Fredianis ir jo rAi??mai

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS:Ai??Vidas PoA?kus
DATA: 2013-03

Fredianis ir jo rAi??mai

Vidas PoA?kus

Nuo amA?iA? amA?inA?jA? ar tiesiog valstybAi??s pradA?ios iki mAi??sA? dienA? vieA?ajame diskurse priimta tautos paveldAi?? sieti su iA?kiliais didA?iavyriais, garsiais dinastais, garbingais kilmingA? giminiA? atstovais. Antai A?inome, kad Vilniaus katedrAi?? statAi?? Mindaugas, Jogaila ar Vytautas, bet neA?inome ai??i??Ai?? kas konkreA?iai projektavo tuos statinius, kieno rankos dAi??jo plytas ir kAi??lAi?? gegnes…
UA?sakovA? sureikA?minimo tendencija iki dabar gana gyvybinga yra ir dailAi??s istorijoje ai??i?? tai ypaA? akivaizdA?iai atskleidA?ia A?vairiausiA? mecenavimA? ir fundavimA? tyrimA? tendencijos. Pirminiai vartotojai, be abejo, yra ypaA? svarbAi??s, savo skoniu ir, svarbiausia, pinigine, inspiravAi?? ne vieno iA?kilaus meno kAi??rinio atsiradimAi??. Be jA? iA? tiesA? nieko nebAi??tA?. TaA?iau bAi??kime banalAi??s: dailAi??s istorija visA? pirma yra dailininkA? istorija. TAi?? savo skaitytojams dar A?eA?ioliktame A?imtmetyje diegAi?? pirmasis VakarA? dailAi??s istorikas ai??i?? Giorgio Vasari. TAi?? atskleidA?ia ir lietuviA?ko paveldo visuma, kad ir kokia fragmentiA?ka, anonimiA?ka ir maA?ai tyrinAi??ta ji bAi??tA?. Menininkai, ir visA? pirma menininkai, tegul daugeliu atvejA? bAi??dami anonimai, vis dAi??lto yra jo, to paveldo, pasiekusio dabartA? menkais likuA?iais, kAi??rAi??jai.
Vienas iA? Lietuvos dailAi??s veikAi??jA?, gana iA?kilus ir reikA?mingas A?tvirtinant brandA?iojo romAi??niA?kojo baroko formas A?iaurietiA?koje dirvoje (kaip daA?na tais laikais, tai yra XVII amA?iuje ai??i?? italas) ai??i?? ir nustelbtas savo ai??zA?eimininkA?” ai??i?? uA?sakovA? iA? PacA? ir SapiegA? giminiA?, Giovannis Battista Fredianis, vAi??lgi A?ia yra ne iA?imtis, o visAi?? padAi??tA? puikiausiai atspindintis pavyzdys.
Tuo A?sitikinti galima, kad ir panarA?ius internete ai??i?? turbAi??t vienoje svarbiausiA? ne tik bendravimo, bet ir A?iniA? priemonAi??je. SimptomatiA?ka bAi??tA? viena iA? daugelio globaliA? architektA? duomenA? bazAi?? (www.worldarchitecturemap.org), kurioje Fredianis, vis dAi??lto (ir tai labai dA?iugu) yra, taA?iau visos esamos grafos uA?pildytos iA?kalbingomis trijA? klaustukA? kombinacijomis. Antai:Ai??TautybAi??: ???, gimimo data: ???, mirties data: ???, gimimo vieta:Ai??, [t. y. kablelis], kAi??riniai: [tuA?A?ia]. Ir tik menininko propaguoto stiliaus eilutAi??je paraA?yta: Baroque1. Bet kAi?? ten internetas, jeigu net lokaliniame tezaure ai??i?? Lietuvos dailininkA? A?odyno pirmajame tome, apimanA?iame DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s dailAi??s istorijos etapAi?? (XVIai??i??XVIII a.), toks menininkas nAi??ra A?raA?ytas.
Nors negalima sakyti, kad Fredianis yra balta dAi??mAi?? lietuviA?koje dailAi??s istorijoje. Apie jA? kalbAi??ta nemaA?ai, ypaA? aptariant A?vairius XVII amA?iaus antrosios pusAi??s kultAi??ros ai??i?? pirmiausia brandA?iojo baroko architektAi??ros, aspektus.
