Finansai Lituanicos katastrofos peripetijose

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Istorija
AUTORIUS:Ai??GraA?ina SviderskytAi??
DATA: 2012-09

FinansaiAi??LituanicosAi??katastrofos peripetijose

GraA?ina SviderskytAi??

Kaip sukosi privatAi??s ir valstybAi??s pinigai

KitAi??met, kai Lietuva pirmininkaus ES, istoriniam Lituanicos skrydA?iui iA? Niujorko A? KaunAi?? sukaks 80 metA?. Jubiliejus bus minimas valstybAi??s mastu: Seimas paskelbAi?? 2013-uosius Stepono Dariaus ir Stasio GirAi??no skrydA?io per AtlantAi?? metais1. Lietuvai tai ai??i?? proga pasistiprinti istoriniu paveldu ir pasireklamuoti kaip moderniai Europos senbuvei: dviejA? iA?eiviA?, natAi??ralizuotA? JAV pilieA?iA? ambicingas skrydis uA?fiksuotas pasaulio aviacijos metraA?tyje, lakAi??nA? meistriA?kumo blyksniai ir 1933 m. liepos 17 d. Vokietijoje A?vykusi Lituanicos katastrofa savo laiku apraA?yti daugelio A?aliA? A?iniasklaidoje. Lietuviams A?is A?vykis tapo fenomenaliu vaizdiniu: dAi??l masto, poveikio ir deA?imtmeA?ius besitAi??susios atomazgos A?sigalAi??jo kaip vienas ryA?kiausiA? XX a. tautiniA? pasakojimA?, kaip nacionalinAi??s savimonAi??s, tapatybAi??s, atminties dalis, kuri vienija lietuvius TAi??vynAi??je bei diasporoje.

Bet A?tai paradoksas: nors Dariaus ir GirAi??no skrydis yra vizualizuotas ir memorializuotas bemaA? analogA? neturinA?iu mastu, tradicinAi??mis bei naujoviA?komis formomis, pats istorinis skrydA?io, katastrofos, jos tyrimA? ir legendA? kompleksas yra moksliA?kai netyrinAi??tas. Nors bibliografija gausi, ligi A?iol nebuvo atlikta sisteminga pirminiA? A?altiniA? paieA?ka Lietuvos, JungtiniA? Amerikos ValstijA?, Vokietijos archyvuose, kAi?? ir kalbAi??ti apie jA? kritinAi?? analizAi??, publikacijas ar istorinius tyrimus. Svariausia monografija iki A?iol laikoma A?urnalisto Petro JurgAi??los 1935 m. A?ikagoje iA?leista knyga Sparnuoti lietuviai Darius ir GirAi??nas, paraA?yta remiantis Dariaus asmeniniu archyvu, A?iniasklaida, prisiminimais. Lietuvoje prieA?kariu ir naciA? okupacijos metais A?lugo net dviAi??ai??i?? atsargos majoro Jono Pyragiaus (Lietuvos AeroAi??klubo) ir buvusio prezidento Smetonos sekretoriaus Aleksandro Merkelio (Dariaus ir GirAi??no komiteto)Ai??ai??i?? monografijA? iniciatyvos.

TyrinAi??jimA? fragmentiA?kumAi?? prieA?kariu veikiausiai nulAi??mAi?? tai, kad Amerikos lietuviai neiA?galAi??jo atkeliauti A? LietuvAi?? ir turAi??jo kliautis vien paA?tu ar telegrafu iA? Kauno siunA?iamomis A?iniomis bei komentarais, o Lietuvoje taikytasi prie ypaA? santAi??rios, jei ne suvarA?ytos, valdA?ios pozicijos Lituanicos atA?vilgiu. Juolab ribotos tyrAi??jA? galimybAi??s buvo pokariu, kai Amerikos lietuviams aukA?A?iausiu prioritetu tapo prarastas Lietuvos valstybingumas, o okupuotoje TAi??vynAi??je objektyvAi??s tyrinAi??jimai tapo iA?vis neA?manomi, archyvai ai??i?? neprieinami. TaA?iau kodAi??l jau nepriklausomoje Lietuvoje iA?blAi??so laisvAi??s apyauA?riu gimusios rimtA? studijA? iniciatyvos, kodAi??l jos neiA?plAi??totos nei Dariaus ir GirAi??no metais paskelbtais 1993-iaisiais, nei vAi??liau ai??i?? neaiA?ku. ai??zKaA?koks nonsensasai???, ai??i?? padAi??tA? A?vertino vienas istorijos profesorius, po nuodugnaus patikrinimo A?sitikinAi??s, kad ligi A?iol nAi??ra nuosekliai ir iA?samiai apraA?ytos istorijos A?vykiA?, kuriA? herojA? vardais pavadintos gatvAi??s bent 78 miestuose bei gyvenvietAi??se.

TokiNi??s istorijos, besiremianA?ios pirminiA? A?altiniA? Vilniuje, Kaune, A?ikagoje, Berlyne, Potsdame paieA?ka ir esamA? interpretacijA? kritika, vienAi?? pirmA?jA? fragmentA? kaip tik siAi??lo A?is raA?inys. FinansA? aspektasAi??ai??i?? tik vienas siauras sluoksnis Lituanicos problematikoje, taA?iau jis A?domus ne tik dAi??l savaime populiaraus kainos motyvo, bet ir dAi??l galimA? iA? uA?marA?ties paA?adinti dokumentA?, netikAi??tai prapleA?ianA?iA? ligA?iolinA? akiratA? (literatAi??roje iA?samiausiai apraA?yto aukA? skrydA?iui rinkimo tarp Amerikos lietuviA? A?ia nekartosime). Net ir A?iuo aspektu atliktas tyrimas dar tik A?pusAi??tas, taA?iau jau ir iA? to matyti, kokiomis nepapAi??rastomis aplinkybAi??mis A?is mikroA?vykis A?skAi??lAi?? ilgametA? tarptautinA? politinA? detektyvAi?? (trukusA? bent iki paskutinio lakAi??nA? palaikA? ekshumavimo Kaune 1968 m.) ir iA?augo A? kone chrestomatinA? sudAi??tingos Lietuvos geopolitinAi??s padAi??ties pavyzdA?.

ai??zSu finansais buvAi?? labai striukaai???

1933 m. spalio 12 d. Lietuvos krikdemA? Rytas perspausdino ai??zAmerikos lietuviA? katalikA? laikraA?A?io Draugas bendradarbio pasikalbAi??jimAi?? su Lituanicos konstAi??ruktorium mechaniku V. JasulaiA?iuai???2:

Ai??Jasulaitis toliau paneigAi?? gandus, kad lAi??ktuvas buvAi??s netinkamas kelionei, ir paA?ymAi??jo, kad ai??zLituanicaai??? buvAi??s geriausias lAi??ktuvas, kokA? tik galima pinigais pirkti. TaA?iau lakAi??nams su finansais buvAi?? labai striuka… Gal dAi??l to jie ir paskubinAi?? tAi?? savo kelionAi??, kuri taip tragiA?kai baigAi??si.3

Ai??PlaA?iai apraA?yta, kad finansai nuo pat pradA?iA? grasAi?? Stepono Dariaus ir Stasio GirAi??no uA?mojui perskristi AtlantAi?? ir A?alininkus bei prieA?ininkus kirA?ino iki 1933Ai??m. liepos 15 d. ryto, kai po ilgo delsimo dvejetas kone galvotrAi??kA?iais iA?skrido iA? Niujorko A? KaunAi??. Vieni draskAi??si A?tarinAi??dami, kad lakAi??nai neverti tiek daug suaukotA? pinigA?, kiti nervinosi, kad jie tegavo tik tiek pinigA?, treti barAi??si, kad jie nAi?? kiek pinigA? negavo iA? Lietuvos valstybAi??s, kurios garbei ir A?lovei skrydA? paskyrAi??. Kai po netikAi??to lakAi??nA? starto, juolab netikAi??tai Lituanica suduA?o ir lakAi??nai A?uvo, abipus Atlanto pratrAi??kusiame triukA?me pinigai tapo griausmingu leitmotyvu. Per riksmus ir raudas, A?tarimus ir kaltinimus prasimuA?Ai?? teiginys: katastrofa nebAi??tA? A?vykusi, jei ne pinigai.

