Faktai ir emocijos

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Teatras
AUTORIUS: Dalia DaukantienAi??
DATA: 2012-03

Faktai ir emocijos

Dalia DaukantienAi??

Scenografui Jonui SurkeviA?iui prisiminti

NaujA?jA? metA? iA?vakarAi??se Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje rengiami tradiciniai vakarai, parodos ir koncertai iA?kiliA? aktoriA?, reA?isieriA?, dramaturgA?, kompozitoriA?, dainininkA?, muzikantA? bei kitA? kultAi??ros veikAi??jA? Ai??A?imto metA? jubiliejams paminAi??ti. VakarA? metu prisiminimais dalijasi A?eimos nariai, artimieji, mokiniai, draugai. Pernai gruodA?io 14-Ai??jAi?? vyko vienas iA? ciklo ai??zAi??imtameA?iaiai??? renginiA?, skirtA? 1911 metais gimusiems Lietuvos teatralams paminAi??ti. Ta proga buvo atidaryta ilgameA?io PanevAi??A?io dramos teatro ir Valstybinio akademinio dramos teatro dailininko Jono SurkeviA?iaus scenografijos paroda. Dalyvavimas ruoA?iant renginA? ir parodAi?? nevalingai paskatino mane ne tik prisiminti dailininko gyvenimo faktus, bet ir paA?adino dar nenublankusias emocijas, nes daugiau nei po dvideA?imties metA? grA?A?usi dirbti A? muziejA?, archyvuose radau savo senAi?? A?vadinA? straipsnA?, kurA? raA?iau tada rengiamam, taA?iau taip ir nepublikuotam Jono SurkeviA?iaus katalogui. PageltAi?? maA?inAi??le spausdinti lapai, chronologiA?kai iA?dAi??styti faktai dabar man primena praAi??jusio amA?iaus nespalvotAi??jAi?? fotografijAi??. Atmintyje iA?kyla A?monAi??s, deja, jau nebesantys tarp mAi??sA?, o su jais teko susitikti ir bendrauti.

Faktai

Jonas SurkeviA?ius gimAi?? 1911 metA? vasario 10 dienAi?? Kaune. BaigAi??s pradA?ios mokyklAi??, mokAi??si Kauno ai??zAuA?rosai??? berniukA? gimnazijoje, taA?iau dAi??l menkA? gausios A?eimos iA?tekliA? mokslus buvo priverstas nutraukti.

Dar ankstyvoje jaunystAi??je iA?ryA?kAi??jo bAi??simojo dailininko polinkiai lipdyti, pieA?ti, muzikuoti. 1931 metais jis A?stojo A? Kauno meno mokyklAi??, kur tuo metu dirbo A?ymAi??s dailininkai Juozas Zikaras, Adomas Galdikas, Petras Kalpokas, Vladimiras Dubeneckis ir kt. BaigAi??s ketveriA? metA? bendrAi??jA? kursAi??, SurkeviA?ius pasirinko dekoratyvinio meno skyriA?, kuriam tuo metu pradAi??jo vadovauti Stasys UA?inskas. Dar studijA? metais bAi??simasis dailininkas lankAi??si Mstislavo DobuA?inskio, Adomo Galdiko dirbtuvAi??se, talkino gaminant dekoracijas, sAi??mAi??si A?iniA? ir patirties.

1937 metais SurkeviA?ius vienas pirmA?jA? Lietuvoje A?gijo scenografo specialybAi??. Po dvejA? metA? karo tarnybos jis ruoA?Ai??si darbui teatre. 1940 metais naujai A?kurta Meno reikalA? valdyba, pradAi??jusi vadovauti TarybA? Lietuvos kultAi??riniam ir meniniam gyvenimui, paskyrAi?? jA? Ai??iauliA? dramos teatro vyriausiuoju dailininku.

