Europos kultAi??ros vizijos 2020-iesiems: dalyviA? auditorija ir ekonominAi?? nauda

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: KultAi??ra Europos SAi??jungoje
AUTORIUS: Viktorija RusinaitAi??

DATA: 2012-11

Europos kultAi??ros vizijos 2020-iesiems: dalyviA? auditorija ir ekonominAi?? nauda

Viktorija RusinaitAi??

Kas kultAi??ros sektoriuje A?domu ir reikA?minga A?monAi??ms? KodAi??l jie renkasi vienus renginius ir aplenkia kitus? Ai??ie klausimai buvo vieni svarbiausiA?, rengiant naujas Europos Komisijos kultAi??ros politikos gaires. BAi??tent tuos kultAi??ros projektus, kurie remsis A?iomis gairAi??mis, Europos SAi??junga finansuos 2014ai??i??2020 metais.

Nuo 2014 m. siAi??loma dabar veikianA?iAi?? Europos SAi??jungos kultAi??ros politikos programAi?? ai??zKultAi??ra 2007ai??i??2013ai???Ai??pakeisti programa ai??zKAi??rybiA?ka Europa 2014ai??i??2020ai???. EK KultAi??ros programos ir veiklA? sektoriaus vadovAi??s Ann Branch teigimu, svarbiausi A?ios programos tikslai Ai??ai??i?? skatinti kultAi??rA? A?vairovAi?? ir dialogAi??, didinti kultAi??ros ir kAi??rybinio sektoriaus konkurencingumAi??. KultAi??ros sektoriuje maA?iau dAi??mesio negu iki A?iol bus skiriama bendrai europinei tapatybei, daugiau ai??i??Ai??rinkos poreikiA? analizei, iA?bandant naujas finansavimo galimybes.

Taigi A? kompleksinAi?? kultAi??ros sritA?, apimanA?iAi?? politinius, ekonominius, socialinius aspektus, 2014ai??i??2020 m. bus siAi??loma paA?velgti per rinkos analizAi??s prizmAi??. TodAi??l formuojant naujAi?? programAi?? atsigrAi??A?iama A? auditorijas, kurioms ir skiriama kultAi??ra.

Spalio 16-17 dienomis Briuselyje vyko tarptautinAi?? kasmetinAi?? Europos Komisijos organizuojama konferencija ai??zKultAi??ros vyksmasai???. Ai??iA? metA?Ai??temaAi??ai??zEuropos auditorijA? plAi??tra: 2020-ieji ir vAi??liauai??? buvo susieta su programos ai??zKAi??rybiA?ka Europa 2014ai??i??2020ai??? kryptimis. Konferencijoje dalyvavo ir dvi Lietuvos atstovAi??s ai??i?? ES programos ai??zKultAi??ra 2007ai??i??2013ai??? vadovAi?? Lietuvoje EglAi?? DeltuvaitAi?? ir Kauno bienalAi??s vadovAi?? Virginija VitkienAi??. Su jomis kalbamAi??s apie dabartinAi?? Europos situacijAi?? ir naujas kultAi??ros politikos kryptis, lemsianA?ias, kokie kultAi??ros projektai bus finansuojami.

Viktorija RusinaitAi??: Kaip atrodo Europa A?iandien? Su kokiomis bendromis problemomis susiduria A?vairiA? A?aliA? gyventojai? Ar gali kultAi??ra padAi??ti sprAi??sti A?ias problemas?

Virginija VitkienAi??: Devynios deA?imtosios konferencijos praneA?Ai??jA? buvo iA? dideliA? ir stabiliA? kultAi??ros sektoriaus organizacijA?. PavyzdA?iui, tokiA? kaip Europos nekomercinio kino teatrA? tinklas. Jis vienija 1300 kino teatrA?, jA? auditorija ai??i?? 80 milijonA? A?moniA?. Dauguma praneA?Ai??jA? ai??i??Ai??programos ai??zKultAi??ra 2007ai??i??2013ai???Ai??paramos gavAi??jai. DidA?ioji praneA?imA? dalis buvo apie tai, kaip A?traukti A?iAi??rovus, kai rinkoje vis didesnAi?? pasiAi??la, be to, daug kultAi??rinAi??s informacijos yra prieinama internete, todAi??l nebe taip svarbu lankyti parodas, kitus renginius.

