FIODORAS DOSTOJEVSKIS IR NAUJASIS TESTAMENTAS

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS ai??i?? AIDAI
TEMA: LITERATA?RA ir RELIGIJA
AUTORIUS: Margarita VarlaA?ina
DATA: 2011-11

Naujasis A?idinys-Aidai, Nr. 7

FIODORAS DOSTOJEVSKIS IR NAUJASIS TESTAMENTAS

Margarita VarlaA?ina

IA? rusA? literatAi??ros palikimo pasaulyje labiausiai tyrinAi??jama yra Fiodoro Dostojevskio (1821ai??i??1881) kAi??ryba. Kiekviena skaitytojA? karta jo kAi??riniuose atranda vien tik jai A?A?velgiamAi?? aktualumAi??. Vienas pirmA?jA? Dostojevskio kAi??rybos interpretatoriA? Vasilijus Rozanovas XIX a. pabaigoje pastebAi??jo, kad ai??zlaikotarpiu, kada gyvenimas teka ypaA? lengvai arba kada jo sunkumas yra nesuvokiamas, A?is raA?ytojas gali bAi??ti net visai pamirA?tas ir nebeskaitomas. Bet kaskart, kada istorinio gyvenimo keliai taps nebejaukAi??s, kada jais einanA?ias tautas kas nors sukrAi??s ar suglumins, vardas ir vaizdas raA?ytojo, tiek daug galvojusio apie A?iuos kelius, atbus su nAi?? kiek neprarasta jAi??gaai???1.

Dostojevskis iA?ties kAi??lAi?? klausimus, kurie svarbAi??s A?monijai. TaA?iau tai pirmiausia ne istoriniai, o metafiziniai klausimai. Laiko matmuo, metA? nuotolis leidA?ia aiA?kiai matyti individualios sAi??monAi??s paklydimus, suvokti, kad Dostojevskio svarstymai apie EuropAi?? ir RusijAi??, jA? tarpusavio santykius yra tik ai??zakivaizdi proto aberacijaai???2. Tuo tarpu Dostojevskio romanai ai??i?? tai ypatingas kalbAi??jimas; savo paskutiniuose kAi??riniuose raA?ytojas kAi??lAi?? per amA?ius svarbius ai??zprakeiktuosiusai??? bAi??ties klausimus ai??i?? tikAi??jimo vs. netikAi??jimo, individo atsakomybAi??s ir jo A?mogiA?kosios vertAi??s Dievo nesaties prielaidos atveju klausimus. Pasak CzesAi??awo MiAi??oszo, pagrindinAi??s Dostojevskio kAi??rybos problemos, ai??zsu jomis susipaA?inus Vakaruose, buvo pavadintos A?iuolaikinio A?mogaus problemomis, nepaisant, kur jis gyvena ir kokia kalba jis kalbaai???.

Dostojevskio romanA? atskaitos taA?kas yra Naujasis Testamentas. StudijavAi??s ir savaip skaitAi??s Ai??v. RaA?tAi??, raA?ytojas kasdienAi?? savo epochos patirtA? tikrino AmA?inojo A?odA?io tiesa ai??i?? didieji jo romanai yra Ai??v. RaA?to paraboliA? interpretacija XIX a. rusA? visuomenei suprantama forma. Prisiminkime, kad Dostojevskis gyveno stiprAi??janA?io netikAi??jimo A? DievAi?? epochoje, ai??i?? dauguma to meto A?moniA? nesuvokAi?? galimA? to pasekmiA?, tuo tarpu raA?ytojas savo epochAi?? matAi?? kaip artAi??janA?ios katastrofos, tragiA?ko chaoso apraiA?kAi??, kaip likimAi??, nuo kurio neA?manoma pasislAi??pti, taA?iau kurA? reikia pergalAi??ti. XIX a. sekuliarizuotoje rusA? visuomenAi??je literatAi??ra siekAi?? perimti religijos funkcijas, prie to prisidAi??jo XVIIIAi??a. ApA?vietos pagimdyta kultAi??ros ir meno kaip A?viesos ir prasmAi??s A?altinio idAi??ja. Destruktyvaus poveikio rusA? visuomenei, kurios iA?silavinusioji dalis skaitAi?? vokiA?kai, prancAi??ziA?kai ar angliA?kai, turAi??jo anuomet VakarA? Europoje gana populiarios knygos, kritiA?kai analizuojanA?ios JAi??zaus Kristaus gyvenimAi?? ir veiklAi??.

RaA?ytojas ir pats buvo veikiamas epochos dvasios. Tik iA?Ai??jAi??s iA? katorgos (1854), jis laiA?ke raA?Ai??: ai??zAA? amA?iaus vaikas, netikAi??jimo ir abejoniA? vaikas iki A?iol ir netgi (aA? tai A?inau) iki karsto lentos. KokiA? baisiA? kanA?iA? reikalavo ir dabar reikalauja A?is tikAi??jimo geismas, kuris juo labiau auga mano A?irdyje, kuo daugiau manyje kyla prieA?taringA? argumentA?ai???3. PrieA?taringas tikAi??jimo poreikis buvo iA?dava dviejA? vienas kitAi?? neigianA?iA? veiksniA? ai??i?? vaikystAi??je patirtos Dievo jausenos ir vAi??liau A?sisAi??moninto intelektualiojo skepticizmo, A?skiepyto ApA?vietos ir prorevoliucinAi??s PetraA?evskio draugijos idAi??jA?4. VisuomenAi??je dominuojanti materialistinAi?? pasaulAi??jauta ilgainiui susikirto su vaikystAi??je motinos jam A?skiepyta krikA?A?ioniA?kAi??ja tiesos ir gAi??rio samprata, tad vAi??lyvoje savo kAi??ryboje raA?ytojas sAi??moningai stengAi??si prieA?intis tiek savo paties, tiek kitA? iA?silavinusiA? amA?ininkA? tikAi??jimo praradimo jausmui. Dostojevskiui taip pat rAi??pAi??jo religijos ir tautiA?kumo sAi??saja, jis raA?Ai??, kad ai??zkiekvienos tautos, kiekvienos nacijos pradA?ioje dorovinAi?? idAi??ja visuomet buvo ankstesnAi??, nes jinai jAi?? ir kAi??rAi??. Ai??i dorovinAi?? idAi??ja visada sklido iA? mistiniA? idAi??jA?, iA? A?sitikinimo, kad A?mogus amA?inas, kad jis ne paprastas A?emiA?kas gyvulys, o susietas su kitais pasauliais ir su amA?inybeai??? (?Y????, 26, 165).

