Fotografas Abdonas Korzonas: pirmeivis, sukilAi??lis, iA?davikas?

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Fotografija
AUTORIUS:Ai??Dainius JuneviA?ius
DATA: 2012-01

Fotografas Abdonas Korzonas: pirmeivis, sukilAi??lis, iA?davikas?

Dainius JuneviA?iusAi??

FotografA? asmenybAi??s paprastai lieka uA? kadro.1 Ai??iame dviejA? daliA? straipsnyje, kuris skirtas aptarti pirmA?jA? Vilniaus miesto fotografA? ai??i?? Abdono Korzono ir Juozapo A?echaviA?iaus gyvenimAi?? ir likimAi??, norAi??A?iau pasidalyti keleto atradimA? dA?iaugsmu. Tikiuosi, nauji faktai, aptikti archyvuose ir narA?ant po interneto platybes, padAi??s prasklaidyti neA?inios ir legendA? miglas, gaubianA?ias A?ias dvi Vilniui nusipelniusias asmenybes.

Enciklopedijose raA?oma: Abdonas Korzonas (lenk. Abdon Korzon, Korzun, apie 1826 m. RaseiniA? apskr. ai??i?? apie 1866 m. SuchobuzimskojAi??s valsA?ius, Jenisiejaus gubernija, dab. Krasnojarsko kraA?tas) ai??i?? Lietuvos fotografas,1863 m. sukilimo dalyvis.

Fotografijos mokAi??si ParyA?iuje. Apie 1859 m. Vilniuje, DidA?iojoje gatvAi??je, A?steigAi?? fotoateljAi??. KAi??rAi?? portretus, erdvines fotografijas (stereofotografijas), gamino tapybos ir dagerotipA? reprodukcijas, teikAi?? privaA?ias fotografijos pamokas, prekiavo miestA? fotografijomis, A?ymiA? veikAi??jA? portretais. Pirmasis apie 1860 m. pradAi??jo fotografuoti Vilniaus miesto vaizdus, uA?fiksavo GeleA?inkelio tunelio statybAi?? Paneriuose. Fotografavo Vilniaus panoramas, gatves (ai??zMiesto panorama nuo Pilies kalnoai???, ai??zMiesto panorama nuo Ai??nipiA?kiA?ai???, ai??zPilies kalnasai???, ai??zA?vAi??rynasai???), architektAi??ros paminklus (ai??zVieA?paties Dangun A?engimo baA?nyA?iaai???), kultAi??ros, visuomenAi??s veikAi??jus (A. H. Kirkoro, V. SirokomlAi??s portretai). Pagal jo fotografijas sukurtais raiA?iniais 1861ai??i??1864 m. iliustruotas savaitraA?tis ai??zTygodnik Illustrowanyai???.

PriklausAi?? 1863 m. sukilimo Vilniaus miesto organizacijai, fotografavo 1863 m. sukilimo dalyvius (JokAi??bas GeiA?toras, Zigmantas Sierakauskas), platino jA? fotografijas. 1863 m. balandA?io mAi??n. suimtas ir iA?tremtas A?Ai??SibirAi??. Jo fotoateljAi?? uA?daryta, A?ranga ir fotografijos konfiskuotos. Jo fotografijA? turi Lietuvos mokslA? akademijos biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus, ValstybAi??s istorijos archyvas, VarA?uvos nacionalinis muziejus.2

Tai, kad A?inios apie fotografo Korzono biografijAi?? iki 1859 m., kai jis atidarAi?? ateljAi?? Vilniuje, telpa A? vienAi?? eilutAi??, kaltas ne vien enciklopedinis stilius. Buvo A?inoma tik apytikrAi?? gimimo vieta (kaA?kur pietryA?iA? A?emaitijoje, tarp RaseiniA?, KelmAi??s, Rietavo ir TauragAi??s) ir apytikriai metai, kuriuos fotografijos istorikAi?? Margarita MatulytAi?? nustatAi?? pagal Vilniaus archyvuose surastus Abdono Korzono vestuviA? metrikus.3

PaieA?kos Lietuvos archyvuose nebuvo sAi??kmingos, nes siAi??lo galas slAi??pAi??si ne A?ia ai??i?? padedant KorzonA? giminAi??s genealogijos tyrinAi??tojams,4 pavyko jA? uA?A?iuopti Minsko archyvuose, kur yra A?ios giminAi??s bajorystAi??s reikalA? byla5. Ai??tai kAi?? byloja JAi??rA? Katino herbo KorzonA? giminAi??s bajorystAi??s knygos.

Abdonas Petras Korzonas buvo pirmasis Jono Korzono ir RoA?Ai??s StankeviA?iAi??tAi??s sAi??nus. Tarp KorzonA? kilmAi??s dokumentA?, Minsko bajorA? susirinkimo pateiktA? Sankt Peterburgo Heroldijos departamentui prie ValdanA?iojo Senato 1835 m. gruodA?io 22 d.6, yra TelA?iA? konsistorijos patvirtintas dokumentas apie Jono Korzono sAi??nA? gimimAi??.7 Jis liudija, kad Abdonas Petras Korzonas gimAi?? 1824 m. spalio 19 d., 1826 m. kovo 28 d. jo tAi??vai susilaukAi?? Vladislovo Benedikto, 1830 m. spalio 13 d. ai??i?? Brunono Tado, 1834 m. liepos mAi??nesA? gimAi?? jauniausias sAi??nus Antanas.8 Dvi dukros ai??i?? Paulina ir Olimpija ai??i?? tikriausiai gimAi?? tarp 1826 ir 1830 m.

PusantrA? metA? uA? AbdonAi?? jaunesnis brolis Vladislovas buvo pakrikA?tytas PaA?altuonio filinAi??je baA?nyA?ioje. TAi??vai tuo metu gyveno BatakiA? dekanato GaurAi??s parapijai priklausiusiame Naujojo PaA?altuonio dvare9 netoli TauragAi??s, prie PrAi??sijos sienos. Galima spAi??ti, kad ir Abdonas gimAi?? ten pat. FilinAi??s PaA?altuonio baA?nyA?ios krikA?to ir laidotuviA? knygA? nuoraA?ai saugomi Lietuvos valstybAi??s istorijos archyve,10 taA?iau tikriausiai jie yra nepilni, nes pirminiA? A?raA?A? apie Korzonus ten nepavyko rasti.

Abdono tAi??vas Jonas Stanislovas gimAi?? 1798 m. birA?elio 5 d., jo gimimo vietos dAi??l tA? paA?iA? prieA?asA?iA? irgi nepavyko nustatyti. Bet yra A?inoma, kad jaunesnis brolis, Abdono dAi??dAi?? Mykolas, gimAi?? RaseiniA? apskrities KaltinAi??nA? valsA?iuje (dabar Ai??ilalAi??s rajonas), Vytogaloje,11 priklausiusioje BatakiA? dekanato GirdiA?kAi??s parapijai. Tikriausiai A?ia gimAi?? ir Abdono tAi??vas Jonas. Jo tAi??vai, Abdono seneliai Simonas (JokAi??bo sAi??nus) ir Benedikta, turAi??jo dar du jaunesnius sAi??nus ai??i?? JuozapAi??, gimusA? 1806 m. balandA?io 10 d., ir PovilAi?? BenediktAi??, gimusA? 1812 m. kovo 24 d.12

Kadangi visi trys jaunesni Abdono broliai baigAi?? Sankt Peterburgo miA?kA? institutAi??, kuriame mokslas miA?kA? A?inybos tarnautojA? vaikams buvo nemokamas, bet tekdavo atidirbti 10 metA? valstybAi??s tarnyboje, labai tikAi??tina, kad jA? tAi??vas buvo TauragAi??s urAi??dijos valstybiniA? miA?kA? tarnautojas.

Ai??domu, kaip ir kada Minsko bajorai Korzonai atsidAi??rAi?? Lietuvoje.