Dar viena svarbi Europos problema yra tai, kadAi??net ir didelAi?? paramAi?? gaunanA?iA? dramos ir operos teatrA? iA?laidos didA?iulAi??s, A?i kultAi??ros dalis yra labai brangi, o tai reiA?kia, kad jAi?? vartoti gali visai maA?a visuomenAi??s dalis.

Buvo A?domu palyginti, kad mAi??sA? organizacija [Kauno bienalAi??, ai??i??Ai??V. R.] veikia visai kitaip, negu daugelis konferencijoje pristatytA? organizacijA?. Mes kitaip bendraujame su A?iAi??rovais. MinAi??toms organizacijoms ryA?ys su publika reikalingas todAi??l, kad ji tiesiogiai jas iA?laiko. Vizualinio meno projektA? dalis programoje ai??zKultAi??ra 2007ai??i??2013ai??? yra gerokai maA?esnAi??. BienalAi??s ar muziejA? lankytojai niekada neatneA?a tokios finansinAi??s grAi??A?os kaip kino A?iAi??rovai. TaA?iau apie auditorijAi?? nebuvo kalbama tik kaip apie finansinAi??s grAi??A?os neA?Ai??jAi??. Buvo diskutuojama ir apie socialinA? jos vaidmenA?.

EglAi?? DeltuvaitAi??: Taip, iA? tikrA?jA?, kalbAi??dami apie kultAi??ros sektoriaus situacijAi?? Europoje, negalime to atsieti nuo bendro ES politinio, socialinio, o ypaA? ekonominio, dabarties konteksto.Ai?? 2011Ai??m. birA?elio 29Ai??d. Europos Komisija priAi??mAi?? 2014ai??i??2020Ai??m. daugiametAi??s finansinAi??s programos pasiAi??lymAi??, numatantA? A?gyvendinti strategijAi?? ai??zEuropa 2020ai???. Tad visos mAi??sA? gyvenimo sritys, tarp jA? ir kultAi??ra, turi ieA?koti veiksmingA? bAi??dA?, kaip A?gyvendinti strategijoje numatytus tikslus. Komisijos siAi??lyme dAi??l ateities programos iA?skiriami keturi didA?iausi iA?A?Ai??kiai, su kuriais A?iandien susiduriame. Tai rinkos fragmentacija, globalizacija, perAi??jimas prie skaitmeniniA? technologijA?, duomenA? trAi??kumas ir nepakankamos privataus sektoriaus investicijos. Tai ir yra pagrindiniai uA?daviniai, bendri daugumai ES A?aliA?, juos ir bus siekiama iA?sprAi??sti ateityje. 2008Ai??m. duomenimis, kultAi??ros ir kAi??rybos sektoriai sukAi??rAi??Ai?? 4,5Ai??proc. Europos bendrojo vidaus produkto, nors juose dirbo maA?daug 3,8Ai??proc. darbo jAi??gos.[1] Ai??ie skaiA?iai rodo, kad kultAi??ra gali labai prisidAi??ti prie bendrA? problemA? sprendimo.

