Edeno sodai ir pragaras: Gruzija

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Gruzija
AUTORIUS: Viktorija SamarinaitAi??

DATA: 2012-07

Edeno sodai ir pragaras: Gruzija

Viktorija SamarinaitAi??

ai??zDabar esu karys. Turiu vienintelA? ginklAi?? ai??i?? A?odA?ai???

Davidas Dephy ai??i?? poetas, novelistas, multimedijos meno atstovas, A?kAi??rAi??s pirmAi??jAi?? Gruzijoje poezijos brolijAi?? Samkauli (ai??zPapuoA?alasai???). Jis laikomas moderniosios Gruzijos kultAi??ros atstovu. Ai??iemet jo novelAi?? buvo A?traukta A? rinktinAi?? ai??zGeriausia Europos groA?inAi?? literatAi??raai???. RaA?ytojas teigia negalintis tylAi??ti. Po RoA?iA? revoliucijos 2003 m. jis tapo pasiprieA?inimo komiteto nariu. 2008 m. rugpjAi??tA?, reaguodamas A? A?siA?iebusA? konfliktAi??, iA?tarAi?? du A?odA?ius ai??i?? Stop Russia, A? kuriuos tilpo viskas, kAi?? gruzinai tada norAi??jo praneA?ti pasauliui.

Viktorija SamarinaitAi??: JAi??s esate ne tik Gruzijoje, bet ir uA? jos ribA? garsus poetas. Niujorke rengiama spaudai JAi??sA? knyga. Nors daugelis uA?sienyje pripaA?intA? gruzinA? menininkA? nedvejodami kraustosi A? EuropAi??, jAi??s vis dar esate A?iaai??i??

David Dephy: Esu raA?ytojas. Idealistas. RaA?yti pradAi??jau 24 metA?, dabar man 33-eji. Per tAi?? laikAi?? iA?leidau 5 noveles, 8 poezijos knygas, 2 garsinAi??s poezijos albumus, keletAi?? eseistikos knygA?. PrieA? tai dirbau A?urnalistu laikraA?A?iuose, vedA?iau laidas radijuje ir televizijoje.

TaA?iau didA?iausia mano aistra ai??i?? poezija. Esu Niujorko raA?ytojA? bendruomenAi??s narys. Yra tekAi?? dalyvauti literatAi??riniuose renginiuose, A? kuriuos atvyksta tokie garsAi??s raA?ytojai kaip Salmonas Rushdie.

Matau savo kAi??rinA?, iA?spausdintAi?? rinktinAi??je ai??zGeriausia Europos groA?inAi?? literatAi??raai???, ir jauA?iu, kad gal ne viskas, kAi?? darau, nueina veltui. Tai labai svarbus tiek mano, tiek Gruzijos gyvenimo faktas. Esu antras gruzinA? raA?ytojas, kurio kAi??ryba A?traukta A? A?A? literatAi??ros rinkinA?.

Toks mano gyvenimas. Ir nieko daugiau.

2010 m. pasirodAi?? naujausias jAi??sA? romanas ai??zSodai ir pragarasai???, paremtas 2008 m. Rusijos ir Gruzijos konfliktu. Kaip ryA?otAi??s papasakoti apie tai, juk daA?niausiai tvirtinama, esAi?? turi prabAi??gti nemaA?ai laiko, kad bAi??tA? galima prabilti apie didA?iAi??sias traumas?

Po skaudA?iojo 2008 m. rugpjAi??A?io dvejus metus mAi??sA?iau ir ieA?kojau informacijos. Susiradau jos nemaA?ai ai??i?? tai A?urnalistA? reportaA?ai, amerikieA?iA?, gruzinA? oficialAi??s praneA?imai. Visa tai bandA?iau apdoroti savo galvoje. NeA?inau, kada atAi??jo lAi??A?io momentas, bet staiga supratau: turiu viskAi??, ko reikia mano tekstui. Kartais bAi??na, kad jauti kAi??rinA? labai aiA?kiai, bet negali to iA?guldyti popieriuje ir jis iA?sisklaido neA?gavAi??s pavidalo.

Ai??A?kart, kai jau prisAi??dau, nebeatsistojau. NeA?tikAi??tina, bet novelAi?? paraA?iau per 12 dienA?. Ar galite A?sivaizduoti? AA? buvau iA?tiktas A?oko kaip ir visi aplink mane. JauA?iausi lyg iA?protAi??jAi??s. NeA?inau, kas man darAi??si, taA?iau buvau atsidAi??rAi??s nuosavame pragare, kurA? sukAi??rAi?? mano protas. Tada pradAi??jau raA?yti ir niekaip negalAi??jau sustoti. Tik raA?iau ir raA?iau, be miego, beveik be maisto, nenueidamas net A? duA?Ai??ai??i??

Papasakokite, kokia to romano idAi??ja ir siuA?etas.

2008 m. konfliktAi?? traktuoju kaip dar vienAi?? Maskvos bandymAi?? uA?kariauti GruzijAi??, kuri net 200 metA? praleido Rusijos gniauA?tuose, ir A?i didvalstybAi?? niekaip negali susitaikyti, kad paukA?telis iA?skrido iA? narvelio. Mano nuomone, tai ir yra pragaras. Gruzija buvo, yra ir bus laisva, o Rusijos tragedija ta, kad laisva ji niekada nemokAi??jo bAi??ti. Ai??iai A?aliai sunku suvokti, kas yra laisvAi??, kAi?? reikAi??tA? su ja daryti, kas apskritai vyksta pasaulyje. Ai??tai kodAi??l Rusijos politikAi?? tapatinu su pragaru. Pragaras man yra A?mogaus egoizmo, savanaudiA?kumo, savininkiA?kumo, teroro simbolis. O Gruzija ai??i?? lyg Edeno sodA? simbolis. Kiekvienas A?mogus yra tarsi sodas. Visi galAi??tume bAi??ti nuostabiausi sodai. Sodas ai??i?? tai patys graA?iausi dalykai mumyse. Tai metafizinAi?? erdvAi??.

Karo tikslas yra jAi?? sunaikinti. IA? dvasinAi??s dirvos lyg augalus iA?rauti namA?, vilties, meilAi??s jausmAi??.

Romane ai??zSodai ir pragarasai??? pasakoju apie nesibaigianA?iAi?? ir turbAi??t niekada nesibaigsianA?iAi?? kovAi?? tarp gAi??rio ir blogio. UA?simenu ir apie kitokio pobAi??dA?io ai??i?? dvasinA? ir materialinA? ai??i?? konfliktAi?? tarp dviejA? tautA?, kuriA? tarpusavio santykiai painAi??s, sudAi??tingi. TaA?iau aA? nekalbu apie rusA? ir gruzinA? nesutarimus. Man rAi??pi politinis konfliktas tarp Rusijos ir pasaulio.

Pagrindiniai romano veikAi??jai yra nuostabaus groA?io mergina Lilija ir jaunas drAi??sus vaikinas Giorgis[1],* kuris A?Ai??sta per karAi??. Ai??is personaA?as man primena Andrejaus Tarkovskio filmo ai??zStalkerisai??? herojA?. Giorgis pats yra tarsi ai??zstalkerisai??? ai??i?? tai A?mogus, vedantis savanorius A? paslaptingAi?? zonAi??, kur vyksta keisti ir nenuspAi??jami dalykai.

RaA?ydamas A?A? tekstAi??, turAi??jau galvoje faktAi??, kad mano A?alies teritorija vis dar yra okupuota. Net Europos Parlamentas tai patvirtino, priAi??mAi??s didelAi??s svarbos dokumentAi??. TaA?iau kodAi??l apskritai atsitinka tokie dalykai? KodAi??l vieni A?monAi??s gali kaA?kAi?? primesti kitiems, juk kiekvienas iA? mAi??sA? turi prigimtinAi?? teisAi?? bAi??ti laisvas. Viena iA? A?urnalisA?iA?, dalyvavusiA? 2008 m. konflikte, buvo mano draugAi??. Kai rengAi?? reportaA?Ai?? iA? karo veiksmA? zonos, jAi?? paA?ovAi?? rusA? snaiperis. Jos profesinAi?? pareiga buvo praneA?ti A?monAi??ms, kas vyksta, tAi??dien, vos prieA? porAi?? valandA?, ji Ai??mAi?? interviu iA? manAi??s. Ir staiga suA?inojau, kad ji suA?eista. Tada konfliktas man A?gavo dar didesnAi?? reikA?mAi??, pajutau dar baisesnAi?? jo A?alAi?? ir skriaudAi??. A?urnalistAi??s istorija tapo pagrindine mano romano gaire. AA? klausiu, kodAi??l iA? viso taip nutinka? Nepaisant nevilties, vis dAi??lto tikiu, kad gAi??ris visada laimAi??s kovAi?? su blogiu.