Trys Abdono Korzono protAi??viA? linijos atstovai broliai Steponas, Simonas ir Martynas po tAi??vo JokAi??bo mirties paveldAi??tAi?? Minsko apskrityje buvusios DvorA?icAi??s valdos dalA? 1787 m. birA?elio 19 d. pardavAi?? Martynui Selvai ir nekilnojamojo turto nebeturAi??jo.13 1832 m. sudarytame giminAi??s medyje Simono A?aka, skirtingai nuo jo broliA? Mykolo, Stepono ir Martyno, nepratAi??sta. Galima spAi??ti, kad broliai liko gyventi Minsko gubernijos Slucko apskrityje ir Gardino gubernijos Slonimo apskrityje, o Abdono senelis Simonas XVIIIai??i??XIX a. sandAi??roje atsikraustAi?? A? LietuvAi?? ir davAi?? pradA?iAi?? Lietuvos KorzonA? giminei. Jis galAi??jo atvykti dirbti valstybAi??s tarnyboje arba Ai??kininkauti.

Beje, yra dvi A?ios giminAi??s pavardAi??s formos ai??i?? Korzun ir Korzon.14 Pats fotografas pasiraA?ydavo Korzuno pavarde, bet ateljAi?? pavadinta ir Vilniaus spauda fotografAi?? vadino Korzonu. Nesiimu sprAi??sti, kuri forma tikresnAi??, neteikiu pirmenybAi??s nei vienai, nei kitai, bet vartosiu formAi?? Korzonas, kaip vAi??liau A?sigalAi??jusiAi??.

TurAi??damas tikslius duomenis apie Abdono Korzono gimimo laikAi?? ir vietAi??, nusprendA?iau perA?iAi??rAi??ti Lietuvos archyvuose esanA?ias XIX a. 4 ir 5 deA?imtmeA?iA? A?alies mokyklA? bylas. Atrodo, jos yra dar maA?ai tyrinAi??tas visuomenAi??s istorijos A?altinis. Jas vartAi?? A?vietimo istorikai, taA?iau bajoriA?kA? ir nebajoriA?kA? giminiA? tyrinAi??tojai, kuriems ankA?ta Lietuvos valstybAi??s istorijos archyvo skaitykloje, jomis beveik nesidomAi??jo. Man atrodytA?, kad daugiau pagrindo didA?iuotis savo A?aknimis teiktA? geras protAi??viA? paA?angumas negu bajoriA?kos kilmAi??s A?rodymai. Ai??ie fondai taptA? prieinamesni A?eimA? istorikams, jei bAi??tA? suskaitmeninti. Abdono Korzono pAi??dsakA? paieA?kos Lietuvos mokyklA? sAi??raA?uose bAi??tA? trukusios ilgai ir gal net nutrAi??kusios be rezultatA?, jei ne kolegAi?? Margarita MatulytAi?? ai??i?? archyvo skaitykloje ji parodAi?? man paskutinA? A?inomAi?? Abdono Korzono laiA?kAi??. Jis be datos,15 raA?ytas lenkiA?kai tikriausiai 1866 m. pradA?ioje tremties vietos administracijai. Gana lygia raA?ysena, taA?iau A?iek tiek padrikais sakiniais, Abdonas nurodo pradAi??jAi??s mokytis Mozyriaus mokykloje ir iA?Ai??jAi??s iA? Slucko gimnazijos A?eA?tos klasAi??s.

AtsivertAi??s Baltarusijos A?vietimo apygardos bylas su metinAi??mis ataskaitomis ir mokiniA? sAi??raA?ais, toliau tyrinAi??jau KorzonA? A?eimos istorijAi??.

1831 m. Korzonai praleido Lietuvoje. TAi??vo brolis Mykolas dalyvavo sukilime ir po to pasitraukAi?? A? PrancAi??zijAi??.16 Apie 1836 m. A?eima su A?eA?iais vaikais persikAi??lAi?? gyventi A? miA?kingAi?? PolesAi?? Baltarusijoje ai??i?? tAi??vas galAi??jo bAi??ti perkeltas A? kitAi?? tarnybAi??.

1836 m. vienuolikametis Abdonas ir jaunesnis Vladislovas A?stojo A? Mozyriaus bajorA? mokyklos pirmAi??jAi?? klasAi??.17 Vaikams pradAi??jus eiti A? mokyklAi??, tAi??vai dar gyveno RaseiniA? apskrityje, bet netrukus jA? adresas nurodomas Minsko gubernijos KopatkieviA?iA? dvaras, esantis uA? A?eA?iA? deA?imA?iA? kilometrA? nuo Mozyriaus. ApylinkAi??se buvo daug valstybiniA? miA?kA?, dvi girininkijos.18 GalbAi??t vienoje iA? jA? ir dirbo vyresnysis Korzonas.

Ai??domus ir bAi??simojo fotografo likimui, ko gero, svarbus faktas, kad KopatkieviA?iA? dvaras, kuriame kelerius metus gyveno KorzonA? A?eima, priklausAi?? JelenskiA? giminei. Dvaro savininkas Antanas Jelenskis (1818ai??i??1874) buvo vienas iA? 1863 m. Lietuvos sukilimo vadovybAi??s nariA?. UA? tai buvo suimtas ir iA?tremtas, o KopatkieviA?iA? dvaras ai??i?? sekvestruotas. Jau 1846 m. Vilniaus generalgubernatorius turAi??jo A?iniA?, kad dviejose specialiai A?rengtose kalvAi??se Antanas Jelenskis kaldina kinA?alus ir durtuvus. Dvarininkas teisinosi, kad tiek daug kalviA? jam reikia karietoms gaminti, bet kurA? laikAi?? vis tiek buvo sekamas slaptosios policijos.19

Nuo 1846 m. prie KorzonA? pavardA?iA? mokiniA? sAi??raA?uose nurodoma, kad jA? tAi??vai gyvena Gardino gubernijos Kobrino apskrities Horodeco valsA?iaus HruA?evo dvare.

PenkiA? klasiA? Mozyriaus bajorA? mokykla buvo A?kurta 1834 m., be tikybos, joje buvo mokoma uA?sienio kalbA?, pieA?imo, istorijos ir geografijos, rusA? kalbos.20 Abdonui Korzonui mokslai sekAi??si prasA?iausiai iA? visA? broliA?. TreA?ioje klasAi??je Abdonas mokAi??si dar ir 1841 m., bAi??damas jau 16 metA?. 1842/43 mokslo metais Abdonas buvo Mozyriaus mokyklos ketvirtokas, jA? beveik pasivijo trylikametis Brunonas, kuris mokAi??si treA?ioje klasAi??je.21 Vyresni mokiniai A?emesnAi??se klasAi??se nebuvo iA?imtis ai??i?? 1838 m. antroje klasAi??je su Abdonu mokAi??si dar 52 mokiniai, kuriA? amA?ius svyravo tarp 10 iki 16 metA?.

Slucko gimnazijos V klasAi??je Abdonas mokAi??si dvejus metus: 1844/184522 ir 1845/1846 m.23 Paskutinis A?raA?as su Abdono Korzono pavarde yra tarp 1847/1848 m. mokslAi?? pradAi??jusiA? A?eA?tokA?.24 Kaip pats raA?Ai?? minAi??tame laiA?ke, iA? gimnazijos jis iA?Ai??jo nebaigAi??s A?eA?tos klasAi??s.

