Esu Pasaulio pilietAi??, gimusi, uA?augusi Lietuvoje ir mylinti savo TAi??vynAi??

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Daiva TamoA?aitytAi??

DATA: 2013-07

Esu Pasaulio pilietAi??,Ai??gimusi, uA?augusi LietuvojeAi??ir mylinti savo TAi??vynAi??

Daiva TamoA?aitytAi??

Violeta Urmana (UrmanaviA?iAi??tAi??), g. 1961 m. JAi??rAi??je, MarijampolAi??s rajone, ai??i?? garsiausia visA? laikA? Lietuvos dainininkAi??, pelniusi pasaulinAi?? A?lovAi??. Ji debiutavo kaip mecosopranas Kundry (Richardo Wagnerio ai??zParsivalisai???) ir Eboli (Giuseppeai??i??s Verdiai??i??o ai??zDon Karlasai???) vaidmenimis, o lAi??A?is A?vyko, La Scaloje dainuojant AzuA?enAi?? (Verdiai??i??o ai??zTrubadAi??rasai???), kai, anot dainininkAi??s, pats balsas pasirinko kitAi?? keliAi??, pasukAi??s A? soprano repertuarAi??. Kaip sopranas ji debiutavo 2001 m. Bairoito festivalyje Zyglindos vaidmeniu (Wagnerio ai??zValkirijaai???), 2002 m. Milane atliko Christopho Willibaldo Glucko ai??zIfigenijos AulidAi??jeai??? pagrindinAi?? partijAi??, o 2003 m. Edinburgo festivalyje pasirodAi??, A?sikAi??nijusi A? ledi Makbet vaidmenA?. Nuo to laiko jos atliekamas Aidos, Amelijos, Elizabetos, DA?okondos, Leonoros, Normos, Zyglindos, Izoldos partijas visos pagrindinAi??s pasaulio operos scenos A?traukAi?? A? savo aukso fondAi??. SolistAi?? dainuoja, diriguojant A?ymiausiems dirigentams Claudio Abbado, Danieliui Barenboimui, Pierreai??i??ui Boulezui, Jamesui Levineai??i??ui, Zubinui Mehtai, Riccardo Mutiai??i??ui, Semionui ByA?kovui ir kitiems. Urmanos repertuare ai??i?? muzika nuo Johanno Sebastiano Bacho iki A?iuolaikiniA? opusA?. Ji daA?nai rengia koncertinius vakarus, kuriuose atlieka Richardo Strausso, Sergejaus Rachmaninovo, Ferenco Liszto, Albano Bergo, kitA? kompozitoriA? kamerinAi?? vokalinAi?? kAi??rybAi??. Jos interpretacinis meistriA?kumas 2002 m. Londone buvo A?vertintas KaraliA?kosios filharmonijos draugijos prizu, o 2009 m. ai??i?? Austrijos KammersAi??ngerin apdovanojimu, kuris laikomas vokalo Oskaru. NemaA?ai operiniA? dainininkAi??s vaidmenA? A?raA?yta A? DVD (tarp jA? ai??i?? Kundry, kuriAi?? Urmana vaidino Tonyai??i??o Palmerio filme ai??zAi??ventojo Gralio beieA?kantai???), o A? CD A?raA?ytos ne tik operos, bet ir Ludwigo van Beethoveno Devintoji simfonija, Hectoro Berliozo kantata ai??zKleopatros mirtisai???, Alexanderio Zemlinskyai??i??o ai??zMaeterlincko dainosai???, Igorio Stravinskio ai??zLakA?tingalaai???, Gustavo Mahlerio simfonija Nr. 2, ai??zDaina apie A?emAi??ai??? ir ai??zRiukerto dainosai???, Giuseppeai??i??s Verdiai??i??o ai??zRequiemai???.

Urmana nuolat lankosi Lietuvoje, daugiausia dainuoja solo, kiek reA?iau su partneriais ai??i?? A?simintini pasirodymai su Virgilijumi Noreika, su Alfredo Nigro (tenoras). Ai??iemet ji atidarAi?? Vilniaus festivalA? ai??i?? su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (dirigavo Modestas PitrAi??nas) LNOBT atliko Wagnerio vokalinA? ciklAi?? ai??zMatildos Vezendonk dainosai???, Zyglindos pasakojimAi?? iA? operos ai??zValkirijaai???, Izoldos mirties scenAi?? iA? operos ai??zTristanas ir Izoldaai???. Ai??is koncertas tapo ir Lietuvos pirmininkavimo Europos SAi??jungai pradA?ios akcentu Briuselyje.

