Fotografija kaip meditacija

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Fotografija
AUTORIUS:Ai??Gediminas KajAi??nas

DATA: 2013-02

FotografijaAi??kaip meditacija

Gediminas KajAi??nas

Vis tobulAi??janA?iA? naujA?jA? technologijA? pasaulyje nenumaldomais kiekiais gausAi??ja ir tikrovAi??s atvaizdA?. Ai??iandien iA?ties be galo paprasta fotografuoti, taA?iau iA?siskirti, atrasti savo unikalA? regAi??jimAi?? ir juo pakerAi??ti vaizdA? gausos iA?lepintAi?? A?iAi??rovAi?? yra didelis iA?A?Ai??kis ir talentas.

Mindaugas GabrAi??nas (g. 1977) savo kAi??rybinA? keliAi?? su fotoaparatu rankose pradAi??jo vos prieA? keletAi?? metA?, taA?iau jau surengAi?? dvi personalines parodas, o darbai publikuoti ne tik Lietuvos, bet ir kitA? A?aliA? leidiniuose, skirtuose fotografijos menui. Jo nuotraukose uA?fiksuoti vaizdai traukia A?vilgsnA? stabtelAi??ti ir A?siA?iAi??rAi??ti A? A?iAi?? visiA?kai nerealiAi?? tikrovAi??, lyg iA? kito pasaulio ar sapno. Neatsitiktinai fotografas prisipaA?A?sta mAi??gstAi??s apleistas erdves, dykvietes, ypaA? tas ai??zA?krautasai???, kuriose kadaise virAi?? gyvenimasai??i?? Gal dAi??l to praAi??jusio laiko ir A?mogus jo fotografijose A?mAi??kA?teli tik kaip siluetas, A?enklas, jog A?ia kaA?kieno bAi??ta, gyventa, kvAi??puotaai??i??

ai??zMan A?domios emocijos ir nuotaikos, kurios egzistuoja tAi??kstanA?ius metA? ir iA? principo nesikeiA?iaai??i??ai???Ai??ai??i?? prisipaA?A?sta M. GabrAi??nas, A?iuo metu gyvenantis ir kuriantis Niujorke.

PrieA? daugiau nei deA?imtA? metA? kasdien prasilenkdavome tame paA?iame universitete, kur pats studijavai istorijAi??. Paskui net Ai??mAi??me drauge muzikuotiAi??ai??i?? mAi??sA? grupAi??je, neturAi??jusioje net pavadinimo, muA?ei bAi??gnus. BaigAi?? studijas iA?sivaikA?A?iojome kas sauai??i?? KartAi?? vienoje fotografijA? knygoje pamaA?iau keturias tavo nuotraukas, kurios tiesiog pritrenkAi?? netikAi??tumu. Papasakok, kaip nutiko, kad Ai??meisi fotografuoti.

KalbAi?? pradedame kaip tikri statistiniaiAi??pensininkaiAi??ai??i?? apie senus gerus laikusai??i?? (juokiasi). Bet juk visi turime teisAi?? A? smagius prisiminimus, todAi??l neslAi??psiuAi??ai??i?? studijA? metus visuomet prisimenu A?viesiaiAi??ai??i?? tai buvo teisingi metaiai??i??

NeA?tikAi??tina, bet mAi??sA? ai??zgrupAi??ai??? prisimenu nuolat. GalbAi??t nebuvome labai kAi??rybingi, bet ai??zvarAi??meai??? nuoA?irdA?iaiAi??ai??i?? tiek tavo kAi??rybos dainas, tiek Nirvanos ai??zkoveriusai???. NepatikAi??siAi??ai??i?? A?iuo metu Niujorke kaip tik ieA?kau bAi??gnA? komplektoAi??ai??i?? elektroninioAi??ai??i?? iA? pagarbos kaimynamsai??i?? (juokiasi)

Bet kuriuo atveju, poreikis kaA?kaip reikA?tisAi??buvo nuolat. Toks, sakyA?iau, daA?nai beviltiA?kas poreikisai??i?? Apie savo ai??zstudijasai??? muzikos mokyklos fortepijono klasAi??jeAi??gal nepasakosiu, nes jeigu visa tai perskaitys mamaAi??ai??i?? negyvai uA?juoks. Bet mokykloje bandA?iau pieA?ti. Tiesa, apsiribodavau tik tuo metu mAi??gstamo Salvadoro Dali tematika, bet tikrai jusdavau A?kvAi??pimAi?? net aklai kopijuodamas. 12 klasAi??je buvo atsiradAi??s ryA?tas ateitA? sieti su vizualiaisiaisAi??menais. Pamenu, kaip dviese su klasAi??s draugu po pamokA? eidavome pas dailAi??s mokytojAi??Ai??mokytis pieA?imo. Ten supratau paprastAi?? tiesAi??Ai??ai??i?? pieA?ti aA? nemoku, o ir akademinis pieA?imas tAi??kart manAi??pasirodAi?? pernelyg nuobodus.

