Ekonomika, geopolitika ir pasaulio sisteminAi?? krizAi??

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Ekonomika
AUTORIUS:Ai??Almantas SamalaviA?ius

DATA: 2013-01

Ekonomika, geopolitika ir pasaulio sisteminAi?? krizAi??

Almantas SamalaviA?ius

Su Immanueliu Wallersteinu kalbasi Almantas SamalaviA?ius

A�

Profesorius Immanuelis Wallersteinas yra vienas iA?kiliausiA? socialiniA? mAi??stytojA?, pasaulio sistemA? analizAi??s paradigmA? kAi??rAi??jas. BaigAi??s Kolumbijos universitetAi??, studijavo Meksikos ir PrancAi??zijos universitetuose, tyrinAi??jo Afrikos socialines struktAi??ras. IA?leido daugiau kaip trisdeA?imt stambios apimties veikalA?, padariusiA? A?takAi?? sociologijai, politinei ekonomikai, kitiems socialiniams mokslams. Tarp jA? ai??i?? fundamentalus keturiA? tomA? veikalas ai??zModerniosios pasaulio sistemosai??? (1974, 1980, 1989, 2011), rengia dar 2 tomus, ai??zModernioji pasaulio sistema ilgalaikAi??je perspektyvojeai???, ai??zKapitalistinAi?? pasaulio ekonomikaai???, ai??zIstorinis kapitalizmasai???, ai??zGeopolitika ir geokultAi??raai???, ai??zEuropinis universalumas: galios retorikaai???, ai??zUtopistikaai??? ir kt., paskelbAi?? daugybAi?? straipsniA? viso pasaulio A?urnaluose.

IlgAi?? laikAi?? dirbo Kanados McGillo, JAV Niujorko Binghamptono universiteto profesoriumi ir Fernando Braudelio ekonomikos, pasauliniA? sistemA? ir civilizacijos studijA? tyrimA? centro vadovu, 1994ai??i??1998 m. buvo pasaulinAi??s sociologA? asociacijos prezidentas, 1993ai??i??1995 m. vadovavo tarptautinei Gulbenkiano fondo komisijai, rengusiai praneA?imAi?? apie socialiniA? mokslA? rekonstrukcijos perspektyvas. Ai??iuo metu yra Jeilio universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas, kasmet iA?leidA?ia po naujAi?? tyrimA? knygAi??.

Su profesoriumi Wallersteinu kalbAi??jomAi??s apie dabartinio ekonomikos ai??zreA?imoai??? pasekmes ir perspektyvas, apie Europos ateitA? kintanA?ioje geopolitinAi??je pasaulio struktAi??roje, apie ilgalaikAi?? sisteminAi?? krizAi??, kelianA?iAi?? vis daugiau ekonominiA? ir socialiniA? problemA?.

Almantas SamalaviA?ius. PrieA? du deA?imtmeA?ius, kai RytA? Europa politinius, socialinius ir ekonominius savo mechanizmus pradAi??jo ai??zderintiai??? prie VakarA? kapitalistinAi??s ekonomikos ir liberaliosios demokratijos, knygoje ai??zGeopolitika ir geokultAi??raai??? raA?Ai??te: ai??zKlaidingos iA?vados yra daromos (eks)komunistiniame pasaulyje, kur rinkos magija keiA?ia planavimo magijAi??, taA?iau rinka tikrai netaps efektyvesniu ekonominAi??s gerovAi??s mechanizmu, negu buvo planavimas, nes esminius ekonominius sunkumus lAi??mAi?? (ir lemia) ne vidiniai ekonominiai mechanizmai, bet struktAi??rinAi?? tA? A?aliA? vieta kapitalistinio pasaulio ekonomikoje.ai???