Fredianio vardAi?? A? mokslinAi?? apyvartAi?? bene pirmasis A?vedAi?? JA?zefas Ignacas Kraszewskis, nurodAi??s ne tik ai??zFrigdianio” kilmAi?? iA? Lukos miesto, bet ir dalyvavimAi?? statant Ai??v. ApaA?talA? Petro ir PauAi??liaus baA?nyA?iAi??2. Vienas iA?samiausiA? tos baA?nyA?ios ir to laikotarpio Vilniaus kultAi??ros bei kasdienybAi??s tyrinAi??tojA? ai??i?? Stasys SamalaviA?iaus ai??i??Ai??Ai?? Fredianio vardAi?? yra paminAi??jAi??s ne vienu ir A?vairiais rakursais (jA? tiesiog galima vadinti tikru Fredianio populiarintoju). Ai??io tyrinAi??tojo dAi??ka A?inoma, kad 1673 m. italas su Vilniaus magistratu bylinAi??josi dAi??l nesAi??kmingos tilto statybos ai??i?? novatoriA?kAi?? A?renginA? nuplovAi?? galingas tA? metA? pavasario ledoneA?is (vien todAi??l inA?inerinAi??s minties polAi??kis neA?tikino vilnieA?iA?), kad aA?tuntAi??jA? deA?imtmetA? dalyvavo PaA?aislio kamalduliA? vienuolyno statybose ir net buvo vyresniuoju architektu (ai??zarchitektem seniorem”)3, kad 1679 m. Fredianis suprojektavo A?ernigovo Ai??vA?. TrejybAi??s vienuolyno cerkvAi??, kad 1682 m. jo, kaip architekto, nuopelnas yra reikA?mingas Ai??v. ApaA?talA? Petro ir Pauliaus baA?nyA?ios Antakalnio reguliariA?jA? Laterano kanauninkA? vienuolyne statybose ir kad konkreA?iai jis darAi?? portalo brAi??A?inius4. Menotyrininkas Leonidas A?ileviA?ius taip pat yra aptikAi??s konkretesniA? Fredianio pAi??dsakA? Kaune ai??i??Ai??Ai?? bAi??tent italA? menininkas esAi?? apie 1674 m. sukAi??rAi?? PaA?aislio kamalduliA? vienuolyno baA?nyA?ios struktAi??ros modelA?)5. Taip pat manoma, kad Fredianis dalyvavo apmatuojant TrinitoriA? baA?nyA?ios pamatus Vilniaus Antakalnyje, jog prisidAi??jo projektuojant ir ten pat, A?alia, esanA?ius Kazimiero Jono Sapiegos rAi??mus6. UA? visAi?? savo architektAi??rinAi?? veiklAi??, o visA? pirma uA? karinAi?? tarnybAi?? (septintajame deA?imtmetyje pulkininko laipsnA? turAi??jAi??s Fredianis tarnavo M. K. Paco vadovaujamame svetimA?aliA? autoramente7) 1676 m. architektas gavo Lietuvos pilietybAi???8Ai??(Ai??is atvejis irgi labai aiA?kiai atskleidA?ia tuometA? menininkA? statusAi??, kad jie labiau vertinti kaip techniniai darbuotojai, o ne savo iA?mone stebinantys kAi??rAi??jai.)
Kaip galima suprasti iA?, regis, pabirA?, fragmentiA?kA? biografiniA? faktA? bei detaliA?, savo gana A?vairialype veikla ir novatoriA?kumu Fredianis atitiko savo gyvenamosios epochos laiko dvasiAi??, universalumu kaA?kiek primindamas tos epochos genijA? Gian Lorenzo Bernini. DiskusijA? iA?ties nekelia teiginys, kad bet kokiu atveju A?is menininkas atstovauja brandA?iajam barokui ai??i??Ai?? tiek italiA?kajam, tiek, natAi??ralu, lietuviA?kajam.
TradiciA?kai Fredianis laikomas ir Mykolo Kazimiero Paco rAi??mA? DidA?iojoje gatvAi??je 7 architektu (ar bent vienu iA? jA?)9. GalbAi??t drAi??su, bet ne per drAi??su yra teigti, kad A?ie rAi??mai galAi??tA? bAi??ti kuo tikriausia menininko vizitine kortele ai??i?? jeigu ne atspindinA?ia pagrindines jo kAi??rybos ypatybes, tai bent pateikianA?ia A?iokiA? tokiA? duomenA? apie jA? kaip asmenA? ir kAi??rAi??jAi??. Tad ir vadinti juos galima ne tik PacA?, bet ir Fredianio rAi??mais.