Urmanos balsas ai??i?? dramatinis mecosopranas ir sopranas ai??i?? yra plataus diapazono, aksominio tembro. Galingas ir graA?us, jis prasiskverbia pro tirA?tAi?? orkestro faktAi??rAi??, iA?laikydamas subtiliausius pianissimo niuansus. KamerinAi?? vokalinAi?? muzikAi?? dainininkAi?? atlieka A?vairiomis kalbomis, stebindama puikia tartimi, o scenoje tiesiog keri aktorinis jos meistriA?kumas, gebAi??jimas tobulai persikAi??nyti A? magiA?kus, lemtingus vaidmenis.

Daiva TamoA?aitytAi??. PradAi??kime paA?nekesA? nuo vaikystAi??s. Kokioje aplinkoje augai, kas padarAi?? didA?iausiAi?? A?takAi???

Violeta Urmana. Mano tAi??tis dirbo vyriausiuoju inA?inieriumi GrAi??dA? produktA? kombinate. Jis gavo SovietA? SAi??jungos iA?radAi??jo vardAi??, nes tai pramonei iA?rado kaA?kokiAi?? maA?inAi??, A?diegAi?? daug A?vairiA? pagerinimA?, vadinamA?jA? racionalizaciniA? pasiAi??lymA?. To jis paprastai negalAi??davo daryti savo vardu, kad per daug ai??znepraturtAi??tA?ai???. Vienas A?mogus negalAi??jo bAi??ti toks iA?radingas! Ai??itAi?? iA?radAi??jiA?kAi?? genetikAi?? aA? jauA?iu, kai reikia greitai reaguoti A? besikeiA?ianA?ias situacijas. Visada turiu kelis alternatyvius sprendimus, iA?kart galvoje iA?kyla planas B, C ir t. t.

Mama buvo MarijampolAi??s KraA?totyros muziejaus direktorAi??. Ji ai??i?? drAi??si moteris, vos ne herojAi?? mano akyse. SovietmeA?iu pati vaA?inAi??davo po kaimus ir rankiojo eksponatus, bylojanA?ius apie lietuviA?kAi?? buitA? ir tautiA?kumAi??. VaikA? muzikos mokykla, kuriAi?? lankiau, buvo visai A?alia muziejaus ir aA? daug laiko praleisdavau pas mamAi?? tarp tA? senove kvepianA?iA? eksponatA?, meno knygA?. NeA?inau, iA? kur KraA?totyros muziejus turAi??jo tas storas visA? epochA? uA?sienio tapybos knygas. AA? parsineA?davau jas namo ir studijuodavau.

Ai??vieA?io oro gAi??sis tuo metu buvo lenkA? radijas ir televizija. IA?mokau lenkiA?kai, A?ia kalba raA?iau laiA?kus, skaiA?iau A?urnalus ir knygas. LenkA? TV rodydavo vakarietiA?kus filmus. Siurbiau visAi?? A?manomAi?? informacijAi??.

Muzika mane traukAi?? nuo pat maA?ens. Ai??iandien galiu drAi??siai pasakyti, kad labiausiai patiko dainuoti. Chore dainavau tai tarp A?emA?, tai tarp aukA?tA? balsA?. Choro vadovas pasakAi??: ai??zTavo balso diapazonas yra trijA? oktavA?, galAi??tum bAi??ti dainininke.ai??? Bet aA? buvau kukli ir dainuoti solo nedrA?sau. Su tercetu dalyvavau ai??zDainA? dainelAi??jeai???, man labai patikdavo dainuoti sekstetu. Tuo metu svajojau tapti vargonininke. Tik va prie pianino sAi??dAi??ti valandA? valandas niekada neturAi??jau kantrybAi??s… Nepaisant to, mano muzikalumas, matyt, buvo pastebimas, ir man yra tekAi?? dalyvauti A?vairiuose vietiniuose konkursuose, pavyzdA?iui, J. S. Bacho. VAi??liau, kai studijavau Kaune, mane atrinko dalyvauti B. Dvariono konkurse. TaA?iau atvykusi A? VilniA? ir pamaA?iusi, su kokiu atsidavimu ir kaip virtuoziA?kai groja kiti, apsimeA?iau pasitempusi rankAi?? ir ai??zpabAi??gauai??? nuo to streso. Beje, kai Vilniuje, ValstybinAi??je konservatorijoje, studijavau fortepijono specialybAi??, savo svajonAi?? tapti vargoninke jau seniai buvau pamirA?usi.