Ai??sibAi??gAi??jus treA?iam deA?imtmeA?iui nuo komunizmo sistemos A?lugimo, ai??zrinkos magijaai??? atrodo kiek maA?iau pergalingai, negu A?sivaizdavo didA?ioji visuomenAi??s dalis A?lovingais 1989ai??i??1990 metais. Ar ir dabar manote, kad ribotAi?? postsovietinAi??s ekonomikos sAi??kmAi?? lAi??mAi?? RytA? Europos vieta pasaulio ekonomikos struktAi??roje?

Immanuel Wallerstein. Taip, fundamentalus paaiA?kinimas yra jA? vieta pasaulio ekonomikos struktAi??roje. Suprantama, RytA? Europoje, kaip ir visur pasaulyje, esama variacijA?, kurios priklauso nuo to, kaip konkreA?ios A?alies vyriausybAi?? susidoroja su iA?A?Ai??kiais. DaA?nai pasitaiko, kad kuri nors A?alis manevruoja geriau ir santykinai pataiso savo situacijAi??. RyA?kus tokios elgsenos pavyzdys ai??i?? PietA? KorAi??ja. Septintajame praAi??jusio amA?iaus deA?imtmetyje jos ekonomika veikiausiai buvo silpnesnAi?? negu Lenkijos ar netgi Lietuvos deA?imtajame deA?imtmetyje. TaA?iau A?iandien visi matome, kad PietA? KorAi??jos ekonomika veikia kur kas geriau. Be abejo, tai lAi??mAi?? protingi vyriausybAi??s sprendimai. TaA?iau tai susijAi?? ir su geopolitine jos padAi??timi, su JungtiniA? ValstijA? interesais, A? kuriuos korAi??jieA?iai atsiA?velgAi?? ir jA? A?alis A?sitvirtino, nes jai buvo leista daryti dalykus, kuriA? JAV niekam neleido niekur kitur pasaulyje.

Esminis dalykas tas, kad bet kuriuo metu pakanka erdvAi??s tik keletui A?aliA? (iA? viso ilgo valstybiA? sAi??raA?o) pataisyti ekonominei savo situacijai. RytA? Europa, o ypaA? deA?imtojo deA?imtmeA?io trijulAi?? ai??i?? Lenkija, Vengrija ir A?ekija ai??i?? manAi??, kad taps vienomis iA? to ai??znedaugelioai???. Ir suklydo.

Knygoje ai??zAntisisteminiai sAi??jAi??dA?iaiai???, kuriAi?? paraA?Ai??te su Giovanniai??i??u Arrighiai??i??u ir Terenceai??i??u Hopkinsu, teigAi??te, kad ai??zbuvo tik dvi pasaulinAi??s revoliucijos. Viena A?vyko 1848 metais. Kita ai??i?? 1968-aisiais.ai??? TaA?iau dauguma A?moniA? RytA? Europoje, o tam tikru mastu ir kitose Europos dalyse mano, kad esminiai istoriniai virsmai buvo ai??zaksominAi??s revoliucijosai???, vykusios 1989ai??i??1990 metais, bent jau jei kalbame apie XX a., nes tada baigAi??si Ai??altasis karas ir dvipolAi?? prieA?prieA?a, atsiradusi po Antrojo pasaulinio karo. Ai??ie A?vykiai didA?iAi??jAi?? RytA? Europos dalA? sugrAi??A?ino A? rinkos ekonomikAi??, A? liberaliAi??jAi?? demokratijAi??. NepriklausomybAi?? atgavusios A?alys tapo Europos SAi??jungos narAi??mis. KodAi??l manote, kad A?ie A?vykiai neprilygsta 1968-A?jA? revoliucijai?

