DA?ivanas Gasparianas ir jo dA?dukas

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Margarita Ruchkian
DATA: 2013-12

DAi??dukas ai??i?? medinis puA?iamasis obojaus tipo lieA?uvAi??linis, minkA?to, krAi??tininio tembro instrumentas. ArmAi??nijoje dAi??dukas gaminamas iA? abrikosmedA?io, armAi??niA?kasis dAi??dukas nuo kitA? A?aliA? to paties tipo instrumentA? skiriasi forma, dydA?iu ir tembru, kuris gilus ir minkA?tas, artimas A?mogaus balsui, sielvartingoms aimanoms. Ai??io instrumento virtuozas ai??i?? DA?ivanas GASPARIANAS (g. 1928), vadinamas gyvAi??ja muzikos pasaulio legenda. Apie talentingAi?? muzikAi??, koncertavusA? daugelyje pasaulio A?aliA?, kAi??riniams A?kvAi??pusA? tokius A?iuolaikinAi??s armAi??nA? muzikos meistrus kaip Avetas Terterianas, kAi??rusA? muzikAi?? Holivudo filmams ai??zPaskutinis Kristaus gundymasai???, ai??zGladiatoriusai???, raA?o muzikologAi?? Margarita RUCHKIAN.Ai??

DA?ivanas AramoviA?ius Gasparianas gimAi?? 1928 metA? spalio 12 dienAi?? ArmAi??nijoje, Solago kaime. DAi??duku pradAi??jo groti bAi??damas vos A?eA?eriA?. MokAi??si iA? kaimo muzikantA? ir greitai iA?garsAi??jo kaip nuostabiai talentingas zurnaA?i, t.y. grojantis liaudies puA?iamaisiais instrumentais. Jis virtuoziA?kai grojo ir zurna, ir A?vi (maA?a A?vilpynAi??le), ir netgi klarnetu. BAi??damas vos dvideA?imties DA?ivanas Gasparianas tapo Valstybinio armAi??nA? liaudies dainA? ir A?okiA? ansamblio solistu. Ansambliui vadovavo A?ymus muzikantas bei organizatorius, SSRS liaudies artistas Tutulas Altunianas. Ai??iame kolektyve prasidAi??jo DA?ivano Gaspariano kelias A? sAi??kmAi??. Jis darAi?? A?raA?us radijuje, grojo dideliuose A?ventiniuose koncertuose, kaip solistas koncertavo su ansambliu A?vairiose A?alyse bei miestuose. 1957 metais, irgi jau kaip solistas, drauge su zurnomis grojanA?iais kolegomis bei liaudies instrumentA? ansambliu, Gasparianas surengAi?? didelA? turAi?? po Europos ir Azijos A?alis, Ai??iaurAi??s bei PietA? AmerikAi??, AfrikAi?? ir AustralijAi??. Muziko A?lovAi?? augo. TaA?iau suprasdamas bAi??tinybAi?? profesionaliai tobulAi??ti, Gasparianas A?stojo A? Jerevano konservatorijAi??, o baigAi??s jAi?? Ai??mAi??si pedagoginAi??s veiklos, ir neilgtrukus jam buvo suteiktas profesoriaus vardas.

1973 metais DA?ivanas Gasparianas koncertavo Azijos ir Afrikos A?alyse. Jis vadinamas muzikantu, atvAi??rusiu A?monijai gilA? dvasinA? savo tautos pasaulA?.

ArmAi??nija visad turAi??jo nuostabiA? dAi??duko ir zurnos virtuozA?. Ir ne tik tarp liaudies muzikantA?, bet ir profesionalioje terpAi??je, iA? pastarA?jA? ai??i?? VaA?e Ovsepianas, Georgijus Minasianas, teoriA?kai ir praktiA?kai suformavAi??s armAi??nA? dAi??duko mokyklAi??, taip pat A?iandien plaA?iai A?inomas Jerevano konservatorijos profesorius Gevorgas Dabagianas.

