Theme "Asmenybės"


Šiaulių fotometraštininkas Algirdas Musneckis

(Lietuviškai) Rašyti apie žmones, kuriuos pažįsti, yra labai sudėtinga, mat kyla pavojus pačiam rašymo aktui tapti subjektyvia asmeninių patirčių kontempliacija. Kartais atrodo, kad toks tekstas negali pasiūlyti jokių konkrečių vertinimo kriterijų, kad jis tebus įvykusių susitikimų ir pokalbių atpasakojimas. Žinia, asmeniškumai dažnai lemia tendencingą, nekritišką draugo portretą.

Read more

Diplomatija, valstybės iždas ir tėvynės ilgesys. Pokalbis su Ramune ŠMIGELSKYTE-STUKIENE apie Mykolą Kleopą Oginskį

(Lietuviškai) Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) vardas daugeliui lietuvių pirmiausia siejasi su garsiuoju polonezu „Atsisveikinimas su tėvyne“. Po šimtmečio – Rietavas, kito giminės atstovo, Bogdano Oginskio, įsteigta muzikos mokykla, Čiurlionis… Taip, visa tai buvo, bet buvo ir gerokai daugiau! Apie tą „daugiau“ kalbamės su istorike, humanitarinių mokslų daktare RAMUNE ŠMIGELSKYTE-STUKIENE, visai neseniai išleidusia knygą „Mykolas Kleopas Oginskis: politikas, diplomatas, ministras ir jo pasų kolekcija“ (Lietuvos edukologijos universiteto leidykla).

Read more

Miłoszas jaunas ir senas

(Lietuviškai) Viskas byloja apie tai, kad šių laikų skaitytojai ypač prisiriša prie tų poetų, kurie mirė jauni, kaip Johnas Keatsas ar Novalis, arba anksti užmetė poeziją, kad užsiimtų praktiniu gyvenimu, kaip Arthuras Rimbaud (tiesą sakant, vargu ar įmanoma rasti kitų tokios išskirtinės biografijos pavyzdžių). Mus intriguoja kas nors toks kaip Hugo von Hofmannsthalis, kuris, būdamas liceistu, rašė nepaprastus eilėraščius, o paskui lyrikos atsisakė.

Read more

Shakespeare’o visata

(Lietuviškai) Shakespeare’as grimzta į laiko bedugnę. Jis jau būtajame, o tie, kas dar esamajame, 2014-ais ir 2016-ais metais švęs apvaliais skaičiais išreikštą praeitį: 450-ąsias genijaus gimimo ir 400-ąsias mirties metines.

Read more

Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis

(Lietuviškai) Taip jau buvo lemta, kad didžiam XX a. Prūsijos lietuviui Vydūnui teko padėti bene paskutinius lietuvių raštijos šiame krašte taškus. Pradžią jai savo katekizmo prastais žodiais lietuvinkump ir žemačiump 1547 m. davė Martynas Mažvydas, o XVIII a. į pasaulinio lygio aukštumas savo „Metais“ iškėlė Kristijonas Donelaitis. Paradoksalu: nors pirmąją lietuvišką ne tik šio krašto, bet ir visų lietuvių knygą – minėtąjį katekizmą (ne kopiją, o Karaliaučiuje spausdintą originalą) galime net ir pavartyti, užsukę į Vilniaus universiteto biblioteką, nors „Metai“ šiandien milijoniniais tiražais įvairiomis pasaulio kalbomis pasklidę po didžiąją planetos dalį, tačiau bene paskutinioji užnemunės Rytprūsiuose, Tilžėje, atspausdinta lietuviška knyga, kurios autorius – Vydūnas, atrodo, dingusi amžiams.

Read more

Apie ilgesio žemę

(Lietuviškai) 2014 m. minėsime lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, ši data įrašyta į UNESCO minimų sukakčių kalendorių. Jubiliejaus išvakarėse pakankamai daug nuveikta, tad ką nauja dar galima bepridurti? Pavyzdžiui, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos yra parengta Donelaičiui skirta virtuali paroda Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas (www.mab.lt/Donelaitis), kurioje pateikiama išsami klasiko biografija, kūryba ir jos leidimai, kūrybos vertinimai, tyrimai ir sklaida. Matyti, kad šis autorius turi stiprų tiek lingvistinį, tiek bibliografinį kodą, išreikštą gausiuose jo veikalų leidimuose ir vertimų tiražuose, stipriai įsitvirtinusį ir įsišaknijusį mūsų kultūros suvokime.

Read more