Arrighiai??i??s, Hopkinsas ir aA? paraA?Ai??me bendrAi?? straipsnA?, kuris pasirodAi?? netrukus po to, kai buvo iA?leisti ai??zAntisisteminiai sAi??jAi??dA?iaiai???. Tas straipsnis vadinasi ai??z1989-ieji: 1968-A?jA? tAi??sinysai??? (Review, 2, 1992 pavasaris, p. 221ai??i??242). Po atidA?ios analizAi??s, kaip klostAi??si situacija RytA? Europoje ir SSRS prieA? 1989-uosius ir po jA?, mums tapo aiA?ki paralelAi?? su 1968-A?jA? A?vykiais, mes teigAi??me, kad tai pasaulinAi??s 1968-A?jA? revoliucijos tAi??sa. Pastaruoju metu bandA?iau parodyti, kaip vadinamasis arabA? pavasaris tAi??sia 1968-A?jA? revoliucijos pradAi??tus procesus (A?r. ai??zArabA? pavasario prieA?tarosai???. Al Jazeera, 2011 m. lapkriA?io 14 d.). Ji dar nesibaigAi??. NuoA?miausi jos oponentai yra, pavyzdA?iui, Nicolas Sarcozy, kuris tai suvokAi?? ir Ai??mAi?? grumtis, kad A?is paveldas bAi??tA? sunaikintas. BAi??tent kairiosios pakraipos ir kairAi??s centro atstovai nepakankamai vertina jos svarbAi??.

GrA?A?tant prie jAi??sA? teiginio, kad 1989-ieji ai??zpadarAi?? galAi??ai??? Ai??altajam karui ir nutraukAi?? bipoliarinAi?? prieA?prieA?Ai??, kuri tAi??sAi??si nuo 1945 metA?, tam tikru laipsniu jis yra teisingas. TaA?iau bAi??tent A?iuo atA?vilgiu tai tapo JungtiniA? ValstijA? tragedija. Manyta, kad Ai??altasis karas tAi??sis amA?inai. Prisiminkime, kad iki pat pabaigos A?is karas buvo A?altasis. Tai reiA?kia, kad tarp abiejA? prieA?ininkiA? ai??i?? JungtiniA? ValstijA? ir SovietA? SAi??jungos ai??i?? nebuvo rimtos karinAi??s konfrontacijos. Nuo tada JungtinAi??s Valstijos deda pastangas, kad susikurtA? alternatyvA? ai??zprieA?Ai??ai???. TaA?iau, reikia pastebAi??ti, daro tai nesAi??kmingai, taip spartinamas ValstijA? smukimas (apie tai raA?iau knygoje ai??zAmerikietiA?kos galios smukimas: JAV chaotiA?kame pasaulyjeai???, 2003).

Galiausiai tai atvedAi?? RytA? EuropAi?? A? vis labiau rinkos ekonomikAi?? (ne A? rinkos, bet A? vis labiau rinkos ekonomikAi??). Tai atvedAi?? RytA? EuropAi?? A? Europos SAi??jungAi?? ir daugiapartinAi?? parlamentinAi?? sistemAi??. TaA?iau mums dar teks A?sitikinti, ar visa tai yra pastovu. Ai??iems pokyA?iams A?iandien grasinama iA? visA? pusiA?. PavyzdA?iui, paA?iAi??rAi??kime, kas vyksta Vengrijoje, kuri buvo ai??zliberaliA?ai??? permainA? po 1989-A?jA? A?vaigA?dAi??.

Vienas iA? pastarosios ekonomikos krizAi??s padariniA? ai??i?? nusivylimas dAi??l kapitalistinAi??s ekonomikos perspektyvA?. Vadinamoji ai??znaujosios ekonomikosai??? idAi??ja, regis, A?gyja vis daugiau A?alininkA?. KAi?? manote apie besitAi??sianA?ios krizAi??s pamokas? Kaip A?i krizAi?? paveiks pasaulio raidAi???

ai??zNaujosios ekonomikosai??? sAi??voka, suprantama, yra labai miglota. TaA?iau besitAi??sianti pasaulio ekonominAi?? krizAi?? yra labai reali. IA? tikrA?jA? apie tai raA?au ne keletAi??, bet iA?tisus keturiasdeA?imt metA?. Manau, kad istorinAi?? sistema, kurioje gyvename ir gyvenome iA?tisus penkis A?imtus metA? ai??i?? modernioji pasaulio sistema, paremta kapitalistine ekonomika, yra apimta struktAi??rinAi??s krizAi??s, kuri tAi??sis dar dvideA?imt ar keturiasdeA?imt metA?. Daug kartA? aiA?kinau jos detales. NeblogAi?? mano analizAi??s santraukAi?? galima rasti tekste ai??zStruktAi??rinAi??s krizAi??sai???Ai??(New Left Review, No 62, 2010 m. kovasai??i??balandis, p. 133ai??i??142).

