Formos ir formulAi??s menA? ir mokslA? sankirtose

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Menas ir mokslas
AUTORIUS:Ai??Viktorija DaujotytAi??
DATA: 2014-01

Formos ir formulAi??s menA? ir mokslA? sankirtose*

Meno ir mokslo santykiA? problemos iA?kyla nuolatos, kartu iA?keldamos ir paA?inimo, ir paA?inimo patikimumo klausimus.

Galima A?velgti apibendrintai: menus ir mokslus sieja tiek paralelinAi??s, tiek susikertanA?ios, tiek prieA?prieA?inAi??s linijos. Sakau: menai ir mokslai, nes daugiskaitose ryA?iA? daugiau, daugiskaitinAi??s apibrAi??A?tys ne tokios grieA?tos kaip vienaskaita. MedA?io konkretybAi?? neiA?semiama, o medA?iA? klasAi?? ir apibAi??dinama, ir klasifikuojama. MenA? ir mokslA? sAi??sajos, sanglaudos ir prieA?taros beribAi??s, istorija pateikia daug A?vairiA? atvejA?. Leonardas da Vincis labiausiai A?inomas kaip genialus menininkas, bet XVai??i??XVI a. Italijos mokslui taip pat atstovauja A?is vardas. Mokslininkus gali patraukti kAi??ryba ai??i?? tai daA?nesnis A?ingsnis.

Menininkui A?A?engti A? mokslAi?? sunkiau, bet yra lyg tarpiniA? paA?inimo bAi??dA?, kur mokslas ir menas glaudA?iau sAi??veikauja. Labiausiai tai akivaizdu humanistikoje ai??i?? menotyroje, ne tik muzikos, dailAi??s, bet ir literatAi??ros. MenotyrAi?? galima bAi??tA? suprasti ne tik kaip meno tyrimAi?? moksliniais metodais, bet ir kaip meno tyrimAi?? paties meno bAi??dais bei priemonAi??mis. Imtis meninio tyrimo leidA?ia meninis patyrimas. Tai paties menininko intelektinAi?? veikla. SAi??monAi?? tarsi grAi??A?iasi A? tAi?? keliAi??, kurA? nueina kurdama ar kAi??rinius atlikdama, interpretuodama, paA?ioje savyje aptikdama galimybiA? analizuoti, vertinti, apibendrinti. Menininko tyrimas remiasi savo sAi??monAi??s, savo bAi??senA?, pasirinkimA?, apsisprendimA? tyrimu. Pats kAi??rAi??jas yra savo tyrimo objektas. Tik menininkas gali atskleisti tai, kas lyg ir lieka A?alia kAi??rinio, nes geriausiai A?ino, kokios yra prieitys, impulsai, kodAi??l, sakysime, atlikAi??jas pasirenka tAi?? ar kitAi?? kompozitoriA?, kodAi??l aktorius individualioje programoje skaito vieno, o ne kito poeto eiles. Be abejo, meniniam tyrimui prieinami ir kiti menininkai, kai remiamasi A?sigyvenimu, lyg kokiu sinerginiu veikimu, atpaA?A?stant tai, kas artima, priimtina, o kas kelia abejoniA?. Meninio tyrimo imasi ne kiekvienas kAi??rAi??jas, nes A?ia bAi??tina ir intelektinAi?? veikla, ir gebAi??jimas paveikiai kalbAi??ti, mAi??styti, raA?yti, sAi??A?iningumas savo paties atA?vilgiu, kad nebAi??tA? kas nors iA?didinta, sureikA?minta. SavAi??s sureikA?minimas visada groteskiA?kas. Fenomenologija, akcentuojanti sAi??monAi??, patirtA?, pasaulio buvimAi?? atskirai sAi??monei, pastangas iA?laikyti pasaulio spalvingumAi??, garsingumAi??, kalbumAi??, jo nenuskurdinti, meniniam tyrimui gali suteikti atramA? lyg kokio pasitikAi??jimo tuo, kas daroma.

Lietuvos aukA?tosios meno mokyklos turi meno doktorantAi??rAi??. Akivaizdus meno ir mokslo (mokslo studijA?, mokslinAi??s veiklos) sAi??lytis. Meno doktorantAi??ros (gal geriau bAi??tA? meno aspirantAi??ra, kad liktA? skirtumas) programos turAi??tA? bAi??ti labiausiai grindA?iamos meniniu tyrimu, menininkai galAi??tA? gilintis A? tuos A?mogaus veiklos dalykus, kuriuos atskleidA?ia meninis tyrimas (ir tik jis), remdamiesi specifiniu meniniu paA?inimu, besiskirianA?iu nuo mokslinio, ir tuo, kad menininkas tarsi susipaA?A?sta su bAi??timi, A?A?engdamas A? jos vidA?.

Ar meniniam tyrimui reikia moksliniA? metodA?? TurAi??tA? likti skirtumas tarp mokslinAi??s menotyros ir tokios, kuri grindA?iama tiesioginiu meno patyrimu, kAi??ryba, atlikimu. KAi??rAi??jui reikia mokslo metodA? tik tiek, kiek sAi??monAi?? pati jauA?ia jA? poreikA?, ieA?kodama atramos. Humanistika turAi??tA? pasitikAi??ti meniniu tyrimu kaip paraleliu moksliniam tyrinAi??jimui. Kad nekiltA? prieA?taravimo, meno doktorantai (ar aspirantai) galAi??tA? siekti ne mokslinio laipsnio, bet vardo. Be abejo, A?ie klausimai turi bAi??ti diskutuojami. Menininkas gali siekti ir mokslinAi??s karjeros. NeuA?mirA?kime, kad, pavyzdA?iui, Vincas Mykolaitis-Putinas buvo ir raA?ytojas, ir profesorius, akademikas. TokiA? pavyzdA?iA? ne vienas.

