Federico GarcAi??os Lorcos poetinAi?? atmintis iA? teatro po smAi??liu

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Akiratis
AUTORIUS:Ai??ElzAi?? GudaviA?iAi??tAi??

DATA: 2013-10

Federico GarcAi??os Lorcos poetinAi?? atmintis iA? teatro po smAi??liu

ElzAi?? GudaviA?iAi??tAi??

Federico GarcAi??os Lorcos amA?ininkai teigia, kad nuo jo sklido A?viesa, kad jo mums palikta poezija tebeskleidA?ia tAi?? A?viesAi??. Tai kAi??rybos A?viesa. KAi??rybos poA?iAi??riu intensyvus ir vaisingas buvo F. GarcAi??os Lorcos gyvenimas, taA?iau ir nepaprastai draugiA?kas, linksmas, be pozavimo, pasipAi??timo buvo jo kasdienis bendravimas su draugais, kolegomis. Apie tai liudija visi prisiminimus paraA?Ai?? biA?iuliai, pabrAi??A?iantys poeto bendravimo talentAi?? ai??i?? niekas jo nevadindavo pavarde GarcAi??a Lorca, visiems jis bAi??davo ai??i?? Federicoai??i??as1. Gyvenimo ir kAi??rybos kelyje uA?teko meilAi??s visiems: pasaulio meilAi?? jo dainose, romansuose, odAi??se.

Federico poezija ai??i?? tai atviras A?aidimas su pasauliu, trukAi??s visus trisdeA?imt aA?tuonerius gyvenimo metus. Rimtas ir A?iurpus A?aidimas A?odA?iais ir mintimis.

Brolio Francisco liudijimu, dar vaikystAi??je Federicoai??i??as buvo A?aibo ai??zpaliestasai???. Toks iA?skirtinumas ir vitaliA?kumas lydAi??jo jA? visAi?? gyvenimAi??. Nuo gimtojo kaimo Fuente Vakeros, pro vaikystAi??s mokyklAi?? Almerijoje A? Granados universiteto auditorijA? ir kaviniA? A?urmulA?, o vAi??liau ai??i?? ir A? Madrido jaunA?jA? menininkA? draugijas. Ir vaikystAi??je, ir jaunystAi??je jis A?avAi??jo draugus savo dainavimu, grojimu ir poezijos skaitymu. Net ir pats tai pripaA?ino: ai??zO kaip aA? spindAi??jau pilkumoj!ai???2 NeA?prastAi??, artistinAi?? A?takAi?? pajusdavo visi ai??i?? tai buvo Federico balsas, Federico akordai, Federico raAi??ysena.

Poezija ir draugystAi?? vienijo XX a. treA?iojo deA?imtmeA?io Ispanijos kAi??rybingo jaunimo kartAi??. Pasaulyje A?inomi jA? vardai: Pedroai??i??as Salinasas, Gerardoai??i??as Diegoai??i??as, Damasoai??i??as Alonsoai??i??as, Vicente Aleixandreai??i??as, Rafaelis Alberti, Luisas Cernuda, Emilioai??i??is Pradosas, Jorge GuillAi??nas, Juanas RamA?nas JimAi??nezas, Guillermoai??i??as de Torreai??i??as ir t. t. Tai ano meto poetA? choras F. GarcAi??os Lorcos tragiA?kos lemties misterijoje. Tai buvo draugA? ir vienminA?iA? karta, nekAi??lusi bendros kAi??rybinAi??s programos, nedalyvavusi jokiuose literatAi??riniuose perversmuose. DidA?ioji visA? anuometiniA? -izmA? nolvadex online dalis jau buvo atsitraukusi A? praeitA?, dar kiek laikAi??si ultraizmas3, kreacionizmas4, o siurrealizmas5 jiems jau rodAi??si nebesvarbus, antraeilis6. Ispanijos poetai nemAi??go teoretikA?, priskirdavusiA? juos vienokiems ar kitokiems -izmams. Jie visi drauge buvo atviri pasauliui, nes atsiskyrAi??liA?kumo estetikAi?? laikAi?? jau papuvusia. JA? visA? gerbiamas draugas buvo garsus toreodoras Ignacioai??i??as Sanchezas MejAi??asas ai??i?? Ai??viesus to laiko protas, intelektualas ir dramaturgas, vertinAi??s F. GarcAi??os Lorcos romantinA? kAi??rybinA? ai??zaA?ai??? kaip A?spAi??dingAi??, jokioms teorijoms nepaklAi??stantA? kovotojAi??. IA?liko Federico draugA? pasakojimai apie tai, kaip poetas skaitAi?? savAi??jAi?? ai??zRaudAi??ai???7, kai 1934 m. A?uvo jA? mecenatas, toreodoras I. S. MejAi??asas. ai??zRegAi??damas atAi??jau A? pasaulA?, / o iA?einu apakAi??sai???8, ai??i?? raA?Ai?? F. GarcAi??a Lorca, ne kartAi?? ir ne viename kAi??rinyje tarsi pats save apraudodamas, taA?iau niekada neprarasdamas gyvenimo dA?iaugsmo ir kAi??rybinio entuziazmo.

1898ai??i??1936 metai, F. GarcAi??os Lorcos gyvenimo metai, Ispanijos kultAi??rai buvo itin gyvybingi. Tai buvo auksinio Ispanijos liberalizmo laikas ir nacionalinio pakilimo banga.

KAi??ryba ir A?aidimas persipina F. GarcAi??os Lorcos dailAi??je, muzikoje, dramose. Per visAi?? jo kAi??rybAi?? driekiasi gyva gija ai??i?? mirtis gieda cante jondo9 gyvenimo meilei. 1927 m. Barselonoje eksponuotuose F. GarcAi??os Lorcos pieAi??iniuose atsekama ta pati gija ai??i?? plunksna ar pieAi??tuku brAi??A?iama mAi??nesienos styga. Muzikalu ir paprasta, kai jo pieA?inyje ar dainoje lyg akrobatai cirke ai??zErdviA? jaunikaiA?iai / strykteli ant mAi??nulioai???10. Taip pat verta paminAi??ti F. GarcAi??os Lorcos profesionalA? skambinimAi?? fortepijonu, jo muzikiniA? interpretacijA? tikslumAi??, iA?raiA?kingumAi??. Jis atlikdavo A?vairiA? kompozitoriA? kAi??rinius, stebindamas originaliomis variacijomis, kurias A?ia pat improvizuodamas kurdavo. Jis aranA?uodavo ispanA? liaudies dainas ir jas atlikdavo, jo aranA?uotAi??s meistriA?kai iA?ryA?kindavo tai dainai bAi??dingAi?? harmonijAi?? bei ritmAi??. F. GarcAi??a Lorca turAi??jo ypatingAi?? klausAi?? ispanA? liaudies kAi??rybai, gimtojo kraA?to folklorui.

Taigi ai??i?? plastiA?kas, muzikalus, tikslus, mA?slingas, lyriA?kas, dramatiA?kas F. GarcAi??os Lorcos pieA?iniA? ir eilAi??raA?A?iA?, dainA? ir fortepijoniniA? interpretacijA? braiA?as. Visiems darydavo A?spAi??dA? artistiA?kumas, pokA?tai, parodijos, kiekviena jo paskaita tapdavo gyvu spektakliu. Savo kuriamas dainas F. GarcAi??a Lorca pieAi??davo, iliustruodavo arba aranA?uotas dainas kartu su Ai??okiais pritaikydavo scenai, sukurdamas A?spAi??dingAi?? dainos ir A?okio spektaklA?. Jis pats kaip aktorius skaitydavo ir savo poezijAi?? ai??i?? F. GarcAi??ai Lorcai reikAi??jo jA? girdinA?iA? klausytojA?. Ir savo pjeses draugA? bAi??ryje skaitydavo ne kaip autorius, o kaip aktorius ai??i?? visus pakerAi??davo jo temperamentas.

NeA?inant jo poezijos, neiA?A?ifruojamai keistos atrodytA? ir sukurtos dramos. F. GarcAi??os Lorcos poezija ir pjesAi??s griauna teorines meno kAi??riniA? uA?tvaras, todAi??l sunku sugaudyti visas jo kAi??rybinio braiA?o ypatybes ar A?vardyti kAi??rybAi?? vienu literatAi??riniu terminu. Tai ne kas kita, o A?gimtas AndalAi??zijos poeto genialumas.

F. GarcAi??os Lorcos meninis intuityvumas skatino ji be paliovos kurti gyvAi??jA? A?odA?io ir raA?to, balso ir melodijos, pieA?inio ir spalvos, vaizdo ir judesio teatrAi??. Net savo laiA?kus draugams papildydavo pieA?iniais. A?odA?io plastiA?kumas ir muzikalumas bAi??dingas ne tik jo lyrikai, bet ir dramaturgijai. IspanA? poetai ir poezijos tyrinAi??tojai Jorge Guillenas, Anchelis del Rio, Rafaelis Martinezas Nadalis, Manuelis Altolaguirre kalba apie F. GarcAi??os Lorcos lyrikos epinA? skambesA? ir dramatizmAi??, apie eilAi??raA?A?iA? skaidrumAi??, fantazijAi??, unikalA? balsAi??.

