Category "Knygų Aidai"


Po-mirtinė po-komunistinių šalių literatūra

(Lietuviškai) Prieš metus vertėjas ir kritikas Laimantas Jonušys atkreipė dėmesį į literatūros vertimų iš Vidurio Europos kalbų stygių: „Jos vertimai reti, čia didelė spraga. Mat madinga žiūrėti į Vakarus, į didžiąsias literatūras“. (Plg.: 2011 m. Lietuvoje išleisti 608 vertimai iš anglų kalbos, 1 iš čekų, 1 iš kroatų3.) Tad Mate‘s Matišićiaus dramų knyga – neignoruotinas įvykis tiek literatūros vertimų geografijos išplėtimo, tiek bendrąja šiuolaikinių dramų populiarinimo prasme, mat jau pirmu knygos puslapiu (pa)brėžiamas probleminis šiuolaikinės dramaturgijos ir teatro repertuarų santykis. „Teatro režisierius jaučiasi padaręs didį darbą, jei pastato vieną naują pjesę tarp šešių Williamo Shakespeare‘o, Antono Čechovo, Pierre‘o de Marivaux ar Bertoldo Brechto pjesių. Tai paprasčiausiai yra neteisinga, kad rašytojai, mirę prieš šimtą, du ar tris šimtus metų, pasakoja istorijas apie dabartį“ (p. 8), – byloja Bernardo-Marie Koltиso epigrafas knygos pradžioje.

Read more

Apie sovietmečio architektūros (ne)galias

(Lietuviškai) Man, kaip eilinio Žirmūnų chruščiovinio daugiabučio gyventojai, besidžiaugiančiai artumu „centrui“, tačiau už tai priverstai taikstytis su gana nepatogiu kambarių ir pagalbinių patalpų išplanavimu, kaimynystės garsus (ir kvapus) praleidžiančiomis sienomis ir nuo aplinkinės pilkumos niekaip neskubančios ateiti ir išvaduoti renovacijos laukimu, knyga apie sovietmečio architektūrą sukėlė ne tik profesinį ar asmeninį susidomėjimą (mat, kad ir trumpai, teko bendrauti su visais jos autoriais, o Marija Drėmaitė yra mano kolegė ir bičiulė VU Istorijos fakultete).

Read more

Tikrovės nuotykiai

(Lietuviškai) Rašyti šį tekstą, nors ir akivaizdžiai netobulą, paskatino įspūdis, kurį buvo galima susidaryti sekant gausybę šią knygą lydėjusių atgarsių. Filosofas ir filosofija Lietuvoje beveik niekada nesulaukia rimto klausimo. Nei iš visuomenės narių, kurie tam tiesiog nėra pasiruošę, nei iš pačios filosofijos. Bet kokį filosofinį veikalą palydi, viena vertus, krebždesys, retai kada pakylantis virš to, ką Martinas Heideggeris pavadintų „šnekalais“, lygio, ir, kita vertus, visiško vakuumo, greičiau ar lėčiau nutildančio bet kokią drąsią filosofinę mintį. Ir daugybės liaupsių. Štai kodėl šio teksto autorius mano, kad bent jau pastanga adekvačiau sureaguoti į monografiją yra pareiga.

Read more

Kadras: Vilnius. Žaidimų aikštelė

(Lietuviškai) Naująją Kristinos Sabaliauskaitės knygą Danielius Dalba & kitos istorijos norėtųsi aptarti atsiribojus nuo autorės, tačiau ši rašytoja taip lengvai savo kūrinio iš rankų paleisti neketina. Interviu žurnalui Moteris ji pabrėžia: „Visos tos trumpos istorijos netiesiogiai susipynusios tarpusavyje. Skaitytojas turės progą pažaisti, atpažinti, kurie motyvai atsikartoja kituose kontekstuose ir kaip tai padaryta“. Šis kišimasis į kūrinio ir skaitytojo santykį sukuria didžiąją dalį kūrinio vertinimo problemų – vien prierašas: „Nenorminės, neteiktinos ir netaisyklingos kalbos formos kūrinyje vartojamos kaip autorės stilistinės priemonės.