2008 m. prisijungAi??te prie savanoriA? ir A?kAi??rAi??te civilinAi??s vienybAi??s bAi??stinAi??. Paskui pasakAi??te A?odA?ius, tapusius A?Ai??kiu: Stop Russia. KodAi??l jautAi??te poreikA? aktyviai veikti, juk dauguma kultAi??ros A?moniA? tiesiog sAi??dAi??jo namuose, uA?sidangstAi?? langus ir uA?rakinAi?? duris?

Supratau vienAi?? labai svarbA? dalykAi??: jei pats sau atsakysiu A? klausimAi??, kuo aA? norAi??A?iau bAi??ti ypatingas pasauliui, rasiu keliAi??, kuriuo turiu eiti. Ai??tai taip suvokiau, kad per Rusijos ir Gruzijos konfliktAi?? mano vieta yra Tbilisyje. Buvau A?sitikinAi??s, kad su savo idAi??jomis, pasitelkAi??s galingAi?? lozungAi?? turiu burti A?mones ir protestuoti prieA? Rusijos politikAi??. Dabar esu kareivis. TaA?iau vienintelis mano ginklas yra A?odis.

Tai, kas A?iandien vyksta Rusijoje, mano A?sitikinimu, yra didA?iosios pabaigos pradA?ia. Imperija labai greitai bus sunaikinta iA? vidaus. AA? tuo tikiu, nes Rusijos A?monAi??s supranta vienAi?? labai svarbA? dalykAi??: bAi??tinai reikia siekti laisvAi??s. Tai nAi??ra tik A?odA?iai, nes laisvAi?? yra gyvoji energija, A?kvepianti eiti tolyn. Beveik kaip poezija. LaisvAi?? ir poezija man yra lyg seserys. BAi??ti laisviems ai??i?? toks turAi??tA? bAi??ti visos A?monijos tikslas. Reikia bAi??ti laisviems, kad galAi??tume bAi??ti poetai.

JAi??s iA?tarAi??te Stop Russia ir milA?iniA?ka A?moniA? minia tam pritarAi??. Kaip radote tuos du, regis, tokius paprastus A?odA?ius, tapusius lozungu? Argi tAi?? milA?iniA?kAi?? ir karingAi?? A?alA? A?manoma tiesiog sustabdyti?

2008 m. rugpjAi??A?io 12-Ai??jAi?? A?iAi??rAi??jau finalinA? Pekino olimpiniA? A?aidyniA? koncertAi??, grojo legendinAi??s roko grupAi??s Led Zeppelin gitaristas Jimmyai??i??s Pageai??i??as. BaigAi??s dainAi??, jis suA?uko: ai??zKitos OlimpinAi??s A?aidynAi??s bus Londone!ai??? Mano A?alA? tuo metu iA? oro bombardavo Rusijos karinAi??s pajAi??gos. AA? buvau tarsi mirAi??s A?mogus, kuris televizoriaus ekrane matAi?? gyvAi?? A?mogA?. Ir tAi?? akimirkAi?? pagalvojau: ai??zDieve, praA?au ai??i?? sustabdyk RusijAi??.ai???

Tie A?odA?iai man ir mano draugams atAi??jo A? galvAi?? kiek anksA?iau, negu baigAi??si OlimpinAi??s A?aidynAi??s. Juos inspiravo mAi??sA? Prezidento A?odA?iai: ai??zBiA?iuliai, tai karas. Kiekvienas iA? jAi??sA? dabar turAi??tA? prisijungti prie armijos. LeiskimAi??s A? kovAi?? kartu. BAi??kime savo A?alies gynAi??jai.ai??? Tiesiog suformulavau juos ne iA?kart.

Tai du paprasti A?odA?iai. PraA?au… Sustabdykiteai??i?? PanaA?iai kaip grupAi??s Pink Floyd filme ai??zSienaai??? ai??i?? paskutiniame kadre girdime nepaliaujamai kartojamAi?? Stop. Tai, mano nuomone, yra pati giliausia roko muzikos, o ir civilizacijos per visAi?? jos istorijAi??, mintis ai??i?? sustabdyti blogA?. Ai??is filmas nAi??ra tik rokenrolas ar stilingo A?vaizdA?io dalis. Tai filmas apie sienas. Ne apie kokias nors konkreA?ias, nes nesakoma: ai??zPone GorbaA?iovai, praA?ome, nugriaukite geleA?inAi?? uA?dangAi??.ai??? Ai??is filmas ragina A?veikti bet kur pasaulyje kylanA?iAi?? agresijAi??, griauti sienas, kurios skiria vienus A?mones nuo kitA? ir mus nuo paA?iA? savAi??sai??i??

Kokia buvo A?moniA? reakcija A? tai, kAi?? JAi??s pradAi??jote?

Vyrai, moterys, vaikai be perstojo kartojo: Stop Russia. Visi kvAi??pavo tarsi vienu ritmu, buvome vieninga, todAi??l stipri jAi??ga. Tai pasklido ne tik Gruzijoje, bet ir po visAi?? pasaulA?. IA?skyrus MaskvAi??, A?inoma. Niekada nesu matAi??s ar girdAi??jAi??s, kad Rusijos poetai, raA?ytojai eitA? protestuoti prieA? savo valdA?iAi?? sakydami: ai??zLiaukitAi??s bombardavAi?? GruzijAi??.ai???

Kas pasikeitAi?? Gruzijos A?moniA? gyvenime po pastarA?jA? konfliktA??

Viskas. PokyA?iai prasidAi??jo po RoA?iA? revoliucijos.

Mes atsisveikinome su SovietA? SAi??junga, pradAi??jAi?? burtis A? tautinius sAi??jAi??dA?ius. Po pirmojo nepriklausomos Gruzijos prezidento A? valdA?iAi?? atAi??jo naujas ai??i?? Eduardas Ai??evardnadzAi??. Tada ir prasidAi??jo pragaras. NeturAi??jome nei elektros, nei dujA?, jokiA? A?mogaus teisiA? ai??i?? nieko. Gruzija pati Ai??mAi?? virsti pragaru. A?monAi??s buvo nepatenkinti, pikti, aplink siautAi??jo mafija, beveik vieA?ai buvo pardavinAi??jami narkotikai. A?odA?iu, maA?iau visus demoniA?kus A?enklus ir A?vaizdA?ius.

RoA?iA? revoliucija ai??i?? tai tarsi raktas nuo durA?, uA? kuriA? mes dar nebuvome buvAi??. Ai??Ai??jome pro jas ir niekada nebegrA?A?ime atgal. Po revoliucijos Gruzija iA? tikrA?jA? pradAi??jo vystytis daug sparA?iau negu Rusija ar kitos postsovietinAi??s valstybAi??s. KAi?? matome dabar? Batumyje, Kachetijos, Svanetijos regionuose, Tbilisyje bene skaudA?iausia vidaus problema yra tai, kad daug A?moniA? neturi darbo. Tikiu, kad vienAi?? dienAi?? ir ji bus iA?sprAi??sta. Tikiu, nes esu poetas. Mano uA?duotis yra suvokti egzistencines socialiniA? procesA? prieA?astis ir A?prasminti bAi??tA?. Ai??tai kodAi??l aA? tikiu, kad pasaulis turi A?ansA? tapti geresnis.

JAi??s pasakojate apie kasdieninio gyvenimo pokyA?ius Gruzijoje po RoA?iA? revoliucijos. O ar pastebAi??jote kokiA? nors pasikeitimA? gruzinA? mene po 2008 m. konflikto?

