ELIF SHAFAK: RELIGINAi?? MISTIKA VAKAR IR Ai??IANDIEN

A?URNALAS: KNYGA? AIDAI
TEMA: RECENZIJOS
AUTORIUS:Ai??Dalia ZabielaitAi??
DATA: 2013-03

cialis black 800mg australia

Ai??

ai??zGyvename mobilumo laikais. MAi??sA? amA?ius yra migracijA?, transformacijA? ir globaliA? ryA?iA? amA?ius. [...] AA? esu turkA? raA?ytoja ir jauA?iuosi esanti stipAi??riai susijusi su savo kultAi??ra. Bet kartu esu pasaulio pilietAi??. Keliauju iA? kalbos A? kalbAi??, iA? kultAi??ros A? kultAi??rAi??. Kiekvieno romano raA?ymas man yra kaA?kas panaA?aus A? ai??zkeliavimAi??ai???.ai???1 Taip viename interviu apie save kalba A?iuolaikinAi?? turkA? kilmAi??s raA?ytoja Elif Shafak (g. 1971), gyvenanti itin mobilA? gyvenimAi??. Kurianti ir dAi??stanti tai vienoje, tai kitoje A?alyje, turkA? ir anglA? kalba. Ji gimAi?? PrancAi??zijoje, gyveno Ispanijoje, Vokietijoje, Jordanijoje. Politikos mokslus studijavo viename Turkijos universitete. Paskui akademinAi?? ir kAi??rybinAi?? veiklAi?? tAi??sAi?? persikAi??lusi A? JAV ir vis grA?A?dama A? TurkijAi??. Dabar gyvena Londone ir Stambule. Tad nekeista, kad vieA?uose pasisakymuose save apibAi??dina kaip kosmopolitAi?? (tik iA?tekAi??jusi yra uA? turkA? A?urnalisto).

Lietuvoje A?inomiausi yra du A?iuolaikiniai turkA? autoriai: pirmiausia vertimais mus pasiekAi??s Orhanas Pamukas, o paskui ai??i?? ir Elif Shafak. Nors kaip ji sako: dabar ai??zturkA? raA?ytojA? yra daug. MAi??sA? literatAi??ros stiliai ir pats literatAi??ros menas labai skiriasi. Be to, ir mAi??sA? gyvenimo bAi??dai visiA?kai kitokieai???2. Norisi tikAi??ti, kad ateis laikas, kai ir daugiau jA? paA?insime. O A?tai kuo savita Shafak, priskiriama vadinamAi??jai ai??znaujajai bangai Turkijos literatAi??rojeai???, jau galime patirti iA? neseniai lietuviA?kai iA?leistA? dviejA? jos romanA?: pirmiausia iA?verstos Stambulo pavainikAi??s (iA? anglA? kalbos vertAi?? EglAi?? BielskytAi??, Vilnius: Tyto alba, 2010) ir po dviejA? metA? pubAi??likuotA? A?ia aptariamA? KeturiasdeA?imt meilAi??s taisykliA? (iA? anglA? kalbos vertAi?? Rasa DrazdauskienAi??, Vilnius: Tyto alba, 2012). Abu A?ie kAi??riniai leidA?ia skaitytojui A?domiai pakeliauti iA? vienos A?alies ir kultAi??ros A? kitas: iA? Turkijos persikelti A? JAV, iA? JAV ai??i?? vAi??l A? TurkijAi??, iA? dabarties ai??i?? A? A?iek tiek ir gerokai senesnAi?? turkA? istorinAi?? praeitA?. Abu jie paraA?yti Shafak gyvenant ir dirbant tai JAV, tai Turkijoje.

Tokie migruojantys raA?ytojai, savo kAi??riniuose pasakojantys ne tik apie tAi??vynAi??, bet ir kraA?tus, kuriuose tenka gyventi, netelpa grynai nacionalinAi??s literatAi??ros ribose. Jie yra ir A?aliA?, A? kurias persikAi??lAi??, kuriA? skaitytojams raA?o taip pat, kultAi??ros dalis. Ai??iAi?? A?iuolaikinAi??s literatAi??ros kryptA? galima vadinti daugiakultAi??rine ar kosmopolitiA?ka literatAi??ra. Kuo ji ypatinga? Apie kAi?? ir kaip pasakoja? Maloniai ir nemaloniai nustebinanA?iA? atsakymA? randame skaitydami neseniai lietuviA?kai iA?leistas KeturiasdeA?imt meilAi??s taisykliA?.

KodAi??l meilAi???

Tai vienas naujesniA? A?ios autorAi??s darbA?, baigtas kurti 2010 m., jau po Stambulo pavainikAi??s3. Kaip ir pastarasis, paraA?ytas anglA? kalba. Kurios raA?ytoja mokAi??si nuo vaikystAi??s, gyvendama A?vairiuose uA?sieniuose ir lankydama tarptautines mokyklas. Ten jAi?? veA?Ai??si dipAi??lomatinA? darbAi?? dirbusi motina, dukrAi?? auginusi viena, iA?siskyrusi. Shafak jAi?? apibAi??dina kaip iA?silavinusiAi??, moderniAi??, sekuliariAi??, feministiA?kAi?? moterA?. Beje, raA?ytojos pavardAi?? Shafak (turkiA?kai Azafak) yra pseudonimas, kurA? ji pasirinko pradAi??dama publikuoti savo kAi??rybAi??. Tai jos motinos vardas, turkA? kalboje reiA?kiantis ai??zauA?rAi??ai???.

Ir Stambulo pavainikAi??, ir KeturiasdeA?imt meilAi??s taisykliA? yra vienaip ar kitaip A?vertinti romanai. Skaitytojas tikriausiai A?ino, kad 2006 m. Turkijoje pasirodA?ius Stambulo pavainikei, radikalieji nacionalistai Shafak apkaltino ai??zturkiA?kumo A?A?eidimuai???, kadangi A?iame romane ji prabilo apie nutylimAi?? skaudA? istorijos faktAi?? ai??i?? 1915Ai??m. turkA? A?vykdytAi?? armAi??nA? genocidAi??. Pagal A?alies baudA?iamAi??jA? kodeksAi?? jai grAi??sAi?? trejA? metA? laisvAi??s atAi??mimo bausmAi??. Bet kai byla sulaukAi?? tarptautinio dAi??mesio, kaltinimas buvo panaikintas. DrAi??saus, kontroversiA?ko turinio ir meniniu poA?iAi??riu stipri Stambulo pavainikAi?? iA?garsino raA?ytojAi?? kaip A?odA?io laisvAi??s gynAi??jAi??. Ai??is romanas buvo A?trauktas A? prestiA?inio britiA?ko Orange Prize for Fiction 2008 m. ilgAi??jA? sAi??raA?Ai??, A? kurA? patenka geriausi metA? darbai, paraA?yti moterA? iA? anglakalbiA? A?aliA?. Lietuvoje Stambulo pavainikAi?? atsidAi??rAi?? geriausios 2010 MetA? verstinAi??s knygos trumpajame sAi??raA?e ir skaitytojA? balsavimu pelnAi?? antrAi?? vietAi??.