PirmAi??jA? fotoaparatAi?? Zenit ET tAi??vai nupirko darAi??ankstyvoje vaikystAi??je, bet tAi??kartAi??didesnio susidomAi??jimo fotografija man jis nesuA?adino.Ai??Universitete kelis kartus jA? buvau paAi??mAi??s A? rankas, bet nugalAi??jo bAi??gnaiai??i??

Fotografija atsirado praAi??jus geram deA?imtmeA?iui po studijA?. Gyvenimas ir darbas Madride A?traukAi?? A? spalvingAi?? kultAi??rinA? gyvenimAi??.Ai??DaugybAi?? galerijA?, parodA?, koncertA?,Ai??projektA?ai??i?? Lankydavausi parodose, pirkdavau albumus bei A?urnalus, prasidAi??jo savarankiA?kas domAi??jimasis A?iuolaikiniu menu. Tuomet nusprendA?iau vAi??l pabandyti fotografuoti ir A?sigijauAi??savo pirmAi??jA? skaitmeninA? ai??zNikonAi??ai???.

NuoA?irdA?iaiAi??stengiausi A?sigilinti A? fotoaparato instrukcijAi??, bet suvokimas atAi??jo A?aidA?iant, o ne skaitant. AA? niekada nejauA?iau didesniA? simpatijA? technikai ir panaA?u, kad tas jausmas nebuvo vienpusisAi??ai??i?? kaip dabar prisimenu paA?iAi?? pradA?iAi??, kaiAi??dA?iugiai spustelAi??davau ai??zyesai??? iA?vydAi??s klausimAi?? ai??zdelete all?ai???.

Tai buvo, regis, 2007-ieji. Tada aA? gerokai A?klimpauai??i?? (juokiasi).

Sakai A?sitraukei A? spalvingAi?? kultAi??rinA? gyvenimAi?? su gausybe parodA?, galerijA?, projektA?. TaA?iau viena yra bAi??ti meno vartotoju ir kas kitaAi??ai??i?? kAi??rAi??ju. Kas A?ia suveikiaAi??ai??i?? mintis, kad ir pats taip gali? Noras tiesiog kaA?ko imtis taip A?prasminant savo buvimAi??? O gal viskas nesAi??moningai, iA? kaA?in kokiA? vidiniA? ieA?kojimA??

Man atrodo, kad kAi??rAi??jas visada yra meno vartotojas, taA?iau pastarasis nebAi??tinai yra kAi??rAi??jas. ReA?isierius, kompozitorius, dailininkas ar fotografasAi??ai??i?? visi jie, kurdami menAi??, neiA?vengiamai ai??zvartojoai??? arba ai??zvartojaai???. Tokiu bAi??du atsirado suvokimas, A?inios, susiformavo poA?iAi??ris, kryptis. ai??zSuvartotasai??? menas leido jiems patiems atsiskleisti kaip menininkams.

Mane visuomet domino kitA? kAi??ryba. NeA?inia, kaip bAi??tA? buvAi??, jei nebAi??tA? tekAi?? pakeisti gyvenamosios vietos, galbAi??t noras ai??zkaA?kAi?? pasakytiai??? bAi??tA? kilAi??s ir gyvenimui tekant A?prasta vaga. TaA?iau Ispanijoje gauta tiek tradicinio, tiek A?iuolaikinio meno dozAi?? buvo pernelyg didelAi??. Kilo nenumaldomas noras kAi?? nors pasakyti. PradA?iojeAi??ai??i?? sau.

