Franzas Josephas Haydnas: veni, scripsi, vixi*

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Vytautas A?epliauskas

DATA: 2013-06

Franzas Josephas Haydnas: veni, scripsi, vixi*

Vytautas A?epliauskas

A�

Ai??iA? metA? birA?elio 13 d. raA?ytojas, poetas, choro dirigentas ir pedagogas VYTAUTAS A?EPLIAUSKAS (1933ai??i??2011) bAi??tA? A?ventAi??s 80-Ai??jA? gimtadienA?.

DidA?ioji dalis jo esAi?? iA? knygos ai??zKitu kampuai??? (2003) apie muzikos ir meno pasaulio asmenybes pirmAi??kart buvo paskelbta ai??zMuzikos barA?ai??? puslapiuose. MinAi??dami V. A?epliausko jubiliejA? siAi??lome skaitytojams dar du esAi?? muzikos tema, skirtus Franzui Josephui Haydnui ir Felixui Mendelssohnui-Bartholdy.

1790 metA? gruodA? Haydnui vykstant A? LondonAi??, vienintelis A?mogus, lydAi??jAi??s maestro iki pasienio, buvo jo geriausias biA?iulis Mozartas. Jis buvo nusiminAi??s, kad ai??zpapaai??? Haydnas bAi??damas nebejaunas ryA?tasi tokiai sunkiai kelionei. PenkiasdeA?imt aA?tuoneriA? Haydnas A?tikinAi??jo draugAi??, kad puikiai jauA?iasi, taA?iau atsisveikindamas Mozartas liAi??dnai pasakAi??, jog neA?inia, kokia lemtis jA? laukia. Ir kas galAi??jo pagalvoti, kad po metA? Londone HaydnAi?? pasieks A?inia apie ankstyvAi?? talentingojo kolegos ir draugo mirtA?…

Londonas Haydno laukAi??. LaikraA?A?iai ir afiA?os rAi??kte rAi??kAi??: ai??zAtvyko visA? muzikos gerbAi??jA? dievaitis, garsenybiA? garsenybAi??!ai???

GarsenybAi??, atkartojo mintyse Haydnas. Rodos, dar vakar Rorau kaimelyje laksA?iau raudonomis kelnytAi??mis ir dryA?uotu A?varkeliu, kaA?kodAi??l Zeperliu A?aukiamas. Vis spoksodavau A? tAi??vAi??, taisantA? karietA? ratus, ir laukdavau sekmadienio. TAi??vas, bAi??davo, uA?stums durA? su pinuA?iais velkAi??, atsisAi??s prie arfos, perbrauks per stygas ir uA?dainuos, jam tuojau pritaria mama. MokAi??jau visas dainas mintinai, regis, ir dabar galAi??A?iau pakartoti. Prisimenu ai??i?? pasidariau ai??zsmuikAi??ai??? iA? dviejA? pagaliukA?, stoviu A?alia jA? ir ai??zgrieA?iuai???.

VienAi?? dienAi?? uA?suko A? sveA?ius tAi??vo pusbrolis Franckas. PastebAi??jAi??s, kaip aA? A? taktAi?? brAi??A?inu, Ai??mAi?? praA?yti tAi??vA?, kad mane atiduotA?: ai??zHamburge turiu giedojimo mokyklAi??, ten aA? iA? jo padarysiu muzikantAi??!ai??? Kiek man tada buvo ai??i?? gal A?eA?eri ar septyneri? TAi??vai ilgai tarAi??si, apgailestavo, bet atidavAi??. Kas galAi??jo A?inoti, kad daugiau su jais nepasimatysiu. Franckas buvo negailestingas ai??i?? pylos gaudavau kasdien. Smuikas didelis, krenta iA? rankA? ai??i?? Franckas A?eria per nugarAi??, akordo neapimu ai??i?? droA?ia liniuote per pirA?tus, bet nuo tA? smAi??giA? pirA?tai nepailgAi??davo, tik pamAi??lynuodavo. Kad ir kaip ten bAi??tA?, bet Francko dAi??ka iA?mokau groti keliais instrumentais ir giedoti taip, kad visa apylinkAi?? apie mane A?inojo. BAi??tent pas FranckAi?? pastebAi??jo mane G.Ai??Reutteris, Vienos A?v. Stefano katedros kapelmeisteris ir kompozitorius. IA?girdo baA?nyA?ioje giedant ir Ai??mAi?? praA?yti, kad Franckas mane jam atiduotA?. Taip ir Ai??jau iA? rankA? A? rankas kaip kokia prekAi??…

Haydnui maA?ai rAi??pAi??jo liaupsinantys laikraA?A?iA? straipsniai, jis norAi??jo kuo geriau paA?inti Londono gyvenimAi??, buvo kvieA?iamas susitikti su leidAi??jais ir kolegomis muzikais, lankAi?? koncertus, stebAi??josi orkestru ai??i?? tokio didelio dar nebuvo matAi??s nei girdAi??jAi??s ai??i?? ir kAi??rAi?? muzikAi??. Simfoniniuose koncertuose pastebAi??jo keistAi?? dalykAi??. Per pirmAi??jAi?? dalA? A?monAi??s tik renkasi, daA?nas po soA?iA? pietA? ir akis uA?pylAi??s. Kalbos aprimsta tik antrojoje dalyje, tada dauguma nutyla, glaudA?ia galvAi?? prie kaimyno peties ir nugrimzta A? sapnA? karalystAi??. Haydnas sugalvojo, kaip iA?blaA?kyti jA? snaudulA?. Viename koncerte, kuriame pagal sutartA? turAi??jo bAi??ti atliekama jo naujoji simfonija, jis papraA?Ai?? jAi?? perkelti A? antrAi??jAi?? dalA?. Ai??pusAi??jus Andante, muzikantai grojo vis tyliau ir tyliau, o kai salAi??je dauguma A?moniA? jau dausose skrajojo ai??i?? orkestras trenkAi?? visu pajAi??gumu. StiprAi??s timpanA?, bAi??gno ir lAi??kA?A?iA? dAi??A?iai, galingi puA?iamA?jA? ir styginiA? garsai taip iA?gAi??sdino miegalius, kad daugiau jie nAi?? per vienAi?? Haydno koncertAi?? bluosto nesudAi??jo. AmA?ininkai simfonijAi?? pavadino ai??zSiurprizuai???.