Konfliktas yra meno gyvavimo esencija. Tai gali bAi??ti konfliktas tarp A?aliA?, tarp ideologijA?, tarp gAi??rio ir blogio. Visi konfliktai anksA?iau ar vAi??liau nuslAi??gsta, tampa tiesiog praeitimi. Juk viskas A?iame pasaulyje yra praeitis. IA?skyrus tAi?? momentAi??, kai pavyksta sugauti akimirkAi??. PavyzdA?iui, Leonardo da Vinciai??i??o ai??zDA?okondaai??? visAi?? laikAi?? A?ypsosi. Ta A?ypsena yra skirta absoliuA?iai visiems. Didysis Renesanso menininkas sugebAi??jo suA?iupti akimirkAi??. Ai??itAi?? stebuklingAi?? A?ypsnA? aA? regiu kaip A?monijos vilties iA?raiA?kAi??. Tikiuosi, vienAi?? dienAi?? pagaliau suprasime, kodAi??l ji visAi??laik A?ypsosi.

NorAi??A?iau priminti ir tai, kas turbAi??t sakoma itin daA?nai: Gruzijoje yra daug tikrA? talentA?. Jie pieA?ia, tapo, raA?o tekstus ir muzikAi??, dainuoja, A?oka. A?mogus, turintis galimybAi?? pritaikyti savo talentAi??, stengiasi jA? puoselAi??ti. Tarkime, tai, kad mano kAi??rinys atsidAi??rAi?? rinktinAi??je ai??zGeriausia Europos groA?inAi?? literatAi??raai???, manau, yra bilietas A? VakarA? kultAi??rAi??. VienAi?? dienAi?? bus suvokta, kad, pavyzdA?iui, tiek PrancAi??zija, tiek Gruzija plAi??toja tAi?? paA?iAi?? VakarA? kultAi??ros tradicijAi?? ir ja dalijasi.

GruzinA? menininkai galAi??tA? bAi??ti produktyvesni, jei dirbs kiekvienAi?? dienAi??, nepaisydami jokiA? sunkumA?. Mes privalome eiti, mums nevalia sustoti. Sustabdyti reikia RusijAi??.

ai??zJauA?iu, kad gruzinA? kultAi??ra ir menas netrukus iA?siverA? lyg ugnikalnisai???

Giorgijus GuguA?vilis, dailininkas, Tbilisio meno akademijos profesorius, kartais juokauja, kad gimAi?? su kreidele rankoje.

Viktorija SamarinaitAi??: Koks yra A?iuolaikinis Gruzijos menas, A?velgiant iA? vidaus?

Giorgij GuguA?vili: Menas ai??i?? tai laisvAi??s bAi??ti savimi forma. O A?iuolaikinis Gruzijos menas A?iuo metu pasiekAi??s dar tik pirminAi?? raidos stadijAi??. TaA?iau XXI a. viskas vyksta ir keiA?iasi taip greitai, kad netrukus jis pasieks aukA?tesnAi?? pakopAi??. Manau, gruzinA? menininkai turi labai didelA? potencialAi??. Tuo tikiu, nes tAi?? A?inau. TAi?? rodo ir kurianA?iA? A?moniA?, pripaA?intA? uA? A?alies ribA?, skaiA?ius. GruzinA? yra tik 3,5 mln., tad iA?vedus proporcijAi?? atrodo, kad Gruzija ai??i?? tikra talentA? tAi??vynAi??.

BAi??da ta, kad tauta, gyvenanti geografiA?kai rizikingoje teritorijoje, slegiama prisiminimA? apie A?iaurius uA?kariavimus, neturi tinkamA? galimybiA? tobulAi??ti. Gruzija du A?imtus metA? buvo priklausoma nuo Rusijos, nenuostabu, kad likAi?? gilAi??s randai visos tautos sAi??monAi??je. O menininkams kaip oras bAi??tina vidinAi?? laisvAi??, kad galAi??tA? sukurti kAi?? nors iA? tikrA?jA? vertinga.

StebAi??damas dabartinAi?? politinAi??, socialinAi?? ir kultAi??rinAi?? A?alies situacijAi??, jauA?iu, kad netrukus sulauksime gruzinA? kultAi??ros lyg ugnikalnio iA?siverA?imo. A?inoma, tai nebus kaA?koks neplanuotas nutikimas, nes to link yra kryptingai judama. Tikiu, kad tada gruzinA? menininkai pagaliau iA?sivaduos iA? sAi??monAi?? kaustanA?iA? okupacinAi??s patirties rAi??mA?.

Kasdien bendraujate su jaunais menininkais, Tbilisio meno akademijos studentais. Kaip vertinate kAi??rybinAi?? jA? potencijAi???

Jaunoji menininkA? karta labai skiriasi nuo maniA?kAi??s. Tie jauni A?monAi??s atviresni naujovAi??ms, iA?A?Ai??kiams, nebijo eksperimentuoti, rinktis laisvesniA? meno formA?, atitrAi??kti nuo akademinio meno. BAi??tent A?velgdamas A? juos pranaA?auju kultAi??rinA? A?iuolaikinAi??s Gruzijos proverA?A?.

Kaip manote, ar politiniai ir kariniai konfliktai keiA?ia menininkA? sAi??monAi??, pasaulio suvokimAi???

Savaime suprantama, konfliktai daro didA?iulAi?? A?takAi?? A?moniA? psichikai, mAi??stymui, pasaulAi??vokai. O menininkas juk irgi A?mogus.

Svarbu pabrAi??A?ti, kad prasidAi??jus 2008 m. konfliktui, Rusija, nors okupavo dalA? Gruzijos teritorijos, nei prievarta, nei represijomis nepasiekAi?? savo tikslo. PrieA?ingai ai??i?? mus tai suvienijo. Gruzinai, kuriantys ir ne, tapo vieninga jAi??ga, nukreipta prieA? politikAi??, kuria siekiama iA? mAi??sA? tautos atimti laisvAi??. Ai??domiausia tai, kad po konflikto Gruzija tarsi pasitempAi??: pradAi??ta daugybAi?? statybA?, remontuojami keliai, gerAi??ja ekonominAi?? A?alies padAi??tis.

Meno sferoje taip pat A?vyko pokyA?iA?. Mes, menininkai, dirbame labai daug ir be paliovos. NatAi??ralu, kad pradedame kartotis. Kartojame save arba supanaA?Ai??jame su kitais. IdAi??jos, temos greitai iA?sisemia. Konfliktas ai??i?? tai sukrAi??timas, keiA?iantis pasaulio matymAi??, jo suvokimAi??. Tai atneA?Ai?? naujA? temA?, suA?adino nepatirtas ar primirA?tas emocijas.

Gal istoriniA? lAi??A?iA? laikais meno kAi??riniai virsta visuomenAi??s metraA?A?iu?

MenAi?? labiau tiktA? prilyginti medA?io kamienui negu metraA?A?iui. Kai nukertamas medis, matome jo rieves. Kiekviena iA? jA? A?enklina tam tikrAi?? medA?io gyvenimo tarpsnA?. Kartais galima net atsekti, kuriais metais bAi??ta sausros, o kuriais potvynio. TAi?? patA? byloja ir paveikslai. Net jeigu dailininkas nenutapAi?? nei tanko, nei A?autuvo, o sukAi??rAi?? moters, pavyzdA?iui, pabAi??gAi??lAi??s iA? Abchazijos, portretAi??, tai irgi yra savotiA?ka rievAi?? medA?io kamiene, na, gal ir A?raA?as metraA?tyje. Kartu dailininkas pasakoja ir savo asmeninAi?? istorijAi??.

A?iAi??rAi??damas A? meno kAi??rinA?, jei turi gerAi?? nuojautAi?? arba akA?, galAi??si atpaA?inti tam tikrus istorinius A?vykius. O meno kAi??rinius lygindamas su metraA?A?iu, pridurA?iau, kad tai greiA?iau visuomenAi??s psichologinAi??s bAi??senos dienoraA?tis.

Menas yra viskas ir visur. Pakanka apsidairyti aplink: senoji ir naujoji architektAi??ra, statybos, infrastruktAi??ra, A?moniA? santykiai, jA? bendravimo kultAi??raai??i?? AA? viskAi?? regiu kaip tam tikras bendrosios kultAi??ros dalis.

2009 m. surengAi??te nuotraukA?, darytA? Rusijos konfliktA? zonose, parodAi?? ai??zKas bus kitas?ai??? Kaip kilo A?i idAi??ja? Kokios sulaukAi??te reakcijos?

