Freska, rasta Vilniaus katedroje 1985-aisiais

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS:Ai??Napalys Kitkauskas
DATA: 2013-10

united pharmacies uk ltd.

Freska, rasta Vilniaus katedroje 1985-aisiais

Napalys Kitkauskas

A�

PasakojimAi?? apie viduramA?iA? freskos atradimAi?? Vilniaus katedroje pradAi??siu nuo A?A?angos, paaiA?kinanA?ios, kas suteikAi?? progAi?? A?iame iA?skirtiniame Lietuvos istorijai ir kultAi??rai objekte atlikti tyrimus, asmeniA?kai juose dalyvauti. Grynai moksAi??liniams tyrimams paprastai vis stokojama lAi??A?A?, todAi??l daA?nai jie priderinami prie gamybos darbA?, pastatAi?? remontuojant, keiA?iant paskirtA? ir pan.

mercury drugstore website. Plane apskritimu apibrAi??A?ta kriptos su freska vieta.  1 ai??i?? kriptos iA?likusi A?iaurinAi?? siena, kurios pavirA?iuje freska
Plane apskritimu apibrAi??A?ta kriptos su freska vieta. 1 ai??i?? kriptos iA?likusi A?iaurinAi?? siena, kurios pavirA?iuje freska

Jau XX a. pradA?ioje pradAi??ta baA?nyA?ias A?ildyti. Iki 1937 m. Europoje apA?ildyta apie 1600 baA?nyA?iA?. Po 1931 m. pavasario potvynio, uA?liejusio Vilniaus katedros poA?emius, sukAi??lusio sienA? deformacijas, nutarta ir jAi?? apA?ildyti. Ai??iaurinAi??s navos rytinAi??je dalyje prieA?ais zakristijAi?? buvo iA?kastas rAi??sys, A?rengta akmens anglimi kAi??renama katilinAi?? (apA?ildymo projektAi?? darAi?? Vokietijos Manheimo firma). IA? katilinAi??s A? pastato vidA? buvo puA?iamas A?iltas oras. TemperatAi??ra katedroje tesiekAi?? +6Ai?? C.
Po Antrojo pasaulinio karo uA?darytAi?? Vilniaus katedrAi?? pritaikius muziejui, bandyta A?ildymAi?? tobulinti. Ai??ie darbai pavesti Mokslinei restauracinei gamybinei dirbtuvei (nuo 1970 m. ai??i??Ai?? PaminkAi??lA? konservavimo institutas), kurioje aA? dirbau nuo 1960 m. Pirmieji A?ildymo agregatai buvo atveA?ti iA? Charkovo apie 1962ai??i??1963 m., patalpinti buv. ValaviA?iA? koplyA?ios zakristijoje. TaA?iau jie kAi??lAi?? pastato sienoms kenkianA?ias vibracijas, sienose atsirado plyA?iA?. TodAi??l 1971 m. masyvAi??s ventiliatoriai buvo iA?kelti A? katedros iA?orAi??, uA? jos rytinAi??s sienos, A? KunigaikA?A?iA? rAi??mA? vakarA? korpuso rAi??sio vietAi??. Bet ir A?iuo atveju A?iltas oras A? pastato vidA? iA? rAi??sio patekdavo tik per A?iaurinAi??s navos rytinAi??s dalies grindis, todAi??l temperatAi??ra visame tAi??ryje pasiskirstydavo nevienodai.
Istorikui Adolfui RaulinaiA?iui ir man, inA?inieriui, buvo pavesta tirti rAi??sius, studijuoti prieA? karAi?? veikusio Vilniaus bazilikos gelbAi??jimo komiteto dokumentus.
Apie 1980ai??i??1982 m., siekiant geriau apsaugoti muziejines vertybes (paveikslus, freskas, stiuko dirbinius) bei vertingus XIX a. vargonus, nutarta buv. katedroje A?rengti tobulesnA? A?ildymAi?? ir vAi??dinimAi??. Buvo gautas leidimas vietoj Charkovo gamybos ventiliatoriA? A?sigyti daug kokybiA?kesnius ir kompaktiA?kesnius ventiliatorius iA? Ai??vedijos. Kondicionuotam orui paduoti reikAi??jo A?rengti ortakius. Buvo siAi??lyti keli jA? A?rengimo variantai, po svarstymA? apsisprAi??sta ortakius rengti po grindimis. Tam tikslui po A?iaurinAi??s ir pietinAi??s (iA? dalies ir vidurinAi??s) navos grindimis, ten, kur buvo suprojektuoti vAi??dinimo ortakiai, buvo kasami virA? 1 m gylio kanalai (darbai pradAi??ti 1984 m. vasarAi??). Daugiausiai buvo tiriama pirmosios, kaip spAi??jama, Mindaugo statytos, katedros pamatA? liekanA?, surastA? jau anksA?iau (1970ai??i??1975 m.) viduje.
