotikAi?? buvo paA?intis su Algirdu Juliumi Greimu. PirmAi?? sykA? po karo lankydamasis Lietuvoje jis jau buvo skaitinAi??jAi??s mano raA?inius ir panoro susipaA?inti. Susitikome ai??zNeringosai??? vieA?butyje ir nuo to laiko pradAi??jome susiraA?inAi??ti: aA? siA?sdavau jam savo raA?inius, o Greimas atsakydavo A? visus laiA?kus. AtrodAi??, kad jis perskaito viskAi??, kAi?? jam siunA?iu! A?inoma, tai maA?ai tikAi??tina: kur jau jis visus raA?inius perskaitys. Bet Greimas reaguodavo, sugebAi??davo pratAi??sti mintA?, palaikyti, kartais pakritikuoti… Taip pat jis man siA?sdavo savo semiotikos mokyklos darbus. PradAi??jau mokytis prancAi??zA? kalbos, kad galAi??A?iau juos skaityti, ir mano kelias pakrypo nuo Lotmano semiotikos A? Greimo semiotikAi??, kuriai ir iki A?iol esu iA?tikimas, nors Lotmano irgi neiA?siA?adu.

A. S.Ai??O jeigu dar grA?A?tumAi??me prie poeAi??zijos: kurio poeto eilAi??raA?A?iA? JAi??s mintinai mokate daugiausiai? Klausimas kilo besiAi??klausant JAi??sA? paskaitA?, kur daA?nai cituojate AistA?…
Yra A?strigAi??s AisA?io eilAi??raA?tis (kurA? ir esu analizavAi??s) ai??zMan taveai???: ai??zMan tave A?ia Dievas siuntAi?? / Tik mane ne tau.ai??? Ten labai A?domAi??s dialoginiai santykiai tarp jo ir jos, ir daug kitA? dalykA?: ai??zKaip pavasaris atkiunta, aA?en atkiutauai??? ai??i?? tai A?itAi?? aA? daA?nai cituoju. RadauskAi?? galbAi??t kartais pacituoju. Tomas Venclova taip pat yra vienas mAi??gstamiausiA? ai??i?? esu apie jA? raA?Ai??s. Apie SigitAi?? GedAi?? daug esu raA?Ai??s, sekiau jo visAi?? keliAi??. Jeigu pavartysite mano ai??zLiteratAi??ros semiotikAi??ai???, rasite tuos tekstus. Per juos ryA?kAi??ja mano poA?iAi??ris A? literatAi??rAi??.
Mano gautos NacionalinAi??s premijos formuluotAi?? yra iA? dviejA? daliA?. Pirmoji dalis ai??i?? ai??zUA? lietuviA?kosios semiotikos puoselAi??jimAi??…ai??? SakyA?iau, kad su truputA? perdAi??tais komplimentais ai??i?? ai??zsulaukusios pasaulinio pripaA?inimoai???. Jeigu laikysime, kad Greimas priklauso lietuviA?kajai semiotikai, tai bus teisybAi??, bet prancAi??zai turbAi??t nenorAi??tA? jo atiduoti, nes laiko jA? ParyA?iaus mokyklos A?kAi??rAi??ju. Bet kadangi Greimas yra iA? Lietuvos, galima pasakyti, kad per GreimAi?? lietuviA?koji semiotika yra sulaukusi pasaulinio pripaA?inimo. Vienas iA? mano siekiA? ir yra grAi??A?inti GreimAi?? Lietuvai, norAi??A?iau, kad jo semiotikos idAi??jos susidurtA? su lietuviA? literatAi??ros tekstais ir atskleistA? jA? naujas reikA?mes.
Antroji premijos formuluotAi??s dalis ai??i??Ai?? ai??zuA? literatAi??ros suvokimo menAi??ai???. Svarbiausias A?odis A?ia ai??i?? menas. Mano galva, semiotika irgi yra ne tik sausas mokslas ai??i??Ai?? ji yraAi??linksmas mokslas, kaip sako Greimas, nes reikA?miA? ieA?kojimas yra linksmas dalykas, o A?iuo atA?vilgiu semiotika suartAi??ja su menu, nes semiotikas atskleisdamas reikA?mes prisideda prie jA? kAi??rimo. ReikA?mAi??s glAi??di tekstuose, bet snaudA?ia, kol jA? neiA?trauki. Kritiko darbas yra panaA?us A? bet kokio kAi??rAi??jo darbAi??: kAi??rAi??jas ant popieriaus dAi??liodamas A?odA?ius reikA?mes pagamina, o kritikas bando atgaivinti reikA?mes. Man A?domiausi yra tie tekstai, kurie iA? pradA?iA? atrodo mA?slingi, kurie traukia gelme, sunkiai apibrAi??A?iamu poetiA?kumu. Bandau tAi?? poetiA?kumAi?? atskleisti taikydamas semiotines apibrAi??A?tis.