V. RusinaitAi??: Kokia kultAi??ros paskirtis Europos SAi??jungoje?

V. VitkienAi??: Konferencija man padarAi?? labai gerAi?? A?spAi??dA?. Europos kultAi??ros kAi??rAi??jai, kaip ir mes A?ia, Lietuvoje, tiki, kad kultAi??ra yra nepaprastai svarbus socialinis variklis. Ji gaivina ekonomikAi??, maA?ina socialinAi?? atskirtA?. Ar kultAi??ros svarbAi?? adekvaA?iai suvokia ir Europos SAi??jungos institucijos, paaiA?kAi??s po lapkriA?io 22ai??i??24 d. svarstymA?, kai Europos Parlamentas patvirtins biudA?etAi??, ai??i?? ar bus atsiA?velgta A? praA?ymAi?? padidinti kultAi??ros finansavimAi??. Programos valdytojai praA?o, kad jis bAi??tA? 37 proc. didesnis ir sudarytA? 1,8 milijardo eurA?. Pasak A?ios programos vadovAi??s Annos Branch, Europos SAi??jungos mastais tai nAi??ra didelAi?? suma.

E. DeltuvaitAi??: Ai??sigilinus A? ES mastu vartojamAi?? A?odynAi??, ryA?kAi??janA?ias tendencijas, reikia pripaA?inti, kad pastaruoju metu A? kultAi??rAi?? daA?niausiai A?velgiama per ekonomikos prizmAi??. Kita vertus, svarbu atkreipti dAi??mesA?, kad paA?ios Europos unikalumas ir stiprybAi?? yra bAi??tent kultAi??ra. Nors kartais, juokaujama, esAi?? visa Europa yra kultAi??ros paveldas, taA?iau tai aiA?kus pagrindas, kuris mus vienija. Kad ir koks sudAi??tingas, daugialypis bAi??tA? A?is klausimas, meno ir kultAi??ros paskirtis, matyt, yra atliepti nAi??dienos realijas, priimti iA?A?Ai??kius, juos sprAi??sti ir ugdyti kritinA? mAi??stymAi??.

V. RusinaitAi??: Kaip pasikeitusios kasdieninio gyvenimo, ekonominAi??s, politinAi??s sAi??lygos paveikAi?? kultAi??ros vartojimAi???

V. VitkienAi??: Daugelis kultAi??ros kAi??rAi??jA?, ypaA? teatralai, skundA?iasi, kad jA? auditorija praA?ilo tiesiogine A?io A?odA?io prasme. DidA?iausia publikos dalis ai??i?? vyresnio amA?iaus moterys, turinA?ios pakankamai pinigA? ir laiko. Vadinasi, jei teatrai orientuosis vien A? savo auditorijos poreikius, taps visiA?kai nebeA?domAi??s kitiems, pavyzdA?iui, jaunesniems A?monAi??ms. Vidurinei klasei, jaunimui teatras darosi vis sunkiau A?perkama prabanga. Apskritai kultAi??ra jau darosi tokia neprieinama, kad daugelis kultAi??ros sostiniA? stengiasi visus renginius daryti nemokamus.