VisA? pirma, tai ne mano idAi??ja. Tai Rusijos imperijos idAi??ja. PanaA?u A? istorijAi??, nutikusiAi?? Pablui Picasso. PamatAi?? jo paveikslAi?? ai??zGernikaai???, skirtAi?? per Ispanijos pilietinA? karAi?? subombarduotam miestui, faA?istai paklausAi?? dailininkAi??: ai??zAr jAi??s tAi?? padarAi??te?ai??? Picasso atsakAi??: ai??zNe, tAi?? padarAi??te jAi??s.ai???

Taigi, mano parodos intencija yra lygiai tokia pati.

Archyvuose atrinkau nuotraukas iA? skirtingA? vietA?, kurios nukentAi??jo nuo Rusijos agresijos ai??i?? tai Beslanas, A?eA?Ai??nija, Abchazijaai??i?? PietA? Osetijoje fotografavau pats. Nesiekiau tiesiog parodyti tA? kraujAi?? stingdanA?iA? vaizdA?. ParodAi?? dariau daugiau politiniais sumetimais, o ir pats sau norAi??jau atsakyti A? tAi?? garsiai uA?duotAi?? klausimAi??, kieno eilAi?? ateis dabar. ParodAi?? veA?iojau po A?vairius Gruzijos miestus. Nes visiems mums kelia nerimAi?? klausimas, kas bus kitas? Tokias nuotaikas dar labiau sustiprino aviakatastrofa, per kuriAi?? 2010 m. A?uvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis su oficialia delegacija.

Galiausiai visi priAi??jome prie iA?vados, kad kita A?alis ar regionas bus tas, kur stigs vienybAi??s, vyraus tarpusavio nesutarimai, svetimA?jA? kurstomi neramumai. Maskva pasinaudos kiekviena jai palankia situacija. Ai??siplieskus konfliktui A?eA?Ai??nijoje, Rusija iA?kart A?sikiA?o, tada A?uvo 500 tAi??kst. A?moniA?. IA?liko tie, kurie sutiko gyventi Rusijos uA?antyje. Abchazijoje nutiko panaA?iai. VietinAi?? valdA?ia vienus gruzinus iA?varAi?? iA? jA? namA?, kitus iA?A?udAi??. JA? politika paprasta: problemos iA?nyks, kai toje teritorijoje neliks gruzinA?. AA? tai vadinu etniniu valymu. Dabar Abchazijoje gruzinai gyvena tik Galio regione. Abchazai vengia vaA?iuoti A? tAi?? pusAi??.

Vienoje iA? nuotraukA?, darytA? Cchinvalio regione, A?amA?inote greitkelA?, kuriuo vaA?iuoja maA?inos, o tolumoje matyti tirA?tas juodA? dAi??mA? debesis, temdantis dangA?. KAi?? reiA?kia fotografuoti ten, kur vyksta karas?

Cchinvalio regione tAi??kart atsidAi??riau visai netyA?ia. Mano sAi??nus tarnavo armijoje, vaA?iavau jo aplankyti. KaA?kokiA? ypatingA? jausmA?, kuriuos dabar galAi??A?iau prisiminti, nekilo. Tiesiog vaA?iavau keliu, suprasdamas, kad prasidAi??jo karas. Vienintelis dalykas, apie kurA? tAi?? akimirkAi?? pagalvojau, buvo noras tiesiog bAi??ti namuose su savo A?eima. JauA?iausi ramus. Kad ir kaip ciniA?kai nuskambAi??s, man tai atrodAi?? visiA?kai nauja patirtis. Keista net man paA?iam, taA?iau baimAi?? neapAi??mAi??. Gal todAi??l, kad jau kurA? laikAi?? jauA?iau vidinAi?? harmonijAi??, tarsi bAi??A?iau susitaikAi??s pats su savimi po ilgA? nesantaikos metA?.

Ar Rusijos ir Gruzijos karas atsispindi daugelio menininkA? kAi??ryboje?

ManyA?iau, ne. TaA?iau pajusti bendrAi?? to laikotarpio nuotaikAi??, aiA?ku, galima. Kai kurie darbai tiesiog pritvinkAi?? tos A?tampos, neigiamos energijos. Po keliolikos metA?, A?iAi??rAi??dami A? tuos paveikslus, visi iA? karto pajus: ai??zO, taip, juk tada vyko karas…ai???

Kariniai konfliktai palieka kanA?ios A?enklus A?moniA? veiduose ir mene

Eka KartsivadzAi?? ai??i?? kultAi??ros ir meno projektA? kuratorAi?? Gruzijoje ir Lietuvoje. Ji pati nekuria, taA?iau sako, kad prasmingai praleisti dienAi?? taip pat yra didelis menas.

Viktorija SamarinaitAi??: JAi??s ilgus metus dirbote A?urnaliste, bet prieA? 8 metus pakeitAi??te kryptA? ai??i?? dabar inicijuojate ir kuruojate kultAi??ros projektus. Kas paskatino to imtis?

Eka KartsivadzAi??: Studijavau A?urnalistikAi?? Gruzijos valstybiniame universitete. Baigusi pradAi??jau dirbti ORT televizijoje ir A?strigau ten 8 metams. Kaip korespondentAi?? dalyvavau Europos SAi??jungos remtame projekte ai??zLangas A? EuropAi??ai???. Patirti teko visko. Per Rusijos karAi?? su A?eA?Ai??nija vykau ten gauti labai svarbaus interviu. Mane ir operatoriA? iA? NyderlandA?, vaA?iuojanA?ius taksi per miA?kAi??, sustabdAi?? kareiviai. PalaikAi?? mus Rusijos A?nipais, netikAi??jo, kad esame A?urnalistai. Daugiau kaip dvi valandas stovAi??jome prispaudAi?? veidus prie medA?iA? su A? virA?A? iA?keltomis ir suriA?tomis rankomis. Galiausiai A?eA?Ai??nA? kariai A?iaip ne taip iA?siaiA?kino, kad svarbus asmuo, pas kurA? vaA?iavome, iA? tikrA?jA? mAi??sA? laukia. Tada mus paleidoai??i??

Po 8 metA? darbo aA? pavargau nuo A?urnalistikos, nes tai sistema, varA?anti laisvAi?? A?odA?. Ilgai dvejojusi, atradau save kultAi??ros sferoje ai??i?? pradAi??jau koordinuoti kultAi??rinius projektus, bendrauti su menininkais, padAi??davau jiems rengti parodas, gerumo akcijas, siekiau supaA?indinti pasaulA? su Gruzija. Atsirado galimybAi?? prisidAi??ti ir prie Gruzijos kultAi??ros puoselAi??jimo. Tikiu, kad keiA?iantis menui, keiA?iasi ir A?monAi??s.

Koks yra gruzinA? menas A?iandien?

Ai??iuolaikinA? Gruzijos menAi?? skelA?iau A? dvi dalis: tai A?iuolaikinAi?? dailAi?? ir naujasis menas, kuriam priskiriu instaliacijas, performansus, projekcijas ir videomenAi??. Naujasis Gruzijos menas A?valgosi A? EuropAi??. KodAi??l? GruzinA? menininkai tiesiog neturi patirties kurti A?iuolaikinA?, daugiausia konceptualA? menAi??. Daugelis iA? jA? studijavo dailAi??s akademijoje, o ten niekas nemokAi?? mAi??styti kitaip, ieA?koti naujA? poA?iAi??rio taA?kA?. Akademijoje ypaA? stiprios yra pieA?imo, skulptAi??ros ir tapybos sritys. Jauni A?monAi??s spaudA?iami stropiai mokytis technikos, todAi??l neretai jie pasiklysta ieA?kodami savito kelio.

Konceptualaus A?iuolaikinio meno proverA?iui Gruzijoje nebuvo pasirengAi?? nei kAi??rAi??jai, nei visuomenAi??. Menininkai buvo A?pratAi?? dirbti taip: laukia, kol aplankys mAi??za, tada A?iumpa drobAi??, daA?us ir iA?lieja save. Viskas. Paskui suprato, kad neturAi??dami idAi??jos, koncepcijos nesukurs nei performanso, nei instaliacijos. TodAi??l instinktyviai pradAi??jo ieA?koti, kAi?? iA? kokios kultAi??ros pasiskolinti, nukopijuoti, kur pritaikyti. Europoje tada buvo pats A?iuolaikinio meno bumas: vyko daugybAi?? parodA?, rengtos bienalAi??s, A?sitvirtino performansA? kultAi??ra, paplito flash mob akcijos. Gruzinams, norintiems A?silieti A? pagrindinAi?? srovAi??, reikAi??jo stengtis tobulAi??ti, bet jie uA?Ai??mAi?? stebAi??tojA? pozicijAi??. O jei ir bandydavo realizuoti naujas idAi??jas, visuomenAi?? labai sunkiai jas priAi??mAi??. TodAi??l vis dar vengiama eksperimentuoti.