Kaip minAi??jau, Madridas smarkiai praplAi??tAi?? akiratA?. Kalbant apie fotografijAi??, iA? pradA?iA?, be abejo,Ai??viskas atrodAi?? puiku, nauja, neatrasta. KokybAi?? buvo nekvestionuojama: jeigu tai rodoma A?ia, vadinasi, tai iA? principo yra gerai. VAi??liau po truputA? atsirado tam tikri kriterijai ir kartu noras pabandyti paA?iam. Tada ir buvo padaryta esminAi?? ai??zklaidaai???, nes A?sigijAi??s fotoaparatAi?? ilgainiui supratau, kad A?sigijau galvos skausmAi??, didA?iausiAi?? prieA?Ai?? ir kartuAi??ai??i?? sAi??jungininkAi??.

Su A?ia priemone nesiskiriu iki A?iol: pradA?ioje fiksavau tai, kAi?? matau, dabarAi??ai??i?? kAi?? jauA?iu.

Man rodos, tavo darbuose tas pasikeitimas labai akivaizdus. PradA?ioje fiksuota gan A?prasta kasdienybAi??Ai??ai??i?? portretai, detalAi??s, peizaA?ai, o naujausiuose darbuoseAi??ai??i?? kaA?koks kosmosas, visiA?ka poezijaai??i?? Papasakok apie A?A? virsmAi??Ai??ai??i?? nuo matau iki jauA?iu.

NeA?inau, A?ia turbAi??t natAi??ralAi??s etapai. Turiu nuotraukA?, kurios dabar man paA?iam atrodo juokingos, nors tuomet buvo graA?u. Kita vertus, iA? tavo paminAi??tA? detaliA? ar peizaA?A?Ai??ai??i?? tikrai yra tokiA?, kurie man mieli ir A?iandien.

Tas virsmas nuo ai??ztadaai??? A? ai??zdabarai??? nAi??ra aiA?kiai apibrAi??A?tasAi??ai??i?? nepakeiA?iau nei tikAi??jimo, nei lyties, tiesiogAi??ai??i?? natAi??ralus procesas. Juk ir knygas vaikystAi??je skaitome paprastesnes, ilgainiui pereidami prie sudAi??tingesniA? kAi??riniA?. AnksA?iau man pakako kokybiA?ko vaizdo, dabar kokybAi?? ne tiek svarbi, norisi minties, net jeigu ji aiA?ki tik man vienam. Dabar man patinka fotografijomis klaustiAi??ai??i?? atsakymus kiekvienas turi rasti pats.

Be to, pokyA?iai iA? dalies galbAi??t susijAi?? ir su techniniais ieA?kojimais. Fotografuojant vis daA?niau kildavo noras vAi??l pabandyti juostAi??, juk mano analoginAi??s fotografijos karjera baigAi??si neprasidAi??jusiAi??ai??i?? kadaise tAi??vA? dovanotas ai??zZenitasai??? dulkAi??jo lentynoje. Ai??sigijau keletAi?? vidutinio formato fotoaparatA? ir toliau komponavau kadrus savo mAi??gstamu 6×6 kvadratu, tik A?A?kart juostoje. VAi??liau prasidAi??jo juostA? ryA?kinimas, fotoaparatA? modifikavimasai??i??

ai??zDreamscapesai??? serija gimAi?? visiA?kai netikAi??tai. Fotografuojant juostiniu aparatu ir naudojant kiek ilgesnA? iA?laikymAi?? man norAi??josi kokybAi??s, o jos, deja, technika, kuriAi?? naudojau, uA?tikrinti negalAi??jo. Ai??sigijau senAi?? ai??zKiev 88ai??? tikAi??damasis, kad situacija pagerAi??s, bet mano naujasis pirkinys buvo su charakteriu ir kartais leisdavo sau bAi??ti kiauras kaip rAi??tis. Ilgainiui A?i savybAi?? tapo didA?iuliu privalumuAi??ai??i?? atsitiktiniai A?viesos ruoA?ai ypaA? pasiteisino fotografuojant seniai nebegaliojanA?ia sovietine ai??zSvemaai??? juosta. Nuo manAi??s faktiA?kai niekas nebepriklausAi??Ai??ai??i?? aA? spaudA?iau mygtukAi??, o fotoaparatas ir juosta ai??zpieA?Ai??ai???.