KAi?? toliau veikAi?? bAi??simasis fotografas, neA?inome. BAi??damas gerokai vyresnis, jis negalAi??jo mokytis Sankt Peterburgo MiA?kA? institute, A? kurA? A?stojo broliai. MiA?kA? institutas buvo karinAi?? kadetA? mokykla, jos absolventai tapdavo miA?kA? karininkais. Nors jie buvo muA?truojami ir rengiami tarnauti carui, nepaklusniA? auklAi??tiniA?, ypaA? kilusiA? iA? nerusiA?kA? gubernijA?, buvo nemaA?ai. 1848 m. uA? tai, kad palaikAi?? Vengrijos sukilimAi??, du studentai ai??i?? Kostanas Kozela ir Valerijonas KarpoviA?ius ai??i?? buvo paA?alinti iA? instituto ir iA?siA?sti eiliniais A? priekines armijos linijas Orenburge. 1857 m. MiA?kA? institutAi?? baigAi?? Valerijonas Vrublevskis (1836ai??i??1908), vAi??liau tapAi??s vienu iA? 1863 m. sukilimo vadA?, Vilniaus teisininko ir bibliotekos A?kAi??rAi??jo Tado Vrublevskio dAi??dAi??.

Yra A?inoma, kad 1858 m. Abdonas Korzonas, jo mama ir seserys jau gyveno Vilniuje. Tais metais jis iA?vyko A? uA?sienA? pagilinti fotografijos mokslo A?iniA?, kuriA? pradmenis jau buvo A?gijAi??s anksA?iau, bet neA?inome kur ai??i?? gal Lietuvoje, o gal Sankt Peterburge, kur jam teko lankytis. 1858 m. Abdonas kelis mAi??nesius praleido PrancAi??zijoje, aplankAi?? StrasbAi??ro apylinkAi??se gyvenantA? dAi??dAi??, nuvyko A? ParyA?iA?. GrA?A?Ai??s A? VilniA?, 1859 m. pradA?ioje atidarAi?? ateljAi??, vedAi?? ir susilaukAi?? dviejA? vaikA?.

KAi?? apie Abdono Korzono gyvenimAi?? ir veiklAi?? 1858ai??i??1863 m. pavyko suA?inoti iA? Lietuvos valstybAi??s istorijos archyve iA?likusiA? bylA?, kuriA? nebuvo vartAi?? kiti tyrinAi??tojai, plaA?iau bus raA?oma A?iuo metu rengiamoje knygoje, kurioje numatoma paskelbti visas po platA?jA? pasaulA? iA?blaA?kytas Korzono ateljAi?? darytas nuotraukas. Nors stengiausi patikrinti, kAi?? turi dauguma Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir PrancAi??zijos atminties institucijA?, kur galima tikAi??tis esant Vilniuje darytA? nuotraukA?, naudodamasis proga, norAi??A?iau papraA?yti, kad privatAi??s kolekcininkai ir institucijos, kuriA? rinkiniuose galbAi??t yra neA?inomA? Korzono nuotraukA?, arba asmenys, A?inantys kur dar jA? galima rasti, susisiektA? su manimi.25

Gera Abdono Korzono portretiniA? nuotraukA? kokybAi?? leido jam sAi??kmingai konkuruoti su kitomis tuo metu Vilniuje veikusiomis fotoateljAi??. Per ketverius metus (nuo 1859 m. pradA?ios iki 1863 m. pavasario) pas jA? nusifotografavo daugybAi?? A?moniA? ai??i?? beveik A?imtas iA?likusiA? portretA? sudaro nemaA?Ai?? to laikotarpio A?inomA? nuotraukA? dalA?. Korzono studijoje fotografavosi ne tik Vilniaus gyventojai, lankAi??si varA?uvieA?iai Wrotnowskis ir Klobukowskis, iA? ParyA?iaus atvaA?iavAi??s poeto Adomo MickeviA?iaus sAi??nus Vladislovas, jo sesuo ir kiti. Paties Korzono atvaizdA? neiA?liko, bet pagal policijos pateiktAi?? apraA?ymAi??, kuris vAi??liau buvo A?raA?ytas pase, jis buvAi??s 167 cm Ai??gio, tamsiai rudA? plaukA? ir antakiA?, mAi??lynA? akiA?, nosis ir burna nedidelAi??s, smakras apvalus, veidas pailgas, be barzdos, be ypatingA? bruoA?A?.26

1860 m. Korzonas padarAi?? pirmAi??sias stereoskopines Vilniaus apylinkiA? nuotraukas, nufotografavo per VilniA? tiesiamo Sankt Peterburgoai??i??VarA?uvos geleA?inkelio statinius ai??i?? laikinAi??jA? tiltAi?? per VilniAi?? ties RokantiA?kAi??mis ir PaneriA? tunelA?.27 Kitais metais vAi??l iA?vyko A? EuropAi??,28 po mAi??nesA? praleido ParyA?iuje ir Londone. IA? A?ios kelionAi??s Korzonas grA?A?o ne tik susipaA?inAi??s su milA?iniA?ka fotografijos paA?anga, bet ir atsiveA?Ai?? tobulesnes priemones plenerinAi??ms nuotraukoms daryti. Skirtingai nuo studijose naudojamA? A?lapio kolodijaus negatyvA?, kuriuos reikAi??jo paruoA?ti prieA? pat fotografavimAi??, darbui atvirame ore gerokai labiau tiko negatyvinAi??s stiklo plokA?telAi??s su iA? anksto paruoA?tu sauso kolodijaus sluoksniu. Su A?iais ai??zsausais prietaisaisai??? jis padarAi?? apie 30 Vilniaus ir apylinkiA? vietovaizdA?iA?: fotografavo baA?nyA?ias, gatves, istorinius paminklus, TrakA? pilies griuvAi??sius eA?ero salojeai??i?? 1862 m. iA? graA?iausiA? dvideA?imties Vilniaus nuotraukA? ketino sudaryti graA?iai A?riA?tAi?? albumAi??,29 taA?iau A?gyvendinti sumanymo tikriausiai nepavyko, nes tokio albumo niekas nAi??ra matAi??s. Ai??domu, kad Korzono fotovaizdai plito ir kitais pavidalais. VarA?uvos savaitraA?tis Tygodnik Ilustrowany nuo 1861 m. rugsAi??jo iki 1864 m. balandA?io, taigi, kai Korzonas jau buvo sulaikytas ir iA?tremtas, paskelbAi?? deA?imt straipsniA?, skirtA? Vilniaus praeiA?iai ir architektAi??rai, o juos iliustravo medA?io raiA?iniais, padarytais pagal Korzono nuotraukas. Gali bAi??ti, kad jis yra ir RaseiniA? nuotraukos, panaudotos kaip J. BuszyAi??skio straipsnio apie Raseinius30 iliustracija, autorius. Juk fotografas galAi??jo lankytis A?emaitijoje, kur gyveno pusbroliai ir tetos? 1862 m. iA?leistas Adomo Honorio Kirkoro vadovas po VilniA? buvo iliustruotas 4 litografijomis, padarytomis pagal Korzono nuotraukas.

Deja, vietovaizdA?iA? fotografijos dAi??l mums neA?inomA? prieA?asA?iA? tikriausiai nesulaukAi?? didelio pasisekimo, sprendA?iant pagal tai, kad jA? iA?likAi?? labai nedaug.

***

Dabar sunku nustatyti, kada Abdonas Korzonas A?sitraukAi?? A? sukilimAi??. To neiA?siaiA?kino tardytojai, neminAi??jo amA?ininkai, todAi??l galime tik spAi??lioti. Ai??i lygtis turi pernelyg daug neA?inomA?jA?, kad iA?siaiA?kintume visAi?? tiesAi??.

Neabejotina, kad didelAi?? A?takAi?? jam darAi?? A?eima ir artimieji, taA?iau daug reiA?kAi?? ir aplinka, juk A? sukilimAi?? A?sitraukAi?? nemaA?ai Vilniaus fotografA?. Garsiausias iA? jA? tikriausiai yra dainininkas Achilas Bonoldis,31 tiesa, tikru fotografu jo vadinti neturAi??tume. Nors jis ir buvo JelijeA?eviA?iaus name Nr. 14 Semionovskaja (dabar A. Stuokos-GuceviA?iaus) gatvAi??je A?rengtos ateljAi?? savininkas, bet joje dirbo Gardino bajoras Juozapas IgnataviA?ius su savo draugu PrancAi??zijos pilieA?iu Boreliu.32 AteljAi?? veikAi?? ir 1863 m. pradA?ioje, kai Bonoldis jau buvo iA?vykAi??s iA? Vilniaus. Ji buvo uA?daryta 1863 m. birA?elA?, tada Borelis iA?vaA?iavo A? ParyA?iA?, o IgnataviA?ius su A?eimininkA? A?inia pernuomojo butAi?? inA?inieriui poruA?ikui MaAi??achowskiui. Ai??domu, kad fotografijos verslas traukAi?? ne tik dainininkAi?? BonoldA?, bet ir kitA? profesijA? atstovus ai??i?? Vilniuje ateljAi?? atidarAi?? aktorius Boleslavas Novinskis, muzikantas Lopacinskis, knygriA?ys Zovynas.