A?inoma, remtis A?iuo objektu kaip kokia panacAi??ja tikrai negalima, kadangi tai, kAi?? matome dabar ir ypaA? iA? gatvAi??s pusAi??s, daugeliu atvejA? yra Rusijos kapitonA? ir poruA?ikA? ir net vieno iA? Lietuvos istorijos ai??ztAi??vA?” ai??i?? Teodoro Narbuto ai??i?? architektAi??rinio polAi??kio (1860 m. jis kaA?kiek keitAi?? rAi??mA? fasadAi??) iA?raiA?ka ai??i??Ai?? 1832 m. rusA? valdA?ia rAi??mus iA? PacA? giminAi??s atAi??mAi??, perAi??mAi?? kariuomenAi??s reikmAi??ms ir rekonstravo. TaA?iau esminiai struktAi??riniai dalykai yra iA?likAi?? nuo XVII A?imtmeA?io aA?tuntojo deA?imtmeA?io. Istoriografijoje (konkreA?iai ai??i??Ai?? dar sovietiniais laikais iA?leistame Vilniaus paminklA? sAi??vade) paA?ymAi??ta, kad rAi??mai galutinai pastatyti 1677 metais, A? vienAi?? kAi??nAi?? sujungus du atskirus pastatus ai??i?? buvusiAi?? kanauninko Ambroziejaus Beinarto bursAi?? ir vadinamAi??jA? Vytauto namAi??10. Kita vertus, dar 1675 metA? liepos 4 dienos M. K. Paco testamente minimos A?alia ai??zdidA?iojo mAi??rnamio” pastatytos naujos gyvenamosios patalpos (…mieszkania przez miAi?? noviter wystawionego a do wielkiey Kamienicy przyAi??Ai??czonego...)11. Kaip yra atradAi??s lenkA? dailAi??s istorikas StaAi??nisAi??awas Lorentzas, apie 1669 m. rAi??mus statAi?? kaA?koks meistras Gabrielius iA? Krokuvos su savo pagalbininkais (tie patys A?monAi??s darbavosi ir Antakalnyje12), tad Fredianis, kaip ir kitA? objektA? atveju, galAi??jo projektuoti bendrAi?? visumAi?? ir atskiras detales.
Kuo tai bAi??tA? galima argumentuoti? Ogi tuo, kad gimtajame architekto mieste Lukoje stovi KunigaikA?A?iA? rAi??mai (Palazzo Ducale).
Ai??ioje vietoje A?iek tiek nukrypstant A? A?alA?, galima pastebAi??ti A?domA? sutapimAi?? ai??i?? Lukos miestas nuo ankstyvA?jA? ViduramA?iA? garsAi??jo kaip vyskupo Frediano (italiA?kaiAi??San Frediano) miestas, A?iam A?ventajam vienuoliui vAi??liau buvo paskirta jo paties statyta bazilika. Ai??domu dar ir tai, kad Lukoje A?ventojo Frediano kultu rAi??pinosi ne kas nors, o Laterano kanauninkai, tie patys, kuriA? bendruomenAi?? buvo A?sikAi??rusi Antakalnyje.