PrieA? leidA?iantis A? tavo kAi??rybinius nuotykius dar norAi??jau pasiteirauti: kaip apskritai tam ryA?tiesi? Prisimenu raA?ytojo Alessandro Baricco pasakojimAi?? apie NoveA?entAi??, visAi?? gyvenimAi?? plaukiojusA? vandenyne ir niekada neiA?lipusA? A? krantAi??. O kai sykA? vis dAi??lto apsisprendAi??, nulipAi??s tris laiptelius, apsigrAi??A?Ai?? irAi??ai??i?? atgal A? laivAi??, nes iA?sigando begalybAi??s: ai??zJAi??zau, bet ar tu matei kelius? MaA?iau jA? tAi??kstanA?ius, kaip jAi??s ten ir iA?sirenkat savAi??jA?, iA?sirenkat moterA?, namus, A?emAi??, kuri bAi??tA? jAi??sA?, peizaA?Ai??, kad A?iAi??rAi??tumAi??te A? jA?, ir bAi??dAi??, kaip numirti.ai??? Man rodos, A?ia galima brAi??A?ti analogAi?? su fotografijaAi??ai??i?? kur paA?velgsi, visur karaliauja vaizdai, fotografuoja visi, kas tik netingi, ir toje gausybAi??je vaizdA? yra begalAi?? puikiA? darbA?, genialiA? ir nepakartojamA?ai??i?? IA? kur tas ryA?tas apskritai imtis fotografijos, kai, rodos, viskas jau ir taip nufotografuota? Kaip toje vaizdA? gausybAi??je atrasti savo keliAi???

TurbAi??t noras fotografuoti ir kyla iA? to poA?iAi??rio, kad viskas jau nufotografuota. PradA?ioje stengiesi nufotografuoti kaip kitas, paskuiAi??ai??i?? kaip niekas kitasai??i??

Ko gero, rasti savo keliAi??Ai??ai??i?? kiekvieno norinA?io kurti problema ir iA?A?Ai??kis, ypaA? A?vertinant tai, kad visi esame susijAi??, blaA?komi tendencijA?, madA?, krypA?iA? ir dar ginkluoti panaA?iai ai??zbesisukanA?iaisai??? smegenA? pusrutuliais.

Ilgainiui supratau, kad apie tAi??Ai??savAi??jA? keliAi?? geriausia nesukti galvos, nes tuomet ryte nepakilsi iA? lovos, bijodamas pasirinkti ne tAi?? keliAi??. Man regis, tereikia daryti tai, kas tau patinka paA?iam, ir tas kelias turAi??tA? rastis savaime. Perfrazuojant NoveA?entAi??, suteikime galimybAi?? keliui pasirinkti paA?iam.

PrieA? tai minAi??jai rezultatAi??, kuris nuo tavAi??s paties maA?ai priklauso. A?ia svarbiau tampa atsitiktinumas, neA?inomybAi??ai??i?? FotografasAi??ai??i?? lyg koks tarpininkas tarp tikrovAi??s ir jos atspindA?io popieriuje?

Taip, tas atsitiktinumo veiksnys ypaA? aktualus kalbant apie mano paskutinAi?? serijAi?? ai??zDreamscapesai???. Ten, kaip minAi??jau, buvo naudojami netiksliai veikiantys fotoaparatai, pasenusios juostos. Pernelyg daug atsitiktinumAi?? sAi??lygojanA?iA? aplinkybiA?, kad fotografo indAi??lA? bAi??tA? galima pripaA?inti esminiu. Taip, A?inoma, tu privalai puikiai paA?inti savo A?noringai veikianA?ias kameras, A?inoti jA? kaprizus, taA?iau tai tikrai neapsaugo nuo siurprizA?, kartais ne itin maloniA?, kai iA?ryA?kinAi??s kelias pasenusias juostas pamatai, kad nieko nAi??ra.

Ai??alia visiA?kos ai??znekokybAi??sai??? kartais norisi ir precizijos, aiA?kumo. TodAi??l Niujorke A?sigijau patikimAi?? ai??zHasselbladAi??ai???, regis, klausantA? komandA?. Dirbant su juo, nuo manAi??s jau priklauso nemaA?ai, todAi??l nebAi??ra kam suversti kaltAi??s dAi??l nepasisekusiA? kadrA?. Kai tokia ai??zatsakomybAi??ai??? pradAi??s varginti, teks vAi??l grA?A?ti prie senienA?. Bet A?ia kalbant apie techninAi?? reikalo pusAi??.

Jei kalbAi??tume apie informacijAi??, kuriAi?? nori perduoti savo darbais kitiems, fotografas iA?ties atlieka tarpininko vaidmenA?. TurbAi??t fotografuodami tAi?? patA? objektAi?? su ta paA?ia technika mes vis tiek turAi??tume skirtingus rezultatus. IA? A?ia ir kyla visas fotografijos A?avesysAi??ai??i?? autoriA? matymo skirtumai. KaA?kur A?ia ir reikia ieA?koti to ai??zsavojo kelioai??? pradA?ios.