TaA?iau dAi??duko virtuozo DA?ivano Gaspariano magnetizmas jau aA?tuntajame XX amA?iaus deA?imtmetyje buvo toks stiprus, jog pradAi??jo veikti net akademinAi?? muzikAi??. 1975 metais A?ymus armAi??nA? kompozitorius Avetas Terterianas, A?kvAi??ptas DA?ivano Gaspariano muzikavimo, sukAi??rAi?? TreA?iAi??jAi?? simfonijAi??. Kompozitorius raA?Ai?? simfonijAi?? dideliam simfoniniam orkestrui, zurnai ir dAi??dukui ir pakvietAi?? du muzikantus, grojanA?ius A?iais instrumentais ai??i?? DA?ivanAi?? GasparianAi?? ir zurnos meistrAi?? SergejA? DanielianAi??. Simfonijos premjera, A?vykusi 1975 metA? rugsAi??jo 19 dienAi?? Jerevano filharmonijos DidA?iojoje salAi??je, dalyvaujant Filharmonijos orkestrui, vadovaujamam Davido ChandA?iano, tapo sensacija. TreA?ioji Aveto Terteriano simfonija atvAi??rAi?? pasauliui gilius armAi??nA? folkloro klodus, turtingAi?? jA? dvasinA? turinA?, kuris atspindi istorinAi?? tautos patirtA?. Pirmojo dAi??duko partija, atliekama DA?ivano Gaspariano, sklido tarytum iA? amA?iA? glAi??dumos, ai??i?? nors apgaubta laiko miglos, taA?iau iA?saugojusi svarbiausias intonacijas, svarbiausius jausmus, A?kaitintus istorijos ugnyje.

Truputis informacijos: dAi??dukas ai??i?? medinis puA?iamasis obojaus tipo lieA?uvAi??linis, minkA?to, krAi??tininio tembro instrumentas. Zurna ai??i?? medinis puA?iamasis lieA?uvAi??linis stipraus ir skvarbaus garso instrumentas. AbiejA? instrumentA? temperacija savita ir netolygi. DAi??dukas ir zurna paplitAi?? ArmAi??nijoje bei visoje RytA? teritorijoje ai??i?? nuo ArtimA?jA? RytA?, CentrinAi??s Azijos iki pat Indijos bei Kinijos. TaA?iau kiekvienoje tautoje A?ie instrumentai yra savitos modifikacijos. DAi??dukas yra kamerinis instrumentas, o zurna skirta plaA?iai erdvei po atviru dangumi.

ArmAi??nijoje dAi??dukas gaminamas iA? abrikosmedA?io. ArmAi??niA?kasis dAi??dukas nuo kitA? A?aliA? to paties tipo instrumentA? skiriasi ir forma, ir dydA?iu, ir tembru. Gilus ir minkA?tas tembras, artimas A?mogaus balsui, sielvartingoms aimanoms, ai??i??
tai charakterizuoja dAi??dukAi??, ir DA?ivanas Gasparianas tapo tikAi??ru A?io instrumento dainiumi. Du dAi??dukininkai groja taip: vienas veda melodijAi??, o antrasis laiko ai??zdamAi??ai??? (kontrapunktAi??). Tai sudaro slapto pokalbio su draugu, o kartais ir paA?iu instrumentu, iliuzijAi??. ArmAi??niA?kojo dAi??duko paslaptis glAi??di jo iA?paA?intiniame vaidmenyje. DAi??dukas ArmAi??nijoje pakeiA?ia maldAi??, kuri per tAi??kstanA?ius savo istorijos metA? tapo itin gili ir stipri. Tad DA?ivanas Gasparianas tapo tiesioginiu A?ios liaudies tradicijos paveldAi??toju bei talentingu jos puoselAi??toju.

Nuo praAi??jusio amA?iaus aA?tuntojo deA?imtmeA?io pabaigos DA?ivanas Gasparianas yra kvieA?iamas A? HolivudAi??. Filme ai??zPaskutinis Kristaus gundymasai??? jis sukAi??rAi?? ir dAi??duku atliko svarbiausiAi?? filmo melodijAi??. 2000 metais jis pasirodAi?? kaip dAi??duko atlikAi??jas bei kompozitorius juostoje ai??zGladiatoriusai??? ir uA? tai buvo apdovanotas ai??zAuksiniu gaubliuai???.