Deja, po Lituanicos katastrofos A?i prielaida, kaip ir daugybAi?? kitA?, nebuvo kritiA?kai tikrinama. UA?tat besiklostanA?ios A?vairios tuo paremtos versijos netruko pakliAi??ti A? A?vairiausiA? manipuliacijA? verpetAi??. Amerikos lietuviams skirtame propagandiniame sovietA? Lietuvos laikraA?tyje (1967 m. tiesmukAi?? TAi??vynAi??s balsAi?? pakeitAi?? santAi??resnis ir subtilesnis Gimtasis kraA?tas) tai epochai bAi??dinga leksika ai??zdemaskavoai???:

Ai??Taukais apaugusi lietuviA?ka burA?uazija, kaip reikia neparAi??musi jA? A? pavojingAi?? A?ygA?, trumpam atbudo iA? savo sotaus snaudulio ir bandAi?? Dariaus ir GirAi??no nemirtingAi?? A?ygA? pasisavinti, A?amA?inti kaip savo nuopelnAi??, bandAi?? spekuliuoti jA? vardais. Tai A?lykA?tus melas. Lietuvos burA?uazija yra tiesiog kalta dAi??l Dariaus ir GirAi??no A?uvimo. Ji daug kartA? skaudA?iai A?A?eidAi?? narsius lakAi??nus, ir jie yra jos gobA?umo aukos.4

Ai??PinigA? leitmotyvas istorinAi??je atmintyje taip ir liko neapibrAi??A?tas, nekonkretus, vienaA?aliA?kas ir labai drastiA?kas, tiesmukai siejamas su Lituanicos A?Ai??timi. DAi??l to A?iandien tai intriguoja dar labiau nei 1933-aisiais. Tad A?iame tekste pasigilinsime A? jA? analitiA?kai (menam?i?? ir tikAi??tina finansA? A?taka Lituanicos techniniam parengimui, skrydA?iui ir katastrofai), paisydami finansA? pobAi??dA?io ir laikotarpio (visuomenAi??s aukos ir valstybAi??s iA?laidos iki ir po katastrofos), iliustruodami iA?kalbingomis dokumentA? citatomis ir tyrimo metu atskleistomis reikA?mingomis detalAi??mis.

ai??zDoleriai be sarmatos viliojamiai???5

Kam Dariui ir GirAi??nui reikAi??jo pinigA?? Tam, kam ir kitiems aviatoriams, siekusiems pasaulio rekordA?: lAi??ktuvui A?sigyti ir perdaryti. SkrydA?iai per AtlantAi?? buvo pavieniai, serijinAi??s gamybos lAi??ktuvai jiems buvo nepritaikyti. Modifikuoti orlaivA? kartais kainuodavo keliskart brangiau nei jA? nusipirkti, bet aviacijos paA?anga taip kaitino A?aliA? ekonomikas ir rinkas, kad rekordininkus noriai remdavo vyriausybAi??s ir privaA?ios kompanijos. Darius ir GirAi??nas, kiek A?inoma, vieno turtingo rAi??mAi??jo neieA?kojo, keliA? smulkesniA? atsisakAi?? ir ryA?osi verstis vien savo ir tautieA?iA? suaukotomis lAi??A?omis (pasirinktas bAi??das buvo unikalus ir, kaip vAi??liau paaiA?kAi??jo, pernelyg komplikuotas). NaudotAi?? lAi??ktuvAi?? Bellanca Pacemaker CHai??i??300 jie, sudAi??jAi?? santaupas, 1932 m. birA?elA? nusipirko uA? 3200 Amerikos doleriA?6. Vien sustiprinti jo liemenA?, vaA?iuoklAi??, sparnus, vairus, A?taisyti didesnius ir papildomus bakus, perdaA?yti gelbAi??jimui ir paieA?kai reikiama oranA?ine spalva kainavo 3250 doleriA?. Pakeisti variklA? galingesniu ir ekonomiA?kesniu, pardavus senAi??jA?, ai??i?? dar beveik 3000. Be to, reikAi??jo naujo sraigto, eilAi??s prietaisA?, kuro, tepalA?, A?emAi??lapiA?, licencijA?, leidimA? ir t. t.

PasirinkAi?? visuomeninAi??s-tautinAi??s skrydA?io A?alpos bAi??dAi??, lakAi??nai siekAi?? kuo plaA?iau garsinti savo sumanymAi?? didA?iausiose rytinAi??s JAV pakrantAi??s Amerikos lietuviA? kolonijose ir pritraukti A?takingA?, didelA? pasitikAi??jimAi?? turinA?iA? asmenA?. 1932 m. liepos 13 d. A?ikagoje A?steigtas ai??zPirmojo lietuviA? lakAi??nA? skridimo per Atlantiko vandenynAi?? New York ai??i?? Kaunas Fondasai??? (toliau ai??i?? Fondas), kurio pirmininku, globAi??ju tapo Lietuvos konsulas A?ikagoje Antanas Kalvaitis. Fondui A?monAi??s aukojo per lakAi??nA? rengiamas Aviacijos A?ventes, labdaros pokylius ir tiesiogiai. Aukojo tAi??kstanA?iai, bAi??riais ir asmeniA?kai, nuo pasiturinA?io teisininko iki maA?araA?A?io darbininko. Lietuvos konsulatus A?ikagoje ir Niujorke, pasiuntinybAi?? VaA?ingtone uA?plAi??do pinigA? perlaidos ir srautas tokiA? laiA?kA? kaip, pavyzdA?iui, P. Danylos ir B. StankeviA? atsiA?stas iA? Naujojo DA?ersio valstijos konsului A?ikagoje:

Ai??Gerbiamasai Tamsta

Mes aukA?A?iau pasiraA?e iA?siuntem ant Tamstos vardo 46 dolerius del Dariaus ir GirAi??no paramos. Bet mes nesulaukAi??m nuo Tamstos jokio atsakymo. Tai mes priversti raA?yti kitAi?? laiA?kAi?? klausdami ar priAi??mAi??t ar ne. Delto kad tie pinigai yra ne mAi??sA? o tu asmenu kurie aukavo mes tiktes patarnavom suringdami ir pasiAi??sdami Tamstoms jok gerbemas konsulys esi A?ios pirmininkas A?ito A?igio. Taigi malonAi??kite mums praneA?ti ir meldA?iu venybAi??je paraA?yti Kiek ka aukavo jok aA? kartu su money orderiu nusiunA?iau ir vardus kuris kiek aukavo. Jeigu Tamstos nepriemet pinigu tai mes jeA?kosim o jeigu priemet tai padarykita kaip aukA?A?iau mes reikalaujam, nes mums krinda didelAi?? negarbAi??. Kiti A?neka kad mes tuos pinigus sau pasilykom o ne lakunams nusiuntem.

Su pagarba. P. Danyla. B. Stan.7

Ai??Ai??ioje vietoje ypaA? svarbu pabrAi??A?ti faktAi??, kuris ligi A?iol ne visiA?kai arba klaidingai suprantamas, iA?kraipomas ar ignoruojamas: nepaisant de facto vykusio bendradarbiavimo su Lietuvos diplomatine misija JAV, iki katastrofos lakAi??nai ir jA? transatlantinis skrydis su Lietuva de jure nebuvo tiesiogiai susijAi??. PrieA?ingas poA?iAi??ris A?sitvirtino ypaA? dAi??l to, kad po katastrofos Lietuvos institucijos visus su Lituanica susijusius reikalus prisiAi??mAi?? Ai??miai ir beatodairiA?kai. Taigi kartais sunku suprasti ir pripaA?inti, kad ruoA?damiesi skrydA?iui lakAi??nai Lietuvos vyriausybAi??s finansinAi??s, teisinAi??s, organizacinAi??s ar kitokios paramos nesiekAi??, niekada nepraA?Ai?? ir, A?inoma, negavo. Dariaus praA?ymu Lietuvos aeroklubo jam persiA?stos kelios knygos ir Europos A?aliA? ai??zorlapiaiai??? kainavo apie 1000 Lt8, ir tai, ko gero, yra vienintelAi??s A?inomos su Lituanica susijusios Lietuvos biudA?etinAi??s organizacijos iA?laidos iki katastrofos.

Darius ir GirAi??nas apie planuojamAi?? skrydA? formaliai informavo Lietuvos pasiuntinA? VaA?ingtone BroniA? KazA? BalutA? atvykAi?? iA? A?ikagos A? VaA?ingtonAi?? tik 1932 m. rugsAi??jo 29 d., ir tik tada pasiuntinys apie jA? uA?mojA? praneA?Ai?? UA?sienio reikalA? ministerijai (be kita ko, vienas URM padalinys tvirtindavo arba atmesdavo uA?sienio aviatoriA? praA?ymus skristi per Lietuvos oro erdvAi??, tirdavo oro erdvAi??s paA?eidimus ir kitus incidentus), kuri savo ruoA?tu dar po mAi??nesio, spalio 28 d., informavo KraA?to apsaugos ministerijAi?? ir prezidento Antano Smetonos kanceliarijos virA?ininkAi??. Po tragiA?kos skrydA?io baigties, reaguodamas A? pratrAi??kusius gandus, A?meiA?tus bei spekuliacijas dAi??l Lietuvos vaidmens organizuojant skrydA?, pasiuntinys Balutis 1933 m. rugpjAi??A?io 19 d. aiA?kinamajame raA?te Amerikos lietuviA? laikraA?A?iams ir konsulatams pabrAi??A?Ai??:

Ai??Skridimas nebuvo PasiuntinybAi??s A?inioje nei formaliai juridiniu, nei finansiniu atA?vilgiu. Abudu lakAi??nai buvo Amerikos pilieA?iai, rengAi??si lAi??kti su Amerikos pasais. TodAi??l nei jA? vizA?, nei dAi??l leidimA? skristi per svetimas A?alis Lietuvos pasiuntinybAi?? neturAi??jo teisAi??s daryti jokiA? oficialiA? A?ygiA?, iA?skyrus tuos, kurie lietAi?? LietuvAi??.9

Ai??Balutis teigAi??, kad diplomatai tik iA? moralinAi??s pareiAi??gosAi??ai??i?? ir, kaip matyti korespondencijoje, iA? asmeninAi??s simpatijos, biA?iulystAi??s ai??i?? aukojo asmeniniA? lAi??A?A?, padAi??jo lakAi??nams organizuoti paA?to perveA?imAi??, teikAi?? rekomendacijas ir pan. Lietuvos konsulas Niujorke Povilas A?adeikis, po katastrofos atremdamas dalies iA?eivijos spaudos metamus kaltinimus Lietuvos vyriausybei dAi??l nepakankamo lakAi??nA? rAi??mimo ir esAi?? dAi??l to iA?tikusios tragedijos, raA?Ai??: ai??zLituanicos skridimAi?? Darius laikAi?? Amerikos lietuviA? ambicijos A?estu ir buvo tolimas minties praA?yti Lietuvos finansinAi??s pagalbos. Tos pagalbos jis betgi tikAi??josi vAi??liau ai??i?? savo skridimui iA? Kauno Chicagonai???10.