GrA?A?kime kiek A? praeitA?, A? bendresnes mokslA? ir menA? svarstybas.

1974-aisiais, A?iurkA?A?iai ideologizuotais laikais, minint didA?iausios lietuviA? lyrikAi??s SalomAi??jos NAi??ries septyniasdeA?imtmetA?, buvo iA?leistas neA?tikAi??tinai turiningas ai??zPoezijos pavasarioai??? almanachas, sudarytas Albino Bernoto, o gerai redakcinei komisijai (Vitas AreA?ka, Alfonsas Maldonis, Jonas StrielkAi??nas) pirmininkavo Juozas MaceviA?ius. IA?spausdintas profesoriaus Donato Saukos, didelio filologA? autoriteto, straipsnis ai??zMuzikinAi?? forma ai??i?? matematiA?ka, ideali…ai???, paremtas XX a. muzikos novatoriaus Igorio Stravinskio simpatijomis matematikos mokslui. Kompozitorius kalbAi??jo apie tai, kad muzikai artimas matematinis galvojimo bAi??das, juo pasireiA?kia muziko intelektualumas.1 O kaip yra poezijoje? IA? pirmo A?vilgsnio matematinis, mokslinis mAi??stymas atrodo svetimas poetiniam, bet: ai??zMinties spiralAi?? supina paradoksus ir netikAi??tas asociacijas tarp tolimA? A?mogaus veiklos sriA?iA?. Sau susidaryta, privati lyrikos koncepcija palieA?iama visuotinAi??s kalbos modernizacijos. UA?darAi?? jos pasaulAi??vaizdA? veikia ai??i?? nepastebimai, kaip veikia A?rengimus nuolatinAi?? vibracija ai??i?? A?alia skelbiami iA?radimai, atradimai, mokslo ir technikos stebuklA? garsas.

Taip, lazeriai, automatai ir raketos, ir kosminiai laivai. Bet prisipaA?A?stame ir daugiau: prisipaA?A?stame susiA?avAi??jimAi?? tuo tikrovAi??s paaiA?kinimu, kurA? duoda A?iandieninis mokslas, matematika.

Matematikoje randame labai plaA?iAi?? ir kartu pakankamai tiksliAi?? schemAi?? sudAi??tingai tikrovei tirti. EmpirinA? protAi?? matematika kreipia A? universaliAi?? minties konstrukcijAi?? ai??i?? A? tAi?? beribA? plotAi??, kuris atsivAi??rAi?? jau seniesiems graikams uA? daugtaA?kio natAi??ralioje skaiA?iA? eilAi??je: 1 2 3 4… Visuma A?ia A?siterpia A? begalybAi?? ir aprAi??pia jos iA?matavimus: ai??zmatematika ai??i?? A?aidimas su begalybe.ai???2

Ai??itAi?? mintA? galAi??jo iA?tarti ir A?ymiausias, bent tuo laiku, lietuviA? matematikas Jonas Kubilius, tikimybiA? teorijos kAi??rAi??jas, tikAi??jAi??s ir tikinAi??s, kad matematika ai??i?? tai aukA?A?iausia poezija. Sauka parodo graA?A? pasitikAi??jimAi?? mokslo, ypaA? matematikos, universalijomis, kurioms prieinamas ir dvasinis patyrimas, abstrakA?iame pasaulio modeliavime galintis atsiverti tiek, kiek poetui jo vizijose. Baudelaireai??i??as teigAi??: ai??zViskas yra skaiA?ius. SkaiA?ius yra viskame. SkaiA?ius yra atskirame daikte. Apsvaigimas yra skaiA?ius.ai??? Ai?? tikslumAi??, paremtAi?? skaiA?iais, traukia lyrikAi?? ir muzikinis pradas, glAi??dintis jos prigimty, muzika nebAi??ra grynojo emocingumo A?altinis, ji keiA?iasi, jos formos darosi ir matematiA?kos, idealios, metronomiA?kos.

Sauka, tarsi regAi??damas prieA? save Goethe, A?kAi??nijantA? mokslinio ir meninio genijaus vienybAi??, jau prieA? keturis deA?imtmeA?ius, remdamasis puikiu poezijos, muzikos paA?inimu ir valios pastangomis A?sikabindamas A? matematinio, mokslinio pasaulio paA?inimo modelius, puoselAi??jo pasitikAi??jimAi?? abipusiu A?iA? A?mogaus veiklos sriA?iA? ryA?iu (nors jo monografija ai??zFausto amA?iaus epilogasai??? iA?leista 1998 m.). Tai atitiko ryA?kAi??janA?ias laiko tendencijas ar iliuzijas. Jas patvirtina ir to paties almanacho ai??zSkaitytojo A?odisai???. Kaip skaitytojas pasisakAi?? ir Vytautas StatuleviA?ius, fizikos-matematikos mokslA? daktaras, profesorius, akademikas, vienas autoritetingiausiA? to laiko A?moniA?: ai??zVienas poetas guodAi??si, kad su poezija truputA? geriau, negu su mokslu, jAi?? girdi, galima suprasti be specialaus pasiruoA?imo. Man atrodo, kad nemaA?a dalis nAi??dienos poezijos tam tikra prasme virto mokslu. Savo filosofine iA?raiA?ka jinai gimininga matematikai. Juk poetai nenori kalbAi??ti apie konkreA?iAi?? Jono ir OnutAi??s meilAi??, o ieA?ko meilAi??s ir draugystAi??s esmAi??s, kalba apie duonAi??, apie tAi??vynAi?? kaip apibendrintas kategorijas; matematikui irgi ne tiek svarbu vienas kuris reiA?kinys, jis ieA?ko tokio dAi??snio, kuris charakteringas plaA?iai reiA?kiniA? klasei. Atskiri pavyzdA?iai ai??i?? tai tik pradA?ia giliA? teorijA?. Ir groA?imasi ne formule. Matematikas formulAi??je turi pramatyti reiA?kiniA? esmAi??, jA? tarpusavio ryA?ius, suvokti tA? reiA?kiniA? paraleles, A?A?velgti naujus horizontus. Juk nelaikysi muzikantu tokio A?mogaus, kuris, A?iAi??rAi??damas A? gaidas, temato brAi??kA?nelius ir rutuliukus, o negirdi muzikos. Geram muzikantui nereikia net instrumento, kad iA?girstA? simfonijAi??. Ar ne tas pats su A?iuolaikine poezija?ai???3