Tad viskas priklauso nuo paties fotografo A?vilgsnio, gebAi??jimo matyti ten, pro kur kiti tiesiog praeina, o tam bAi??tinas ne tik smalsumas, bet ir nuolatinis budrumas. Kita vertus, A?iuolaikinAi??je fotografijoje tinkamu objektu gali tapti ir pati banaliausia kasdienybAi??s detalAi?? ar A?vykis, kurie nieko bendra neturi su H. Cartier-Bressono A?kAi??nyta ai??zlemiamo momentoai??? teorija. Ar A?iandien dar A?manoma tikAi??ti ai??zlemiamu momentuai????

Diskutuoti apie ai??zlemiamAi?? momentAi??ai??? turbAi??t yra taip pat pavojinga, kaip ir apie visa kita fotografijoje ir mene apskritaiai??i?? (juokiasi). Ai??iuolaikinAi??je fotografijoje ai??zlemiamo momentoai??? sAi??voka yra labai subjektyviAi??ai??i?? kiekvienas spusteli fotoaparato mygtukAi?? tuo metu, kai jam tai atrodo tinkamiausia, ir turi 100 argumentA?, kodAi??l tai padarAi?? bAi??tent tada. Kiekvienas savaip supranta ai??zlemiamAi?? momentAi??ai???.

AA? A?ventai tikiu tiek emocijA?, tiek kompozicijos ai??zlemiamu momentuai???, mano manymu, tai yra fotografijos esmAi??. Tiesa, sunkiai galAi??A?iau pasakyti, kas tas ai??zlemiamas momentasai??? yra man. Fotografuodamas tiesiog jauti, kada yra gerai, o kadaAi??ai??i?? ne. Ir kuo kasdieniA?kesnAi??je aplinkoje fotografuoji, tuo tas momentas A?gyja didesnAi?? reikA?mAi??. Kasdienybe persmelktos H. Cartier-Bressono ar A. Sutkaus fotografijos akivaizdA?iai tai parodo.

Apskritai savame kieme fotografuoti kur kas sunkiau. KasdieniA?kus, A?vilgsnio nugludintus ir daug kartA? matytus vaizdus iA?vilkti iA? pilko kasdienybAi??s rAi??bo nelengva. Tad belieka laukti to ai??zlemiamo momentoai??? arba eiti A? kitAi?? kiemAi??.

Tuo ai??zkitu kiemuai??? tau tampa ne tik kiti miestai bei A?alys, bet ir tas pats ai??zsavas kiemasai???, kuriame iA?sitrina bet kokia riba tarp ai??zsavoai??? ir ai??zsvetimoai???, ir fotografijoje tai virsta tiesiog kita tikroveAi??ai??i?? neapA?iuopiama, neA?vardijama, lyg iA? sapno. Ar sAi??moningai ieA?kai tokiA? ai??znetikroviA?kA?ai??? peizaA?A?, ar jie patys tave susiranda?

Man patinka vietos, kurios nAi??ra labai populiarios tarp kitA? A?moniA?. MAi??gstu apleistas erdves, dykvietes, ypaA? tas ai??zA?krautasai???, kuriose kadaise virAi?? gyvenimas, jos buvo kaA?kuo svarbios. Nors pastebAi??jau, kad net paA?iose populiariausiose vietose, ar tai bAi??tA?Ai??Vilniaus RotuA?Ai??s aikA?tAi??, Madrido Gran Via, ar Niujorko Times Square, yra apstuAi??skirtingA? emocijA? ir nuotaikA?, taip pat tokiA?, kurios A?domios ir man.

Fotografuodamas peizaA?Ai?? stengiuosi ieA?koti mane A?kvepianA?iA? vietA?, laukti tinkamA? oro sAi??lygA?. TaA?iau vAi??lgiAi??ai??i?? tinkamoje vietoje svarbu atsidurti tinkamu laiku.Ai??ai??zDarbinAi??ai??? nuotaika gali aplankyti ir miesto A?urmulyje, parodoje ar greitojo maisto restorane.

TodAi??l siuA?etA? ieA?kau pats, bet kartais jie visai netikAi??tai suranda mane patys.

Na, o A?monAi??s? Tavo fotografijose neretai jie vos A?A?iAi??rima aplinkos detalAi??, yra taip, lyg net nebAi??tA?Ai??ai??i?? iA?siliejAi??, maA?yA?iai nesufokusuoti taA?keliai. KodAi??l?