E. DeltuvaitAi??: Daugelis konferencijos dalyviA? minAi??jo, kad maA?Ai??ja lankytojA?, skaitmeniniA? technologijA? plAi??tra labai pakeitAi?? A?moniA? A?proA?ius, visuomenAi?? senAi??ja, atsiradAi??s gAi??sdinantis atotrAi??kis nuo jaunosios kartos. Paradoksas, bet A?iais laikais, kai, atrodytA?, turime kaip niekada daug galimybiA? kokybiA?kai leisti laisvalaikA?, pasinerdami A? kultAi??rAi?? ir menAi??, spartAi??jantis gyvenimo tempas daugeliui iA? mAi??sA? nepalieka tam laiko, o emocinis nuovargis atima net ir norAi??. Be abejo, tai itin kompleksiA?ka problema, bet pabandysiu pateikti pavyzdA?. Rachele van Riel iA? DidA?iosios Britanijos, vadovaujanti projektui ai??zAtversta knygaai???, pasidalijo savo patirtimi. A?monAi??s, atAi??jAi?? A? bibliotekAi?? ar knygynAi??, randa daugybAi?? knygA?, kuriA? nei pavadinimai, nei autoriai jiems nieko nesako. Bendraudami su kitais, jie jauA?ia gAi??dAi?? ar net spaudimAi??, kad nAi??ra skaitAi?? tam tikrA? knygA?, kurios tarsi ai??zprivalomosai??? visiems. Tai dar labiau atgraso nuo skaitymo. Tad projekto organizatoriai nutarAi?? siAi??lyti ne knygas, o skaitymo patirtA?. Pasirodo, retas skaitytojas, ieA?kodamas knygA?, nukeliauja toliau negu ai??zJai??? raidAi??s A?ymeklis, nors jos iA?dAi??stytos nuo ai??zAai??? iki ai??zZai???. Projekto organizatoriai, pakeitAi?? bibliotekA? ir knygynA? baldus, suteikAi?? galimybAi??, kad skaitytojai patys rekomenduotA? knygas, atsisakAi?? A?anrinio knygA? rAi??A?iavimo ir pan. DidA?iausiAi?? A?spAi??dA? man padarAi?? vienos moters istorija. Paklausta, kokios knygos norAi??tA?, ji papraA?Ai?? istorijos apie kAi?? nors, kas bAi??tA? maA?iau apgailAi??tinas, negu ji pati. Manau, tai puikus pavyzdys, rodantis, kad bAi??tina keisti suvokimAi??, ko A?monAi??s ieA?ko arba ko jiems reikia tiek iA? knygA?, tiek apskritai iA? kultAi??ros. Mums atrodo, kad A?inome, ko A?monAi??s nori, bet iA? tikrA?jA? tik A?sivaizduojame, kad A?inome.

V. RusinaitAi??: ES kultAi??ros politikos programAi?? ai??zKultAi??ra 2007ai??i??2014ai??? pakeis programa ai??zKAi??rybiA?ka Europa 2014-2020ai???. Ar tai reiA?kia, kad ai??zKultAi??ra 2007ai??i??2014ai??? programa nebeaktuali? Kas ir kodAi??l keisis?

V. VitkienAi??: VisA? pirma, ai??zMediaai??? programa, daugiausia apimanti kino industrijAi??, bus prijungta prie bendros ai??zKAi??rybiA?kos Europos 2014ai??i??2020ai??? programos. Programos ai??zMediaai??? biudA?etas iA?lieka pats didA?iausias ai??i?? naujoje programoje jai bus skiriama 55 proc. Ji prijungiama, nes norima supaprastinti valdymAi??. ai??zKultAi??raiai??? bus skiriamaAi??30 proc., tarpdisciplininiams projektams ai??i??Ai??15 proc. visA? lAi??A?A?

Anna Branch aiA?kiai pasakAi??, kad ES kultAi??ros programa nAi??ra skirta nuolatiniam tAi??stiniA? renginiA? finansavimui, nAi??ra A?sipareigojusi tAi??sti rAi??mimo ar prisiimti atsakomybAi??s, jei kultAi??ra per menkai finansuojama iA? konkreA?ios A?alies nacionalinio biudA?eto. Ai??ios programos paskirtis nAi??ra duoti pinigA?, ji skirta projektams, kurie atitinka Europos Komisijos priimtas kultAi??ros politikos gaires.

Analizuojant dabartinius poreikius, buvo iA?skirta auditorijos plAi??tros kryptis. Programa ai??zKultAi??ra 2007ai??i??2014ai??? finansuojamA? projektA? organizatoriams primygtinai nurodo gilintis A? auditorijos poreikius. Ai?? A?iAi?? konferencijAi?? buvo pakviesti renginiA? ir organizacijA?, jau dabar glaudA?iai bendradarbiaujanA?iA? su publika, atstovai, galintys pasiAi??lyti idAi??jA?, kaip formuoti naujAi?? kultAi??ros politikAi??.