2002 metais DA?ivanas Gasparianas gavo WOMEX premijAi?? uA? nuopelnus muzikos menui. Jis vadinamas gyvAi??ja muzikos pasaulio legenda. DA?ivanas Gasparianas pradAi??jo bendradarbiauti su ai??zKronosai??? kvartetu, koncertuoti su dainininku bei kompozitoriumi Borisu GrebenA?A?ikovu, kompozitoriumi Igoriu Krutuoju, dainininke Irina Alegrova, dA?iazo muzikantais Michaelu Bruni, Dereku Ai??erinianu ir kitais. 2010-aisiais jis pasirodAi?? Eurovizijos koncertuose drauge su Eva Rivas, o 2011 metA? balandA?io 29 dienAi?? dalyvavo koncerte ai??zTrys Kremliaus legendosai??? drauge su Rusijos prezidento orkestru ir Maskvos Sretenskij vienuolyno vyrA? choru.

DA?ivanas Gasparianas yra laukiamas paA?iose garsiausiose Europos ir Amerikos koncertA? salAi??se. Jis koncertavo Londone, Vestminsterio abatijoje ir Albert Halle. Keturis kartus (1959, 1962, 1973 ir 1980) buvo apdovanotas UNESCO medaliu. PasaulinAi?? A?io atlikAi??jo A?lovAi?? atneA?Ai?? neAi??A?tikAi??tinAi?? rezultatAi?? ai??i?? didA?iulAi?? klausytojA? auditorija atrado ArmAi??nijAi?? ir dvasiAi?? jos tautos, savo istorinA? keliAi?? nubrAi??A?usios dar prieA? du tAi??kstanA?ius metA? pasirinkus krikA?A?ionybAi??. Tai amA?iais kauptas dvasiA?kumo laipsnis, kurA? dAi??duko liAi??desiu bei iA?mintimi talentingai perpasakoja DA?ivanas Gasparianas.

DAi??duko repertuaras beribis: nuo paprastA? liaudies dainA? ir A?okiA? melodijA? iki iA?plAi??totA? ir jausmingA? aA?uhA? bei husanA? (Sajato Novos, Avasi, Ai??ageno, AA?oto, Ai??eramo, DA?ivani) pasakojimA?. Nuo armAi??niA?kA?jA? mugamA?, sukurtA? ai??zRastai???, ai??zAi??urai???, ai??zSegiachai???, ai??zAi??uA?tarai??? stiliumi, iki dvasiniA? giesmiA? bei patriotiniA? dainA? aranA?uoA?iA?, pavyzdA?iui, Migrano TumadA?iano ai??zAkna Krunkai???. Nuo Komitaso dainA?, Jekmaliano Liturgijos (Patarago) iA?traukA? iki Aleksandro Spendiaro simfoninio veikalo ai??zJerevano etiudaiai??? (ai??zGidA?asai??? ir ai??zEnzeliai???), Aramo ChaA?aturiano baleto ai??zGajanAi??ai??? melodijA? aranA?uoA?iA?. Taip pat buvo aranA?uojami ir originalAi??s dAi??dukininkA?
A. Aleksandriano, G. Minasiano, DA?. Gaspariano ir kitA? autoriA? kAi??riniai. Visoms A?ioms melodijoms dAi??duko tembras, ypatinga, intymi atlikimo maniera suteikia slapto, tarsi akis A? akA? vykstanA?io, pokalbio charakterA?.

Ai??tai vieno klausytojo, kurA? pakerAi??jo DA?ivano Gaspariano grojimas, A?spAi??dis laikraA?tyje ai??zNew York Timesai???: ai??zEmocinAi?? muzikos A?taiga yra tokia stipri, jog bet koks net menkiausias triukA?mas iA? A?alies atrodo lyg nuodAi??mingas slapto publikos santykio su muzika iA?niekinimasai???.

IA? rusA? kalbos vertAi?? Sandra FleiAi??er