Dostojevskis, regis, puoselAi??jo iliuzijas perkeisti gyvenimAi?? menu (tai neatrodAi?? neA?manoma ir kitiems jo epochos raA?ytojams). Jis sekAi?? Johannu Christophu Friedrichu von Schilleriu, kuris buvo A?sitikinAi??s, kad ai??ziA?ugdytas groA?io jausmas A?velninAi??s paproA?iusai???, kad suteikus ai??zpasauliui [ai??i??] kryptA? gAi??rio pusAi??n [ai??i??], ramus laiko ritmas atneA? pageidaujamAi?? raidAi??ai???5. Dostojevskis tvirtino ai??zvisuomet tikAi??jAi??s humaniA?ko, estetiA?kai iA?reikA?to A?spAi??dA?io galiaai???, raA?Ai??, kad A?odis esAi??s ai??zdidis reikalasai??? (?Y????, 19, 109). Jis taip pat teigAi??, kad A?mogui reikalingas ne progAi??resas, o ai??zdorovinis [ai??i??] visiems [bendram labui] tarnaujantis idealasai??? (?Y????, 24, 159).

Be abejonAi??s, Dostojevskis buvo vienas pirmA?jA?, iA?kAi??lAi??s tikAi??jimo klausimo svarbAi?? asmenybei, visuomenei ir istorijai, ir ai??zA?is reikA?mingumas netiesiogiai liudijo, kad daugumai tikAi??jimas [buvo] [ai??i??] iA?skirtinis faktas, perA?engiantis asmenybAi??s problemos rAi??musai???6. RaA?ytojo uA?raA?A? knygelAi??se uA?fiksuoti jo apmAi??stymai ir jA? kankinusios abejonAi??s, suformuluotos iA?vados. Mat amA?ininkai A?aipAi??si iA? jo ai??zneiA?simokslinusio ir retrogradinio tikAi??jimo Dievuai??? (?Y????, 27, 48), o jA? patA? kankino klausimas, ar galima civilizuotam A?mogui tikAi??ti, ai??zar galima rimtai ir iA? tikrA?jA? tikAi??ti?ai??? (?Y????, 11, 179). RaA?ytojas buvo A?sitikinAi??s, kad A?mogus nesuteikia pirmumo A?iam klausimui tik dAi??l savo lengvabAi??diA?kumo. Tad svarbiausiu gyvenimo klausimu Dostojevskis manAi?? esant tikAi??jimo pagrindimo galimybAi??, pasirinkimAi?? tikAi??ti ai??znetikAi??jimo amA?iausai??? sAi??lygomis, sakAi??si, kad jo tikAi??jimas ai??zyra perAi??jAi??s abejoniA? A?aizdrAi??ai??? (?Y????, 27, 86). Kaip ir jo herojai, raA?ytojas ai??zieA?kojo gilaus, A?sisAi??moninto tikAi??jimo, A?veikdamas savyje pagundAi?? tikAi??jimAi?? priimti paprastai, liaudiA?ko supratimo dvasiaai???7. Galima sakyti, kad savo ieA?kojimuose jis nepaklydo, jam pavyko iA?sprAi??sti visAi?? gyvenimAi?? jA? kankinusiAi?? ai??zDievo esatiesai??? (?Y????, 29a?i??1, 117) dilemAi?? ir atrasti sutaikanA?iAi?? su bAi??timi nepaA?iniAi?? didA?iAi??jAi?? TiesAi??: tokA? A?spAi??dA? palieka jo kAi??rybos A?edevrasAi??ai??i?? paskutinysis romanas Broliai Karamazovai.

Dostojevskio kAi??rybos tyrinAi??tojai Rusijoje daA?nai svarsto jo staA?iatikybAi??s iA?paA?inimo kanoniA?kumo klausimAi??. Jie nurodo, kad Dostojevskio ai??zkrikA?A?ionybAi?? buvo adogminAi??ai???8, kad jis ai??zkanono poA?iAi??riu [ai??i??] buvo visA? pirma pasaulietinis religinis mAi??stytojas, aplenkAi??s savo meto teologijos raidAi?? svarbiausiA? problemA? iA?kAi??limuai???9. Vis dAi??lto A?iuolaikiniam skaitytojui svarbiau, kad Dievo buvimas Dostojevskiui reikalingas savajam tiesos supratimui iA?reikA?ti, bAi??tinas kaip atskaitos taA?kas, leidA?iantis nepasiklysti polifoniniame, skirtingA? tiesA? ir idAi??jA? pasaulyje, kur kiekvienas veikAi??jas turi savitAi?? visavertA? balsAi?? ai??i?? Dostojevskio romanuose vieA?patauja sAi??A?inAi??s ir A?odA?io laisvAi??.

VAi??lyvoji Dostojevskio kAi??ryba nAi??ra literatAi??rinAi??mis priemonAi??mis perpasakota Evangelija, kaip XIX ir XXAi??a. A?vairiais sumetimais yra darAi?? kiti autoriai ai??i?? nuo Davido Friedricho Strausso (Das Leben Jesu, 1835) ir Josepho Ernesto Renano (Vie de JAi??sus, 1863) iki JosAi?? Saramago (O Evangelho segundo Jesus Christo, 1997). Dostojevskio tikslas buvo akumuliuoti Evangelijos dvasiAi??, A?tarpinti tradicijAi?? A? dabartA?, pabrAi??A?ti etinAi?? Evangelijos tiesAi??. Ai??A? tikslAi?? jis A?gyvendino vaizduodamas savojo meto rusA? visuomeninio gyvenimo faktus. XIX a. pabaigoje Dmitrijus MereA?kovskis teigAi??, kad ai??zniekas iA? dabartiniA? Europos raA?ytojA? nepajuto taip, kaip Dostojevskis, neiA?semiamo, niekieno neatskleisto naujumo didA?iausios praeities knygos ai??i?? Evangelijosai???10.

