JogailaiA?iA? giminAi??s valdovA? A?amA?inimas lotyniA?kuose XVIai??i??XVIIai???a. LDK tekstuose: literatAi??riniA? portretA? emblemika

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Istorija
AUTORIUS: Eugenija UlA?inaitAi??
DATA: 2012-10

JogailaiA?iA? giminAi??s valdovA? A?amA?inimas lotyniA?kuose XVIai??i??XVIIai???a. LDK tekstuose: literatAi??riniA? portretA? emblemika

Eugenija UlA?inaitAi??

2012 m. sukanka 450 metA? nuo 1562 m. spalio 4 d. Vilniuje A?vykusiA? Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didA?iojo kunigaikA?A?io A?ygimanto Augusto sesers Kotrynos JogailaitAi??s ir Suomijos kunigaikA?A?io Jono Vazos vedybA?. Ai??ios jungtuvAi??s, A?vykusios Vilniaus katedroje ir iA?kilmingai A?vAi??stos Lietuvos didA?iA?jA? kunigaikA?A?iA? rAi??muose Vilniaus A?emutinAi??je pilyje, tarsi A?kAi??nijo dviejA? dinastijA? ai??i?? JogailaiA?iA? ir VazA? ai??i?? giminystAi?? bei sAi??jungAi?? ne tik sunkiame Livonijos kare (1558ai??i??1584), bet ir po 16 metA? A?vykusA? monarcho valdA?ios AbiejA? TautA? Respublikoje perdavimAi?? VazA? dinastijos atstovams ai??i?? A?ygimantui Vazai (1587ai??i??1632), o vAi??liau ai??i?? Vladislovui Vazai(1632ai??i??1648) ir Jonui Kazimierui Vazai (1648ai??i??1668). PaA?ymint A?iAi?? datAi??, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos didA?iosios kunigaikA?tystAi??s ValdovA? rAi??muose spalio 4ai??i??5 d. surengta tarptautinAi?? mokslinAi?? konferencija ai??zLietuvaai??i??Lenkijaai??i??Ai??vedija: Europos dinastinAi??s jungtys ir istoriniai-kultAi??riniai ryA?iaiai???.

SiAi??lome prof. E. UlA?inaitAi??s tekstAi??, parengtAi?? konferencijoje skaityto praneA?imo pagrindu.

ApA?velgti visus JogailaiA?iA? giminAi??s valdovA? valdymo ir asmeninio gyvenimo aspektus, uA?fiksuotus literatAi??riniuose XVIai??i??XVIIai???a. LDK tekstuose, nepakaktA? ne tik vieno praneA?imo, bet ir viso konferencijai skirto laiko. TokiA? tekstA? galAi??tA? bAi??ti apie kelis A?imtus. AA? pasirinkau vienAi?? XVIIai???a. kAi??rinA?, per kurA? norAi??A?iau parodyti, kaip formavosi JogailaiA?iA? giminAi??s valdovA? literatAi??riniA? portretA? vaizdavimo tradicija, kuri savo ruoA?tu veikAi?? ikonografiniA? portretA? emblemikAi??. KAi??rinys vadinasi: ai??zAi??viesiausiA? JogailaiA?iA? giminAi??s karaliA? amA?inumas, Vladislovo IV [asmenyje] pasauliui parodytas ir tam paA?iam A?viesiausiam ir nenugalimiausiam lenkA? ir A?vedA? karaliui, kai A? VilniA?, Lietuvos sostinAi??, kartu su A?viesiausiAi??ja karaliene Cecilija Renata austrijiete atvyko, laimingos JAi??zaus Draugijos Vilniaus akademijos deramo nuolankumo A?enklan dedikuotasai???1. IA?leistas Vilniuje, Akademijos spaustuvAi??je, 1639ai???metais. KAi??rinys anoniminis, kaip ir daugelis jAi??zuitA? leidiniA?, nors Vilniaus