Kaip pasikeitAi?? gyvenimas, kai A?stojai A? Juozo GruodA?io technikumAi?? Kaune?

Teko atsiskirti nuo A?eimos ir apsistoti bendrabutyje. Tiesa, Kaunas buvo netoli ir savaitgaliais grA?A?davau A? MarijampolAi??. Mano mokytoja Vita KaruA?aitAi?? buvo grieA?ta ir gal bAi??tA? norAi??jusi iA?peA?ti geresniA? rezultatA?, bet man buvo A?domiau sAi??dAi??ti Kauno vieA?ojoje bibliotekoje ir klausytis A?raA?A? ai??i?? to reikAi??jo muzikos istorijos pamokoms. O ten buvo daug uA?sieniniA? plokA?teliA?, viena iA? pirmA?jA? pasitaikAi?? pianisto Danielio Barenboimo ir Jacqueline du PrAi??. NAi?? neA?tariau, kad vAi??liau pati su juo dainuosiu ai??i?? turAi??jau garbAi??s Berlyne surengti Liederabend, o Barenboimas akompanavo man kaip pianistas. Be to, Kauno bibliotekoje tada atradau Maria Callas, nes reikAi??jo susipaA?inti su Gaetano Donizettiai??i??o ai??zLiuA?ija di Lamermurai???. Ai??tai ir pagavau bacilAi??! KurA? laikAi?? klausiausi vien operA? su Maria Callas. Pati pajutau didA?iulA? norAi?? dainuoti. Eidavau klausytis dainininkA? per egzaminus ir A? koncertus, bet pakeisti specialybAi??s jau Kaune nesiryA?au. Tad tolesnAi??ms fortepijono ai??zkanA?iomsai??? A?stojau A? KonservatorijAi?? Vilniuje. Bet, aiA?ku, ilgos pianistinAi??s studijos vAi??lesnei mano kaip dainininkAi??s karjerai buvo fundamentalios.

Papasakok trumpai, ko iA?mokai Liudos GrybauskienAi??s fortepijono klasAi??je?

Profesorei Liudai Grybauskienei esu nepaprastai dAi??kinga uA? kantrybAi??. Ji buvo ne A?mogus, o angelas, A?inoma, ne vien todAi??l, kad kentAi??jo, kaip pernelyg ilgi mano nagai klaksi ant klaviatAi??rosai??i?? Ji ai??i?? tiesiog nuostabus A?mogus, kokiA? reta. Ai??iandien galiu prisipaA?inti, kad mano pianistinis tingumas buvo beribis. Per penkerius studijA? metus Vilniuje turbAi??t vos du kartus atsikAi??liau pusAi?? septyniA? ryto, kad gauA?iau klasAi?? Konservatorijoje. Bet ir tada atAi??jusi tik ramsA?iau fortepijono dangtA?, nes labai norAi??josi miegoai??i?? Keltis anksti nebuvo mano specializacija. Grojau gal ir neblogai, nes A?vertindavo ketvertais ar net penketais. ProfesorAi?? leisdavo groti tuos kAi??rinius, kurie man patiko. Rinkdavausi tokius, kurie buvo stambiA? potAi??piA?, neduok Dieve, skambinti ChopinAi?? ar MozartAi??! PasiruoA?ti egzaminams man visada uA?tekdavo poros savaiA?iA?, nes mieliau eidavau A? kokA? nors prancAi??zA? ar italA?, Tarkovskio ar Felliniai??i??o filmAi??ai??i?? Paprastai per egzaminus mane iA?gelbAi??davo A?kvAi??pimas muzikuoti, A?velgiant A? to meto Lenino aikA?tAi??ai??i?? Taip buvo ir per valstybinA? egzaminAi??, po kurio aA? uA?dariau fortepijono dangtA? ir negrojau daugiau niekada. Mat turAi??jau problemAi?? ai??i?? nemokAi??jau ai??zskaityti iA? lapoai???. Tik tada, kai kAi??rinA? iA?mokdavau, galAi??jau neblogai jA? interpretuoti. TodAi??l nebAi??A?iau A?stengusi dirbti net akompaniatore. TaA?iau per valstybinA? koncertmeisterio disciplinos egzaminAi?? buvau A?vertinta penketu, nes A?inojau repertuarAi?? ir kuo puikiausiai jauA?iau dainininkAi??.

Kas lAi??mAi?? apsisprendimAi?? studijuoti vokalAi??, kaip sekAi??si mokytis dainavimo? Kaip buvai vertinama tuo metu?