Read more

Dar keletas žodžių apie diplomatijos šefą

(Lietuviškai) Lietuvos diplomatinės tarnybos (toliau LDT) (iš)-likimo po valstybingumo praradimo istorijos rašymas nuo XXI a. pradžios išsiskleidė į atskirą šiuolaikinės Lietuvos istoriografijos mozaikos segmentą. Besibaigiant 2012 m. į jį buvo įklijuotas dar vienas ryškus gabalėlis – ilgai laukta studija apie pagrindinį tarnybos veikėją – Stasį Lozoraitį. Viršelio dizainu ir spalvomis atkartojantis prieš keletą metų išleistą, diplomatijos šefo sūnaus – ambasadoriaus Kazio Lozoraičio atminimui skirtą knygą2, žanro ir turinio požiūriu – tai visiškai kitokio pobūdžio leidinys. Jo autorė jau beveik dešimtmetį nuosekliai tyrinėja LDT veiklos paveldą, todėl knygą apie LDT šefą drąsiai galima vadinti gerai subrendusiu, kryptingų studijų apibendrinimo vaisiumi.

Read more

Žydšaudžiai, Freudas ir dievoieška

(Lietuviškai) Pirmiausia derėtų prisipažinti, kodėl man svarbu rašyti su Holokaustu susijusia tema ir kodėl norisi reaguoti į apie tai rašančiųjų pasisakymus. Tiesa ta, kad jokio asmeninio santykio su šia tema neturiu: vienoje mano giminės pusėje visi buvo per jauni, kad ką nors apie tai prisimintų, kitoje – per seni, kad man juos būtų tekę pažinoti ir išklausyti pasakojimų. Šeimoje neturime jokios unikalios žydšaudystės istorinės atminties, kuri būtų suformuota kitaip nei sovietinio naratyvo (mano tėvų galvose) ir mokslinės istorinės prieigos (manojoje). Todėl, panorėjus ar prireikus kalbėti apie tokią praeitį, randant sąlyčio taškų su šiandiena, tenka pasitelkti trečiąjį variantą – literatūrą. Tą meninį žodį, dažnai balansuojantį tarp socialinių mitų šlovinimo ir nepagrįstų pretenzijų į akademiškumą. Taigi, prisipažįstu, asmeninį santykį su Holokausto atmintimi kuriu šiuo metu. Ir tik pripažinimas, kad ši tema vis dar neišsemta, nenusibodusi, neduodanti ramybės gali vesti prie atminties tyrimų ir raiškos būdų analizės.

Read more

Vilniaus tekstai

(Lietuviškai) Aptariamos knygos gali būti sugretintos tik formaliai, mat kiekviena jų reprezentuoja bemaž uždarus tarpukario Vilniaus pasaulius, kuriuose tokie skirtingi vilniečiai kaip Chaimas Grade, Czesławas Miłoszas ir Walerianas Meysztowiczius vargu ar būtų susitikę. Prisiminimų puslapiuose beveik galime išvysti, kaip Vilniaus gatvėse prasilenkia šių tekstų autoriai – garsus Vilniaus kunigas Meysztowiczius, vietos masto šlovę įgavęs jaunas žydų poetas Grade ir daug didelių, nors ir nekonkrečių, svajonių turintis gana kosmopolitiškas, iš provincijos ištrūkti trokštantis studentas Miłoszas. Dėsninga, kad bendra patirtis šiuos žmones susieja nuo 1939 m.: prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, visų jų likimas paženklintas šaknų netektimi, artimųjų naikinimu, tremtimi ir naujo gyvenimo užmezgimu „pasirinktinėje“ tėvynėje.

Read more

(Lietuviškai) Autoironijos ir gražbylystės vainikas

Paprastai knygos, atskleidA?ianA?ios konkreA?ios epochos stilistikA�, atrandamos jau post factum, iA? tam tikro nuotolio A?velgiant A? praA�jusius laikus, visaA?iniams istorikams tvarkingai dA�liojant A? lentynA�les intelektualinA? palikimA�.

Read more

(Lietuviškai) Skausmo geografija arba pasaulis „tarp“

2010 m. iA?leista Timothy Snyderio knyga labai operatyviai pasirodA� ir lietuviA?kai. Sulaukusi daugybA�s recenzijA? Vakaruose ir Rytuose, knyga nenustoja dominti, kelti politinius ir istoriografinius ginA?us, kai kA� net erzinti…

Read more

(Lietuviškai) Sovietinės nomenklatūros portretas siurrealistiniame planinės ekonomikos interjere

Industrializacija, urbanizacija ir regioninis planavimas a�� tai glaudA?iai susijusios temos, atspindinA?ios gigantiA?kus uA?mojus ir ne menkesnio mastelio atliktus darbus, kurie ne tik pakeitA� Lietuvos kraA?tovaizdA?, miestovaizdA?ius bei gyvenamA�jA� aplinkA�, bet ir apskritai gyvenimo bA�dA�

Read more