StatuleviA?ius pamini matematikus, tiesa, vyresniosios kartos, kurie mAi??gsta poezijAi??, jauA?ia jos artimumAi?? savo pasauliui. Svarbiausia, kas jungia poezijAi?? ir mokslAi??, esanti atsakomybAi??: ai??zDar kartAi?? apie atsakomybAi??. AA? matematikas. Sunku pasakyti, ar po daugelio metA? kas nors prisimins bent vienAi?? mano A?rodytAi?? teoremAi??. GalbAi??t, visos jos tebus kaip dirva, kaip trAi??A?a naujiems darbams. TaA?iau be tiesioginio savo darbo, mums, matematikams, labai rAi??pi bendra matematinAi?? kultAi??ra ir kitA? mokslo A?akA? baruose. AA? A?sitikinAi??s, kad poetai uA? poetinAi?? respublikos kultAi??rAi?? ai??zsergaai??? nAi?? kiek ne maA?iau, o gal net daugiau.ai???4 AtsakomybAi??s laukas ir tuo metu buvo A?ymiai platesnis, jis plytAi??jo anapus formA? ir formuliA?. Sauka ir StatuleviA?ius tarsi subendrino humanitarA? ir tiksliA?jA? mokslA? A?moniA? pozicijas ai??i?? poezija giminiA?ka matematikai, neperA?engiamos ribos tarp jA? nAi??ra.

Tuo pat metu klostAi??si ir radikalesnAi?? nuostata ai??i?? nuoseklus jos reiA?kAi??jas buvo Arvydas Ai??liogeris, chemikas, technologas pagal pirminA? pasirengimAi??, filosofas, eseistas ai??i?? iA? esmAi??s, iA? paA?aukimo, antitechnologas, ne sykA? pabrAi??A?Ai??s mokslinio, technologinio ir meninio, kAi??rybinio paA?inimo skirtingumAi??. 1977ai??i??1980 m. (iA?leista 1990) paraA?yta keturiA? daliA? knyga ai??zBAi??tis ir pasaulisai??? yra A?A?anga A? radikaliai kitokA? situacijos suvokimAi??. ai??zNeA?manoma A? FormulAi?? A?sprausti FormAi?? ir pragariA?kAi?? eks-formacijAi?? iA?versti A? viltingAi?? in-formacijAi??. NebAi??ra laikoai???, ai??i?? teigia jis filosofiniuose dienoraA?A?iuose, nuA?yminA?iuose ir tolesnA? tirianA?ios filosofo minties punktyrAi??.5 1973Ai??m. Ai??liogeris pradAi??jo dAi??styti filosofijAi?? Vilniaus universitete, jo interesA? kryptA? A?enklino sAi??voka egzistencinis mAi??stymas, platesnAi?? ir prieA?taringesnAi?? nei egzistencijos filosofija: ai??zEgzistencinAi?? tiesa yra visiA?ka objektyviosios, visuotinAi??s tiesos prieA?ingybAi??. Klasikiniam mAi??stymui tiesa yra ramybAi??s, rimties, stabilumo, statiA?ka bAi??sena, o egzistencinAi?? tiesa, prieA?ingai, yra netikrumo, nerimo, tapsmo, vibracijos bAi??sena.ai???6 A?mogaus pasaulA? tarsi A?rAi??mina visuotinAi?? tiesa, arba formulAi??, ir egzistencinAi?? tiesa, arba forma, nerami, virpanti, vibruojanti. Tie rAi??mai kinta, pleA?iasi ir siaurAi??ja.

Ar A?iuo metu vAi??l nujauA?iamas mokslinio ir meninio mAi??stymo suartAi??jimas? Tiesiai atsakyti dar bAi??tA? sunku. Bet ir aplinkkeliai yra prasmingi. Autoriai, kuriuos pasitelkiau A? bendrAi?? minties kelionAi??, vartoja formos ir formulAi??s sAi??vokas. Pabandykime labiau jas iA?skleisti, tarsi grA?A?dami prie mokslinio ir meninio paA?inimo iA?takA?, bent jau nuo to momento, kurA? A?ymi egzistencijos filosofija, iki A?iol aktuali humanistikai. Viena iA? kertiniA? sAi??vokA? ai??i?? daiktas, daiktiA?kumas. Mokslui daiktas yra tik daiktas, turintis jau paA?intA? ir dar nepaA?intA? savybiA?. Meno kAi??rinys yra ai??zne tik daiktas, bet dar ir kai kas kita. Ai??is meno kAi??rinyje esantis ai??zkitaai??? ai??i?? tai ir yra meniA?kumasai???.7 Tas kita pasireiA?kia labai A?vairiai, gali bAi??ti skirtingai suvokta ir interpretuota. Mokslininkai nuolat susiduria su bAi??tinybe, menininkai ai??i?? su laisve, su pasirinkimu. Mokslinio tyrimo rezultatas ai??i?? dalinis problemos sprendimas, A?manomas tuo laiku toje situacijoje. MeninAi?? kAi??ryba tA? ai??zdurA?ai??? neuA?daro, ai??zkAi??rinys palaiko pasaulio atvirumAi?? atvirAi??ai???.8 Meno formos, kad ir A?gaudamos kanono statusAi??, lieka atviros, A?tekanA?ios ir iA?tekanA?ios. FormulAi??s yra uA?daros, jA? savybAi??s ai??i?? uA?darumas ir nekintamumas, formulAi??s iA?skleidA?iamos tik uA?pildant jA? struktAi??ras sklidA?ia ir skleidA?ia medA?iaga.