MAi??gAi??s fotografuoti geleA?inkelio inA?inierius WAi??adisAi??awas MaAi??achowskis buvo A?takingiausias fotografas tarp Vilniaus sukilAi??liA?. Lietuvos provincijA? vykdomojo skyriaus narys, nuo 1863 m. birA?elio iki pabAi??gimo iA? Vilniaus rugsAi??jA? jis buvo miesto sukilAi??liA? virA?ininkas. BonoldA?iui iA?vykus iA? Vilniaus, jo ateljAi?? dar veikAi??, ir MaAi??achowskis lankydavosi pas BorelA? ryA?kinti mAi??gAi??jiA?kA? savo nuotraukA?.33 1863 m. generalgubernatorius Michailas Muravjovas sugrieA?tino fotoateljAi?? atidarymo tvarkAi??, todAi??l inA?inierius MaAi??achowskis rugpjAi??A?io pradA?ioje kreipAi??si A? Vilniaus gubernatoriA?, praA?ydamas iA?aiA?kinti, kokie reikalavimai taikomi fotografams mAi??gAi??jams, nes jis turA?s fotografijos prietaisA?, o naujai iA?leistose taisyklAi??se neradAi??s, ko reikalaujama iA? mAi??gAi??jA?.34 Vilniaus gubernatorius rugpjAi??A?io 8 d. grieA?tai nurodAi??, kad policmeisteris tuojau pat uA?antspauduotA? MaAi??achowskio fotoaparatus, iA?reikalavAi??s pasiA?adAi??jimAi?? tA? aparatA? nenaudoti ir be leidimo neparduoti. Fotografuoti jam leista tik pateikus bendra tvarka numatytAi?? uA?statAi??.35 To neprireikAi??, nes netrukus MaAi??achowskis turAi??jo bAi??gti iA? Vilniaus. VAi??liau jis jau kita ai??i?? Wernerkeai??i??s pavarde A?Ai??jo A? Anglijos istorijAi?? kaip fotografas iA?radAi??jas ir revoliucionierius.36 Kai MaAi??achowskis emigravo, o Korzonas buvo iA?tremtas A? SibirAi??, tame bute apsigyveno Abdono Korzono A?mona Vanda ir bAi??simasis jos vyras Ivanas Levickis.

Aktyvus sukilimo rAi??mAi??jas buvo fotografas Stanislovas Nikoliajus, dirbAi??s KorzonA? giminaiA?io Valerijono Daumanto,37 kilusio iA? to paties PaA?altuonio, ateljAi??. Jo brolis, Narvos pAi??stininkA? pulko poruA?ikas Vladislovas Nikoliajus, Narbuto bAi??rio kovotojas (slapyvardis Vladislovas VerniA?as), mAi??A?yje buvo suA?eistas ir suimtas. SuA?audytas Vilniuje 1863 m. rugsAi??jo 13 d. Pas suimtus A?io bAi??rio kovotojus rasta nemaA?ai portretiniA? nuotraukA?. Stanislovo Nikoliajaus A?mona Sofija kartu su viena iA? Korzono seserA? ne kartAi?? buvo pastebAi??ta patriotinAi??se 1861 m. manifestacijose,38 o 1863 m. geguA?Ai??s 25 d. fotografas su A?mona buvo A?skA?sti, esAi?? duobAi??je UA?upyje slepia ginklus.39

Korzono mokinys Malinowskis priklausAi?? pirmam Vilniuje susiorganizavusiam sukilAi??liA? bAi??riui ir A?uvo, pakirstas SuomiA? pulko A?Ai??viA? per pirmAi??jA? mAi??A?A? prie MitkiA?kiA? 1863 m. kovo 10 d.

Tarp sukilAi??liA? buvo nemaA?ai geleA?inkelio inA?inieriA? ir tarnautojA?. VarA?uvos komiteto atstovas Bialystoke buvo geleA?inkelio tarnautojas Bronislavas Ai??varcAi??, Vilniuje ai??i?? Nestoras Diuloranas. GeleA?inkeliais A? RusijAi?? ai??zatriedAi??joai??? ne tik technikos paA?anga, bet ir revoliucinAi??s nuotaikos. DidA?iojoje Rusijos geleA?inkeliA? bendrovAi??je, nutiesusioje Sankt Peterburgoai??i??VarA?uvos geleA?inkelA?, dirbo nemaA?ai PrancAi??zijoje gyvenusiA? lenkA? emigrantA?. Vilniaus, Kauno, Gardino gubernijose dauguma geleA?inkelio tarnautojA? buvo lenkai. Pagal bendrovAi??s nuostatus A? jos veiklAi?? kitos A?inybos negalAi??jo kiA?tis, todAi??l, pavyzdA?iui, kai Vilniaus generalgubernatorius Vladimiras Nazimovas suA?inojo, kad jam pavaldA?iose gubernijose visos geleA?inkeliA? stoA?iA? iA?kabos ir uA?raA?ai yra tik lenkiA?ki, jis turAi??jo praA?yti susisiekimo ministrAi?? ai??zpaspaustiai??? bendrovAi??, kad A?i sutiktA? greta pakabinti ir rusiA?kus uA?raA?us!40 GarveA?iai gabendavo nelegaliAi?? spaudAi?? ir atsiA?aukimus. Kilus pavojui, juos buvo labai lengva sudeginti garveA?io katilo pakuroje.41 Beje, geleA?inkelio darbuotojai buvo A?tariami, kad platina sukilAi??liA? vadA? nuotraukas.42

Neabejotinus Korzono ryA?ius su geleA?inkelio tarnautojais liudija bAi??tent nuotraukos. Jau minAi??jau, kad jis fotografavo inA?inerinius geleA?inkelio statinius. Gali bAi??ti, kad netoliese Korzono ateljAi?? gyvenAi?? geleA?inkelio statybos vadovai ir inA?inieriai patys jA? pakvietAi??. Yra iA?likusi geleA?inkeliA? inA?inieriaus, VarA?uvos centrinio tautinio komiteto komisaro Vilniuje Diulorano A?monos nuotrauka. Gal geleA?inkelio tiesAi??jA?, kelerius metus gyvenusiA? Vilniuje, palikuonys dar saugo senas neA?inomas Korzono ateljAi?? nuotraukas?

Ai??eimos patriotinAi??s nuotaikos, paA?intys su miA?kininkais, fotografais, geleA?inkelininkais, asmeniniai ryA?iai A?traukAi?? KorzonAi?? A? sukilimAi?? nuo pat jo pradA?ios, kai A?alia Vilniaus 1963 m. vasarioai??i??kovo mAi??nesiais pradAi??jo burtis pirmieji sukilAi??liA? bAi??riai.43 Vilniaus bernardinA? vienuolyne bAi??simieji sukilAi??liai diakono Adriano Novickio celAi??je duodavo slaptAi?? priesaikAi??, kad bus iA?tikimi sukilimo vadams. Broliai Abdonas ir Brunonas Korzonai taip pat prisiekAi?? pas diakonAi?? AdrianAi?? NovickA?.