Esminis dalykas tas, kad visos sistemos (pradedant visata kaip visuma, baigiant maA?iausiomis nano sistemomis) patiria tris raidos etapus: jos pradeda gyvuoti, kurA? laikAi?? ai??znormaliaiai??? gyvena, sukuria ir suvarA?o savo paA?iA? sukurtas institucijas, bet ateina momentas, kai jA? raidos kryptys praranda pusiausvyrAi?? ir iA?siA?akoja (vyksta struktAi??rinAi?? krizAi??). StruktAi??riniA? kriziA? A?veikti neA?manoma. Egzistuojanti sistema negali iA?likti. Tuo laikotarpiu prasideda chaotiA?ki svyravimai visose sferose. Vyksta nuoA?mi politinAi?? kova dAi??l to, kuri alternatyva (atsiA?akojimo kryptis) A?sigalAi??s pasaulyje.

Abi alternatyvas galima atvirai A?vardyti. Viena nori pakeisti kapitalizmAi?? nekapitalistine, taA?iau visus bjauriausius kapitalizmo bruoA?us ai??i?? hierarchijAi??, iA?naudojimAi??, poliarizacijAi?? ai??i?? iA?laikanA?ia sistema. Kita siekia sukurti tokiAi?? istorinAi?? sistemAi??, kuri niekada neegzistavo ir kuri grindA?iama reliatyvia demokratija ir reliatyvia lygybe.

NAi??ra jokiA? galimybiA? prognozuoti, kuri iA? alternatyvA? taps dominuojanti. Tai lems begalybAi?? nano veiksmA?, kuriuos nenutrAi??kstamai vykdo nano veikAi??jai nano momentA? begalybAi??je. TaA?iau kaA?kuriuo etapu A?vyksta pokytis, nes proverA?is yra neiA?vengiamas. Ir persikeliama A? naujAi?? istorinAi?? sistemAi?? arba sistemas.

Vienas iA? pagrindiniA? asmenA?, formavusiA? dabartinAi??s Europos SAi??jungos struktAi??rAi??, Jacquesai??i??as Delorsai??i??as ne per seniausiai guodAi??si, kad dabartiniams ES politikams labiausiai rAi??pi techniniai klausimai, jie stokoja ilgalaikAi??s Europos SAi??jungos ateities vizijos. Jo manymu, Europos ateiA?iai verkiant reikia A?moniA?, kuriuos galAi??tume pavadinti ai??zarchitektaisai???. Kaip JAi??s, pasaulio sistemA? teorijos kAi??rAi??jas, regite Europos ateitA?? Ar manote, kad Europos SAi??junga turi daug galimybiA? tapti svaria ekonomine ir politine jAi??ga, sistemai keiA?iantis?