universiteto bibliotekos egzemplioriuje yra rankraA?tinis A?raA?as, kaip autoriA? nurodantis TomAi?? PoA?eckA? (ai??zAutor R.ai???P.ai???Thomas Porzecki S.ai???J.ai???). Tomas PoA?eckis (1609ai??i??1657), lietuvis, jAi??zuitas, iA? tikrA?jA? dAi??stAi?? Vilniaus universitete retorikAi??, filosofijAi??, teologijAi??, yra paraA?Ai??s panegiriniA?, teologiniA? veikalA?, bet ar jis tikrai paraA?Ai?? A?A? kAi??rinA?, pasakyti negalime ir A? autorystAi??s problemAi?? nesigilinsime. Mums svarbesnAi?? yra kAi??rinio ai??zAeternitasai??? struktAi??ra ir jame publikuotA? tekstA? A?anriniai ypatumai. KAi??rinio pradA?ioje A?dAi??ta prozinAi?? dedikacija Vladislovui Vazai, pasiraA?yta kolektyviniu Vilniaus JAi??zaus Draugijos Akademijos, t.ai???y. Universiteto, vardu. Joje tvirtinama, jog Vladislovo asmenyje yra A?sikAi??nijusios svarbiausios ir geriausios JogailaiA?iA? giminAi??s savybAi??s: ai??zGyvena tavyje Jogailos herakliA?kas stiprumas, nenugalAi??ta Vladislovo VarnieA?io dvasia, Alberto santAi??rumas, Aleksandro sumanumas elgesyje su pilieA?iais, A?ygimanto Pirmojo laimingumas, A?ygimanto Augusto gilus protas, skirtas valstybAi??ms valdyti, Zigmanto III [Vazos] iA? tAi??vo paveldAi??tas siekis visuotinAi??s gerovAi??s, taip pat mokslA?, talentA?, dorybiA? globa ai??i?? visa tai Tavyje viename yra iA?saugota, dAi??lei ko karalystei ir pasauliui reiA?kiame dA?iaugsmAi??ai???. Taigi iA?vardyti svarbiausi JogailaiA?iA? giminAi??s palikuonys, iA? kuriA? kiekvienam vAi??liau yra skiriami proziniai ir eiliuoti tekstai: po vienAi?? elogijAi?? ir odAi??, paraA?ytAi?? sapfine strofa. IA? viso tokiu bAi??du A?amA?inta 11 herojA?: Vladislovas Jogaila (apie 1351ai??i??1434), jo sAi??nAi??s: Vladislovas Jogailaitis Varnietis (1424ai??i??1444), Kazimieras Jogailaitis (1427ai??i??1492), tada A?io sAi??nAi??s: Vladislovas (1456ai??i??1516), Kazimieras (1458ai??i??1484), Jonas Albertas (1459ai??i??1501), Aleksandras (1461ai??i??1506), A?ygimantas Pirmasis (1467ai??i??1548), jo sAi??nus A?ygimantas Augustas (1520ai??i??1572), ir pagaliau JogailaiA?iA? giminAi??s kamienAi?? papildA?iusi VazA? giminAi??s A?aka: Zigmantas III Vaza (1566ai??i??1632), Ai??vedijos karaliaus Jono III Vazos ir Kotrynos JogailaitAi??s sAi??nus, ir pastarojo sAi??nus Vladislovas IV Vaza (1595ai??i??1648), tuometinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikA?tis (1632ai??i??1648). Kaip minAi??jome, kiekvienam ai??zherojuiai??? skirtas vienas elogijas ir viena odAi??. Elogijas ai??i?? itin populiarus A?anras Baroko epochoje, kilAi??s iA? antkapinio A?raA?o, taA?iau vAi??liau jo paskirtis plAi??tAi??si, jis Ai??mAi?? reikA?ti padAi??kAi??, pagyrimAi??, paA?lovinimAi??, skirtAi?? tiek gyvam, tiek mirusiam asmeniui, ar net kokiam reikA?mingam