MinAi??tasis Fondas iA? esmAi??s buvo skirtas veikti Amerikos lietuviA? kolonijose, nors priimdavo ir iA? Lietuvos siunA?iamas aukas. Teisiniu poA?iAi??riu Fondas veikAi?? skaidAi??riai ir sklandA?iai: jo paskiri nariai ir padaliniai kruopA?A?ias ataskaitas su plaA?iais aiA?kinimais daA?nai skelbAi?? laikraA?A?iuose, pinigA? panaudAi?? per radijAi?? komentuodavo ir pats Darius. TaA?iau faktiA?kai aukA? rinkimAi?? apsunkino dvi aplinkybAi??s: dalies Amerikos lietuviA? spaudos skleistas nepasitikAi??jimas lakAi??nais (ypaA? Dariumi, kurA? kairieji pliekAi?? kaip burA?uazijos pakalikAi??, o deA?inieji dAi??l jo kaip Lietuvos karo aviacijos kapitono neaiA?kaus vaidmens 1926 m. gruodA?io 17 d. perversme bemaA? kaip faA?istAi??) ir finansA? krizAi??. JAV tebegyveno DidA?iosios depresijos nuotaikomis: Darius savo santaupas lAi??ktuvui pirkti iA?siAi??mAi?? iA? lietuviA? banko, kuris uA?sidarAi?? jau kitAi?? dienAi??, GirAi??nas dalA? pinigA? buvo praradAi??s per 1929Ai??m. bankA? krizAi??, ekonomika augo lAi??tai, darbo rinka tebebuvo paA?lijusi, A?monAi??ms vienAi?? dolerA? paaukoti esAi?? buvo sunkiau, nei dabarAi??ai??i?? A?imtinAi??… ai??zPer fondAi?? perAi??jusiA? pinigA? balansasai??? iA? viso buvo lygus 8456 doleriA? ir 31 centA?11. Ai??ios lAi??A?os beveik atitiko vienAi?? iA? trijA? Dariaus prognozuotA? sAi??naudA? variantA? (juose suma svyravo nuo 5 iki 9 tAi??kst. doleriA?), bet, kaip daA?nai nutinka didA?iuliuose projektuose, net pati pesimistiA?kiausia iA?ankstinAi?? kalkuliacija pasirodAi?? pernelyg optimistiA?ka: pinigA? vis tiek trAi??ko.

PadAi??tis paaA?trAi??jo, kai lakAi??nai 1933 m. geguA?Ai?? perskrido iA? A?ikagos A? NiujorkAi?? finaliniam pasirengimui ir startui: bAi??tent A?ia galiausiai susiklostAi?? ne visiA?kai aiA?ki Dariaus ir GirAi??no finansinAi?? bAi??klAi??, kuri esAi?? lig A?iol kelia A?tarimA? dAi??l tinkamos skrydA?io techninAi??s, psichologinAi??s, netgi teisinAi??s parengties. Fondo A?galiojimai baigAi??si, aukos plaukAi?? tiesiogiai Dariui; dAi??l prieA?iA?kos A?iniasklaidos spaudimo jis vieA?ai papraA?Ai?? nebesiA?sti aukA?, nors dar stokojo pinigA? lAi??ktuvo A?rangai (pavyzdA?iui, propeleriui, radijui) ir transatlantinio skrydA?io leidimams. Ai??domu, kad lakAi??nai jau buvo pasiskelbAi?? galintys bet kada iA?skristi, kai padedant diplomatams geguA?Ai??s pabaigoje pradAi??tas organizuoti Lituanicos paA?to siuntos perveA?imas. PardavAi?? specialius Lietuvos oro paA?to A?enklus, lakAi??nai papildomai uA?sidirbo 500 doleriA?, be to, iA? kitA? A?altiniA? esAi?? sukaupAi?? dar porAi?? A?imtA? neapskaitytA? pajamA?. Vis dAi??lto, kaip po katastrofos teigAi?? konsulas A?adeikis, Niujorke ai??zpas lakAi??nus pinigA? buvo ne per daugiausiai, o praA?inAi??ti jiems A?griso iki gyvo kauloai???12.

Ai??tampa dAi??l finansA? neapleido iki pabaigos ir, galimas daiktas, turAi??jo A?takos nepakankamam skrydA?io A?teisinimui: Darius nuo kovo vidurio kruopA?A?iai susiraA?inAi??jo su JAV Prekybos departamento Aeronautikos skyriaus pareigAi??nais VaA?ingtone, taA?iau birA?elA? atsisakAi?? jiems sumokAi??ti 100 doleriA? uA? skubias telefonogramas A? skrydA?io tranzito A?alis, dAi??l to federaciniai organai nespAi??jo baigti visA? formalumA? ir po Lituanicos starto pradAi??jo tyrimAi?? dAi??l galimo incidento, t. y. neteisAi??to iA?skridimo. Konsulas A?adeikis tvirtino, kad Darius A?itaip pasielgAi??s sAi??moningai (suprask, taupydamas), o ne iA? neA?inojimo:

Ai??Mano buvo pakartotinai lakAi??nams priminta, kad dAi??l pinigA? jie neturAi??tA? varA?ytis ir kad jA? paA?iA? interesas, jei ne dabar, tai bent ateityje, yra prisilaikyti prie valdiA?kA? reguliacijA?. TaA?iau lakAi??nus mano argumentai neA?tikino; jiems tie formalumai atrodAi?? treA?iaeiliu dalyku, ypaA? kad jie A?inojAi??, jog apie jA? transatlantinA? skridimAi?? suA?inos iA?anksto kaip Lietuva, taip ir pakelyje esanA?ios valstybAi??s.13

Ai??Taigi esminis klausimas toks: ar lakAi??nai turAi??jo pakankamai pinigA? skrydA?iui saugiai A?gyvendinti, ar jA? vis dAi??lto stokojo ir iA?skrido ne tik nesutvarkAi?? visA? leidimA?, bet ir nepakankamai A?rengAi?? lAi??ktuvAi??? Ar tai buvo vien jA? paA?iA? atsakomybAi??, galbAi??t kaltAi??? Kaip jie dAi??l to jautAi??si, kokios bAi??klAi??s iA?skrido? Kaip vertinti order zoloft online. Lituanicos mechaniko Viktoro JasulaiA?io teiginA?, esAi?? techninAi?? lakAi??nA? parengtis buvusi nepriekaiA?tinga, bet pinigA? stygius privertAi??s juos iA?skristi skubotai? JasulaiA?io liudijimAi?? panagrinAi??sime iA?samiau: nors jis neatsiejamas nuo subjektyvios nuomonAi??s, patirties ir asmeniniA? interesA?, vis dAi??lto tyrimo poA?iAi??riu yra svarus ir per maA?ai nagrinAi??tas.

ai??zPirm iA?mokant JasulaiA?iui pinigus, iA?kvoskite jA?ai???14

LietuviA? kilmAi??s amerikietis aviacijos technikas Victor Yesulaites, Amerikos lietuviA? spaudoje ir Lietuvos institucijA? dokumentuose, t. p. neoficialiuose raA?tuose daA?nai vadinamas Viktoru JasulaiA?iu15, dAi??l savo tiesioginAi??s A?takos Lituanicos skrydA?io techniniam A?gyvendinimui galAi??tA? bAi??ti pelnytai minimas greta tautos didvyriais vadinamA? lakAi??nA? Dariaus ir GirAi??no. Deja, nors JasulaiA?io vaidmuo bendrais bruoA?ais A?inomas, tyrinAi??tojai jam skiria maA?iau arba visai maA?ai dAi??mesio, o plaA?ioji visuomenAi?? yra nepajAi??gi jo A?vertinti ir yra linkusi Lituanicos istorijAi?? sieti vien su Dariaus ir GirAi??no duetu. KodAi??l taip atsitiko?