Tuo metu teatro bAi??klAi?? buvo itin sunki: daug metA? kovojAi??s uA? bAi??vA?, jis vAi??l liko be lAi??A?A?, inventoriaus, pastovios scenos. Intensyvus darbas uA?griuvo dailininkAi??. Jis dirbo su reA?isieriais Juozu Stanuliu ir Kaziu JurA?iu. TaA?iau prasidAi??jAi??s karas sugriovAi?? visus planus ai??i?? SurkeviA?ius grA?A?o A? KaunAi?? ir A?ia intensyviai tapAi??. YpaA? jam sekAi??si peizaA?ai.

Tikroji gyvenimo ir kAi??rybos mokykla prasidAi??jo PanevAi??A?yje, kur jaunAi??, tvirtAi??, sportiA?kAi?? ir iA?tvermingAi?? dailininkAi?? ai??zatsiveA?Ai??ai??? Juozas Miltinis. ai??zChaosas, baisumai, vargai, kanA?ios, ai??i?? prisiminAi?? reA?isierius, ai??i?? nebuvo patalpA?, daA?A?, proA?ektoriA?… KAi??rybinA? procesAi?? palaikAi?? tik mAi??sA? entuziazmas ir bendro tikslo siekimas. VokieA?iai kontroliavo repertuarAi??, kuris buvo ai??zkaimiA?kasai???. Pastatymai dvelkAi?? santAi??riu ir kukliu estetizuotu realizmu. ErdvAi??s nebuvo mAi??sA? ai??zbAi??dojai??? ir tvirto A?ingsnio nebuvo, bet jau A?iAi??rAi??jom, kad kAi??ryba ai??zeitA?ai??? A?mogaus intelekto vystymosi keliuai???[1].

Juozo Miltinio asmenybAi??, jo savita ir originali reA?isAi??ra jaunam dailininkui darAi?? didelA? poveikA?. Nepaisant grieA?to reA?isieriaus ir mokytojo poA?iAi??rio A? teatrAi??, savotiA?ko jo diktato, bendras darbas studijoje ugdAi?? kAi??rybinAi??s atmosferos, stiliaus pojAi??tA?.

ai??zTai ir yra kAi??ryba. ReA?isierius ne pyksta, o kursto. Vienas pradeda, kitas prideda. SurkeviA?ius, Ai??ai??i?? pasak Vaclovo BlAi??dA?io, ai??i?? kunkuliuojanti energija. Lengvumo mene nepripaA?A?sta, jis nori svorio. NudA?iugdavo, kai gimdavo mintys, ai??i?? realizacija tapdavo artimesnAi??ai???[2].

Emocijos

Buvo 1988-A?jA? balandis. RuoA?iant Jono SurkeviA?iaus katalogAi??, norAi??josi betarpiA?kA? ir emocionaliA? dailininko kolegA? prisiminimA? bei jo veiklos vertinimA?. Sugalvojom pakalbinti reA?isieriA? JuozAi?? MiltinA?. Vykom su kolege A? PanevAi??A?A?, iA? anksto susitarusios dAi??l trumpo ir konstruktyvaus pokalbio. KelionAi?? autobusu, vakarAi??janti A?alta lietinga pavasario diena ai??i?? nuotaika tingiai melancholiA?ka… Standartinio daugiabuA?io kiemas, gergA?dA?iantis liftas, sklindantys gaminamo maisto kvapai neA?adAi??jo nieko ypatinga. Staiga prasivAi??rus durims tapome ai??zpaA?adintosai??? valdingo ir agresyvoko namA? A?eimininko balso. GrieA?tai ir be sentimentA? buvome informuotos, kad sveA?iai jo nedA?iugina, o visokioms sapalionAi??ms ir raA?liavoms jis neturA?s laiko, kad teatras dalykas rimtas, todAi??l verA?iau mums negaiA?ti ir grA?A?ti A? VilniA?. Apstulbusios ir visiA?kai sutrikusios bandAi??me praA?yti A?sileisti nors kelioms minutAi??ms ir suteikti galimybAi?? paklausti apie jo kolegAi?? JonAi?? SurkeviA?iA?. Audringa uvertiAi??ra prie durA? truko apie penkias amA?inybe virtusias minutes, po kuriA?, A?elmiA?kai nusiA?ypsojAi??s ir A? mus neA?iAi??rAi??damas, A?eimininkas A?Ai??jo A? vidA?, duodamas suprasti, kad ir mums leidA?iama A?eiti.

