Theme "Istorija"


Žiniasklaidos laikas (9)

(Lietuviškai) Rašytojo Sauliaus Šaltenio ir režisieriaus Jono Vaitkaus užmojis sukurti meninį filmą apie Salomėją Nėrį „Demonų amžius“ sudomino žiniasklaidą, kuri ėmė negailestingai manipuliuoti tema, įvairiais pastarąjį sumanymą komentavusiais ekspertais ir visuomenės dėmesiu. Mano nuomone, deja, tenka konstatuoti, jog vienu pačių nekorektiškiausių tekstų šiuo atveju yra 2014 m. kovo 30 d. Delfi.lt paskelbta publikacija „Istorikai skambina pavojaus varpais: rengiama dirva būsimai okupacijai“ (jo autorės dėka ir man pačiam teko patirti, ką reiškia atsidurti žiniasklaidos manipuliacijų lauke).

Read more

„…vėl grįžtame į Lietuvą“

(Lietuviškai) „Antrasis vardinis balsavimas – dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo akto. 22 val. 44 min. vėl grįžtame į Nepriklausomą Lietuvą.” Tokiu sausu, telegrafiniu stiliumi „Respublikos” žurnalistė Valė Čeplevičiūtė 1990-ųjų kovo 13-ąją apibend­rino tai, kas įvyko prieš porą dienų („Užrašai istorijai”, Respublika, 1990, Nr. 50).

Read more

Dar apie Sąjūdžio ištakų beieškant

(Lietuviškai) Recenzuodamas šią knygą (Sąjūdžio ištakų beieškant: Nepaklusniųjų tinklaveikos galia, mokslinės redaktorės Jūratė Kavaliauskaitė ir Ainė Ramonaitė, Vilnius: Baltos lankos, 2011) Knygų aidų 2012 m. Nr. 2 Kęstutis K. Girnius rašo: „Ne mažiau svarbus yra pašnekovų atrankos klausimas. Autoriai dirbo tik­rai stachanovietiškai, pakalbino precedento neturintį dalyvių skaičių. Stengtasi padaryti interviu su visais gyvais Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariais, kitais įtakingais veikėjais

Read more

Apie sovietmečio Lietuvą, savaimią visuomenę ir Sąjūdį

(Lietuviškai) Ainės Ramonaitės ir Jūratės Kavaliauskaitės redaguota knyga Sąjūdžio ištakų beieškant: Nepaklusniųjų tinklaveikos galia yra svarbi, daug privalumų turinti knyga. Leisiu kitiems detaliau aptarti jos turinį ir pabrėžti jos neabejotinus laimėjimus. Mano pastabos bus kritiškos, tad iš anksto atsiprašau už jų vienašališkumą.

Read more

Vilniaus tekstai

(Lietuviškai) Aptariamos knygos gali būti sugretintos tik formaliai, mat kiekviena jų reprezentuoja bemaž uždarus tarpukario Vilniaus pasaulius, kuriuose tokie skirtingi vilniečiai kaip Chaimas Grade, Czesławas Miłoszas ir Walerianas Meysztowiczius vargu ar būtų susitikę. Prisiminimų puslapiuose beveik galime išvysti, kaip Vilniaus gatvėse prasilenkia šių tekstų autoriai – garsus Vilniaus kunigas Meysztowiczius, vietos masto šlovę įgavęs jaunas žydų poetas Grade ir daug didelių, nors ir nekonkrečių, svajonių turintis gana kosmopolitiškas, iš provincijos ištrūkti trokštantis studentas Miłoszas. Dėsninga, kad bendra patirtis šiuos žmones susieja nuo 1939 m.: prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, visų jų likimas paženklintas šaknų netektimi, artimųjų naikinimu, tremtimi ir naujo gyvenimo užmezgimu „pasirinktinėje“ tėvynėje.

Read more

(Lietuviškai) Jogailaičių giminės valdovų įamžinimas lotyniškuose XVI–XVII a. LDK tekstuose: literatūrinių portretų emblemika

2012 m. sukanka 450 metA? nuo 1562 m. spalio 4 d. Vilniuje A?vykusiA? Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didA?iojo kunigaikA?A?io A?ygimanto Augusto sesers Kotrynos JogailaitA�s ir Suomijos kunigaikA?A?io Jono Vazos vedybA?. A�ios jungtuvA�s, A?vykusios Vilniaus katedroje ir iA?kilmingai A?vA�stos Lietuvos didA?iA?jA? kunigaikA?A?iA? rA�muose Vilniaus A?emutinA�je pilyje, tarsi A?kA�nijo dviejA? dinastijA? a�� JogailaiA?iA? ir VazA? a�� giminystA� bei sA�jungA� ne tik sunkiame Livonijos kare (1558a��1584), bet ir po 16 metA? A?vykusA? monarcho valdA?ios AbiejA? TautA? Respublikoje perdavimA� VazA? dinastijos atstovams a�� A?ygimantui Vazai (1587a��1632), o vA�liau a�� Vladislovui Vazai(1632a��1648) ir Jonui Kazimierui Vazai (1648a��1668).

Read more

(Lietuviškai) Žuvę, bet nepalaidoti

Senojoje judAi??jA? kultAi??roje, kuri laikytina krikA?A?ioniA?kos Europos kultAi??ros pamatu, nepalaidotas A?mogaus kAi??nas arba negalAi??jimas palaidoti jo laiku (iki kAi??nui deformuojantis) buvo laikoma didele nelaime. PanaA?iai mAi??styta visose kultAi??rose

Read more

(Lietuviškai) Katedros durų mįslė

MA?slAi??s mus intriguoja. A?mogus ai??i?? smalsus sutvAi??rimas, ir gerai, kad taip. Neperdedant galima teigti, jog mA?sliA? A?minimas yra varomoji mokslo paA?angos motyvacija. Mus supantis pasaulis mA?sliA? pateikia daug ir A?vairiausiA?. Jas galima padalyti A? dvi kategorijas: ai??ztikAi??rAi??siasai??? ir ai??ztariamAi??siasai???. ai??zTariamosiosai??? mA?slAi??s turi atsakymus. Vieni tuos atsakymus A?ino, o kiti ne. VisuomenAi??je tokios mA?slAi??s suA?adina didesnAi?? intrigAi?? negu ai??ztikrosiosai???.

Read more

(Lietuviškai) Lietuviai anno Domini 1262

IstorikA? mAi??gstama klausinAi??ti A?vairiA? dalykA?. IA? jA? tikimasi kvalifikuotA? komentarA? apie svarbius praeities ir dabarties procesus, reiA?kinius ir A?vykius. Jie turi A?inoti kur, kodAi??l ir kaip nutiko vienas ar kitas A?vykis, tik retas pripaA?A?sta jiems teisAi?? iA?sakyti iA?lygas ir abejones. Labiausiai tinka trumpi ir sveika gyvenimiA?ka logika pagrA?sti atsakymai.

Read more