RaA?ytojo dAi??mesys Naujojo Testamento parabolAi??ms sietinas su vaikystAi??je patirtais iA?gyvenimais. Savo leidA?iamame A?urnale RaA?ytojo dienoraA?tis Dostojevskis yra prasitarAi??s, kad ai??zA?eimoje EvangelijAi?? mes A?inojome iA? maA?umAi??sai??? (?Y????, 21, 134). Kaip prisimena jaunesnysis raA?ytojo brolis Andriejus, evangeliniA? tiesA? juos mokAi?? A? namus ateidavAi??s diakonas. Jis tik kelias minutes skirdavo iA?klausyti iA?mokto per priimamuosius egzaminus bAi??tino A?inoti katekizmo, kuris iA? tikrA?jA? labiau panAi??A?Ai??jo ai??zA? filosofinA? veikalAi??, negu A? vadovAi??lA? vaikamsai???11. TokA? Dievo A?odA?io iA?aiA?kinimo netinkamumAi?? maA?iesiems diakonas ai??zkompensuodavoai??? nuostabiais pasakojimais pagal biblines iliustracijas iA? knygos Ai??imtas keturios A?ventos istorijos, kurias iA? Senojo ir Naujojo Testamento jaunimo naudai iA?rinko Johannas HA?bneris12. Jau suaugAi??s, bAi??damas A?inomas raA?ytojas, Dostojevskis A?sigijo lygiai tokA? pat egzemplioriA? ir ai??zsaugojo jA? kaip A?ventenybAi??ai???13. Ai??ios knygos prisiminimAi?? Dostojevskis visAi?? gyvenimAi?? iA?laikAi?? atmintyje, net A?terpAi?? jA? A? romanAi?? Broliai Karamazovai kaip senolio Zosimos pasakojimAi?? apie A?iAi?? ai??zknygAi??, A?ventAi??jAi?? istorijAi??, su puikiais paveikslAi??liaisai???14, iA? kurios mokAi??si skaityti. Taip pat visAi?? gyvenimAi?? raA?ytojas iA?saugojo kartAi?? vaikystAi??je per atlaidus patirtAi?? pakylAi??jimo jausmAi?? ir tai apraA?Ai?? beveik visuose savo romanuose.

AsmeninAi??je Dostojevskio bibliotekoje buvo ir daugiau Ai??v. RaA?to A?vairiA? laidA? egzemplioriA?. TaA?iau A?i biblioteka neiA?liko, todAi??l tik spAi??jama, kad Dostojevskis buvo A?sigijAi??s retAi?? Evangelijos, iA?leistos 1600 m. Vilniuje, egzemplioriA?15. Ai??i knyga A?domi tuo, kad joje buvo Romano Dostojevskio, Benedikto sAi??naus, vieno iA? DostojevskiA? giminAi??s, gyvenusios Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s teritorijoje, dovanojimo A?raA?as lotynA? kalba A?iroviA?iA? vienuolynui (netoli Slonimo dab. Baltarusijoje): Hoc Evangelium pii affectus ergo / In Honorem Dei Par[t]ae / Virginis Zurovivensis / Veluti Cliens Benefactrici ac PatAi??ronae Suae / Obtulit / Romanus Dostoiewski / AAi??Dni [Anno Domini] 1649 / 29 marcii16.

ai??zBe Evangelijos negalima suprasti tikrojo Dostojevskioai???17, ai??i?? tvirtina raA?ytojo kAi??rybos tyrinAi??tojai, daA?nai pabrAi??A?dami, kad religinAi?? filosofinAi?? jo kAi??rybos potekstAi?? iA?ryA?kAi??jo pokatorginiu laikotarpiu. Tai aiA?kinama tuo, kad katorgoje A?statymo nustatyta tvarka buvo leidA?iama su savimi turAi??ti tik vienAi?? vienintelAi?? knygAi?? ai??i?? NaujAi??jA? TestamentAi??18. Ir pats raA?ytojas patvirtina, kad tai buvo ai??zvienintelAi?? leista turAi??ti kalAi??jime knygaai???, kuri ai??zketverius metus iA?buvo po mano pagalve katorgojeai??? (?Y????, 21, 12). Katorga Dostojevskiui tapo ne tik egzistenciniu iA?bandymu, bet ir susitikimo su Evangelijos Kristumi vieta, nes tik jis vienintelis galAi??jo padAi??ti alkstanA?iam kAi??nu ir dvasia raA?ytojui pakelti lagerio ir tremties kanA?ias. TyrinAi??tojai taip pat pasitiki raA?ytojo A?monos Anos Grigorjevnos Dostojevskajos liudijimais, kuri savo Prisiminimuose raA?o, kad ai??zvisus ketverius A?kalinimo metus Fiodoras MichailoviA?ius neleido sau nAi?? minutei iA?siskirti su A?venta knyga. Kai jis po 20 metA? prisimindavo savo kanA?ias, daA?nai sakydavo, kad tik Evangelija padAi??jo jam iA?saugoti viltA?. Tik A?i knyga jA? palaikAi??. KiekvienAi?? kartAi??, kai jAi?? skaitydavo, jis pasijusdavo prisipildAi??s naujos energijos ir jAi??gA?ai???19.

TikAi??tina, kad atsakymA? A? visus savo klausimus Dostojevskis ieA?kojo ai??zAmA?inojoje knygojeai??? (taip jis vadino NaujAi??jA? TestamentAi??), nes daA?nai jAi?? skaitAi??, net garsiaiAi??ai??i?? kitiems, o vienAi?? katorgininkAi?? iA?mokAi?? pagal jAi?? raA?to. Tai buvo 1823 m. pirmosios rusA? kalba iA?leistos Naujojo Testamento laidos20 knyga, kuriAi?? pakeliui A? katorgAi??, Tobolske 1850 m. sausA?, Dostojevskiui kaip dvasinAi?? paguodAi?? A?davAi?? vieno nuteistA?jA? dekabristA? A?mona Natalja Fonvizina.