Namuose mus pasitiko reA?isieriaus geriausias draugas Vaclovas BlAi??dis ai??i?? visiA?ka Juozo Miltinio prieA?ingybAi??: tylus, A?iltas ir draugiA?kas. JautAi??mAi??s be kaltAi??s kaltos ai??i?? lyg pagautos nusikaltimo vietoje. A?odis po A?odA?io, sakinys po sakinio… Pokalbis truko daugiau nei dvi valandas… Buvom supaA?indintos su teatro istorija ir filosofija, reA?isieriaus ir aktoriA? psichologija, Konstantinu Stanislavskiu ir moderniuoju teatru… Ai??siterpti buvo neA?manoma… BlAi??dis mus vaiA?ino arbata, o maestro, stovAi??damas prie lango ir A?velgdamas A? tolA?, garsiai ir teatraliA?kai dAi??stAi?? savAi??jAi?? teatro filosofijAi??, kartkartAi??m uA?duodamas retorinius klausimus ir pats A? juos atsakydamas. Apie darbAi?? su Jonu SurkeviA?iumi Miltinis kalbAi??jo nedaug. Jo bendravimas unikalus: erudicijos fejerverkas, intelekto audra. Jis visiA?kai uA?valdo paA?nekovAi?? (veikiau ai??i?? klausytojAi??). Yra viena tiesa ai??i?? jo tiesa, iA?mAi??styta ir pasverta, todAi??l kompromisA? bAi??ti negali. Pokalbio pabaigoje jautAi??mAi??s kaip iA?grAi??A?ti skudurai. Maloniai atsisveikinusios A?lipome A? liftAi??. Jame nevalingai isteriA?kai Ai??miau aA?aroti: emocinAi?? iA?krova, ai??i?? taip suprantu savo bAi??senAi?? dabar. Nesunku A?sivaizduoti, kokA? poveikA? A?is A?mogus darAi?? aktoriA? trupei ir visai spektakliA? kAi??rAi??jA? komandai.

Tuomet dar nesuvokAi??me, kad likimas mums dovanojo gyvAi?? bendravimAi?? su Lietuvos teatro legenda. Poros valandA?, praleistA? su maestro Ai??Juozu Miltiniu, nepamirA?iu niekada.

Faktai

IlgAi?? ir kruopA?tA? kAi??rybinA? procesAi?? liudija gausAi??s paruoA?iamieji eskizai. Jono SurkeviA?iaus scenovaizdA?iA? kompozicija negimdavo tol, kol autorius nesuprasdavo, kur jos ai??zmazgasai???. JA? atradus kompozicija gimdavo tarsi savaime. Scenoje atsidAi??rAi?? daiktai iA? paprastos butaforijos virsdavo vaizdiniais hieroglifais. Nors visuomet taktiA?kas epochos atA?vilgiu, dailininkas subtilios meninAi??s intuicijos vedamas vengAi?? buitiA?ko smulkmeniA?kumo, siekAi?? jausmo ir minties kontakto, kAi??rAi?? pagrindinAi?? veikalo mintA? iA?reiA?kianA?ias nesudAi??tingas, taA?iau spalvingas dekoracijas, padedanA?ias reA?isieriui ir aktoriams sukurti stilistiA?kai vientisAi?? spektaklA?. Tokie yra SurkeviA?iaus apipavidalinti veikalai: Nikolajaus Pogodino ai??zSidabrinis slAi??nisai??? (1941), Beno Jonsono ai??zSukA?iaus testamentasai??? (1941), Petro VaiA?iAi??no ai??zPrisikAi??limasai??? (1942), Luigi Pirandello ai??zHenrikas IVai??? (1944), Antano Vienuolio ai??zPrieblandojeai??? (1945), MoliA?reai???o ai??zA?orA?as Dandenasai??? (1947) ir kiti.