IlgAi?? laikAi?? skaitydavo savo kAi??rinius tik artimiausiems draugams, nepublikavo gausios savo lyrikos, bet nuolat vis kurdavo, tad 1921 m. iA?leido ai??zEilAi??raA?A?iA? knygAi??ai???, vAi??liau rinkinius ai??zDainosai??? (1927), ai??zA?igonA? romanserasai??? (1929) ir ai??zPoemAi?? apie cante jondoai??? (1931). Atskiru leidiniu 1935 m. iA?Ai??jo ai??zRauda dAi??l Ignasijaus SanA?eso Mechijaso mirtiesai??? ir tais paA?iais metais ai??i?? rinkinys ai??zAi??eA?i galisijietiA?ki eilAi??raA?A?iaiai???. Poeto jaunystAi??s kAi??rybos ai??zPirmosios dainosai??? iA?leistos tik 1936 m. Tais paA?iais metais jis atidavAi?? leidyklai Amerikoje paraA?ytA? eilAi??raA?A?iA?, odA?iA?, baladA?iA?, noktiurnA? knygAi?? ai??zPoetas Niujorkeai???. Toliau kAi??rAi??jas brandino savo A?irdA? ir A?odA? akistatai su pasaulio teatru. Viso jo gyvenimo poezija ir muzika jau brAi??A?Ai?? svarbiAi?? kryptA? ai??i?? A? scenAi??. NeA?inodami, neskaitydami ir nevertindami F. GarcAi??os Lorcos poezijos, negalAi??tume analizuoti ir jo teatro poetinio braiA?o ai??i?? publikos nuA?vilpto drugelio sparnA? pulsavimo teatre po smAi??liu11.

Poeto poA?iAi??ris A? teatrAi??

F. GarcAi??a Lorca vis A?adAi??davo sau ir biA?iuliams: ai??zGalA? gale viskAi?? publikuosiu ai??i?? kAi?? ir kalbAi??tiai???12. Ai??itaip vis A?adAi??damas ir vis labiau atsiduodamas teatrui, paraA?Ai?? daugiau nei keturiolika dramos veikalA?, jei priskaiA?iuosime ir atskiras maA?esnes, dialogo forma paraA?ytas ai??zScenelesai???, iA? kuriA? dvi 1928 m. publikavo Granadoje su draugais leistame A?urnale ai??zGaidysai???13. SakAi??si pasinAi??rAi??s A? teatrAi??, nes supratAi??s, kad jam bAi??tinai reikalinga dramaturginAi?? raiA?kos forma. TikAi??damas, kad ai??znors ir vAi??lai, bet paA?iu laikuai???14 iA?leis visus savo paraA?ytA? preliudA?, serenadA?, siuitA?, sonetA? rinkinius, nAi?? kiek neabejojo ir savo dramaturginiu pajAi??gumu. Ai?? klausimAi?? ai??zKoks kAi??rybinis pradas jumyse stipresnis ai??i?? lyrinis ar dramatinis?ai???, F. GarcAi??a Lorca atsakAi??: ai??zBe abejonAi??s, dramatinis. Man A?domesni A?monAi??s, o ne peizaA?as, kuriame jie A?paiA?ytiai???15. Ir nors jo pirmoji 1918 m. Granadoje iA?leista prozos knyga vadinosi ai??zAi??spAi??dA?iai ir peizaA?aiai???, bet F. GarcAi??a Lorca jau kitaip ir kitur kreipAi?? A?vilgsnA?: ai??zA?inoma, aA? galiu ketvirtA? valandos gAi??rAi??tis kalnA? keteromis, bet vis dAi??lto bAi??tinai nusileisiu A? slAi??nA? pasikalbAi??ti su piemeniu ar medkirA?iu. JA? kalbas prisimenu, kai raA?au ai??i?? A?tai iA? kur tie mano liaudiA?ki iA?sireiA?kimai. Mano atmintis ai??i?? milA?iniA?kas archyvas, nuo ankstyvos vaikystAi??s aA? A?simindavau, kaip A?monAi??s kalba. Ai??tai A?itos poetinAi??s atminties pAi??domis ir einuai???16. Ai??i poetinAi?? atmintis ir vedAi?? jA? nuo A?aidimA?, muzikavimo, lAi??liA? teatro spektakliA? tAi??vA? sodyboje per vaikystAi??je iA?girstAi?? ir paties ne vienAi?? kartAi?? dainuotAi?? romansAi?? apie istorinAi?? Granados herojAi?? MarijAi?? PinedAi??, iA?siuvinAi??jusiAi?? laisvAi??s vAi??liavAi?? ir pasiaukojamai A?uvusiAi??… Ypatinga poetinAi?? F. GarcAi??os Lorcos atmintis ir atvedAi?? jA? A? XX a. pirmA?jA? deA?imtmeA?iA? Europos teatrAi??. 1927 m. F. GarcAi??os Lorcos garsioji poetinAi?? patriotinAi?? drama ai??zMarija Pinedaai??? sudrebino ir Barselonos, ir Madrido teatrA? scenas. AktorAi??s Margaritos Xirgu trupAi?? abiejuose miestuose parodAi?? tokius netikAi??tus ir stiprius spektaklius, kad net iA?provokavo antivyriausybinAi?? demonstracijAi?? sostinAi??je. O juk ta pati sostinAi??s publika negailestingai nuA?vilpAi?? nuo teatro ai??zEslavaai??? scenos ankstyvAi??jA? draminA? F. GarcAi??os Lorcos veikalAi?? ai??zDrugelio burtaiai???17.

1930 m. kaip kamerinis variantas F. GarcAi??os Lorcos ai??zNuostabioji batsiuvienAi??ai??? (pjesAi?? paraA?yta 1926ai??i??1930 m.) parodyta Madride, o 1933 m. Buenos AiriA? teatre suvaidinta visa kaip A?eimyninis ai??zA?iaurus dviejA? veiksmA? farsas su prologuai???, paA?iam F. GarcAi??ai Lorcai dalyvaujant spektaklyje (jis atliko Autoriaus vaidmenA?). Tais paA?iais metais F. GarcAi??a Lorca ir jo bendraminA?iai jau aptarinAi??jo Madrido teatre ai??zEspaAi??olai??? suvaidintAi?? ai??zDono Perlimplino meilAi??sai??? (pjesAi?? paraA?yta 1928 m.) istorijAi?? ir A?spAi??dingAi?? ai??zKruvinA? vestuviA?ai??? (pjesAi?? paraA?yta 1932 m.) premjerAi??. 1934 m. Argentinoje A?iAi??rovams pristatytas ai??zDono Kristobalio balaganAi??lisai??? (pjesAi?? paraA?yta 1923 m.), kuris vAi??liau, 1935 m., buvo parodytas ir Madrido lAi??liA? teatre ai??zLa Tarrumbaai???. PjesiA? autorius dalyvavo abiejuose spektakliuose. Kai 1934-A?jA? pabaigoje poeto draugAi??, viena A?ymiausiA? Ispanijos aktoriA? M. Xirgu suvaidino Madrido scenoje pagrindinA? vaidmenA? jo tragiA?koje poemoje ai??zJermaai??? (pjesAi?? paraA?yta 1934 m.), F. GarcAi??ai Lorcai ir jos aktoriA? trupei tapo aiA?ku, kad 1935 m. jA? lauks dar vienas iA?bandymas, dar viena F. GarcAi??os Lorcos pjesAi?? ai??zNetekAi??jusi donja Rosita, arba GAi??liA? kalbaai??? (pjesAi?? paraA?yta 1935 m.) ir jos pristatymas Barselonos publikai. Tai nostalgiA?ka poema, kuriAi?? dramaturgas brandino deA?imtA? metA? ir skyrAi?? savo vaikystAi??s laikA? atsiminimui, 1900-A?jA? Granados miesto netekAi??jusioms panelAi??ms. Jis raA?ydavo ilgai ir kruopA?A?iai, o dar ilgiau redaguodavo savo dramA? tekstus. Gaila, kad niekada pats nebeiA?vydo scenoje nei 1931 m. iA? Amerikos parsiveA?tos misterijos ai??zJei praeitA? penkeri metaiai???18, nei A?eA?erius metus tobulintos ir per karA? sumaiA?tis ketvirtojo veiksmo netekusios dramos ai??zPublikaai???19, nei 1936 m. birA?elio 19 d. Madride biA?iuliams perskaitytos tragedijos ai??zBernardos Albos namaiai??? (pjesAi?? paraA?yta 1936 m.). Tai deA?imt svarbiausiA? F. GarcAi??os Lorcos draminiA? kAi??riniA?. Verta paminAi??ti ir jo ai??zRinktiniuose raA?tuoseai??? A?dAi??tas tris ai??zScenelesai??? ai??i?? ai??zPanelAi??, jAi??reivis ir studentasai???, ai??zBestero Kitono pasivaikA?A?iojimasai??? ir ai??zKliedesiaiai???. Taip pat ir nebaigtos ai??zDramos be pavadinimoai??? pirmAi??jA? veiksmAi?? su prologu.

Skirtingi savo forma ir turiniu, bet visada originalAi??s F. GarcAi??os Lorcos tekstai neabejotinai yra didA?iulis Ispanijos literatAi??rinis paveldas ir viso pasaulio poetinAi??s dramaturgijos lobis.

