Category "Naujasis Židinys – Aidai"


Feminizmo performansai

(Lietuviškai) Viešumoje vis dar girdėti atgarsių istorijos apie feministiškai perdainuotą Lietuvos himną, „didvyrius“ keičiant „didmotėmis“, tėvynę – „motyne“ ir pan. Tolesnis žingsnis neabejotinai turėtų būti siekis performuluoti ir įteisinti alternatyvias formas tokių žodžių kaip „tauta“, „tėvynė“ ar net „Lietuva“, kad jais žymimi objektai galėtų tapti ir moterų, ne vien vyrų meilės objektais. Pavyzdžiui, „táutas“, „motynis“ ar „Liẽtuvas“. Šio performanso didžiausia sėkmė buvo įvykio patekimas į teismą. Himno performulavimas kaip ryškiausia feministinė pastarųjų metų akcija skatina klausti, ar tikrai feminizmas Lietuvoje neturi daugiau ką veikti, kaip lytiniu atžvilgiu dekonstruoti kalbą? Kokia apskritai gali būti feminizmo ir moterų emancipacijos atrama posovietinėje Lietuvoje?

Read more

Korupcija sveikatos sistemoje

(Lietuviškai) Lietuvoje korupcija yra aktualija. Todėl ji tiriama, vertinama ir aptariama nuolat. Taip pat nuolat su ja kovojama. Kiekviena nauja šluota pasišauna išrauti korupciją su šaknimis, bet kadangi šluotos rovimui nepakanka, korupcijos šaknys styro kaip styroję. Tad visai nestebina, kad jos nei ilgis, nei plotis, nei kiti indeksuoti matmenys nemažėja. Tarp labiausiai korupcija pasižyminčių sričių nuolat minima sveikatos apsauga.

Read more

Bėgte į pasimetusį tikslą

(Lietuviškai) Globalizacijos guru Zygmuntas Baumanas yra pastebėjęs: viena mūsų gyvenimo keistenybių esanti ta, kad turime vis daugiau atminties (dažnai saugomos kur nors toli esančiose saugyklose) ir vis mažiau suvokimo, daug faktų, tačiau mažai analizės, daug informacijos, kuri mums absoliučiai nieko nereiškia, ir visiško nesiorientavimo elementariose situacijose. Anądien, gerdamas kavą užeigoje, iš kasos čekio sužinojau, kad būtent tą dieną esu prie šešto stalelio, kad pusę antros užsakiau dvigubą espreso, mane aptarnavo Indrė, daviau jai 20 litų ir paėmiau grąžą, sužinojau, kiek iš mano išgerto puodelio sukurta pridėtosios vertės ir kiek sumokėta mokesčių. Man tai nesvarbu, bet… O jei ir taps svarbu, kreipsimės į kompiuterinę atmintį. Atminties kaupyklose jau esti ne tik faktai, bet ir jų apdorojimo programos, leidžiančios mums suvokti, kaip vertinsime faktus ir tendencijas. Nebereikia nieko atsiminti, tereikia mokėti naudotis… Visos daiktų ir technologijų valdymo priemonės orientuotos į kuo mažiau išmanantį žaisliukų mėgėją. Netgi naudinga viską pamiršti ir nekvaršinti galvos, kol turime atminties mašinas ir user friendly aplinką.

Read more

metų metai

(Lietuviškai) Septyneri metai per penkerius. Gal ši frazė vyresniems skaitytojams nemaloniai primins sovietinį posakį „penkmetis per trejus metus“, tačiau turinys ir prasmė šiuo atveju visai kita – ne sparta, o gelmė, ne iš­dirbis, o simboliai. Ir anksčiau tiek Visuotinė Bažnyčia, tiek Lietuvos vyskupai yra skelbę jubiliejinių laikotarpių, dedikavę juos temai, asmenybei, istoriniam įvykiui. Išgyvenome Didįjį 2000-ųjų jubiliejų; kas ketvirtį amžiaus švęsti jubiliejinius krikščionybės metus yra Bažnyčios tradicija, tverianti septintą šimtmetį. Tačiau iki pastarojo laiko nebūta kasmetinių dedikacijų, juo labiau susidėjus Šventojo Tėvo numatytai bei vietinei, net dviejų vienu kartu, kaip kad nutiko dabar. (Tiesa, JTO, UNESCO, Lietuvos Seimas nuolat skelbia po tris keturias metų dedikacijas.)

Read more

LaiŠkas Redaktoriui

(Lietuviškai) Mielas Redaktoriau, noriu į Jus prabilti pasakojimu skaudžia, todėl aktualia tema. Tiksliai negaliu pasakyti, ar šis pasakojimas bus apie praeitį, ar apie šias dienas. Galbūt tai tik tik­rumo, kurio kartais pritrūksta kasdieniuose darbuose, paieškos būtajame laike? Mano pasakojimas bus apie Tėvynę, kurios atkūrimo bei pergalių datas minime nuo sausio iki kovo. Aš pati tik dviem sausiais vyresnė už atsikūrusią Lietuvos Respubliką, todėl dažnai abejoju, ar atsiras atsišauksiančių į mano iškeltą „mes“ suvokimą, ar bus tų, kurie kartu žvelgs į tautos nugyventą laiką nesmerkdami, nebijodami, neišpuikę, tik didelio smalsumo vedami.