M. A.Ai??Kai kas sako, kad jeigu pradedi kAi??rinA? analizuoti, nebesugebi juo mAi??gautis. Jeigu laikytumAi??mAi??s tokios nuomonAi??s, tai tiems, kuriems patinka literatAi??ra, nereikAi??tA? stoti A? semiotikAi??. TaA?iau JAi??s sakote, kad atrasdamas reikA?mes gali atrasti ir kAi??rybos dA?iaugsmAi??.
Ai??iuo klausimu nuolatos kyla diskusijos: kAi?? duoda analizAi??? ar ji reikalinga?
Sakoma, kad abstrakA?ios teorijos uA?muA?a gyvybAi??, pavyzdA?iui, tokie gryni kAi??rAi??jai kaip Sigitas Parulskis A?aiposi iA? semiotikos ir kitA? literatAi??ros analizAi??s metodA?. Sutinku, kad A?ia yra dalis tiesos. Kai bendraudamas su kAi??riniu patiri, pasak Greimo, estezAi??, nekuri jokiA? teoriniA? konstrukcijA?. Tave kAi??rinys iA?tinka: kaA?kas netikAi??ta, neA?prasta. Analizuodamas pasitrauki nuo pirmojo A?spAi??dA?io, iA?siaiA?kini, kodAi??l kAi??rinys tave paveikAi?? ir kas jame slypi. Kai praeini analizAi??s keliAi?? ir iA? naujo skaitai tekstAi??, vAi??l gali patirti tAi?? estezAi??, bet dar gilesnAi?? ir sAi??moningesnAi??, nes matai daugiau sluoksniA?, daugiau reikA?miA? ir A?iuo atA?vilgiu, manyA?iau, semiotika neuA?muA?a literatAi??ros kAi??rinio gyvybAi??s, o kaip tik jAi?? puoselAi??ja.

A. S.Ai??Ar tuo metu, kai studijavote universitete, Jus pasiekdavo draudA?iama literatAi??ra?
ManAi??s beveik nepasiekdavo. Tie, kurie buvo susijAi?? su rezistenciniu pogrindA?iu, gaudavo draudA?iamA? tekstA?, taA?iau buvo gana pavojinga jais dalytis. Mane A?ie tekstai Ai??mAi?? pasiekti daug vAi??liau: tik baigAi??s universitetAi?? A?gijau galimybAi?? susipaA?inti su iA?eiviA? literatAi??ros tekstais. Susitikdavome su atvykusiais LiAi??tu MockAi??nu, Kaziu Almenu, jie atveA?davo knygA? bei leidiniA?, kuriuos skaitydavome bei jais dalydavomAi??s. Bet tai vyko vAi??liau, manau, aA?tuntajame deA?imtmetyje.