Labai svarbi F. GarcAi??os Lorcos laiA?kA?, literatAi??riniA? pokalbiA?, meninAi??s publicistikos knyga ai??zLiAi??dniausias dA?iaugsmasai???, kurioje randame daugybAi?? raA?ytojo pasisakymA? apie tai, koks svarbus jam buvo dramaturgo, reA?isieriaus, aktoriaus darbas. F. GarcAi??os Lorcos A?odA?iais tariant, jam buvo visiA?kai aiA?ki jo, kaip dramaturgo, kAi??rybinAi?? evoliucija: ketino uA?baigti trilogijAi?? ai??i?? ai??zKruvinos vestuvAi??sai???, ai??zJermaai??? ir ai??zLoto dukterA? tragedijaai???20. Planavo raA?yti socialinio, humanistinio, antikarinio turinio pjeses. Labai norAi??jo sukurti filmAi?? apie koridAi?? ai??i?? su dainomis, A?okiais, legendomis ir viskuo, kas labiausiai siejasi su korida. SakAi??si pradAi??jAi??s dar vienAi?? tragedijAi??, politinAi??, ir kad yra pabaigAi??s rimtAi?? socialinAi?? dramAi??, kol kas be pavadinimo, kurioje ai??zpublika iA? salAi??s ir iA? gatvAi??s A?siverA?ia A? scenAi??, o mieste revoliucija, A?turmu ima teatrAi??…ai???21 MinAi??jo ir dar vienAi?? pjesAi?? ai??zKraujas neturi balsoai???, kurios tema ai??i?? incestas22. ai??zAi??venteivos, aiA?ku, pasibaisAi??s, ir aA?, ko gero, pasinaudosiu proga juos nuraminti: mAi??sA? literatAi??roje yra nuostabus precedentas ai??i?? prisiminkime puikA? Tirso de Molinos kAi??rinA? ta paA?ia temaai???23. F. GarcAi??os Lorcos laiA?kuose ir interviu ne kartAi?? minimas pjesAi??s ai??zSodomos A?lugimasai??? kAi??rybinis uA?mojis ir jau seniau paraA?ytas veikalas ai??zLAi??lAi??s su basliaisai???, kuriam muzikAi?? paraA?Ai?? garsus ispanA? kompozitorius Federicoai??i??as Elizalde (1907ai??i?? 1979)24. O apie savo ai??zDono Kristobalio balaganAi??lA?ai??? F. GarcAi??a Lorca taip kalbAi??jo: ai??zLAi??liA? teatras ai??i?? tai savotiA?kas liaudies vaizduotAi??s, humoro ir nuoA?irdumo A?sikAi??nijimas. Ir todAi??l poetas A?sitikinAi??s, kad publika linksmai bei A?irdingai klausysis A?odA?iA? ir posakiA?, kuriuos pagimdAi?? pati A?emAi??…ai???25

F. GarcAi??a Lorca vadino save socialinio teatro Ai??alininku26. Jis tikAi??jo, kad teatras gali bAi??ti galinga ir teisinga jAi??ga respublikai stiprinti, A?aliai atgimti. ai??zTeatras ai??i?? tai juoko ir aA?arA? mokykla; tai laisva tribAi??na, iA? kurios bAi??tina tiesiog apnuoginti melagingAi?? ir iA?karA?usiAi?? moralAi??, per gyvus likimus atskleidA?iant A?mogaus sielos ir A?irdies A?statymusai???27. Poetas negalAi??jo likti abejingas teatro problemai: ai??zJeigu tauta neiA?tiesAi?? pagalbos rankos savajam teatrui, ji arba mirusi, arba prie mirties. Bet taip pat ir teatras, jeigu jis beaistris, kurA?ias visuomeniniam gyvenimui, istorijos pulsui, tautos tragedijai, aklas amA?inoms gimtosios A?emAi??s spalvoms ir svetimas jos sielai, neturi drA?sti vadintis teatruai???28. DrAi??siai tvirtino, kad iA? esmAi??s reikia keisti A?alingus teatro vadybos principus: ai??zJeigu aktoriai ir dramaturgai ir toliau liks marionetAi??mis komersantA? rankose, o tie nesugeba A?vertinti kAi??rinio ir jokios valstybinAi??s ar meninAi??s kontrolAi??s nAi??ra ribojami, tai ir aktoriai, ir dramaturgai, ir visas teatras kartu su jais kas valandAi?? vis labiau klimps be jokios vilties iA?sigelbAi??tiai???29. Jis apgailestavo, kad vargu ar iA?liks teatre eiliuota drama, istorinAi?? drama ir tai, kas vadinama ispaniA?ka sarsuela30, ai??i?? juk Ai??itokiai dramaturgijai ai??zreikia nuolatinio atnaujinimo ir dar labai daug ko, o A?iandien tarp mAi??sA? nAi??ra nAi?? vieno, kuris galAi??tA? ir kitus patraukti paskui save, eiti ir aukotis, apsisprAi??sti ir susigrumti su publika, pulti jAi?? ir sutramdytiai???31. F. GarcAi??a Lorca vis kartojo, kad ai??zteatras turi valdyti publikAi??, o ne publika teatrAi??ai???, ir buvo A?sitikinAi??s, kad publikAi?? galima mokyti. Jis matAi??, ai??zkaip tai reikalinga ir teatrui, ir atlikAi??jamsai???32, tiktai baiminosi, kad patys aktoriai ir patys dramaturgai gali sunaikinti meno dvasiAi??, kai teatrui dabar ai??ztenka iA?gyventi sunkius laikus, kai menu jau vadinama viskas, kas tik kam patinka, svarbu, kad tik patiktA?ai???33.

RaA?ytojas nuolat tvirtino: ai??zSvarbiausia ai??i?? menas. O jAi??s, mano draugai, visA? pirma ai??i?? menininkai. Nuo galvos iki kojA? menininkai, jeigu jau paA?aukimas ir meilAi?? atvedAi?? jus A?ionai, ant pakylos, privertAi?? gyventi vaiduokliA?kame kulisA? pasaulyje ir gerti karA?iAi?? teatro taurAi??ai???34. Jis nemAi??go kalbA? apie teatro nuosmukA?, su apmaudu galvodavo ai??zapie jaunus dramaturgus, kuriuos teatriniA? reikalA? pertvarka verA?ia beviltiA?kai nuleisti rankas, atsiA?adAi??ti savo kAi??rybiniA? vaizdiniA? pasaulio ir imtis kitA? darbA?ai???35. Ir iA? tikrA?jA? netikAi??jo nei teatro, nei dailAi??s, nei muzikos smukimu. ai??zNe, tai ne smukimas, todAi??l, kad smukimu prasideda agonija, ir tada jau neiA?vengiama mirtis; tai paprasA?iausias A?kvAi??pimas ir iA?kvAi??pimas, sistolAi?? ir diastolAi??, natAi??raliai keiA?ianti viena kitAi??, kol plaka teatro A?irdis; tai tiesiog dekoracijA? ir skoniA? permaina, ji neuA?kliudo paA?ios teatro meno esmAi??sai???36. TikAi??jo, kad teatras ai??i?? tai didis menas, kuris ai??zgimsta kartu su A?mogumi, saugomas giliai sieloje, ir kai A?mogus panAi??sta iA?reikA?ti tai, kas jo likime iA? esmAi??s yra A?venta, jis tai iA?reiA?kia akivaizdA?iai ai??i?? ir A?odA?iu, ir judesiu ai??i?? sceniA?kaiai???37. JA? dA?iugino tokie pastatymai, ai??zkurie kelia teatro autoritetAi?? ir suteikia aktoriui galimybAi?? pasijusti menininku ai??i?? tai yra tuo, kuo jis ir privalo bAi??tiai???38.

F. GarcAi??a Lorca siAi??lAi?? steigti teatro klubus ir juose statyti tas pjeses, kurias atmeta komerciniai teatrai. Pats dalyvavo teatro klubA? veikloje ir trejus metus dirbo su jaunais aktoriais klajojanA?iame studentA? teatre ai??zLa Barracaai???, su kuriuo keliavo po visAi?? IspanijAi??. ai??zAA? visada jauA?iau teatro paA?aukimAi?? ir nemaA?ai dienA? jam paskyriau. AA? turiu savo supratimAi?? apie teatrAi??, kurA? visada gyniau ir ginsiu. Teatras ai??i?? tai poezija, iA?kilusi iA? knygos puslapiA? ir A?gijusi kAi??nAi??. Ir tai ji kalba, A?aukia, rauda, kai uA?klumpa neviltis. Ai?? scenAi?? A?engianA?ius veikianA?iuosius asmenis turi apgaubti poezija, taA?iau tuo pat metu jie turi iA?likti gyvi ai??i?? iA? kAi??no ir kraujo. To reikia teatrui. Jie turi bAi??ti iki kraA?tutinumo A?mogiA?ki ai??i?? neatplAi??A?iamai, tragiA?kai suriA?ti su gyvenimu, A?iandieniu gyvenimu: taip, kad mes pajustume juos greta, kentAi??tume, matydami iA?davystAi??, taip, kad aiA?kiai girdAi??tume jA? kalbAi??jimAi?? ai??i?? galingAi?? ir laisvAi?? kalbAi??jimAi??, perpildytAi?? meilAi??s ir neapykantosai???39. Taip kalbAi??jo F. GarcAi??a Lorca, pasiryA?Ai??s neA?sileisti A? teatrAi?? jokios priespaudos: ai??zArgi ne gAi??da, kad koks nors milijonierius, tik todAi??l, kad jis milijonierius, nurodinAi??ja teatrui, kAi?? statyti ir kaip statyti? Tai tironija, o bet kokia tironija veda A? krachAi??ai???40. Paklaustas, kokA? regi savAi??jA? menAi?? teatre, atsakAi??: ai??zLiaudiA?kAi??. BAi??tinai liaudiA?kAi??. Svarbu nuA?lifuotas stilius, dvasingumas, bet visa tai gimsta ir tarpsta iA? liaudiA?kA?jA? A?aknA?. TodAi??l, jeigu man pasiseks tai tAi??sti, aA? galbAi??t net padarysiu A?takAi?? europiniam teatruiai???41. Visada pabrAi??A?damas bAi??tinybAi?? kovoti uA? teatro autoritetAi??, jis ieA?kojo reA?isieriaus: ai??zTeatrui reikia ne tik gerA? pjesiA?, bet ir talentingA? reA?isieriA?. ReA?isierius bAi??tinas ai??i?? tai labai svarbu. Stiprus, A?inantis reA?isierius, sugebantis pasiAi??lyti savo interpretacijAi?? ir iA?laikyti vieningAi?? stiliA?. NebAi??tina statyti vien tiktai dramaturgijos A?edevrus, o tai net ir neA?manoma, bet tikinu jus, kad geras reA?isierius ir aktoriai, A?kvAi??pti reA?isieriaus sumanymo, sugeba ir iA? blogos pjesAi??s padaryti gerAi?? spektaklA?ai???42.