Delorsai??i??as iA?ties yra teisus, nerimaudamas, kad Europos politikams rAi??pi tik artimiausios ateities dilemos. Manau, jis kiek pernelyg kritiA?kas tiems, kuriA? ilgalaikAi??s vizijos skiriasi nuo jo paties A?sivaizdavimo. Ar Europos SAi??junga taps stipria ekonomine ir politine galia? Ji jau yra tokia. Ar jai pavyks sustiprAi??ti per artimiausius deA?imtmeA?ius? Veikiausiai taip, bet nebAi??tinai. Europos SAi??jungos stiprybAi?? priklausys nuo geopolitiniA? sAi??jungA?, kurias ji sugebAi??s sudaryti, o A?iandien tai labai atviras klausimas. TaA?iau, suprantama, ES, kaip ir kiti geopolitinAi??s galios centrai, yra atsidAi??rusi struktAi??rinAi??s pasaulio sistemAi?? kaip visumAi?? apAi??musios krizAi??s epicentre. Ir jeigu, kaip sakiau anksA?iau, naujoje pasaulio sistemoje atsidursime po keturiasdeA?imties metA?, neturime jokio supratimo, ar tos struktAi??ros, kurios egzistuoja dabar (ES, kontinentinAi??s jos valstybAi??s) apskritai dar egzistuos, o jei vis dAi??lto egzistuos, kokius institucinius vaidmenis jos atliks.

Tai, kas vyksta dabar ai??i?? pavyzdA?iui, ar Vokietija sutiks toliau skirti lAi??A?A? Graikijai ar kitai Europos SAi??jungos narei, ar liaudies maiA?tai Portugalijoje uA?blokuos vyriausybAi??s taupymo priemones ai??i?? yra labai, net gyvybiA?kai svarbu, taA?iau praAi??jus penkiasdeA?imA?iai metA? tai bus gal tik neesminAi??s iA?naA?os profesionaliA? istorikA? knygose.

Daugelyje knygA? ir straipsniA?, regis, teigiate, kad ai??zAmerikos amA?iusai??? baigAi??si, kad ilgalaikAi??je perspektyvoje naujos supergalios perims tAi?? vaidmenA?, kurA? ai??zilgajame dvideA?imtajame amA?iujeai??? (kaip jA? nusakAi?? JAi??sA? kolega Giovanniai??i??s Arighiai??i??s) vaidino JAV. Ar smarkiai naujA? pasauliniA? galiA?, tokiA? kaip Kinija, Indija, Brazilija ir t. t., iA?kilimas paveiks EuropAi??, ypaA? jos Rytus? KokA? vaidmenA? numatote Europos SAi??jungai naujai besiformuojanA?ioje pasaulinAi??je sistemoje?

ai??zNaujA? pasauliniA? galiA?ai??? ai??i?? jAi??s kalbate apie vadinamAi??jA? BRICS [Brazilija (B), Rusija (R), Indija (I),Kinijos Liaudies Respublika (C) ir PietA? Afrikos Respublika (S) ai??i?? red.] ir kai kuriuos kitus ai??i?? iA?kilimas yra visiA?kai A?prastas dalykas, A?velgiant iA? pozicijos, kad kapitalistinAi?? pasaulio ekonomika nuolat keiA?ia kapitalo kaupimo centrus. Tai daro gana tiesioginA? poveikA? JungtinAi??ms Valstijoms ir Europos SAi??jungai, ypaA? tuo atA?vilgiu, kad A?ie ai??znaujiai??? centrai persiskirsto tiek turtus, tiek kapitalAi??. Kita vertus, lengva pernelyg sureikA?minti tai, kas vyksta. Viena iA? didA?iausiA? problemA? yra ta, kad A?ie nauji centrai neA?veikia pasaulio sistemos struktAi??rinAi??s krizAi??s. Jie iA? esmAi??s jAi?? tik dar labiau padidina vienu labai paprastu bAi??du. Jau pats jA? dydis ir vidinis politinis spaudimas reiA?kia, kad pasaulio pridAi??tinAi?? vertAi?? perkeliama procentiA?kai didesniam gyventojA? skaiA?iui nei kada nors anksA?iau. Tai reiA?kia, kad sumaA?Ai??s dalykA?, kuriuos gali nugriebti esantys paA?iame virA?uje. Tai daro sistemAi?? jiems maA?iau dosniAi??, todAi??l maA?iau A?domiAi??. Ai??tai kodAi??l megakapitalistai A?liejasi prie tA? galiA?, kurios siekia kapitalizmAi?? pakeisti kita sistema, suprantama, tokia, kokia jiems parankesnAi??.