Naujesnio romano KeturiasdeA?imt meilAi??s taisykliA? angliA?kas leidimas 2012 m. A?trauktas A? IMPAC Dublin Literary Award ilgAi??jA? sAi??raA?Ai??, kuriam knygas siAi??lo biblioAi??tekos iA? viso pasaulio. Ai??io kAi??rinio prancAi??ziA?kas vertimas 2011 m. PrancAi??zijoje pelnAi?? Prix ALEF ai??i?? Mention Sp??ciale Litt??rature Etrang??re. Tik pasirodAi??s Lietuvoje romanas atsidAi??rAi?? Vagos knygynA? perkamiausiA? groA?inAi??s literatAi??ros knygA? TOP deA?imtuke. Jei sprAi??stumei pagal minAi??tus A?vertinimus, maA?umAi??lAi?? geresnAi??s galbAi??t atrodytA? KeturiasdeA?imt meilAi??s taisykliA?. Bet A?dAi??miai perskaiA?ius abi knygas aiA?kAi??ja, kad meniniu ir idAi??jiniu poA?iAi??riu vis dAi??lto vertingesnAi?? Stambulo pavainikAi??.

A?urnalistA? kalbinama Shafak pabrAi??A?ia, kad jai yra nepriimtinas literatAi??ros skirstymas A? rimtAi??jAi?? ir populiariAi??jAi??. TaA?iau be A?ios skirties trumpai ir aiA?kiai nenusakysi lietuviA?kai jau esanA?iA? dviejA? jos romanA? skirtumo: kitaip nei Stambulo pavainikAi??, KeturiasdeA?imt meilAi??s taisykliA? suka A? plaA?ius populiarios literatAi??ros vandenis. PradAi??damas skaityti A?A? naujesnA? raA?ytojos darbAi?? tikiesi daug daugiau, nei tai, kAi?? jame randi. Jis kiek sugriauna po Stambulo pavainikAi??s susidarytAi?? pirmAi??jA? A?spAi??dA? apie A?iAi?? autorAi?? ir leidA?ia jAi?? pamatyti kiek kitokiAi??, lengvesnAi??, siekianA?iAi?? patikti kuo didesniam skaitytojA? ratuiAi??ai??i?? ypaA? populistine romano pagrindinAi??s temosAi??ai??i?? sufizmoAi??ai??i?? traktuote. TaA?iau viena lieka pastovu ir nepakitAi?? ai??i?? tai Shafak kaip kontroversiA?kos, prieA?ingas reakcijas iA?provokuojanA?ios, nebijanA?ios imtis skaudA?iA? Turkijos istorijos temA? raA?ytojos A?vaizdis.

KeturiasdeA?imtyje meilAi??s taisykliA? palieA?iama A?i jautri Turkijos istorijos tema ai??i?? sufizmas ir besisukanA?iA? derviA?A? ordinas. Kaip A?inia, A?is ordinas buvo A?kurtas XIIIAi??a. viduryje Konijos mieste, Anatolijoje (dabar Turkija). PradA?iAi?? jam davAi?? dviejA? musulmonA?, klajojanA?io derviA?o Ai??amso ir Konijos pamokslininko, islamo aiA?kintojo Rumio draugystAi??, pastarAi??jA? padariusi pasaulinio garso poetu mistiku. Jo A?kurtas besisukanA?iA? derviA?A? ordinas tapo svarbia turkiA?ko islamo dalimi. OsmanA? imperijoje A?ios sufizmo atA?akos nariai vaidino svarbA? vaidmenA? turkA? politikoje ir kultAi??roje. 1923 m. paskelbus Turkijos respublikAi??, Mustafa Kemalis Atatiurkas siekAi?? jAi?? kurti kaip vakarietiA?kAi??, moderniAi??, sekuliariAi?? valstybAi??, todAi??l arabiA?kAi?? raidynAi?? jis pakeitAi?? lotyniA?ku, A?sakAi?? moterims nebeneA?ioti A?ydA?, uA?draudAi?? besisukanA?iA? derviA?A? ordinAi?? ir kt. Dabar Turkijoje A?is ordinas vAi??l gali veikti legaliai. Gaila tik, kad KeturiasdeA?imtyje meilAi??s taisykliA? nieko nepasakojama apie mAi??sA? laikA? Turkijos sufijus, tik kai kas pasakoma apie A?iuolaikinA? sufizmAi?? Vakaruose. Nors teko girdAi??ti, kad dabar Turkijoje besisukantys sufijai yra maA?uma, kad jie A?ia tapo turistine atrakcija. Na, o Vakaruose, pavyzdA?iui, kai kuriuos sufijA? ritualinio A?okio sema, Rumio eiliA? fragmentus savo pasirodymuose naudoja pop dainininkAi?? Madona.

KeturiasdeA?imt meilAi??s taisykliA? yra keistai sufizmo temAi?? gvildenantis romanas. PirmAi?? ryA?kesnA? suabejojimAi?? jo verte pasAi??ja antraA?tAi??, kurioje sukabinti du nevykAi?? A?odA?iai ai??i?? ai??zmeilAi??ai??? ir ai??ztaisyklAi??sai???. Lyg bAi??tA? ne groA?inAi??s literatAi??ros kAi??rinys, o dabar madinga populiarios psichologijos, religijos ar gyvenimo meno knygelAi??. Bet perskaitAi??s romanAi?? imi galvoti, kad gal ir tinka tokia antraA?tAi??, nes jame kaip tik esama minAi??tos pseudoraA?tijos elementA?. Kartais poetiA?kai, daA?niau lyg didaktiA?ki imperatyvai skambAi?? meilAi??s taisyklAi??s, dirbtinokai A?terptos A? literatAi??rinA? pasakojimAi??, A?ia moko, kaip meilAi??s stokojanA?iame mAi??sA? dienA? gyvenime atsiverti meilei. Ne bet kokiai, o dvasingajai arba, kaip romane parodoma, universaliai meilAi??s religijai, pakylAi??janA?iai anapus A?emiA?kos ir religinAi??s meilAi??s. Ai?? tokA? keistAi?? dvasingumAi?? knygos pabaigoje ai??zatsiverA?iaai??? amerikietAi??, netikinti A?ydAi?? Ela, perskaiA?iusi A?iuolaikinio sufijo Azizo Z. Zaharos rankraA?tA? apie XIII a. sufizmAi??.

NeA?inau, ar pati Shafak, ar leidAi??jai parenka antraA?tes jos romanams. Tik A?inau, kad raA?ytoja leidA?ia jas varijuoti, atsiA?velgdama A? tai, A? kokiAi?? kalbAi?? knyga verA?iama. TurkiA?kas A?io romano pavadinimas yra trumputis ai??i?? AAYk. TurkA? kalboje A?is A?odis reiA?kia ai??zmeilAi??ai???, kiek kitokiAi?? nei plaA?iAi?? ir nusidAi??vAi??jusiAi?? reikA?mAi?? turA?s mAi??sA? ai??zmeilAi??ai??? ar angliA?kasis love. Kaip sako Shafak, ai??zturkA? kalboje turime maA?iausiai du skirtingus A?odA?ius ai??zmeileiai??? A?vardyti. Man labai patinka A?odA?io aAYk gelmAi?? ir tai, kaip jis skamba. Jis gali reikA?ti labai aistringAi?? ir A?emiA?kAi?? meilAi??, ir kartu tai gali bAi??ti dvasinAi?? ir neA?emiA?ka meilAi??. TurkA? aAYk ir anglA? love skamba visai kitaip. [...] VakarA? visuomenAi??se gan A?prasta A?odA? love naudoti knygA?, filmA? ir kt. pavadinimuose. Tuo tarpu mums, turkams, romanAi?? pavadinti AAYk vis dar yra kaA?kas neA?prastaai???4. Prie A?io raA?ytojos komentaro vertAi??tA? pridurti, kad turkA? A?odis aAYk etimologiA?kai yra iA?sirutuliojAi??s iA? senojo klasikinio sufizmo ir reiA?kia ai??zDievo meilAi??ai??? arba ai??zkAi??rinio meilAi?? savo KAi??rAi??juiai???5, A? kuriAi?? panyra savo savastA? apvalantis sufijas. Tiesa, angliA?ko leidimo antraA?tAi?? The Forty Rules of Love dar turi paantraA?tAi?? A Novel of Rumi, kuri nurodo, kad romane pasakojama apie meilAi??, susijusiAi?? su garsiu persA? poetu mistiku Rumiu. PrancAi??ziA?ka antraA?tAi?? dar kitokia: Soufi, mon amour. Ji jau byloja, kad knyga bus apie meilAi?? sufijui. Ir tikrai, ji yra net apie dvi tokias meiles: XIII a. islamo aiA?kintojo Rumio ai??i?? klajojanA?iam derviA?ui Ai??amsui ir XXI a. amerikietAi??s, netikinA?ios A?ydAi??s Elos ai??i?? A?iuolaikiniam sufijui A?kotui Azizui Z. Zaharai.