Svarbiausi dramaturgijos bruoA?ai

Visus stebindamas kAi??rybiniu aktyvumu, F. GarcAi??a Lorca, jo draugA? liudijimais, buvo ir savotiA?kai uA?sislaptinAi??s, mA?slingas, neatspAi??jamas. Jo mA?slingumas, kaip ir gyvas andalAi??ziA?kas jo kraujas, susigAi??rAi?? A? smAi??lA? ten, prie AA?arA? A?altinio, kur netoli Visnaro kaimo poetas buvo slapta nuA?udytas 1936 m. rugpjAi??A?io 19 d. TodAi??l net ir A?iandien atidesnio skaitytojo atmintyje gali iA?kilti eilutAi??s iA? ai??zScenos su Amargoai???, kuri baigiasi Ai??ermeniAi??ka Amargo motinos daina: ai??zAA?menys suauksuoja. / RugpjAi??tis. DvideA?imt A?eA?tojiai???43. Tarsi poetas bAi??tA? nujautAi??s, kad ir jo motinai taip teks iA?kentAi??ti sAi??naus A?Ai??ties dienAi?? bAi??tent rugpjAi??A?io mAi??nesA?. VaikystAi??je pro tAi??viA?kAi??s namA? langAi?? A? Federico A?irdA? uA?klydusio kaimynA? berniuko akimis paA?velgAi?? netikAi??tas jo antrininkas, galbAi??t juodasis sielos dvynys Amargo. Ir gal tai jis ai??zPoemos apie cante jondoai??? finalinAi??je scenoje drauge su paslaptinguoju raiteliu, Malagos peiliA? prekeiviu, klaidA?ioje tamsoje ieA?kojo kelio A? GranadAi?? ir visAi?? naktA? jautAi??, kad neiA?vengs to atkaklaus pakeleivio jam dovanA? siAi??lomo peilio aA?menA?… Jis, gedulingoje ai??zAmargo motinos dainojeai??? minimAi?? rugpjAi??A?io 26 dienAi?? jau iA?keliavAi??s A? mAi??nulA?.

NepaaiAi??kinamai dabar atrodo Ai??itokia teatralizuota, dialogo forma pateikta poetinAi?? savosios A?Ai??ties pranaA?ystAi??, iA?likusi dar 1921 m. paraA?ytoje poemoje. Juo labiau kai pagalvojame apie 1936-A?jA? rugpjAi??tA?, kai poeto kurtomis elegijomis ir sigirijomis, odAi??mis ir baladAi??mis, lopA?inAi??mis ir madrigalais vainikuotoje Granadoje sugriaudAi??jo Ispanijos pilietinio karo frankistinis lozungas ai??zMirtis inte-ligentijai!ai??? ir vietiniai diktatoriaus Franco44 ideologijos parankiniai Ai??mAi?? A?audyti gydytojus, A?urnalistus, architektus, universiteto dAi??stytojus, apylinkiA? mokytojus… Miesto kapinAi??s tapo A?iauriausiA? egzekucijA? amfiteatru. NeiA?tvAi??rAi??s tA? kraupiA? vaizdA?, iA?protAi??jo Granados kapiniA? sargas45.

TodAi??l negalima neprisiminti paslaptingai pasirodanA?io Juodo arklio 1930 m. F. GarcAi??os Lorcos paraAi??ytoje dramoje ai??zPublikaai???. Tas Juodas arklys, tarsi koks kapiniA? sargas, lanko iA? numirusiA? prisikAi??lusios ir nebeatpaA?A?stamoje realybAi??je ant beprotybAi??s ribos atsidAi??rusios DA?iuljetos kapAi?? ir vietoj jos praA?omA? iA?tikimybAi??s ir meilAi??s A?ekspyriA?kA? migdomA?jA? ironiA?kai paA?ada saujAi?? smAi??lio.

Tai jau XX a. Europos ir viso pasaulio perversmA? ai??i?? revoliucijA? ir milijonus gyvybiA? nusineA?usiA? karA?, diktatAi??rA? ir genocidA?, homofobijA? ir holokaustA? smAi??lis. MetaforiA?kai tariant ai??i?? biblinis Sodomos ir Gomoros smAi??lis.

F. GarcAi??os Lorcos poetinAi??je dramaturgijoje, kaip ir dramatiA?koje viso jo neilgo gyvenimo poezijoje, atpaA?A?stami poeto kAi??rybinio kelio simboliai, einantys per visus jo eilAi??raA?A?iA?, dainA?, poemA? ir dramA? puslapius. F. GarcAi??os Lorcos kAi??ryboje muzikaliai varijuojamos, liaudiA?kai paprastai A?pinamos arba primenamos mitologinAi??s smAi??lio, A?vaigA?dAi??s, vAi??jo, lietaus, paukA?A?io, drugelio, A?altinio, upAi??s, tilto, kalno, lauko, dykynAi??s, kryA?kelAi??s, mAi??nulio, sodo, balkono, veidrodA?io, roA?Ai??s, iriso, jazmino, alyvmedA?io, vynuogyno, tvenkinio, A?ulinio, tuopos, kipariso, gervuogAi??s, cikutos, cikados, gyvatAi??s, lakA?tingalos, durklo, kraujo reikA?mAi??s. SimboliA? A?odynuose rasime A?prastinius A?iA? A?odA?iA? paaiA?kinimus, taA?iau jo kAi??ryboje daA?niausiai atsiveria nauja ir gyva, prasminAi?? ir dramaturginAi?? kiekvieno A?odA?io esmAi??.

Tik F. GarcAi??os Lorcos dainoje motina jazminais suvysto A?uvusA? sAi??nA?46. Tik ai??zKruvinA? vestuviA?ai??? dramoje kaip veikiantysis asmuo blyA?kiu jauno medkirA?io veidu pasirodo MAi??nulis, grAi??smingai iA?dainuojantis savo kraupA? monologAi?? apie tai, kaip jis po visas tankmes iki auA?ros ieA?kos ir tarsi peilis migloje suras tAi?? gyvu krauju jA? suA?ildysianA?iAi?? A?irdA?, A? kuriAi?? prasiskverbs aA?trAi??s jo mirtino spindulio aA?menys47.

F. GarcAi??os Lorcos folkloriAi??ka pasaulAi??A?iAi??ra atvAi??rAi?? jam paA?ias A?viesiausias jo gimtojo kraA?to kalbinAi??s ir muzikinAi??s koloratAi??ros paslaptis. TaA?iau poetAi?? traukAi?? ir pats giliausias dvasinis ai??zjuodA?jA? garsA?ai??? koloritas48. Kaip tikrAi?? poetinio A?odA?io menininkAi?? jA? traukAi?? pirmapradAi?? meno gilybAi?? ai??i?? stichijA? A?auksmas. Ne A?prasti liaudiA?kos poetikos simboliai, ne pasakotojiA?ki motyvai, ne andalAi??ziA?ka leksika, bet pati gilioji dvasinAi?? pasaulAi??jauta. TodAi??l taip originaliai ir netikAi??tai jo dramose iA?ryA?kAi??ja dainos ai??i?? andalAi??ziA?ka aimana bet kurioje draminio veiksmo vietoje staiga tampa ne tik garsiniu, bet ir vizualiu giluminio cante jondo atA?vaitu. Poeto vaizduotAi??je, lyg dailininkui, susikomponuoja kadrai, artimesnAi??s ir tolimesnAi??s perspektyvos planai.

NujauA?iamas pasmerktumas, neperkalbama lemtis, smurtas, nepateisinamas iA?siskyrimas, ai??zbeskliautAi?? vienatvAi??ai???49 ai??i?? A?tai tas poetinis ir net ezoterinis ai??zuA?gniauA?to troA?kimo gyventiai???50 ratas, kuriuo jau daugiau nei A?imtmetA? Europos literatAi??rinAi?? ir teatrinAi?? vaizduotAi?? suka F. GarcAi??os Lorcos kAi??rybinAi?? duendAi??. Nes be iA?eities jo meilAi??, bet vis dAi??lto meilAi??, ir be iA?sigelbAi??jimo A?itoks visko A?inojimas, o vis dAi??lto A?inojimas. Ir spektakliA? dainose, ir ai??zA?igonA? romanseroai??? cikle, ir ai??zPoemoje apie cante jondoai???, ir premjeros iA?bandymAi?? atlaikiusioje eiliuotoje dramoje ai??zMarija Pinedaai???51 ai??i?? visur juk svarbiausia ne intriga, ne istorinio fakto interpretacinis liudijimas, o vidinAi?? herojinAi?? gyvo A?mogaus drama, A?siA?iebianti iA?davystAi??s ir iA?tikimybAi??s akistatose. Tokia Marijos Pinedos A?engimo ant eA?afoto paslaptis. Tokia ir tarakono iA? ai??zDrugelio burtA?ai??? kankinio dalia. Toks ir raudonojo apsiausto A?iugA?dAi??jimas ai??zDono Perlimplino meilAi??sai??? sode ai??i?? vyro saviA?udybAi??s pamoka A?monai Belisai52. Taip uA?siverA?ia ir Adelos kilpa ai??zBernardos Albos namuoseai??? ai??i?? ryA?tingas akimirksnis pakilti virA? lubA?, iki tA? dideliA? kaip kumA?tis A?vaigA?dA?iA?…53 Ir dar nepalenkiamesnAi?? rodosi Donjos Rositos atkakli vienatvAi??. Tokia ir savo rankomis pasmaugti vyrAi?? puolanA?ios Jermos A?eimyninio nevaisingumo tiesa. Ir ai??zNuostabiosios batsiuvienAi??sai???54 nesibaigianA?iA? kivirA?A? ai??zidilAi??ai??? ai??i?? savo iA?svajotojo pasakA? raitelio neiA?duodanti Sapaterita, nuo ryto ligi vakaro vis burnojanti prieAi?? Dievo jai duotAi?? vargA?Ai?? sutuoktinA? batsiuvA?.