Klausiate, kaip visa tai paveiks RytA? EuropAi??? Labai tiesiogiai ir daugeliui nepriimtinu bAi??du. Prognozuoju, kad per artimiausius deA?imtmeA?ius iA?kils Ai??iaurAi??s RytA? Azija, sutelksianti A? laisvAi?? konfederacinAi?? struktAi??rAi?? susivienijusiAi?? KinijAi??, susivienijusiAi?? KorAi??jAi?? ir JaponijAi??. Taip pat prognozuoju, kad A?is Ai??iaurAi??s RytA? Azijos darinys de facto sudarys aljansAi?? su JAV. Atsiliepdamos A? tai, VakarA? Europa ir Rusija pajus poreikA? suartAi??ti, kad ir kaip protestuotA? (A?ie protestai daA?niausiai bus ignoruojami) RytA? Europa (ar didesnAi?? jos dalis). Ar A?manoma A?veikti gilA? istorinA? pyktA?, tokA? kaip, pavyzdA?iui, tarp Japonijos ir Kinijos arba tokA?, koks tvyro tarp Lenkijos ir Rusijos? A?inoma, jei tik susiklostys tinkamos aplinkybAi??s. Ne per seniausiai PrancAi??zija ir Vokietija (o dar anksA?iau ai??i?? Anglija ir Ispanija) buvo nuoA?mios prieA?ininkAi??s. Ar jos tebAi??ra tokios?

Viename iA? savo straipsniA?, skirtA? modernizacijai, kadaise teigAi??te, kad bAi??sima pasaulio valdymo sistema bus grindA?iama socialistiniu gamybos bAi??du. Komunizmo A?lugimas sukompromitavo socializmo idAi??jAi??, taigi nugalAi??jo globalus kapitalizmas. Kokia naujai atsirandanA?iA? ekonomikos paradigmA? perspektyva? Gal dabartinAi?? ekonomikos krizAi?? A?A?iebs naujAi?? paradigmAi??, nesvarbu, kokiu vardu jAi?? vadintume?

Veikiausiai turite galvoje seniai raA?ytAi?? straipsnA?. Tokio A?odyno jau nebevartoju. Nemanau, kad socializmo idAi??ja yra sukompromituota. Manau, kad A?i sAi??voka (taip pat kaip komunizmo ar socialdemokratijos terminai) tapo nebevartotina, nes prarado aiA?kiAi?? prasmAi??, be to, turi galybAi?? jungA?iA? su netikusiais reA?imais. Bet, kaip sakiau, viena iA? atsiA?akojimo alternatyvA? yra reliatyvios demokratijos ir reliatyvios lygybAi??s reA?imas. PabrAi??A?iu, kad tokia sistema, mano poA?iAi??riu, niekada ir niekur anksA?iau neegzistavo. NeA?inome, kokio pobAi??dA?io institucijos bus sukurtos, esant tokiai darbotvarkei. Jei norite, vadinkite tai nauja paradigma, kodAi??l gi ne?

Kitas mano klausimas susijAi??s su socialiniA? mokslA? ir universitetinio lavinimo perspektyvomis. Daugiau kaip prieA? deA?imtmetA? vadovavote Gulbenkiano fondo komisijai, kuri buvo sudaryta socialiniA? mokslA? restruktAi??rizacijai aptarti. JAi??sA? parengtas praneA?imas buvo iA?verstas A? daugelA? kalbA? ir sulaukAi?? nemenko susidomAi??jimo. Ar po to, kai buvo paskelbtas A?is praneA?imas, A?vyko kokiA? nors reikA?mingesniA? pokyA?iA?? Ar komisijos parengtos gairAi??s padAi??jo A?veikti mentalinA? ir institucinA? paveldAi??, susijusA? su specializacija ir kitomis JAi??sA? aptariamomis akademinAi??mis negandomis?