Ai??v. Stefano katedros chore dainavau beveik deA?imt metA?. Reutteriui rAi??pAi??jo tik du dalykai: kad choras gerai dainuotA? ir kad jis gautA? atlyginimAi??. Tad muzikos A?iniA? ieA?kojausi pats ai??i?? kol kiti choristai A?aisdavo kieme, aA?, padedamas vargonininko, analizuodavau chore dainuojamus kAi??rinius. Pagaliau susitaupAi??s reikalingAi?? sumAi?? nusipirkau harmonijos vadovAi??lA? ir knygAi?? apie kontrapunktAi??. SAi??dAi??jau prie jA? naktimis, bandydamas perprasti muzikos taisykles ir dAi??snius. Bet brendo ne tik mano protas ai??i?? prasidAi??jo mutacija, balsas tapo nebe toks skambus, Ai??mAi?? trAi??kinAi??ti. Reutteris, nenorAi??damas prarasti gero dainininko, pasiAi??lAi?? man sopranizuotis. IA? draugA? A?inojau, kAi?? tai reiA?kia. Tave iA?kastruoja kaip avinAi??, o balsas lieka moteriA?kas, bet tampa vyriA?kai stiprus. Tuo laikotarpiu Vienoje daug kas taip darAi??, bet aA? kategoriA?kai atsisakiau. Reutteris uA?pyko ir A?altAi?? rudens naktA? iA?varAi?? mane iA? internato. Dieve mano, kaip aA? tada jauA?iaus! VieniA?as, beglobis, alkanas ir suA?alAi??s klaidA?iojau Vienos gatvAi??mis. Visas mano turtas buvo jaunystAi?? ir pasiryA?imas.

AA?iAi?? Dievui, kitAi?? dienAi?? sutikau savo gerbAi??jAi?? KellerA?, kuris daA?nai lankydamasis katedroje klausydavosi mano dainavimo. Geras buvo A?mogus, nors pats su A?eima vargingai gyveno, bet priglaudAi?? mane. Pas jA? gyvendamas nusipirkau Emanuelio Bacho sonatA? klavyrAi?? ir Ai??miau jA? studijuoti. Tai buvo mano, kaip muzikanto ir kompozitoriaus, didysis persilauA?imas. KAi??riau fortepijonines sonatas, menuetus, valsus, serenadas ir gana pigiai parduodavau savo mokiniams, be to, kai kuriuos mano kAi??rinius padAi??jo platinti Kelleris, ir jie buvo atliekami Vienos gatvAi??se. Siekdamas uA?sidirbti pragyvenimui, grieA?iau vestuvAi??se, krikA?tynose, A?okiA? vakaruose.

ParaA?Ai??s serenadAi?? trims instrumentams, graA?iais vasaros vakarais Haydnas kartu su draugais Ai??mAi?? grieA?ti A?vairiuose Vienos kvartaluose. Vos tik gatvAi??se nuskambAi??davo nakties serenada, miestieA?iai atverdavo langus ir mAi??tydavo jiems A? popieriukus A?vyniotus variokus. Tuo metu ai??zKAi??rntnertoroai??? teatro direktoriumi buvo A?A?ymus arlekinas J.Ai??Kurzas, sugebantis vienieA?ius privilioti A? teatrAi?? savo kalambAi??rais ir komiA?komis operomis. Naktiniai ai??ztriukA?madariaiai???, pastebAi??jAi?? graA?iAi?? direktoriaus A?monAi??, nusprendAi?? atlikti serenadAi?? po arlekino langais. KurzAi?? taip nustebino muzikos savitumas, kad jis neiA?kentAi??s iA?Ai??jo A? gatvAi?? ir pasiteiravo, kas gi jAi?? sukAi??rAi??. ai??zAA?ai???, ai??i?? atsakAi?? Haydnas. ai??i?? ai??zToks jaunas?ai??? ai??i?? ai??zReikia kada nors pradAi??ti.ai??? ai??i?? ai??zVelniai griebtA?! Ai??domu! Einam!ai??? Haydnas nuseka paskui arlekinAi??, o grA?A?ta neA?inas komiA?kos dviejA? veiksmA? operos ai??zAi??lubas velniasai??? libretu. SiuA?etas jam patiko; jis paraA?Ai?? muzikAi?? per keletAi?? dienA? ir uA?dirbo dvideA?imt keturis cechinus. Opera turAi??jo didelA? pasisekimAi?? ir buvo statoma Vienoje, Prahoje, Berlyne… Haydnas tapo A?inomas.

Gerokai vAi??liau, plaukdamas per audringAi?? Duvro sAi??siaurA?, Haydnas, prisiminAi??s ai??zAi??lubAi?? velniAi??ai???, nusiA?ypsojo.

ai??zAr galima paraA?yti tai, ko tu nesi gyvenime matAi??s?ai??? ai??i?? ai??zGalimaai???, ai??i?? atsakAi?? Kurzas, stengdamasis A?vairiais judesiais pavaizduoti audrAi?? jAi??roje. Jis kaip velnio apsAi??stas siautAi?? po kambarA? ir aiA?kino: ai??zAi??sivaizduok, kad kalnas pakyla, o po juo lyg A? prarajAi?? dingsta lyguma, paskiau vAi??l kalnas ir vAi??l praraja.ai??? TaA?iau jo rodymai ir A?tikinAi??jimai buvo bevaisiai. Jau geriau paraA?yti dvitemAi?? fugAi??, negu pavaizduoti audrAi??. Ai??irdau pats ant savAi??s, bandA?iau visaip: A?vairiais pasaA?ais, pustoniais, nevengiau septimA?, perA?okdavau nuo A?emo registro A? aukA?tAi??, taA?iau niekaip Kurzui neA?tikau. NetekAi??s kantrybAi??s iA?skAi??A?iau rankas, greitais pasaA?ais grA?A?au A? klaviatAi??ros centrAi?? ir metAi??s ai??zVelniai nematAi?? tos audrosai???, pakilau. ai??zAi??tai ji, A?tai ji!ai??? ai??i?? suA?uko arlekinas ir stvAi??rAi?? mane A? glAi??bA?.