M. A.Ai??Skaitote jau daug metA? ir pats bendraujate su skaitanA?iais. Ar pastebAi??jote pasikeitimA?, kaip A?monAi??s skaito ir suvokia kAi??rinA??
Nemanau, kad santykis su literatAi??ra labai pasikeitAi?? nuo DonelaiA?io ar Homero laikA?. A?inoma, Homero laikais kritikos beveik nebuvo ir DonelaiA?io parapijieA?iai tikriausiai kitaip suvokAi?? ai??zMetusai??? negu mes A?iandien. TaA?iau vieno A?mogaus gyvenimo laikotarpyje radikaliA? pasikeitimA? sunku pastebAi??ti. Santykis su literatAi??ra priklauso ir nuo socialinAi??s aplinkos, ideologiniA? nuostatA?. PavyzdA?iui, socialistinio realizmo literatAi??ra ai??i?? jeigu tai literatAi??ra ai??i??Ai??Ai?? A?veda kitokA? suvokimAi?? ir yra vertinama pagal ideologines schemas. Dabar socialistinio realizmo schemos yra seniai sugriuvusios ir niekam nebeA?domios. Tam tikros literatAi??rinAi??s nuostatos keiA?iasi ir A?iais laikais ai??i??Ai?? postmodernizmas atskleidA?ia, kad vertybAi??s darosi reliatyvios, poezijoje viskas yra galima: prieA? keliasdeA?imt metA? tai nebAi??tA? laikoma poezija, o dabar tai ai??i??Ai?? postmodernistinAi?? poezija. PasikeitimA? yra, bet aA? manau, kad jie iA?oriniai. Santykis su tikrais estetiniais kAi??riniais ir tuomet, ir dabar yra panaA?us.
Mano paties akiratis per visus metus prasiplAi??tAi??, pasikeitAi?? poA?iAi??ris ir A? savo, ir A? kitA? kAi??rybAi??. TaA?iau estezAi??s momentai iA?lieka tokie patys ar bent jau panaA?Ai??s.

M. A.Ai??Be literatAi??ros, semiotikos ir literatAi??ros semiotikos, kokiA? dar pomAi??giA? turite? Kas dar teikia dA?iaugsmo?
DA?iaugsmo teikia visos gyvenimo apraiA?kos ir kuo jos labiau netikAi??tos, tuo dA?iaugsmo daugiau. EstezAi?? patiriama ne tik skaitant literatAi??rinius tekstus, bet ir kopiant A? kalnAi??, kai visai nusivarAi??s staiga pasiA?iAi??ri nuo virA?Ai??nAi??s ir tavo A?vilgsniui atsiveria netikAi??ti vaizdai. Kalnus myliu nuo studijA? laikA?, su lietuviA? alpinistais esu A?kopAi??s ir A? ElbrusAi??. Tikru alpinistu netapau, A? paA?ias sudAi??tingiausias virA?Ai??nes nelaipiojau, bet A?iAi?? veiklAi?? tAi??siu iki A?iol. AnksA?iau vaA?iuodavau A? KaukazAi??, dabar ai??i??Ai?? A? PirAi??nus, esu vaikA?tinAi??jAi??s Italijos AlpAi??se, kai buvau Kretoje, ten uA?kopiau A? PsiloritAi??, aukA?A?iausiAi?? Kretos virA?ukalnAi??.
Be kalnA?, mane A?avi ir kiti dalykai. Nesu profesionalus irkluotojas, bet paplaukti A?la labai smagu. Kai tik nuvaA?iuoju A? kokiAi?? naujAi?? vietovAi?? ir ten pamatau eA?erAi??, pirmiausiai mano tikslas yra susiliesti kAi??nu su vandeniu. A?iemAi?? paslidinAi??ju ai??i?? esu buvAi??s Karpatuose, bet paslidinAi??ju ir Vilniuje. Tokie tie gyvenimo dA?iaugsmai.

M. A.Ai??Koks buvo pirmasis susitikimas su kalnais, kuo jie patraukAi???
Kai tapau studentu, pradAi??jau lankyti universiteto alpinistA? bAi??relA?. Laipiodavome Vilnios, PuA?koriA? A?laitais. Taip pat vaA?inAi??davome A? LatvijAi?? laipioti uolAi??tais Dauguvos A?laitais. 1958 metais, dalyvaudamas Pabaltijo I olimpiadoje, drauge su kitais lietuviA?, latviA? ir estA? alpinistais A?kopiau A? ElbrusAi??. A?ygis prasidAi??jo naktA?, nes dienAi?? saulAi??je tirpstantis sniegas gali sukelti griAi??tis. Taigi atAi??jus nakA?iai pradAi??jome lipti. Pasiekus penkis tAi??kstanA?ius metrA? virA? jAi??ros lygio ima plyA?ti galva, daug kam prasidAi??jo jAi??ros liga… AA? iA?tvAi??riau nevAi??mAi??s, bet galva plyA?o kaip reikiant. MarA?rutas nesudAi??tingas, bet aukA?tis buvo mums neA?prastas, kai kurie neiA?laikAi?? ir grA?A?o A? stovyklAi??. Bet koks dA?iaugsmas buvo leistis! JautAi??mAi??s kaip Napoleono armija. Kai kurios AlpiA? virA?Ai??nAi??s taip pat pareikalavo grumtyniA?… Taip visuomet: kuo sunkesnis kopimas, tuo smagesnis laimAi??jimas.