Manau, pats didA?iausias programos ai??zKAi??rybiA?ka Europa 2014ai??i??2020ai???Ai??pasikeitimas ai??i??Ai??siekis kuo plaA?iau A?traukti publikAi??. Ir tai nAi??ra siauras A?iAi??rovA? A?traukimas A? renginA? ar gatavo produkto pristatymAi??, bet kvietimas dialogui visomis kAi??rybos fazAi??mis. PavyzdA?iui, prieA? renginA? gali bAi??ti rengiamos diskusijos apie tai, ko A?monAi??s iA? jo tikisi.

E. DeltuvaitAi??: Programa ai??zKultAi??raai???, be abejo, yra ir bus aktuali. Siekiant supaprastinti administravimAi?? ir atliepiant minAi??tos strategijos ai??zEuropa 2020ai??? tikslus, apjungta programa ir naujoji paprogramAi??, skirta kAi??rybinAi??ms industrijoms, leis efektyviau jA? siekti. Programa bus labiau pritaikyta prie kAi??rybiniA? industrijA?, taA?iau keletas naujA? rAi??mimo prioritetA? ai??i?? auditorijA? plAi??tra, profesionalA? judrumas, literatAi??ros sklaida ir kt. ai??i?? turAi??tA? nudA?iuginti nemaA?ai kultAi??ros organizacijA?.

V. RusinaitAi??: Ar paskolA? sistemos diegimas reiA?kia, kad kultAi??ros sektorius turAi??s veikti kaip verslas ai??i?? imti paskolas, plAi??toti verslAi?? ir tas paskolas grAi??A?inti?

V. VitkienAi??: Ai??ios paskolos skiriamos ne projektams, o materialinei bazei stiprinti. Problema ta, kad net tiems, kurie turi labai gerus verslo planus, bankai neskolina, nes kultAi??ros sektoriaus rizika yra pernelyg didelAi??.

E. DeltuvaitAi??: Taip, bet A?is modelis labiausiai skirtas bAi??tent kAi??rybinAi??ms industrijoms. PavyzdA?iui, dabartinAi?? ai??zMediaai??? programa A?iuo paskolA? garantijos modeliu tinkamai pasinaudojo ir bAi??tent jo pavyzdA?iu kuriamas naujasis, kuris apims A?vairias kAi??rybines industrijas. Tikimasi, kad iki 2020 m. bus suteikta apie 15 tAi??kstanA?iA? paskolA? (bendra suma ai??i?? 1 mlrd. eurA?). Lietuvos organizacijos konkuruos su organizacijomis iA? kitA? ES A?aliA?. Viliuosi, kad joms seksis.

V. RusinaitAi??: KodAi??l auditorijos vaidmuo 2014ai??i??2020 m. ES kultAi??ros politikos plAi??trai toks svarbus?

V. VitkienAi??: Norima, kad kultAi??ra pasiektA? kuo daugiau A?moniA?. KonferencijAi?? uA?darydamas Europos auditorijA? tinklo atstovas Richardas Hadleyai??i??s sakAi??: ai??zMAi??sA? (kultAi??ros sektoriaus darbuotojA?) uA?duotis yra kurti santykius, paremtus pasitikAi??jimu, abipusiu supratimu ir A?mogiA?kosiomis vertybAi??mis. A?monAi??s trokA?ta bendrA? patirA?iA? ir mes turime taip pat aistringai burti savo publikAi??, kaip aistringai puoselAi??jame menAi?? ir kultAi??rAi??.ai??? KultAi??ros organizacijoms siAi??loma analizuoti kultAi??ros poreikius, tirti auditorijas. KultAi??ros organizatoriai manosi A?inantys, kAi?? norAi??tA? gauti auditorija, bet nebAi??tinai taip ir yra. Mes turime domAi??tis renginiA? lankytojais, o dar labiau tais, kurie renginiuose nesilanko. Konferencijos moderatorius Chrisas Torchas teigAi??: jei ko nors klausiame publikos, reikia mokAi??ti paklausti. Neteisinga bAi??tA? formuluoti klausimAi?? ai??zKokio spektaklio norAi??tumAi??te?ai???, nes A?monAi??s gali norAi??ti, kad A? maA?Ai?? miestelA? bAi??tA? atveA?tas ai??zBrodvAi??jausai??? spektaklis, ir vietinAi??s kultAi??ros organizacijos A?ito pasiAi??lyti negalAi??s. Pasak jo, prasminga klausti, kokia meninAi?? patirtis sujaudino, palietAi?? A?mones. O tada atsakoma visai kitaip, negu A? klausimAi?? ai??zko norAi??tumai???. Paprastai norima lengvo kultAi??rinio turinio, pramogA?, bet labiausiai sujaudina, palieA?iaAi??egzistenciniai, filosofiniai kAi??riniai. DabartinAi?? ai??zKultAi??rosai??? programa pirmenybAi?? teikia menininkams ir meno kAi??riniA? mobilumui, taA?iau menAi?? priima arba atmeta publika. Taigi nors menas tarptautinis, auditorija ai??i??Ai??vietinAi??. TodAi??l reikAi??tA? tirti vietinAi??s auditorijos poreikius, siekiant glaudesnio bendradarbiavimo.