Jeigu nebAi??tA? vAi??lesniA? perstatymA? (tiek vienu, tiek kitu atvejais), A?mogui, stebinA?iam abiejA? pastatA? ai??i?? Vilniaus PacA? ir Lukos KunigaikA?A?iA? rAi??mA? pagrindinius fasadus, kiltA? mintis, kad tai beveik broliai dvyniai arba bent pakankamai artimi vienas kitam brolis ir sesuo. Netgi tie perstatymai, nulAi??mAi?? kadaise labai aiA?kios planinAi??s struktAi??ros virsmAi?? sudAi??tingu korpusA? ir kiemA? konglomeratu, irgi vienija abu pavyzdA?ius. PaA?velkime A? abiejA? pastatA? pagrindinius, kompozicine ir idAi??jine prasmAi??mis svarbiausius fasadus. Vilniuje ai??i?? tai pietinis, A?velgiantis A? DidA?iAi??jAi?? gatvAi??, Lukoje ai??i?? rytinis, atsigrAi??A?iantis Vittorio Veneto gatvAi??s bei Napoleono aikA?tAi??s kryptimi. AbiejA? koncepcija yra analogiA?ka, abiem atvejais A?ymiau nepakeista ir vAi??lesniA? rekonstrukcijA? ai??i?? tai tipiA?ka barokinAi??, A? ilgA? iA?tAi??sta, lygi siena, skaidoma langA? (Vilniaus atveju trys jA? juostos, Lukos ai??i??Ai?? net keturios, kadangi apatiniame, cokoliniame lygmenyje esama dviejA? aukA?tA?), pagrindinis portalas (PacA? rAi??mA? atveju ai??i??Ai?? A?vaA?iavimo arka) kaip aA?inAi??s simetrijos centras ir kompozicijos branduolys, balkonAi??lis reprezentaciniame, beletaA?iniame aukA?te virA? jo (o dar aukA?A?iau, treA?iojo aukA?to centre bent iki 1832 m. puikavosi tipiA?kas barokiniA? rAi??mA? atributas iA? juodo marmuro iA?kaltas herbinis kartuA?as su PacA? lelija13) ir plastiA?kas vainikuojantis karnizas, suteikiantis barokiA?kos nerimasties bei didybAi??s. AbiejA? pastatA? giminystAi?? ai??i??Ai?? tai ir abiejA? jA? nevienalytiA?kumas. Tai, kad PacA? rAi??mai buvo suformuoti sujungiant A? vienAi?? kelis pastatus ypaA? aiA?kiai matyti iA? gatvAi??s pusAi??s ai??i?? dominuoja vienas, apibendrintas pastato fasadas, o iA? kairAi??s prie jo prijungtas kitas, analogiA?kos, trilypAi??s struktAi??ros, tik daug maA?esnis. PanaA?us, asimetriA?kai barokinis sprendimas, kaip liudija ikonografinAi?? medA?iaga (1629 m. Frediano Puccinio pieA?inys, dabar saugomas Lukos valstybiniame archyve14), buvo bAi??dingas ir Lukos KunigaikA?A?iA? rAi??mA? rytiniam fasadui iki XVIII amA?iaus pradA?ios rekonstrukcijA? (kuriA? autoriumi buvo Filippo Juvarra), tik dominuojantis fasadas komponuotas kairAi??je.
UA?uominA? A? pastatA? giminystAi?? arba bent tamprius ryA?ius teikia ir kiemA? fasadai. VilniA?kis egzempliorius A?iuo aspektu yra labiau nukentAi??jAi??s, kadangi mAi??sA? dienas pasiekAi?? ne tik perstatymA?, bet ir menkaverA?iA? priestatA? (antai griozdiA?ka pareigAi??nA? siuvykla deA?inAi??je) pavidalais. O Lukos KunigaikA?A?iA? rAi??mai pelnytai didA?iuojasi renesansine pirmojo aukA?to lodA?ija (Loggia dell’Ammannati ai??i?? pavadinta garsaus architekto Bartolomeo AmmannaA?io, jAi?? suprojektavusio ir pastaA?iusio 1579ai??i??1581 m., vardu). (VAi??lgi ai??i??Ai?? AbiejA? TautA? Respublikoje, prieA?ingai kokiai Italijai, retas pastatas ar jo dalis A?gydavo jA? staA?iusio meistro vardAi?? ai??i?? viskAi?? uA?goA?davo uA?sakovo A?lovAi?? ir garbAi??.) PacA? rAi??mA? pirmajame aukA?te taip pat bAi??ta arkados ai??i??Ai?? A?Ai??jus per pusapskritAi??s arkos vainikuojamus vartus ir paA?velgus atgal, akivaizdA?iai ryA?kAi??ja vAi??liau uA?mAi??rytos dvi arkos iA? kairAi??s ir dvi iA? deA?inAi??s. KAi?? suteikAi?? rAi??mams arkada pirmajame A?io pastato aukA?te? Ogi laisvumo ir grakA?tumo, simboliA?ko iA?kilmingojo (beletaA?inio, kuriame kadaise buvo reprezentacinAi??s patalpos) antrojo aukA?to kybojimo padebesiuose, savotiA?kos PacA? giminAi??s ar konkreA?iai Mykolo Kazimiero apoteozAi??s efektAi??.