Katorginiame kalAi??jime Dostojevskis A?tikAi??jo ai??zliaudiA?ka staA?iatikybAi??s etika, teigusia, kad gyventi su DievuAi??ai??i?? reiA?kia gyventi pagal sAi??A?inAi??ai???21. Jis buvo A?sitikinAi??s, kad ai??zsAi??A?inAi?? be Dievo yra siaubas, ji gali nuklysti iki paties nedorovingiausio [veiksmo]ai??? (?Y????, 27, 56). TodAi??l jo vAi??lyvuosiuose kAi??riniuose herojai ai??zieA?ko Dievoai???, nes kitaip ai??znAi??ra A? kAi?? atsiremti doroviniam jausmuiai??? (?Y????, 11, 274). IdAi??ja, kad viskas reliatyvu, jei neturima absoliuA?ios tiesos kriterijaus, itin svarbi Dostojevskio kAi??rybai suprasti, ai??i?? taip pat kaip ir plAi??tojama mintis, kad kitas tiesos A?altinis yra paties A?mogaus dvasia, apriorinAi?? dieviA?ka jos A?viesa. Dostojevskiui reikA?mingos A?takos turAi??jAi??s Schilleris raA?Ai??, kad ai??zdievybAi??s pradmenA? A?mogus nenuginA?ijamai neA?iojasi paA?ioje savo asmenybAi??jeai???22. Tai iA? BaA?nyA?ios TAi??vA? raA?tA? atAi??jAi??s supratimas: sugrA?A?ti savAi??sp, savo viduje ieA?koti tiesos kvietAi?? A?v. Augustinas, sykiu pabrAi??A?damas, kad ai??zprotas tiesos nekuria, bet jAi?? randaai???, nes visuomet nukreiptas A? DievAi??. Ai??v. Augustinas buvo vienintelis iA? lotyniA?kA?jA? TAi??vA?, turAi??jAi??s A?takos ir krikA?A?ioniA?kA?jA? RytA? teologijai. Manoma, kad Dostojevskis buvo susipaA?inAi??s su kai kuriais A?v. Augustino raA?tais: raA?ytojo 1875ai??i??1876 m. uA?raA?A? knygelAi??je tarp pasiA?ymAi??tA? A?sigytinA? (arba skaitytinA?, arba pakartotinai skaitytinA?) knygA? yra A?raA?yti A?v. Augustino IA?paA?inimai (?Y????, 27, 113). Pastaruoju metu tyrinAi??tojai daA?nai A?A?velgia graikiA?kA?jA? BaA?nyA?ios TAi??vA? ir rusiA?kA?jA? jA? interpretatoriA? veikalA? A?takAi?? Dostojevskio kAi??rybinAi??s minties plAi??totei, bet bAi??tina pabrAi??A?ti, kad raA?ytojas su tais veikalais susipaA?ino vAi??lai, kai jo kAi??rybos etika jau buvo suformuota praAi??jusiA? literatAi??riniA? epochA?, sentimentalizmo ir romantizmo idAi??jA?, nuostatos ai??zA? savo sAi??A?inAi??s balsAi?? A?siklausytiai??? (Jean Jacques Rousseau) bei A?dAi??miA? Ai??v. RaA?to skaitymA?.

SavAi??jA? Naujojo Testamento egzemplioriA? Dostojevskis ne sykA? yra apraA?Ai??s didA?iuosiuose romanuose. Pirmajame pokatorginiame romane PaA?emintieji ir nuskriaustieji jis apibAi??dino jA? A?itaip: ai??zIA?verstas A? rusA? kalbAi?? Naujasis Testamentas, paraA?tAi??se iA?margintas pieA?tukuAi??ir iA?braiA?ytas naguai???23, o kitame romane raA?Ai??: ai??zKnyga buAi??vo sena, palaikAi??, odiniais virA?eliaisai???24. Ai??is Naujojo Testamento egzempliorius beveik prieA? tris deA?imtmeA?ius buvo nuodugniai iA?tyrinAi??tas norvegA? mokslininko Giero Kjetsaa25.

Dostojevskio A?ymos iA?sibarsA?iusios beveik po visAi?? Naujojo Testamento tekstAi??, jA? rasime 21 iA? 27 knygA?, antai Evangelijoje pagal MatAi?? yra 15, Evangelijoje pagal MorkA? ai??i?? 2, Evangelijoje pagal LukAi?? ai??i?? 7, ApreiA?kime Jonui ai??i?? 16 A?ymA?. Daugiausia A?ymA? Evangelijoje pagal JonAi?? ai??i?? net 58. A?ia vienaip ar kitaip iA?skirta maA?daug penktadalis viso teksto. Be jokios abejonAi??s, dalis A?iA? A?ymA? ai??i?? tikrai ne katorginio laikotarpio, jos atsirado A?ymiai vAi??liauAi?? ai??i?? knyga nuolat gulAi??jo ant Dostojevskio raA?omojo stalo. RaA?ytojo pastabos turi neA?kainojamAi?? vertAi?? jo kAi??rybos tyrinAi??tojams kaip ai??ztam tikras Dostojevskio Evangelijos turinio iA?dAi??stymasai???26, jo Naujojo Testamento samprata.

Evangelija pagal JonAi?? tradiciA?kai laikoma pagrindine RytA? BaA?nyA?ios Evangelija. Vieno iA?kiliausiA? StaA?iatikiA? BaA?nyA?ios teologA? Sergejaus Bulgakovo veikale StaA?iatikybAi?? (1932) skaitome: ai??zSavo pirmuoju apaA?talu RytA? krikA?A?ionybAi?? laiko mylimAi?? Kristaus mokinA?, nuo kryA?iaus A?sAi??nytAi?? Dievo Motinai, meilAi??s apaA?talAi??. VakarA? krikA?A?ionybei bAi??dingesnAi?? dviejA? vyriausiA? apaA?talA? dvasia ai??i?? Petro (katalikybAi??je) ir Pauliaus (protestantizme). Jono krikA?A?ionybAi?? siekia prisiglausti prie Mokytojo krAi??tinAi??sai???27.

Pirmame Dostojevskio kAi??rinyje Vargo A?monAi??s (1846) krikA?A?ioniA?koji potekstAi?? dar nAi??ra akivaizdi. Skaitytojai A?io kAi??rinio idAi??jinAi?? prasmAi?? daA?niausiai susieja su herojaus Makaro DevuA?kino protestuojanA?iu A?Ai??ksniu ai??zKas gi A?ia iA? tiesA? dabar? Kokia teise visa tai yra daroma?ai???28, pamirA?dami, kad pasakojimas pradedamas VelykA? savaitAi??. KrikA?A?ioniA?kAi??jAi?? temAi?? A?iame kAi??rinyje galima suprasti kaip dviejA? sielA? ai??i?? Varvaros Dobroselovos ir Makaro DevuA?kino ai??i?? prieA?prieA?Ai??, kuri atspindi materialaus iA?skaiA?iavimo ir dvasingumo, gerumo, rAi??pinimosi kitais A?monAi??mis, atsakomybAi??s uA? juos jausmo antagonizmAi??.