2008 m. paraA?iau projektAi??, siAi??lydama atrinkti gruzinA? menininkAi??, kuris dalyvautA? pirmojoje Sankt Peterburgo A?iuolaikinio meno bienalAi??je. Ai?? jAi?? patekti galAi??jo tik 18 meno darbA? iA? viso pasaulio. Mes A?veikAi??me atrankAi??. PristatAi??me instaliacijAi?? ai??zSvajoniA? iA?sipildymasai???. VirA? Gribojedovo kanalo Sankt Peterburge pritvirtinome milA?iniA?kAi?? auksinAi?? A?uvA?, pastatAi??me mikrofonAi?? su kolonAi??lAi??mis. KvietAi??me A?mones, kad garsiai pasakytA? 3 savo norus. IA? pradA?iA? praeiviai drovAi??josi tAi?? daryti, bet paskui buvo galima iA?girsti paA?ius slapA?iausius norus ar istorijas.

JauA?iu, kad po truputA? ir Gruzijos A?monAi??s pradeda verA?tis iA? savo kiauto, tampa atviresni naujoms idAi??joms ar formoms. TaA?iau viskam reikia laiko.

PietA? Kaukazas ai??i?? labai konfliktiA?kas regionas. KokiAi?? A?takAi?? tai daro menininkA? sAi??monei ir kAi??rybai?

Manau, joks konfliktas nepraeina be pAi??dsakA?. A?inoma, skirtingos kultAi??ros priima juos skirtingai. Po 2008-A?jA? konflikto A? bendrAi?? atmosferAi?? A?sismelkAi?? baimAi??. Tai psichologinis veiksnys, ypaA? paveikAi??s menininkus, nes jie yra bene jautriausi visuomenAi??s nariai. DAi??l susiklosA?iusiA? aplinkybiA? susvyravo ir pasikeitAi?? jA? prioritetai. Svarbiausia jiems tapo ne kAi??ryba, nes visA? pirma reikAi??jo rAi??pintis, kaip apsaugoti savo A?eimAi??, kaip iA?gyventi. NuslAi??gus konfliktui, dar ilgai kenA?ia ir A?monAi??s, ir menas. Sunku tobulAi??ti, keistis, net gyventi. Visi ir viskas tiesiog merdAi??ja.

Menas yra tarsi veidrodis, kuris atspindi, kas dedasi A?mogaus sieloje. A?iAi??rAi??dama A? kAi??rinius daA?nai matau dar neiA?sisklaidA?iusiAi?? baimAi??. ManAi??s tai nestebina. Tiesiog laukiu, kol tas stingdantis jausmas uA?leis vietAi?? pozityvioms emocijoms.

2008 m., per Olimpines A?aidynes, Gruzijoje prasidAi??jo kariniai veiksmai. Po to praAi??jo beveik 4 metai. Ar tai pakankamas atstumas, kad rastA?si tos skaudA?ios patirties refleksijos mene? Jei taip, ar tie meno kAi??riniai padeda visuomenei atsitiesti po konflikto?

VisA? pirma, tai nebuvo konfliktas, palietAi??s tik kuriAi?? nors konkreA?iAi?? visuomenAi??s grupAi??. DAi??l jo kentAi??jo absoliuA?iai visi. Esant tokiai situacijai, jei visuomenAi?? A?ino, kad yra A?moniA?, kurie apie tai kalba, pasitelkdami kAi??rybAi??, kurie netyli, jai darosi kiek lengviau susitaikyti su tuo, kas A?vyko. Kita vertus, menininkas, paveiktas bendros atmosferos ir nusprendAi??s kaA?kAi?? ta tema sukurti, tampa tarsi savo paties auka. IA? pradA?iA? viskas karA?tligiA?kai verda jo viduje, tada perkeliama A? kAi??rinA?, kad bylotA? kitiems. A?iAi??rovams daug paprasA?iau, nes jie mato ir suvokia jau absorbuotAi?? realybAi??s vaizdAi??. Ne paslaptis, kad lengviau susidorojame su svetimais jausmais negu su savaisiais.

Kita vertus, 4 metai, be abejo, pernelyg trumpas laikas, kad atsiribotum nuo A?oko, atvAi??stum emociA?kai.

KAi??rinys yra kAi??rAi??jo dalis, iA?plAi??A?ta ir rodoma vieA?ai. VisiA?kai natAi??ralu, kad sutrikAi??s, prislAi??gtas A?mogus kuria padrikus, netvarkingus kAi??rinius ai??i?? jie visada ai??ziA?duodaai??? bAi??senAi??, apAi??musiAi?? jA? autoriA?. Galima sakyti, kad kAi??rAi??jai yra egoistai, visus neigiamus jausmus sudedantys A? kAi??rybAi??. TaA?iau menininkai negali elgtis kitaip. Perkelti jausmus A? kAi??rinA? juos verA?ia prigimtis.

IA?kart po konflikto daug jaunA? menininkA? pradAi??jo rengti socialiai angaA?uotas meno akcijas. Kaip vertinate tokiAi?? jA? iniciatyvAi???

Manau, tai natAi??rali reakcija, juk jiems reikAi??jo kokiu nors bAi??du iA?reikA?ti savo protestAi??. Akcija Stop Russia remiasi vietinAi??s reikA?mAi??s lozungu ir veikia tiesiog kaip manifestas, o ne globalus socialinis iA?A?Ai??kis. ReikAi??tA? nepamirA?ti, kad, uA?klupus bet kokiam konfliktui, paA?eidA?iamiausias emocinis taikinys visada yra jauni A?monAi??s. TodAi??l jiems tiesiog bAi??tina uA?imti kokiAi?? nors pozicijAi??. Du paprasti A?odA?iai Stop Russia A?gavo didA?iulAi?? jAi??gAi??. AA? pati prie A?io manifesto neprisidAi??jau, bet manau, kad jaunieji kAi??rAi??jai pasielgAi?? teisingai, pasirinkAi?? tokiAi?? formAi?? nuomonei iA?reikA?ti.

Ar regite kokius nors pokyA?ius, A?iAi??rAi??dama A? paveikslus, nuotraukas, skulptAi??ras ar kitus meno kAi??rinius, atsiradusius po Rusijos ir Gruzijos karo? Jei taip, tai kokius?

O, A?ia ypaA? skaudi tema. AnksA?iau gruzinA? menininkA? kAi??riniuose maA?iau labai daug A?viesos, kaA?kokio paslAi??pto dA?iaugsmo. Menas buvo simbolinAi??, labai gili ir tyra erdvAi??. Po to viskas pradAi??jo keistis. ErdvAi?? tarsi niaukAi??si, joje atsirado niAi??riA? emocijA? ir spalvA?, kokiA? anksA?iau nebAi??ta. Darosi vis sunkiau A?A?velgti, kas yra kAi??rinio viduje, jo gelmAi??se. Atrodo, dauguma menininkA? apsistatAi?? nematomomis sienomis ir uA? jA? uA?sirakino.

NemaA?ai kAi??rAi??jA? apskritai liovAi??si kAi??rAi?? ir pasirinko kitas sferas, pavyzdA?iui, koordinuoja socialinius ar kultAi??rinius projektus. Suprantu, kad jie tiesiog nenorAi??jo arba nepajAi??gAi?? galynAi??tis su vidine tuA?tuma, kuri juos uA?klupo. Bando realizuoti save kokiomis nors kitomis priemonAi??mis. Dailininkai pradAi??jo fotografuoti, fotografai ai??i?? kurti filmus.

Kita vertus, laikas bAi??ga ir viskas keiA?iasi. Menas A?gauna visiA?kai kitokiAi?? prasmAi??, vis labiau komercialAi??ja, praranda tikrumAi??. PavyzdA?iui, Gruzijoje yra meno A?aka, kuriai naudojami tik natAi??ralAi??s, iA? augalA? gaminami daA?ai. Bet dabar uA?einu A? galerijAi?? ir matau bandymus mAi??gdA?ioti A?iAi?? tautodailAi??s A?akAi??, naudojant cheminius daA?us. Man pikta, kad daugelis pradAi??jo A?iAi??rAi??ti A? menAi?? kaip A? verslAi??, pamirA?dami gilesnAi?? jo esmAi??.