Gyvenimo tragedija ar komedija?

KeturiasdeA?imt meilAi??s taisykliA? ai??i?? tai ne tik gyventi mokanA?ios meilAi??s taisyklAi??s. Spalvingas A?ia yra istorinis pasakojimas apie XIII a. islamo mistikAi?? ir poetAi?? RumA?. Apie tai, kaip jis tokiu tapo, 1244 m. spalA? sutikAi??s klajojantA? derviA?Ai?? Ai??amsAi??. Yra ir dar kitas siuA?etinis sluoksnis, iA? XIII a. Anatolijos grAi??A?inantis A? mAi??sA? laikus. Ai?? XXI a. JAV miestAi?? NortamptonAi??, MasaA?iusetso valstijoje, kur gyvena keturiasdeA?imtmetAi?? nusivylusi namA? A?eimininkAi?? Ela RubinA?tein su trimis vaikais ir neiA?tikimu vyru Deividu, gerai uA?dirbanA?iu odontologu. Jos gyvenimas monotoniA?kas ir eilinis: ai??zlengvai nuspAi??jamA? A?proA?iA?, poreikiA? ir pomAi??giA? sekaai??? (p. 9). Jame seniai nebAi??ra meilAi??s. Ela net nebemano, kad meilAi?? gali bAi??ti santuokinio gyvenimo pagrindas. Ji jau iA?moko nekreipti dAi??mesio A? slaptus vyro romanus. Kaip tik knygoje apraA?omA? 2008 m. rudenA? ji padavAi?? skyrybA? pareiA?kimAi??. Bet jA? prieA?astis dar buvo ir meilAi??, kuria per kelis pavasario ir vasaros mAi??nesius Ela netikAi??tai pamilo A? sufizmAi?? atsivertusA? A?kotAi?? ZaharAi??.

BeieA?kant iA?eities iA? gyvenimo vidurio ir A?eimos krizAi??s, iA?eitis pas ElAi?? atAi??jo pati. Jos vyras Deividas surado jai darbAi?? garsioje literatAi??ros agentAi??roje. Pirma Elos uA?duotis buvo perskaityti A?iuolaikinio sufijo atsiA?stAi?? istorinA? romanAi?? Saldi A?ventvagystAi??, pasakojantA? apie ai??zgarsA? poetAi?? mistikAi?? RumA?, kuris, kaip ji suA?inojo, vadinamas islamo pasaulio Ai??ekspyruai??? (p. 20). RankraA?tis, kurA? Ela skaito, ir yra antrasis KeturiasdeA?imties meilAi??s taisykliA? siuA?etinis sluoksnis. Jame pasakojama dviejA? senovAi??s sufijA? ypatingos biA?iulystAi??s istorija keiA?ia ElAi??. Bet labiausiai jAi?? pakeiA?ia paA?intis su skaitomo romano autoriumi Zahara, Amsterdame gyvenanA?iu A?iuolaikiniu sufiju. JA? elektroninei paA?inA?iai greitai rutuliojantis, jis papasakoja Elai, kaip tokiu tapo iA? gyvenimo dugnAi?? pasiekusio narkomano, 1977 m. vasarAi?? Maroke susipaA?inAi??s su A?iais islamo mistikais, pradAi??jAi??s skaityti jA? filosofijAi?? ir poezijAi??, ypaA? jA? paveikAi?? Rumio eiliA? rinktinAi??. Ai??simylAi??jusi sufijA?, romano pabaigoje Ela palieka A?eimAi??, AmerikAi?? ir leidA?iasi paskui jA?.

Elos siuA?etinAi?? linija yra blanki, minimali ir dirbtinoka. IA? pradA?iA? ji erzina buitiA?kumu, o paskui ai??i?? A?uoliu A? keistAi?? dvasingumAi??, kurio ElAi?? savo romanu ir elektroniniais laiA?kais moko A?iuolaikinis Zahara. Viename laiA?ke save jis apibAi??dina: ai??ztu manai, kad aA? tikintis A?mogus. Bet aA? toks nesu. AA? dvasingas, o tai kas kita. Religingumas ir dvasingumas nAi??ra tas patsai??? (p. 170). Nuo judaizmo nutolusios, netikinA?ios Elos atsivAi??rimAi?? meilei lyg ir bandoma parodyti kaip atsivAi??rimAi?? religinei meilei. Tokiai, kokiAi?? skelbAi?? XIII a. islamo mistikai Ai??amsas ir Rumis, apie kuriuos jai pasakoja Zaharos romano rankAi??raA?tis. Pasakoja ne bet kaip, o, kaip skaitydamas matai, suplakdamas A? viena ai??i?? A? klajojanA?io derviA?o Ai??amso ir islamo mokytojo Rumio draugystAi??s istorijAi??Ai??ai??i?? senAi??jA? klasikinA? ir dabartinA? universalA?jA? sufizmAi??, iA?tirpdydamas ribAi?? tarp jA?. BAi??tent derviA?as Ai??amsas romane skelbia tas keturiasdeA?imt meilAi??s taisykliA?, kurios yra ne klasikinis, o veikiau universalusis sufizmas arba ai??zvisuotinis dvasingumasai???, vartojant A?iuolaikinio sufijo Zaharos terminAi??. Ai??tai keturiasdeA?imtoji Ai??amso taisyklAi??, kuria romano pabaigoje palikusi vyrAi?? save drAi??sina Ela: ai??zGyvenimas be meilAi??s yra tuA?A?ias. Neklausk savAi??s, kokios meilAi??s ieA?koti, ai??i?? dvasinAi??s ar materialios, dieviA?kos ar pasaulietiA?kos, rytietiA?kos ar vakarietiA?kos… Perskyros tik gimdo naujas perskyras. MeilAi?? neturi nei pavadinimo, nei apibrAi??A?imo. Ji yra tokia, kokia yra, paprasta ir grynaai??? (p. 395).

Elos siuA?etinAi?? linijinAi?? A?domiausia skaityti kaip satyrAi??, pasijuokianA?iAi?? iA? to, kuo A?mogus A?iandien pavertAi?? tradicinAi?? islamo mistikAi??, kaip jis ai??zatsiverA?iaai??? A? suA?iuolaikintAi?? sufizmAi??, nei dieviA?kAi??, nei pasaulietiA?kAi??, nei rytietiA?kAi??, nei vakarietiA?kAi??, tiksliau tariant, A? palengvintAi?? ai??zvisuotinA? dvasingumAi??ai??? anapus religijos ir moralAi??s. Bet Elos istorijAi?? bAi??tent A?itaip traktuodama skaitys tik nedidelAi?? dalis skaitytojA?.