Read more

Vaikai

(Lietuviškai) Pasaulis be vaikų būtų niūresnis. Jie praskaidrina kasdienį gyvenimą. Sunku nenušypsoti pamačius guguojantį, besispardantį kūdikėlį ar bežaidžiančius mažus vaikus. Taip nereaguojame į paauglių būrį ar į pensininkų grupę. Beveik visų žinduolių mažyliai sukelia šiltus jausmus, nors ir žinome, kad kai kurie jų greitai taps nuožmiais plėšrūnais. Ši šilta reakcija yra genetiškai užkoduota ir išradingi evoliucijos specialistai gali pateikti pasakojimą, kuris paaiškintų, kodėl šis polinkis išsivystė ir išlieka.

Read more

Palestinos Dienoraštis

(Lietuviškai) 2014 m. sausio 14 d. Važiuoti į Palestiną pirmiausia reiškia meluoti jau Tel Avivo oro uoste. Paskui, jau gerokai pamelavus, važiuoti moderniu, nuvalytu keliu, nors šalia dažnai – apdaužytas, pavojingas žvyrkelis, kuriuo irgi važiuojama. Dar tai reiškia nuolat važiuoti skirtingomis zonomis su skirtingų raidžių pavadinimais, eiti skirtingomis gatvių pusėmis arba į tą pačią šventovę įeiti pro skirtingas puses. Važiuoti palei sieną, apvažiuoti sieną arba pajusti, kad ji jau tapo vienu svarbiausių kraštovaizdžio elementų. Važiuoti rinkti alyvuogių galvojant, kad tai bus pirmas ir paskutinis nepolitizuotas veiksmas Vakarų Krante. Tačiau stipriai suklysti, nes ir alyvuogės, ir gal net ypač jos, pasirodo, čia reiškia visų laisvės troškimų įsikūnijimą.

Read more

Patogi psichiatrija

(Lietuviškai) 2013 m. rudenį stažuojant King’s College London Psichiatrijos institute atsirado galimybė pakalbinti, Vladimirą Bukovskį, kuris tebegyvena Kembridže. Pokalbis įrašytas vykdant podoktorantūros stažuotės tyrimą „Sovietinė psichiatrija Lietuvoje: vienos ligoninės atvejo tyrimas (1944–1990 m.)“. NŽ-A publikuojama sutrumpinta ir rengėjo komentarais aprūpinta šio pokalbio versija turėtų skaitytojus daugiau supažindinti su sovietinės psichiatrijos panaudojimu politiniais tikslais. NŽ-A jau anksčiau buvo publikuotas „Psichiatrijos vadovas disidentams“, taip pat Bukovskio tekstas apie politinį korektiškumą.

Read more

Europos ir europietiškumo ženklai viešojoje erdvėje

(Lietuviškai) Kažkada labai seniai, tai galėjo būti 1991-ųjų vasaros pradžioje, kai Lietuva jau buvo paskelbusi apie Nepriklausomybės atkūrimą, bet Sovietų imperija ją iš inercijos dar laikė savo gniaužtuose, keli Atkuriamojo Seimo – Aukščiausiosios Tarybos deputatai iš vokiečių malonės (savų markių, jei ir būtų turėję, tokiam brangiam, kaip tada atrodė, alui, nebūtų leidę) atsidūrė garsiojoje Miuncheno aludėje. Į visas puses laksto padavėjai, skimbčioja litriniai bokalai su „Lцwenbrau“, tvyro šimtų gerklių keliamas gaudesys, o virš to klegesio – dar ir visa didžioji istorija.

Read more

Sovietinės imperijos astronomija (ir šiek tiek astrologijos)

(Lietuviškai) Imperijas nagrinėjanti istoriografija beveik visada naudojasi astronominiu mąstymu. Ne tik pasitelkiamas žodynas, bet ir įsivaizdavimas, kaip veikia imperija, kone be išimties remiasi į centro ir periferijos santykius, į galingos politinės traukos branduolį (Saulę) ir aplink jį skirtingomis orbitomis besisukančius palydovus (planetas). Kartais kyla įtarimų, kad imperijas apmąstantys istorikai savo vaizduotės akimis iš tiesų mato ne geografinį žemėlapį, o planetariumą: metropolijos pavergtos kolonijos sukasi erdvėje ir laike, neatsilaikiusios prieš gravitaciją yra suryjamos centro juodosios skylės arba priešingai – įsisukusios ištrūksta iš traukos lauko ir kaip našlaitės kometos išlekia į bežvaigždį kosmosą. Tokios vaizduotės pagrindas – kad egzistuoja dėsniai, kuriems paklūsta visi tai sistemai priklausantys kūnai, nepriklausomai nuo dydžio, medžiagos, temperatūros, ir svarbiausia – kad tuos dėsnius nulemia gravitacijos cent­ras (Saulė, Konstantinopolis, juodoji skylė, Maskva, etc.).

Read more