Jauno A?mogaus, uA?augusio tarp karA?, revoliucijA? ir konfliktA?, pasaulis

Iraklijus ToklikiA?vilis ai??i?? Tbilisio menA? akademijos studentas, pasirinkAi??s grafikos magistrantAi??ros studijas. Jis priklauso jaunajai Gruzijos menininkA? kartai, bet jau yra dalyvavAi??s ne vienoje parodoje.

Viktorija SamarinaitAi??: Esate jaunas A?mogus, kuriam jau dukart teko susidurti su karu. Kokios buvo tos dienos, kai 2008 m. prasidAi??jo konfliktas? Kas tada dAi??josi jAi??sA? A?irdyje?

Iraklij ToklikiA?vili: TAi?? 2008 m. vasarAi?? leidau kaime pas giminaiA?ius netoli BorA?omio. RugpjAi??A?io 6-osios popietAi?? su keletu draugA? vaikA?tinAi??jom po miA?kAi??. Paskambino mano teta ir pasakAi??, kad iA? Cchinvalio, tai regionas Gruzijos A?iaurAi??je, atvyksta pas mus, nes ten prasidAi??jo karas.

KartAi?? jau buvau regAi??jAi??s karAi??, jis siautAi??jo, kai tik gimiau. A?inoma, tada aA? jo nepajutau, nes buvau per maA?as, kad kAi?? nors suprasA?iau. O 2008 m. pirmAi??kart susidAi??riau su tuo, kAi?? iA? tikrA?jA? reiA?kia karas.

AtvykAi?? giminaiA?iai bandAi?? prisiskambinti likusiems Cchinvalyje, taA?iau tai buvo neA?manoma. Apimti neA?inios, galAi??jome tik laukti. Krito bombos. A?monAi??s raudojo. JauA?iau bejAi??giA?kumAi?? ir nepakeliamAi?? skausmAi??. Laimei, mano giminaiA?iai liko gyvi, bet jA? namus visiA?kai sugriovAi??.

Niekada nelaikiau rankose ginklo. TaA?iau troA?kau bAi??ti ten, kartu su Gruzijos kareiviais. Vargu ar bAi??A?iau buvAi??s jiems naudingas, bet tuo metu kiekvienas vyras norAi??jo kartu su jais kovoti uA? GruzijAi??. Nemoku A?odA?iais apsakyti jausmo, kuris uA?lieja, kai tAi??vynAi?? atsiduria pavojuje.

Netrukus uA?darAi?? keliAi?? A? KhaA?urio miestAi??, tapo sunku A?sigyti net bAi??tiniausiA? maisto produktA?. TaA?iau dA?iaugAi??mAi??s, kad situacija bent jau ne tokia bloga kaip Goryje ar kituose miestuose. Pamenu, A?monAi??s stengAi??si padAi??ti vieni kitiems kuo tik galAi??dami, nors visus kaustAi?? didA?iulAi?? A?tampa, sielvartas dAi??l netekA?iA? ir baimAi??.

Kai kurie mano A?eimos nariai tuo metu buvo Tbilisyje, jie nuolat skambino ir pasakojo, kad sostinAi?? taip pat bombarduojama. Viena bomba nukrito visai A?alia gatvAi??s, kurioje gyvename. Ai?? TbilisA? grA?A?au per kalnus, nes pagrindiniai keliai dar nebuvo atidaryti.

Kai maA?a tavo tAi??vynAi?? kaunasi su daug kartA? didesniu ir galingesniu prieA?u, apima siaubingas apokaliptinis nerimas. Mane guodA?ia tai, kad Gruzija tiki DievAi??, todAi??l niekada nenustos kvAi??pavusi.

Kaip po konflikto pasikeitAi?? Gruzijos gyvenimas?

Gruzijai dabar reikia labai daug stiprybAi??s, kad iA?sigydytA? A?aizdas. GalbAi??t nuskambAi??s neA?tikAi??tinai, taA?iau konfliktas paskatino ir pozityvius pokyA?ius ai??i?? A?monAi??s pradAi??jo labiau vertinti savo tAi??vynAi??, gimtAi??jAi?? A?emAi??, daugiau dAi??mesio Ai??mAi?? skirti vienas kitam, stengiasi niekam nesuteikti skausmoai??i?? KanA?ia daro A?mones jautresnius. Ai??iandien gruzinai yra labiau susivienijAi?? ir mane tai ramina. A?inau: jei vAi??l nutiks kas nors panaA?aus kaip 2008 m. rugpjAi??tA?, A?monAi??s veiks kaip vieninga jAi??ga, kuri iA?drA?s pasiprieA?inti.

Ar pastebAi??jai kokiA? nors pokyA?iA? mene?

Menas veikia kaip emocijA? katalizatorius. A?iAi??rAi??damas A? meno kAi??rinA?, gali jausti liAi??desA?, skausmAi??, nostalgijAi??, viltA?. Ai??manoma net A?simylAi??ti. NeA?inau, kaip jauA?iasi kiti kAi??rAi??jai, ar kas nors pasikeitAi?? jA? kAi??ryboje. GalbAi??t jie pradAi??jo kitaip vertinti gyvybAi?? ir gyvenimAi??. Vadinasi, ir kurti Ai??mAi?? kitaip.

Mano kAi??ryboje atsirado protesto iA?raiA?ka, nemaA?ai naujA?, labai skausmingA? temA?. TaA?iau noriu, kad A?monAi??s jaustA? ir meilAi??, A?ilumAi??, sklindanA?ias iA? mano darbA?. A?inau, kad turiu kaA?kaip susidoroti su patirtu skausmu ir apAi??musiu sielvartu. Lygiai taip pat A?inau, kad tik menas padAi??s nuo to iA?sivaduoti.

NeA?manoma visko taip lengvai pamirA?ti. VaikystAi??je turAi??jau draugAi?? iA? uostamiesA?io, su juo artimai biA?iuliavomAi??s. StudijA? metais irgi bendravome. Per 2008 m. konfliktAi?? jis A?uvo. IA? pradA?iA? negalAi??jau tuo patikAi??ti, buvome ilgai nesimatAi??, net neA?inojau, kad jis priklausAi?? Gruzijos armijos rezervui. Pasirodo, A?uvo gelbAi??damas suA?eistuosius. Man taip pat pasakojo, kaip jautAi??si jauni kareiviai, niekada anksA?iau nelaikAi?? rankose ginklo ir staiga priversti kautis. Apimti panikos, kai kurie Ai??mAi?? A?audyti vieni A? kitus.

2008 m., per rudens semestrAi??, su kitais studentais surengAi??te parodAi?? apie Rusijos ir Gruzijos konfliktAi??. Parodos kuratorius teigAi??, kad buvo ypaA? svarbu iA?sakyti savo poA?iAi??rA? A? tai, iA?lieti jausmusai??i??

Tarp parodos darbA? daugiausia buvo plakatai, kai kurie nestokojo sarkazmo, cinizmo, grotesko. Visi labai A?sijautAi??me kurdami A?iai parodai, tarsi darytume kaA?kAi??, kas padAi??s iA?sklaidyti ore tvyranA?iAi?? A?tampAi?? ir nusivylimAi??. Tai buvo puiki A?inutAi?? ne tik Gruzijos menininkams, kad nesAi??dAi??tA? rankas sudAi??jAi??, laukdami, kol viskas nuslAi??gs savaime, bet ir visam pasauliui. Mes norAi??jome, kad kiekvienas A?mogus A?ioje A?emAi??je A?inotA?, kaip mes jauA?iamAi??s ir koks yra mums primesto karo siaubas. Gruzija ai??i?? rami ir draugiA?ka A?alis. Mes jokiu bAi??du nebAi??tume pasukAi?? karo keliu.

ai??zMenininkai ai??i?? tai visuomenAi??s pirA?tA? galiukaiai???