A?mogaus pasaulis daiktiA?kas tiek, kiek prieinamas, suvokiamas. ai??zIr daiktai savyje, ir daiktai, kurie pasireiA?kia, bet koks buvinys, kuris apskritai yra, filosofijos kalba vadinamas daiktuai???, ai??i?? teigAi?? Heideggeris.9 MA?slingoji kantiA?koji riba ai??i?? ai??zdaiktas savyjeai???, pats nepasireiA?kiantis, ai??i?? A?iai kategorijai Heideggeris priskyrAi?? ir DievAi??. Su ai??zdaiktais savyjeai??? susilieA?ia filosofija, apimanti laisvojo mAi??stymo teritorijas, ir kAi??ryba, turinti tiek laisvAi??s, kiek pajAi??gia jos A?kAi??nyti savo kuriamomis formomis. Visi A?mogaus pasaulio daiktai, visa, kas yra, ai??i?? tai formos, begalinAi?? formA? A?vairovAi??, atitinkanti bAi??ties A?vairovAi??. Forma yra tai, kas leidA?ia, suteikia galimybAi?? bAi??ti. MedA?io lapas, debesis, A?mogaus veidas, ranka, pieA?tukasai??i?? KodAi??l meno kAi??rinys gali bAi??ti pavadintas daiktu, kad ir kaip paradoksaliai tas skambAi??tA?? EilAi??raA?tis irgi yra daiktas, nes turi formAi??, sudarytAi?? ir susidaranA?iAi?? iA? A?odA?iA?, iA? kalbos medA?iagos, iA?skirianA?iAi?? jA? iA? kitA? esinijos pavidalA?. Paveikslo daiktiA?kumas aiA?kesnis, nes materialesnis, bet ir muzikos kAi??rinys ai??i?? simfonija, sonata, fuga ai??i?? yra daiktas dAi??l jA? iA?skirianA?ios, apribojanA?ios, A?rAi??minanA?ios formos. Kiekvienas buvimas yra apribojantis, A?rAi??minantis ne tik iA? iA?orAi??s, bet ir iA? vidaus, tie rAi??mai yra ribos, leidA?ianA?ios bAi??ti vientisam. Egzistencijos bAi??do vientisumAi?? galima suvokti kaip daiktiA?kumo ontologijAi??: vientisas, vientisai bAi??nantis yra medA?io lapas ar A?iedas, vientisai bAi??nantis yra ir kAi??rinys. TradicinAi?? estetika iki A?iol pabrAi??A?ia turinio ir formos perskyrAi??: ai??zturinys, meno kAi??rinio idAi??jinAi?? emocinAi??, juslinAi??, vaizdinAi?? reikA?mAi??s ir prasmAi??s sritis, adekvaA?iai A?kAi??nyta formoje ir turinti estetinAi?? vertAi??ai???,10 forma tam tikras estetinis pavidalas, skirtingai suvokiamas ir interpretuojamas.11 TaA?iau modernesnis mAi??stymas leidA?ia suvokti, kad tik abstrahuotu bAi??du galima turinA? atskirti nuo formos, santykinis formos savarankiA?kumas aiA?kesnis, taA?iau tik todAi??l, kad formaliai akivaizdesnis. Romanas apibrAi??A?iamas kaip A?anras, kaip abstrakti A?anrinAi?? forma, bet kiekvienu atskiru atveju kalbame apie Balzaco ar Tolstojaus, Turgenevo ar AvyA?iaus romanAi??, neiA?skaidomAi?? konkretybAi??, literatAi??rinAi??s bAi??ties bAi??dAi??.

Apie kAi??rinio formAi?? svarstant ontologiA?kai, galima A?A?velgti dvejybinAi?? A?tampAi??: tarp to, kas yra daugiau ar maA?iau savaranku, kas veikia ir kaip tam tikras kanonas, sakysime, muzikos sonata, poezijos sonetas, ir tarp to, kas gimsta laike ir erdvAi??j, A?ia ir dabar, kas yra neatsiejama nuo kAi??rAi??jo, jo patirties, bAi??senos. TAi?? A?tampAi?? galima suvokti kaip bAi??tinAi??, neiA?vengiamAi??, kylanA?iAi?? iA? meno prigimties. KAi??rAi??jas susiduria su forma, kuri egzistuoja ir kaip formulAi??, pavyzdA?iui, sonetas: 14 eiluA?iA? eilAi??raA?tis, sudarytas iA? 2 ketureiliA? su 2 rimais ir 2 trieiliA? (italiA?kasis, petrarkiA?kasis) arba iA? 3 ketureiliA? ir dvieilio (angliA?kasis, A?ekspyriA?kasis).

