Category "Fotografija"


Prieškario fotografų organizacijos Kaune

(Lietuviškai) Lietuvos fotografija nuo pat pirmųjų 1839 m. mūsų krašte padarytų dagerotipų iki nepriklausomybės atgavimo 1918 m. net 77 metus vystėsi nelaisvės sąlygomis. Šalyje iki tarpukario nebuvo nei vienos fotografų organizacijos, kuri būtų koordinavusi jų veiklą, rengusi parodas, leidusi fotografijai skirtus leidinius. Tik 1926 m. kovo 13 d. Kauno komercinių fotoateljė savininkai įkūrė pirmąją šalyje organizaciją – Lietuvos fotografų profesionalų draugiją[1]. Suvažiavimas vyko fotografo Karlo Baulo ateljė (Kaunas, Laisvės al. 57). Dalyvavo daugiau kaip 50 fotografų, išrinkta valdyba (Šimonas Bajeras, Izidorius Girčys, Mejeris Smečechauskas ir kt.). Organizacija vienijo visos Lietuvos fotografus (taip skelbė įstatai), rūpinosi komercinių ateljė savininkų reikalais, bandė spręsti jų problemas, siekė fotografijos išsivystymo ir plėtros. Nors iki pat organizacijos panaikinimo 1940 m. vykdavo suvažiavimai, buvo renkama valdyba, tačiau visa veikla tebuvo deklaratyvaus pobūdžio. Fotografai mėgėjai liko nuošalyje. Jiems buvo reikalinga sava organizacija, kurios įkūrimo teko palūkėti.

Read more

Šiaulių fotometraštininkas Algirdas Musneckis

(Lietuviškai) Rašyti apie žmones, kuriuos pažįsti, yra labai sudėtinga, mat kyla pavojus pačiam rašymo aktui tapti subjektyvia asmeninių patirčių kontempliacija. Kartais atrodo, kad toks tekstas negali pasiūlyti jokių konkrečių vertinimo kriterijų, kad jis tebus įvykusių susitikimų ir pokalbių atpasakojimas. Žinia, asmeniškumai dažnai lemia tendencingą, nekritišką draugo portretą.

Read more

Nuo fotoklubo iki fotografijos muziejaus

(Lietuviškai) Dar tarpukariu, 1932 m., Šiauliuose kultūros darbuotojų iniciatyva tautinei savimonei ugdyti sukurta „Putpelės“ draugija. Jau po metų ji sukvietė fotografus iš visos Lietuvos į pirmąją su užmoju surengtą fotografijos parodą. Autorių pateikti kūriniai vos sutilpo Šiaulių Didždvario gimnazijoje. Šios parodos dalyviai – šiandien plačiai žinomos Lietuvos fotografijos istorinės asmenybės: P. Ločeris, J. Dvariškis, J. Kinčinas, K. Laucius, J. Daubaras, S. Kolupaila, K. Vitkauskas ir daugelis kitų. Klemenso Vitkausko pavardę miniu neatsitiktinai. Kai „Eltos“ fotokorespondentas Antanas Dilys 1966 m. prie Šiaulių Kultūros namų įkūrė fotoklubą, jo užsiėmimus kartu su šurmuliuojančiu jaunimu ėmė lankyti pagyvenęs vyriškis.

Read more

Aleksandras Macijauskas: „Fotografinis raštingumas ir kūryba – skirtingi dalykai“

(Lietuviškai) Šiandieną, kai virtualios fotografijos bendruomenės dygsta kaip grybai po lietaus, tikrame pasaulyje veikiantys fotoklubai primena egzotiškas retenybes. Tačiau ar iš tiesų toks spartus persikraustymas į skaitmeninę erdvę nenusineša užmarštin subtilių realaus bendravimo, kolegiško bendradarbiavimo niuansų, išauginusių ne vieną puikų fotografą? Praėjus penkiasdešimčiai metų nuo prie „Kauno tiesos“ redakcijos veikusios fotosekcijos subyrėjimo ir Kauno fotoklubo susikūrimo, fotomenininkas Aleksandras Macijauskas pasakoja apie klubą, kolegas ir kelią, atvedusį iki dabartinės Lietuvos fotomenininkų sąjungos.

Read more

Žvilgsnis atgal: Panevėžio fotoklubo pradžia

(Lietuviškai) 1955-1960 m., studijuojant Kauno politechnikos institute, vienas iš bendrabučio kambariokų įteikė man „Smeną“. Pabuvojęs tėviškėje, prie Lėvens krantų, puoliau fotografuoti peizažą ir to meto kolūkiečių vargus. Tos pirmosios nuotraukos buvo eksponuotos Mechanikos fakulteto parodėlėje. Tuo pačiu įsijungiau į fotomėgėjų gretą. Patiko.