Marius AbramaviA?ius-Neboisia ai??i?? fotografas, raA?ytojas, tapytojas, A?emAi??s ir videomeno kAi??rAi??jas, UA?upio meno inkubatoriaus idAi??jinis variklis. Gruzijoje jis surengAi?? ne vienAi?? savo parodAi??, paraA?Ai?? knygAi?? ai??zKlajAi??no uA?raA?ai: Gruzijaai???, dalyvavo kultAi??riniuose projektuose ir akcijose su vietos menininkais. Prie lango, per kurA? atsiveria kvapAi?? gniauA?iantis vaizdas A? Tbilisio senamiestA?, kalbAi??jomAi??s apie kultAi??rAi??, A?mones, menAi?? ir pokyA?ius po 2008 m. Rusijos ir Gruzijos konflikto.

Viktorija SamarinaitAi??: JAi??s ai??i?? keliautojas ir jau 15 kartAi?? tarsi netyA?ia uA?klystate A? GruzijAi??. Naujausias jAi??sA? projektas, bendras su gruzinA? menininkais, ai??i?? skulptAi??ra ai??zSvajoniA? kolona. Labirintasai??? Batumyje. PlaA?iau papasakokite apie savo ryA?ius su Gruzija ir A?ios A?alies menininkais.

Marius AbramaviA?ius-Neboisia: MaA?daug prieA? 9 metus A? LietuvAi?? atvaA?iavo gruzinA? skulptorius Iraklis TsuladzAi??. Mudu susibiA?iuliavome ir jis pradAi??jo mane kviesti, kad apsilankyA?iau Gruzijoje. Ai??mantriai atsisakinAi??davau. Galiausiai pavargau iA?sisukinAi??ti ir nusprendA?iau vaA?iuoti. Nusipirkau bilietAi?? iki Stambulo ir, autostopu A?veikAi??s visAi?? TurkijAi??, atsidAi??riau Batumyje.

2007-aisiais Batumis atrodAi?? chaotiA?kas, beprotiA?kas ai??i?? visai kitoks negu A?iandien. Paskui nuvykau A? TbilisA? megzti paA?inA?iA? su gruzinA? menininkais. 2008 m. A? GruzijAi?? atvykau su projektu ai??zAlaverdi ai??i?? Gruzija A?ypsosiai???. Tais paA?iais metais mano draugai gruzinai atvaA?iavo padirbAi??ti A? LietuvAi??. Taip ir gyvenome, kurdami tarp dviejA? valstybiA?.

Gruzijos menininkams tapau savas, A? mane jie liovAi??si A?iAi??rAi??jAi?? kaip A? sveA?iAi??. Bet sulaukiau ir keistA? priekaiA?tA?, kad bendrauju su visais be iA?imties, esAi?? turAi??A?iau pasirinkti kuriAi?? nors vienAi?? grupuotAi??. O man jie visi ai??i?? gruzinai, visi menininkai, todAi??l pasiAi??liau, kad sprAi??stA? savo problemas, manAi??s A? jas neA?traukdami. Atrodo, buvau suprastas.

PrieA? dvejus metus pirmAi?? kartAi?? dalyvavote Gruzijos A?iuolaikinio meno festivalyje Artisterium. Kaip kilo mintis savo darbus pristatyti Gruzijos visuomenei?

IA? pradA?iA? Gruzijoje A? viskAi?? A?velgiau per atstumAi??. A?inojau, kad yra toks festivalis, nes pataikydavau atvaA?iuoti A? jo uA?darymus, man A? rankas pakliAi??davo jo katalogai, be to, paA?inojau beveik visus, kurie kasmet jame dalyvauja. KartAi?? man pasiAi??lAi?? prisijungti, nes nebuvo nAi?? vieno Lietuvos atstovo.

TAi??kart pristaA?iau dideliA? nespalvotA? senovinio stiliaus portretiniA? nuotraukA? ciklAi??, kuris sulaukAi?? labai gerA? atsiliepimA?. Ai??iA? metA? parodos moto ai??i?? ai??zLaisvas kritimasai???. TaA?iau aA? sakau, kad tai ai??zlaisvas skridimasai???. Pateikiau fotografijA? ciklAi?? ai??zMoterys nuo Lietuvos iki Iranoai???. Spektras itin platus: tai ir vakarieA?iA? moterA? aktai, ir islamo moterys su A?adromis. Ai??io ciklo idAi??ja ai??i?? laisva mintis, laisva kAi??ryba ir laisvas poA?iAi??ris. Festivalio parodoje bAi??ta paA?iA? A?vairiausiA? darbA?: nuo tapybos abstrakcijA?, skulptAi??rA?, A?iuolaikinio meno atspindA?iA?, iki aktualios dokumentikos. PavyzdA?iui, lenkA? menininkai pristatAi?? fotografijA? ciklAi??, kuriame vaizduojama, kaip Bagdado moterys sutinka karius iA?laisvintojus. Tai pamatAi??s iA?kart prisiminiau sovietA? armijos sutiktuves Lietuvojeai??i??

Koks svarbiausias gruzinA? meno bruoA?as?

GruzinA? mene yra visko ai??i?? kai kas labai keista ir A?domu, kai kas A?prasta. Vienos bendros tendencijos neA?A?velgiu. JauA?iama stipri tradicija, taA?iau netrAi??ksta ir A?iuolaikinio meno. Artisterium suburia visus ai??i?? nuo klasikA? iki postmodernistA?. PavyzdA?iui, mano draugo tAi??vas, kuriam jau daugiau kaip 80 metA?, vartydamas festivalio katalogAi??, pamatAi?? A?veicaro iA? Amerikos darbus ir sako: A?inai, Mariau, po daugelio metA? iA? tokio meno neliks nieko. Anot jo, A?iuolaikiniame mene viskas yra iA? galvos, taA?iau nAi??ra nieko, kas bAi??tA? atAi??jAi?? iA? A?irdies. GruzinA? A?iuolaikinis menas irgi atrodo A?iek tiek netikras, A?aislinis. Be to, A?ionykA?A?io meno erdvAi??je yra likAi?? daug laisvA?, neuA?pildytA? niA?A?.

KAi??rAi??jai A?ia vis dar mAi??gaujasi didA?iuliu dAi??mesiu. Teko ir man jo paragauti, kai pernai rengiau personalinAi?? tapybos darbA?, sukurtA? Gruzijoje, parodAi??. Nors esu uA?sienietis ir su Pirosmaniu neturiu nieko bendra, taA?iau A? parodos atidarymAi?? susirinko A?urnalistai net iA? 7 televizijA?. Dvi iA? jA? parengAi?? ir iA?ankstinius reportaA?us apie pasirengimAi?? parodai. Nepamenu, kad Lietuvoje kada nors bAi??tA? taip buvAi??.

Manau, Gruzijoje meno situacija vis dar yra labai palanki. A?ia jis vertinamas taip, kaip Lietuvoje vertintas prieA? gerus 10 metA?. Sakau gruzinams: dA?iaukitAi??s tuo, kAi?? dabar turite. TaA?iau jie nesupranta, kad dabar yra geriausias laikas kurti ir dalytis menu tiek su tautieA?iais, tiek su visu pasauliu.

Gruzija ai??i?? Kaukazo belaisvAi??. Ai??is regionas per visAi?? savo istorijAi?? buvo kreA?iamas A?vairiausiA? kariniA? konfliktA?, politiniA? intrigA?. Ar tai daro A?takAi?? menininkA? kAi??rybai?

Be abejo. Ai??vairAi??s iA?oriniai faktoriai A?iuolaikiniam menui daro didesnA? poveikA? negu tradiciniam. Po 2008-A?jA? konflikto A?iuolaikinis menas Ai??mAi?? gvildenti karo poveikA? A?moniA? gyvensenai. Ai??i tematika yra ypaA? paveiki, tie vaizdiniai man A?strigo A? atmintA? po pirmojo dalyvavimo Artisterium festivalyje 2009 m. DarbA?, kurie vienaip ar kitaip atspindAi??jo prieA? metus iA?tikusiAi?? tragedijAi??, buvo labai daug. Paveikslai, fotografijos, skulptAi??ros atspindAi??jo agresijAi??, smurtAi??, silpnumAi??, paA?eidA?iamumAi??.