DramaturginAi??, tinkama inscenizavimui atrodo ir ai??zPoemos apie cante jondoai??? architektonika, kinematografiA?ka ai??zA?igonA? romanseroai??? andalAi??ziA?kA? melodijA? ir siuA?etiniA? kadrA? kaita, staigus dialogA? perkAi??limas A? A?viesA? aukA?tA? ar A? tamsiAi?? gelmAi??. Naudojamas prieA?pastatymo, sugretinimo ir persipynimo dramaturginis principas. Skaitydami F. GarcAi??os Lorcos dramas, girdime ir visAi?? jo poezijos polifoninA? turiningumAi??, kai iA? atminties iA?kyla, priartAi??ja arba nutolsta permaininga muzikiniA? ir poetiniA? paveikslA? darna. TodAi??l toks stiprus AndalAi??zijos A?mogaus socialinio ir etnografinio iA?skirtinumo sudvasinimas net ir farsinAi??se liaudiA?kA?jA? dramA? kolizijose. RyA?kus provokatyvus farsiniA? detaliA? akcentavimas ir tragiA?kas meilAi??s A?ventumo ilgAi??jimasis. Nes tiktai mylinti esybAi??, F. GarcAi??os Lorcos A?odA?iais tariant, turi teisAi?? vadintis A?mogumi. Ir todAi??l jo dramos kAi??riniA? poetikai ypaA? svarbus meninAi??s konstrukcijos grynumas.

A?inoma, poetui ir dramaturgui ne maA?iau svarbAi??s literatAi??riniai, mitologiniai, folkloriniai kAi??rybos A?altiniai, taA?iau buvo bAi??tinas ir eksperimentiniA? ieA?kojimA? kelias. F. GarcAi??os Lorcos poezija ir dramaturgija iA? esmAi??s juk ir buvo eksperimentinAi??. Draugai jam sakydavo, kad niekas taip neraA?o, o jis raA?ydavo. Net ir ai??zliaudies dainAi??ai??? sukurdavo taip, kad biA?iuliai negalAi??davo jos atskirti nuo folkloro ekspedicijoje uA?raA?ytos sigirijos55 ar malagenjos56. NaujausiA? muzikos, poezijos, dailAi??s, teatro ar kino reiA?kiniA? ir savo amA?ininkA? kAi??rybos jis nevengAi??, netgi ypatingai domAi??josi ir A?avAi??josi, negailAi??damas jiems prielankiA? A?odA?iA? savo skaitytose paskaitose A?vairiA? kultAi??riniA? renginiA? metu. TaA?iau liko iA?tikimas unikaliam gimtojo kraA?to balsui ir vieniA?o poeto neiA?dainuojamai gelmei ai??i?? A?mogiA?kosios esmAi??s paslapA?iai.

KultAi??rinis-etinis mirties temos aspektas

F. GarcAi??os Lorcos dramA? erdvAi??je ryA?ki ne tik graikA? tragedijai bAi??dingaAi?? nepermaldaujamos lemties problema (ai??zBernardos Albos namaiai???, ai??zJermaai???, ai??zPublikaai???), bet ir abejotina europinAi??s civilizacijos tobulAi??jimo perspektyva. Dramose ai??i?? nuolatinis nerimas, dvasinAi?? A?tampa, artAi??janA?io pavojaus laukimas, prievartinAi??s mirties baimAi?? ir fataliA?ka jos neiA?vengiamybAi??. TragiA?ki herojA? veidai (Jaunuolis, Senis), paA?enklinti artAi??janA?ios mirties. PsichologinAi?? priespaudAi?? kenA?iantys (Adela, Jerma, BatsiuvienAi??s vyras), aistrA? A?audrinti herojai (Nuotaka, Leonardas, Jerma) ties kurA?ia gyvenamojo laiko ir erdvAi??s praraja. Lemties neiA?vengiamybAi?? (Marija Pineda, Jerma, Adela, Belisa, Donja Rosita) prie spalvingai A?ydinA?io gyvenimo bedugnAi??s. VidinAi?? draminio veiksmo A?tampAi?? gilinanti prievartinAi?? kasdienAi??s buities monotonija, paproA?iA? teisAi??s grieA?tumas (Bernarda Alba, Pedrosa, Chuanas). PragaiAi??tingas smurtas (Jaunikis, Leonardas, Jerma, Pedrosa, Imperatorius), sunaikinantis net menkiausiAi?? gyvybAi??s iA?likimo galimybAi??, savaime primena anuometiniA? istoriniA? A?vykiA? fonAi??, iA?kelia antiA?mogiA?kAi?? tamsiA?jA? istorijos A?enklA? prasmAi?? (Imperatorius, Centurionas) kaip esminAi??, per amA?ius niekaip neiA?sprendA?iamAi?? savAi??s naikinimo problemAi??.

RyA?kiai apibrAi??A?tais valingA?, taA?iau vienaip ar kitaip A?Ai??ti pasmerktA? herojA? charakteriais arba draminiA? kompozicijA? estampais (ai??zMarijos Pinedosai??? scenovaizdis) bei praeities motyvA? folkloriA?kumu F. GarcAi??a Lorca liudijo savo meninAi?? priklausomybAi?? gimtajai AndalAi??zijai ir iA?tikimybAi?? jos romantinei mistikai (MAi??nulis, Elgeta-Mirtis, Naminukai). A?ia kilnAi??s istoriniA? aistrA? proverA?iai (Marija Pineda), kova uA? asmenybAi??s laisvAi?? (Adela, BatsiuvienAi??, Nuotaka, Gonsalas) ir A?ia pat ai??i?? paprotinAi?? teisAi?? A?udyti vienam kitAi?? (Jaunikis, Leonardas) ai??i?? gentinis kraujo kerAi??to principas. Arba saviA?udybAi?? (Donas Perlimplinas, Adela, Senis, Jaunuolis). Akivaizdus ir svarbus gyvenamojo meto dramA? tikrasis, originalusis turinys (ai??zDonja Rositaai???, ai??zNuostabioji BatsiuvienAi??ai???, ai??zDono Perlimplino meilAi??ai???), paties poeto iA?gyvento laiko atmosfera (ai??zJei praeitA? penkeri metaiai???) ir dvasinAi?? bAi??sena, visAi?? pasaulA? apAi??musi A?tampa ir katastrofos neiA?vengiamybAi?? (ai??zPublikaai???).

TodAi??l F. GarcAi??os Lorcos kAi??riniuose prievartinAi??s mirties motyvas (Chuanas, Leonardas, Jaunikis, Gonsalas) yra kaip perspAi??jimas ir priminimas pasauliui: praA?Ai??tis A?ia pat! TragiA?kas jo dramA? turinys (ai??zKruvinos vestuvAi??sai???, ai??zJermaai???, ai??zJei praeitA? penkeri metaiai???, ai??zPublikaai???, ai??zDono Perlimplino meilAi??ai???) savotiA?kai apibAi??dina mAi??sA? pasaulio saviA?udiA?kAi?? fenomenAi??.

VeikAi??jA? imtynAi??s su mirtimi, dvasinio pakilimo ir bejAi??gystAi??s (Jerma, Donas Perlimplinas, Marija Pineda) galinAi??jimasis iki paskutinio atokvAi??pio ai??i?? ne paA?eminta egzistencija, o garbAi??s ir mirties pasirinkimas. Teatrologas Borisas Zingermanas teigia, kad F. GarcAi??a Lorca kuria savo teatrAi?? pagal klasikinA? koridos modelA?57. Pagal senovinA? ritualAi?? ai??i?? A?spAi??dinga aukos ir nugalAi??tojo prieA?prieA?a, visiems matant ir abiem kovotojams (Gonsalas, EnrikAi??) paliekant lygias teises. TaA?iau aistrA? ir jausmA? atvertyje, kai atidengiama tai, kas buvo slapta, nutylAi??ta, neiA?sakyta, kad ir kokia garbinga tai bAi??tA? kova, visada jauA?iamas poeto liudijimas: A?vyko A?mogA?udystAi??. F. GarcAi??os Lorcos dramose veiksmas per neiA?vengiamAi?? lemtA? vystomas nuo vilties iki nusivylimo, pastAi??mAi??janA?io (Adela, Jaunuolis) pasitikti savo A?Ai??tA?.

Taip savo A?Ai??ties neiA?vengAi?? ir pats poetas. Jo dramas persmelkianA?ios A?mogaus ir laiko, A?mogaus ir lemties varA?ybos (ai??zDonja Rositaai???, ai??zJei praeitA? penkeri metaiai???, ai??zJermaai???) sustiprina personaA?A? garbAi??s jausmAi?? ir nepakantumAi?? iA?davystei. Nebrangindami savo gyvybAi??s, jie stoja skersai kelio likimui ir arba rezignuoja, arba A?Ai??va, nes uA? viskAi?? svarbesnAi?? A?mogiA?ka reputacija (Batsiuvys, BatsiuvienAi??) ir asmeninis savosios vertAi??s jausmas. SocialistiniA? permainA? ir bAi??simo pilietinio karo nuojautos A?takoto F. GarcAi??os Lorcos sukurti AndalAi??zijos A?moniA? gyvenimo paveikslai patvirtina ir pateisina poeto akistatos su pasauliu (ai??zPublikaai???) jausminA? maksimalizmAi?? ir herojinA? garbAi??s supratimAi??.

AutobiografinAi?? pjesiA? poetika

PriblokA?tas nelauktai iA?garsAi??jusio savo ai??zA?igonA? romanseroai??? sutiktuviA?, patyrAi??s kAi??rybinAi?? pergalAi??, o tai matyti iA? jo draugA? prisiminimA?58, jis buvo ir ne kartAi?? A?emintas bei paA?ieptas kaip A?igonA? kultAi??ros puoselAi??tojas, kaip kitoksAi?? negu visi, homofobiA?kai niekintas59. O F. GarcAi??a Lorca, nepaisydamas visA? kontroversiA?kA? liaupsiA? ir kritikos, iki mirties iAi??liko draugiAi??kas, tolerantiAi??kas ir atlaidus.