Abdonas Korzonas ne tik telkAi?? kovotojus, bet ir rAi??pinosi sukilAi??liA? apginklavimu. Deja, labai greitai buvo suimtas. Autoriai, raA?iusieji apie AbdonAi?? KorzonAi??, nesigilino A? jo areA?to ir prisipaA?inimo aplinkybes, visiA?kai apeidami jo kaltAi??. ManyA?iau, reikAi??tA? aptarti tai plaA?iau.

1863 m. balandA?io mAi??nesA? Korzonas fotografavo SuomijA? leibgvardijos pulko muzikantAi?? AntonAi?? KoteckA?. Tiksli data neA?inoma, taA?iau tai turAi??jo bAi??ti jau po VelykA? (balandA?io 6 d.). SuA?inojAi??s, kad jo klientas yra lenkas, gimAi??s VarA?uvoje, pasiAi??lAi?? jam stoti A? sukilAi??liA? bAi??rA?. Koteckis Ai??mAi?? kasdien lankytis pas KorzonAi??, po keleto susitikimA? A?gijo visiA?kAi?? pasitikAi??jimAi??. Broliai Abdonas ir Brunonas tikriausiai nusprendAi??, kad jau galima muzikantAi?? priimti A? bAi??rA?. SukilAi??liams vien jo atAi??jimas bAi??tA? buvAi??s didelis laimAi??jimas, bet Abdonas tikAi??josi daugiau ai??i?? kad Koteckiui pavyks A?kalbAi??ti visAi?? pulkAi?? pereiti sukilAi??liA? pusAi??n. NiekoAi?? neA?tariantis Abdonas nuvedAi?? KoteckA? A? Vilniaus bernardinA? vienuolynAi?? duoti priesaikos. SprendA?iant iA? Brunono liudijimA?, tai turAi??jo bAi??ti balandA?io pabaigoje.

KitAi?? dienAi??, Koteckiui vAi??l apsilankius pas KorzonAi??, fotografas pro langAi?? pamatAi??, kad per kiemAi?? ateina SuomiA? leibgvardijos pulko generolas majoras Ai??amA?evas su policijos pristavu. SupratAi??s, kad jie A?ia pasirodAi?? neatsitiktinai, gelbAi??damasis pats ir norAi??damas iA?gelbAi??ti KoteckA?, liepAi?? jam sprukti per kitAi?? laiptinAi??, o savo mokiniui nurodAi?? tuoj pat sumesti A? krosnA? Koteckio fotografijas ir 5 numerius Krokuvoje leidA?iamo laikraA?A?io Czas,44 kuris Rusijoje buvo uA?draustas.

Fotografas tuo metu dar neA?inojo, kad Koteckis, vos pradAi??ta jA? kalbinti dAi??tis prie sukilAi??liA?, iA?kart apie tai praneA?Ai?? savo vadovybei. Caro valdA?iai pasitaikAi?? puiki proga iA?siaiA?kinti, kaip patenkama A? sukilAi??liA? bAi??rius, ir ji tuo pasinaudojo. Leido Koteckiui apsimesti, neva priima Korzono siAi??lymAi??, ir duoti priesaikAi??. Pulko muzikantas Antonas Koteckis uA? tai, kad atskleidAi?? politinA? sAi??mokslAi?? Vilniuje, buvo apdovanotas Ai??v. Onos ordinu ir vienkartine 50 rubliA? iA?moka.45

KodAi??l Abdonas Korzonas pasitikAi??jo A?iuo A?mogumi, sunku suprasti. Noras pervilioti sukilAi??liA? pusAi??n pulko muzikantAi??, o su juo ir visAi?? pulkAi??, atrodo naivokas ir pernelyg drAi??sus. SuomiA? leibgvardijos pulkas buvo atsiA?stas A? VilniA? vasario pradA?ioje ir tarnavo Lietuvoje iki birA?elio vidurio. Per tAi?? laikAi?? gvardieA?iai ne tik kovojo su sukilAi??liais, bet ir vykdAi?? jiems mirties nuosprendA?ius.46 Pulko istorikai didA?iuodamiesi raA?o, kad gvardieA?iams atvykus A? VilniA?, visiA?kai pasikeitAi?? rusA? padAi??tis mieste: ai??zAnksA?iau rusai bijodavo vaikA?A?ioti gatvAi??mis, o dabar drAi??siai iA?kAi??lAi?? galvas.ai???47 Kovo 9ai??i??10 d. A?io pulko bAi??riai susikovAi?? su Vilniaus sukilAi??liais prie MitkiA?kiA?, balandA?io mAi??nesA? persekiojo Zigmanto Sierakausko rinktinAi??. BAi??tent jie suAi??mAi?? SierakauskAi?? ir BoleslovAi?? KolyA?kAi??.

Abdono Korzono bute ir ateljAi?? tuoj pat buvo atlikta krata. Nors suimtasis tvirtino, kad ginklA? neturi, taA?iau ateljAi?? uA? audeklo, naudojamo nuotraukA? fonui, buvo rasti 7 A?autuvai, apsiaustas (ai??zA?emarkaai???), o jame ai??i?? iki 500 pistonA?.

A?inia apie kratAi?? ir Abdono Korzono suAi??mimAi?? pasklido greitai. Jo brolis Brunonas buvo A?spAi??tas, kad jam pavojinga grA?A?ti namo, kur jau atlikta krata. Nors policija nieko A?tartino nerado, bet vis tiek liepAi?? prisistatyti A? tardymo komisijAi??. Brunonas pasitraukAi?? A? miA?kAi??, dalyvavo keliuose sukilAi??liA? susirAi??mimuose su kariuomene, buvo suA?eistas, ilgai gydAi??si, po to bandAi?? sprukti A? uA?sienA?, kur ketino apsistoti pas dAi??dAi??. 1863 m. gruodA?io mAi??n. buvo sulaikytas prie LazdijA?, grAi??A?intas A? VilniA? ir nuteistas, nors kaltAi??s neprisipaA?ino.48 IA?tremtas 15 metA? A? kasyklas.

Sulaikytas ir tardomas Abdonas Korzonas per akistatAi?? su Koteckiu neneigAi??, kad A?iam neva pareiA?kus norAi?? eiti A? miA?kAi??, paA?adAi??jo parAi??pinti pasAi?? ir vietAi?? gerame bAi??ryje, nuvedAi?? A? bernardinA? vienuolynAi?? pas kunigAi?? SavickA? arba NovickA?. KeliAi?? A? celAi?? jam esAi?? parodAi?? kaA?koks pas jA? lankAi??sis ponas, kurio pavardAi??s jis nepamena. CelAi??je, be A?io pono, rado du jam neA?inomus asmenis. Kunigui parodAi?? Malinowskio jam duotAi?? popieriA?, perpjautAi?? zigzagu, esAi?? viena jo pusAi?? turAi??jo bAi??ti pas kunigAi??, o Malinowskis, persirengAi??s husaro uniforma, turAi??jo nuveA?ti KoteckA? ir du civilius A? sukilAi??liA? bAi??rA?.

Ai??Per pirmAi??jAi?? akistatAi?? su jA? iA?davusiu Koteckiu Korzonas neigAi?? viskAi??, kAi?? tik buvo galima paneigti. AiA?kino, kad pas jA? rastus ginklus ir pistonus priAi??mAi??s saugoti iA? savo buvusio mokinio Malinowskio, dalyvavusio mAi??A?yje prie MitkiA?kiA?, taigi vienintelis jo minimas asmuo jau buvo A?uvAi??s, o baA?nyA?ioje sutiktA? A?moniA? sakAi?? nepaA?inojAi??s, net kunigo pavardAi??s neA?sidAi??mAi??jAi??s.

Abdonas puikiai suprato, kad uA? ginklA? laikymAi?? ir verbavimAi?? A? sukilAi??lius bus priskirtas pirmajai ai??i?? sunkiausiA? nusikaltAi??liA? kategorijai ir jam gresia mirties bausmAi??. Laikomas areA?tinAi??je suA?inojo, kad jo brolis nesuimtas, sAi??kmingai iA?vyko iA? Vilniaus ir arba A?stojo A? sukilAi??liA? bAi??rA?, arba pereis per sienAi?? ir iA?vaA?iuos A? PrancAi??zijAi?? pas dAi??dAi??.