A?vykiui paminAi??ti. Tai prozinis tekstas, sukonstruotas ritminiu intonaciniu pagrindu. Labai svarbi elogijo grafinAi?? forma: tai nevienodo ilgio eilutAi??s, tarsi suvertos ant vertikalios centrinAi??s aA?ies. ElogijA? stilius yra sentenciA?kas, atitinkantis barokinio ai??zkonceptoai??? ai??i?? imlios minties ir glausto stiliaus ai??i?? vienovAi??. Panegirinis stiliaus pakylAi??tumas elogijuje dera su realiA? faktA? bei tikrA? A?vykiA? apraA?ymais, todAi??l tai yra svarbi medA?iaga biografistikos tyrAi??jams, istorikams. Vis dAi??lto bAi??tina paA?ymAi??ti, kad elogijas nAi??ra herojaus biografijos atitikmuo: daugelis faktA? yra pateikiami pasirinktinai, iA?ryA?kinant tai, kas teksto autoriui atrodAi?? svarbiausia. TAi?? subjektyvA? pasirinkimAi?? akivaizdA?iai parodo eiliuotos odAi??s, kurios atitinka pilnos trinarAi??s emblemos pirmAi??jAi?? dalA?, vadinamAi??jAi?? inskripcijAi?? arba lemAi??: glaustAi??, sentenciA?kAi?? apibrAi??A?imAi??, nusakantA?, ai??zkas yra kasai???. PaA?iAi??rAi??kime, kaip tai atrodo mAi??sA? aptariamajame kAi??rinyje. Ai??tai Vladislovo Jogailos elogijuje apraA?omi jo darbai ir A?ygiai, tarp kuriA? svarbiausiais laikoma tai, kad sujungAi?? (copulavit) LietuvAi?? su Lenkija (turima galvoje 1385ai???m. KrAi??vos sutartis), kad apsikrikA?tijo ir apkrikA?tijo lietuvius (legis christianae in comitiis Vilnensibus civibus imperator), kad paliko daug A?ymiA? palikuoniA?, todAi??l teisAi??tai gali vadintis ai??ztAi??vynAi??s tAi??vuai??? (pater patriae). OdAi??s inskripcijoje pabrAi??A?iamas jo vaidmuo dAi??l pergalAi??s prieA? kryA?iuoA?ius A?algirio mAi??A?yje. A?ia pat paminimas ir jo brolis (iA? tiesA? ai??i?? pusbrolis) Aleksandras Vytautas, ir kryA?iuoA?iA? magistro jiems paniekinamai atsiA?sti du kalavijai. Taigi Jogaila A?iame kAi??rinyje neturi kokio nors vienintelio iA?skirtinio bruoA?o: galAi??tume jA? vadinti ir ai??zpamaldA?iuojuai???, kaip jis vadinamas daugelyje LDK tekstA?, ir ai??zkaringuojuai???, ir ai??znarsiuojuai???. KryA?iuoA?iA? kalavijai vadinami ai??zmoteriA?kaisai???, nes jie papuoA?ti auksu ir brangakmeniais, o Jogailos kalavijas ai??i??Ai?? plieninis, jis sminga prieA?ams A? gerkles ir jA? sielas siunA?ia A? TartarAi??. A?ymiai vientisesnis Vladislovo JogailaiA?io literatAi??rinis portretas. DvideA?imtmetis jaunuolis, A?uvAi??s mAi??A?yje su turkais prie Varnos, amA?iams gavo ai??zVarnieA?ioai??? (Varnensis) vardAi??. Tai vienintelAi?? ir pastovi jo emblema. Jam skirtoje odAi??je, pavadintoje ai??zVladislovo III, prie Varnos A?uvusio, kilni dvasiaai???, sakoma:

Jis gyvens ir bus nemirtingas amA?iais, Jo A?lovAi?? pranoks kiparisAi?? A?aliAi??, UA? metalAi?? ji bus daugkart stipresnAi??, Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Metai nelies jos.