TaA?iau jo poezija, atrodo, buvo A?iurpiai sutrypta kaA?in kokio balto A?irgo… Gal toks buvo naujasis ano modernAi??janA?io, siurrealistinio pasaulio pegasas? TodAi??l nenuostabu, kad baltas A?irgas arba juodas arklys A?vairiausiais rakursais A?sikomponavAi??s ne vienoje F. GarcAi??os Lorcos dainoje ir ne vienoje dramoje. Ir ai??zKruvinose vestuvAi??seai??? apdainuotas iA? upelio atsigerti vis nenorintis aukA?tas A?irgas, ir ai??zBernardos Albos namuoseai??? uA? sienos nerimsta baltas erA?ilas, ir pagaliau ketvertas agresyviA? baltA? arkliA? ai??zPublikojeai???. DomAi??damasis savo amA?ininkA? meniniais atradimais, nesibodAi??damas ultraistiniais, kubistiniais ar siurrealistiniais60 saviraiA?kos bAi??dais, pats jis nesileido su jais viena ar kita kryptimi ir neA?sitraukAi?? A? jokiAi?? literatAi??rinAi?? srovAi??. Net ir manifestiA?kas siurrealizmas, kvietAi??s poezijAi?? ir dailAi?? uA? A?kvAi??pimo ir vaizduotAi??s ribA? ai??i?? A? kliedesA? ir pasAi??monAi?? ai??i?? nekAi??lAi?? poetui didelio pasitikAi??jimo.

F. GarcAi??os Lorcos gyvenimo ir kAi??rybos tyrinAi??tojai, rusA? ispanistai Levas Ospovatas ir Natalija Malinovskaja mano, kad siurrealistiniai elementai, tekstuose persipindami su folkloriniais ar mitologiniais, A?gauna logiA?kai motyvuotAi?? poetinAi?? prasmAi??. Kad ir kokius struktAi??rinius elementus jis savo kAi??ryboje naudotA? ai??i?? viskas A?sijungia A? giminingAi?? polifoninA? vientisumAi?? ir iA? vienos dramos A? kitAi?? pereinantA? gyvAi?? paties F. GarcAi??os Lorcos alsavimAi??. TikrovAi??s prieA?taringumus A?veikti sapnu, svajone ar iliuziniu fokusu jam atrodAi?? per lengva, pavirA?utiniA?ka ir nepagarbu senA?jA? ispaniA?kA? tradicijA? atA?vilgiu. SiurrealistinAi?? gudrybAi?? prisidengti narkotiniu sapnu, iA?vengti tragedijos, pasislAi??pti nuo visko, kas nebepakenA?iama, vis tiek anksA?iau ar vAi??liau praeis ai??i?? juk A?domu ne vien tai, kas gi ten, virAi?? tikrovAi??s, bet ir tai, kas gi po ja. F. GarcAi??a Lorca negalAi??jo nutylAi??ti savojo teatro po smAi??liu vizijos.

Kai 1930 m. perskaitAi?? draugams savo naujAi??jAi?? pjesAi?? ai??zPublikaai???, iA?girdo, kad ji visai netinkanti pastatymui ir netgi nepoetiA?ka. Ilgai jAi?? redagavo ir tobulino, kol visai atidAi??jo trejiems metams. Tuo metu ruoA?Ai?? spaudai iA? Amerikos parsiveA?tA? ir visus pribloA?kusiA? eiliA? rinkinA? ai??zPoetas Niujorkeai???61. Be to, nuo 1932-A?jA? beveik trejus metus dirbo Madrido studentA? teatro ai??zLa Barracaai??? reA?isieriumi, aktoriumi, dailininku. Ai??is jo A?kurtas teatras keliavo po visAi?? IspanijAi??, pasiryA?Ai??s lankyti, bendrauti, A?viesti ir auklAi??ti respublikos liaudA?. Tai buvo socialistiA?kai motyvuotas, bet tuo paA?iu ir rizikingas jaunA? A?moniA? eksperimentas ai??i?? supratingos, palankios publikos ieA?kojimas62. Tai buvo Lope de Vegos, Calderono de la Barcos, Miguelio de Cervanteso dramaturgijos pristatymai paprastiems gimtosios A?emAi??s valstieA?iams, tai buvo F. GarcAi??os Lorcos entuziazmas ir kartu tarsi atsisveikinimas su savo paties jaunyste.

canadien pharmacy vipro.

Jau buvo vieA?ai draugams perskaitAi??s iA? Amerikos atsiveA?tAi?? dramAi?? ai??zJei praeitA? penkeri metaiai???63 ai??i?? asmeniA?kAi??, autobiografinAi?? misterijAi?? ai??i?? lyg sapne pralaukto laiko, neiA?sipildymo ir mirties sukrAi??sto jaunuolio fantasmagorijAi??. Daug kas joje atpaA?A?stama iA? Federico vaikystAi??s ai??i?? ir A?uvAi??s kaA?iukas, ir pilka jAi??reiviA?ka kepurAi??lAi?? su inkarais, ir kaimynA? vaikas su Arlekino kostiumAi??liu, ir slaptas saldumynA? pomAi??gis64, o iA? Granados ir Madrido studijA? metA? ai??i?? trijA? draugA? biA?iulystAi??, o ir paties Jaunuolio prietaringas nerimas, juodA? lakiniA?, jo vengiamA? ai??zlaidotuviniA?ai??? batA? blizgesys. TragiA?ka ir siurrealistinAi?? pradingusio laiko kaip sapno iA?klotinAi??. Penkerius metus uA?sitAi??sAi??s Jaunuolio laikas. ElegiA?ka jo laukimo misterija ir praregAi??jimo tiesa ai??i?? Nuotakos abejingumo akimirksnis. O kam dabar svarbus JaunuolA? lamisil shortage. tebemylinA?ios MaA?ininkAi??s laikas, jos laukimas? Arba jA? globojusio Senio filosofija… ai??zVis dAi??lto labiau keiA?iasi tai, kAi?? regime prieA?ais, nei tai, kas glAi??di atmintyjeai???65. PjesAi??je susikertanA?iA? erdviA? efektai ai??i?? laukimas A?tai A?ia ir buvimas ten, laiko tolybAi??je… virA? realybAi??s. Taip atsiranda mirusieji ai??i?? berniukas ir kaA?iukas (netikAi??tai prisipaA?A?stantis, kad yra katytAi??). Tarsi pati mirtis primintA?: jie ir ten, ir A?ia ai??i?? mirAi?? ir gyvi, bet ir jie kenA?ia. Apie tragiA?kas A?mogaus rungtynes su laiku kalbanti legenda. Jaunuolio susikurta iliuzija ai??i?? tiktai oro pilis, kuri pasmerkta iA?nykti realybAi??je. Dramos herojai tokie permainingi ir niekaip ai??znesutampantysai??? arba kaA?kaip fataliA?kai susieinantys ir lyg per sapnAi?? besivienijantys, tarsi jie bAi??tA? to paties Jaunuolio besikeiA?iantys pavidalai. Jo ilgesio ir nenuovokumo, jo meilAi??s ir abejingumo, jo susikurtA? iA?tikimybAi??s taisykliA? ir jA? nepaisymo, kai dvasiA?kai susvetimAi??ja artimieji. Tai akivaizdus atstumianA?iojo ir atstumtojo fiasko. Kaip tik iA? Nuotakos lAi??pA? Jaunuoliui atgal sugrA?A?ta kadaise jo paties neapgalvoti A?odA?iai, iA?tarti MaAi??ininkei, kai jis norAi??jo nepastebAi??ti, o gal ir iA? tiesA? nepastebAi??jo jos iA?tikimybAi??s. Kiekvienas personaA?as Jaunuolio akistatoje su tuo kaA?kuo, anksA?iau jo pasakytu ar A?vykdytu, ai??i?? tai jo paties ir jau paA?iam sau susvetimAi??jAi??s veidas ar kaukAi??, atsisukusi A? jA? patA? iA? ano ir iA? A?ito skirtingA? matavimA? sAi??stingio, iA? tA? ir A?itA? erdviniA? nesutapimA?.

Tebedirbdamas su studentais klajojanA?iame teatre, taA?iau nAi?? neketindamas jA? scenai pasiAi??lyti A?ios penkeriA? metA? laukimo ir neiAi??sipildymo misterijos, F. GarcAi??a Lorca dar kartAi??, jau po Ai??eAi??eriAi?? metA?, grA?A?o prie jA? vis traukusios ai??zPublikosai??? ir, galA? gale 1936 m. uA?baigAi??s redaguoti, vAi??l perskaitAi?? jAi?? draugams. Keistas ir dar vienas iA?likAi??s jo nebaigto draminio teksto variantas be pavadinimo, kurio prologe autorius taip prabyla: ai??zJeigu ir JAi??s, ir aA? tikime DievAi??, tai kodAi??l mes taip bijome mirti? O jeigu JAi??s tikite mirtimi, tai iA? kur tiek A?iaurumo? IA? kur tiek abejingumo svetimam skausmui?ai???66

Kas jA? labiausiai skaudino? KodAi??l jis taip aA?triai prakalbo apie komercinAi??s kultAi??rinAi??s bendruomenAi??s prievartaujamAi?? teatrAi??? Apie griAi??vantA? teatrAi??, apie aktoriA? ir reA?isieriA? tarpusavio nesusikalbAi??jimAi?? ir grumtynes ai??i?? apie vienas kito nemylAi??jimAi?? ir neigimAi??. KodAi??l pakvietAi?? A?iAi??rovus sutelkti dAi??mesA? A? kapinyno gelmiA? teatrAi??? KodAi??l pagaliau meilAi??s, mirties ir valdA?ios simbolinAi??s figAi??ros atsisuko A? publikAi?? savo gAi??sdinanA?iu tiesumu?

KaukiA? sumaiA?tis, nebe vaidybinis, o A?mogiA?kas savAi??s paA?iA? ilgAi??jimasis ir ieA?kojimas ai??i?? iA?kvietimas iA? praeities A? dabartA?… IA? erdvinAi??s gilumos ir iA? laiko gelmAi??s, iA? teatro po smAi??liu.