Traumos neiA?nyksta, praAi??jus vos keletui metA?, taA?iau A?gauna kitokiAi?? iA?raiA?kAi??. PavyzdA?iui, pernai maA?iau tokA? paveikslAi??: A?aliuojanA?io Kaukazo fone pavaizduotas ant arklio jojantis Petras I, panaA?us A? raitelA? ant papirosA? pakelio ai??zKazbekai???. Aplink iA?rikiuoti papirosai atstoja Petro I armijAi??, o iA? kitos pusAi??s atA?ygiuoja gruzinai. Nors drobAi?? labai tapybiA?ka, taA?iau autorius bando susieti visai nesusijusius dalykus. Ai??iemet stengtasi atspindAi??ti migracijos temas ai??i?? tai pabAi??gAi??liai, prarasti ar apleisti namai, iA?ardytos A?eimosai??i?? TaA?iau kAi??riniai man pasirodAi?? silpnoki.

KokA? pamatAi??te TbilisA?, atvykAi??s A? jA?, nepraAi??jus nAi?? mAi??nesiui po 2008 m. Rusijos ir Gruzijos konflikto?

Galiu nupasakoti jausmAi??, apAi??musA?, kai atvaA?iavau 2008-A?jA? rugsAi??jA?. PasikeitusiAi?? nuotaikAi?? pajutau iA? karto, nors mieste nekrito A? akis jokie iA?davikiA?ki A?enklai. MaA?iau tik meninio pobAi??dA?io A?ymes ai??i?? graffiti ragino rusus neA?dintis iA? Gruzijos, A?mAi??A?avo puikiai paA?A?stamas Putino veidas. TaA?iau bendraudamas su A?monAi??mis jutau tAi?? uA?slinkusA? ir dar neiA?sisklaidA?iusA? tragedijos A?eA?Ai??lA? ar debesA?. Ne paslaptis, kad gruzinai stulbinamai greitai atsitiesia, atgauna jAi??gas. Gal uA?sigrAi??dino, nes Kaukazo regionAi?? visAi?? laikAi?? kreA?ia vienokie ar kitokie konfliktai.

Po 2008 m. rugpjAi??A?io pastebAi??jau, kad pakito ir menininkA? mAi??stymas. Ne vienas prasitarAi??: nors anksA?iau ir neketino iA?vaA?iuoti iA? A?alies, dabar vis daA?niau apima tokios mintys. PraAi??jus beveik ketveriems metams, viskas kiek nurimo, noras emigruoti apmalA?o. TaA?iau mene labai ryA?kAi??s tragedijos atgarsiai. PavyzdA?iui, Tbilisio meno akademijos rektorius jungtinei parodai Lietuvoje pateikAi?? daugiausia juodA? ir raudonA? spalvA? slogius portretus. Jis sako nebegalintis normaliai pieA?ti: prieA? akis jam vien sudeginti ir apleisti namai, kaimai be gyvybAi??s A?enklA?. DaA?niausiai jis pieA?ia sugriautAi?? kaimAi?? netoli Tbilisio.

Ar galima iA?skirti kokiAi?? nors meno rAi??A?A?, kuriAi?? labiausiai paveikAi?? kariniai konfliktai?

Manau, jautriausia bet kokiai A?takai yra fotografija. Po 2008-A?jA? rugpjAi??A?io gruzinai iA?leido albumAi??, A? kurA? sudAi??jo daugelio tuo metu A?alyje buvusiA? fotografA? darytas nuotraukas. Vieni konfliktAi?? perteikAi?? mAi??A?iA? vaizdais, kiti koncentravosi A? pabAi??gAi??lius, tuA?A?ius namusai??i??

Matydami tas nuotraukas galime pajusti konflikto mastAi??, susidaryti bendrAi?? vaizdAi??. A?inoma, neA?manoma atspindAi??ti visko. RaA?ydamas knygAi?? apie GruzijAi??, aA? irgi palieA?iau 2008-A?jA? konfliktAi??. Bet raA?iau tik apie tai, kAi?? jauA?iau pats ir koks buvau tuo metu. Jei bAi??A?iau vien klausAi??sis kitA?, niekada nesuprasA?iau, kAi?? iA? tikrA?jA? reiA?kia atsidurti karinio konflikto zonoje.

Sakote, kad po skaudA?iojo rugpjAi??A?io daug kas pasikeitAi??. Kokia buvo atsakomoji reakcija?

Po konflikto atsirado labai daug socialinAi??s tematikos plakatA?, paveikiA? nuotraukA?, GruzijAi?? palaikanA?iA? iniciatyvA?. TAi?? darAi??me ir mes Lietuvoje, UA?upis iA?reiA?kAi?? ypatingAi?? palaikymAi?? gruzinams. Vertinti kokiAi?? nors situacijAi?? gali tik suvokAi??s, kur tu pats esi ir koks yra tavo ryA?ys su ta vietove. Jeigu tu ramiai A?sitaisAi??s ilsiesi savo kalnA? trobelAi??je Ai??veicarijoje, vargu ar labai skaudAi??s A?irdA? dAi??l Rusijos ir Gruzijos konflikto Kaukaze. TaA?iau jei esi A?ia, matai nelaimingus A?mones, vaA?inAi??janA?ius tankus, tada situacija A?gauna tau visai kitokiAi?? prasmAi??.

Gausu pabAi??gAi??liA? iA? Abchazijos, PietA? Osetijos, A?monAi??s negali grA?A?ti A? gimtAi??sias vietas ai??i?? tai A?irdA? draskanA?ios istorijos. Manau, Gruzijoje A? viskAi?? reaguojama dar palyginti ramiai. AA? taip tikrai nesugebAi??A?iau. Vienas mano draugas turi mandarinA? sodAi?? Suchumyje, bet buvo priverstas palikti AbchazijAi??. Tbilisyje jis susikAi??rAi?? naujAi?? gyvenimAi??, susirado darbAi??. Nors jam neleidA?iama kirsti administracinAi??s sienos, taA?iau jis nepamirA?ta savo sodo. Atrodo, dar tikisi, kad galAi??s ten grA?A?ti.

Ar galima bAi??tA? teigti, kad menininkA? kAi??riniai, atspindintys tam tikrAi?? istorinAi?? situacijAi??, yra tarsi istorijos uA?raA?ai ateities kartoms?

A?inoma. Juk daA?niausiai A?monAi??s kuria tik todAi??l ir tik apie tai, kAi?? jauA?ia ar kAi?? jiems skauda. Menas visada yra persmelktas jausmA?. costco pharmacy online prices.

Egzistuoja ir socialiai angaA?uotas menas, bet paveikiA? jo formA? pasitaiko retai. BAi??na, poetas paraA?o 10 eiluA?iA? ir tu galvoji: juk bAi??tent taip ir yra! O kitas gali skA?stis visAi?? dienAi??, savaitAi?? ar metus, bet tu tiesiog A? tai nereaguoji. Svarbiausia yra rasti tinkamAi?? A?odA?, spalvAi??, garsAi??, kontekstAi??, vaizdAi?? ar judesA?.

Vienas, atrodo, amerikieA?iA? menininkas nusprendAi?? parodyti nesveikAi?? A?iniasklaidos mAi??gavimAi??si blogomis naujienomis, A?iauriais vaizdais. Taigi sukAi??rAi?? ciklAi??, kurio pagrindas ai??i?? nuA?autA? A?moniA? fotografijos. Ai?? visa tai sunku A?iAi??rAi??ti. Ne tik todAi??l, kad tai nuA?udytA?jA? atvaizdai, bet ir dAi??l to, kad puikiai jauti, kAi?? norAi??jo pasakyti autorius.

cheap viagra 100mg tablets.

Medijos irgi yra savotiA?ka meno platformaai??i??

Kartais galvoju, kad didA?iausi menininkai turbAi??t yra tie, kurie sAi??di ir manipuliuoja kitA? protais. PropagandAi?? reikAi??tA? vadinti didA?iausiu iA? A?iuolaikiniA? menA?…

Sakoma, kad visuomenAi?? yra tarsi kAi??nas. Kaip manote, kuriAi?? tokio socialinio kAi??no dalA? atitiktA? menininkai?

Manau, menininkai yra visuomenAi??s pirA?tA? galiukai, kuriuose ypaA? daug receptoriA?. Jie pirmieji reaguoja A? skausmAi??. KAi?? nors palietAi??, iA?kart jauA?iame, ar A?alta, ar karA?ta. Menininkai irgi yra tokie receptoriai, duodantys impulsAi?? visam kAi??nui.



[1]

* Ai??domi sAi??saja su A?v. Jurgiu (Giorgi) ai??i?? Red.