Klasikinis sufizmas A?iuolaikiniais rAi??bais

Duodama interviu raA?ytoja vis pabrAi??A?ia, kad savo romanais ji tiesia tiltus tarp skirtingA? kraA?tA?, kultAi??rA? ir religijA?. Kad norinti mus iA?laisvinti iA? ai??zsAi??monAi??s kokonA?ai???6 ir padaryti atvirus Kitam. Norinti iA?vaduoti iA? mAi??sA? pasaulyje vis dar tvyranA?ios Kito baimAi??s. Garsioje paskaitoje The Politics of Fiction, 2010 m. pasakytoje Oksfordo universitete, rinktinei auditorijai ji kalbAi??jo: ai??zYra tokia sena RytA? tradicija, pagrA?sta A?inojimu, kad A?mogiA?kai bAi??tybei nAi??ra sveika ilgAi?? laikAi?? A?iAi??rAi??ti A? savo atvaizdAi??. Tai ironiA?ka, kad A? save panaA?iA? bendruomenAi??s yra vienas didA?iausiA? pavojA?, iA?kylanA?iA? A?iA? dienA? globalizuotame pasaulyje. Ir taip yra visur, pas liberalus ir konservatorius, agnostikus ir tikinA?iuosius, turtingus ir vargA?us, Rytuose ir Vakaruose. Mums patinka sudaryti A? save panaA?iA? grupeles, o paskui susikurti stereotipus apie A?mones iA? kitA? grupeliA?. ManyA?iau, pasakojimo menas yra bAi??das iA?eiti iA? A?iA? kultAi??riniA? getA?. Pasakojimai negali sugriauti sienA?, bet jie gali pramuA?ti skyles mAi??sA? sAi??monAi?? juosianA?iose sienose. Ir pro A?ias skyles mes galime paA?velgti A? KitAi?? ir kartais netgi pamAi??gti tai, kAi?? matomeai???7.

KeturiasdeA?imt meilAi??s taisykliA? yra tiltas iA? netikinA?iA? VakarA? A? tikintA? islamo pasaulA?, A? kurA?, kaip grAi??smingAi?? ir karingAi??, ne vienas A?iandien A?iAi??ri su baime. Ne vieno A?mogaus sAi??monAi?? juosia islamofobijos siena, trukdanti kurti taikA?, globalizuotAi?? pasaulA?. Ai?? kurA? veda Shafak romanai (jA? jau sukAi??rAi?? aA?tuonis; be to, raA?o straipsnius spaudai, kuria A?odA?ius turkA? roko grupAi??ms). Viename interviu ji sako, kad sukurti A?A? romanAi?? jAi?? paskatino, greta kitko, dramatiA?ki 2001 m. RugsAi??jo 11-osios A?vykiai. Po A?io teroro iA?puolio Vakaruose sustiprAi??jo islamo kaip grAi??smingos, karingos religijos vaizdinys. KurA? ir toliau palaiko A?iniasklaida, musulmonA? kraA?tus vaizduodama kaip nesibaigianA?iA? konfliktA? pasaulA?. Kita vertus, sustiprAi??jo noras parodyti Vakarams kitokA?, maA?iau matomAi?? taikA?jA? islamAi??.

Kaip sako Shafak, ai??zmes, raA?ytojai, esame A?io pasaulio vaikai. Ir mus giliai veikia amA?iaus dvasia. Mes negyvename vakuume, mums rAi??pi pasaulis ir A?monija. AA? taip pat mAi??stau apie tai, kaip pasaulA? po RugsAi??jo 11-osios padaryti geresne vieta ai??i?? taikaus sambAi??vio ir harmonijos vietaai???8. A?ia aptariama jos knyga kaip tik ir atidengia taikiAi?? islamo kaip meilAi??s religijos pusAi?? ir kartu griauna stereotipiA?kAi?? poA?iAi??rA? A? jA? kaip karingAi?? ir grAi??smingAi?? religijAi??. Romane XIII a. klajojanA?io derviA?o Ai??amso skelbiamas sufizmas yra mokymas apie meilAi??, nuosaikumAi??, kariavimAi?? ne su kitu, o su savo A?emAi??ja, nedorAi??ja prigimtimi. Ai??is mokymas A?ia suprieA?inamas su religiniA? fanatikA? iA?paA?A?stamu karinguoju islamu ai??i?? jie parodomi kaip nekenA?iantys moterA?, reikalaujantys grieA?tai laikytis iA?oriniA? islamo A?statymA? (A?ariato), A?tariai A?iAi??rintys A? kitaip mokanA?ius mistikus. Ai??amsas apie juos sako: ai??zreliginiai fanatikai, uA?uot pasinAi??rAi?? Dievo meilAi??je ir kovojAi?? su savastimi, kaunasi su kitais A?monAi??mis ir vienAi?? po kitos kuria baimAi??s bangasai??? (p. 210).

KeturiasdeA?imt meilAi??s taisykliA? gal ir bAi??tA? tiltas A? KitAi??Ai??ai??i?? A? susitikimAi?? su klasikiniu sufizmu kaip meilAi??s religija, kokia ji buvo XIII a. islamo pasaulyje su jame besiformavusiomis sufizmo atA?akomis (sufizmas A?ia atsirado VIIIai??i??IX a. dabartinAi??je Irako ir Sirijos teritorijoje). Toks bAi??tA? A?is romanas savo pasakojimu apie Anatolijos miestAi?? KonijAi?? ir jame gyvenusA? islamo mokytojAi?? RumA? (1207ai??i??1273), kuris A?ia sutiko klajojantA? derviA?Ai?? Ai??amsAi?? (1185ai??i??1248). Ai??amsas buvo jau bemaA? A?eA?iasdeA?imties, o Rumis ai??i?? trisdeA?imt aA?tuoneriA?. Vienas mokytojo, kitas mokinio amA?iaus. Ai??amsas iA? jA? aplankanA?iA? regAi??jimA? A?inojo, kad suras sau lygA? sielos draugAi??, kuriam perduos keliaujant susikaupusios iA?minties A?odA?ius ir kurio sieloje atvers Dievo meilAi??s gelmAi??. Ir surado jA?, talentingAi?? islamo aiA?kintojAi?? RumA?, kurA? galybAi?? mokiniA? vadino Maulana, ai??zmAi??sA? mokytojuai??? (p. 27) (kitose romano vietose A?is vardas jau raA?omas kaip Mavlana, pvz., p. 243). Ai??amso susitikimas su Rumiu A?A? padarAi?? garsiu poetu mistiku ir besisukanA?iA? derviA?A? ordino A?kAi??rAi??ju. Apie tai papasakojAi??s, romanas bAi??tA? neblogas populiarus literatAi??rinis A?vadas A? tradicinA? sufizmAi??. Ai?? islamiA?kos civilizacijos ai??zaukso amA?iausai??? (750ai??i??1258) pabaigAi?? ai??i?? to ypatingo ai??zklasikinio islamo istorijos laikotarpio su savita ir iA?kilia civilizacija bei kultAi??ra, klestAi??jusia nuo Ispanijos ir Maroko vakaruose iki pietinAi??s Azijos ir Sumatros rytuoseai???9.