Baigusi fortepijono studijas ir nenorAi??dama ieA?koti jokiA? pianistAi??s perspektyvA?, nutariau iA?bandyti save dainavimu. Juo labiau kad buvau nuolatinAi?? profesorAi??s Vlados MikA?taitAi??s dainavimo pamokA? lankytoja, nes pas jAi?? mokAi??si mano draugAi??. AA? profesorei pareiA?kiau: jeigu ji nepaims manAi??s A? savo klasAi??, A? dainavimAi?? nestosiu. Ji paAi??mAi??, nors abejojo, ar kas nors A?domaus iA? manAi??s iA?eisai??i?? A?ia aA? darau tokiAi?? iA?vadAi??. Mano balsas akivaizdA?iai nedarAi?? A?spAi??dA?io savo skambumu. Niekada nebuvau itin vertinama mAi??sA? Konservatorijoje. Vis svarstydavo, ar esu sopranas, ar mecosopranas? AA? labai gerai A?inojau repertuarAi?? ir jauA?iau savo galimybes, todAi??l per vokalo studijas daA?niausiai pati rinkdavausi, kAi?? dainuoti. Bet profesorAi?? MikA?taitAi?? laikAi??si nuomonAi??s, kad neturAi??A?iau dainuoti Operos studijoje, neverta imtis ir kamerinio dainavimo, nes nukrypsiu nuo teisingos savo vokalinio ai??zvystymosiai??? linijos. AntrAi??kart baigusi KonservatorijAi??, A?A?kart dainavimo specialybAi??, neturAi??jau beveik jokio repertuaro, iA?skyrus kokias deA?imt arijA?. Bet aA? tikAi??jau tuo, kAi?? sakAi?? profesorAi??: pirmiausia reikia ai??zpasidarytiai??? instrumentAi??, o tada galAi??siu juo ai??zgrotiai???, kAi?? tik norAi??siu. Tuo labiau kad buvau jau iA?silavinusi muzikantAi?? ir interpretuoti bet kokiAi?? muzikAi?? man buvo savaime suprantamas dalykas. Apie sceninA? iA?silavinimAi?? mano profesorAi??, geniali reA?isierAi??, pasakAi?? taip: ai??zAA? tau viskAi?? parodysiu!ai??? Bet kAi?? galima parodyti, jei aA? neturAi??jau jokio vaidmens? Taigi A?iuo atA?vilgiu buvau savamokslAi?? ai??i?? A?siklausydavau A? profesorAi??s pastabas, duodamas kitiems studentamsai??i??

Kai kas juokAi??si iA? manAi??s, kam uA?siraA?inAi??ju reA?isieriaus pastabas dAi??l FiordilidA?i vaidmens Mozarto operoje ai??zVisos jos tokiosai???. Mat aA? buvau paskirta jAi?? dainuoti, bet A?inojau, kad to daryti man neteksai??i??

Gaudavau ir gana skausmingA? pastabA?, maA?daug tokiA?: ai??zTu neatsiskleidei ir nemanau, kad kada nors atsiskleisi.ai??? Trumpai drAi??tai, iA? manAi??s nieko neturAi??jo iA?eiti! Kai aplink tave giriami studentai be perspektyvos ir jiems raA?omi penketai, o tu esi vienintelAi?? ai??zneatsiskleidusiai???, kuriai paraA?omas ketvertas su negatyvaus nuosprendA?io garnyru, galima ir palAi??A?ti. Tuo momentu aA? sukandau dantis, paskui labai supykau, o po trijA? dienA?, nenorAi??dama daugiau degti pykA?iu, daviau sau A?A?adAi??, kad visiems parodysiu, kaip iA? manAi??s ai??znieko neiA?eisai???. Tiesa, greitai pamirA?au tiek nuoskaudAi??, tiek savo A?A?adAi??. Tokiais atvejais geriausia bAi??ti stipriai ir tikAi??ti savo galimybAi??mis.

KeliAi?? A? aukA?tumas Tau atvAi??rAi?? uA?sienis. KAi?? davAi?? studijos Vokietijoje?