Tada, matyt, ir nusprendAi?? prisipaA?inti, nedarydamas, kaip jis manAi??, niekam didelAi??s A?alos, o savo kaltAi?? sumaA?indamas. Korzonas pasipraA?Ai?? A? tardymo komisijAi?? ir apklausiamas raA?tu paliudijo, kad A?mogus, kurA? nurodAi?? Koteckis, tikrai yra jo brolis, kad kunigo celAi??je be jo, brolio Brunono, Koteckio ir priesaikAi?? davusio amatininko buvo dar vienas vidutinio Ai??gio A?viesiaplaukis vyras, kad sukilAi??liA? komitetas, kaip jam sakAi??, yra VarA?uvoje, kad laikraA?tis Sztandar WolnoAi??ci spausdinamas Sankt Peterburge ir kad iA? maiA?tininkA? jis paA?A?stAi??s tik savo brolA?, MalinowskA? ir AndriolA?.

Atsirado naujos pavardAi??s, bet A?iA? A?moniA? irgi nebuvo Vilniuje. Tardymo komisija nurodAi?? areA?tuoti BrunonAi?? KorzonAi??, fotografo mokinA? MalinowskA? ir AndriolA?.49

Mirties bausmAi??s, A?vykdytos Vilniaus karinAi??s apygardos armijos vado patvirtintais nuosprendA?iais, turAi??jo sukrAi??sti suimtAi??jA?. GeguA?Ai??s 22 d. ir geguA?Ai??s 24 d. buvo suA?audyti kunigai Stanislovas IA?ora ir Raimundas Ziemackis, septyniolikmetis mokinys Albertas LiaskoviA?ius, o geguA?Ai??s 28 d. buvo pakartas Boleslavas KolyA?ka.50

Abdonas Korzonas, kankinamas neA?inios, blaA?kAi??si tarp pareigos ir iA?davystAi??s. Ir neatlaikAi??. Dar kartAi?? pasipraA?Ai?? apklausiamas ir iA?davAi?? visus. Apkaltino savo brolA?, neva A?is A?traukAi??s jA? A? nusikaltimAi??, dAi??l kurio gailisi, iA?vardijo kitus jam A?inomus sukilAi??lius. PaminAi??jo Stanislovo Nikoliajaus, Nikolajaus Legeckio, Konstantino Sobolevskio, studento BiA?inskio, Eduardo PoA?erskio, Lauros Odynec, Teodoros MonA?unskos (NarbutaitAi??s), Petro StenkeviA?iaus, Andriaus Ordos, Ai??kulteckio, Bazanovo, Ignoto Ai??iA?kovskio, Sofijos Nikoliaj, Kazimiero PackeviA?iaus ir Kazimiero Ai??aleviA?iaus pavardes…

Apie Korzono areA?tAi?? savo atsiminimuose raA?Ai??s JokAi??bas GeiA?toras nurodo, kad dAi??l jo parodymA? geguA?Ai??s 31-osios naktA? buvo areA?tuoti miesto virA?ininkas Aleksandras Oskierka, Antanas Jelenskis ir keletas kitA? sukilAi??liA?.51

Po iA?davystAi??s Korzonas nebeatlaikAi?? dvasinAi??s A?tampos ai??i?? jam pasimaiA?Ai?? protas. TAi?? konstatavo ir tardymo komisijos nariai, ir Ai??v. JokAi??bo ligoninAi??s karinio skyriaus gydytojas. Generalgubernatorius Muravjovas norAi??jo pasinaudoti suimtojo padAi??timi ir liepAi?? tardytojams, kad paA?adAi??tA? Korzonui pasimatymAi?? su jo kAi??dikA? kAi?? tik pagimdA?iusia A?mona, aiA?ku, jei A?is pasakys dar kAi?? nors daugiau. Abdonas Korzonas iA?vardijo dar kelias pavardes, nurodAi??, kad keletas ginklA? paslAi??pta jo bute. Ai??ie kaltinimai ir prisipaA?inimai neturAi??jo pagrindo ir tardymo komisija padarAi?? iA?vadAi??: ai??zParodymai, duoti praradus protAi??, nepagrA?sti, taA?iau ankstesni yra teisingi.ai???52

Ai??GeiA?toras, pats bAi??damas ne be nuodAi??mAi??s, apkaltino KorzonAi?? iA?davyste, nors kitA? sukilAi??liA? iA?davystAi??s buvo gerokai sunkesnAi??s. Antanas Jelenskis ir jam artimi A?monAi??s ai??i?? Sierakausko A?mona Apolonija DalevskytAi??, dr. Benedyktas Dybowskis manAi??, kad Abdono liudijimai nelabai apsunkino kitA? sukilAi??liA? padAi??tA?.53

Apolonija SierakauskienAi?? prisimena, kad kai birA?elio pabaigoje buvo sulaikytas Pranas Dalevskis, per du jo kalinimo metus neatsirado nAi?? vieno, kas liudytA? prieA? jA?: ai??zNetgi fotografas K., iA?davAi??s OskierkAi??, JelenskA? ir kitus, kai apsirgo A?iltine Kungure, kur seserys DalevskytAi??s slaugydamos ligonius A?iltinAi??s ligoninAi??je prisiartino prie jo, suA?uko: ai??zPanelAi??s DalevskytAi??s! Esu niekA?as, iA?daviau OskierkAi??, JelenskA?, bet, Dieve, Tu matai, kad tai ne aA? iA?daviau PranAi??.ai???54

Tardymo komisija 1863 m. birA?elio 18 d. perdavAi?? bylAi?? Vilniaus generalgubernatoriui su tokiu paaiA?kinimu: ai??zDAi??l fotografo bajoro Abdono Korzono, tai bylos aplinkybAi??mis ir savo prisipaA?inimu kaltinamas tuo, kad suklaidintas apsimesto Koteckio noro stoti A? gaujAi??, davAi?? jam A?iuo reikalu nurodymus, A?adAi??jo suteikti priemoniA? A?io noro A?gyvendinimui, nuvedAi?? jA? pas diakonAi?? NovickA? duoti priesaikos, skaitAi?? draudA?iamus revoliucinius laikraA?A?ius ir A?inodamas apie savo brolio ir mokinio Malinovskio dalyvavimAi?? maiA?te, priAi??mAi?? iA? pastarojo saugoti 7 A?autuvus. Nors uA? A?iuos nusikaltimus Abdonas Korzonas turAi??tA? bAi??ti priskirtas ai??z1ai??? nusikaltAi??liA? kategorijai, bet atsiA?velgiant A? tai, kad jis nuo pat pradA?ios nuoA?irdA?iai prisipaA?ino dAi??l visA? jam krintanA?iA? kaltinimA?, niekaip nemAi??gino maA?inti savo kaltAi??s ir kad apgailestaudamas dAi??l savo nusikaltimo jis liudijo kitose bylose ir po to jam pasimaiA?Ai?? protas, komisija mano jo likimAi?? atiduoti JAi??sA? DidenybAi??s gailestingumui.ai???55

Vilniaus generalgubernatorius bausmAi?? suA?velnino, atsiA?velgdamas A? prisipaA?inimAi??, nuoA?irdA? gailAi??jimAi??si ir sveikatos bAi??klAi??. Abdonas iA?vengAi?? mirties bausmAi??s ir buvo iA?tremtas A? Jenisiejaus gubernijos Krasnojarsko kraA?tAi??, pagal tuometinA? administracinA? suskirstymAi?? ai??i?? A? Kano apskrities Suchobuzimo valsA?iaus Atamanovo kaimAi??.