Besigilinant A? ai??zPublikosai??? temas, tenka iA?kelti daugybAi?? klausimA? ir samprotavimA?. KodAi??l ReA?isierius bijo nusiplAi??A?ti kaukAi??? KodAi??l meilAi??s neiA?siA?adantis Gonsalas pasirenka mirtA?? Ir kodAi??l visi dramos veikAi??jai pasmerkti A?Ai??A?iai? KodAi??l atgyja Arlekino ir Giljerminos kostiumai? KodAi??l taip pasikeiA?ia iA? mirusiA?jA? prisikAi??lusi Williamo Shakespeareai??i??o DA?iuljeta? Gal prisikAi??lAi?? iA? po smAi??lio tam, kad prie amA?inos Romeo ir DA?iuljetos istorijos A?pratusi tokia kultAi??ringai soti publika staiga visiA?kai naujai A? juos abu pasiA?iAi??rAi??tA? ir atsitokAi??tA? ai??i?? kad publikai pagaliau atsivertA? A?ios istorijos gyvenimiA?ka, o ne teatrinAi?? klaikybAi??. Ar Romeo ir DA?iuljetos mirtis dar gali sukelti A?iai kaukAi??tai publikai bent menkiausiA? emocijA?? Ar turi teisAi?? ir ar pajAi??gi bAi??tA? staiga bepradedanti maiA?tauti publika bent kas A?imtAi?? metA? sugriauti savosios A?alies, sostinAi??s, miesto komerciA?kai nusivaidinantA? teatrAi??? O gal nebesuranda iA?Ai??jimo iA? sumiesA?ionAi??jusio teatro griuvAi??siA??

Ir kas galA? gale ta publika? Kurios A?alies, kurios valstybAi??s, kurio pilietinio ar pasaulinio karo labiausiai sutrypta tauta?

Ar tai ir aA? ai??i?? publika, stebinti, kaip savo tikruosius veidus pasirenka, matuojasi, keiA?iasi, nebeatpaA?A?sta, o atpaA?inAi?? nusiplAi??A?ia teatro grandai ir pastumdAi??liai, publikos iA?rinktieji ir atstumtieji.

Ar ir salAi??je sAi??dintys spektaklio A?iAi??rovai ai??i?? publika ai??i?? taip pat kiekvienas su savo kauke yra vieni kitiems visiA?kai svetimi ir tomis kaukAi??mis tik ginasi vieni nuo kitA?? O gal kaip tik atvirkA?A?iai ai??i?? vieni kitus saugo.

Kad ir kokie skirtingi mes A?io pasaulio teatrinAi??s publikos eilAi??se sAi??dAi??tume, kad ir kokiomis A?spAi??dingomis bankrutuojanA?iA? verslininkA?, nepagydomai vAi??A?iu serganA?iA? daktarA?, pasiaukojamai suvaikAi??jusiA? mokytojA? ar nenuobodA?iai nuovokiA? teatro kritikA? kaukAi??mis dangstytumAi??mAi??s, vis dAi??lto po kiekvieno iA? mAi??sA? kauke ai??i?? sava A?aizda ir savas sopulys. Nemirtinga pasaulio publika tuo ir vieninga, ir amA?ina: kiekvienas vis savaip po savo asmeninio melo veidu slepiame nesuvaidinamAi??, A?gimtAi?? savAi??s paties paA?inimAi?? ir bijojimAi??.

F. GarcAi??a Lorca niekada nesislAi??pAi?? nuo publikos. Jam buvo ypaA? svarbu, kad bAi??tA? matomas ir girdimas jo sceninis A?odis. Atleido savo meto publikai uA? iA?siA?okimus Madrido teatruose ai??zEslavaai??? ir ai??zEspaAi??olai??? per ai??zDrugelio burtA?ai??? (1920) ir ai??zJermosai??? (1934) premjeras. DA?iaugAi??si, kai 1933 m. Argentinoje visus jo spektaklius lydAi??jo A?iAi??rovA? aplodismentai ir ovacijos. Ateities kartA? scenos menininkams paliko liAi??dnAi?? asmeninAi??s laiko legendos versijAi?? ai??zJei praeitA? penkeri metaiai??? ir gluminantA?, autobiografiA?kai A?iurpA?, teatro ai??i?? kaip kilnaus meno ai??i?? idAi??jAi?? apnuoginantA? draminA? veikalAi?? ai??zPublikaai???.

Apibendrinant galima teigti, kad humanistinAi?? pasaulio literatAi??ra ir teatras per visAi?? permainingAi??, revoliucijA? ir karA? siaubtAi??, taA?iau taikos vis siekusA? XX amA?iA? iA?tikimai ir garbingai saugojo garsiojo ispano palikimAi??. Jo kAi??ryba kalba apie prigimtinAi?? kiekvieno A?mogaus teisAi?? mylAi??ti ir gerbti savo neatspAi??jamAi??, dramatiA?kAi?? gimimo ir gyvenimo paslaptA?. Apie tikAi??jimo ir vilties esmAi??. Apie iA?tikimybAi?? tiesai ties iA?davystAi??s praraja.

Federicoai??i??as GarcAi??a Lorca savo kAi??rybiniu A?odA?iu ir A?taigia mintimi skatina iA? gelmAi??s kelti, A?adinti, gaivinti kiekvieno A?mogaus drAi??sAi??, laisvai ir atvirai leistis A? dialogAi?? su neiA?vengiama mirtimi. Su jos neA?veikiama galybe, kuri kasdien ir kasnakt A?aidA?ia net paA?iA? valingiausiA? A?moniA? gyvenimais ir likimais ai??i?? lyg fokusininkas pradangindama bet kurA?. Be gailesA?io gAi??sdindama ir susigrumti provokuodama visAi?? A?monijAi?? ai??i?? tarsi nuolat vis uA?siA?iopsanA?iAi?? publikAi?? A?iame pasaulio sukAi??rimo teatre po dangumi ir po smAi??liu.

1 ?i???i??Ni??N????i?? ?i????Ni?????i?? ?? ????N????????????i??????N?Ni?? N?????Ni???i?????i?????????????? / ????N?Ni???i??????Ni???i???i??N? ?????????? ?zN????????i??Ni?? ?i??. ai??i?? ????N??????i??: ???i??Ni??Ni???i??, 1997. ai??i?? P. 539.

2 GarcAi??a Lorca F. LiAi??dniausias dA?iaugsmas. ai??i?? Vilnius: Vyturys, 1998. ai??i?? P. 41.

3 Ultraizmas (isp. ultraismo) ai??i?? XX a. antro deA?imtmeA?io pabaigos ir treA?io deA?imtmeA?io pradA?ios ispanA? ir LotynA? Amerikos tautA? literatAi??rA? avangardistinAi?? srovAi??, kuriai bAi??dingas antimiesA?ioniA?kas maiA?tingumas, leksikos atnaujinimas, ryA?kiA? ir A?okiruojanA?iA? metaforA? kAi??rimas, subjektyviA? asociacijA? vaizdavimas, siuA?eto, pasakojimo neigimas.

4 Kreacionizmas (lot. creatio) ai??i?? idealistinAi?? koncepcija, neigianti organizmA? rAi??A?iA? kintamumAi??, jA? evoliucijAi??; teigianti, kad organizmA? A?vairovAi?? sukAi??rAi??s Dievas.

5 Siurrealizmas (pr. sur ai??i?? virAi??, rAi??alisme ai??i?? tikrovAi??, realybAi??) ai??i?? XX a. treA?ioai??i??penkto deA?imtmeA?iA? kultAi??rinis, intelektinis, artistinis, meninis judAi??jimas. Siurrealizmas rAi??mAi??si automatinio raA?ymo technika, atsitiktinumA? logika, laisvu asociatyviA? A?vaizdA?iA? sAi??ryA?iu. KAi??rAi??jai siekAi?? fantazijA? realumo. JA? kAi??ryba skirta neiA?tirtiems pasAi??monAi??s klodams atskleisti. Ai??iuos klodus kAi??rAi??jai siekAi?? atrasti padedami S. Freudo psichoanalizAi??s teorijA?, psichinio automatizmo metodu. Taip pat remdamiesi iracionalistinAi??s, intuityvistinAi??s filosofijos idAi??jomis.

6 ?i?????i??N??i???? ??. ?i?????????? ?i???i?????i??Ni???????? // ?i???i??Ni??N????i?? ?i????Ni?????i?? ?? ????N????????????i??????N?Ni?? N?????Ni???i?????i??????????????. ai??i?? P. 324.

7 ai??zRauda dAi??l Ignasijaus SanA?eso Mechijaso mirtiesai??? iA?leista 1935 m.

8 GarcAi??a Lorca F. LiAi??dniausias dA?iaugsmas. ai??i?? P. 126.

9 Cante jondo (tariama kante chondo) ai??i?? senovinAi?? andalAi??ziA?kojo giluminio giedojimo forma. Ai??iuo terminu vadinama grupAi?? andalAi??ziA?kA? giesmiA?. JA? giedotojai dar vadinami kantaorais. Giedojimas kantaorui yra A?ventos apeigos, ritualas.

10 GarcAi??a Lorca F. LiAi??dniausias dA?iaugsmas. ai??i?? P. 31.

11 GarcAi??a Lorca F. Publika / VertAi?? Valdas Petrauskas. ai??i?? ReA?isieriaus Gintaro Varno asmeninis archyvas.

12 ?i???i??Ni??N???N? ?i????Ni?????i?? ?i??. ???i?????i??N? ???i??Ni???i???i??N????i??N? Ni???i??????N?Ni??N?… ai??i?? ????N??????i??, 1987. ai??i?? P. 270.

13 ai??zGaidysai??? (ai??zGalloai???) ai??i?? A?urnalas pirmAi?? kartAi?? iA?leistas 1928 m. IA?Ai??jo tik du numeriai.

14 ?i???i??Ni??N???N? ?i????Ni?????i?? ?i??. ???i?????i??N? ???i??Ni???i???i??N????i??N? Ni???i??????N?Ni??N?… ai??i?? P. 270.