PakliAi??ti A? tokio teatro kaip Bavarijos valstybinAi??s operos studija, kurioje tobulinasi jauni dainininkai iA? viso pasaulio, buvo didA?iausia laimAi??. GalAi??jau lankytis operoje kas vakarAi??, klausytis A?ymiausiA? to meto atlikAi??jA?. Be to, gaudavau pakankamAi?? atlyginimAi??, kuris leido gyventi be ekonominiA? sunkumA? ir vaA?inAi??ti A? perklausas. Ten aA? pirmAi??kart dainavau spektakliuose. Juk buvau savamokslAi??, o A?ia staiga reikia dainuoti operoje A?alia A?ymiA? dainininkA? didA?iojoje ir dar tokioje garsioje scenoje! Pamenu, pirmas pasirodymas buvo Strausso operoje ai??zSalomAi??ai???. AA?, vaizduodama vergAi??, turAi??jau iA?lA?sti iA? palapinAi??s paskutiniu momentu (prieA? mano akis ai??i?? visas teatras!!!) ir sudainuoti vienAi?? frazAi??. Antras pasirodymas ai??i?? jau visa SmAi??lio A?moguA?io arija Engelberto Humperdincko operoje ai??zJonukas ir GrytutAi??ai???. Paskui Operos studijoje dainavau MarcelinAi?? (ai??zFigaro vedybosai???) ir DorabelAi?? (ai??zVisos jos tokiosai???). VaA?inAi??davom po apylinkes, rodydami A?iuos spektaklius, akompanuojant Bavarijos operos orkestrui. Tai buvo puikus metas, internacionalinAi?? mAi??sA? grupAi?? jautAi??si labai vieninga, aA? greit iA?mokau vokiA?kai.

Kaip studijavai uA?sienio kalbas ai??i?? ar privaA?iai, ar savarankiA?kai?

VokieA?iA? kalbos bandA?iau mokytis kursuose Vilniuje, bet nuAi??jau A? juos gal tris kartus. Tiesiog paimdavau kokiAi?? nors knygelAi?? ir bandydavau skaityti. IA?siraA?ydavau man neA?inomus A?odA?ius A? sAi??siuvinA?, o autobuse iA? Vilniaus priemiesA?io ir atgal kimA?davau juos A? galvAi??. Be to, ruoA?iau Johanneso Brahmso dainA? programAi?? ir pati su A?odynu verA?iau sau tekstus, kad suprasA?iau, apie kAi?? kalbama. Kai atvaA?iavau A? VokietijAi??, turAi??jau maA?daug 1500 A?odA?iA? bagaA?Ai??, bet nemokAi??jau iA? jA? suregzti sakinio. TaA?iau lengvai atpaA?indavau A?odA?ius, mokiausi naujA? ir greitai Ai??miau kalbAi??ti laisvai. Pamenu, nusipirkau vienAi?? Cosmopolitan numerA? ir pasakiau sau: nepirksiu kito, kol A?itas nebus perskaitytas iki galo. Kadangi esu labai smalsi, ilgai neuA?trukau. PanaA?iai atsitiko su italA? kalba. RuoA?damasi savo debiutui La Scaloje, turAi??jau gyventi Milane du mAi??nesius. Televizija buvo tik italiA?ka. Nusipirkau knygAi?? apie Callas, pradAi??jau skaityti su A?odynAi??liu, o baigiau be jo. AiA?ku, kad riA?liai kalbAi??tum, reikia daugiau laiko. Su kartAi??liu prisimenu italA? kalbos pamokas ai??i?? per jas buvo pilstoma iA? tuA?A?io A? kiaurAi??. Tada protestuodama iA?mokau visAi?? Violetos partijAi?? iA? ai??zTraviatosai??? italA? kalba ai??i?? iA?verA?iau sau kiekvienAi?? A?odA?.

Kas palaikAi?? Tave moraliA?kai, kai iA?Ai??jai A? pasaulA?? Juk buvo nelengva kovoti dAi??l savo vietos, A?rodyti, ko esi verta. Ai?? kAi?? atsirAi??mei?

IA? prigimties esu optimistAi??. DaA?nai net ir neturAi??dama jokio patyrimo, elgiuosi taip, lyg viskAi?? A?inoA?iau. TaA?iau esu ir perfekcionistAi??, todAi??l jauA?iu didesnA? psichologinA? spaudimAi??, negu derAi??tA?. Visada galAi??jau tikAi??tis savo A?eimos palaikymo. Bet turiu pasakyti, kad per pirmuosius porAi?? metA? Vokietijoje buvau tokia patenkinta ir taip uA?siAi??musi, kad net A? namus skambindavau nedaA?nai. Matyt, atsidAi??riau reikiamu metu reikiamoje vietoje, nes viskas Ai??josi lyg sviestu patepta. UA? savo vietAi?? niekada nekovojau ir niekam nieko neA?rodinAi??jau. ai??zAlkAi??niA? metoduai??? neteko naudotis. PaprasA?iausiai reikAi??jo nuolatos dalyvauti perklausose ir stengtis A?tikinti, kad esu tinkamiausia tai ar kitai partijai dainuoti. Yra pasitaikAi??, kad manAi??s nepaAi??mAi??, pavyzdA?iui, po perklausA? Klagenfurte, KarlsrAi??Ai??je ar Veimare, bet aA? pamaniau: vadinasi, man skirta kaA?kas geresnio. Ir tikrai ai??i?? mane paAi??mAi?? ParyA?ius, Milanasai??i?? Manau, sveika bAi??ti A?sitikinusiai, kad viskas A? gera!

