Theme "Lietuvių literatūra"


Kur yra lietuvių literatūra?

(Lietuviškai) Svarstant šį klausimą centro ir periferijos sąveikos lauke, iš karto kelia galvą šalutiniai klausimai – kur toji atskaitos sistema, leidžianti kalbėti apie centro–periferijos santykį ir to santykio vertybines implikacijas? Kokiu būdu ir kieno labui randasi pati centro–periferijos priešstata? Kada ir kodėl literatūra atsiduria „centre“, o kada „periferijoje“? Kas pačiai literatūrai (kultūrai) yra „centras“ ir „periferija“? Kokios literatūros galėtų (norėtų?) pretenduoti į „centrines“, o kokios galėtų (turėtų? ) būti laikomos „periferinėmis“?

Read more

Skaitome su Jakoszu: vasaris

(Lietuviškai) Manding, šįsyk teks šneką pradėti be visokių įžangų, –­ daugumą dalykų, kuriuos vienas sau mintijau apie kultūrinę spaudą, jau pasakiau anksčiau. Be to, esu kontūzytas (Poezijos dieną smagiai nulėkiau nuo savo dviračio) – tai dar, žiūrėk, prikalbėčiau kokių nesąmonių. Todėl prieš prabildamas apie literatūrines publikacijas, atliksiu tik tai, ką privalau, o privalau, – nors čia tik sąžinės klausimas, – atsiprašyti „Durų” leidėjų, kuriems sausio mėnesio apžvalgoje priskyriau kone dvigubai daugiau valstybės paramos, nei jie gavo iš tikrųjų; tikrai jaučiuos mažumę kaltas, sorry.

Read more

Skaitymai su Jakoszu: sausis

(Lietuviškai) Štai ir baigėsi vienas kultūrinės spaudos sezonas, prasideda nauji, tikriausiai nieko naujo neatnešiantys literatūriniai metai. Nekartosiu priežasčių, kodėl esu skeptikas –­­ jų ankstesnėse apžvalgose privardijau begalę ir manau, kad kurį laiką galėsiu ramiai kalbėti vien apie literatūrą, koncentruodamasis ties jūsų, mieli kolegos, rašiniais. Pasakyta, be abejo, ne viskas (nes visko pasakyti neįmanoma), todėl esu tikras, kad laikui bėgant minčių ir vėl kils, – tiesiog dabar atrodo, kad skubotos išvados (o jos būtų skubotos, nes daugmaž viską, dėl ko neturiu abejonių, jau esu pasakęs) gali dirbtinai apriboti mąstymo teritoriją, ir iš to, matyt, nebūtų nieko gero. Kitaip kalbant, susilaikymas yra dorybė, – ir dabar ypač palankus metas ja pasipuošti.

Read more

Kelios pastabos apie posthumanistinę tendenciją šiuolaikinėje lietuvių prozoje

(Lietuviškai) Straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą LLTI 2013 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuko rinkimų posėdyje.

Read more

Kadras: Vilnius. Žaidimų aikštelė

(Lietuviškai) Naująją Kristinos Sabaliauskaitės knygą Danielius Dalba & kitos istorijos norėtųsi aptarti atsiribojus nuo autorės, tačiau ši rašytoja taip lengvai savo kūrinio iš rankų paleisti neketina. Interviu žurnalui Moteris ji pabrėžia: „Visos tos trumpos istorijos netiesiogiai susipynusios tarpusavyje. Skaitytojas turės progą pažaisti, atpažinti, kurie motyvai atsikartoja kituose kontekstuose ir kaip tai padaryta“. Šis kišimasis į kūrinio ir skaitytojo santykį sukuria didžiąją dalį kūrinio vertinimo problemų – vien prierašas: „Nenorminės, neteiktinos ir netaisyklingos kalbos formos kūrinyje vartojamos kaip autorės stilistinės priemonės.

Read more

Žydšaudžiai, Freudas ir dievoieška

(Lietuviškai) Pirmiausia derėtų prisipažinti, kodėl man svarbu rašyti su Holokaustu susijusia tema ir kodėl norisi reaguoti į apie tai rašančiųjų pasisakymus. Tiesa ta, kad jokio asmeninio santykio su šia tema neturiu: vienoje mano giminės pusėje visi buvo per jauni, kad ką nors apie tai prisimintų, kitoje – per seni, kad man juos būtų tekę pažinoti ir išklausyti pasakojimų. Šeimoje neturime jokios unikalios žydšaudystės istorinės atminties, kuri būtų suformuota kitaip nei sovietinio naratyvo (mano tėvų galvose) ir mokslinės istorinės prieigos (manojoje). Todėl, panorėjus ar prireikus kalbėti apie tokią praeitį, randant sąlyčio taškų su šiandiena, tenka pasitelkti trečiąjį variantą – literatūrą. Tą meninį žodį, dažnai balansuojantį tarp socialinių mitų šlovinimo ir nepagrįstų pretenzijų į akademiškumą. Taigi, prisipažįstu, asmeninį santykį su Holokausto atmintimi kuriu šiuo metu. Ir tik pripažinimas, kad ši tema vis dar neišsemta, nenusibodusi, neduodanti ramybės gali vesti prie atminties tyrimų ir raiškos būdų analizės.

Read more

(Lietuviškai) Sovietinės nomenklatūros portretas siurrealistiniame planinės ekonomikos interjere

Industrializacija, urbanizacija ir regioninis planavimas a�� tai glaudA?iai susijusios temos, atspindinA?ios gigantiA?kus uA?mojus ir ne menkesnio mastelio atliktus darbus, kurie ne tik pakeitA� Lietuvos kraA?tovaizdA?, miestovaizdA?ius bei gyvenamA�jA� aplinkA�, bet ir apskritai gyvenimo bA�dA�

Read more

(Lietuviškai) Triumfas be didybės

a�zValdovA? rA�mA? projektasa�? pleA?iasi ir stengiasi neapsiriboti vien grandiozinA�mis statybomis. DA?iugu, kad vis daA?niau imamasi publikuoti A?altinius ar net vienA� kitA� monografijA� iA?leisti. Ir tai nebA�tinai turi bA�ti tiesiogiai susijA� su ValdovA? rA�mA? istorija.

Read more

(Lietuviškai) Donelaitis: naujas rusiškas leidimas

Kalbant apie klasikinio veikalo (kartu ir jo vertimo) naujA� leidimA�, pirmiausia tokio leidinio (knygos) kultA�rinA� vertA� A?A?velgiama nusakant jo santykA? su kultA�rine tradicija, ypaA? jei ji skaiA?iuojama deA?imtmeA?iais ar A?imtmeA?iais, a�� buvusiais ir egzistuojanA?iais leidimais, veikalo redakcijomis ir vertimais, jA? variantais.

Read more

(Lietuviškai) Sava ir svetima istorija

Antropologijos klasikA? iA?mintis byloja, kad iA? tiesA? suvokti kitA� A?manoma tik visiA?kai perpratus, a�zA?A�jusa�? A? jo kultA�rA�, atsiA?adA�jus nuosavos kultA�rinA�s tradicijos primetamA? stereotipA?, mitA? ir iA?ankstiniA? nuostatA?. Kita vertus, giliai mumyse tA�nanA?ios nuosavos kultA�ros formos, kolektyvinA�s patirtys daA?niausiai tampa ne pagalbininku, o trukdA?iu interpretuoti savA� kultA�rA� ir istorijA�.

Read more