Dar viena formulAi?? ai??i?? haiku, iA? RytA? atAi??jusi, daugiausia japonA? iA?puoselAi??ta lyrikos forma, trijA? eiluA?iA?, 17 skiemenA? (5, 7, 5) su gamtos, jausmA? raiA?ka. Dabar ji gana iA?plitusi, turime jau ir lietuviA? haiku antologijAi?? ai??zVAi??jo namaiai??? (2009 m., iA?versta ir A? anglA? kalbAi??). Vieni gyviausiA? ai??i?? Donaldo Kajoko, bet jis daA?nai nesilaiko nustatyto skiemenA? skaiA?iaus eilutAi??je, jei gyvosios ribos eina kitur. ai??zAi??ok, A?ioge, / iA? mano kepurAi??s! / AA? eisiu A? kitAi?? pusAi??.ai??? EsAi?? ai??zApie haikuai??? poetas raA?o: ai??zHaiku neA?manoma paraA?yti be tam tikros vidinAi??s kelionAi??s, dvasinAi??s praktikos, nes ji yra poetA? duona kasdienAi??, net jeigu jie to ir neA?inoai???; ai??zHaiku A?manoma paraA?yti be teorijos, nes ji yra teoretikA? duona kasdienAi??, nors jie, ko gero, ir patys tai A?ino.ai???12 PrieA?prieA?a, bet labai nugludinta, beveik suglaudinta, tarp poetA?, kurie neA?ino, ir teoretikA?, kurie A?ino. Suglaudina iA?lygos: net jeigu, nors, ko gero. PoetA? neA?inojimAi?? prie tam tikro A?inojimo priartina vidinAi?? kelionAi??, dvasinAi?? praktika. TeoretikA? A?inojime glAi??dintis neA?inojimas paA?ymAi??tas neryA?kiu abejonAi??s A?enklu. Cituotame Kajoko haiku iA? vidinAi??s kelionAi??s, kur A?iogas yra kelio atkarpos pakeleivis, ir iA?A?oka lietuviA? kalbai natAi??ralus trieilis, neA?tikAi??tina ir tikra ai??i?? 17 skiemenA?, bet 3, 6, 8. Gyvoji kalbos forma, kilusi iA? bAi??senos, A?veikia formulAi?? beveik nepastebimai.

FormulAi?? ai??i?? tai nekintama, nekeiA?iama taisyklAi??. FormulAi??s lygmeniu juntame humanistikos ir gamtos mokslA? sAi??lytA?, jei ir ne sanglaudAi??. Matematikos formulAi?? ai??i?? kokio nors matematinio teiginio simbolinis uA?raA?ymas skaiA?iais, raidAi??mis ir A?enklais. Chemijos formulAi?? ai??i?? kokio nors cheminio elemento ar junginio sudAi??ties ir sandaros A?ymAi??jimas cheminiais simboliais. Nekintanti formulAi??. Gamtos, tikslieji mokslai remiasi nekintamais dydA?iais, apibrAi??A?tais objektais, bet kartu ir formomis. Kas yra vanduo? Juk tai gyvA? gyviausia forma, kai jA? matome, lytime, keliame prie lAi??pA? ar A? jA? pasineriame. Biologas ar chemikas gali jausti tAi?? vandens formos gyvumAi??, takumAi??, bet jo sAi??monAi?? ieA?ko formuliA?, jomis remiasi ir pasitiki. Bet vos iA?tariame pasitiki cialsis. , ir iA? pirmo A?vilgsnio tvirta kaip geleA?is formulAi?? atsiduria bendrajame A?mogaus pasaulyje, kur daug kas paremta tikAi??jimu ir pasitikAi??jimu, kad H2O galioja, kol galioja sAi??lygos deguoniui ir vandeniliui, kol tikime, kad tos sAi??lygos yra ir bus. Kol formulAi??s gali galioti, mokslas stengsis gyvAi??sias formas formalizuoti, kad galAi??tA? iA?reikA?ti formulAi??mis. Gerai suvokiame, kad technologinAi?? paA?anga (ar praA?anga) remiasi formulAi??mis, kuo labiau viskas formalizuota, tuo daugiau ir suprogramuota. Bet kuo forma gyvesnAi??, tuo sunkiau jAi?? formalizuoti, paversti formule. PavyzdA?iui, kaip sunkiai stumiasi A? priekA? maA?ininis, techninis vertimas ai??i?? kalba tokia gyva, tokie neprognozuojami jos judesiai, tokie A?vairAi??s kontekstai, kad formalizavimai ir formulizavimai A?stengia apimti tik pavirA?inius dalykus.

Apibendrintai galima sakyti, kad kAi??ryba, iA? esmAi??s ir humanistika, net susidurdama su formulAi??mis, siekia iA?laikyti formos gyvybAi??, o tikslieji mokslai, technologijos atvirkA?A?iai ai??i?? kiekvienAi??, kad ir paA?iAi?? gyviausiAi?? formAi?? suvokia kaip potencialiAi?? formulAi??. IA? A?ia ir A?tampa ai??i?? esama ar galima ai??i?? tarp formos ir formulAi??s. Ai??tai Albino Bernoto eilAi??raA?A?io ai??zNeiA?eik, pasilikai??? du posmai, kuriuose jauA?iama konkreti formos ir formulAi??s A?tampa:

Vaiko sielAi?? turi, vandenie,

Tu vaivorykA?tAi??m A?ydinA?io atspindA?io verge,

Ne tave gal A?moniA? giminAi??,

O save savo chemijom dergia?

Pro triumfuojanA?iAi?? naftAi?? A?varus,

Vaiskiasielis dar liejies, kur liejas ir amA?iai,

Ir virA? didmiesA?iA? baltus garus

Tartum dienraA?A?io puslapA? glamA?ai.