Kaip yra pastebAi??jAi?? SapiegA? rAi??mus Antakalnyje tyrinAi??jAi?? RAi??ta JanonienAi?? bei Evaldas Purlys, Matteo Castellio projektuota karaliA?koji vila (Villa Regia) VarA?uvoje, o ir kiti lenkiA?kojo monarchA? bei magnatA? rAi??mA? baroko pavyzdA?iai (visA? pirma Vilanuvo rAi??mai irgi VarA?uvoje) taip pat buvo tai, kAi?? galima vadinti tiesioginiais impulsais, lAi??musiais PacA? rAi??mA? pavidalAi??15. Tik polemizuojant su A?iA? tyrinAi??tojA? nuomone apie SapiegA? rAi??mus Antakalnyje ai??i?? esAi?? asimetriA?kas, nereguliarus jA? planas nebuvo bAi??dingas to meto architektAi??rai16, kaip kontrargumentAi?? galima pateikti PacA? rAi??mA? DidA?iojoje gatvAi??je atvejA?. Ai??ie ir asimetriA?ki, ir nereguliarAi??s, ir pasirodAi?? A?iek tiek (bet ne tiek daug) anksA?iau nei SapiegA? rezidencija. O ir ne vieni romAi??niA?kojo baroko ai??zgiminaiA?iai” ai??i?? kad ir Borrominio bei Berninio kAi??rinys ai??i?? Palazzo Barberini ai??i??Ai?? yra bent jau disimetriA?ki.
Bet geriau jau pafantazuokime ar net rimtai pasvarstykime ai??i?? kas, be italiA?kosios palazzo fasadA? struktAi??ros, be minAi??tosios arkados ir rizalitA?, PacA? rAi??muose siektA? Fredianio laikus ir gal net galAi??tA? bAi??ti jo rankA? kAi??riniu?
A?inant, kad Ai??v. Petro ir Povilo baA?nyA?ios pagrindinio portalo autorius yra ne kas kitas, kaip bAi??tent Fredianis, galima spAi??ti, kad jis sukAi??rAi?? ir PacA? rAi??mA? A?vaA?iavimo arkos apipavidalinimAi??. Deja, tai, kAi?? matome dabar ai??i?? tuos suporintus toskaniA?kojo orderio piliastrus, savo charakteriu (ach, tas kanceliariA?kai negyvas sausumas!) tipiA?kus XIX amA?iaus produktus, yra visai ne tai, kAi?? norAi??tA? iA?vysti brandA?jA? barokAi?? mAi??ginanti apA?iuopti ir jo iA?siilgus akis.
Tokiai norAi??tA?si pasiAi??lyti nepasididA?iuoti ir, neiA?sigandus metaliniA? uA?kardA? bei kitA? mAi??sA? dienA? barjerA? (kad ir kanceliariA?kai grAi??smingA? iA?kabA? ai??i?? ko vertas vien savo prasmAi?? praradAi??s ai??i?? nes A?ia A?staiga lyg ir nebeegzistuoja ai??i?? uA?raA?as EKSTREMALIA? SVEIKATAI SITUACIJA? CENTRAS ar kaA?kokie iA? sienA? kyA?antys kabliai ai??i?? lyg budeliA? gervAi??s nelaimingiesiems nukankinti ir nubausti), uA?eiti bent jau A? kiemAi??, o tada atsigrAi??A?ti atgal ai??i?? A? ai??zvidinA?” rAi??mA? fasadAi??. BrandA?iojo baroko A?ia, nepaisant vAi??lesniA? pokyA?iA?, yra pakankamai. Tai ne tik minAi??tieji architektAi??riniai sprendimai struktAi??ros aspektu, bet ir puoA?ybinAi??s detalAi??s, kaip antai ai??i?? pagrindinio pastato kAi??no kampuose, prie A?oniniA? rizalitA? (o ir juose paA?iuose), beletaA?e esanA?iA? langA? aprAi??minimai. Ai??iuose panaudotas toskaniA?kasis orderis. TaA?iau A?ia jis visai kitoks ai??i?? puskolonAi??s yra kAi??niA?kos, rubensiA?kai riebios, maloniai veikianA?ios akis. Gyvumo ir judAi??jimo virA?un (o judAi??jimas juk ir yra gyvybAi??s pagrindas!) dar suteikia tA? puskoloniA? tvirtai laikomi sandrikai subtiliai lauA?ytais vainikuojanA?iais karnizais ir nuo jA? atsispyrAi?? bei raiA?kiu, beveik A?okio ritmu A? kairAi?? (deA?iniajame kampe) bei deA?inAi?? (kairiajame kampe) nuo galiniA? treA?iojo aukA?to langA? aukA?tyn liuoksintys rustA? (iA?dAi??stytA? maA?esnio-didesnio-maA?esnio-didesnio… ritmu) staA?iakampiai.