Konservatorijoje abi mokAi??mAi??s viename kurse. Pamenu, buvai principinga ir gana uA?dara. Kas lAi??mAi?? tokius grieA?tus principus, pavyzdA?iui, nusistatymAi?? nebendrauti su pavirA?utiniA?kais A?monAi??mis? Gal koks nors egzistencinis sukrAi??timas?

GreiA?iausiai iA? A?alies geriau matyti. Kita vertus, daA?nai neA?inom, kas dedasi A?mogaus viduje. Mano pagrindinis principas yra nedaryti kitiems to, ko nenorAi??A?iau, kad bAi??tA? daroma man. Jei A?monAi??s elgiasi su manimi neadekvaA?iai, natAi??ralu, kad automatiA?kai nebenoriu su jais bendrauti. Gal uA?dara tada atrodA?iau todAi??l, kad buvau drovi. TurAi??jau porAi?? draugiA?, ir viskas. Taigi, tie ai??zpavirA?utiniA?ki A?monAi??sai??? gal visai nebuvo pavirA?utiniA?ki, tiesiog neturAi??jau noro su jais bendrauti. Be to, Vilniuje irgi dienA? dienas leisdavau vieA?ojoje bibliotekoje, klausydamasi A?raA?A?, vartydama uA?sienietiA?kus A?urnalus. Man patinka skaityti, ypaA? literatAi??rAi??, kuri tobulina asmenybAi??, netgi ne romanus. Visada noriu suA?inoti kAi?? nors naujo, vertingo, kas prapleA?ia akiratA?. DAi??kui Dievui ir man paA?iai, kad jokiA? egzistenciniA? sukrAi??timA? neturAi??jau. MAi??sA? A?eima buvo tvirta: tAi??vai laimingi sykiu, turiu puikiAi?? seserA?. Manau, A?monAi??s per daug A?sigilina A? negatyvius savo potyrius ir gyvena, jausdami nuolatinAi?? A?tampAi??. ReikAi??tA? daugiau vadovautis intuicija ir neturAi??ti reikalA? su A?monAi??mis, kurie sukelia stresAi??. Kiek paanalizavAi?? savo gyvenimAi??, visi suprastA?, kad tiek gerus, tiek prastus dalykus susikuriame patys. Kiekvienas poelgis turi tam tikrus padarinius. IA?drA?skime prisiimti atsakomybAi??. Kiekvienas blogas, nesAi??A?iningas poelgis kito A?mogaus atA?vilgiu anksA?iau ar vAi??liau bAi??na atlyginamas, tai gal geriau nekurkime sau tokiA? karminiA? pasekmiA??

Kiek A?inau, domiesi A?vairiomis religijomis, giliniesi A? dvasinAi?? sferAi??. Kas iA? skaitytA? knygA? paliko didA?iausiAi?? A?spAi??dA?? KokiA? dvasiniA? nuostatA? laikaisi (gal iA?paA?A?sti krikA?A?ioniA?kas tiesas)?