MAi??sA? praneA?imas buvo iA?verstas A? beveik trisdeA?imt kalbA?, A? beveik visas Europos kalbas (beje, ir A? lietuviA?). Jis buvo gyvai aptarinAi??jamas bent jau universitetA? aplinkoje. Ar A?vyko permainA?? Nemanau, kad pats praneA?imas bAi??tA? jas sukAi??lAi??s. TaA?iau kintanti pasaulio situacija padarAi?? esminA? poveikA? socialiniams mokslams kaip koncepcijai ir universitetams kaip institucijoms. BAi??tent tai mes ir numatAi??me. A?inojimo struktAi??rA? krizAi?? yra tiesioginis struktAi??rinAi??s pasaulio sistemos krizAi??s atspindys. Ji nulemta didesnAi??s struktAi??rinAi??s krizAi??s ir padeda apibrAi??A?ti galimus didesnAi??s struktAi??rinAi??s krizAi??s padarinius.

Bendras ekonominis spaudimas, sukAi??lAi??s asketizmAi??, A?inoma, buvo A?iauriai jauA?iamas universitetuose, kurie atsiliepAi?? A? tai suprekindami vis daugiau universitetinAi??s sistemos aspektA?. Tai gali baigtis universitetinAi??s sistemos A?lugimu, tuo, kAi?? esu pavadinAi??s universiteto sumokyklinimu ai??i?? tai lems, kad iA? universitetinAi??s sistemos bus iA?stumta intelektualinAi?? produkcija ir jos reprodukavimas.

Tuo pat metu esminis epistemologinis dalykas ai??i?? ai??zdviejA? kultAi??rA?ai??? susivienijimas A? darniAi?? epistemologinAi?? darbotvarkAi?? vyksta sparA?iai, nors labai sumaiA?tingai. Svarbus pokytis yra tai, kad socialiniai mokslai 1850ai??i??1950 metA? laikotarpiu laikAi??si atokiau nuo mAi??A?io tarp mokslo ir humanitarikos, o dabar tiek mokslas, tiek humanitarika atsisuka A? tai, kAi?? vadinu viso A?inojimo ai??zsocialiniu sumokslinimuai???. Jis dar nAi??ra galutinai A?vykAi??s. Bet tai, kas jau vyksta, teikia vilA?iA?.

Pastaraisiais metais Europoje sustiprAi??jo politinAi?? nuostata privatizuoti aukA?tAi??jA? mokslAi??. Daug kur tai sukAi??lAi?? stiprA? pasiprieA?inimAi??, net akademinio jaunimo neramumus. Kokia galia stumia idAi??jAi?? privatizuoti Europos universitetus ir visAi?? aukA?tojo mokslo sistemAi??? Tokios paA?ios tendencijos jauA?iamos ir RytA? Europoje, A?ia jos pristatomos netgi kaip panacAi??ja. Ar visa tai susijAi?? su ekonominAi??s globalizacijos logika?

UniversitetA? privatizavimas (siekiant naudos) yra paprasA?iausia visa ko suprekinimo dalis, o toks nuo pat pradA?iA? ir buvo kapitalistA? tikslas. Tai, kas dedasi RytA? Europoje, vyksta absoliuA?iai visur. Regis, jau nurodA?iau, kaip glaudA?iai tai susijAi?? su vadinamAi??ja globalizacija. TaA?iau A?i struktAi??ra labai trapi.

Studentai A?ioms pelno siekianA?ioms struktAi??roms moka nepagrA?stai daug. Jie tikisi, kad gaus gerai apmokamus darbus. Bet taip nebus. Daugumai tai reiA?kia milA?iniA?kAi?? skolAi??, kuriAi?? reikAi??s mokAi??ti visAi?? gyvenimAi??. Jaunimas vis labiau ima ignoruoti A?ias struktAi??ras, todAi??l daugeliui iA? jA? jau gresia bankrotas.

DAi??koju uA? pokalbA?.

A