IA? to paties laikotarpio iA?likAi?? kampiniai rizalitA? langai beletaA?iniame aukA?te yra kuklesni, rAi??minami vos vos profiliuotA? apvadA? ir taip patvirtinantys baroko ai??zideologo” Heinricho WAi??lfflino frazAi??, kad barokiniA? rAi??mA? fasade visos dalys gyvena hierarchiniu ritmu ir tarnauja visumai. Visos A?ios detalAi??s yra rubensiA?kai putnios, kAi??niA?kai minkA?tos, tarytum visai neseniai liestos paties Fredianio rankA?…
O ir dabartinis rAi??mA? pobAi??dis, jA? apleistas pavidalas ir iki A?iol egzistuojanti ai??zAi??araA?kino kontoros” tvarka regisi lyg bAi??tA? uA?programuota Fredianio laikais. Tie mediniai laiptai kiemo gilumoje, vedantys A? neA?inia kur, tos apipaiA?iAi??nAi??tos ir purvinos durys, sienos, nutrupAi??jusiais tinko gabalais, ir apdulkAi??jAi??, tamsiomis akiduobAi??mis nebyliai A?velgiantys langai kalba apie senovAi??, apie garbingAi?? rAi??mA? praeitA?, jA? statytojus ir gyventojus. RAi??mA? savininkas Mykolas Kazimieras savo 1675 m. testamente A?ia taip pat minAi??jo veikusias A?vairiausias amatininkA? dirbtuvAi??les ir prekeiviA? parduotuvAi??les (kuriA? dalis pelno turAi??jo bAi??ti skirta Ai??v. Petro ir Povilo baA?nyA?ios statyboms). O ir vAi??liau A?ia savo kojas buvo A?kAi??lAi?? visi, kas galAi??jo ir norAi??jo ai??i??Ai?? nuo Sobieskio ir Napoleono, iki filaretA? ir prancAi??zA? kariA? (ko verta vien ai??zKutuzovo lavoninAi??” ai??i??Ai??Ai?? 1813 metais A?rengta patalpa rAi??syje, kurioje laikyti numirAi??liai). Tos apnaA?os, visa ta laiko patina, pastato panirimas A? savotiA?kAi?? letargo bAi??senAi?? (regis, kad ai??znormalus” kontorinis gyvenimas jame nebeegzistuoja) suteikia pastatui pelnytos paslapties bei didybAi??s, kuri, baisu, jA? pernelyg steriliai sutvarkius ir negyvai restauravus (kas pas mus be galo bAi??dinga), gali pranykti…
IeA?kantiems Fredianio rankA? prisilietimo PacA? rAi??muose taip pat norAi??tA?si pasiAi??lyti stabtelAi??ti ir minAi??toje A?vaA?iavimo arkoje. A?ia tereiktA? apsidairyti aplinkui, paA?velgti A? virA?A? ir kartu A?smeigti A?vilgsnA? A? portalo galAi?? ai??i?? tAi?? A?viesAi?? tunelio gale kuo tikriausia prasme. Ai??onuose akis uA?fiksuotA? laisvai, asimetriA?kai iA?mAi??tytas visokias niA?as, niA?eles, tokias ai??znetaisyklingas” klasicizmo ir modernizmo iA?paikinto skonio poA?iAi??riu. TaA?iau jos, lyg kokie apgamAi??liai, nusAi??jAi?? A?mogaus kAi??nAi??, yra tokios iA?raiA?kingos, A?prasminusios barokinA? fiziA?kumAi??. Lygiai tokios pat yra atraminAi??s arkos, savo laisvomis linijomis besiskleidA?ianA?ios virA? einanA?iA?jA? galvos, trikampAi??s liunetAi??s, grakA?A?iai iA?karpiusios pagrindinio cilindrinio skliauto kraA?tus. Taip ai??i?? tai tikras barokas! Iki A?iol gyvybingai alsuojantis savo brandA?iai prisirpusiomis formomis!