Religijomis ir jA? dogmomis nesidomiu, o dvasiniais dalykais ai??i?? labai. Tam tikru atA?vilgiu esu dAi??kinga, kad uA?augau laisva, gal net laisvamanAi??. Esu ai??i?? kaip A?ia pasakius? ai??i?? atviro proto. Religija ir tikAi??jimas, manau, yra du skirtingi dalykai. Dievui nereikia nei A?mogaus ai??zalibiai???, nei deklaracijA?, kaip mes jA? garbinam ir kokiai religijai priklausom, jei apsisukAi?? meluojame, vagiame, apgaudinAi??jame ir smurtaujame. AA? nestudijuoju A?vairiA? religijA?, mane domina temos, kurios yra uA? religijos ribA?, bet skatina dvasinA? tobulAi??jimAi??, prapleA?ia sAi??monAi??. Mane domina universalAi??s visatos dAi??sniai, kvantinAi?? fizika, jos atspindys kasdieniniame gyvenime. Ir panaA?Ai??s fenomenai. Esu perskaiA?iusi daugybAi?? puikiA? Deepako Chopros, Dolores Cannon, Charleso Haanelio knygA?, bet neA?inau, kiek A?ie autoriai yra A?inomi Lietuvoje. Vienos iA? puikiausiA? perskaitytA? knygA? buvo Lee Carrolio ai??zNauja pradA?iaai??? (The New Beginning: 2002 and Beyond, 2002) ir ai??zPakelti uA?dangAi??ai??? (Lifting The Veil: The New Energy Apolocalypse, 2007). Esu laiminga, kad galiu laisvai skaityti anglA?, italA? ir vokieA?iA? kalbomis. Daugelis tA? knygA? nAi??ra iA?verstos iA? anglA? kalbos.

Ai??i literatAi??ra tik dar labiau sustiprino mano nuostatas. Manau, kiekvienas A?mogus, jei nors kiek A?siklauso A? tylA? savo sAi??A?inAi??s balsAi??, puikiai skiria, kas yra moralu, o kas ai??i?? amoralu.

Kaip Lietuva tau atrodo dabar, kai A?velgi iA? pasaulinAi??s perspektyvos? EkonomiA?kai, politiA?kai, kultAi??riA?kai?

NegalAi??A?iau sprAi??sti apie Lietuvos situacijAi?? kuriuo nors vienu aspektu, nes esu atitolusi nuo jos kasdienybAi??s. Manau, esama specifiniA? problemA?, bet yra ir ta pati problematika kaip visame pasaulyje. IA? tolo man susidarAi??s, matyt, idealizuotas gimtinAi??s A?vaizdis. KeletAi?? dienA? pabuvusi Lietuvoje, pastebiu, kad ir pas mus apstu korupcijos, kad politikai galvoja ne apie A?alies reikalus, o tik apie savo ir partijos, kuriai priklauso, finansinAi?? naudAi??. A?monAi??s per rinkimus atiduoda balsus uA? graA?ius A?odA?ius arba uA? niekingas dovanAi??les. Bet negerai bAi??tA?, jei viskAi?? pernelyg apibendrintume, nes visur ir visada yra puikiA?, visuomenei atsidavusiA? A?moniA?.

Kaip manai, ar Lietuva turAi??tA? remtis lietuvybe, tautine valstybe, ar Tau artimesnis globalus poA?iAi??ris, iA?keliantis Europos Sajungos vertybes, tokias kaip pilietinAi?? visuomenAi??, A?mogaus ar maA?umA? teisAi??s? Kadaise buvai kalbinama balotiruotis A? Lietuvos Prezidentus. Ko bAi??tum siekusi, ar dabar poA?iAi??ris pasikeitAi???

Neturiu jokiA? iliuzijA?: A?iandieninAi?? pasaulio raida glaudA?iai susijusi su globalizacija. Mano nuomonAi?? tokia: jei A?monAi??s visame pasaulyje sugebAi??tA? A?velgti aukA?A?iau uA? bet kokius religinius, kultAi??rinius, tautinius ar odos spalvos skirtumus, A?emAi??je nebAi??tA? vietos karams. Kas turi interesAi?? iA?laikyti tautiA?kumAi??, tegu tuo uA?siima, kieno interesai kitokie, tegu siekia savo tikslA?. Manau, A?monijai derAi??tA? labiau globalizuotis gerAi??ja to A?odA?io prasme, t.Ai??y. moraliai ir dvasiA?kai. Verslas, politika turAi??tA? bAi??ti nepriekaiA?tingai moralAi??s. Ai?? nacionalumAi?? pernelyg sutelktas mAi??stymas gali bAi??ti per daug varA?antis. AA? esu pasaulio pilietAi??, gimusi, uA?augusi Lietuvoje ir mylinti savo TAi??vynAi??.

Kai man buvo pasiAi??lyta kandiduoti A? Prezidentus, iA?kart suvokiau, kad, nepaisant vienos ar kitos galbAi??t graA?ios idAi??jos, neturiu tam reikiamos kompetencijos, ypaA? ekonomikos srityje, o tai, mano manymu, yra nepaprastai svarbu.