1756 metais Haydnas persikelia A? geresnes patalpas ir sukuria koncertAi?? smuikui ir vargonams. KAi??rinys, jam paA?iam diriguojant, buvo atliktas jo pirmosios meilAi??s Terezos Keller A?A?ventinimo A? vienuoles proga. Terezos tAi??vui praA?ant, atsidAi??kodamas uA? jaunystAi??je suteiktas paslaugas, 1760 metais jis vedAi?? jo vyresniAi??jAi?? dukrAi?? MariAi?? AnnAi??. Tuoj po vestuviA? Haydnas suprato, kad Anna neiA?silavinusi, iA?laidi, veidmainingai religinga, abejinga muzikai: vyro natA? rankraA?A?ius ji naudojo kaip plaukA? suktukus. Netrukus paaiA?kAi??jo, kad ji yra bevaisAi??. Tai buvo skaudi A?inia Haydnui, kuris taip mylAi??jo vaikus. Paskutinius deA?imt metA? (Anna mirAi?? 1800-aisiais) jie gyveno atskirai. TaA?iau Haydnas nebuvo A?ventuolis, nebuvo abejingas gyvenimo malonumams ir prieA?ingos lyties A?avesiui. SpAi??jama, kad jo mylimoji dainininkAi?? Luigia Polzelli, gyvenusi EsterhA?zy rAi??muose apie devynerius metus, susilaukAi?? neteisAi??to sAi??naus. Kadangi jie abu buvo katalikai ir vedAi??, tai, kaip Haydnas raA?Ai?? viename laiA?ke, ai??z…belieka laukti, kol dvi poros akiA? uA?simerks.ai??? Jos vyrui mirus ji buvo atleista iA? dainininkAi??s pareigA? ir iA?vyko A? ItalijAi??.

NetrumpAi?? keliAi?? nuAi??jau, bet likimas buvo man palankus. IA?Ai??jAi??s iA? Kellerio apsigyvenau name, kurio pastogAi??je drebAi??damas nuo A?alA?io kankinau kirvarpA? apgrauA?tAi?? spinetAi??, bandydamas kurti pirmAi??jAi?? operAi??. NeA?inojau, kad po tuo paA?iu stogu gyvena populiariausias tuo laiku poetas, pjesiA? ir operA? libretA? autorius P.Ai??Metastasio. KurA? laikAi?? pasiklausAi??s mano naktiniA? ai??zkoncertA?ai???, jis Ai??mAi?? mane globoti: pasamdAi?? klavesino mokytoju savo A?dukrai, supaA?indino su A?ymiu kompozitoriumi ir vokalo pedagogu N.Ai??Porpora ai??i?? akompanuodavau jo dainavimo pamokoms, o jis mane mokAi?? kompozicijos.

1755 metais bajoras Fiurnbergas pakvietAi?? jaunAi??jA? HaydnAi?? A? vasaros rezidencijAi?? ai??i?? Vaincirlo pilA? prie Maino. A?ia vakarais grieA?davo ketvertas muzikantA?. Po kurio laiko Fiurnbergas A?sakAi?? Haydnui paraA?yti styginA? kvartetAi??, kuris patrauktA? plaA?iosios visuomenAi??s dAi??mesA?. Fiurnbergas buvo apstulbintas Haydno sukurtos kvarteto muzikos (Haydnas jA? paraA?ys 75), o kompozitoriui tai buvo karjeros pradA?ia. Kvartetai turAi??jo milA?iniA?kAi?? pasisekimAi??, buvo spausdinami uA?sienyje, Haydno vardas skambAi??jo vis plaA?iau. 1758 metais Fiurnbergui rekomendavus Haydnas iA?vyko A? Lukovieco dvarAi?? prie Pilzeno ir pradAi??jo eiti kapelmeisterio pareigas pas grafAi?? MorzinAi??. PirmAi?? kartAi?? Haydnui buvo patikAi??tas iA?tisas orkestras. Greitai paaiA?kAi??jo, kad kompozitorius greta styginiA? kvartetA? sukAi??rAi?? naujos formos simfonijA?.

Dvare daA?nai vykdavo muzikiniai vakarai. Ai?? vienAi?? iA? jA?, kuris prasidAi??jo Haydno simfonija, netikAi??tai uA?suko aistringas muzikos gerbAi??jas senasis grafas Antoni EsterhA?zy. Jis taip susiA?avAi??jo Haydno muzika, kad Ai??mAi?? praA?yti MorzinAi?? perleisti kompozitoriA?, nes jam reikia antrojo dirigento. Morzinas sutiko, bet Haydnas tuo metu sirgo ir koncerte nedalyvavo. BAi??go mAi??nesiai, o Haydnas, nors labai norAi??jo patekti pas turtingiausiAi?? Europos magnatAi??, taip ir nesulaukAi?? kvietimo.

Kompozitorius Friedbergas, turintis ypatingAi?? grafo palankumAi?? ir matydamas jaunuolio augantA? meistriA?kumAi??, suko galvAi??, kaip priminti grafui apie Haydno egzistavimAi??. A?inodamas, kad artinasi grafo gimimo diena, jis uA?sakAi?? Haydnui paraA?yti simfonijAi??.

IA?kilmingAi?? dienAi?? jo A?viesybAi??, supamas dvariA?kiA?, atAi??jo A? salAi?? ir atsisAi??dAi??s A? sostAi?? davAi?? A?enklAi?? pradAi??ti koncertAi??. Orkestrui nespAi??jus A?pusAi??ti pirmosios dalies allegro, grafas sustabdAi?? ir paklausAi??, kas A?ios puikios muzikos autorius. ai??zHaydnasai???, ai??i?? atsakAi?? Friedbergas ir pakvietAi?? mane. ai??zKaip?! ai??i?? paklausAi?? grafas nuA?velgdamas mane nuo galvos iki kojA?. ai??i?? MuzikAi?? paraA?Ai?? A?itas mauras (dAi??l tamsaus gymio kartais mane taip pravardA?iuodavo)? Tai A?tai, maure, nuo A?iandien tu tarnausi pas mane. Koks tavo vardas?ai??? ai??i?? ai??zJozephas Haydnasai???, ai??i?? nedrAi??siai atsakiau. ai??zEik, ir praA?au tinkamai apsirengti, daugiau nenoriu tokio matyti. Beje, bateliai turi bAi??ti aukA?tais kulnais kaip ir pridera antrajam kapelmeisteriui…ai???