SprendA?iant iA? turimA? duomenA?, objektyviai susiklostAi?? dvi pagrindinAi??s prieA?astys, dAi??l kuriA? Jasulaitis prieA? Lituanicos skrydA? neiA?garsAi??jo kaip lakAi??nai, o po katastrofos visai nutolo ai??zA? antrAi?? planAi??ai???. VisA? pirma, skrydA?io idAi??jos autorius ir svarbiausias organizatorius Darius transatlantinA? skrydA? vieA?ino, reklamavo vien savo ir GirAi??no vardu: juodu su GirAi??nu skrydA?io manifestAi?? paskelbAi?? 1932 m. liepAi??, o Jasulaitis prie jA? prisijungAi?? ir pradAi??jo aktyviai talkinti tik po pusAi??s metA?; be to, teisiniu poA?iAi??riu Darius ir GirAi??nas buvo vieninteliai faktiniai lAi??ktuvo Lituanica bendrasavininkiai ir transatlantinio skrydA?io vykdytojai, savo finansinius indAi??lius, A?sipareigojimus ir lAi??kesA?ius uA?fiksavAi?? tarpusavio dviA?alAi??je sutartyje (originalas saugomas Dariaus asmeniniame archyve A?ikagoje ir kol kas nAi??ra visas publikuotas)16. Taigi Jasulaitis nebuvo nei dalininkas, nei herojus, tik nagingas padAi??ti pasisiAi??lAi??s savanoris, kuriam buvo lemta tapti vienu iA? artimiausiA? ai??zkompanionA?ai??? ir bene geriausiu Lituanicos techninio bAi??vio A?inovu. Antroji prieA?astis buvo ta, kad nors po Lituanicos katastrofos JasulaiA?iu kaip ekspertu ir galimu liudytoju rimtai domAi??josi JAV rezidavAi?? Lietuvos diplomatai (ypaA? A?adeikis), katastrofos oficialA? tyrimAi?? koordinavAi?? Lietuvos pareigAi??nai neatsiA?velgAi?? A? jA? primygtinius siAi??lymus bent netiesiogiai JasulaitA? iA?kvosti ir kategoriA?kai atsisakAi?? iA?kviesti jA? A? LietuvAi?? oficialiai apklausai17. Toks valdA?ios sprendimas ai??i?? beje, tik vienas tarp daugelio po katastrofos priimtA? sunkiai paaiA?kinamA?, iA? paA?iAi??ros iracionaliA? oficialiojo Kauno sprendimA? ai??i?? JasulaitA? nustAi??mAi?? A? to meto aktualijA? ir istorijos uA?ribA?.

Sukaupti archyviniai dokumentai visgi leistA? pagal nuopelnus techniA?kai rengiant Lituanicos skrydA? trejeto pavardes vardyti tokia seka: 1) Darius, 2) Jasulaitis, 3)Ai??GirAi??nas. Ai??iuokart neiA?siplAi??sime ir palyginti kuklaus GirAi??no vaidmens iA?samiau nevertinsime, tik uA?siminsime, kad pats Darius savo dienyne bendraA?ygio veiklumAi?? nesyk A?vertino kritiA?kai, be to, argumentA? tokiam vertinimui aptinkama ir kituose pirminiuose A?altiniuose, ir net paties GirAi??no raA?tuose:

Ai??AA? taip sunkiai dirbu maniau kad bus daugiau pinigA? mAi??sA? fondui. Bet nieko panaA?aus. [...]

Pinigai ateina baisiai lAi??tai mums reikia turAi??ti grynA?jA? pirkt kAi?? uA?sakAi??m. [...]

Aplankiau A?vairius A?mones bet man nesisekAi??. Man atrodo kai kurie A?monAi??s yra prieA? mAi??sA? skrydA?. AA? manau vienintelis pasiteisinimas kad jiems nereiktA? aukoti. AiA?ku yra gana sunkus metas pinigai A?iais laikais gaunami gana sunkiai.18

Ai??Pasyvaus nerimo (beje, ir netaisyklingos anglA? kalbos) JasulaiA?io laiA?kuose nAi??ra: jo raA?ymo stilius ai??i?? dalykiA?kas, konkretus, iniciatyvus. Jasulaitis dirbo aviacijos pionieriA? broliA? WrightA? gamykloje (Wright Aeronautical Corporation) ir ruoA?Ai?? orlaivius tokiems pasaulio rekordininkams kaip Wiley Postas ir Jimmy Matternas (Darius juos abu asmeniA?kai paA?inojo). Kaip bAi??dinga amerikieA?iams, Jasulaitis savo nuostatAi?? ir lAi??kesA?ius tiksliai suformulavo iA?kart, kai tik pasisiAi??lAi?? Dariui A? talkininkus 1933 m. sausA?: ai??zDAi??l tos prieA?asties, kad finansinAi??s aplinkybAi??s A?iuo metu yra nepalankios ir kad skrydA?io sAi??kmei bei saugumui uA?tikrinti dar bAi??tina pirkti daugiau A?rangos, aA? mielai aukoju savo paslaugas neatlygintinaiai???19.

Be Dariaus ir GirAi??no, Jasulaitis buvo vienintelis asmuo, kuris iki pat finalo nuosekliai rAi??pinosi skrydA?iui modifikuojamos Lituanicos technine bAi??kle: nuo vasario-kovo mAi??n., kai gamykloje priA?iAi??rAi??jo, po to jA? dar reguliavo, specialiai jai surenkamAi?? naujAi?? variklA?, iki pabaigos, kai paskutinAi?? trumpAi?? naktA? pakrovAi?? jAi?? kuro, tepalA?, atliko finalinAi?? patikrAi?? ir iA?stAi??mAi?? A? pakilimo takAi??. Nuo geguA?Ai??s, kai lakAi??nai iA? A?ikagos atskrido A? NiujorkAi??, trejetas kartu gyveno Half Moon vieA?butyje ir darbavosi Floyd Bennett Field aerodrome: laukdami starto, vis tobulino ir po truputA? bandAi?? lAi??ktuvAi??. Aerodrome juos keliskart aplankAi?? A?adeikis. Diplomatas ir atsargos karininkas, pulkininkas leitenantas A?adeikis nesumenkino aviacijos techniko vaidmens ir potencialios A?takos skrydA?io sAi??kmei: kaip ir lakAi??nus, JasulaitA? jis paA?inojo asmeniA?kai.

A?adeikis buvo aerodrome ir starto rytmetA?. PrieA? lipdamas A? lAi??ktuvo kabinAi??, Darius konsului A?davAi?? 250 doleriA?: papraA?Ai?? skrydA?io sAi??kmAi??s atveju nupirkti JasulaiA?iui ai??zlaivakortAi??ai???, kad jis iA? paskos atvyktA? A? KaunAi?? paruoA?ti Lituanicos antram transatlantiniam skrydA?iui iA? Lietuvos A? JAV, o nesAi??kmAi??s atveju A?pareigojo iA?mokAi??ti pinigus JasulaiA?iui kaip algAi??, mat savanoris ne visad gaudavo net simbolinA? vienAi?? dolerA? uA? darbo dienAi?? (JurgAi??la tvirtina, kad A?ie grynieji pinigai buvo iA? paA?to A?enklA? pardavimA? gautA? pajamA?20; vis dAi??lto negalima atmesti, kad A?i suma buvo atskaityta iA? 770 doleriA?, kuriuos Darius uA? 3% palAi??kanA? pasiskolino iA? sesers KaAi??therine Stulpin antram transatlantiniam skrydA?iui iA? Lietuvos A? JAV: A?vykus tragedijai, ji konsulatui A?ikagoje pateikAi?? brolio pasiraA?ytAi?? vekselA?). Po katastrofos A?adeikis 250 doleriA? perdavAi?? Dariaus artimiesiems A?ikagoje, o A?ie juos iA?mokAi??jo JasulaiA?iui. VAi??liau A?adeikis technikAi?? vis dAi??lto susirado pats ir taip apraA?Ai?? susitikimAi??:

Ai??Jasulaitis tebAi??ra po A?spAi??dA?io tragedijos. Jis negali ramiai net kalbAi??ti apie lakAi??nA? mirtA?. Jie mat buvo geri draugai [...]. Jis betgi prisiminAi??, kad GirAi??nas pastaromis dienomis norAi??jo atsitraukti, tarytum buvo pabAi??gAi??s, ar netikAi??jo kad kap. Darius galAi??s orlaivA? per OkeanAi?? laimingai pervesti. Mat GirAi??nas neturAi??jo supratimo apie panaA?ios kelionAi??s techniA?kAi??jAi?? pusAi??. Lituanicos technikinAi?? pusAi?? nieks neA?inAi??s, tik jis vienas. Lituanica betgi buvusi puikiausiai prirengta kelionei ir turAi??jo visus reikalingus aparatus pilnoje tvarkoje. ai??zTokiame stovyje Bellanca galAi??tA? ir kitAi?? sykA? per OkeanAi?? lAi??kti be baimAi??sai???. Kas dAi??l atsiminimA? ai??i?? gal vAi??liau paraA?ysiAi??s. Jis manAi??s kad Lietuvai teko per daug laimAi??ti, todAi??l nors pats orlaivis turAi??tA? bAi??ti A?ikagon parsiA?stas dAi??l paskatinimo labui jaunimo. Jo manymu A?rengta Lituanica (su nauju motoru) buvo verta apie 20 ar 25 000 dol.21

Ai??Krinta A? akis ir atrodo A?tartina, kad Jasulaitis visiA?kai abejojAi??s GirAi??no kompetencija: GirAi??nas per PirmAi??jA? pasaulinA? karAi?? tarnavo oro pajAi??gA? dalinyje techniku, ilgokai vertAi??si taksi verslu ir, nors buvo savamokslis, bet vis dAi??lto neprastas automobiliA?, motociklA?, nuosavo lAi??ktuvAi??lio meistras. Veikiau JasulaiA?io neigiamAi?? poA?iAi??rA? bus suformavAi??s GirAi??no atsargumas, bemaA? nepatiklumas, kuris yra uA?fiksuotas Dariaus dienyne ir Dariaus advokato Rudolpho A. Vasalleai??i??io laiA?kuose. Tarp lakAi??nA? pavasarA? bAi??ta A?tampos, kuriai sureguliuoti abu pasisamdAi?? advokatus ir 1933 m. geguA?Ai??s 3 d. pasiraA?Ai?? minAi??tAi?? sutartA?: esAi?? iA? prigimties labiau pasisaugantis, be to, nerimaujanA?iA? giminaiA?iA? kurstomas GirAi??nas Ai??mAi?? perdAi??tai ginti vien savo interesus, bet Darius nenusileido ir iA?siderAi??jo, be kita ko, abipusius A?sipareigojimus nutraukti sukakus A?eA?iems mAi??nesiams po bendro transatlantinio skrydA?io.