Toks jis bAi??tA?, jei jame nebAi??tA? daA?niausiai A? Ai??amso kalbAi??jimAi?? dirbtinokai prikaiA?iotA? keturiasdeA?imt meilAi??s taisykliA?, turinA?iA? paveikti ne tik netikinA?ios amerikietAi??s A?ydAi??s Elos, bet ir skaitytojo gyvenimAi??. JA? turinys, forma, tonas iA? pat pradA?iA? verA?ia abejoti, ar tokias jas skelbAi?? istorinis Ai??amsas. Nors romane ir raA?oma, kad, kaupdamas patirtis, gyvenimo A?rAi??A?tas sieloje, jis Ai??mAi?? sudarinAi??ti ai??zPamatiniA? klajojanA?io islamo mistiko principA?ai??? sAi??raA?Ai??, kurA? sudaro ai??zvisuotiniai, patikimi ir nekintamiai??? dAi??sniai ai??i?? ai??zKeturiasdeA?imt meilAi??s tikAi??jimo taisykliA?ai??? (p. 51). Viename interviu raA?ytoja labai aiA?kiai sako, kad taisykles sugalvojo pati: jos ai??zatsirado beraA?ant romanAi??. Jas A?kvAi??pAi?? romano veikAi??jai. [...] Tas taisykles aA? suformulavau A?kvAi??pta personaA?A? ir norAi??jau tuo A?kvAi??pimu pasidalyti su skaitytojaisai???10. Deja, meilAi??s taisyklAi??s gerokai suprastina romanAi?? ai??i?? ne tik savo atstumianA?iu tonu, bet ir abejotinu turiniu, panaA?iu ne A? klasikinio sufizmo iA?tarmes, o veikiau A? mAi??sA? meto pseudoreliginAi?? ir pseudopsichologinAi?? literatAi??rAi?? (pvz., viena taisyklAi?? skelbia: ai??zNeleisk niekam atsistoti tarp tavAi??s ir Dievo. Nei imamams, nei kunigams, nei rabinams, nei kitiems moraliniams ar religiniams autoritetams. Nei dvasios mokytojams, nei tavo paties tikAi??jimui. TikAi??k savo vertybAi??mis ir savo taisyklAi??mis, bet niekada neprimesk jA? kitiems. Jei nuolatos skaudinsi A?moniA? A?irdis, tavo atliekami religiniai ritualai nieko gero neduos. Venk bet kokios stabmeldystAi??s, nes ji aptemdo A?vilgsnA?. Tegu tave veda Dievas ir tiktai Dievas. SuA?inok TiesAi??, mano drauge, bet bAi??k atsargus ai??i?? nepaversk savos tiesos fetiA?uai??? (p. 281).

PanaA?ios tematikos knygA? A?iandien iA?leidA?iama begalAi??s. Kai kurios jA? remiasi Vakaruose plintanA?iu universaliuoju sufizmu, smarkiai nutolusiu nuo klasikinio. PanaA?iai kaip romane Ai??amsas, taip universalaus sufizmo skelbAi??jai teigia, kad, ieA?kant kelio A? DievAi??, nereikia laikytis iA?oriniA? islamo A?statymA? (pvz., melstis penkis kartus per dienAi??, pasninkauti per RamadanAi??, kartAi?? gyvenime atlikti piligriminAi?? kelionAi?? A? MekAi?? ir kt.). Jie teigia, kad sufizmas yra visiems A?monAi??ms skirta vieninga meilAi??s religija. Kitoks buvo, pasak tyrinAi??tojA?, klasikinis Rumio sufizmas: pavyzdA?iui, jis pabrAi??A?Ai?? iA?oriniA? religiniA? nuostatA? laikymosi, kliovimosi Koranu kaip autoritetingu A?altiniu svarbAi??. Bet Vakaruose dabar yra mokytojA?, kurie RumA? aukA?tina kaip denominacinio, nuo religijos atitrAi??kusio, dvasingumo skelbAi??jAi??11. Tokio universalaus sufizmo ortodoksiA?ki musulmonai net nelaiko islamo mistika. Jo centrA? yra JAV, JungtinAi??je KaralystAi??je, Ai??veicarijoje, Nyderlanduose. Ai??is Vakaruose plintantis universalusis sufizmas, kaip pastebi tyrinAi??tojai, turi Naujojo amA?iaus (New Age) judAi??jimo elementA? (pvz., skelbia mistinAi??s visA? vienybAi??s, taikos, religijA? ir kultAi??rA? susijungimo, globalizacijos idAi??jas ir kt.). Universaliu sufizmu remiasi holistinAi??s psichologijos propaguotojai, kurie savo kabinetA? turi ir Lietuvoje.

Tad uA?uot leidAi??s paA?inti labiau tradicinA? KitAi??, tAi?? ne visiems A?inomAi?? senAi??jAi?? islamo mistikos srovAi?? ai??i?? sufizmAi??, dar ir dabar gyvAi?? RytA? pasaulyje, Shafak romanas jA? aprengia A?iais laikais pagamintais ir jam nelabai tinkanA?iais rAi??bais. Tegul skaitytojas spAi??lioja, kokiu audiniu yra pridengtas klajojantis derviA?as Ai??amsas, romane pavaizduotas kaip tA? meilAi??s taisykliA? autorius, dargi gebantis burti iA? delno, matyti kiaurai duris ir sienas, aiA?kinti sapnus, regAi??ti auros spalvas ir kt. Ir kokA? drabuA?A? vilki A?iuolaikinis sufijas Azizas Z. Zahara, A?is ai??ztvirtA? humanistiniA? paA?iAi??rA? pacifistasai??? (p. 185), kuris remiasi majA? kalendoriumi, tiki numatomais astrologiniais poslinkiais, geba Elai suteikti patA? dvasingiausiAi?? ir kartu patA? seksualiausiAi?? patyrimAi?? ir kt.

Istorijos ir fikcijos A?aismas

KeturiasdeA?imt meilAi??s taisykliA? nAi??ra intelektualus istorinis romanas. Kaip, pavyzdA?iui, A? lietuviA? kalbAi?? jau iA?versta vokieA?iA? klasiko Thomo Manno tetralogija Juozapas ir jo broliai, kurioje Biblijos istorijos literatAi??riA?kai perpasakojamos remiantis akademiniu istoriniu teologiniu iA?manymu (iA? vokieA?iA? kalbos vertAi?? Antanas Gailius, Vilnius: Alma littera, 1996, 1999, 2003). Shafak romanas ne tokio aukA?to lygio. Veikiau jis siekia patikti paprastam ir menkiau iA?silavinusiam skaitytojui. Apie XIIIAi??a. didA?iuosius sufijus ai??i?? klajojantA? derviA?Ai?? Ai??amsAi?? ir poetAi?? mistikAi?? RumA? ai??i?? A?ia pasakojama nesudAi??tingai, pernelyg giliai neinant, kai kAi?? tikra istoriA?ka pasakant, bet ir kai kAi?? A?iuolaikiA?ka prikuriant. Skaitydamas romanAi?? matai, kad raA?ytojai artimas sufizmas Viagra Jelly order 12, kad ji iA?mano jo istorijAi?? ir religinA? mokymAi??, Rumio ir Ai??amso hagiografijas. Turint omenyje tai, kad tos hagioAi??grafijos turi ne vienAi??, o kelias versijas, jA? A?inovai gali polemizuoti su raA?ytoja ir jos pasirinktos versijos literatAi??rine interpretacija.

Romane galima pasigesti daugiau istoriniA? detaliA?, ryA?kesnio istorinio kolorito. Bet laikmeA?io dvasiAi?? kaA?kiek pavyksta perteikti, kartu bandant parodyti jos panaA?umAi?? A? mAi??sA? amA?iA?. PavyzdA?iui, raA?oma, kad XIII a. Anatolijoje buvo ai??zbaisiA? religiniA? susirAi??mimA?, politiniA? kovA? ir begaliniA? galios A?aidimA? laikotarpisai??? (p. 27), Vakaruose kryA?iuoA?iai ai??zuA?Ai??mAi?? ir apiplAi??A?Ai?? KonstantinopolA?ai???, ai??zRytuose sparA?iai plito drausminga mongolA? kariuomenAi??ai??? (p. 27). Akcentuojama Konijos miesto, kuriame gyveno Rumis, ai??zreligijA?, paproA?iA? ir kalbA? A?vairovAi??ai???, leidAi??sis klaidA?ioti A?io miesto gatvAi??mis Ai??amsas sutinka ai??zA?igonA? muzikantA?, arabA? keliautojA?, krikA?A?ioniA? piligrimA?, A?ydA? pirkliA?, budistA? dvasininkA?, frankA? trubadAi??rA?, persA? menininkA?, kinA? akrobatA?, indA? gyvaA?iA? kerAi??tojA?, magA? zoroastrininkA? ir graikA? filosofA?ai??? (p. 125).