Dvi moralAi??s, dvi tiesos susiduria pirmajame Dostojevskio pokatorginiame romane PaA?emintieji ir nuskriaustieji (1861): ciniA?kas individualizmas, egoizmas, asmeninAi??s gerovAi??s principas ir altruizmas, A?moniA? meilAi??, savAi??s iA?siA?adAi??jimas. TyrinAi??tojai daA?niausiai nepastebi, kad A?A? romanAi?? struktAi??ruoja Kalno pamokslo (Mt 5, 1ai??i??11; Lk 6, 20ai??i??23) paraboliA? ai??zPalaiminti liAi??dintys: jie bus paguosti. Palaiminti romieji: jie paveldAi??s A?emAi??. Palaiminti alkstantys ir trokA?tantys teisybAi??s: jie bus pasotintiai??? (Mt 5, 4) dvasia. Romano prasmAi?? iA?reiA?kia nuolankumo ir susitaikymo gaida nuskambAi??jAi?? Ichmenevo padAi??kos A?odA?iai Dievui uA? viskAi??, ai??zir uA? rAi??stybAi??, ir uA? malonAi??ai??? (PN, 346). Ai??io Dostojevskio romano lietuviA?kas pavadinimas (ai??znuskriaustiejiai???) pabrAi??A?ia socialinio teisingumo motyvAi??, kuris vis dAi??lto nAi??ra itin svarbus. Dostojevskis raA?Ai?? apie ai??zA?A?eistuosiusai??? (??N?????Ni???i???i???i??????Ni???i??), iA?skirdamas A?mogaus dvasingumo, savigarbos, orumo aspektAi??: A?A?eista savimeilAi?? ar sutryptas iA?didumas yra sunkesni iA?bandymai uA? nepriteklius. TaA?iau su romano socialine problematika susijusios etinAi??s herojA? kolizijos uA?krAi??sdavo skaitytojus socialinio lygiateisiA?kumo nuotaikomis. Levas Tolstojus raA?Ai??, kad ai??zsusigraudinoai???, perskaitAi??s A?A? kAi??rinA?.

RytA? krikA?A?ionybAi?? yra vedama ne socialinio teisingumo, o meilAi??s idAi??jos29. RaA?ydamas A?A? pirmAi??jA? didelA? romanAi?? Dostojevskis, kaip liudija kito romano Nusikaltimas ir bausmAi?? apmatai, dar nebuvo nuodugniai susipaA?inAi??s su staA?iatikybAi??s doktrina. Tik vAi??liau, maA?daug 1864ai??i??1865 m., raA?ytojas pradeda galvoti, kad A?monijos istorijos eiga pakrypo religijos nuosmukio pusAi??n ir jo kAi??ryboje pradeda ryA?kAi??ti pasaulio iA?ganymo problematika. Nusikaltimo ir bausmAi??s galutiniame (treA?iame) apmatA? variante Dostojevskis pasiA?ymAi??jo: ai??zRomano idAi??ja. StaA?iatikiA?koji A?iAi??ra, kokia yra staA?iatikybAi??s esmAi??ai??? ir iA?skleidAi?? savAi??jA? StaA?iatikybAi??s supratimAi??:

NAi??ra laimAi??s komforte, laimAi?? pasiekiama per kanA?iAi??. Toks mAi??sA? planetos A?statymas, bet A?is tiesioginis suvokimas jauA?iamas gyvenimiA?kuoju procesu, ai??i?? yra toks didis dA?iaugsmas, uA? kurA? galima sumokAi??ti daugelio metA? kentAi??jimu.

A?mogus negimsta laimei. A?mogus nusipelno savo laimAi??s, ir visada kentAi??damas.

A?ia nAi??ra jokios neteisybAi??s, nes gyvenimo A?inojimas ir supratimas (t. y. tiesiogiai jauA?iamas kAi??nu ir dvasia, t. y. visu gyvenimiA?ku procesu) A?gyjamas pro ir contra patirtimi, kuriAi?? paA?iam reikia iA?kAi??sti. (?Y????, 7, 154ai??i??155)

Tiesiogiai evangeliniA? paraleliA? A? savo kAi??rybAi?? Dostojevskis A?veda jau gana vAi??lai, pradedant romanu Nusikaltimas ir bausmAi?? (1866). Centriniu A?io romano A?vykiu laikytinas pasakojimas apie tai, kaip Raskolnikovas klausosi Sonios, kuri, jo papraA?yta, skaito Lozoriaus prikAi??limo iA? mirusiA?jA? (Jn 11) pasakojimAi??. Lozoriaus prikAi??limo parabolAi?? vienintelis pateikia evangelistas Jonas ai??i?? bAi??tent tai ir pabrAi??A?ta Dostojevskio romane: ai??zNe ten A?iAi??rite. Ketvirtoje evangelijoje …ai???, ai??i?? rAi??sA?iai suA?nibA?dAi??jo [ai??i??] [Sonia sklaidanA?iam Naujojo Testamento lapus Raskolnikovui, ai??i?? M. V.], nepaslinkdama A? jo pusAi??ai??? (NB, 338).

Sonia perskaito biblinA? Lozoriaus prikAi??limo pasakojimAi?? Raskolnikovui nuo pradA?ios iki galo, tuo tarpu Dostojevskis pateikia jA? romane ne iA?tisai, bet tik svarbiAi?? romano idAi??jai suprasti Evangelijos teksto dalA?, kelias eilutes iA?skirdamas kursyvu: ai??zJAi??zus jai tarAi??: AA? esmi prisikAi??limas ir gyvybAi??; kas tiki A? mane, nors ir bAi??tA? mirAi??s, bus gyvas, ir kiekvienas, kurs gyvas ir A? mane tiki, nemirs per amA?iusai???30 (NB, 341). Ai??is Evangelijos pagal JonAi?? tekstas ai??zaplink save tarsi formuoja [ai??i??] sau panaA?A? romano tekstAi??ai???31. Raskolnikovo praA?ymas perskaityti jam apie Lozoriaus prikAi??limAi?? atskleidA?ia, kad jis suvokia save A?irdimi kaip mirusA? LozoriA?, kuris pats prisikelti negali, tad jA? prikelia Kristus. Dostojevskis taip pat romane cituoja Evangelijos eilutAi?? apie neabejotinAi?? Lozoriaus mirtA?: ai??zai???Mirusiojo sesuo Morta jam atsakAi??: VieA?patie, jau dvokia; nes keturios dienos, kai jis kapeai??? [Jn, 11, 39, ai??i?? M. V.]. Ji [Sonia] energingai pabrAi??A?Ai?? A?odA?: keturiosai??? (NB, 342). Nuoroda A? EvangelijAi?? ir keturiA? dienA? paralelAi?? (Raskolnikovas ateina pas SoniAi?? ketvirtAi?? sAi??moningA? iA?gyvenimA? dAi??l A?mogA?udystAi??s dienAi??, nes trys sAi??monAi??s praradimo dienos iA?krinta iA? jo intelektualiojo gyvenimo) turi skaitytojui atskleisti, kad A?i romano veikAi??jo situacija, kaip ir Lozoriaus, nAi??ra neatitaisoma. Evangelijos skaitymo scena tampa bAi??simo dvasinio Raskolnikovo prisikAi??limo paA?adu. Nes iA? tikrA?jA? Raskolnikovas pats prisikelti negali, jA? iA? dvasinAi??s mirties gniauA?tA? (ai??zAA? save nuA?udA?iau, o ne senAi??!ai??? NB, 437) iA?laisvinti gali tik jam artima, spinduliuojanti dvasios A?viesAi?? Sonia. Ai??io kAi??rinio apmatuose Dostojevskis pasiA?ymAi??jo: ai??zSonia ir meilAi?? jai palauA?Ai??ai??? (?Y????, 7, 135) Raskolnikovo ai??znapoleoniA?kosiosai??? teorijos galiAi??, o romane aiA?kiai paraA?Ai??: ai??zJuos prikAi??lAi?? meilAi??. Vieno A?irdis buvo neiA?semiamas gyvenimo A?altinis kito A?irdA?iaiai??? (NB, 571). Raskolnikovo prisikAi??limAi??, dvasinA? atgimimAi?? laiduoja jo meilAi?? artimui ir to artimojo meilAi?? jam. Sonia padeda jam nueiti tAi?? keliAi??, kurio jis neA?stengtA? A?veikti vienas. Nusikaltimo ir bausmAi??s siuA?eto romantinAi?? gija atkartoja Naujojo Testamento esmAi??: ai??zAi??statymo prasmAi??Ai??ai??i?? meilAi??ai??? (Rom 13, 8ai??i??10).