Ai??domus yra Kazimiero JogailaiA?io, valdA?iusio net 52 metus, daug nuveikusio Lenkijos ir Lietuvos kariniA? ir diplomatiniA? A?vykiA? kontekste (ir, anot kai kuriA? istorikA?, ai??zpernelyg maA?ai A?inomo Lietuvojeai???2), pristatymas. Elogijuje iA?vardytAi?? gausybAi?? jo nuopelnA? odAi??je apibendrina trumpa inskripcija: ai??zTurkA? imperatoriA? SachmetAi?? ir Danijos karaliA? KarolA?, maldaujanA?ius pabAi??gAi??lius, priAi??mAi??ai??? (Sachmetem Turcarum Imperatorem et Carolum Daniae Regem, supplices profugos suscipit). Kazimieras Jogailaitis iA? tiesA? priAi??mAi?? ir Vilniuje internavo 1455ai???m. Krymo chano ChadA?i-GirAi??jaus sumuA?tAi?? chanAi?? Said-AchmatAi??, kuris po poros metA? iA? Lietuvos pabAi??go3. Jis taip pat suteikAi?? prieglobstA? nuo ValstieA?iA? sukilimo A? GdanskAi?? pabAi??gusiam Danijos karaliui Karoliui. Bet ar tai tikrai svarbiausi Kazimiero JogailaiA?io, kartais vadinamo Kazimieru DidA?iuoju, nuopelnai? KodAi??l iA?skirti bAi??tent A?ie ai??zdarbaiai???, galAi??tA? pasakyti nebent pats kAi??rinio autorius. GalbAi??t taip norAi??ta pabrAi??A?ti santykiA? su totoriais svarbAi?? ir ambivalentiA?kumAi?? Lietuvos politikoje. NetikAi??tas atrodo antrojo Kazimiero JogailaiA?io sAi??naus A?v. Kazimiero literatAi??rinis portretas. Elogijas pradedamas nuo to, kad jis buvo pakviestas uA?imti Vengrijos sostAi??, taA?iau atsisakAi??, paniekinAi??s ai??zkarAi??nos auksAi??ai???, ir nusiA?eminusiAi?? sielAi?? paskyrAi?? dangui. Pasakojama apie jo pamaldumAi??: A?veikAi??s baimAi??, net ir naktA? ateidavAi??s melstis prie baA?nyA?ios durA?, nes jo karaliA?ka siela verA?Ai??si A? dangiA?kA? dalykA? apmAi??stymus. IA? tAi??vo iA?praA?Ai??, kad bAi??tA? suvarA?ytos schizmatikA?, t.ai???y. staA?iatikiA?, teisAi??s, kad jA? tikAi??jimas pamaA?u sunyktA?. DAi??l ligos buvo verA?iamas vesti, taA?iau atsisakAi?? prarasti skaistybAi??. Daug padAi??jo po mirties A? jA? besikreipiantiems: pvz., padAi??jo Lietuvos kariuomenei pereiti per patvinusiAi?? Dauguvos upAi?? (1516ai???m. mAi??A?yje prie Polocko) ir laimAi??ti pergalAi??. Visi A?ie elogijuje iA?vardyti faktai A?inomi iA? P.ai???Skargos ai??zAi??ventA?jA? gyvenimA?ai??? (Ai??ywoty Ai??wiAi??tych, 1610) ir kitA? A?altiniA?, taA?iau odAi??s inskripcijoje svarbiausiu Kazimiero nuopelnu laikoma tai, kad buvo pakviestas valdyti Vengrijos, t.ai???y. pabrAi??A?iamas ne ai??zA?ventumoai???, o ai??zvaldA?iosai??? aspektas. Jonas Albertas, treA?iasis Kazimiero JogailaiA?io sAi??nus, Lenkijos karalius (1492ai??i??1501), apibAi??dinamas kaip ai??zskitA? nugalAi??tojasai??? (Irrumpentes Scythas <...> profligavit). Aleksandro, ketvirtojo Kazimiero JogailaiA?io sAi??naus, Lietuvos DK (1492ai??i??1506) ir Lenkijos karaliaus (1501ai??i??1506) elogijuje pabrAi??A?iamas jo dosnumas (munificentia), kurA? esAi?? iA?kelia visi metraA?A?iai. Primenami jo nuopelnai kovose su skitais. Kaip A?inia, paskutinis Aleksandro mAi??A?is su totoriais prie Klecko A?vyko 1506ai???m. rugpjAi??A?io 5ai???d., kuriame jis jau nebedalyvavo, nes buvo iA?tiktas paralyA?iaus. Vyriausiuoju kariuomenAi??s vadu paskyrAi??s StanislovAi?? KiA?kAi??, karalius vyksta A? VilniA? ir A?ia mirA?ta, vos