A?mogus peizaA?e man yra akcentas, papildoma, taA?iau svarbi detalAi??. Man visiA?kai nerAi??pi jo lytis, amA?ius ar rasAi??, taA?iau man A?domus A?mogus kaip faktas, jo ryA?ys su erdve.

Fotografijose A?mogA? ai??znuA?moginuai???, palieku tik jo kontAi??rAi??. Fotografuodamas ilgesniu iA?laikymu bandau paA?velgti A? A?mogaus, aplinkos ir laiko santykA?: A?mogus tampa laikinu, vos A?A?iAi??rimu siluetu, tuo tarpu vanduo tampa tvirtasAi??ai??i?? suA?Ai??la A? ledAi??ai??i?? (A?ypsosi). TaA?iau nepaisant vos A?A?iAi??rimo silueto, jis tampa esmine detale, nes sukelia klausimA?, emocijA?. Bent jau man.

Lietuvos fotografijoje A?mogaus vaizdavimas yra ypatingas. Neatsitiktinai ir Lietuvos fotografijos mokykla tradiciA?kai A?vardijama kaip humanistinAi??, tarp A?iA? dviejA? apibendrinimA? praktiA?kai dedant lygybAi??s A?enklAi??. Ai??ioje tradicijoje A?mogus yra centrinAi?? figAi??ra, ir pasaulis atskleidA?iamas per jA?. Tuo tarpu tavo nuotraukose A?mogusAi??ai??i?? tik fragmentas. Ir dAi??l to, man rodos, apie jA? pasakoma ne kAi?? maA?iau.

Nesu fotografijos istorikas ar kritikas, bet, man regis, kad ne tik Lietuvos fotografijos mokykla koncentravosi A? A?mogA?. TaA?iau sutinku, jog jis Lietuvos fotografijoje yra turbAi??t svarbiausias elementasAi??ai??i?? visas fotonaratyvas daA?niausiai sukasi apie jA?.

Kaip ir minAi??jau, mane dominanti temaAi??ai??i?? A?mogaus ir jA? supanA?io pasaulio santykis. Man nepaprastai patinka gatvAi??s fotografija, kur tas santykis matomas akivaizdA?iai. Tiek Lietuvos, tiek uA?sienio gatvAi??s fotografA? fiksuojamos emocijos yra tikros, turinA?ios dokumentinAi??, iA?liekamAi??jAi?? vertAi??.

Savo nuotraukomis to nesiekiu, nes bandau kapstytis po amA?inAi??jAi?? A?mogaus ir jo vietos A?iame pasaulyje problematikAi?? ir puikiai A?inau, kad jokiA? atsakymA? nerasiu. Fotografija manAi??ai??i?? galimybAi?? klausti nesitikint jokiA? atsakymA?. VienatvAi??s ir susvetimAi??jimo paradoksai ai??zdraugA?ai??? ir ai??zlaikA?ai??? perpildytoje A?iuolaikinAi??je visuomenAi??je man yra be galo A?domios temos.

PaminAi??jai dokumentikAi?? ir jos iA?liekamAi??jAi?? vertAi??. Tavo kAi??ryboje dominuoja ne grynoji dokumentika, kurioje veriasi kasdienybAi??s stebuklas, bet tai kaA?in kokia antlaikiA?ka kasdienybAi??, kuriAi?? tu pats kuri A?amA?indamas akimirkAi?? be pradA?ios ir galo. Kaip paA?iam atrodo tas dokumentikos ir meniA?kumo santykis fotografijoje?

Dokumentika ir menas, mano galva, neiA?vengiamai susijusios sAi??vokos: dokumentikoje apstu meninAi??s iA?raiA?kos ir atvirkA?A?iai. Vis dAi??lto dokumentikAi?? suvokiant tradiciA?kai, svarbiausi yra erdvAi??s ir ypaA? laiko veiksniai, iA?liekamoji, istorinAi?? vertAi??. Man A?domios emocijos ir nuotaikos, kurios egzistuoja tAi??kstanA?ius metA? ir iA? principo nesikeiA?ia.