Etinio jausmo praradimAi?? vAi??lesniuose savo kAi??riniuose Dostojevskis traktuoja kaip baisiAi?? ligAi??, gresianA?iAi?? ne tik pavienei asmenybei, bet ir visai A?monijai, nes ai??zdemoniA?kumoai???, nihilizmo liga, jo supratimu, yra grAi??sminga pasaulA? apAi??musio tragiA?ko chaoso iA?raiA?ka. TodAi??l romane Demonai (1871ai??i??1872) vienoje Visatos dalyje, A?io kAi??rinio provincijos miestelyje, pildosi ApokalipsAi??s pranaA?ystAi??: ai??zTreA?dalis A?moniA? A?uvo nuo A?iA? piktenybiA?ai??? (Apr 9, 18). A?monijos pasAi??tas blogis grA?A?ta bausme ai??i?? pasauline katastrofa.

BAi??tina pastebAi??ti, kad Dostojevskis, baigAi??s karo inA?inerijos mokyklAi??, neA?gijo sisteminiA? filosofijos A?iniA?, taA?iau jo romanuose atsiskleidAi?? XVIII ir XIX a. filosofinAi??s minties plAi??totAi?? ir polemika su tos minties reiA?kAi??jais, iA? skaitytojo reikalaujanti didelio iA?prusimo ir nepaprasto dAi??mesingumo skaitant. TodAi??l daA?nai jo romanA? skaitytojai, pagauti A?alutiniA? pasakojimo gijA? A?tampos, pamesdavo pagrindinAi?? kAi??rinio mintA?. RaA?ydamas prieA?paskutinA?jA? savo romanAi?? Jaunuolis (1875) Dostojevskis suprato klydAi??s, skaitytojui ai??ztiesiogiai neiA?aiA?kindamas tiesosai??? (?Y????, 16, 175). BAi??tent todAi??l paskutiniame romane Broliai Karamazovai (1879ai??i??1880) raA?ytojas A?vairiomis meninAi??s raiA?kos priemonAi??mis tiesiogiai atskleidAi?? skaitytojui savAi??jAi?? mintA?. Romano epigrafui paimta biblinAi?? metafora ai??i?? parabolAi?? apie sAi??jAi??jAi?? iA? Evangelijos pagal JonAi?? (Jn 12, 24) ai??i?? naujAi??ja, Dostojevskio aktualizuota ai??zkitA? pasauliA?ai??? reikA?me skaitytojui atsiskleidA?ia laipsniA?kai, iA? viso romano konteksto. Romane senolis Zosima moko:

Daug kas A?iame pasaulyje nuo mAi??sA? paslAi??pta, bet uA?tat mums yra duotas slaptingas pajutimas gyvA? ryA?iA? su kitu pasauliu, tobulesniu ir aukA?tesniu pasauliu, pagaliau ir mAi??sA? minA?iA? bei jausmA? A?aknys yra ne A?ia, o kituose pasauliuose. Ai??tai kodAi??l filosofai ir sako, kad daiktA? esmAi??s negalime suvokti A?ioje A?emAi??je. Dievas paAi??mAi?? sAi??klas iA? kitA? pasauliA? ir pasAi??jo A?ioje A?emAi??je, ir uA?augino savo sodAi??, ir iA?dygo viskas, kas galAi??jo iA?dygti, bet tai, kas iA?dygo, gyvena ir nemirA?ta tik dAi??l to, kad junta kitA?, paslaptingA? pasauliA? esimAi??; kai nusilpsta ir iA?nyksta tavo sieloje A?is jausmas, tada mirA?ta joje ir tai, kas iA?dygo tavyje. (BK, 1, 339)

Ai??io romano epigrafo prasmAi?? ne kartAi?? interpretuota ai??i?? taip ai??zkrikA?A?ionybAi??s vaizdiniai, krikA?A?ionybAi??s istorija ir jos A?prasminama bei perprasminama sAi??jos, sAi??klos tema pati tampa sAi??klaai???32, produkuojanA?ia neiA?semiamAi?? interpretacijA? srautAi??: fiction, groA?inAi?? literatAi??rAi?? ir vAi??lesniuosius jos aiA?kinimus.

Keletas Dostojevskio kAi??rybos herojA? lemtingu jA? gyvenimo momentu, tuomet, kai jiems reikia susivokti, patiems save suprasti, ieA?ko amA?inA?jA? tiesos A?altiniA?, trokA?ta pasisemti gaivinanA?ios evangelinAi??s jAi??gos. Ir tuomet vaikystAi??je girdAi??tos ir pamirA?tos Evangelijos tiesos A?gyja naujA?, tik jiems aktualiA? prasmiA?. Kiekvienas Dostojevskio herojus suvokia Ai??v. RaA?to paraboles taip, lyg jos bAi??tA? adresuotos tik jam vienam. Kartais Dostojevskio romanuose herojui biblinA? tekstAi?? perskaito ir primena kiti personaA?ai, tad svarbus esti ir skaitanA?iojo vaidmuo, ir skaitymo situacija.