Tavo darbai suplanuoti daugeliui metA? A? priekA?, esi labai uA?imta. Vis dAi??lto kAi?? veiki laisvalaikiu? Per spaudos konferencijAi?? sakei, kad vienas didA?iausiA? malonumA? ai??i?? apsilankyti gerame restoraneai??i??

Mano laisvalaikis yra toks pat kaip ir darbas. MAi??gstu skaityti, kartais per TV paA?iAi??riu kokiAi?? nors informatyviAi?? laidAi??. Internete galima skaityti ir A?iAi??rAi??ti A?vairiausius video kad ir visAi?? dienAi??.

Pati beveik nemoku gaminti, bet galAi??A?iau bAi??ti gourmet restoranA? tikrintoja. Esu labai iA?lepinta gero maisto. Namuose Miunchene (gaila, ten bAi??nu labai trumpai) visada pavyksta kiek suliesAi??ti, nes pati iA?verdu kokiA? nors darA?oviA?, orkaitAi??je iA?kepu A?uvA? ar mAi??sos ant grilio. Tada valgau nedaug. Restoranuose daA?nai esu sugundoma ragauti A?vairiA? patiekalA? ir persivalgau. Paprastai A?vairiose A?alyse A?inau restoranus, kuriuose vertAi??tA? apsilankyti ir ko norAi??A?iau paskanauti. JaponA? patiekalais galAi??A?iau mAi??gautis kasdien. TaA?iau dAi??l higieniniA? sumetimA? neberizikuoju uA?sisakyti suA?io bet kur. TodAi??l labai laukiu bAi??simos kelionAi??s A? JaponijAi??, ten kasdien valgysiu vien suA?ius, dumblius ir kitus japoniA?kus patiekalus.

Tavo karjera ai??i?? pavyzdys, kaip A?kAi??nyti svajones. KAi?? galAi??tum patarti jauniems A?monAi??ms, kad jie atrastA? savo keliAi??? Ko reikia, kokiA? asmeniniA? savybiA?? O gal tiki lemtimi, talentu?

Lemtimi netikiu. Mes patys savo nusistatymu, svajonAi??mis, studijomis ir nuoseklumu kuriame savo ateitA?. Kiekvienas turi kokA? nors talentAi??. Kad jA? paA?intum, reikia A?siklausyti A? save. Manau, niekas nesuklys, jei imsis to, kam jauA?ia tikrAi?? aistrAi??. Net ir paprastas darbas, atliktas su meile, gali suteikti didelA? pasitenkinimAi?? ir atneA?ti didelAi?? naudAi?? visuomenei. Be jokiA? garantijA?, ar pavyks, aA? paprasA?iausiai nuosekliai Ai??jau savo keliu, pasikliaudama protu ir A?irdimi. PamaA?u ai??zkrapA?A?iausiai???, kol atkasiau savo lobA?, o dabar galiu dA?iaugtis kryptingo ir A?velnaus savo uA?sispyrimo vaisiais. Jeigu bAi??A?iau klausiusi tA?, kurie sakAi??, kad dainininkAi??s iA? manAi??s nebus, kas bAi??A?iau dabar? Kaip sakoma, juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. Kai pagalvoju apie tuos prastus pranaA?us, kurie A?aipAi??si iA? manAi??s, dabar norisi tik nusijuokti.

Nors kartais bAi??na labai nelengva, nereikia pasiduoti aplinkiniA? A?takai, A?nekoms ir pesimizmui. Reikia stengtis atskirti gerAi??, reikalingAi?? informacijAi??, kuri padAi??tA? tobulAi??ti. Reikia susimAi??styti ir apie neteisingAi?? ar A?eidA?ianA?iAi?? kritikAi??. Tai yra tarsi vertybiA? patikrinimas. Kritikai daA?nai kritikuoja nenusimanydami arba paveikti bala A?ino kokiA? veiksniA?. Reikia sugebAi??ti atskirti pelus nuo grAi??dA?. Kol pats A?inai, ko trokA?ti ir ko sieki, gal geriau nAi?? neskaityti tA? kritikA? pranaA?avimA?.

Linkiu visiems pasitikAi??ti savo intuicija, puoselAi??ti profesinAi?? aistrAi??, talentAi?? ir paA?ias drAi??siausias svajones, nepasiduodant abejonAi??ms. Nereikia dairytis A? kitus, geriausia yra susitelkti A? save. PatarA?iau atsikratyti bet kokiA? nuodingA? emocijA? ai??i?? pavydo, baimAi??s, pykA?io ir pan. Viskas, kAi?? darome, turi bAi??ti visA? labui.

DAi??koju uA? pokalbA?.