Taip aA? patekau pas kunigaikA?tA? EsterhA?zy,A? rAi??mus, kuriuos baronas Risbekas dar 1784 metais pavadino vengriA?ku Versaliu. Ai??imto dvideA?imt A?eA?iA? kambariA? rAi??mai su puikiausiu operos teatru tuo laikotarpiu tarp visA? pasaulietiniA? pastatA? buvo patys iA?taigingiausi visoje austrA?-vengrA? imperijoje. Po metA? senasis EsterhA?zy mirAi??, ir jo titulas atiteko broliui Nikolausui I, taip pat aistringam muzikos mAi??gAi??jui. Kiekvienam iA? trijA? keturiA? per savaitAi?? rAi??muose vykstanA?iA? koncertA?, eidamas kapelmeisterio pareigas, turAi??jau paraA?yti kAi?? nors nauja: sonatAi??, koncertAi??, kvartetAi??, variacijas, simfonijAi?? kapelai, miA?ias ar operAi??. BAi??davo, atsikeliu anksti rytAi??, apsirengiu, uA?sismaukiu perukAi??, uA?simaunu Frydricho DidA?iojo dovanotAi?? A?iedAi?? su briliantais, sAi??du prie klavesino ir po keliA? minuA?iA? mano kAi??rybinAi??s mintys jau lakioja angelA? apsuptyje, o vakare einu A? repeticijas arba koncertuoti. Ir taip diena dienon trisdeA?imt metA?. Pasak Elslerio, kunigaikA?A?io paliepimu kruopA?A?iai vedusio mano kAi??riniA? apskaitAi??, per tAi?? laikotarpA? sukAi??riau 527 A?vairaus A?anro kAi??rinius. Daugelis miA?iA? ir simfonijA? turAi??jo pavadinimus. Kai kunigaikA?tis nusprendAi?? atleisti kapelAi??, A?inojau, kad orkestrantus gali iA?gelbAi??ti ne A?odA?iai, o tik muzikos kalba. Per koncertAi??, grieA?dami paskutinAi?? kAi??rinio dalA?, muzikantai vienas po kito baigia savo partijAi??, gesina A?vakes ir iA?eina… GalA? gale likau vienas, ir kunigaikA?tis neiA?kentAi??s suA?uko: ai??zSupratau!ai??? Kapela rAi??muose liko, o kAi??rinys gavo Atsisveikinimo simfonijos vardAi??.

KunigaikA?A?iui Nikolausui I mirus, jo sAi??nus Paulius muzika nesidomAi??jo ir atleido visAi?? kapelAi??. Taigi, kaip sakoma, likau uA? borto, bet ne kiaura kiA?ene. Nikolauso I nurodymu turAi??jau gauti 1000 guldenA? pensijAi?? iki gyvos galvos.

VisAi?? gyvenimAi?? Haydnas buvo labai kAi??rybingas ir darbA?tus, jo muzikinA? palikimAi?? sudaro daugiau nei tAi??kstantis opusA?. Vien dviejA? apsilankymA? Londone metu jis paraA?Ai?? 231 kAi??rinA?: dvylika brandA?iausiA? simfonijA?, operAi??, sonatA? ir kt. MiestAi?? tiesiog pakerAi??jo jo muzika. Visa Londono aukA?tuomenAi?? varA?Ai??si dAi??l teisAi??s pakviesti HaydnAi?? A? sveA?ius. Aristokratai kvietAi??si A? rAi??mus, Haydnas jiems kAi??rAi?? ir dedikavo kvartetus, simfonijas ir vAi??l, kaip vaikystAi??je, Ai??jo iA? rankA? A? rankas. Ai??A?ymAi??s skulptoriai norAi??jo lipdyti biustAi??, dailininkai ai??i?? tapyti portretAi??. Karalius Jurgis III vokieA?iA? kompozitoriui surengAi?? puikA? priAi??mimAi??. Jam buvo suteiktas Oksfordo universiteto muzikos garbAi??s daktaro vardas (nuo 1400 m. toks vardas buvo suteiktas tik keturiems asmenims, net Hendelis jo neturAi??jo), Ai??vedijos karaliA?kosios akademijos akademiko vardas.

Atsimenu, vieA?int Londone, vienAi?? rytAi?? apsilankAi?? kapitonas ir papraA?Ai?? uA? solidA?iAi?? sumAi?? paraA?yti linksmAi?? marA?Ai?? jAi??reiviams, besiruoA?iantiems iA?plaukti A? KalkutAi??. Sutikau, taA?iau iA?eidamas kapitonas A?spAi??jo, kad marA?as reikalingas A?iandien. SAi??dau prie fortepijono ir po pusvalandA?io kAi??rinys buvo baigtas. Staiga mane persmelkAi?? negera nuojauta, kad uA? tokA? menkAi?? darbelA? gausiu tiek daug pinigA?. SAi??dAi??s paraA?iau dar du marA?us ir pagalvojau: iA? pradA?iA? leisiu pasirinkti, o paskiau dovanosiu visus. ai??zNa, kaip mano marA?as?ai??? ai??i?? paklausAi?? laiku prisistatAi??s kapitonas. ai??zAi??tai jisai.ai??? ai??i?? ai??zPraA?au sugroti.ai??? Paskambinau kAi??rinA?, o kapitonas, padAi??jAi??s ant fortepijono pinigus, ima marA?Ai?? ir padAi??kojAi??s neria pro duris. BandA?iau sustabdyti sakydamas, kad yra dar du marA?ai, jie geresni uA? jAi??siA?kA?. ai??zMan patinka pirmasai???, ai??i?? atkerta kapitonas. ai??zBet supraskite…ai??? TaA?iau kapitonas nAi?? neatsigrAi??A?ia. ai??zAA? jums dovanojuai???, ai??i?? A?Ai??kteliu tolstanA?iam kapitonui. ai??zMan jA? nereikiaai???, ai??i?? atA?auna jAi??reivis. UA?pykAi??s nuseku paskui, paklausiu, kuris laivas plaukia A? IndijAi??, suA?inau kapitono pavardAi??, paraA?au laiA?kelA?, susuku marA?us A? vamzdelA? ir papraA?au jAi??rininko perduoti kapitonui. TaA?iau kapitonas net neskaitAi??s grAi??A?ino man. Ai??pykAi??s sudraskiau marA?us ir A?meA?iau A? jAi??rAi??, bet kapitono veidAi?? iki A?iol prisimenu.