Vilniuje likusiai 27 metA? A?monai Vandai teko vienai auginti vaikus. Galima suprasti, kodAi??l ji nenorAi??jo gyventi su iA? proto iA?sikrausA?iusiu iA?daviku, neturinA?iu jokiA? pajamA? ir besikankinanA?iu Jenisiejaus kraA?te. Korzono ateljAi??, buvusiAi?? AdamoviA?iaus name DidA?iojoje g., iA?sinuomojo BA?ozovskis ir Okolovas, o KorzonienAi?? persikAi??lAi?? gyventi A? namAi??, kuriame anksA?iau buvo BonoldA?io ateljAi??. Atrodo, Korzonienei pavyko A?rodyti, kad vyro turAi??ta fotoA?ranga pirkta uA? jos pinigus ir atgauti turtAi??. Tame paA?iame name butAi?? iA?sinuomojo A?eimos draugas, Korzono sAi??naus krikA?to tAi??vas, inA?inierius ir architektas, kolegijos asesorius Ivanas Levickis. 1864 m. kovo 23 d., pateikAi??s 150 rubliA? uA?statAi??, jis papraA?Ai?? leidimo atidaryti fotoateljAi??. Leidimas buvo duotas ir 1864 m. geguA?Ai??s mAi??n. BonoldA?io A?rengtose patalpose su Korzono A?ranga atsidarAi?? ateljAi?? ai??zLevickio fotografijaai???, veikusi iki 1867 m.56

Paskutiniame A?inomame savo laiA?ke Abdonas Korzonas raA?Ai??: ai??z…Noriu su savimi turAi??ti A?monAi?? ir vaikus, kurie pasiliko Vilniuje.ai???

TaA?iau A?monos planai buvo kitokie. Jau 1864 m. pabaigoje, tikriausiai planuodama iA?tekAi??ti uA? Levickio, ji kreipAi??si A? Jenisiejaus gubernijos valdA?iAi??, klausdama, ar jos vyras gyvas. AtsakymAi??, kad Abdonas, iA?tremtas A? Jenisiejaus kraA?to Krasnojarsko apskrities Suchobuzimo valsA?iA?, yra gyvas, gubernijos Bendroji valdyba parengAi?? 1865 m. sausio 8 d., o Vandai jis buvo perduotas 1865 m. geguA?Ai??s 6 d.

1866 m. kovo mAi??nesA? Vilniaus evangelikA? baA?nyA?ios metrikA? knygoje atsirado A?raA?as apie Jono Levickio ir Vandos KorzonienAi??s santuokAi??. Jiedu susilaukAi?? trijA? dukrA?: Marijos (g. 1866-12-13), Henrietos (g. 1867-10-16) ir Elenos (g. 1872-08-31). TaA?iau tai nereiA?kia, kad Abdonas Korzonas mirAi?? apie 1866-uosius, kaip mano Margarita MatulytAi??.57

Korzono iA?davystAi?? ir pakrikAi??s protas tikriausiai paskatino VandAi?? iA?siskirti su vyru ir ji iA?tekAi??jo dar kartAi??. TokA? spAi??jimAi?? savaip patvirtina faktas, kad santuoka buvo sudaryta kitos konfesijos ai??i?? evangelikA? ai??i?? baA?nyA?ioje.

PraAi??jus keleriems metams po sukilimo, caras paskelbAi?? keletAi?? amnestijA?, palengvinusiA? tremtiniA? gyvenimo sAi??lygas. Krasnojarsko A?emAi??s teismo 1866 m. geguA?Ai??s 18 d. sprendimu Abdonas Korzonas buvo perduotas aukso pramonininko Lopatino globai ir paliktas ankstesnAi??je tremties vietoje Atamanovo kaime,58 vienoje iA? seniausiA? kraA?to gyvenvieA?iA?, kuriAi?? dar 1650 m. ant Jenisiejaus kranto A?kAi??rAi?? atamanai Tiumencevai.59

PaskutinAi?? A?iniAi?? apie AbdonAi?? KorzonAi?? pavyko uA?tikti 1869 m. dokumentuose. Sibiro tremties tyrinAi??tojai60 paskelbAi?? archyvuose esantA? dokumentAi??,61 kuriame minimos Abdono ir Brunono KorzonA? pavardAi??s. IA?tremtA?jA? sAi??raA?o sudarymo metu Abdonui Korzonui buvo 45-eri.

Tikriausiai Abdonas liko gyventi Atamanovo kaime, dirbo aukso kasyklose, bet taip ir nesulaukAi?? atvaA?iuojant A?monos ir vaikA?, gal net nesuA?inojo, kad juos augina patAi??vis. Tikriausiai A?ia fotografas ir uA?geso, vieniA?as, mylintis, bet dAi??l savo silpnumo visA? atstumtas ir pamirA?tas. Abdono Korzono tolesnis likimas neA?inomas, neA?inoma ir jo kapo vieta.

O Brunonas iA? tremties sugrA?A?o A? VilniA?. MirAi?? 1890 m. bAi??damas 60 metA? amA?iaus, palaidotas Ai??v. Petro ir Povilo baA?nyA?ios parapijos kapinAi??se greta seserA? Olimpijos ir Paulinos. Ai??alia bendro apleisto kapo yra treA?io brolio ai??i?? Vladislovo Benedikto Korzono ai??i?? sAi??naus Vitoldo (1866ai??i??1893) antkapis.

Ai??1Ai??Ai??Ai?? Dainius JuneviA?ius, Kas ir kodAi??l liko uA? kadro XIX a. nuotraukose, KultAi??ros barai, 2010, nr. 7/8, p. 88.

2Ai??Ai??Ai?? http://lt.wikipedia.org/wiki/Abdonas_Korzonas , A?r. 2012-01-03.

3Ai??Ai??Ai?? Margarita MatulytAi??, Fotografuoti draudA?iama. Vilniaus fotografA? likimai 1863-iA?jA? sukilimo metu / KultAi??rologija, 2002, t. 9, p. 173ai??i??188.

4Ai??Ai??Ai?? Daug medA?iagos apie A?iAi?? giminAi?? paskelbta internete: http://members.iimetro.com.au/~elgovor@iimetro.com.au/genealogy/Korzun.htm. A?iAi??rAi??ta 2011-09-30.

5Ai??Ai??Ai?? ?i???i???i???? ??????N????????? ??????Ni??N???N????????? N????i??Ni???i??????N? ?? ??????Ni??N???N??????? ??Ni??????N?Ni?????i?????i???????? Ni???????i?? ?s??Ni???i??N???????, Minsko apskrities valstybinis archyvas (toliau ai??i?? MAVA), f. 319, ap. 1, b. 1475. Labai dAi??koju buvusiam Lietuvos archyvA? departamento generaliniam direktoriui Vidui GrigoraiA?iui, operatyviai parAi??pinusiam skaitmeninAi?? A?ios bylos kopijAi??.

6Ai??Ai??Ai?? Ai??iame straipsnyje nuosekliai vartojamos tuo metu Lietuvoje galiojusio kalendoriaus datos.

7Ai??Ai??Ai?? MAVA, f. 319, ap 1 b. 1475.

8Ai??Ai??Ai?? Ten pat, l. 318.

9Ai??Ai??Ai?? Ten pat, l. 57.

10Ai?? LVIA BatakiA? dekanato GaurAi??s,Ai??PaA?altuonio, Vytogalos baA?nyA?iA? metrikA? knygos f. 669 b. 7.

11Ai?? F. 378 1860 PS, b. 23, l. 2.

12Ai?? MAVA, f. 319, ap. 1, b. 1475, l. 318.

13Ai?? Ten pat, l. 318 v.

14Ai??Ai?? PlaA?iau: http://members.iimetro.com.au/~elgovor@iimetro.com.au/genealogy/Korzun.htm. A?iAi??rAi??ta 2011-09-30.

15Ai?? Gosudarstvennyj archiv Krasnojarskogo kraja, f. 595, ap. 63, b. 17, l. 3. RankraA?A?io kopija saugoma Margaritos MatulytAi??s asmeniniame archyve.