Ai??tariu, kad karstydamasis medA?iais A?mogus iA?gyveno tokiAi?? pat jausmA? ir nuotaikA? A?vairovAi??, kokiAi?? jis dabar iA?gyvena klaidA?iodamas betono ar kibernetinAi??se dA?iunglAi??se.Ai??Savo nuotraukose stengiuosi atsisakyti laiko, kaip tiksliai apibAi??dinaiAi??ai??i?? ai??zakimirka be pradA?ios ir galoai???ai??i?? PasakojimAi?? konstruoju aA? patsAi??ai??i?? pasiklydusi nykstanti figAi??ra nuotraukoje daA?niausiai ai??zskambaai??? melancholiA?kai, nors galbAi??t tai pats laimingiausias A?mogus pasaulyje, mobiliuoju telefonu A?aidA?iantis ai??zAngry birdsai???.

Beje, esi minAi??jAi??s, kad fotografija tau labiausiai panaA?i A? meditacijAi??. KodAi??l?

Fotografavimas ilgesniu iA?laikymuAi??ai??i?? pati tikriausia meditacija. PradA?ioje neskubAi??damas randi tinkamAi?? taA?kAi??, tada susikonstruoji A?rangAi??, netinka, eini kitur, vAi??l netinkaai??i?? Pagaliau randi. Pasirenki parametrus, nuspaudi ir lauki. Fotografavimas ilgu iA?laikymuAi??ai??i?? tai tarsi ilgas A?iAi??rAi??jimas A? vienAi?? taA?kAi??Ai??ai??i?? kol iA?dA?iAi??sta akys. Paradoksalus A?iAi??rAi??jimas, nematome nieko, bet kaA?kodAi??l negalime atitraukti akiA?ai??i??

A?odA?iu, A?vertinus visAi?? sugaiA?tamAi?? laikAi??, vaikA?A?iojimus iA? vieno kampo A? kitAi??, nesibaigianA?ius monologus su savimiAi??ai??i?? aA? nenustebsiu, jei vienAi?? dienAi?? sudominsiu tam tikros srities vietos medikusai??i?? (juokiasi)

Pokalbio pradA?ioje sakei, kad pradAi??jus fotografuoti visA? pirma tau rAi??pAi??jo kokybAi??, taA?iau vAi??liau tai tapo ne tiek svarbu. KodAi??l naujA?jA? technologijA? amA?iuje, kai technika gali atkurti, nepriekaiA?tingAi?? vaizdAi??, tu pirmenybAi?? teiki juostai arba netobulam, A?viesAi?? praleidA?ianA?iam fotoaparatui?

TurbAi??t bAi??tent dAi??l to, kad gyvename paA?angiA?jA? technologijA?, galinA?iA? atkurti A?varA?, kokybiA?kAi?? vaizdAi??, amA?iuje ir norisi kaA?ko kontrastingai netobuloai??i??

(A?ypsosi).

O jei rimtai, tiesiog A?iame ieA?kojimA? etape nepriekaiA?tingos kokybAi??s man nereikia. Nuotaikos, kurias bandau sukurti savo nuotraukomis, paprastai nAi??ra paA?ios giedriausios. Man patinka tas neryA?kumasAi??ai??i?? tai abejonAi??, netikrumo jausmas, kurA? siekiu iA?reikA?ti. NekokybiA?ko fotoaparato dAi??ka iA?gaunami netikAi??ti A?viesos blyksniai man tinka ir patinka. A?inoma, visa tai bAi??tA? galima fiksuoti ir skaitmenine kamera, paskui pasinaudoti kompiuterio programA? teikiamomis galimybAi??mis. TaA?iau renkuosi juostAi??, nes man ji tikresnAi??, ir apskritai nesu didelis kompiuterio efektA? mAi??gAi??jas.

Be to, prisipaA?insiu, mane A?avi tas nuostabus netikrumo jausmas iki paskutiniA? akimirkA?: ryA?kini juostAi?? ir nekantraujiAi??ai??i?? kas, kaip ir kodAi??lai??i??