KAi??rybos pradA?ioje dailininkas atsiskleidAi?? kaip puikus kostiumA? meistras. Kurdamas tipaA?us jis rAi??mAi??si faktine medA?iaga, jos ieA?kojo studijuodamas literatAi??rAi??, vaA?inAi??damas po A?vairias vietoves. AtsiA?velgdavo ir A? individualius aktoriaus bruoA?us, kuriuos fiksavo ilgA? repeticijA? metu. BetarpiA?kai studijuodamas aplinkAi?? dailininkas viskAi?? apibendrindavo eskizuose. Juose akcentuodamas bAi??dingiausias detales, jas emocionaliai iA?ryA?kindavo spalva.

Dirbdamas PanevAi??A?yje, 1945ai??i??1949 metais SurkeviA?ius bendradarbiavo su Ai??iauliA? dramos teatru. TaA?iau vaisingiausias ir brandA?iausias dailininko kAi??rybos etapas sutapo su persikAi??limu A? VilniA? 1949-aisiais, kai jis buvo pakviestas A? Lietuvos TSR valstybinA? dramos teatrAi??, o nuo 1953-iA?jA? paskirtas vyriausiuoju dailininku. A?ia dirbo su daugeliu reA?isieriA?: Romualdu JukneviA?iumi, Juozu Rudzinsku, Kazimiera Kymantaite, Henriku VanceviA?iumi, Vytautu A?ibiru, Irena BuA?iene, Algirdu LapAi??nu ir kt. Ai??gyvendino daugiau kaip A?eA?iasdeA?imt spektakliA?, kuriuose atsispindAi??jo to meto scenografijos meno ieA?kojimai ir atradimai, ai??i?? tai Aleksandro GudaiA?io-GuzeviA?iaus ai??zKalvio Ignoto teisybAi??ai??? (1950, reA?. H. VanceviA?ius), Balio Sruogos ai??zApyauA?rio daliaai??? (1956, reA?. R. JukneviA?ius), Gabrieliaus Landsbergio-A?emkalnio ai??zBlindaai??? (1958, reA?. K. KymantaitAi??), Ivano Turgenevo ai??zMAi??nuo kaimeai??? (1962, reA?. R. JukneviA?ius), Nazimo Hikmeto ai??zVisA? uA?mirA?tasai??? (1960, reA?. V. A?ibiras), Milano Kunderos ai??zRaktA? savininkasai??? (1963, reA?. V. A?ibiras), Karelo A?apeko ai??zMakropulo receptasai??? (1973, reA?. I. BuA?ienAi??).

Dirbant sunkiais pokario metais, nekonfliktinAi??s dramaturgijos ir MCHATai???o etalonA? laikotarpiu, kAi??rAi??jams buvo labai sunku atskleisti savo individualybAi??. Vis dAi??lto palaipsniui SurkeviA?iui pavyko praplAi??sti tradicinius teatro dailAi??s rAi??mus, savo darbuose siekiant teatraliA?ko, fragmentiA?ko, sAi??lygiA?ko vaizdo. Scenografas Michailas Percovas Ai??SurkeviA?iA? apibAi??dino kaip ryA?kA? tapybinAi??s mokyklos dailininkAi??, A?valdA?iusA? pieA?inA? ir savitAi?? koloritAi??[3].

Scenografas produktyviai bendradarbiavo su LTSR liaudies artiste reA?isiere Kazimiera Kymantaite ai??i?? buitiniA? ir psichologiniA? pjesiA? statytoja.