gavAi??s A?iniAi?? apie pergalAi??. TodAi??l odAi??s inskripcijoje raA?oma: ai??zBAi??damas prie mirties grA?A?ta, suA?inojAi??s apie pergalAi?? prieA? skitusai??? (Morti proximus de Victoria ex Scythis certior redditur). Palaidotas, kaip A?inome, Vilniaus arkikatedroje, kaip ir jo brolis A?v. Kazimieras. Emocingai A?io valdovo mirtA? apraA?o A.ai???VijAi??kas-KojalaviA?ius, pateikdamas jo fiziniA? ir dvasiniA? savybiA? charakteristikAi??: ,,Kai A?inia apie A?iAi?? pergalAi?? pasiekAi?? VilniA?, karalius Aleksandras jau buvo beveik be A?ado. ApsipylAi??s aA?aromis, pakAi??lAi?? akis bei rankas A? dangA? ir padAi??kojo aukA?A?iausiajam uA? sAi??kmAi??, kurios sulaukAi?? valstybAi??. Po to, pralinksmAi??jusiu veidu, nuA?vitusiomis akimis, pasigrAi??A?Ai??s A? aplinkui stovinA?ius, be A?odA?iA?, nes negalAi??jo kalbAi??ti, kiekvienam paspaudAi?? rankAi??, nelyginant atsisveikindamas su gyvaisiais, ir, A?itaip parodAi??s artimiesiems meilumAi??, pasitraukAi?? iA? gyvenimo.ai??? 4 Ai??domiai sukomponuotas paskutiniajam Kazimiero JogailaiA?io sAi??nui A?ygimantui skirtas elogijas. Jame sakoma: ai??zTriumfais [AleksandrAi??] DidA?jA?, protingumu UliksAi?? virA?ijo. PergalAi??mis prie Heraklio, amA?iumi prie Nestoro priartAi??jo. SkitA?, ValachA?, MaskvAi??nA?, PrAi??sA? nugalAi??tojas. Ko jo broliams likimas nedavAi?? ar atAi??mAi??, tai jo A?lovei iA?saugojo.ai??? Ir pabaigoje: ai??zLaimingas, paAi??mAi??s A? A?monas BonAi??, dar laimingesnis dAi??l sAi??naus A?ygimanto, o laimingiausias dAi??l dukters, kurios dAi??ka JogailaiA?iai buvo iA?saugoti.ai??? IA? tiesA?, A?ygimanto Senojo dukra Kotryna, iA?tekAi??jusi uA? Ai??vedijos karaliaus Jono III Vazos, sujungAi?? JogailaiA?iA? ir VazA? gimines. OdAi??s inskripcijoje svarbiausiu A?ygimanto Senojo nuopelnu laikoma tai, kad ai??zPrAi??sijAi?? feodo teise padarAi?? Lenkijos provincijaai??? (Prussiam Feudi nomine Poloniae Provinciam facit). Turimas galvoje faktas, kad Albrechtas Brandenburgietis leno teisAi??mis prisijungAi?? prie Lenkijos KaralystAi??s ir tapo pirmuoju pasaulietiniu PrAi??sijos kunigaikA?A?iu5. A?ygimanto Augusto elogijuje pabrAi??A?iama tai, kad dar deA?imtmetA? tAi??vas padarAi?? jA? savo valdA?ios bendrininkAi??, aukA?tinami jo kariniai nuopelnai (ai??zVisuose mAi??A?iuose maskvAi??nA? nugalAi??tojasai???), A?statymA? vykdymas, taA?iau labiausiai Unijos tarp Lenkijos ir Lietuvos sudarymas: ai??zDviejA? tautA? Unijai, kurios pagrindus Prosenelis padAi??jo, Senelis su dAi??dAi??mis ir TAi??vu pirmyn pastAi??mAi??jo, jis vainikAi?? uA?dAi??jo.ai??? OdAi??s inskripcija lakoniA?ka: ai??zMaskvAi??nA? sutramdytojasai??? (Moschorum domitor). Zigmanto Vazos elogijuje iA?vardyti visi svarbiausi jo biografijos faktai, dramatiA?ki kovAi??s dAi??l valdA?ios tarp tAi??vo ir dAi??dAi??s Ai??vedijoje epizodai, taA?iau plaA?iausiai aptartas faktas, jog tapAi??s Lenkijos karaliumi ir vedAi??s Austrijos kunigaikA?tytAi??, jis sujungAi?? Lenkijos, Ai??vedijos ir Austrijos valstybes, A?gijo didelAi??s galios, nugalAi??jo maskvAi??nus ir turkus ir ai??zEuropAi?? iA? didelAi??s baimAi??s iA?vadavoai??? (Grandi Europam metu liberavit). OdAi??s inskripcija trumpa: ai??zZigmanto TreA?iojo A?lovAi?? amA?inaai??? (Sigismundi Tertii gloria superstes). Ir pagaliau Vladislovo Vazos elogijas, kuriame vAi??l akcentuojamos karinAi??s pergalAi??s prieA? maskvAi??nus, o ypaA? vedybos su Austrijos kunigaikA?tyte Cecilija Renata, kuriAi?? teksto autorius siAi??lo sveikinti kaip ai??zkaraliA? motinAi??ai??? (regum matrem). OdAi??s inskripcijoje Vladislovas Vaza A?vardytas kaip ai??zTurkiA?kasis ir MaskvietiA?kasai??? (Turcicus. Moscoviticus), t.ai???y. kaip turkA? ir maskvAi??nA? nugalAi??tojas. Taigi galime konstatuoti, kad aptartuose tekstuose tarsi nepasakyta ko nors neA?inomo, naujo, netikAi??to: daugelis faktA? minimi ir kituose istoriniuose bei literatAi??riniuose A?altiniuose. TaA?iau vis dAi??lto A? porAi?? dalykA? norAi??A?iau atkreipti dAi??mesA?. Tuos tekstus raA?Ai?? ne kokie nors profesionalAi??s istorikai ir poetai. DaA?niausiai tai buvo retorikos profesoriA? ar A?ios aukA?A?iausios humanitariniA? mokslA? klasAi??s studentA? kAi??ryba. Istorija, kaip atskira disciplina, jAi??zuitA? kolegijose iki XVIIIai???a. nebuvo dAi??stoma. Taigi kyla klausimas, iA? kur ir kaip literatAi??rinius tekstus raA?iusieji susirinkdavo tokiAi?? tiksliAi?? informacijAi?? apie konkreA?ius istorinius A?vykius ir jA? herojus, kuo remdamiesi pateikdavo tA? A?vykiA? vertinimus. Be abejo, galima manyti, kad jie A?inojo J.ai???DlugoA?o, M. Kromerio, A. Gvagninio istorinius veikalus ar M.ai???Strijkovskio ai??zKronikAi??ai??? (1582), be to, buvo raA?omos A?vairios valdovA? giminiA? genealogijos, istoriniai kompendiumai, kronikos (A. VijAi??ko-KojalaviA?iaus ai??zLietuvos istorijaai??? buvo iA?leista tik 1650, 1669 m.). NemaA?ai pasaulio ir gimtosios istorijos A?iniA? studentai gaudavo per retorikos paskaitas. Retorikos dalA? eruditiones galima vadinti ai??zbendrojo lavinimo programaai???, kurioje buvo suteikiama A?vairiausiA? A?iniA? apie valstybiA? atsiradimAi??, valdymo formas, A?ymius praeities ir dabarties herojus, taip pat analizuojami naujausi politiniai A?vykiai. IstorinAi?? savimonAi?? ugdAi?? ir mokyklinis jAi??zuitA? teatras, kuriame buvo vaidinama nemaA?ai istoriniais siuA?etais paremtA? dramA?, tarp jA? ir Lietuvos istorijos tema. Mokyklinis teatras stengAi??si paA?ymAi??ti ir pavieA?inti kiekvienAi?? reikA?mingesnA? istorinA? A?vykA?, mAi??A?A?, pergalAi??. PavyzdA?iui, 1582 m. sausio 15 d. Stepono Batoro taikos sutartis su Maskvos kunigaikA?tyste, uA?baigusi 20 metA? trukusA? Livonijos karAi??, buvo A?prasminta Kasparo Pentkovskio dramoje-dialoge ai??zApie taikAi??ai??? (De pace), kuri tA? paA?iA? metA? vasario mAi??n. Vilniaus katedroje buvo parodyta vilnieA?iams, dalyvaujant paA?iam karaliui. 1605 m. spalio mAi??n. Jono Karolio ChodkeviA?iaus pergalAi??, pasiektAi?? prieA? KarolA? SudermanietA? prie Salaspilio, A?amA?ino Laurencijaus Bojerio poema ai??zKarolomachijaai??? (1606), dedikuota karalaiA?iui Vladislovui Vazai, o jos pagrindu Vilniuje buvo parodytas vaidinimas ir taip pasveikintas iA? mAi??A?io grA?A?Ai??s J. K. ChodkeviA?ius. 1623 m. KaliA?e buvo parodyta drama 1514 m. pergalei prie OrA?os paA?ymAi??ti ai??zZygmunt III krA?l polskiai???. TokiA? pavyzdA?iA? bAi??tA? galima