Kai kas tikra A?ia pasakoma ir apie klasikinA? sufizmAi??. Ai??tai pieA?iant Ai??amso portretAi?? minima, kad jis ai??zvilkAi??jo vilnonA? drabuA?A?ai??? (p. 59). Kaip A?inia, pavadinimas ai??zsufijusai??? kilo iA? arabiA?ko A?odA?io sAi??f, kuris reiA?kia ai??zvilnAi??ai???, tai nuoroda A? vilnonius drabuA?ius, kuriuos, gyvendami asketiA?kai, vilkAi??jo sufijai. Romane vaizduojama, kaip paradoksaliais veiksmais Ai??amsas vedAi?? RumA? iA? A?iam A?prasto klestinA?io islamo aiA?kintojo gyvenimo bAi??do, griovAi?? jo reputacijAi??, parodAi?? jam visuomenAi??s A?emumas, su kuriomis pats, kitaip nei religiniai fanatikai, bendravo. Taip iA?laisvindamas aukA?tesniAi??jAi?? jo prigimtA? ir iA? islamo aiA?kintojo padarydamas mistiku. Rumio A?dukrai Kimijai, trokA?tanA?iai iA?manyti KoranAi??, nors musulmonai mergaitAi??ms draudAi?? mokytis, Ai??amsas atskleidAi?? jo daugiaprasmiA?kumAi?? ir kelis tos paA?ios surosAi??ai??i?? apie vyro ir moters santykA? ai??i?? perskaitymo bAi??dus (p. 226ai??i??228). Parodoma, kaip Rumis davAi?? pradA?iAi?? besisukanA?iA? derviA?A? ordinui, kaip A?kvAi??ptas Ai??amso pavyzdA?io sukAi??rAi?? vienAi?? iA? pagrindiniA? jA? religinAi??s mistikos ritualA? ai??i?? A?ventAi??jA? A?okA? sema, atliekamAi?? pritariant fleitai ney, sufijams sukantis ratais. Tai detalAi??s, temos, kuriomis skaitydamas romanAi?? bandai tikAi??ti kaip paremtomis istorinAi??mis A?iniomis. Nors kartais ir matydamas joms pripieA?tAi?? feministinA?, neosufistinA? ar kokA? kitokA? atspalvA?. PavyzdA?iui, romane raA?oma, kad Ai??amsas, kai iA?alkdavo, maistui uA?sidirbdavo ai??zaiA?kindamas sapnusai??? (p. 51). Bet kitame biografiniame A?altinyje teigiama, kad keliaudamas iA? vietos A? vietAi?? jis versdavosi pindamas krepA?ius.

RaA?ytoja panaudoja ir vienAi?? kitAi?? sufizmo terminAi?? ar kokA? arabiA?kAi?? A?odA? (pvz., maktab (pradinAi?? mokykla), inshallah (ai??zjei Alachas panorAi??sai???), nafs (apgaulinga, netikra savastis), baraqa (palaima) ir kt.). Tie ypatingi A?odA?iai kartais trumpai paaiA?kinami paA?iame romano tekste, o daA?niausiai ai??i?? jo pabaigoje esanA?iame A?odynAi??lyje. Bet yra ir tokiA?, kurie liko neA?traukti A? A?odynAi??lA?, pavyzdA?iui, bismillah, efendi, haram, halal, rebab. Jis irgi skirtas paprastam skaitytojui: islamo mistikos terminai A?ia apibrAi??A?ti kuo trumpiau ir paprasA?iau. Nors sufizmas ai??i?? kaip ir kitA? monoteistiniA? religijA? mistika ai??i?? yra sudAi??tingas dalykas. Patys sufijai, kaip A?inia, save laikAi?? A?iek tiek ezoteriniu judAi??jimu, kurio A?ventA? mokymA?, ritualA? su muzika, A?okiu ir poezija prasmAi?? suprantama tik gyvenanA?iam religinA? gyvenimAi??.

Vienas A?io kaA?kiek istorinio romano epizodas, kaip neA?tikAi??tinas ir abejotinas, kliAi??va net paprastam skaitytojui. Vadinkime jA? antrAi??ja Ai??amso ir Rumio draugystAi??s dalimi. Hagiografijose minima, kad Ai??amsas paslaptingai dingo iA? Rumio namA?: vienose ai??i?? kad iA?keliavo A? DamaskAi??, kitose ai??i?? kad buvo nuA?udytas prieA?A?. Tuo tarpu romane pasakojama, kaip 1246 m. liepAi?? sielvartingai ilgAi??damasis Rumis praA?o gerojo sAi??naus sultono Valado leistis ieA?koti Ai??amso. Ir jis randa Ai??amsAi?? Damaske, A?is grA?A?ta A? Rumio namus, veda jo A?dukrAi?? KimijAi??, kuri jA? myli ir nori uA? jo tekAi??ti dar ir dAi??l to, kad, taip A?Ai??jAi??s A? Rumio A?eimAi??, Ai??amsas maA?iau piktins miestieA?ius. Bet vis tiek pavydAi??s prieA?ai jA? A?meta A? A?ulinA?. Sunku patikAi??ti, kad A?is klajojantis derviA?as, kaip raA?oma romane, laikAi??sis skaistybAi??s reikalavimo (vieA?namio A?eimininkAi?? jo klausia: ai??zArgi jAi??s, derviA?ai, nesate davAi?? A?A?adA? susilaikyti nuo geiduliA??ai??? (p. 127)), vestA? ir tuoj po to savo santuokAi?? A?vardytA? kaip ai??zbaisiAi?? klaidAi??ai??? (p. 349). Jau vestuviA? naktA? neatlikAi??s, kaip dera pagal paprotA?, santuokinio akto (pasak Ai??amso, tai visuomenAi??s primesta juokinga taisyklAi?? (p. 349)), jis sukrAi??tAi?? savo jaunAi??jAi?? A?monAi?? ir uA?traukAi?? jai gAi??dAi??. Kad ir kaip Kimija stengAi??si, net praA?Ai?? paleistuvAi??s DykumA? RoA?Ai??s, jau tapusios sufija, pamokyti prisiviliojimo meno, ji taip ir nepatyrAi?? santuokos dA?iaugsmA? ir galop sunkiai susirgo. Kai kurie uA?sienio kritikai A?A? Ai??amso gyvenimo epizodAi?? vertina grieA?tai ai??i?? kaip nemoralA?, nebrandA? ir prieA?taraujantA? jo gebAi??jimui perprasti savo ir kitA? savastA?. Ai??is romano fragmentas atrodo pritemptas, sukurtas galbAi??t tam, kad iA?siplAi??stA? Ai??amso ir Rumio santykiA? istorija, kad ji nesibaigtA? derviA?o pabAi??gimu 325 puslapyje. Kad, galbAi??t iA? feministiniA? pozicijA?, bAi??tA? iA?plAi??totos moteriA?kA? personaA?A? linijos (prostitutAi??s DykumA? RoA?Ai??s, Rumio A?dukros Kimijos), jomis parodant sufizmo atvirumAi?? moterims, net puolusioms, bei moters dvasios stiprybAi??, per kanA?iAi?? einant A? nuA?vitimAi?? ir DievAi??.