TaA?iau didA?iausiAi?? A?spAi??dA?, tikrAi?? perspektyvinA? efektAi?? (prisiminkime BerninioAi??Scala regiaAi??Vatikane ar Borrominio galerijAi??Ai??Palazzo Spada) kuria bendras A?vaA?iavimo arkos principas. Stovint jos pradA?ioje ir A?velgiant A? priekA? (arba atvirkA?A?iai ai??i?? iA? kiemo stebint DidA?iosios gatvAi??s fragmentAi??), susidaro A?spAi??dis, kad iA? vieno pasaulio A?velgi A? kitAi??, kad iA? kasdienybAi??s A?urmulio matai nedidelAi?? amA?inybAi??s detalAi??. PanaA?iai iA? A?ulinio net ir giedrAi?? dienAi?? galima pamatyti danguje A?vieA?ianA?ias A?vaigA?des. TAi?? A?spAi??dA? dar labiau sustiprina pro A?alA? praklebenantis kaltAi??nuotas elgeta, A? baA?nyA?ias lenkiA?kA? poteriA? kalbAi??ti vis dar praA?liauA?ianA?ios moA?iutAi??s ar tie patys keli iA?likAi?? Fredianio kAi??rybos fragmentai ai??i??Ai??Ai??Ai?? apA?iuopiamas ryA?ys tarp dabarties ir anA? laikA?.

1Ai??http://www.worldarchitecturemap.org/architects/giovanni-battista-frediani
2Ai??J. I. Kraszewski, Wilno od poczatkA?w jego do roku 1750, Wilno, 1840, t.2, s.367.
3Ai??S. SamalaviA?ius, Vilniaus miesto kultAi??ra ir kasdienybAi?? XVIIai??i??XVIII amA?iuose, Vilnius, 2012, p. 473.
4Ai??A. SamalaviA?ius, S. SamalaviA?ius, Vilniaus Ai??v. Petro ir Povilo baA?nyA?ia, Vilnius, 1998, p.24, 174.
5Ai??L. A?ileviA?ius, ai??zNauja apie PaA?aislio architektAi??ros ansamblA?”, Statyba ir architektAi??ra, 1981, nr.12, p.22.
6Ai??R. JanonienAi??, E. Purlys, SapiegA? rAi??mai Antakalnyje, Vilnius, 2012, p. 60.
7Ai??A. S. CzyA?, KoAi??Ai??ioAi?? AswiAi??tych Piotra i PawAi??a na Antokolu w Wilnie, Wroclaw, 2008, s. 80.
8Ai??M. Paknys, MecenatystAi??s reiA?kinys XVII a. LDK: BaA?nytinAi??s architektAi??ros uA?sakymai, Vilnius, 2003, p. 85, 127.
9Ai??A. SamalaviA?ius, S. SamalaviA?ius, p. 174.
10Ai??Lietuvos TSR istorijos ir kultAi??ros paminklA? sAi??vadas, Vilnius, 1988, p. 213.
11ai??zTestament MichaAi??a Paca”, in Wizerunki i roztrAi??sania naukowe, Wilno, 1840, t. 18, s.71.
12Ai??S. Lorentz, ai??zO architekcie Janie Zaorze i dekoratorach koAi??cioAi??a Asw. Piotra i Pawla na Antoklolu w Wilnie”, Dawna Sztuka, 1938, rocznik 1, s. 23.
13Ai??A. R. A?aplinskas, ValdovA? kelias: DidA?ioji gatvAi??, Vilnius, 2002, p. 282.
14Ai??http://www.palazzoducale.lucca.it/storia.php?idsecolo=4.
15Ai??R. JanonienAi??, E. Purlys, p. 74.
16Ai??Ten pat, p. 76.

b_280_373_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-03-29_nr._3420_pacu_rumu_beletazinis_aukstas.jpg

PacA? rAi??mA? (DidA?ioji g. 7) vartai ir beletaA?inis aukA?tas. Autoriaus nuotraukos
PacA? rAi??mA? (DidA?ioji g. 7) vartai ir beletaA?inis aukA?tas. Autoriaus nuotraukos