pateikti ir daugiau. Kitas klausimas, kaip buvo daroma faktA? atranka, kaip kuriama emblemos inskripcija, pateikiami vienokie ar kitokie apibrAi??A?imai. Akivaizdu, kad nebuvo kokio nors vieno modelio, tarsi ai??zmatricosai???, pagal kuriAi?? bAi??tA? kuriami tiek literatAi??riniai, tiek ikonografiniai valdovA? portretai. Daugeliu atvejA? tai priklausAi?? nuo autoriaus iA?silavinimo, jo tikslA?, kAi??rinio paskirties. Baigdama norAi??A?iau pateikti palyginimAi??, kaip tie patys valdovai apibAi??dinami 1589ai???m. iA?leistuose ai??zSveikinimuose Zigmantui Vazaiai??? (Gratulationes Sigismundo III)6. Valdovas buvo sutiktas ir sveikinamas A?emutinAi??je pilyje, A?ia kabojo visA? JogailaiA?iA? giminAi??s valdovA? pieA?ti atvaizdai su literatAi??rinAi??mis emblemomis ir epigramomis. Ai??tai kaip jie yra apibAi??dinami: Vladislovas Jogaila ai??i?? ai??zpamaldusisai??? (religiosissimus), Vladislovas Jogailaitis Varnietis ai??i??Ai?? ai??zkaringasisai??? (bellicosissimus), Kazimieras Jogailaitis ai??i?? ai??ztaikusisai??? (pacis studiosissimus), Kazimiero JogailaiA?io pirmasis sAi??nus Vladislovas ai??i?? ai??zA?ekijos ir Vengrijos maloniausias karaliusai??? (Rex Bohemiae et Ungariae placidissimus). Antrasis sAi??nus Kazimieras apibAi??dinamas kaip ai??zA?venA?iausias Lietuvos kunigaikA?tisai??? (Dux Lituaniae sanctissimus), Jonas Albertas vadinamas ai??znarsiuojuai??? (animosissimus), Aleksandras ai??i??Ai?? ai??zdosniuojuai??? (liberalissimus), A?ygimantas I ai??i??Ai?? ai??zteisinguojuai??? (iustissimus), A?ygimantas II [Augustas] ai??i?? ai??ziA?mintinguojuai??? (prudentissimus), Zigmantas III [Vaza] laikomas ai??ztAi??vynAi??s viltimiai??? (spes patriae). Spalvingus A?iA? valdovA? apraA?ymus galime rasti A.ai???VijAi??ko-KojalaviA?iaus ai??zLietuvos istorijojeai??? ir kituose XVIai??i??XVIIai???a. istoriniuose A?altiniuose. Tai lAi??mAi?? ir ikonografinAi?? LDK valdovA? portretA? A?vairovAi??, taA?iau A?i tema telieka menotyrininkams ir vaizdinAi??s emblemikos tyrAi??jams.

1 Aeternitas Serenissimorum stirpis Jagellonicae Regum in Vladislao IV orbi expressa <...> Ab Alma Academia Vilnensi Societatis Jesu, in debitae subiectioni testificationem dedicata. ai??i??Ai?? Vilnae, typis Academicis, 1639. 2 Kiaupa Z., KiaupienAi?? J., KunceviA?ius A. Lietuvos istorija iki 1795ai???metA?. ai??i?? Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1995, p.ai???244. 3 Dundulis B. Lietuvos uA?sienio politika XVIai???a. ai??i??Ai?? Vilnius: Mintis, 1971, p.ai???83. 4 VijAi??kas-KojalaviA?ius A. Lietuvos istorija. ai??i??Ai?? Vilnius: Vaga, 1988, p.ai???591ai??i??592. 5 LukA?aitAi?? I. Reformacija Lietuvos DidA?iojoje KunigaikA?tystAi??je ir MaA?ojoje Lietuvoje. XVIai???a. treA?ias deA?imtmetis ai??i??Ai?? XVIIai???a. pirmas deA?imtmetis. ai??i?? Vilnius: Baltos lankos, 1999, p.ai???86. 6 A?r. in: KalbA? varA?ybos (Certamen linguarum). Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s valdovA? ir didikA? sveikinimai. ParengAi??, iA? lotynA? kalbos iA?vertAi??, A?vadAi?? ir komentarus paraA?Ai?? Eugenija UlA?inaitAi??. ai??i?? Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s valdovA? rAi??mai, 2010, p.ai???126ai??i??143.