Ai??is tas rimta paprastai ir A?aismingai

Rumio meilAi??s poezija dabar mAi??gstama Vakaruose, poezijos menui A?ia merdint. Ne paslaptis, kad ne vienas jAi?? skaito tiesiog kaip eiles apie A?mogiA?kAi?? ir kAi??niA?kAi?? meilAi??. PanaA?iai kaip judAi??jA? ir krikA?A?ioniA? GiesmiA? giesmAi??. Tik pavirA?iniu, paA?odiniu lygmeniu, nesigilinant A? uA? jo slypinA?iAi?? religinAi?? prasmAi??. Ai??tai 1998 m. JAV gAi??jA? ir lesbieA?iA? A?urnalas The Advocate paskelbAi?? straipsnA?, kuris islamo tyrinAi??tojams prikiA?o tai, kad Ai??amso ir Rumio draugystAi?? jie apgaubAi?? tirA?ta interpretacijA? migla, paslAi??pusia, pasak straipsnio autoriA?, iA? esmAi??s homoseksualA? ryA?A?. Tokiems vakarieA?iams Shafak romanas apie RumA? pasako vienAi?? kitAi?? svarbA? dalykAi??, kuris jiems gali ir nepatikti.

KeturiasdeA?imt meilAi??s taisykliA? aiA?kiai pabrAi??A?ia, kad Rumio eilAi??s ai??i?? iA? jo burnos tiesiog savaime iA?siliejusios, padiktuotos uA?raA?inAi??jusiam mokiniui ai??i?? suaugusios su sufizmu ir suvoktinos jo kontekste. Kad A?mogiA?kos meilAi??s vaizdiniais jos kalba apie mistinAi?? Dievo meilAi??. Tai pabrAi??A?ia ir Rumio specialistai sakydami, kad jo eilAi??s visA? pirma yra vienas reikA?mingiausiA? islamo religinAi??s mistikos veikalA?, besisukanA?iA? derviA?A? ordino A?ventraA?tis13. Beje, romane to eiliA? rinkinio pavadinimas raA?omas kaip Mathnawi, tuo tarpu viename mokslinio leidinio apie islamAi?? lietuviA?kame leidime A?vardijamas kaip Mathna, be to, ten, kitaip nei romane, Rumio vardas raA?omas kaip al RAi??mi, sufijas ai??i?? kaip sufijus, besisukantys derviA?ai ai??i?? kaip A?okantys derviA?ai14. Taigi islamiA?kA? terminA? raA?yba pas mus dar nAi??ra nusistovAi??jusi. Ai??ioje recenzijoje juos raA?au taip, kaip jie raA?omi romane. Tik dAi??l to, kad taip iA?vengA?iau painiavos, kuri rastA?si vienaip juos paA?iai raA?ant, kitaip cituojant romano citatose.

Be to, Ai??amso ir Rumio ryA?A? Shafak vaizduoja kaip dvasinAi?? mokytojo ir mokinio draugystAi??, kuri juos vedAi?? A? tobulAi??jimAi??, savasties ir Dievo meilAi??s gelmes. Ji uA?simena, kad kai kurie Ai??amso prieA?ininkai tAi?? biA?iulystAi?? suvokAi?? kaip piktinanA?iAi?? homoseksualiAi?? meilAi??. Kad ai??ztvirtas Ai??amso ir Rumio dvasinis ryA?ys virto gandA?, A?meiA?to ir iA?puoliA? taikiniuai??? (p. 28). Tad bent A?iuo atveju raA?ytoja nenuAi??jo populizmo kryptimi. Romanu apie RumA? ji siekAi?? A?iek tiek pagilinti skaitytojo supratimAi?? apie A?A? islamo poetAi?? mistikAi??. Visai galimas daiktas, taip prisidAi??dama prie kito neseno A?vykio ai??i?? 2007Ai??m. pasaulyje plaA?iai minAi??tA? Rumio 800-A?jA? gimimo metiniA?. Kaip A?inia, 2007-uosius UNESCO pavadino Tarptautiniais Rumio metais. Kiek anksA?iau, 2005 m. Turkijos besisukanA?iA? sufijA? ordino sema viagra generico pagamento alla consegna. ceremonijAi?? A?i organizacija paskelbAi?? pasaulio nematerialaus kultAi??ros paveldo dalimi. UNESCO saugomas objektas yra ir dabartiniame Irane esanti derviA?o Ai??amso kapavietAi??.

KeturiasdeA?imt meilAi??s taisykliA? turi savA? A?ia iA?ryA?kintA? ir neiA?ryA?kintA? pliusA? ir minusA?. Kad ir kokie bAi??tA?, jie sugula A? lengvai ir greitai skaitomAi?? pasakojimAi??. Kuris paraA?ytas, atrodo, irgi lengvai ir su kAi??rybine jAi??ga. RaA?ytoja geba lyg neieA?kodama A?odA?iA? kurti A?traukiantA?, dinamiA?kAi?? pasakojimAi?? su A?avia A?aisminga struktAi??ra. RytietiA?ka A?odinAi?? tradicija A?ia susieta su vakarietiA?kos literatAi??ros tradicija. Sekant pastarAi??ja, kaip paprastas linijinis siuA?etas rutuliojama Elos gyvenimo istorija A?iA? dienA? Amerikoje. O XIII a. istorinis sluoksnis apie Ai??amso ir Rumio draugystAi?? plAi??tojamas jau kitaip, tarsi koncentriniais ratais, su ryA?kokais pasakiA?kumo elementais. Ai??iAi?? senovAi??s istorijAi??, prisimindami tai, kas buvo, pakaitomis pasakoja ne tik Ai??amsas ir Rumis, bet ir kiti personaA?ai, jausdami sAi??A?inAi??s grauA?atA? dAi??l savo poelgiA? (A?mogA?udys Ai??akalo Galva, raupsuotasis elgeta Hasanas, Rumio antroji A?mona krikA?A?ionAi?? Kera, du Rumio sAi??nAi??s ai??i?? pavydusis jaunAi??lis Aladinas ir iA?mintingas sultonas vyresnysis Valadas ir kt.). Kiekvienas kalba iA? savo poA?iAi??rio taA?ko ir savo gyvenimo perspektyvos, pasakojimAi?? padarydami patraukliai daugiabalsA?. IA? pradA?iA? RumA? pamatome kitA? A?moniA?Ai??ai??i?? piktA? ir geraA?irdA?iA? ai??i?? akimis, ir tik 113 puslapyje prabyla jis pats. Gaila tik, kad jo skyreliai paraA?yti tokiu pat stiliumi kaip ir kitA? personaA?A?. Tad romano daugiabalsiA?kumas gal ir nAi??ra tobulas.