Emocijos

VisiA?kai kitoks susitikimas, visiA?kai kitoks A?mogus. Su Kazimiera Kymantaite susitikome nuostabA? A?iltAi?? saulAi??tAi?? vasaros vakarAi?? jaukiuose jos namuose A?vAi??ryne. NorAi??damos sudaryti rimtA? ir pareigingA? muziejininkiA? A?vaizdA?, dar prieA? gerAi?? pusvalandA? Ai??mAi??me slampinAi??ti apie reA?isierAi??s namus. Sutartu laiku pasibeldAi??me A? duris, kurias atidarAi?? duktAi?? AgnAi??. ai??zAtsipraA?au, ai??i?? tarAi??, ai??i?? bet mama kiek vAi??luoja ai??i?? vis tie reikalai…ai??? LaukAi??me neilgai. Netrukus graA?i ir pasipuoA?usi, linksma ir betarpiA?ka, kaip sena gera paA?A?stama KymantaitAi?? A?iltai ir draugiA?kai mus pasveikino. Apie ilgametA? savo kolegAi?? pasakojo su didele meile ir pagarba, ypaA? apibAi??dindama dailininko veiklAi?? ir kAi??rybAi??. GyrAi?? puikA? jo skonA?, mAi??gavosi kAi??rybinio proceso sklandumu ir bendravimo darna. ReA?isierAi?? pasakojo, kad labai pasitikAi??jo dailininku, todAi??l kurdami naujAi?? spektaklA? scenarijA? jie skaitydavo atskirai. Po to atskirai kurdavo ir sceninA? reginA?. O vAi??liau, suAi??jAi?? kartu, tris keturias dienas derindavo, bardavosi, kankindavosi, ai??i?? taip gimdavo naujas kAi??rinys.

Ai??simintinas Kazimieros KymantaitAi??s humoro jausmas ai??i?? A?viesus ir lengvas kaip ji pati. KalbAi??jo kaip galvojo, nebijojo pasirodyti juokinga, todAi??l bendravimas su ja ai??i?? kaip A?ventAi??, be streso, be A?tampos. Atidi ir pastabi. A?avi asmenybAi??.

ai??zDaug esu su juo dirbusi. Tai plataus uA?mojo menininkas, priklausantis didesniems teatro dekoratoriams, taip kalbu ne vien dAi??l to, kad esu realistAi??. SurkeviA?ius turAi??jo gerAi?? skonA? ai??i?? scena niekad nebuvo perkrauta. Puikus pavyzdys ai??i?? ai??zKalvio Ignoto teisybAi??ai???. Dailininkas pastatAi?? frontonAi??, ir to uA?teko. O dabar? Vadinamieji talentingi dailininkai uA?krauna scenAi??, kad nei artistui, nei A?viesai vietos nAi??r.

SurkeviA?iaus dekoracijos atrodAi?? stabilios, nepaslankios, taA?iau sustatyti joms uA?teko dviejA? darbininkA?. Dailininkas ypatingai jautrus spalvai. PavyzdA?iui, charakterA? jis galAi??jo surasti kostiumo spalvoje. MAi??gstamiausia ai??i?? violetinAi?? spalva.

Dirbti su SurkeviA?iumi buvo smagu. ai??zBlindaai??? (1958) ai??i?? vienas geriausiA? mudviejA? darbA? (A?alia mano ai??zA?emAi??s maitintojosai???, ai??zA?aldokynAi??sai???). ai??zMeisterio ir sAi??nA?ai??? (1978) scenovaizdis ypaA? vykAi??s buvo: ant rato ai??i?? tiltas, o ant jo ai??i?? gyventi galAi??jai, eiti lyg keliu, mirti… Scena funkcionali ai??i?? dekoracijos spektaklio metu kito atsiA?velgiant A? apA?vietimAi??, aktoriA? kuriamas mizanscenas. Pasinaudodamas judanA?ia scenos dalimi, SurkeviA?ius priartino prie A?iAi??rovA? tam tikras veiksmo vietas, sutelkdamas A? jas publikos dAi??mesA?. LakoniA?kos, paprastos dekoracijos prisidAi??jo kuriant viso spektaklio atmosferAi??.

Dailininkas tylus, nedaugiakalbis, taA?iau reikiamu momentu visada patardavo, aktyviai diskutuodavo. Kad ir kiek maA?ai laiko bAi??davo skiriama naujiems spektakliams A?gyvendinti, niekad nevAi??luodavo atiduodamas eskizus.