Vanduo ai??i?? gyvoji forma, neprarandanti gyvybAi??s ir kuriamoje kalboje. Jis turi vaiko sielAi??, A?ydi vaivorykA?tAi??m, liejasi A?varus, garuojantis. Su formulAi??mis susijusi chemija, triumfuojanti nafta, didmiesA?iai. Gerame tekste, o toks yra ir A?is Bernoto eilAi??raA?tis, kaktomuA?os vengiama. A?monijai reikia ir chemijos, ir naftos, ir didmiesA?iA?. Bet A?mogaus iA?likimo garantija yra A?varus, vaiskiasielis vanduo.

Sanglauda tarp meno ir mokslo gal ir gali bAi??ti pageidaujama, kaip nuolat dabar pageidaujame santarvAi??s, dialogo, kitA? gerA? dalykA?, bet iA? esmAi??s kAi??ryba ir mokslai su iA?tikimosiomis jA? palydovAi??mis (gal tiksliau bAi??tA? sakyti ai??i?? A?kvAi??pAi??jomis, inspiratorAi??mis) technologijomis yra prieA?ingose upAi??s pusAi??se, jei vis dar turAi??sime prieA? akis gyvAi??jA? vandenA?, jo formas ir formules. Seniai tai A?inoma ai??i?? nuo Baudelaireai??i??o iki Heideggerio, Baudrillardai??i??o ir Ai??liogerio. Baudelaireai??i??as raA?Ai??: ai??zTechnika mus taip suamerikietins, progresas taip atrofuos mAi??sA? esybAi??s dvasinAi?? sritA?, kad jokia iA? kruvinA?, A?ventvagiA?kA? ar prieA?taraujanA?iA? gamtai utopistA? fantazijA? negalAi??s prilygti A?iems pozityviems rezultatams. PraA?au kiekvieno mAi??stanA?io A?mogaus pasakyti man, kas liks iA? gyvenimo.ai???13

Paradoksas bAi??dingas ir formai, kuri trokA?ta bAi??ti gyva, judanti, o kartu A?gyti pastovumAi?? kaip buvimo garantijAi??. Forma trokA?ta tuo pat metu bAi??ti gyva, jauA?ianti, reaguojanti ir mirusi, vadinasi, pastovi, virstanti bAi??ties dalimi. Technologijos bAi??tinos progresui, progresas formalizuoja gyvAi??sias formas ir tuo bAi??du jas naikina. Mokslui reikia technologijA? ir formuliA?, mokslo A?vilgsnis praktinis, nors nebAi??tinai tik naikinantis. SkalAi??nA? dujA? ieA?kojimas A?emaitijoje ai??i?? chemija, technologijos, neabejotinai veiksnios veiksmA? formulAi??s, sunaikinsianA?ios bent dalA? gyvenimo sanklodos, gyvA?jA? gamtos formA?. A?inoma, turime matyti ir kitAi?? pusAi?? ai??i?? moderniosios technologijos padeda atgaivinti negyvus eA?erus, upes, o tai reiA?kia atgaivinti gyvAi??sias formas. Bet esmAi?? yra tokia: mokslai, dabar vis labiau siejami su technologijomis, gyvAi??sias gyvenimo formas verA?ia formulAi??mis, formulAi??s suteikia galiAi?? valdyti, geriau gyventi galbAi??t net ir tiems, kurie yra prieA?iA?ki technologijA? triumfui, kurie pasitiki kAi??ryba, paA?iu kAi??rybos veiksmu, susiliesdami su gyvosiomis formomis ir jas kurdami. KAi??rybinga sAi??monAi?? jauA?ia pirminiA? bAi??ties formA? gyvybAi??, groA?A?, jam gali bAi??ti neabejinga ir mokslinAi??, technologinAi?? sAi??monAi??, taA?iau praktinAi?? veikla, ypaA? susieta su pelno vaikymusi, groA?io pajautas neiA?vengiamai slopina. KAi??rybinga sAi??monAi?? iA?saugo laisvAi?? matyti. Gilusis Ai??liogerio filosofijos podirvis susietas su matymu, su mAi??stanA?iu matymu ir matanA?iu mAi??stymu. LaisvAi?? matyti, kai su tuo matymu nieko nereikia daryti, leidA?ia ir laisvai mAi??styti. FilosofijAi?? galima vadinti laisvai matanA?iu mAi??stymu. Ai??tai ai??i?? medis. Ai??liogeris raA?o: ai??zTai nuostabiausia esinijos sAi??rangos metafora. MedA?io ai??ztiesaai??? ai??i?? A?aknys, nugrimzdusios A? pirmapradAi?? tamsAi??, A? substancijAi?? ir gelmAi??s chaosAi??. MedA?io ai??zbAi??tisai??? ai??i?? karAi??na, tobula forma, pastovumas ir ramybAi??. [ai??i??] Medis egzistuoja. Tarp bAi??ties ir santykio: A?akos ai??i?? bAi??ties A?viesoje, A?aknys ai??i?? ai??zmaterijosai??? tamsoje.ai???14

PaA?ioje esinijoje matoma tobula forma yra tobula ir kaip esinijos sAi??rangos metafora, A?prasminanti amA?inAi??jA? tarp ai??i?? A?iuo atveju tarp A?viesos ir tamsos. Matydami tai, kas yra, A?A?engiame A? tai, ko dar nAi??ra, bet kas gali pasirodyti, bAi??ti iA?traukta iA? tamsos, iA? ai??zmaterijosai??? (Ai??liogeris materijAi?? suima A? kabutes, kad dvasia nevirstA? jos prieA?prieA?a). Tada prasideda kAi??ryba, pirmiausia kaip bAi??sena, reginti tAi?? medA?. A?mogus mato, jei mato, ne tik akimis, bet visu savimi, visu kAi??nu.