VienAi?? rytAi?? pagal anglA? paproA?ius vaikA?A?iojau po parduotuvAi??les. Ai??Ai??jAi??s A? natA? parduotuvAi?? paklausiau pardavAi??jo, ar neturi gero pjesiA? rinkinio. ai??zTuriuai???, ai??i?? linksmai atsakAi?? pardavAi??jas. ai??i?? Tik kAi?? atspausdinau puikiAi?? Haydno pjesAi??.ai??? ai??i?? ai??zBet ji man nereikalingaai???, ai??i?? atsakiau. PardavAi??jas baisiausiai nustebo: ai??zKaip, pone, jums nepatinka Haydno muzika?.. O kodAi??l, leiskit paklausti, ji bloga?ai??? ai??i?? ai??zO! Neverta apie tai kalbAi??ti, geriau paieA?kokit kAi?? nors geresnio.ai??? PardavAi??jas, aistringas mano muzikos mAi??gAi??jas, piktai burbtelAi??jo, kad yra daugiau natA?, bet tai ne jums, ir atsuko man nugarAi??. IA?eidamas iA? parduotuvAi??s susitikau paA?A?stamAi??, kuris A? mane kreipAi??si pavarde. Tik po to pardavAi??jas suprato, kodAi??l man Haydno muzika nepatinka.

1795 m. grA?A?Ai??s iA? Londono Haydnas parsiveA?a daugybAi?? brangiA? dovanA?, bet originaliausia buvo kalbanti ir A?vilpaujanti bet kuriAi?? melodijAi?? papAi??ga, kuriAi?? po kompozitoriaus mirties aukcione nupirko LichtenA?teino kunigaikA?tis. GrA?A?Ai??s Vienos uA?miestyje Gumpendorfe pasistatAi?? nedidelA? namukAi?? ir iki mirties jame dirbo. BAi??damas A?eA?iasdeA?imt trejA? metA? Haydnas pradAi??jo raA?yti oratorijAi?? ai??zPasaulio sukAi??rimasai???. Ai??io kAi??rinio eiliuotAi?? tekstAi?? jis parsiveA?Ai?? antrAi?? kartAi?? grA?A?damas iA? Anglijos. IA? pradA?iA? Haydnas abejojo, bet kai jo biA?iulis dvaro bibliotekininkas Svitenas A?tikino ir pasiAi??lAi?? angliA?kAi??jA? tekstAi?? ai??zaprengtiai??? vokiA?kais drabuA?iais, prasidAi??jo bendras darbas. Tai buvo milA?iniA?kas kAi??rinys, ir kartais Haydnas imdavo abejoti savo sugebAi??jimais, bAi??damas giliai tikintis ieA?kojo pagalbos maldoje. KartAi?? jis pasakojo Grizingeriui: ai??zNiekada nebuvau toks pamaldus, kaip kurdamas ai??zPasaulio sukAi??rimAi??.ai??? KiekvienAi?? kartAi?? parpuolAi??s ant keliA? praA?iau Dievo, kad jis suteiktA? man jAi??gA? sAi??kmingai uA?baigti A?A? kAi??rinA?.ai??? Po A?tempto trejA? metA? darbo kAi??rinys buvo baigtas, partitAi??ra iA?spausdinta per kelias dienas ir ai??zPasaulio sukAi??rimasai??? pasklido po visAi?? EuropAi??.

PirmAi?? kartAi?? oratorija atlikta 1798 m. balandA?io 30 dienAi??. Haydno A?sitikinimu, A?is kAi??rinys buvo tarsi visAi?? jo kAi??rybAi?? apjuosiantis vainikas.

Paskatintas sAi??kmAi??s Haydnas imasi kurti dar vienAi?? oratorijAi?? ai??zMetA? laikaiai??? pagal Jameso Thompsono tekstAi??, bet A?A? kAi??rinA? dAi??l pablogAi??jusios sveikatos raA?Ai?? sunkiai. Ai??temptas kAi??rybinis darbas, nuolatinis galvos skausmas iA?sekino jAi??gas. Artimiesiems jis skundAi??si: ai??zViskas baigta, mano galva jau nebe ta. AnksA?iau mintys paA?ios bAi??go pas mane, o dabar aA? turiu jas vaikytis, tai man per sunku.ai??? Nepaisydamas blogAi??janA?ios sveikatos oratorijAi?? ai??zMetA? laikaiai??? jis paraA?Ai?? per dvejus metus ir 1801 metA? geguA?Ai??s 29 dienAi?? ji buvo atlikta Vienoje jam paA?iam diriguojant. Tais paA?iais metais jam suteikiamas PrancAi??zijos instituto NacionalinAi??s mokslo ir meno akademijos akademiko vardas, taA?iau A?gyta A?lovAi?? nesuteikAi?? kompozitoriui jAi??gA?. Haydnas vis reA?iau sAi??dasi prie klavesino. Vargino galvos sukimasis, uA?marA?umas, silpnumas. NorAi??damas draugams priminti apie save kartais nusiA?sdavo tokio turinio kortelAi?? su natomis: ai??zJau jAi??gA? nebeturiu, esu senas ir silpnas.ai???

NatA? pavyzdys

1804 m. Haydnui suteiktas Vienos miesto garbAi??s pilieA?io vardas, o po metA? jis gavo ParyA?iaus konservatorijos nario diplomAi??.

Apie vidinAi?? grauA?atA? 1806 metais Haydnas guodAi??si savo biografui A.Ai??K.Ai??Dizui: ai??zVisur mane persekioja muzikinAi??s idAi??jos ir niekaip negaliu jA? atsikratyti. Kai mAi??stau allegro, tai pulsas ima daA?nai plakti ir negaliu uA?migti; jei galvoju adagio, tai pulsas labai retas. Fantazija A?aidA?ia manimi, lyg bAi??A?iau muzikos instrumentas… AA? iA? tikrA?jA? esu gyvas klavyras.ai???

Jis vis reA?iau sAi??dasi prie klavesino, paskutinA? kartAi?? drebanA?iais pirA?tais sugroja savo melodijAi?? ai??zDieve, saugok imperatoriA? FrancAi??ai???, kuri ir A?iandien skamba Austrijos ir Vokietijos himnuose. 1809 m. geguA?Ai??s 31 dienAi?? Haydnas mirAi??. JA? laidojo Gumpendorfo kapinAi??se tAi?? dienAi??, kai per miestAi?? A?ygiavo Napoleono kariuomenAi??.

Bet ir kapuose didysis maestro ramybAi??s neturAi??jo.