…VelniA?kai neapkentAi?? komisijA?! VelniA?kai…ai???[4]

Faktai

NemaA?ai scenovaizdA?iA? ir kostiumA? eskizA? Jonas SurkeviA?ius sukAi??rAi?? LTSR akademinio operos ir baleto teatro spektakliams (Juliaus JuzeliAi??no baletui ai??zAnt mariA? krantoai??? (1953), Aleksandro Glazunovo ai??zRaimondaiai??? (1951), dar ir Vilniaus lAi??liA? teatrui. VisA? scenovaizdA?iA? bendras bruoA?as ai??i?? emocionali pozicija dramaturgijos atA?vilgiu. Laikui bAi??gant dailininko iA?raiA?kos priemonAi??s tapo taupesnAi??s, scenografija ai??i?? psichologiA?kai sudAi??tingesnAi??, koloritas ai??i?? emocingesnis. A?inoma, per ilgAi?? laikotarpA? lydAi??jo ne vien kAi??rybinAi?? sAi??kmAi?? ai??i?? pasitaikydavo ir pavirA?utiniA?ko, siaurai suvokto charakteringumo bei psichologizmo, taA?iau net ir A?iems darbams bAi??dingas jausmingumas ir neracionalumas.

Nuo 1940 metA? Jonas SurkeviA?ius ai??i?? LTSR dailininkA? sAi??jungos narys. 1959ai??i??1966 metais jis pirmininkavo teatro dailininkA? sekcijai, talkino Jurbarko, Alytaus, AnykA?A?iA? liaudies teatrams, respublikiniA? festivaliA? ir dainA? A?venA?iA? rengAi??jams, dalyvavo respublikinAi??se, Pabaltijo ir sAi??junginAi??se dailAi??s parodose, rengAi?? personalines parodas. SurkeviA?ius ai??i?? aktyvus Pabaltijo liaudies teatrA? festivalio ai??zDraugystAi??s rampaai??? dalyvis ir daugkartinis laureatas. Dailininko nuopelnai A?vertinti apdovanojimais, LTSR AukA?A?iausiosios Tarybos Prezidiumo garbAi??s raA?tais, medaliais, GarbAi??s A?enklo ordinu. KAi??rybinius laimAi??jimus vainikavo LTSR nusipelniusio meno veikAi??jo (1959) ir LTSR liaudies dailininko (1971) garbAi??s vardai.

Per keturiasdeA?imt kAi??rybinAi??s veiklos metA? Jonas SurkeviA?ius vien profesionalioje scenoje A?gyvendino daugiau kaip pusantro A?imto sumanymA?. DalA? darbA? saugo respublikiniai ir sAi??junginiai muziejai. Jie liudija realius ir rimtus dailininko scenos meno laimAi??jimus.

Emocijos

Pamenu jaudulA?, pareigAi?? ir atsakomybAi??, su kuria lankiausi Jono SurkeviA?iaus namuose Vilniaus miesto centre. VykdA?iau misijAi??Ai?? atsirinkti darbus Teatro, muzikos ir kino muziejui, bet jauA?iausi nejaukiai. JauA?iau A?eimos nariA? nerimAi?? dAi??l mylimo A?mogaus silpstanA?ios sveikatos ir didA?iulA? norAi?? parodyti pagarbAi?? paA?iam dailininkui bei jo viso gyvenimo meilei ai??i?? scenografijai. Pamenu namus, sklidinus senA? ir nelabai senA? daiktA?, pilnas lentynas knygA?, segtuvA? ai??i?? ne interjero puoA?menA?, o veiklos atributA?, savotiA?kA? veikAi??jA? ir dalyviA?, be kuriA? neA?manoma A?vairialypAi?? ir daugiaplanAi?? dailininko veikla. Beje, panaA?iai atrodAi?? beveik visA? XX amA?iaus inteligentA? namai, kuriuose daiktai ai??i?? emociniA? santykiA? ir svarbiA? gyvenimo momentA? liudininkai. Pamenu gausybAi?? eskizA?: puoA?ianA?iA? sienas, A?rAi??mintA? ir susuktA? A? ritinius.