Toks trinaris Naujojo Testamento skaitymo pobAi??dis atsikartojo ir realiame Dostojevskio gyvenime. RaA?ytojo A?monos liudijimu, jis paskutinAi?? savo gyvenimo dienAi?? AmA?inojoje Knygoje ieA?kojo galutinio atsakymo mirties ar gyvenimo perspektyvos klausimu. Kaip ji pasakoja savo Prisiminimuose, ai??zjis pats atvertAi?? A?ventAi??jAi?? knygAi?? ir praA?Ai?? perskaitytiai???. Tai buvo JAi??zaus krikA?to parabolAi?? iA? Evangelijos pagal MatAi??:

Jonas jA? atkalbinAi??jo: Tai aA? turAi??A?iau bAi??ti tavo pakrikA?tytas, o tu ateini pas mane! Bet JAi??zus jam atsakAi??: Ai??A? kartAi?? paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui. (Mt 3, 14ai??i??15)

ai??zai??i?? Tu girdi ai??i?? ai??sA?A? kartAi?? paklausykai???,ai??i?? reiA?kia, aA? numirsiuai???33, ai??i?? perteikia raA?ytojo A?mona jo spAi??jimo pagal EvangelijAi?? iA?vadAi??.

Ai??is pasakojimas apie paskutinAi?? Dostojevskio gyvenimo dienAi?? liudija Naujojo Testamento svarbAi?? raA?ytojui ir atskleidA?ia teksto prasmiA? sAi??sajas su individualia egzistencine patirtimi: mes visuomet interpretuojame tekstus, vedami supratimo kaitos.

Ai??

1 ?i???i??N????i?????? ?i?????i???i????????, ?i???i?????i???????i?? ?? ?i???i???i?????????? ???????????i????Ni????Ni???i?? ?i??. ??. ?i????N?Ai??Ni????Ai???i????Ai??N?Ai??????????, ????N??????i??: ?i???i??N???N??i???i???????i??, 1996, p. 28.

2 Ibid., p. 8.

3 ?i???i??????Ni?? ?i????N?Ni?????i????N???????, ai??z?Y??N?N????i?? 1832ai??i??1859ai???, in: ?i???i??????Ni?? ?i????N?Ni????Ai??Ai???i????N?Ai????????, ?Y???i???????i?? N????i??Ni???i???????i?? N???Ni???????i????????: ?i?? 30-Ni???? Ni???????i??Ni??, t. 28, kn. 1, ?i???i??Ai??Ai??????????Ni???i????: ???i??N????i??, 1985, p. 176. Toliau Dostojevskio tekstA? nuorodos pateikiamos skliausteliuose prie citatos A?raA?ant santrumpAi?? ?Y????, tomAi?? ir puslapA?.

4 DAi??l veiklos A?ioje draugijoje Dostojevskis buvo nuteistas 4 m. katorgos darbA? ir 6 m. tarnybos kareiviu tremtyje bausme.

5 Friedrich Schiller, LaiA?kai apie estetinA? A?mogaus ugdymAi??, iA? vokieA?iA? kalbos vertAi?? Antanas Gailius, Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 1999, p. 61, 59.

6 ?i??N??? ???i???i???i????, ?i??. ??. ?i????N?Ni?????i????N???????: ?Y??N?Ni???????i??. ????Ni??????Ni??N?Ni???i???????i??. ?i????????Ai????N????i??Ni???i???i??N?N?Ni??????, ???i??????Ni?? ?Y?i??Ni???i??Ni???i??N?Ni????: Logos, 1996, p. 124.

7 A?i???i????N??i????Ni?? ?i???????i????????????, ai??z?i????N?Ni?????i????N??????? ?? ?YNi???i??????N??i???i???????i??: ??Ni???i????Ai?????i??Ni????Ai??Ni???i???i??N???Ni???i?? ?i???i?????i??Ni??????ai???, in: ?i?????i???????i???i??N?N??????? Ni???i????N?Ni?? ?? Ni??N?N?N??????? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni???i?? XVIIIai??i??XIX ???i????????: ?i????Ni???i??Ni???i??, Ni???i??????????N?Ni???i????Ni????N?, ????Ni??????, N?NZ?i???i??Ni??, ?i???i????Ni??, ?Y?i??Ni??Ni?????i???i????????N???: ???i?????i??Ni???i???i??N?N?Ni?????? ?Y?i??Ni??Ni?????i???i????????N????????? N????????i??Ni??N???Ni???i??Ni???i??, 1994, p. 186.

8 ?i??N?Ni?????? ?i???i??????????????, ?i???i???i????N?Ni??????N?Ni??N? ?i????N?Ni?????i????N?????????, ?i?????i??Ni???i??Ni???????i??N?Ni????: ???i??Ai?????i??Ni???i???i??N?N?Ni?????? ??Ni???i???i??N?N????????? N????????i??Ni??N???Ni???i??Ni???i??, 2001, p. 129.

9 A?i???i????N??i????Ni?? ?i???????i????????????, op. cit., p. 182.

10 ?i??????Ni??Ni?????? ???i??Ni???i???i????????N???????, ai??z?z ??Ni????Ni???????i??Ni?? N????i???????i?? ?? ?? ??????Ni??Ni?? Ni???i??Ni???i??????N?Ni?? N?????Ni???i?????i?????????? Ni??N?N?N??????? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni??Ni??ai???, in: ?i??????Ni??Ni?????? ???i??Ni???i???i????????N???????, ?i??.Ai???????i??N?Ni?????? ?? ?i????N?Ni?????i????N???????: ?i???i??Ni????Ni???i?? N???N?Ni??????????, ????N??????i??: ?i???i??N???N??i???i???????i??, 1995, p. 540.

11 ??????Ni???i???? ?i????N?Ni?????i????N???????, ai??z?i????N????????????i??????N?ai???, in: ?i????N?Ni?????i????N??????? ?? ????N?Ai?????????????i??????N?Ni?? N?????Ni???i?????i??????????????, t. 1, ????N??????i??: ??N??????i???i??N?Ni?????i???????i??N? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni???i??, 1990, p. 80.