KunigaikA?A?io Nikolauso II von EsterhA?zy A?sakymu Haydno palaikai turAi??jo bAi??ti perveA?ti A? EizenA?tatAi?? ir palaidoti pranciA?konA? vienuolyno rAi??syje. DAi??l politiniA? A?vykiA? sumaiA?ties tai tapo A?manoma tik 1820 m. Tuomet ir paaiA?kAi??jo, jog karste nAi??ra… Haydno galvos. Netrukus buvo surastas kaltininkas ai??i?? buvAi??s kunigaikA?A?io EsterhA?zy sekretorius K.Ai??Rosenbaumas, vienas iA? artimesniA? Haydno draugA?. BAi??damas fanatiA?kas kaukoliA? tyrinAi??tojo F.Ai??Galio, tvirtinusio, kad A?mogaus psichikos ypatingumai priklauso nuo kaukolAi??s sandaros, pasekAi??jas Rosenbaumas negalAi??jo susitaikyti su mintimi, kad tokio A?ymaus A?mogaus kaukolAi?? bus sugrauA?ta kirminA?. Tad, papirkAi??s kapiniA? sargAi??, jis atkasAi?? kapAi??, nupjovAi?? Haydno galvAi??, jAi?? preparavo ir laikAi?? maA?uA?iame mauzoliejuje savo sode, tik artimiausiems A?monAi??ms leisdamas A? jAi?? paA?velgti. Kai galva turAi??jo bAi??ti paimta, Rosenbaumo A?mona A?kiA?o jAi?? A? A?iaudinA? A?iuA?inA? ir pati ant jo atsigulAi??, o pareigAi??nams Rosenbaumas paaiA?kino, kad dAi??l ai??zdienA?ai??? A?mona negali keltis. PareigAi??nai lA?sti po antklode nedrA?so, bet liepAi?? jam galvAi?? pristatyti. Rosenbaumas nusiuntAi?? jaunuolio, o melagystei iA?aiA?kAi??jus ai??i?? senyvo A?mogaus kaukolAi??, kuri ir buvo palaidota su Haydno palaikais. BAi??go laikas, Haydno kaukolAi?? Ai??jo iA? rankA? A? rankas ir tik 1954 m. pagaliau atiteko teisAi??tam savininkui.

IA? Vienos ai??zMusikvereinai??? salAi??s automobiliA? lydima karieta, kurioje stovAi??jo auksiniais lauro lapais ir lyra papuoA?ta urna su kardinolo paA?ventinta kaukole, gaudA?iant varpams pravaA?iavo Rorau, stabtelAi??jo prie gimtojo namo, iA? kurio sklido Haydno styginiA? kvarteto muzika, ir visa procesija pasuko EizenA?tato link. Beveik po 150 metA? tyliai gaudA?iant vargonams Haydnas atgulAi?? amA?ino poilsio.

Ant marmurinAi??s kapo lentos uA?raA?yta:

AAi?? NEMIRSIU, BET

GYVENSIU IR SKELBSIU

VIEAi??PATIES DARBUS.

* AtAi??jau, raA?iau, gyvenau.

VasarvidA?io nakties sapnas

Vytautas A?epliauskas

Takas vedAi?? miA?ko gilumon. PriAi??jAi?? didA?iulA? A?aliAi?? trakAi??, virA? kurio kupolu pynAi??si medA?iA? A?akos, sustojome. ai??zA?ia bus scenaai???, ai??i?? kaA?kuris pasakAi??, ir visi Ai??mAi?? ploti. NuaidAi??jo choristA? balsai. Ai??iltas oras, A?ydinA?iA? augalA? kvapai, muzikos garsai kAi??rAi?? pasakiA?kAi?? atmosferAi??. ai??zKas diriguoja?ai??? ai??i?? paklausiau. ai??zBartholdy, ai??i?? negarsiai pakuA?dAi??jo, ai??i?? Felixas Mendelssohnas-Bartholdy.ai??? ai??i?? ai??zDviguba pavardAi???ai??? ai??i?? ai??zKai A?eima pasikrikA?tijo ir pakeitAi?? tikAi??jimAi??, Felixo tAi??vas A?alia naujosios Bartholdy pavardAi??s pasiliko ir senAi??jAi??, liudijanA?iAi?? jA? kilmAi??.ai???

Dainos skambAi??jo viena uA? kitAi?? graA?iau, labiausiai patikusiAi?? kartojo net tris kartus. ai??zTai ai??zVyturio dainaai???, jAi?? sukAi??rAi?? Felixasai???, ai??i?? iA?girdau. ai??zTai jis kompozitorius?ai??? ai??i?? ai??zTaip, raA?o ne tik dainas, bet ir operas, simfonijas, oratorijas, be to, puikiai skambina fortepijonu. PradAi??jo koncertuoti bAi??damas devyneriA?, po metA? debiutavo kaip dainininkas, nes turAi??jo graA?A? balsAi?? ai??i?? altAi??, o vienuolikos jau sukAi??rAi?? operAi?? ai??zDu pedagogaiai???, kuri buvo vieA?ai atlikta muzikiniame vakare A?eimos salone.ai??? ai??i?? ai??zTikras vunderkindas?ai??? ai??i?? ai??zTaip, tikrai. Kai tAi??vas jA? nuveA?Ai?? A? ParyA?iA? pas garsA?jA? italA? kompozitoriA?, muzikos konservatorijos direktoriA? Luigi Cherubini, A?is, iA?klausAi??s Felixo atliekamus kAi??rinius, pasakAi??: ai??zJAi??sA? sAi??nus, monsieur, daug pasieks.ai??? O JohannAi?? WolfgangAi?? Goethe nustebino ne tik brandi Felixo kAi??ryba, bet ir gebAi??jimas samprotauti, A?odA?io valdymas.

ai??zAr A?ia tas pats Mendelssohnas, kurio marA?as grojamas vestuvAi??se?ai??? ai??i?? ai??zTaip, bAi??damas septyniolikos, jis paraA?Ai?? programinAi?? uvertiAi??rAi?? Williamo ShakespeareE?o dramai ai??zVasarvidA?io nakties sapnasai???. JAi?? sudaro penkios dalys, penktoji ir yra ai??zVestuviA? marA?asai???, iA?garsinAi??s Mendelssohno vardAi?? visame pasaulyje.ai??? ai??i?? ai??zKieno gi vestuvAi??se jis skambAi??jo pirmAi??kart?ai??? ai??i?? ai??zPirmoji garsi pora, po sutuoktuviA? iA? baA?nyA?ios iA?Ai??jusi skambant Mendelssohno marA?ui, buvo karaliA?ka: 1858 m. princesAi?? Viktorija, vyriausioji karalienAi??s Viktorijos duktAi??, tuokAi??si su PrAi??sijos karaliumi ir Vokietijos imperatoriumi Frydrichu III.ai???