E. DeltuvaitAi??: AuditorijA? plAi??tra ai??i?? vienas iA? svarbiausiA? ateities programos prioritetA?. DA?iaugiuosi, kad visuomenAi??s poreikiai pripaA?inti tokiais svarbiais ai??i?? kultAi??ros sektoriui tai didelis iA?A?Ai??kis. Ai??iame procese bAi??tinas dialogas, kompromisai, atviras kAi??rybinis mAi??stymas. ReikAi??s keisti veiklos, bendravimo, komunikacijos bAi??dus, bet ar visiems mums tai iA? tikrA?jA? taps kasdienybe?

V. RusinaitAi??: Kokie A?iA?metiniai sAi??kmingi pavyzdA?iai Europoje, padAi??jAi?? sAi??kmingai A?traukti auditorijas?

V. VitkienAi??: Tarp man A?siminusiA? paminAi??A?iau nekomercinA? kroatA? projektAi?? ai??zEuropos keturi kampaiai???. Tai bendruomeninio meno projektas, vykAi??s keturiose Europos A?alyse. Menininkai nuvykdavo A? bendruomenes, kartu su vietiniais A?monAi??mis tirdavo aplinkAi??, poreikius, situacijas, o vAi??liau savo studijose pastatytAi?? spektaklA? parodydavo toms bendruomenAi??ms.

Ai??spAi??dingas nedidelAi??s vokieA?iA? organizacijos artscenico e.V.Ai??projektas ai??zAi??ventovAi??ai??? Ai??ai??i?? reA?isierius ir eseistas Rolfas Dennemannas kapiniA? parkuose rengAi?? performansus su kapiniA? lankytojais. PavyzdA?iui, senukA? poros papraA?Ai?? visAi?? dienAi?? sAi??dAi??ti ant suoliuko ir kAi?? nors veikti, kad praeiviai suprastA?: jiedu vis dar myli vienas kitAi??. Moteris nusprendAi?? lupti obuolA?, kurA? pjaustAi?? ir davAi?? vyrui valgyti. TAi?? daryti ji pasirinko pati, remdamasi savo meilAi??s supratimu ai??i??Ai??tai rAi??pinimasis mylimu A?mogumi.

Doro Siepelio iA? NyderlandA? vadovaujamas teatras Theatre Zuidplein Rotterdam A?sikAi??rAi??s imigrantA? apgyventoje miesto dalyje ir jam niekaip nesisekAi?? suburti auditorijos ai??i??Ai??vietiniai neidavo A?iAi??rAi??ti klasikiniA? pjesiA?. VisiA?kai pakeitAi??s repertuarAi??, teatras Ai??mAi?? statyti spektaklius pagal emigrantA? kultAi??roms svarbius siuA?etus. KvietAi?? trupes iA? tA? A?aliA?, iA? kuriA? atvykAi?? imigrantai. A?iAi??rovai ir patys pasiAi??lAi?? puikiA? trupiA? ir spektakliA?, apie kurias Siepelis iki tol nebuvo girdAi??jAi??s. Taip A?is teatras atrado savo veidAi?? ir tapo to kvartalo traukos centru.