12 ??Ni???? Ni???i??Ni??Ni??Ni???i?? ????N?Ni???i??????Ni??N? ??N?Ni????Ni??i??, ??Ni???i??Ni???i??????Ni??N? ???i??NS ?i???i??Ni??Ni???i?????? ?? ???????i?????? ?i???i?????i??Ni???i??, ??NS ?????i??N??i??N? NZ????N??i??N?Ni?????i??, I???i??????????NS ?i?????i?????i??Ni??????NS, N?NS ??Ni????Ai??N?????????N????i???i????i?i???? ?i???i???i??????Ni???i??N?Ni??????Ni??Ni??NS Ni???i???i????Ni??N??i???i????i??: ?i?? 2-Ni?? Ni??., ?? ???i?????i??Ni?????i?????? N??i??Ni?????i?? ????????N? ???i??Ni???i?????i?????i????Ni?? N?NS ???i?????i????iN?, ??N???Ni???i?????i???i???????i?????? I???i?????????? ?i????Ni??Ai??Ni??Ni??[??Ai????????] ?i???i???i??????????NS, ?i???i??N????i??N??i????NS ?i????????Ni??????N???????NS, ???i??????Ni?? ?Y?i??Ni???i??Ni???i??N?Ni????: ?Y?i??Ni???i??Ni???i?????? ?? ??????????Ni???i??Ni??i?? ??. ?i???i???????????i??, 1815.

13 ??????Ni???i???? ?i????N?Ni?????i????N???????, op. cit., p. 79.

14 Fiodoras Dostojevskis, Broliai Karamazovai, t. 1, iA? rusA? kalbos vertAi?? Motiejus MiA?kinis, Vilnius: Vaga, 1986, p. 308. Toliau A?io romano citatA? nuorodos pateikiamos skliausteliuose, A?raA?ant santrumpAi?? BK, tomAi?? ir puslapA?.

15 ?i?????i???i??????Ni???i?????i?? ?i??. ??. ?i????N?Ni?????i????N?????????: ?z??Ni??Ni?? Ni???i????????N?Ni??Ni??N???Ni??????, oNi??Ai?????i??Ni??Ai??N????i??????Ni???? Ni???i?????i????Ni????Ni?? ???????i?? ?i??N????i?????????i??, ???i??????Ni?? ?Y?i??Ni???i??Ni???i??N?Ni????: ???i??N????i??, 2005, p.Ai??113.

16 ai??zAi??iAi?? EvangelijAi?? A?lovinti A?iroviA?iA? Dievo motinAi??, savo geradarAi?? ir globAi??jAi??, dovanojo didA?iai pamaldus parapijietis Romanas Dostojevskis 1649 kovo 29.ai???

17 Genadij Ukrainskij, ai??zXX amA?iaus pranaA?as ir jo Evangelijaai???, in: http://www.prizme.lt/straipsniai/straipsn.php?action=view&id=107& return_action=top_articles. Ai??domu pastebAi??ti, kad A?is Dostojevskio kAi??rybos tyrinAi??tojas ai??i?? tai buvAi??s staA?iatikiA? dvasininkas, dabar Sankt-Peterburgo Fiodoro Dostojevskio muziejaus mokslinis bendradarbis.

18 ???????????i??Ni??Ni???i?? ???i???i??N????i??N?Ni??Ni????????, ?i?????i???i???i????N??????i?? ?? N???N?Ni??????Ni???i??Ni???i??N??????i?? ??N?Ni????Ni??Ai?????????? Ni???????i???????? ?i????N?Ni?????i????N?????????, ???i??????Ni?? ?Y?i??Ni???i??Ni???i??N?Ni????: ?????i?????i??????Ni???i??N??????? ??Ni?????i????Ni??, 2001, p. 8.

19 ???????i?? ?i????N?Ni?????i????N????i??N?, ?i????N????????????i??????N?, ????N??????i??: ?YNi???i???????i??, 1987, p. 396.

20 ?i????N????????i?? ???i??N??i?????? I??N?N?N??i?? ??Ni????N?Ni???i?? ??????Ni???? ?i???i?????i??Ni??NS, ???i??????Ni?? ?Y?i??Ni???i??Ni???i??N?Ni????: ?i??Ai??Ni??????????Ni???i??Ni??i?? ?i????N?N?i??N???a???? ?i?????i???i???i????N???a???? ???i??Ni???i??N?Ni?????i??, 1823.

21 A?i???i????N??i????Ni?? ?i???????i????????????, op. cit., p. 188.

22 Friedrich Schiller, op. cit., p. 69.

23 Fiodoras Dostojevskis, PaA?emintieji ir nuskriaustieji, iA? rusA? kalbos vertAi?? Leonas A?urauskas, Vilnius: Margi raA?tai, 2004, p. 16. Toliau A?io romano citatA? nuorodos pateikiamos skliausteliuose, A?raA?ant santrumpAi?? PN ir puslapA?.

24 Fiodoras Dostojevskis, Nusikaltimas ir bausmAi??, [vertAi??jas nenurodytas], Vilnius: Margi raA?tai, 2003, p. 338. Toliau A?io romano citatA? nuorodos pateikiamos skliausteliuose, A?raA?ant santrumpAi?? NB ir puslapA?.Ai??

25 Gier Kjetsaa, Dostoevsky and His New Testament, Oslo: Solum Forlag A.S., New Jersey: Humanities Press, 1984.

26 Genadij Ukrainskij, op. cit.

27 Sergejus Bulgakovas, StaA?iatikybAi??: StaA?iatikiA? BaA?nyA?ios mokymo apybraiA?os, iA? rusA? kalbos vertAi?? Remigijus A?ernius, Vilnius: KatalikA? pasaulio leidiniai, 2006, p. 230.

28 Fiodoras Dostojevskis, ai??zVargo A?monAi??sai???, in: Fiodoras Dostojevskis, Baltosios naktys. Vargo A?monAi??s, iA? rusA? kalbos vertAi?? Leonas A?urauskas, Vilnius: Margi raA?tai, 2006, p. 319.

29 Katharina Beta, Die russische Seele: Vom Decken, FA?hlen und Beten des russisch-ortodoxen Christen, Wien: Herold, 1988, p. 76.

30 Evangelijoje pagal JonAi?? (vertAi?? kun. A?eslovas Kavaliauskas) tekstas skamba kitaip.

31 ???i??Ni??N?N????i?? ?s?i??N??i??Ni?????????i??, ai??z?i????N???Ni???i??N??i???????i?? ?i???i???i???i??Ni??N?: ????Ni??Ni?? N????i???i?????i??Ni????Ni???i??N????????? ??Ni????Ni??Ni???i??????N? Ni???????i?????i?? ?i??. ??. ?i????N?Ni?????i????N????????? ?YNi???i??N?Ni??N????i???i???????i?? ?? ???i?????i???i???i???????i??ai???, in: ?i??????Ni????N?Ni?? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni??Ni??, 2003, Nr. 1, p. 177.

32 Viktorija DaujotytAi??, LiteratAi??ros filosofija, Vilnius: Vilniaus dailAi??s akademijos leidykla, 2001, p. 127.

33 ???????i?? ?i????N?Ni?????i????N????i??N?, op. cit., p. 396ai??i??397.