JasulaiA?io teiginA? ai??zLituanicos technikinAi?? pusAi?? nieks neA?inAi??s, tik jis vienasai??? tegalima patikslinti tiek, kad be jo lAi??ktuvAi?? Niujorke nesyk A?dAi??miai tikrino ir italA? kilmAi??s inA?inierius Ferrari, beje, po nelaimAi??s taip pat apklaustas A?adeikio. TaA?iau Jasulaitis vienintelis galAi??jo tiksliai A?inoti, kaip buvo lemtingam skrydA?iui pakrauta ir kokios bAi??klAi??s per AtlantAi?? iA?skrido Lituanica. DAi??l to A?adeikis su BaluA?iu ir tikAi??josi, kad Lietuvoje pradAi??jus aiA?kintis katastrofos prieA?astis, jis bAi??siAi??s iA?kviestas A? KaunAi?? kaip svarbus liudytojas. Jau per pirmAi??jA? posAi??dA? liepos 24Ai??d. ai??zTarpA?inybinAi?? komisija transatlantiniA? lakAi??nA? ai??i?? a. a. kap. S. Dariaus ir leit. S. GirAi??no ai??i?? palaikams globotiai??? (toliau ai??i?? TarpA?inybinAi?? komisija) katastrofos prieA?astis pavedAi?? iA?tirti ai??zsiauresnei specialistA? komisijaiai??? (dokumentuose ji dar vadinama Subkomisija, o daA?niausiai ai??i?? Aviacijos komisija), vadovaujamai pulkininko leitenanto inA?inieriaus Antano GustaiA?io. Veikiai pasiuntinybei VaA?ingtone buvo nurodyta skubiai surasti JasulaitA?, kad A?is patikslintA? lAi??ktuve buvusio kuro ir tepalo kiekA?. Diplomatai tuojau atliko uA?duotA?, telegrafu perdavAi?? duomenis, laukAi?? kitA? nurodymA? ir… liko nustebAi??, kad Kaunas kaA?kodAi??l nuA?A?iuvo.

DiplomatinAi?? misija, kaip ir plaA?ioji visuomenAi??, nebuvo informuojama apie tyrimo eigAi?? ir gana greitAi?? baigtA?. IA? iA?likusiA? dokumentA? matyti, kad Aviacijos komisija ribotomis galimybAi??mis tyrimAi?? vykdAi?? vos penkias savaites, iki rugpjAi??A?io 30 d., ai??i?? tokA? terminAi?? nurodAi?? pats Gustaitis, perduodamas iA?vadA? AktAi?? TarpA?inybinei komisijai rugsAi??jo 22 d.22 Ligi A?iol buvo skelbiama, esAi?? komisija dirbusi net keletAi?? mAi??nesiA?, mat Aktas visuomenei paskelbtas tik 1933 m. spalio 9 d. Lietuvos aide.

Jasulaitis juolab negalAi??jo A?inoti, kas vyksta ir ko tikAi??tis. Kaip 1933 m. spalA? raA?yta cituotoje Draugo ir Ryto publikacijoje, rudenA? jis vis dar ketino vykti KaunanAi??ai??i?? jei ne apklausai, tai nors ai??zaplankyti Lituanicos skeveldras ir didvyriA? lakAi??nA? kapusai???. TaA?iau jo ketinimai prasilenkAi?? su TarpA?inybinAi??s komisijos. Ai??i 1934 m. geguA?Ai??s 30 d. posAi??dyje, atsakydama A? Amerikos lietuviA? spaudimAi?? per pasiuntinybAi?? VaA?ingtone, raA?tu konstatavo atsisakanti jA? iA?kviesti ir apklausti:

Ai??Amerikos lietuviA? pageidavimai katastrofos tyrimo atA?vilgiu yra patenkinti katastrofos prieA?astis tyrusios komisijos raporto spaudoje paskelbimu [...] jokiA? kitA? A?ygiA? Amerikos lietuviams informuoti A?iuo reikalu nedaryti [...] TurAi??dama galvoje, kad katastrofos prieA?astys yra pakankamai iA?tirtos, komisija nerado reikalinga kviesti p. JasulaitA? A?iuo tikslu Lietuvon.23

Ai??Vis dAi??lto Jasulaitis A?vykdAi?? A?adeikiui duotAi?? paA?adAi?? paskelbti atsiminimA?. UA?raA?yti A. A. Stelmoko, jie buvo iA?spausdinti 1934 m. kovAi??ai??i??balandA? keturiuose MarguA?io numeriuose: ypaA? smulkiai apraA?ytas Lituanicos finalinis parengimas, paA?ymAi??ta, kad lakAi??nai Niujorke gyveno visai be pinigA?, iA? privaA?iai prasimanytA?, pasiskolintA? lAi??A?A?, kad dAi??l prieA?iA?kA? laikraA?A?iA? spaudimo vengAi?? vieA?umo ir dAi??l A?kyraus skubinimo apsisprendAi?? tuA?tuojau iA?vykti, kai vidurnaktA? suA?inojo paryA?iais iA? to paties angaro startuosiant kolegAi?? Wiley PostAi?? (A?A? amerikieA?io startAi?? vainikavo sAi??kmAi?? ai??i?? rekordinis skrydis aplink pasaulA?). ai??zPrieA? kelionAi?? lakAi??nai miegojo tik tris valandas. KelionAi??s pasisekimu tikAi??jo…ai??? Lituanicai pradAi??jus lAi??kti pakilimo taku, Jasulaitis, uA?silipAi??s ant ugniagesiA? motociklo, dar lAi??kAi?? iA? paskos (ant to paties tako kildamas sudegAi?? ne vienas kuro perkrautas orlaivis), nukrito, susiA?eidAi?? ir dar spAi??jo pamatyti, kad lAi??ktuvas vis dAi??lto ne suduA?o klampynAi??je uA? tako galo, kaip jis baiminosi, bet paA?iame jo gale atsiplAi??A?Ai?? ir dingo iA? akiA?. Jasulaitis teigAi?? po Lituanicos starto skubiai pasiA?alinAi??s iA? aerodromo, kad netektA? nei A?urnalistams, nei aerodromo pareigAi??nams aiA?kintis dAi??l akibrokA?to, mat lakAi??nai teigAi?? tik atliksiAi?? ai??zgeneralinA?ai??? bandomAi??jA? skrydA?. Jis tvirtino, kad trijulAi?? laikAi?? skrydA? esant visiA?kai teisAi??tu ir nesibaimino kaltinimA?, bet apgailestavo dAi??l to, kad lakAi??nai turAi??jo rizikuoti iA?skristi be bandomojo skrydA?io, nAi?? karto nesitreniravAi?? pakilti pilnai pakrauta Lituanica. Gal A?iA? bandymA? stokAi?? Jasulaitis ir turAi??jo omenyje sakydamas, jog lakAi??nai iA?lAi??kAi?? skubotai? Atsakymas galAi??jo paaiA?kAi??ti per apklausAi??, bet ji neA?vyko.

Aviacijos komisija iA?vadA? Akte apsiribojo tik dviejA? liudytojA?, Kuhdamo kaimo gyventojA?, apklausos protokolais, iA?verstais iA? Brandenburgo oberprezidento liepos 24 d. oficialaus praneA?imo priedA?. KodAi??l Lietuvos pareigAi??nai atsisakAi?? arba neiA?naudojo galimybiA? apklausti liudytojus ne tik JAV, bet ir Vokietijoje? Prielaida, esAi?? varA?Ai?? finansai, bAi??tA? vargiai A?tikinama. Esama kur kas daugiau argumentA?, kad po Lituanicos katastrofos Lietuvos vyriausybAi?? su finansais bemaA? nesiskaitAi??.

ai??zRyA?y su katastrofa padarytos iA?laidosai???

Kai Lituanica iA?skrido iA? Niujorko, paskui jAi?? skriejo visA? lietuviA? abipus Atlanto mintys ir maldos. Kaune atskrendanA?iA? Dariaus ir GirAi??no laukAi?? minios, taip pat ir kai kurie valdA?ios atstovai. UA?valdAi?? toks didis jaudulys ir sujudimas, kad pernelyg niekam nerAi??pAi??jo, jog oficialiai Lietuvos oro erdvAi??n atskrenda du JAV pilieA?iai, amerikieA?iai, vos prieA? kelias dienas per JAV atstovus Kaune gavAi?? reikiamus leidimus iA? Susisiekimo, UA?sienio reikalA? ministerijA?, KraA?to apsaugos ministerijos Vyriausiojo A?tabo Antrojo (A?valgybos) skyriaus.

AiA?ku, pareigAi??nai ir valdininkai padAi??tA? suprato gerai. Bet tragiA?kasis liepos 17 d. rytas atneA?Ai?? ne tik netekties skausmAi?? ir A?okAi?? giliA? lAi??kesA?iA? su Lituanica siejusiai tautai: jis sukAi??lAi?? ir sumaiA?ties valstybAi??s tarnautojams, mat juridinis ir politinis Lituanicos statusas per vienAi?? parAi?? tiesiogine prasme apvirto aukA?tyn kojom.