FotografijA? serija ai??zDreamscapesai??? ypaA? pasiA?ymi neA?variais kadrais, kuriuose pilna vizualiniA? A?iukA?liA?, keistA? priemaiA?A? bei netikAi??tA? efektA?. Tai, kas gali atrodyti kaip defektas ar nenusisekAi??s kadras, tau paA?iam tampa netikAi??tu atradimu. Kas tauAi??ai??i?? netobulumo estetika?

ai??zDreamscapesai??? kurta naudojant beviltiA?kai pasenusiAi?? technikAi??. TaiAi??ai??i?? mano bendraautoriai. Kurdamas A?iAi?? serijAi?? galutinai A?sitikinau, kad meninAi??s fotografijos kokybAi??Ai??ai??i?? mitas. MAi??sA? sAi??monAi??je ir pasAi??monAi??jeAi??ai??i?? iA?tisi sAi??vartynai, kalnai nereikalingos, pasenusios informacijos. AA?, pavyzdA?iui, nesapnuoju, tiksliau, jei kAi?? ir prisimenu sapnavAi??sAi??ai??i?? daA?niausiai kaip per miglAi??. Tematikai, kuriAi?? renkuosi fotografijoje, kokybAi??s nereikia, nors daugybAi?? visiA?kai nekokybiA?kA? kadrA? dienos A?viesos taip ir neiA?vydo.

Kad ir kaip juokingai skambAi??tA?, fotografijoje tvarka vis dAi??lto man yra svarbi.

Tad kas tau yra geras kadras, vertas iA?vysti dienos A?viesAi???

TurbAi??t kiekvienAi?? kartAi?? spausdamas fotoaparato mygtukAi?? tikiuosi gero kadro. Deja, nusivilti tenka kur kas daA?niau nei apsidA?iaugti. PabaigAi??s juostAi?? daA?niausiai turiu kelis ai??zvilA?iA? teikianA?iusai??? kadrus, juos pirmiausia ir apA?iAi??riu, iA?siryA?kinAi??s negatyvAi??. O A?iaipAi??ai??i?? geras kadras yra geras kadras visA? pirma sau paA?iamAi??ai??i?? visiA?kai nepriklausomai nuo aplinkiniA? nuomonAi??s. A?inoma, malonu, jei tos nuomonAi??s sutampa.

Ai?? akis krinta ir tavo nuotraukA? pavadinimai, kurie kartais A?maikA?tAi??s, kartais romantiA?ki, kartais be galo paprasti ir tiesAi??s, o kartais priverA?iantys suklustiai??i?? Ai??iuo atA?vilgiu man primeni RamAi??nAi?? DaniseviA?iA?, kuriam net ir pats kasdieniA?kiausias kadras gali atverti kitAi??, netikAi??tAi?? tikrovAi??. KAi?? tau reiA?kia A?vardyti savo fotografijAi???

Man regis, pavadinimas turi nemaA?Ai?? A?takAi?? nuotraukai. IA? principo man A?domi koncepcija, kai kalba pavadinimai, o nuotraukos juos papildo. Juk daA?nai pavadinimas ai??ziA?traukiaai??? paA?iAi?? nuotraukAi??. Vis dAi??lto pastaruoju metu vis artimesnAi?? darosi mintis, kad pavadinimas nuotraukai viso labo nereikalingas balastas. Pavadinimu autorius rizikuoja pozicionuoti A?iAi??rovAi??Ai??ai??i?? kartais pats to nenorAi??damas pavadinimu uA?veda ant kelio taip jA? suvarA?ydamas. AA? norAi??A?iau A?iAi??rovui palikti A?iek tiek erdvAi??s. O jei turAi??A?iau tokiAi?? akA? kaip RamAi??nas, dAi??l pavadinimA? apskritai nesukA?iau galvosai??i??
(juokiasi)

Ir pabaigai. Ar iA?ties A?manoma nufotografuoti tik tai, kAi?? iA? pradA?iA? atrandi savyje?

Gera fotografija turi atspindAi??ti autoriaus vidA?, bent jau poA?iAi??rA? ar nuotaikAi??Ai??ai??i?? tikrai. Manau ir Eifelio bokA?tAi?? galima nufotografuoti A?domiai, skirtingai, neA?prastaiAi??ai??i?? viskas priklauso nuo autoriaus.

Fotografijoje, kaip ir bet kurioje kitoje meno srityje, svarbiausia rasti savo braiA?Ai??, savo keliAi??. Tam, A?inoma, reikalingos A?inios, A?gAi??dA?iai, patirtis, bet toli graA?u ne tik. PavaikA?tai kitA? batais, prisiraA?kai obuoliA? svetimuose soduose, ir, jei entuziazmas nedingAi??s, ateina metas, kai nebelieka nieko kito, kaip tik atsigrAi??A?ti A? patA? save, paimti teptukAi??, raA?iklA? ar fotoaparatAi?? ir leisti sau iA?sisakyti. O, dar bAi??gnA? lazdeles paminAi??ti pamirA?auai??i?? (juokiasi)

Kalbino Gediminas KajAi??nas