Tarp didA?iA?jA? ontologiniA? prieA?prieA?A? yra tarpininkA?, A? kuriuos paprastai kreipiama maA?iau dAi??mesio, nes jie nAi??ra tokie ryA?kAi??s. Tiek menininko, tiek mokslininko lemtis ai??i?? darbas. Nieko negalima pasiekti be darbo. NeA?tikAi??tina, bet vienas pirmA?jA? apie darbAi?? beveik politinio ekonomisto tonu prabilo Baudelaireai??i??as: ai??zDarbas ai??i?? progresyvi ir kaupianti galia, kuri nelyg kapitalas prideda procentA? ir prie sugebAi??jimA?, ir prie rezultatA?.

Net ir vaisingas A?aidimas, net kai jam vadovauja mokslas, yra nepastovi galia ai??i?? jA? nugalAi??s darbas, net ir nedidelis, bet tolydus.ai???15

TolydA?iai dirbantis A?mogus gal ir yra patikimiausia jungtis ai??i?? tiltas tarp abiejA? upAi??s krantA?, tarp meno ir mokslo. Kiek pakreipdami rAi??pimAi?? problemAi??, matytume, kad darbo akcentas mokslo, technologijA? srityse yra sAi??lyga be iA?lygA?, o menas gali bAi??ti siejamas su kaA?kuo, vykstanA?iu ir A?vykstanA?iu savaime, su A?aidimu, A?aisme. Ai??ias efemeriA?kas formas irgi ne kartAi?? bandyta paversti formule su procentine iA?raiA?ka ai??i?? kiek A?kvAi??pimo, kiek talento, kiek darbo. Ai??i problema palieA?ia ne tik pavirA?inius, bet ir giluminius kAi??rybos ontologijos dalykus.

VAi??l grA?A?tant A? nelaisvAi??, visokiA? suvarA?ymA? kupinAi?? praAi??jusio amA?iaus aA?tuntojo deA?imtmeA?io pradA?iAi??, A? 1972-A?jA? ai??zPoezijos pavasarA?ai???, fiksuojantA? ir kAi??rybos tAi??kmAi??, ir jos pokyA?ius, A?domu skaityti dar visai jaunos OnAi??s BaliukonytAi??s atsakymAi?? A? anketos klausimAi??, kokiAi?? reikA?mAi?? kAi??rybai turi improvizacija. Atsakymas vienareikA?mis: ai??zAi??kvAi??pimu negalima pasikliauti.ai??? PoetAi?? sako: ai??zMan dabar kAi??ryba ai??i?? ir, kuo toliau, tuo labiau ai??i?? darbas, ai??zkonstravimasai???, eilAi??raA?A?io ai??zdarymasai???. KaA?kada raA?iau lengvai ir negalvodama ai??i?? dabar to maA?a. MaA?a, nes, tokiu keliu eidamas, greitai prieini sienAi?? [ai??i??]. Paskui atsitiktinumai nebepatenkina nei kitA?, nei, svarbiausia, savAi??s ai??i?? esi priverstas dirbti, palikti eilAi??raA?tyje tai, kas bAi??tina, be ko negalima ai??zkonstruotiai???.16 Konstravimas, darymas (tokiAi?? pozicijAi?? bene pirmasis iA?reiA?kAi?? vokieA?iA? poetas Gotfriedas Bennas) vAi??l iA?kyla kaip patikima atrama, o giliau A?velgiant, ai??i?? ir kaip savotiA?ka gintis nuo to, kas primetama.

Ir Sauka, ir BaliukonytAi?? kaip atraminAi?? figAi??rAi?? mini VincAi?? MykolaitA?-PutinAi??. Jo kAi??ryboje, tiek groA?inAi??je, tiek teorinAi??je, galima apA?iuopti natAi??raliA? intelektualinio ir kAi??rybinio prado sanglaudA?, iA? to kylanA?iA? A?tampA?. SavotiA?kas A?vadas A? A?iAi?? problematikAi?? buvo jo disertacija apie Vladimiro Solovjovo estetikAi?? ir filosofijAi??: ai??zFilosofija susistemina idAi??jas, gautas abstrahavimu, o menas jas iA?plAi??toja ir suteikia joms kAi??nAi?? materialiame pasaulyje.ai???17 FormulAi?? yra aukA?A?iausias abstrahavimo laipsnis, forma ai??i?? kintantys A?sikAi??nijimai. KalbAi??damas apie savo paties (ir raA?anA?io eilAi??raA?A?ius, ir skaitanA?io literatAi??ros teorijos paskaitas) patirtA?, Mykolaitis-Putinas akcentuoja vidinAi??s bAi??senos, iA?gyvenimo, nuotaikos svarbAi??, bet pabrAi??A?ia ir sAi??moningAi?? laikysenAi??, kontroliuojanA?iAi?? bAi??senas: ai??zPribrandinkime savo bAi??senAi??, iA?gyvenimAi??, nuotaikAi??, temAi?? ai??i?? vis tiek kaip pavadinsime tAi?? vidinAi?? kAi??rinio uA?uomazgAi??, ai??i?? pribrandinkime jAi?? ligi tokio intensyvumo, kad ne A?odis jAi??, bet ji A?odA? valdytA?.ai???18 TAi?? kAi??rybinAi??s bAi??senos brandinimAi??, siekiant kuo didesnio intensyvumo, galima suvokti ir kaip atotrAi??kio tarp kAi??rybos ir poetikos maA?inimAi??, kaip literatAi??rinAi??s technikos A?valdymAi??, kaip formulAi??s ir formos suartinimAi??. KAi??rybinAi?? bAi??sena ai??i?? tai vidinAi?? forma. KAi??rybos procesas reiA?kia virsmAi??, vidinAi??s formos tapsmAi?? iA?orine ai??i?? kAi??nu, kuris A?sitvirtina erdvAi??je ir laike kaip daiktas. VidinAi??s formos intensyvumas saugo nuo mechaninio taisykliA? perAi??mimo: ai??zJeigu A?prasime pradAi??ti nuo priemoniA?, nuo tariamA?jA? taisykliA?, tai jos mus greit pavergs, greit atA?ipins mAi??sA? pastabumAi?? ir skonA?, o tarp mAi??sA? iA?gyvenimo ir iA?raiA?kos A?spraus formulAi??, A?ablonAi??, kuris gali visai praA?udyti mAi??sA? kAi??rinio gyvybAi??.ai???19