M. A.Ai??Taigi JAi??sA? kelionAi??s tikslas paprasAi??tai bAi??na kalnai. Ar keliaujate ir dAi??l ko nors kito?
Jei keliauju A? A?alA?, kurioje yra kalnA?, mano tikslas visuomet yra jA? ai??zparagautiai???. A?inoma, domiuosi ir kiekvienos A?alies kultAi??ra. Esu keliavAi??s per A?vairius Italijos, PrancAi??zijos miestus, stengiausi paA?inti A?iA? A?aliA? kultAi??rAi??, istorijAi??. Manau, mano kelionAi??s tikslai visada bAi??na kultAi??ra ir gamta.

A. S.Ai??Ai?? kuriAi?? iA? JAi??sA? aplankytA? A?aliA? nuolatos norisi grA?A?ti?
DaA?niausiai grA?A?tu A? PrancAi??zijAi??: ten turiu biA?iuliA?, man patinka tenykA?A?iai A?monAi??s. Kovo mAi??nesA?, jei pavyks, ketinu keliauti A? AleksandrijAi?? ai??i?? ten rengiamos prancAi??zA? kultAi??ros dienos, siejamos su Greimu, mat jis yra dAi??stAi??s Aleksandrijoje. Taigi gal turAi??siu galimybAi?? pakeliauti po EgiptAi??.

M. A.Ai??Kadangi nuolatos grA?A?tate A? PrancAi??zijAi??, gal spAi??jote pastebAi??ti kokiA? nors panaA?umA? tarp PrancAi??zijos ir Lietuvos gyventojA? ar kultAi??ros? O gal mus sieja tik semiotika?
Ai??ios kultAi??ros yra labai skirtingos, pirmiausia ai??i?? amA?iumi. MAi??sA? raA?tija prasideda nuo XVI amA?iaus, taigi mes daug jaunesni. LiteratAi??ros srityje bAi??tA? sunku prilygti prancAi??zams. Nyka-NiliAi??nas yra sakAi??s, kad pati prancAi??zA? kalba yra meno kAi??rinys. Gaila, dar nesu jos kaip reikiant perpratAi??s. Kalbant apie A?mones ai??i?? jA? esama visokiA?, bet skirtumA? tarp prancAi??zA? ir lietuviA? pastebAi??ti galima. PrancAi??zai, manau, yra gyvybingesni negu mes, maA?iau dejuojantys: jei protestuoja, tai protestuoja energingai. Kita vertus, tai yra tiesiog kitokia politinio gyvenimo tradicija: prancAi??zai labai domisi pasauline politika, o mes toliau Seimo nelabai nueiname. Tokie bAi??tA? pabiri pastebAi??jimai.

M. A.Ai??O kuo, JAi??sA? nuomone, galAi??tumAi??me didA?iuotis, kuo mAi??sA? kultAi??ra A?domi?
Mes esame paskutinieji Europos pagonys, o tai reiA?kia, kad ikikrikA?A?ioniA?kas paveldas Lietuvoje yra A?ymiai gyvybingesnis negu VakarA? Europoje. A?inoma, dabar jis darosi muziejinis, taA?iau literatAi??ros tekstuose galima pajusti savotiA?kAi?? mitinA? pamatAi??. Ne veltui Greimas Ai??mAi??si analizuoti lietuviA? mitologijAi??. Savo mitologija tikrai galAi??tume didA?iuotis. Manau, mes turime galimybAi?? atsiskleisti A?tampoje tarp tradicijos ir dabarties.
Kai kalbuosi su prancAi??zais apie LietuvAi??, jie visada klausia, ar yra lietuviA?kA? romanA?, kuriais galime didA?iuotis. O man neiA?eina lengvai prisiminti tokiA? romanA?. VakarA? skaitytojas su kitais kraA?tais daA?niausiai susipaA?A?sta per prozAi??. Deja, poezijos skaitytojA? ratas yra gerokai siauresnis.