Lietuvos pasiuntinybAi??s Berlyne konsulinio skyriaus sekretorius ir prekybos ataA?Ai?? Balys Paliokas taip liudija apie pasiuntinio Jurgio Ai??aulio pirmAi??jAi?? reakcijAi?? A? ryte gautAi?? Berlyno A?urnalistA? praneA?imAi?? apie Lituanicos katastrofAi?? Vokietijoje: ai??zMinisteris nelabai jaudinosi ir prasitarAi??, kad jei ir bAi??tA? nukritAi?? amerikieA?iai, tai jie iA?skridAi?? be leidimo, formaliai nesusitvarkAi??, ir mums nAi??ra ko skubiai kiA?tisai???24.

Taip ir buvo: Lietuva gerAi?? pusdienA? niekaip nesikiA?o. Lituanicos katastrofos vietoje liepos 17ai??i??18 d. apsilankAi?? Lietuvos atstovai ai??i?? Eltos korespondentas Berlyne Viktoras Kaupas, ataA?Ai?? Paliokas ir pora pasiuntinybAi??s Ai??kio darbuotojA?, Lietuvos aeroklubo atstovai kapitonas Vladas Morkus, inA?inierius KAi??stutis Bulota ai??i?? atvyko asmenine iniciatyva. Beje, kol kas iA?vis nerasta dokumentA?, kurie liudytA? apie oficialiai A?galiotA? Lietuvos pareigAi??nA? siuntimAi?? A? katastrofos vietAi??.

Ai??TaA?iau jau tragedijos dienos popietAi?? Palangoje Antanas Smetona pasiraA?Ai?? Lietuvos Respublikos Prezidento AktAi?? Nr. 664/87:

Ai??JungtiniA? Amerikos ValstybiA? lietuvius atsargos kapitonAi?? SteponAi?? DariA? ir StanislovAi?? GirAi??nAi??, drAi??suolius lakAi??nus [...] A?uvusius tragingai karA?ygiA? mirtimi, kada jau buvo taip arti savo uA?brAi??A?tos kelionAi??s galo,Ai??ai??i?? apdovanoju VyA?io KryA?iaus ordinais V-ojo laipsnio.25

Ai??Ai??alyje paskelbtas visuotinis gedulas. Rytojaus dienAi??, liepos 18-Ai??jAi??, ministro pirmininko Juozo TAi??belio nurodymu tarpA?inybinis lakAi??nA? PriAi??mimo komitetas buvo performuotas A? Laidojimo komitetAi??. Liepos 19 d. ryte patvirtinta valstybAi??s lAi??A?omis rengiamA? Dariaus ir GirAi??no laidotuviA? liepos 19ai??i??20 d. tvarka26. LaidotuviA? iA?kilmAi??se Palangoje dalyvavo prezidentas, Kaune ai??i?? ministrA? kabinetas, kiti aukA?ti pareigAi??nai, kariuomenAi??s daliniai, diplomatinis korpusas ir, teigiama, apie 50Ai??000 gyventojA?.

Masinis dramatiA?kas vaizdinys ir ilgalaikis emocinis A?okas teisinius ir politinius aspektus vAi??l iA?stAi??mAi?? iA? visuomenAi??s dAi??mesio lauko. RacionalA? klausimAi?? ai??zkas A?ia vyksta?ai??? uA?goA?Ai?? emocinis: ai??zkas kaltas dAi??l didvyriA? A?Ai??ties?ai??? Kadangi trijA? A?aliA? valdA?ios ai??i?? Vokietijos, JAV ir Lietuvos ai??i?? sutartinai tylAi??jo, Ai??mAi?? sklisti anonimA? ai??zpraneA?imaiai???, sAi??mokslo teorijos dAi??l Lituanicos paA?ovimo ir kitokie gandai. TaA?iau jos de jure statuso virsmas iA? amerikietiA?ko A? lietuviA?kAi??, toks netikAi??tas, nepaaiA?kintas ir prikiA?amai akivaizdus, didA?iumos buvo priimtas kaip savaime suprantamas, tarytum neiA?vengiamas dalykas (tiesa, lietuviai Amerikoje buvo gana pastabAi??s, nors ir bejAi??giai kaA?kAi?? aiA?kintis: antai JasulaiA?iui uA?kliuvo, kad lakAi??nA? kAi??nai ir visos skrydA?io relikvijos negrA?A?o A? JAV, vAi??liau net JAV rezidavAi?? diplomatai stebAi??josi, kaip Lietuvoje elgiamasi su brangiu istoriniu paveldu).

Ai??Ai??is galvosAi??kis puikiai iliustruojamas… vAi??lgi finansiniu aspektu. Nors tragedijos rytAi?? pasiuntinybAi?? Berlyne laikAi??si nuostatos ai??znesikiA?tiai???, nepraAi??jus nAi?? parai ji ne tik ai??zAi??mAi?? kiA?tisai???, bet Ai??A?te Ai??A?Ai??. 1933 m. rugpjAi??A?io 1 d. pasiuntinybAi?? Berlyne per UA?sienio reikalA? ministerijos TeisAi??s ir administracijos departamentAi?? TarpA?inybinei komisijai praneA?Ai?? per dvi nepilnas savaites turAi??jusi net 4653,79 Lt ai??zryA?y su Lituanicos katastrofa padarytA?jA? iA?laidA?ai???, ir praA?Ai?? A?iuos pinigus grAi??A?inti.

KodAi??l TarpA?inybinei komisijai perduoti pasiuntinybAi??s Berlyne apyskaitos dokumentai, kaip ir kiti jos A?inioje atsidAi??rAi?? galimai esminiai dokumentai ai??i?? pavyzdA?iui, Aviacijos komisijos Akto priedai, kuriA? pAi??dsakai tik dabar ryA?kAi??ja, neiA?liko valstybAi??s institucijA? archyvuose? Ar jie laikui bAi??gant buvo iA?sklaidyti atsitiktinai, ar po apraA?omA? A?vykiA? sAi??moningai ai??ziA?rinktiai??? iA? archyvA? bylA?? Kai kurie dAi??sningumai kelia A?tarimA?, bet tvirtai atsakyti A? A?A? klausimAi?? kol kas trAi??ksta duomenA?.

Faktas tas, kad pasiuntinybAi??s Berlyne praA?ytoji suma nAi??ra A?vardyta ValstybAi??s kontrolAi??s atliktose 1933 m. MinistrA? kabineto iA?laidA? apyskaitose. IA? jA? tik galime numanyti, kad 4653,79 Lt suma buvo santykinai A?enkli, solidi, nedaA?na, tad juo A?domiau, kaip, dAi??l kokiA? pasiuntinybAi??s veiksmA? susidarAi??. Antai apyskaitose teigiama, kad su lakAi??nA? laidotuvAi??mis susijusioms reikmAi??ms iA? viso iA?leista 13 378,16 Lt. IA? jA? 4800 Lt skirta palaikams balzamuoti: spiritui bei kitoms cheminAi??ms medA?iagoms A?sigyti ir daliai chemikalA? iA? ParyA?iaus parsigabenti27. Beje, palyginimui A?ia pat randame kitAi??, nesusijusiAi??, bet uA?tat tokio pat dydA?io ai??i?? bemaA? 4800 Lt ai??i?? iA?laidA? sAi??matAi??: ai??zTautos Vado 60 metA? jubiliejaus minAi??jimo kino filmos gaminimoai??? apyskaitAi??…28

Ai??domu pastebAi??ti, kad pasiuntinybAi??s VaA?ingtone finansA? sAi??vaduose apskaitytos A?ikagos konsulato 1933Ai??m. liepos mAi??nesio ai??zDariaus ir GirAi??no reikalA? iA?laidos telegrafuiai???: jos sudaro 71,08 dolerA? arba 710,8 Lt. Tarp paA?ios pasiuntinybAi??s liepos mAi??n. sAi??skaitA? minimos iA?laidos telefono ryA?iui ir ai??zkablegramomsai??? siekia dar 78,2Ai??dolerius arba 782 Lt. Taigi liepos mAi??n. vien A?is konsulatas ir pasiuntinybAi?? tik ryA?iams iA?leido 1492,8 Lt29. Nors tai ne visos diplomatinAi??s misijos JAV ai??zDariaus ir GirAi??no reikalA?ai??? iA?laidos, vis dAi??lto jos yra daugiau nei triskart maA?esnAi??s negu pasiuntinybAi??s Berlyne pateikta sAi??naudA? suma.