Read more

Kauno fotoklubas šiandien

(Lietuviškai) Kelerius metus Kauno fotografijos entuziastai, bendravę ir eksponavę savo nuotraukas portale Efoto.lt ir rinkdavęsi į ketvirtadieninius susitikimus, nusprendė savo susibūrimus „įvilkti“ į kitokį rūbą – įteisinti ir jau oficialiu vardu plėtoti savo veiklą, taip pratęsiant dar 1963 metais įkurto ir su pertraukomis veikusio Kauno fotoklubo tradicijas. Pastarasis išugdė ne vieną Lietuvoje ir pasaulyje garsų menininką, tarp kurių A. Macijauskas, V. Luckus, V. Butyrinas, R. Maleckas ir daugelis kitų.

Read more

Lietuvos fotografų bendruomenės susikūrimas Kaune: pokalbis su ilgamečiu Kauno fotoklubo vadovu Viliumi Jasinevičiumi

(Lietuviškai) Vilius Jasinevičius gimė 1933 m. vasario 26 d. Javolinėje, Rokiškio raj. 1952–1955 studijavo Kauno politechnikos institute elektrotechniką. 1955–1970 m. Kaune projektavo elektros tinklus žemės ūkio ir pramonės objektams. 1970–1978 m. dirbo profesionaliu fotografu Liaudies buities muziejuje ir Paminklų konservavimo institute. Trylika metų (1964–1977) visuomeniniais pagrindais vadovavo Kauno fotoklubui. 1979 m. jo ir architekto Žybarto Simanavičiaus iniciatyva Kauno senamiestyje atidaryta fotografijos galerija. 1964–1968 m. Kaune organizavo pirmąsias pokario Lietuvoje užsienio fotografų (latvių, estų, lenkų, ukrainiečių ir rusų) parodas.

Read more

Apie Vilniaus fotoklubo veiklos pradžią ir pabaigą: Algirdo Tarvydo prisiminimai

(Lietuviškai) Gimė 1940 gruodžio 13 d. Kaune. 1962 m. baigė Vilniaus kultūros švietimo technikumą (teatro režisūrą), 1973 m. – Kinematografijos institutą Maskvoje (Operatorių fakultetą). 1967 kovą su kitais įkūrė Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų fotoklubą ir jam vadovavo iki 1970 m. Nuo 1970 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Yra dešimties fotografijų parodų autorius. 1966–1992 m. dirbo Lietuvos kino studijos operatoriaus asistentu, operatoriumi, režisieriumi. 1968–2001 m. nufilmavo daugiau kaip 500 kino žurnalų „Tarybų Lietuva“ ir „Lietuvos kronika“ siužetų, 40 kino žurnalų, sukūrė 26 autorinius kino žurnalus (buvo jų režisierius, operatorius, scenaristas).

Read more

Kauno fotoklubo reikšmė Lietuvos fotografijos raidai: institucinis ir kūrybinis aspektai

(Lietuviškai) XX a. septintojo dešimtmečio Lietuvos fotografijos atgimimas, suformavęs vadinamąją „Lietuvos fotografijos mokyklą“ ir palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos fotografijos istorijoje, dažnai siejamas su Lietuvos fotografijos meno draugija. Ji buvo įkurta 1969 m., tačiau ir institucinius, ir kūrybinius pagrindus Lietuvos fotografijos pakilimui bei Lietuvos fotografijos meno draugijos įkūrimui padėjo jau nuo septintojo dešimtmečio pradžios įvairiuose mūsų šalies miestuose pradėję steigtis fotoklubai, kurių veikla ir reikšmė vėlesnei Lietuvos fotografijos raidai dar gana mažai analizuota.

Read more

Fotografija kaip idėjos Davido Hume‘o filosofijoje analogija

(Lietuviškai) Davidas Hume‘as ir fotografija – tai žodžiai, kurie parašyti, mąstomi, tariami, esantys vienas greta kito, atrodytų, neturi jokios prasmės ar sąryšio. Amžiuje, kuriame gyveno šis užkietėjęs empirikas, fotografija galėjo egzistuoti nebent kaip fantazija ar neįgyvendinta potencija. Tačiau dabar, žvelgdama iš laiko nuotolio, tarp jų esantį ryšį regiu labai akivaizdžiai, būtent jį šiame straipsnyje ir pamėginsiu nupasakoti.

Read more