15 Ten pat. ai??i?? P. 193.

16 Ten pat.

17 ai??zDrugelio burtaiai??? (ai??zEl maleficio de la mariposaai???) paraA?yti 1919ai??i??1920 m. NesAi??kminga premjera A?vyko 1920 m. Madride.

18 Misterija ai??zJei praeitA? penkeri metaiai??? (ai??zAsAi?? que pasen cinco aAi??osai???) paraA?yta 1931 m. Pirmasis pastatymas A?vyko 1945 m. Niujorke, Ispanijoje pjesAi?? pastatyta tik 1978 m. Madrido teatre ai??zEslavaai???.

19 ai??zPublikaai??? paraA?yta 1929ai??i??1930 m. Pirmoji premjera A?vyko tik 1978 m. Puerto Riko universitete, reA?isavo Victoria Espinosa. PasaulinAi?? A?ios pjesAi??s premjera ai??i?? tik 1988 m. ai??zRoyal Stratford Eastai??? teatre Londone.

20 ?i???i??Ni??N???N? ?i????Ni?????i?? ?i??. ???i?????i??N? ???i??Ni???i???i??N????i??N? Ni???i??????N?Ni??N?… ai??i?? P. 272.

21 Ten pat. ai??i?? P. 274.

22 Incestas (lot. incestus ai??i?? nusikalstamas, nuodAi??mingas) ai??i?? lytinis nukrypimas, seksualiniai santykiai tarp artimA? kraujo giminaiA?iA?.

23 ?i???i??Ni??N???N? ?i????Ni?????i?? ?i??. ???i?????i??N? ???i??Ni???i???i??N????i??N? Ni???i??????N?Ni??N?… ai??i?? P. 274.

24 Ten pat. ai??i?? P. 272.

25 Ten pat. ai??i?? P. 183.

26 Ten pat. ai??i?? P. 186.

27 Ten pat. ai??i?? P. 187.

28 Ten pat.

acquire valtrex

29 Ten pat.

30 Sarsuela (isp. zarzuella) ai??i?? ispanA? muzikinio vaidinimo rAi??A?is, grindA?iama daA?niausiai lyrinio pobAi??dA?io pjese, kurioje dialogai kaitaliojasi su dainavimu ir A?okiais.

31 ?i???i??Ni??N???N? ?i????Ni?????i?? ?i??. ???i?????i??N? ???i??Ni???i???i??N????i??N? Ni???i??????N?Ni??N?… ai??i?? P. 187.

32 Ten pat.

33 Ten pat.

34 Ten pat. ai??i?? P. 188.

35 Ten pat. ai??i?? P. 189.

36 Ten pat.

37 Ten pat. ai??i?? P. 190.

38 Ten pat.

39 Ten pat. ai??i?? P. 196.

40 Ten pat. ai??i?? P. 192.

41 Ten pat. ai??i?? P. 190.

42 Ten pat.

43 ?i???i??Ni??N????i?? ?i????Ni?????i?? ?i??.. ?Y??N????i?? ?? ???i????Ni???i?? Ni?????????? / ???i???i??Ni???i??????Ni???i?? ??Ni???????i?????i?????i??????N?. ai??i?? T.1. ????N??????i??, 1986. ai??i?? P. 115.

44 Franciscoai??i??as Francoai??i??as (1892ai??i??1975) ai??i?? ispanA? generolas, diktatorius, valdAi??s IspanijAi?? nuo 1939 iki 1975 m.

45 ?i?????i??N????? ??. ?i??Ni???i?????i?????i?? 1936 ??. ???i??????N?Ni?????? ?i???i?????i??Ni???????? ?i???i??Ni??N????i?? ?i????Ni??????. ai??i?? ????N??????i??, ?YNi??????Ni???i??N?, 1986. ai??i?? P. 128.

46 ?i???i??Ni??N????i?? ?i????Ni?????i?? ?i??. ??Ni???i?????i?? N? ?????i??Ni?????? / ???i???i??Ni???i??????Ni???i?? ??Ni???????i?????i?????i??????N?. ai??i?? P. 115ai??i??118.

47 GarcAi??a Lorca F. Kruvinos vestuvAi??s / VertAi?? Vytautas BloA?Ai??. ai??i?? Vilnius, 1965. ai??i?? LMTA biblioteka.

48 ?i???i??Ni??N???N? ?i????Ni?????i?? ?i??. ?i???i??Ni????Ni???i?? ?i????N????? / ???i?????i??N? ???i??Ni???i???i??N????i??N? Ni???i??????N?Ni??N?… ai??i?? P. 103.

49 GarcAi??a Lorca F. Publika.

50 ?i???i??Ni??N???N? ?i????Ni?????i?? ?i??. ?????? ??N??i??N?Ni?? / ???i?????i??N? ???i??Ni???i???i??N????i??N? Ni???i??????N?Ni??N?ai??i?? ai??i?? P. 212.

51 PjesAi?? paraA?yta 1925 m. Granadoje. Dvi premjeros A?vyko 1927 metA? birA?elA? Barselonoje, o spalA? Madride.

52 PjesAi??-groteskas ai??zDono Perlimplino meilAi??ai??? buvo suvaidinta 1933 m. Madrido teatre ai??zEspaAi??olai???.

53 ?i???i??Ni??N???N? ?i????Ni?????i?? ?i??. ???i???i??Ni???i??????Ni???i?? ??Ni???????i?????i?????i??????N?. ai??i?? T. 2. ai??i?? ????N??????i??, 1986. ai??i?? P. 365.

54 Sutrumpintas komedijos ai??zNuostabioji batsiuvienAi??ai??? variantas suvaidintas Madride 1930 m. Antroji premjera A?vyko 1933 m. Buenos AirAi??se, ten pats F. GarcAi??a Lorca dalyvavo kaip pjesAi??s veikAi??jas.

55 Sigirija ai??i?? viena iAi?? senovinio cante jondo formA?. Tai tam tikras lamento, rauda. Jos tekste reiA?kiamas gilaus liAi??desio, A?irdgAi??los jausmas, paA?enklintas tragiA?kumo tonu. Tai lAi??ta giesmAi?? ai??i?? A?okis, kuriAi?? atlieka giedotojas ir gitaristas. GiesmAi??s pradA?ioje, pabaigoje ir tarp strofA? gitaristas groja solo, tuo tarsi papildydamas ir komentuodamas giesmAi??s A?odA?ius.

56 Malagenja (iA? Malagos miesto pavadinimo) ai??i?? folklorinAi?? andalAi??ziA?ko dainavimo forma, priskiriama vidutiniam dainavimui, kuris skiriasi nuo giluminio cante jondo atlikimo.

57 ?i?????????i??Ni?????i???? ?i??. ?zNi???i??Ni?????? ??N?Ni????Ni?????? ??Ni???i????Ni?? 20 ???i?????i??. ai??i?? ????N??????i??: ,???i??N????i??, 1979. ai??i?? P. 321.

58 ?s?i??Ni??????N??i??-??-??Ni???i???????? ?i??. ???i?? ?????????? ,,?i???i?????i??ai??? / ?i???i??Ni??N???N? ?i????Ni?????i?? ?? ????N????????????i??????N?Ni?? N?????Ni???i?????i??????????????. ai??i?? P. 386; ?i?????i??N??i???? ??. ?i?????????? ?i???i?????i??Ni????????. / ?i???i??Ni??N???N? ?i????Ni?????i?? ?? ????N????????????i??????N?Ni?? N?????Ni???i?????i??????????????. ai??i?? P. 337.

59 ?i??N???N?NZN??i??N? ?i??. ?i????Ni?????i??. ???i?? ?????????? ,,?????? ????N??i???i?????????? ???i??????Ni?? / ?i???i??Ni??N???N? ?i????Ni?????i?? ?? ????N????????????i??????N?Ni?? N?????Ni???i?????i??????????????. ai??i?? P. 261.

60 ?i???i??Ni??N???N? ?i????Ni?????i?? ?i??. ?????i??Ni??Ni?? ?? N?????Ni???i?????i?????????? ?i????????????N??? / ???i?????i??N? ???i??Ni???i???i??N????i??N? Ni???i??????N?Ni??N?… ai??i?? P. 92ai??i??99.

61 Knyga, nors ir buvo planuota, deja, poeto A?Ai??ties metais nepasirodAi?? Ispanijoje ir tik 1940 m. iA?leista Mechiko ir Niujorko leidyklose.

62 ?i???i??Ni??N???N? ?i????Ni?????i?? ?i??. ???i?? ????Ni???i??Ni????N?NZ / ???i?????i??N? ???i??Ni???i???i??N????i??N? Ni???i??????N?Ni??N?… ai??i?? P. 192.

63 PjesAi?? nebuvo parodyta Madride, nors 1933 m. Teatro kultAi??ros draugA? klubas, o 1936 m. klubas ai??zAnfistoraai??? ketino jAi?? inscenizuoti.

cheap cialis black online

64 ?i???i??Ni??N???N? ?i????Ni?????i?? ?i??. ?i???i???i??N????i??Ni??Ni??N??i?????? ?? ?i??N?N???Ni???i??-?i???i?????i??Ni????N?. ???i?? ?????????? ,,?i???i?????i??Ni???????? ?? ?i?????? ????Ni??ai??? / ?i???i??Ni??N???N? ?i????Ni?????i?? ?? ????N????????????i??????N?Ni?? N?????Ni???i?????i??????????????. ai??i?? P. 59.

65 GarcAi??a Lorca F. Jei praeitA? penkeri metai / VertAi?? Aurelijus KatkeviA?ius. ai??i?? ReA?isieriaus Gintaro Varno asmeninis archyvas.

66 ?i???i??Ni??N???N? ?i????Ni?????i?? ?i??. ???i???i??Ni???i??????Ni???i?? ??Ni???????i?????i?????i??????N?. ai??i?? T. 2. ai??i?? P. 375.