Gyvajai formai, kAi??rinio gyvybei prieA?tarauja formulAi??, A?ablonas. Bet kad mintis nebAi??tA? pernelyg glotni, vAi??l atsigrAi??A?kime A? Baudelaireai??i??Ai??: ai??zTam, kad sukurtum A?tampAi??, privalai bAi??ti genijus. Privalau sukurti A?tampAi??.

Banalus poetizmas yra A?edevras.ai???20

Neabejotina, kad tai, kAi?? vadiname poetizmais, ir net banaliais, yra lyg koks bendrasis pamatas, kurio jau nematome, nepastebime, bet jis yra. Tas pamatas sukurtas didA?iA?jA? kAi??rAi??jA?. SalomAi??jos NAi??ries genialumas juntamas ir iA? to, kad, viena vertus, ji gaivina poetizmus, A? formulAi?? A?liedama gyvos formos judrumo, antra vertus, pati tuos poetizmus kuria, maksimaliai suartindama formulAi?? ir formAi??.

Bendriausia prasme perskyra tarp mokslo ir meno ai??i?? tai perskyra tarp formulAi??s ir formos. BAi??dama, veikdama toji perskyra provokuoja ir suartAi??jimus, ir bandymus jAi?? A?veikti. SAi??monAi?? domina, netgi traukia tai, kas toli nuo jos paA?ios interesA?, nuo patirties. Kur kas daugiau atvejA?, kai mokslininkai atsiveria menui, stengdamiesi jA? suvokti, net A?A?engti A? meno laukAi??, kad iA?bandytA? savo galimybes. MaA?iau menininkA? aktyviai domisi formulAi??mis, jA? groA?iu. FormulAi??s sunkiau pasiekiamos negu gyvosios formos, auganA?ios ir iA? paties gyvenimo, vienu ar kitu bAi??du paA?A?stamos ir atpaA?A?stamos iA? patirties. Menas bendresnis negu mokslas, formulAi??s uA?daresnAi??s negu formos. Tie, kurie pasitiki formulAi??mis, daA?nai projektuoja jA? veikimAi?? ir visuomenAi??s horizontuose, sakysime, bando A?sivaizduoti skaiA?iais iA?reiA?kiamAi?? ateities vizijAi??, nors pati vizija yra tik gyvas nenusistovAi??jusiA?, neA?sikAi??nijusiA? formA? plazdAi??jimas. Tik meno ir mokslo A?moniA? tarpusavio bendravimas padAi??s suvokti formuliA? ir formA? svarbAi??, jA? vietAi?? pasaulyje. FormulAi??s ir formos ai??i?? du skirtingi krantai, bet upAi?? ta pati.

Banaliu ir genialiu poetizmu iA?sitariant ai??i?? tai gyvenimo upAi?? ir jos krantai.

india generic viagra order.

1Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Donatas Sauka, MuzikinAi?? forma ai??i?? matematiA?ka, ideali…, In: Poezijos pavasaris, Vilnius, Vaga, 1974, p. 113.

2Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 110ai??i??111.

3Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Poezijos pavasaris, 1974, p. 214.

4Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 216.

5Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Arvydas Ai??liogeris, Post scriptum, IA? filosofiniA? dienoraA?A?iA?, Vilnius, Regnum, 1992, p. 100.

6Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Arvydas Ai??liogeris, A?mogaus pasaulis ir egzistencinis mAi??stymas, Vilnius, Mintis, 1985, p. 243.

7Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Martin Heidegger, Hans-Georg Gadamer, Meno kAi??rinio iA?taka, Vilnius, Aidai, 2003, p. 11.

8Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 44.

9Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 12.

10Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Estetikos enciklopedija, Vilnius, Mokslo ir enciklopedijA? leidybos centras, 2010, p. 612.

11Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 194.

12Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Donaldas Kajokas, LapAi??s gaudymas, In: EseistinAi??s uA?sklandAi??lAi??s, Vilnius, Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2013, p. 6.

13Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Charles Baudelaire, IntymAi??s dienoraA?A?iai, Vilnius, Andrena dictum, 1996, p. 37.

14Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Arvydas Ai??liogeris, Post scriptum, p. 82.

15Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Charles Baudelaire, IntymAi??s dienoraA?A?iai, p. 28.

16Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? OnAi?? BaliukonytAi??, Ai??kvAi??pimu negalima pasikliauti, In: , Vilnius, Vaga, 1972, p. 42.

17Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Vincas Mykolaitis-Putinas, RaA?tai. Estetika, Vilnius, Mintis, 1989, p. 82.

18Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 372.

19Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 373.

20Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Charles Baudelaire, IntymAi??s dienoraA?A?iai, p. 32.

A�


* Straipsnis parengtas pagal praneA?imAi??, skaitytAi?? 2013 m. pabaigoje Lietuvos mokslA? akademijos surengtoje konferencijoje ai??zMenA? ir tiksliA?jA? mokslA? sanglaudos bAi??klAi?? ir perspektyvos Lietuvojeai???, papildytas tuo, kas atsiskleidAi?? per diskusijas.