16Ai?? Robert Bielecki, SAi??ownik biograficzny oficerA?w powstania listopadowego, Tom II E-K, Warszawa, Wydawnictwo Neriton, 1996.

17Ai?? LVIA, F. 567, ap. 2, b. 3975. l. 336, 337.

18Ai?? A. Jelski. Kopatkiewicze, SAi??ownik geograficzny KrA?lestwa Polskiego i innych krajA?w sAi??owiaAi??skich. Warszawa,1888, t. 9 , p. 374.

19Ai?? LVIA, f. 438, ap. 1, b. 434, l. 10 v, 11.

20Ai?? LVIA, f. 567, ap. 2, b. 5201, l. 101, 402, b. 6007, l. 633 v.

21Ai?? LVIA, f. 567, ap. 2, b. 5043, l. 118.

22Ai?? LVIA, f. 567, ap. 2, b. 5386, l. 291.

23Ai?? LVIA, f. 567, ap. 2, b. 5580, l. 256.

24Ai?? LVIA, f. 567, ap. 2, b. 5924, l. 245.

25Ai?? Autoriaus elektroninis paA?tas d.junevicius@zebra.lt.

26Ai?? LVIA, f. 378 1858 BS, b. 1310, l. 15

27Ai?? (x), PrzeglAi??d miejscowy, in Kurier WileAi??ski, 1860 m. rugsAi??jo 16 d., nr. 73, p. 780.

28Ai?? Taip tvirtina E. A?opaciAi??ski, Pierwsi fotografowie wileAi??scy, Gazeta Codzienna, nr. 79, 1940 m. balandA?io 10, p. 4, nr. 83, tiesa, nenurodydamas A?altinio.

29Ai?? Dodatek do gazety Kurier WileAi??ski, 1862 m. balandA?io 20 d., nr. 31.

30Ai?? Tygodnik Ilustrowany, 1861 m. gruodA?io 21 d., nr. 117, l. 240.

31Ai?? IA?samiai apie A. G. BonoldA? ir jo ateljAi?? raA?o Margarita MatulytAi??, op. cit., l. 175ai??i??180, A?domios informacijos taip pat pateikia E. A?opaciAi??ski, Pierwsi fotografowie wileAi??scy, Gazeta Codzienna, 1940 m. balandA?io 10, Nr. 79, p. 4.

32Ai?? LVIA, F. 1248, ap. 2, b. 468, t. I, l. 42.

33Ai?? Ten pat, l. 43.

34Ai?? LVIA, f. 380, ap. 20, b. 467, l. 222, 223.

35Ai?? Ten pat, l. 233.

36Ai?? Stefan Kieniewicz, MaAi??achowski WAi??adysAi??aw (1827?ai??i??1900). In: Polski sAi??ownik biograficzny, t. XIX, Warszawa, 1974, s. 424ai??i??425.

37Ai??Ai?? LVIA, f. 1248, ap. 2, b. 599, l. 10.

38Ai?? ??Ni??Ni????????Ni???i?? ???i??Ni???i??Ni?????i???i??Ni?? ??N?Ni???i????N??i????N????????? ??N??i???i??N?, ??Ni??????N?N?Ni?????i??N?N? ?? ?????i??N?N???????N? ????N?N?Ni???i??????NZ 1863ai??i??1864 ??.??. ?? ??Ni???i?????i???i???i??Ni?? ???i?????i??Ni????-?i???i?????i???????????? ??Ni???i??N?, ?i??. 1, ?Y?i??Ni???i??????N????i?? ???? ?????i????Ni????Ni???i??N??????? ???i???i???i???? ??Ni???i???i?????i????N????????? N???Ni???i?????i???i??????N? N? 1 N??????i??Ni??N? 1862 ???? ???i???? 1863 ??. / N???N?Ni??. ??.??. ?????i??????????????. l. 112.

39Ai??Ai?? LVIA, f. 438 ap. 1, b. 210, l. 7 v.

40Ai?? ??Ni??Ni????????Ni???i?? ???i??Ni???i??Ni?????i???i??Ni?? ??N?Ni???i????N??i????N????????? ??N??i???i??N?… , l. 88ai??i??89

41Ai?? Ten pat, l. 173.

42Ai?? Ten pat, l. 167ai??i??168.

43Ai?? Ona MaksimaitienAi??, Lietuvos sukilAi??liA? kovos 1863ai??i??1864, V., 1969, p. 97ai??i??104.

44Ai??Ai?? LVIA, f. 438 ap. 1, b. 210, l. 2ai??i??10.

45Ai?? ??N?Ni????Ni????N? ?i???i?????i???????i??Ni???????? ?i???????i??N?????N????????? ?????i?????i?? 1806 1906 ??.??. ????N?Ni???i???????i?? ?i???i?????i???????i??Ni???????? ?i???????i??N?????N????????? ?????i?????i?? ???i??????Ni???i???? ??. ?i??N??i???i??????Ni??, ?i??. III, 1856ai??i??881 ??.??. ?? ?Y?i??Ni???i??Ni???i??N?Ni????, 1906, p. 90.

46Ai?? Ten pat, p. 42, 106, 107.

47Ai?? Ten pat, p. 44ai??i??46.

48Ai?? LVIA, f. 1248, ap. 2, b. 599, l. 10ai??i??52.

49Ai?? LVIA, f. 438 ap. 1, b. 210, l. 2ai??i??3.

50Ai?? Rok 1863. Wyroki Ai??mierci. / WileAi??skie A?rA?dAi??a archiwalne. Wydane pod redakcjAi?? WacAi??awa Studnickiego.

51Ai?? JakA?b Gieysztor, PamiAi??tniki z lat 1857ai??i??1865, Wilno, 1913, t II, p. 38, 40, 141.

52Ai?? LVIA, f. 438 ap. 1, b. 210, l., L. 14.

53Ai?? LVIA, f. 1135, ap. 8, b. 37, l. 6. Taip pat A?r. B. Dybowski. Ocena pamiAi??tnikA?w Jakuba Gieysztora, Kwartalnik Historyczny, R. XXXIII, 1919, s. 25.

54Ai?? LVIA, f. 1135, ap. 8, b. 37, l. 106 v.

55Ai?? LVIA, f. 438 ap. 1, b. 210, l. 5.

56Ai?? Margarita MatulytAi??, op. cit., p. 183ai??i??184.

57Ai?? Ten pat, l. 183.

58Ai?? Krasnojarsko kraA?to valstybAi??s archyvo 2003 m. kovo 14 d. paA?yma nr. 171. DAi??koju Margaritai Matulytei, kad suteikAi?? galimybAi?? pasinaudoti A?ia informacija.

59Ai?? http://www.krasnet.ru/~suhobuzimo/history.htm. A?iAi??rAi??ta 2011-10-11.

60Ai?? ?i??. ?i??. ?i?????i???????i????, ??.??.?i??NZNi???????i??Ni??N????i??N?, ??. ??.????????????????. ??N?Ni???i??N???Ni???i?? ?????i??N????? ?? ?????i????Ni????: XVII, XIX ????. ??N?N??i???i?????????i??????N? ?? ???i??Ni???i??Ni?????i???i??Ni??. ?zNi????. Ni???i?????i????Ni????Ni?? ai??i?? ??.??N?Ni??. ???i??N??? ?i??.Ai???i??.?i?????i???????i????, ????????N????i????Ni??N???: ?s?????i????Ni???i??, 2007, N?. 230.

61Ai?? ???i??Ni???i??????Ni?? ???i??Ni???i??N??i???i???i????Ni???i???? ?????i??N???????. 1869 ??. ?i????N?N????i??Ni??N?Ni?????i??????Ni???? ?i??Ni??Ni?????? ??Ni????N?Ni??N??????? ???i???i???i??N?Ni????. ?i???i???i?????????i?? N???Ni???i?????i???i???????i?? ?i????N?Ni????Ni???????? ?????i????Ni????. ?z?i?? ai??i?? 959. ?i??. 24, ????. 12, ??. 662.