JauA?iausi lyg patekusi A? labai intymA? pasaulA?, maA?utAi?? bendruomenAi??, kurioje paisoma savA? neraA?ytA? taisykliA? ir ritualA?, bendruomenAi??, kurioje vyrauja supratimas ir pagarba.

AA? buvau liudininkAi?? kaA?ko labai svarbaus ir prasmingo, o Jonas SurkeviA?ius nebyliai ir kantriai tame dalyvavo…

Faktai

Pasak Jono SurkeviA?iaus, ai??zkiekvienas teatro spektaklis, kaip meninio kAi??rinio visuma, gimsta iA?tiso kAi??rybinio kolektyvo pastangomis. Dailininko dekoratoriaus A?naA?as negali iA?siskirti iA? tos visumos. Scenografas turi mokAi??ti organizuoti ir konstruoti spektaklio scenovaizdA?io elementus: interjerAi?? ir eksterjerAi??, avanscenAi?? ir fonAi??, kostiumus, apA?vietimAi??, rekvizitAi?? ai??i?? to reikia reA?isieriaus sumanymui A?gyvendinti.

ReA?isieriaus darbas lemia spektaklio esmAi??, bet tik tada, kai ir kiti jo komponentai, tarp jA? ai??i?? dailininkas, nelieka nuoA?aly, o parodo maksimumAi?? aktyvumo.

Visada didA?iai vertinu spektaklyje vaidybos komponentAi??. TodAi??l aktoriA? kostiumams skiriu gal didesnA? dAi??mesA? nei paA?ioms dekoracijoms, kostiumais tiksliausiai galima perteikti epochos stiliA? ir dvasiAi??.

Savo praktinAi??je veikloje, rengiant spektaklA?, niekada nesiekiau kaip nors iA?siskirti ar pranokti reA?isieriA?, bet ir nusileisti nenorAi??jau. PrieA?ingai, esu patyrAi??s, kad ne vienam reA?isieriui labai praverA?ia pirminiai scenografo eskizai, padedantys jam, kaip sakoma, ai??zuA?sikabintiai??? ir kartu su dailininku imtis sceninAi??s erdvAi??s tvarkymo. Bene geriausias atvejis bAi??na tada, kai reA?isieriaus ir dailininko bendradarbiavimo bei abipusiA? pastangA? dAi??ka gimsta vertingas meno kAi??rinysai???[5].

Emocijos

Kiekvienam iA? mAi??sA? bendravimas su A?monAi??mis ai??i?? ypaA? jei jie yra asmenybAi??s ai??i?? formuoja unikaliAi?? patirtA?. PraleidAi??s kurA? laikAi?? tarp konkreA?ios kultAi??ros atstovA?, tampi tam tikro jA? poA?iAi??rio dalyviu. Ai??iandien A?velgiu A? dailininko darbus kitaip, nes kitaip suprantu jo gyvenimo ir kAi??rybos faktus.

Jonas SurkeviA?ius jau pelnAi?? scenografijos klasiko vardAi??. Jo darbai pelnytai puoA?ia muziejA? sales. PrivalAi??jAi??s paisyti gyvenamojo meto kanonA? bei likimo grimasA?, jis tapo unikalus, todAi??l JA? vertinu jautriai ir su pagarba.

Dalia DaukantienAi??


[1] IA? autorAi??s pokalbio su Juozu Miltiniu. ai??i?? PanevAi??A?ys, 1988, balandA?io 24.

[2] IA? autorAi??s pokalbio su Vaclovu BlAi??dA?iu. ai??i?? PanevAi??A?ys, 1988, balandA?io 24.

[3] IA? Michailo Percovo atsiminimA?. ai??i?? Vilnius, 1988, kovas.

[4] IA? autorAi??s pokalbio su Kazimiera Kymantaite. ai??i?? Vilnius, 1988, birA?elio 20.

[5] IA? nepublikuoto Jono SurkeviA?iaus kAi??rybos katalogo A?A?angos. ai??i?? Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Jono SurkeviA?iaus fondas.