MiA?kAi?? apgaubAi?? tamsa, aikA?tAi?? nuA?vietAi?? fakelA? ir A?vakiA? liepsna, prasidAi??jo linksma vakarienAi?? ant A?olAi??s. ai??zKas toji mergina, ai??i?? paklausiau, ai??i?? nuo kurios Felixas nenuleidA?ia akiA??ai??? ai??i?? ai??zJi primena jam A?v. CecilijAi?? iA? Nicolas Poussin paveikslo, kurA? prieA? penkerius metus matAi?? Romoje. Muzikos globAi??ja buvo pavaizduota grojanti spinetu, A?velnus jos A?vilgsnis nukreiptas A? natas, laikomas dviejA? kupidonA?. Tada Felixas ilgai A?iAi??rAi??jo A? tapytAi?? veidAi??, kuriame A?A?velgAi?? A?kAi??nytAi?? kilnumAi??, harmonijAi?? ir groA?A?. IA?eidamas iA? muziejaus jis visa A?irdimi troA?ko ir gyvenime sutikti tokiAi?? CecilijAi??. TaA?iau laikas bAi??go, A?v. Cecilijos portretas pamaA?u bluko atmintyje, uA?goA?iamas koncertA?, kelioniA?, naujA? A?spAi??dA?iA?. Ir A?tai dabar Felixas pastebAi??jo A?iAi?? merginAi??…ai??? Matau, kaip Felixas eina prie jos ir klausia: ai??zKaip jums patiko koncertas, panele?ai??? Mergina paA?velgia jam A? akis ir prisipaA?A?sta, kad tik draugiA? A?kalbAi??ta A?ia atAi??jo, bet dabar nesigaili, nes dainos iA? tikrA?jA? puikios. ai??zVis dAi??lto kas toji mergina?ai??? ai??i?? ai??zJos vardas CAi??cile ai??i?? argi ne likimo dovana? O pavardAi?? Jeanrenaud.ai??? ai??i?? ai??zPrancAi??zAi???ai??? ai??i?? ai??zJos tAi??vas, protestantA? kunigas, per PrancAi??zijos revoliucijAi?? pabAi??go A? FrankfurtAi??, o mama, kilusi iA? kilmingos prancAi??zA? A?eimos, prieA? iA?tekAi??dama buvo viena turtingiausiA? Frankfurto paneliA?.ai??? ai??i?? ai??zAr jie susituoks?ai??? ai??i?? ai??zTaip, nors tai nAi??ra taip paprasta ai??i?? juk Felixo gyvenimas suskirstytas ne dienomis, o valandomis.ai???

Netrukus po A?ios iA?kylos jis iA?vaA?iavo A? Olandija, o CAi??cile, beje, deA?imA?ia metA? jaunesnAi??, slAi??pAi?? savo jausmus. TaA?iau nuo likimo nepabAi??gsi ai??i?? ir Hagoje, ir Leipcige, Diuseldorfe, Berlyne ai??i?? visur, kur jam tekdavo koncertuoti kaip pianistui ar dirigentui, FelixAi?? persekiojo CAi??cile paveikslas, jis troA?ko kuo greiA?iau susitikti su savo mylimAi??ja. VestuvAi??s A?vyko 1837 metais, ir jaunavedA?iai, grA?A?Ai?? po medaus mAi??nesio, apsigyveno Leipcige, nuosavame name, kurio langai A?velgAi?? A? A?aliuojanA?ius laukus ir miA?kAi??.

Staiga viskas dingo, aA? pasijutau besAi??dA?s didA?iulAi??je puoA?nioje salAi??je, o scenoje fortepijonu skambino jauna graA?i panelAi??. Ji grojo lengvai, su polAi??kiu ir A?sijautimu, o po kiekvieno kAi??rinio salAi?? prapliupdavo plojimais. ai??zKas toji pianistAi???ai??? ai??i?? pasiteiravau. ai??zTai Felixo sesuo Fanny, pianistAi?? ir kompozitorAi??, A? jos koncertus visada susirenka daug publikos, net Lisztas atvaA?iuoja jos paklausyti. Nuo vaikystAi??s ji gabumais konkuravo su broliu: jei bAi??tA? gimusi vyru ai??i?? neA?inia, kam iA? jA? A?iandien atiduotume pirmenybAi??…ai???

VAi??l ovacijos… Ar tai naujo Mendelssohno kAi??rinio premjera? Ai??A?kart ne Mendelssohno, bet Johanno Sebastiano Bacho ai??i?? Berlyno ai??zSingakademieai??? salAi??je tik kAi?? nuskambAi??jo jo ai??zPasija pagal MatAi??ai???. Suorganizuoti A?io kAi??rinio atlikimAi?? nebuvo paprasta ai??i?? renginio sAi??kme abejojo net pats Carlas Friedrichas Zelteris, A?ymus XIX a. vokieA?iA? kompozitorius, dirigentas ir Felixo kompozicijos mokytojas. Jis nuogAi??stavo, kad tai per daug sudAi??tingas kAi??rinys, kad potenciali publika, kurios daugumAi?? sudarys A?monAi??s, manantys, jog Bachas yra nuobodybAi??, atgyvena, ai??zsenas perukasai???, gali jo nesuprasti. TaA?iau Felixas ir jo draugas Eduardas Devrientas, aktorius ir dainininkas, 1829 metais ryA?osi A?gyvendinti A?A? rizikingAi?? sumanymAi??. Jie nusisamdAi?? akademijos salAi??, suorganizavo keliA? A?imtA? A?moniA? chorAi??, orkestrAi??. DrAi??sino tai, kad likus savaitei iki koncerto visi bilietai jau buvo iA?pirkti. Dirigavo ai??i?? atmintinai! ai??i?? pats Mendelssohnas, tuo metu dvideA?imtmetis, o JAi??zaus partijAi?? atliko Devrientas. Pasisekimas buvo milA?iniA?kas. Tik Devrientas, savo memuaruose prisimindamas MendelssohnAi??, pastebAi??jo ironiA?kAi?? A?io kAi??rybinio A?ygdarbio aspektAi??: ai??zTik pagalvokite, reikAi??jo aktoriaus ir A?ydo sAi??naus (Judensohn), kad grAi??A?intume pasauliui didingiausiAi?? krikA?A?ioniA?kos muzikos kAi??rinA?!ai???