Bet kuriuo atveju bus teisinga pastebAi??ti, kad po Lituanicos katastrofos su ja susijusioms reikmAi??ms valdA?ios iA?laidauta nepalyginamai daugiau ir abipus Atlanto aukota dosniau nei 1932ai??i??1933 m. Amerikos lietuviai per porAi?? metA? sugebAi??jo ne tik pastatyti solidA? paminklAi?? A?ikagoje, bet ir surinkti, kai kur teigiama, apie 30Ai??000 doleriA? antrajam lietuvio lakAi??no skrydA?iui per AtlantAi??. Pirmojo realaus kandidato, Juozo JanuA?ausko-James palaikymas dar 1933-iA?jA? pabaigoje buvo stulbinamas, tik baigAi??si niekuo, A?iam iA?kAi??lus kone A?vaigA?dAi??s A?noriams prilygstanA?iA? reikalavimA?. Po Dariaus ir GirAi??no idealizmo toks merkantilizmas galAi??jo atrodyti itin atgrasus, bet A?karA?A?io neatvAi??sino: 1935-aisiais skrydA?iui buvo parengta ir startavo Lituanica II. Kai po avarijos Airijoje A? KaunAi?? atvyko AtlantAi?? vis dAi??lto A?veikAi??s lakAi??nas Feliksas Vaitkus, Lietuvos valdA?ia nedvejodama surengAi?? A?spAi??dingas iA?kilmes. Tik sveA?iui iA?vykus susigriebta patyrus nemenkA? nuostoliA?, ir Lietuvos aeroklubas graudeno vyriausybAi??s vadovAi??:

Ai??Turime garbAi?? praneA?ti JAi??sA? Ekscelencijai, kad F.Ai??Vaitkui sutikti komitetas surinko visuomenAi??s aukA? 7Ai??805 Lt, gi iA?laidA? Vaitkui sutikti ir iA?laikyti padaryta 10 798 Lt sumai. Pristatytoms sAi??skaitoms apmokAi??ti trAi??ksta 2 993 Lt. Negaudami pinigA? Aero KlAi??be, kreditoriai nerimauja. Be aukA?A?iau nurodytos sumos laukiama sAi??skaitA? dar apie 2 500 litA?. IA? viso priAi??mimo ir iA?laikymo iA?laidoms padengti trAi??ksta apie 5Ai??500 litA?.30

Ai??TaA?iau kaip tik dAi??l to oficialiojo Kauno pozicija po Lituanicos katastrofos atrodo dar dviprasmiA?kesnAi??. Ne tik aiA?kinantis katastrofos prieA?astis, bet ir toliau kilo vis daugiau abejoniA? bei klausimA?, ypaA? susijusiA? su skrydA?io relikvijA? saugojimu (paA?ios TarpA?inybinAi??s komisijos protokoluose muziejinAi??s ekspozicijos rengimo bAi??klAi?? A?vardyta kaip ai??znepakenA?iamaai???), lakAi??nA? palaikA? balzamavimu bei amA?ino poilsio vieta (mumijos kelerius metus ilsAi??josi laikiname kape-rAi??syje, 1940 m. buvo Medicinos fakultete, 1944Ai??m. ten uA?mAi??rytos slAi??ptuvAi??je, palaidotos tik 1964 m.) ir paminklo statymo peripetijomis (iki 1939 m. Kaune paminklas nestatytas ai??znerandant deramos vietosai???). LAi??A?A? trAi??kumas ai??i?? parankus pasiteisinimas bet kokiai valdA?iai, taA?iau A?iuo atveju jis objektyviai buvo vargiai A?manomas ir/arba tiesiog netiko, iA?kart po tragedijos siekiant A?audrintos visuomenAi??s palankumo. TarpA?inybinAi?? komisija nuo pat pradA?iA? ne tik drAi??siai skirstAi?? institucijoms A?amA?inimo iA?laidas, bet siAi??lAi?? prisiimti ir iA?mokAi??ti net asmenines lakAi??nA? skolas; paminklo reikmAi??ms valdA?ios pastangomis sukeltas aukA? rinkimas davAi?? nemaA?A? rezultatA?, Draugas net persistengdamas iA?poA?kino, esAi?? per ai??ztrumpAi?? laikAi?? Lietuvoje surinkta virA? A?imto tAi??kstanA?io litA?…ai???

IA? dokumentA? susidaro A?spAi??dis, kad dAi??l kol kas konkAi??reA?iais argumentais nepagrindA?iamA? politiniA? motyvA? ir/ar dar neA?inomA? tarpvalstybiniA? susitarimA? Lietuva visus su Lituanica susijusius rAi??pesA?ius prisiAi??mAi?? besAi??lygiA?kai, be jokiA? apribojimA?, bet vykdydama prisiimtAi?? A?sipareigojimAi?? padarAi?? visAi?? serijAi?? neadekvaA?iA? sprendimA?, tarsi bAi??tA? buvusi suvarA?yta, negalAi??jusi sprAi??sti savarankiA?kai. Demonstruotasis de jure statusas neatitiko de facto atliekamA? veiksmA?. Antai valstybAi?? neva nepriklausomai tyrAi?? katastrofos prieA?astis, bet nuosekliai pakluso visiems Vokietijos reikalavimams (galbAi??t dAi??l to santAi??riose Aviacijos komisijos iA?vadose tiek aptakiA? formuluoA?iA?, gal net spragA??). To meto Lietuvos spaudoje plaA?iai skelbta apie Lietuvos notAi?? Vokietijai, reikalaujant grAi??A?inti trAi??kstamas Lituanicos nuolauA?as (anot kai kuriA? dokumentA?, A? KaunAi?? tepargabenta du treA?daliai lAi??ktuvo). UA?tat liko neA?inoma, kad Aviacijos komisijai tebedirbant, Vokietija drA?so Lietuvai teikti ir demarA?us, ir net tokias smulkmeniA?kas finansines pretenzijas:

Ai??DAi??l lietuviA? lAi??ktuvo ai??zLituanicaai??? katastrofos vietos apsaugos ir lAi??ktuvo nuolauA?A? likvidavimo darbA? susidarAi?? tokia suma iA?laidA?:

DirvoA?emio paA?eidimas ai??i?? 24 RM

NelaimAi??s vietos aptvAi??rimas Kuhdammo gyventojA? dAi??ka (8 vyrai dirbo visAi?? dienAi??) ai??i?? 15 RM

NelaimAi??s vietos apsauga, taip pat lAi??ktuvo nuolauA?A? patraukimas iA? nelaimAi??s vietos ai??i?? 60 RM

LakAi??nA? palaikA? perveA?imas vidutinio dydA?io krovinine maA?ina (kuro sAi??naudos) ai??i?? 3,04 RM

LakAi??nA? kAi??nA? transportavimas ai??i?? 3,82 RM

Darbo uA?mokestis ai??i?? 1,50 RM31

Ai??Vargu ar dar reikia sakyti, kad sAi??matoje minimas 107 reichsmarkes ir 36 pfenigus Lietuva kompensavo: taip, buvo atsiskaityta 1933 m. lapkritA?. O ar reikia sakyti, kad Vokietija trAi??kstamA?, esAi?? civiliA? iA?grobstytA? lAi??ktuvo daliA? negrAi??A?ino ir, kiek kol kas A?inoma, nepasiteisino, kodAi??l civiliams leista A?itaip savivaliauti katastrofos vietoje?.. Jei iA? tikrA?jA?, kaip vokieA?iai teigAi?? atsakydami A? lietuviA? notAi??, treA?dalA? suduA?usios Lituanicos iA?grobstAi?? kaimieA?iai, tai buvo viena iA? dviejA?: arba lAi??ktuvo likuA?iA? (ir jame buvusiA? dokumentA?, relikvijA? ir net kAi??nA?!) niekas nesaugojo, arba… ai??zsaugojoai???, tik netrukdAi?? vogti. Bet kuris iA? A?iA? variantA? bAi??tA? neparankus vokieA?iA? vietos valdA?iai.

Matyti, kad 1933ai??i??1934 m. ypaA? A?temptA? Lietuvosai??i??Vokietijos santykiA? akivaizdoje net menkiausias vokieA?iams neparankus krustelAi??jimas grAi??sAi?? per brangiai atsieiti Lietuvos valstybei, ai??i?? net tada, kai buvo kalbama apie A?uvusius tautos didvyrius ir aukA?A?iausia, gyvybAi??s kaina, jA? pelnytAi?? teisingumAi??. Ai??tai 1934 m. birA?elA? Vidaus reikalA? ministerija dar gavo advokato G. A. Wasmundo pareiA?kimAi??, kad jo atstovaujamas darbininkas Vilhelmas Rosenthalis praA?o atlyginti pagal Vokietijos teisAi?? uA? suduA?usios Lituanicos radybas (ir operatyvA? praneA?imAi?? vietos valdA?iai, dAi??l ko ai??zbent jau A?ios tragiA?kos nelaimAi??s liekanos buvo iA?gelbAi??tosai???) priklausanA?ias 400 reichsmarkiA? (1% nuo radinio vertAi??s, kuriAi?? advokatas apytikriai paskaiA?iavo pats). IA?ties Berlyno oberprezidento PraneA?ime ir jo prieduose minima LituanicAi?? pirmoji aptikusi Anna Rosenthal, tuo metu apylinkAi??se grybavusi su dukra: ai??ztarp 7ai??i??8 val. ryto darbininkAi?? rado miA?ke apie 500 A? pietA? rytus nuo kaimo Kuhdamm prie Soldino puA?yne nepaA?A?stamo lAi??ktuvo nuolauA?as [...], tuojau praneA?Ai?? eiguliui, kuris apie tai tuojau praneA?Ai?? mano A?staigaiai???32. PusmetA? pasvarstAi??, Lietuvos valdininkai per pasiuntinybAi?? Berlyne ir jam vis dAi??lto atseikAi??jo pusAi?? sumos…33

TaA?iau tarp A?iA? bei kitA? panaA?iA? dokumentA? eiluA?iA? slypi dar platesnAi??, kol kas neatskleista didA?iausia A?sibAi??gAi??janA?io tyrimo intriga: pagrindinis siekis yra visapusiA?kai pagrA?sti ir apraA?yti, kaip konkreA?iai, kokios teisAi??s pagrindu, dAi??l kokio vidaus ar uA?sienio politikos stimulo po Lituanicos katastrofos A? A?A? tarptautinA? detektyvAi?? A?sitraukAi?? Lietuva? KodAi??l Lietuva prisiAi??mAi?? visAi?? atsakomybAi?? ir pasekmes? KodAi??l bAi??tent Lietuvos teritorijoje dar ilgai, net kelis deA?imtmeA?ius uA?truko A?ios istorijos atomazga? AtsakymA?, deja, uA? pinigus nenusipirksi, ai??i?? pirmiausia reikia kantrybAi??s ir laiko sukaupti dar daugiau dokumentA? bei faktA?.