E. DeltuvaitAi??: KvieA?iu pasidomAi??ti minAi??tais kroatA? ir vokieA?iA? projektais ai??i?? jie tikrai A?kvepia, net tuomet, kai gerokai trikdo. Kitas puikus pavyzdys ai??i??Ai??britA? Artichoke projektas ai??zVienas ir kitasai???. Trafalgaro aikA?tAi??je stAi??kso keturi tuA?ti plintai. Menininkas Antonyai??i??s Gormleyai??i??s sumanAi??, kad ant jA?Ai?? galAi??tA? stovAi??ti A?monAi??s. Projektas truko 100 dienA?, A? organizatorius kreipAi??si 34 tAi??kstanA?iai savanoriA?, buvo atrinkta 2400 asmenA?, kurie iA?tisAi?? parAi?? ant stulpA? stovAi??jo po valandAi?? ir veikAi??, kAi?? tik norAi??jo. Vieni protestavo, kiti darAi?? jogos pratimus, persirenginAi??jo, vaidino. Tai puikus pavyzdys, kaip sAi??lygiA?kai nedidelio biudA?eto projektas A?traukia daugybAi?? A?moniA?, stiprindamas bendruomeniA?kumo jausmAi??. ProjektAi?? gyvai internete stebAi??jo visas pasaulis, virtualioje erdvAi??je pasipylAi?? 65 tAi??kstanA?iai komentarA?. Artichoke suteikAi?? auditorijai kAi??rybinAi?? erdvAi??, taA?iau neprimetAi?? savo scenarijaus.

V. RusinaitAi??: Kaip ES numatytA? kultAi??ros politikos prioritetA? sekasi laikytis Lietuvoje? Kaip vietinAi??s kultAi??ros organizacijos A?sitraukAi?? A? Europos vykdomAi?? kultAi??ros politikAi???

V. VitkienAi??: ES politikos gairAi??s nAi??ra privalomos, bet, manau, jos vis tiek pasiekia Lietuvos KultAi??ros ministerijAi??. Ji stengiasi paremti tuos renginius, kurie jau yra uA?sitikrinAi?? ES paramAi??. Bet ar tai tolygAi??s procesai,Ai??negalAi??A?iau pasakyti.

E. DeltuvaitAi??: Analizuojant LR KultAi??ros ministerijos dokumentus, aiA?kiai matyti, kad Lietuva ai??i?? ES narAi??, nes tam tikri ES prioritetai derinami su nacionaliniais, ir tai puiku. Sunku pasakyti, kaip aktyviai mAi??sA? kultAi??rinAi??s organizacijos A?sitraukAi??,Ai?? taA?iau priklausydamos europiniams tinklams, aktyviai dalyvaudamos ES projektuose per A?vairias programas, jos neiA?vengiamai dalyvauja bendrame procese, o kartu daro A?takAi?? Europos kultAi??ros politikai.

V. RusinaitAi??: DAi??koju uA? pokalbA?.


[1]Ai??Ai?? TERA Consultants atliktas tyrimas ai??zSkaitmeninAi??s ekonomikos kAi??rimas: darbo vietA? iA?saugojimo ES kAi??rybos pramonAi??je svarbaai???, 2010Ai??m. kovo mAi??n. Taip pat A?r. 2010Ai??m. Europos konkurencingumo ataskaitAi??, Komisijos tarnybA? darbinA? dokumentAi??, COM(2010) 614, kuriuose pabrAi??A?iama kultAi??ros ir kAi??rybos sektoriA? svarba.

A