Ai??iuolaikinis sufijas Azizas Z. Zahara savo rankraA?A?io apie RumA? pradA?ioje trumpai paaiA?kina, kodAi??l kiekAi??vienAi?? skyrelA? pradeda raide B. Ja prasideda beveik visi Shafak romano skyreliai, iA?skyrus tuos, kurie yra Elos ir Zaharos elektroniniai laiA?kai. VertAi??jai Rasai Drazdauskienei su skyreliA? pirmaisiais sakiniais turbAi??t teko gerokai padirbAi??ti. Bet A?i darbA?ti ir profesionali vertAi??ja yra nemaA?ai iA?vertusi ir A?ymiai sudAi??tingesnAi??s kalbos romanA?, pavyzdA?iui, XX a. anglA? klasiko Evelyno Waugh Vargingus kAi??nus order Priligy (2010) ir SugrA?A?imAi?? A? BraidshedAi?? (2010), uA? kuriA? vertimAi?? pelnAi?? garbingAi?? 2010 MetA? vertAi??jo krAi??slAi??, kurA? jai skyrAi?? Lietuvos PEN centAi??ras ir KultAi??ros ministerija. Ai??iai vertAi??jai Shafak knyga turbAi??t buvo per lengva. Bet iA?versta nuoA?irdA?iai, ne tik itin sklandA?iai ai??i?? pirmi skyreliA? lietuviA?ki sakiniai, prasidedantys raide B, neturi jokio sintaksinio dirbtinumo ir skamba taip natAi??raliai, kaip ir visi kiti sakiniai. Romano lietuviA?kas leidimas yra aukA?tos leidybinAi??s kokybAi??s (pvz., su skoningu rytietiA?ku virA?eliu, akiai mielu A?riftu bei maketu ir kt.). Tiesa, jame likAi?? kelios korektAi??ros klaidos, bet jA? net nepastebi, skaitydamas dinamiA?kAi??, lengvai suprantamAi?? pasakojimAi??.

Romano kalba kiek kitokia nei Stambulo pavainikAi??s. Ai??iek tiek paprastesnAi??, emocingesnAi??, A?odingesnAi??, gal kiek su A?odine inercija, bet ir iA?radingumu. Taip pat sodri ir aiA?ki. Tai vis dar A?odA?io menas. Nors ir savo kalba, ir ypaA? turiniu A?is romanas labai jau krypsta A? kuo platesnA? skaitytojA? ratAi??. TokA?, kuris vargu ar atsirinks, kas A?ia yra kas. Ai??domu, kaip jis perskaitys amerikietAi??s, netikinA?ios A?ydAi??s Elos ir A?iuolaikinio sufijo A?koto Azizo Z. Zaharos santykiA? istorijAi??? Kaip nesAi??monAi??? Kaip satyrAi?? apie A?iandienA? vadinamojo dvasingumo siekA?? Kaip A?kvepiantA? gyvenimo pavyzdA?? Ai??domu, kAi?? iA? A?io romano atsirinks Elif Shafak vaikai, kuriems ai??i?? sAi??nui Zahirui ir dukrai Zeldai ai??i?? jis dedikuotas. Pasak vieno uA?sienio kritiko, jei A?i raA?ytoja ai??znusprAi??s toliau tAi??sti tokA? kalbAi??jimo apie dvasinius dalykus stiliA?, neabejoju, kad ji taps konkurente Paulo Coelho dominavimuiai???15. Gal ir per grieA?tai pasakyta, bet skaitant KeturiasdeA?imt meilAi??s taisykliA? ateina A? galvAi?? ir A?is palyginimas su populiariu brazilA? raA?ytoju bei jo pseudodvasingumo kerais. i?i??

Ai?? now two viagra in one day.

1 Ai?? ai??zCreating the Story Togetherai???, An Exclusive Interview with Elif Azafak, in: Journal of Turkish Literature, 2009, Nr. 6, in: http://elifshafak.com/interviews.asp, (2012-11-14).

2 Ai?? ai??zQuestions from Newsweekai???, in: Newsweek.pl., in: http://elifshafak.com/interviews.asp, (2012-11-15).

3 Ai?? Apie A?A? romanAi?? A?r. Dalia ZabielaitAi??, ai??zTapatybAi??s labirintuosai???, in: Ai??iaurAi??s AtAi??nai, 2011-01-14, p. 9.

4 Ai?? ai??zCreating the Story Together.ai???

5 Ai?? ai??zIshqai???, in: http://en.wikipedia.org/wiki/Ishq, (2012-11-20).

6 Ai?? ai??zElif Shafak: ai??sIn Turkey, men write and women read. I want to see this changeai???ai???, Interview by Williams Skidelsky, in: The Guardian, 2012-04-08, in: http://www.guardian.co.uk/books/2012/apr/08/elif-shafak-honour-meet-the-author, (2012-11-12).

7 Ai?? ai??zThe Politics of Fictionai???, Elif Shafak talks about how reading books and writing fiction have changed her life, 2010-07-01, in: http://www.sweetspeeches.com/s/274-elif-shafak-the-politics-of-fiction, (2012-11-12).

8 Ai?? ai??zElif Shafak: ai??sEven the worldliest love has a spiritual sideai???ai???, Interview by Asma T. Uddin, 2010-05-05, in: http://www.altmuslimah.com, (2012-11-09).

9 Ai?? Antanas RubA?ys, Islamas: religija, kultAi??ra, valstybAi??, Vilnius: KatalikA? pasaulis, 2002, p. 74.

10 ai??zThe Forty Rules of Love: An Interview with Bestselling Author Elif Shafakai???, by Frank Mundo, in: Los Angeles Books, 2010-03-01, in: http://www.examiner.com/article/the-forty-rules-of-love-an-interview-with-bestselling-author-elif-shafak, (2012-11-10).

11 Franklin Lewis, Rumi: Past and Present, East and West (The Life, Teachings and Poetry of Jalal al-Din Rumi), Oxford: Oneworld Publications, 2000, p. 407ai??i??408.

12 Viename interviu Shafak pasakoja, kaip sufizmas atsirado jos gyvenime. Juo susidomAi??jo bAi??dama studentAi??. Iki tol auklAi??ta sekuliaria dvasia, ji nieko neiA?manAi?? apie mistikAi?? ir religijos filosofijAi??. Tuo metu, kai atrado sufizmAi??, jos A?odA?iais, ji buvo kairiA?jA? paA?iAi??rA?, nihilistAi??, feministAi?? ir pacifistAi??. IA? pradA?iA? sufizmas jAi?? domino intelektiniu lygiu. Ji Ai??mAi?? skaityti apie jA? paraA?ytus VakarA? ir RytA? mokslininkA? veikalus. Bet po to jA? atrado kaip dvasinio gyvenimo, A?irdies dalykAi??. Studijuodama universitete raA?Ai?? magistro darbAi?? apie islamo mistikAi?? ir ciklinA? laiko suvokimAi??. Jos pirmasis romanas Pinhan, 26-eriA? metA? sukurtas turkA? kalba ir iA?leistas 1997 m. (A? anglA? kalbAi?? verA?iamas kaip The Mystic ar The Sufi), irgi pasakoja apie sufizmAi?? (A?r. ai??zInto Connectionai???, Interview by Jo Carruthers, in: Third Way Magazine: Christian Comment on Culture, in: http://www.thirdwaymagazine.co.uk/editions/julaug-2011/high-profile/into-connection.aspx, (2012-11-16)).

13 Leslie Wines, Rumi: A Spiritual Biography, New York: The Crossroad Publishing Company, 2000, p. 17.

14 Karen Armstrong, Islamas: trumpa istorija, iA? anglA? kalbos vertAi?? AuA?ra SimanaviA?iAi??tAi??, Vilnius: Tyto alba, 2012. Rengiant A?iAi?? islamo istorijos knygAi?? terminA? ir pavardA?iA? raA?ymo klausimais konsultavo Vilniaus universiteto Orientalistikos centro arabA? kalbA? dAi??stytojas Valdas Mikalauskas.

15 Alev Adil, ai??zThe Forty Rules of Love, by Elif Shafakai???, in: The Independent, 2010-07-09, in: http://www.independent.co.uk/arts-entertainment/books/reviews/the-forty-rules-of-love, (2012-11-12).