KurA? laikAi?? sAi??dAi??jau nejudAi??damas, o kai pasisukau, pamaA?iau, kad vaA?iuoju pro Big BenAi??, ir A?tai aA? jau salAi??je, o Felixas diriguoja dideliam simfoniniam orkestrui. Tai Ai??kotiA?koji simfonija, jAi?? paraA?Ai?? po kelionAi??s A? Ai??kotijAi??, o grA?A?Ai??s iA? Italijos sukAi??rAi?? ItaliA?kAi??jAi?? simfonijAi??, dabar jos abi priklauso auksiniam klasikos fondui kartu su Koncertu smuikui e-moll ir pjesAi??mis fortepijonui ai??zDainos be A?odA?iA?ai???. IA? viso Mendelssohnas sukAi??rAi?? 12 simfonijA?, 4 oratorijas, 8 kantatas, 6 operas, A?vairiA? kAi??riniA? orkestrui, instrumentams solo ir kamerinAi??s muzikos. Kada jis suspAi??jo, juk tiek daug keliavo ir koncertavo? Buvo be galo darbA?tus, be to, reikAi??jo ir A?eimAi?? iA?laikyti, juk augino penkis vaikus. Nors buvo gan sportiA?kas ai??i?? geras plaukikas, raitelis, A?okAi??jas, mAi??go vaikA?A?ioti, taA?iau kAi??rybinis darbas jA? sekino, pavargAi??s jis tapdavo labai irzlus Tik miegas jA? gelbAi??jo nuo visiA?ko iA?sekimo, o miegoti galAi??davo bet kur ir bet kada, jeigu tik rasdavo laisvAi?? minutAi?? ir guolA?.

Klausiausi atidA?iai, bet staiga viskas apsiblausAi?? ir pajutau, kad skrendu. ApaA?ioje pamaA?iau stovinA?ius keturis vyrus, vienas buvo labai panaA?us A? FelixAi??. ai??zKo jie ten stovi?ai??? ai??i?? pasiteiravau. ai??zTuojau juos apdovanos ordinu ai??zUA? nuopelnusai???. ai??i?? ai??zVisus?ai??? ai??i?? ai??zTaip: MendelssohnAi??, LisztAi??, Rossini ir MeyerbeerA?ai??? A?valgiausi iA? virA?aus ai??i?? A?emai driekAi??si A?alumos, upiA? vingiai, miestA? salelAi??s. ai??zKoks A?ia miestas?ai??? ai??i?? paklausiau. ai??zLeipcigas, labai svarbus miestas Mendelssohno gyvenime, A?ia jis sukAi??rAi?? garsA?jA? KoncertAi?? smuikui, oratorijas ai??zPauliusai???, ai??zElijasai???, ai??zKristusai???, bendravo su Robertu Schumannu ir jo A?mona garsia pianiste Clara Wieck, susitiko su Fryderyku Chopinu, vadovavo ai??zGewandhausoai??? simfoniniam orkestrui, A? repertuarAi?? greta savo kAi??riniA? A?traukdavo ir G.Ai??F.Ai??HAi??ndelio, J.Ai??S.Ai??Bacho, L.Ai??van Beethoveno, J.Ai??Haydno kompozicijA?, o A?tai tame keturiA? aukA?tA? pastate 1843 metais Mendelssohnas A?steigAi?? konservatorijAi??. Leipcigo universitetas suteikAi?? Mendelssohnui filosofijos daktaro laipsnA?, jis buvo pagerbtas ir Leipzigo GarbAi??s pilieA?io vardu.

KlausAi?? sudirgino girdAi??ta melodija, pamaA?iau, kaip Fanny liovAi??si groti ir susmuko prie fortepijono. ai??zJi mirA?ta, ai??i?? suA?ukau, ai??i?? A?iAi??rAi??kit ji mirA?ta!ai??? ai??i?? ai??zTaip, mirA?ta nuo apopleksijos, lemtingos MendelssohnA? A?eimos ligos, grodama brolio oratorijos ai??zPirmoji Valpurgijos naktisai??? repeticijoje.ai??? Ar ir Felixo laukia toks pats likimas? Jis mirAi?? praAi??jus pusmeA?iui po sesers laidotuviA?. Manoma, kad nuo apopleksijos, bet yra ir kita versija, siejama su dar viena moterimi Mendelssohno gyvenime. Jos vardas ai??i?? Jenny Lind, dainininkAi?? (sopranas), vadinama A?vedA? lakA?tingala, su ja Felixas susipaA?ino 1844 metais. Sklinda gandai, kad yra dokumentA?, liudijanA?iA?, jog Mendelssohnas nebuvo jai abejingas. Net teigiama, kad Felixas meldAi?? Jenny pabAi??gti su juo A? AmerikAi?? ir grasino, jog jai atsisakius jis nusiA?udysiAi??s. Ji nesutiko, o Mendelssohnas netrukus mirAi??… ai??zJis buvo vienintelis A?mogus, suteikAi??s man sielos pilnatvAi??s jausmAi??, bet praradau jA? taip pat netikAi??tai, kaip ir sutikauai??? ai??i?? raA?Ai?? Jenny Lind po Felixo mirties. Netrukus ji A?steigAi?? Mendelssohno fondAi??, skiriantA? stipendijas jauniems kompozitoriams. Manoma, kad bAi??tent Jenny Lind buvo skirta nebaigta Mendelssohno opera ai??zLoreleiai???, kurioje pasakojama legenda apie Reino upAi??je gyvenanA?iAi?? ir vyrus A? praA?Ai??tingAi?? sAi??kurA? nuostabiomis dainomis viliojanA?iAi?? undinAi??.

Staiga pamaA?iau jAi?? ai??i?? A?avingAi?? auksaplaukAi??, mojanA?iAi?? man iA? A?alsvA? vandenA?. Ji dainavo tyliai, bet taip kerinA?iai, kad bijodamas praleisti bent vienAi?? natAi?? leidausi vis arA?iau ir arA?iau. Ai??tai ji, jau visai A?alia ai??i?? pajutau krioklio purslus ant veido ir pasinAi??riau A? A?niokA?A?ianA?iAi?? gelmAi??…