Ai??GraA?ina SviderskytAi?? (g. 1973) ai??i?? socialiniA? mokslA? magistAi??rAi??, A?urnalistAi??, Vinco Kudirkos premijos, ai??zPragiedruliA?ai??? ir CNN Best Report Award konkurso laureatAi??. Nuo 1991 m. dirbo televizijoje, raA?Ai?? populiarias istorijos knygas (ai??zUraganoai??? kapitonas (2004), XX amA?iaus slaptieji archyvai (su Arvydu AnuA?ausku, 2008)), kAi??rAi?? TV dokumentinius filmus. Nuo 2010 m. savarankiA?kai pradAi??jo gilintis A? Lituanicos istorijAi?? (skrydis, katastrofa, tyrimai, atmintis, diskursas), rinkdama publikuotAi?? ir archyvinAi?? medA?iagAi?? A?vairiA? valstybiA? ir privaA?iuose archyvuose, Ai??mAi??si A?ios temos populiarinimo vieA?ojoje erdvAi??je. Nuo 2012 m. ai??i?? VU Istorijos fakulteto doktorantAi??.

Ai??1 Apie LR VyriausybAi??s darbo grupAi??s A?iai progai parengtAi?? priemoniA? planAi?? A?r. ai??zTV narvelA?ai??? NA?-A, Nr. 5.

2 A?ia ir toliau dokumentA? citatose kalba netaisyta.

cheap viagra vipps.

3 ai??zLituanicosai??? mechanikas apie lAi??ktuvAi??ai???, in: Rytas, 1933-10-12.

4 Jonas Dovydaitis, ai??zDidvyriA?kas Dariaus ir GirAi??no skridimas. RyA?ium su 24 metinAi??mis nuo lakAi??nA? A?uvimoai???, in: TAi??vynAi??s balsas, 1957, liepa, Nr. 20; cit. iA?: Vytauto DidA?iojo karo muziejus, (toliau ai??i?? VDKM), Spaudos rinkiniA? skyrius, E. JasiAi??no kolekcija, T-12, l. 18.

5 FrazAi?? iA? DariA? ir GirAi??nAi?? paA?iepianA?io A?aiginiA? Jono straipsnio laikraA?tyje Keleivis (1933-02-01); cit. iA?: Petras JurgAi??la, Sparnuoti lietuviai Darius ir GirAi??nas: jA? gyvenimas ir pirmasis lietuviA? skridimas per AtlantAi?? iA? Amerikos Lietuvon, su 81 paveikslu ir 5 brAi??A?iAi??niais, A?ikaga, 1935, p. 196.

6 Vienas JAV doleris 1933 m., priklausomai nuo vertinimo pobAi??dA?ioAi??ai??i?? atsiA?velgiant A? grynAi??jAi?? vertAi??, perkamAi??jAi?? galiAi??, vidutinA? pragyvenimo lygA? ir pan. ai??i?? galAi??tA? prilygti maA?iausia keliolikai, daugiausia keliems A?imtams A?iandienos JAV doleriA?. 1932 m. birA?elA? 1 USD buvo lygus 10 Lt, 1933 m. birA?elA? ai??i?? beveik 8 Lt. Yra duomenA?, kad tuo metu Kaune uA? 22ai??i??32 000 Lt, t. y. maA?daug tiek, kiek Darius ir GirAi??nas sumokAi??jo uA? nemodifikuotAi?? lAi??ktuvAi?? ai??i?? buvo galima A?sigyti nemaA?Ai?? medinA? namAi?? su sklypeliu. Pulbikacijos pabaigoje minima Vokietijos markAi?? nuolat svyravo apie 2,4 Lt.

7 P. Danylos ir B. StankeviA? laiA?kas konsulatui A?ikagoje, 1933-05-28, in: VDKM, Spaudos rinkiniA? skyrius, A. RaA?kaus kolekcija, S-4704.

8 Petras JurgAi??la, op. cit., p. 194.

9 Broniaus Kazio BaluA?io aiA?kinamasis raA?tas, 1933-08-19, in: LCVA, f. 656, ap. 1, b. 710, l. 216.

10 Ibid., p. 236.

11 Petras JurgAi??la, op. cit., p. 211.

12 Povilo A?adeikio raA?tas UA?sienio reikalA? ministrui Dovui Zauniui, 1933-08-09, in: LCVA, f. 658, ap. 1, b. 266, p. 97.

13 Ibid.

14 Povilo A?adeikio telegrama konsulo A?ikagoje pavaduotojui Petrui DauA?vardA?iui, 1933-07-18, in: Ibid., p. 11.

15 AsmenvardA?iai toliau raA?omi laikantis daugiametAi??s tradicijos, neatsiA?velgiant A? krikA?to metrikA? ir pasA? duomenis. Victor Yesulaites vadinamas Viktoru JasulaiA?iu, Stephen Darius ai??i?? Steponu Dariumi, Stanley Girch ai??i?? Stasiu GirAi??nu. AmerikietiA?kA? lakAi??nA? vardA? ir pavardA?iA? transkripcija ai??i?? iA? JAV pilieA?iA? pasA? (VDKM, G-1354-46a, G-1354-47a.).

16 Memorandum Of Agreement, [Stepono Dariaus ir Stasio GirAi??no sutartis], 1933-05-03, in: Balzeko lietuviA? kultAi??ros muziejus, (toliau ai??i?? BLKM), A?ikaga, Dariaus ir GirAi??no kolekcija, nekataloguoti dokumentai.

17 TarpA?inybinAi??s komisijos lakAi??nA? Stepono Dariaus ir Stasio GirAi??no palaikams A?amA?inti IIIai??i??IV posAi??dA?iA? Protokolas Nr. 3, 1934-05-30, in: LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1471, p. 24.

18 Stanley Girch [Stasio GirAi??no] laiA?kai Stephen Darius [Steponui Dariui], [anglA? kalba], 1933-03-12, 03-20, in: BLKM.

19 Victor Yesulaites laiA?kas Stephen Darius, [anglA? kalba], 1933-01-31, in: BLKM.

20 Petras JurgAi??la, op. cit., p. 210.

21 Povilo A?adeikio Pro Memoria apie susitikimAi?? su Viktoru JasulaiA?iu, 1933-08-10, in: LCVA, f. 658, ap. 1, b. 266, p. 134.

22 Plk. Ltn. Antano GustaiA?io raA?tas Karo aviacijos virA?ininkui, 1933-09-22, in: LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1471, p. 48.

23 ai??zTarpA?inybinAi??s komisijos transatlantiniA? lakAi??nA? ai??i?? a. a. kap. S. Dariaus ir leit. S. GirAi??no ai??i?? palaikams globotiai??? IIIai??i??IV posAi??dA?io protokolas Nr.Ai??4, 1934-05-30, in: LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1471, p. 24.

24 Balys Paliokas, ai??zTransatlantiniA? lakAi??nA? Dariaus ir GirAi??no tragedijos dienaai???, in: Technikos A?odis, A?ikaga, 2003, liepaai??i??rugsAi??jis, Nr. 3.

25 LCVA, f. 923, ap. 1, b. 758, p. 261.

26 Ibid., p. 258.

27 ai??zMinistrA? kabineto iA?laidA? sAi??matA? pasiA?stA? ValstybAi??s kontrolei iA?laidA? apyskaitA? nuoraA?ai 1933 m.ai???, 1934, in: LCVA, f. 923/465, ap. 1, b. 812, p. 113.

28 Ibid., p. 115.

29 PasiuntinybAi??s VaA?ingtone bendrasis piniginiA? iA?laidA? 1933 m. A?urnalas. RugpjAi??A?io 16 d. iA?laidA? A?raA?ai, in: LCVA, f. 656, ap. 1, b. 193.

30 Lietuvos aeroklubo pirmininko ir iA?dininko raA?tas Ministrui pirmininkui, 1935-11-16, in: LCVA, f. 923, ap. 1, b. 857, p. 17.

31 Frankfurto prie Oderio apskrities prezidento raA?tas su iA?laidA? sAi??mata, Soldinas, 1933-08-22, in: Brandenburgisches Landeshauptarchiv in Potsdam, IA, 12/21, 17.

32 Brandenburgo oberprezidento praneA?imo nuoraA?as (vertimas A? lietuviA? kalbAi??), 1933-07-24, in: LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1471, p. 25, 29.

33 G. A. Wasmundo raA?tas Lietuvos Vidaus reikalA? ministerijai, 1934-05-24, in: LCVA, f. 923/465, ap. 1, b. 812, l. 113; ant dokumento prieraA?as pieA?tuku apie atsiskaitymAi?? 1935-01-04.