Baigiant darbus papildomai nutarta vidurinAi??je navoje iA?kasti ir A?rengti poA?eminA? koridoriA?, jungiantA? vidurinAi?? kriptAi?? su dar prieA?karyje surastu pirmosios katedros vakarinAi??s sienos portalu.
Tiriant atsidengAi?? A?vairiA? laikotarpiA? katedros grindA? liekanos, A?emiausios rastos 2,45ai??i??2,7 m gylyje. Rasta A?vairiA? architektAi??riniA? detaliA?, daugybAi?? senoviniA? plytA?. Po A?iaurinAi??s navos grindimis rasta dvejA? mAi??riniA? archajiA?kA? laiptA? liekanos. Aptikta keletas nedideliA? kriptA?, daugiausia su pavieniais palaidojimais bei kriptA? liekanos su buvusiA? palaidojimA? A?ymAi??mis; rasta ir pavieniA? palaidojimA? be kriptA?. Visi palaidojimai buvo galvomis A? vakarus, daugiausiai be A?kapiA?.
Palaidojimus tyrAi?? ne tik PaminklA? konservavimo instituto archeologai, bet ir MA Istorijos instituto ir Vilniaus universiteto istorikai, medikai. SvarbesnAi??se vietose kasta ir giliau, net iki A?A?emio; A?ia rasta baltA? kultAi??rai bAi??dingos lipdytinAi??s keramikos A?ukiA?, o po sluoksniais su A?ia keramika ai??i?? pirmykA?tAi??s gyvenvietAi??s mediniA? stulpA? pAi??dsakA?.
Reikia paminAi??ti, kad tyrAi??jai vis buvo raginami neuA?delsti tyrimA? ai??i?? esAi??, jau veA?ami (netrukus ir atveA?ti) A?vediA?kA? firmA? A?renginiai, ventiliatoriai, laiku jA? nesumontavus teks mokAi??ti didA?iules baudas.
1985 m. pradA?ioje pradAi??ta kasti pietinAi??je navoje; A?iame ruoA?e iki vasario 20 d. buvo atidengtos pirmosios katedros pietinAi??s sienos liekanos. JA? pavirA?iuje matAi??si skersai sienAi?? einanA?iA? 1 m ploA?io laiptA? A?oniniA? sieneliA? virA?us. Buvo galima spAi??ti, kad tai laiptA? A? poA?eminAi?? kriptAi?? pradA?ia. Vasario 21-osios rytAi?? katedroje vyko planuotAi??, kurios metu sprAi??sta, kaip greiA?iau pradAi??ti montuoti iA? Ai??vedijos gautus ortakiA? A?renginius. PaminklA? restauravimo tresto valdytojas Jonas BiekA?a grieA?tai A?sakAi?? nutraukti visus tyrimo darbus, trukdanA?ius gamybininkams.
Ai??vykius, atvedusius prie freskos suradimo, atspindi A?raA?ai mano vestame dienyne.

1985 m. vasario 21 d. [ketvirtadienis]

IA? ryto buvau KultAi??ros ministerijoje, derinau savo darbA? programAi??. Ai??iais metais A?ada pradAi??ti darbus Tolminkiemyje (klebonijos restauravimas).
Po to dirbau Katedroje. PietinAi??je navoje matavau mAi??rA? fragmentus ties laiptais [tuo metu tebuvo atidengtos tA? 1 m ploA?io laiptA? A?oniniA? sieneliA? virA?utinAi??s dalys].
Apie 11.00 val. buvo pasirodA?iusi planuotAi??je dalyvaujanA?iA? A?moniA? grupAi??. Apie 11.30 val. atAi??jAi??s iA? planuotAi??s [archeologA? skyriaus vadovas] L. Dzikas praneA?Ai??, kad Tresto valdytojas [J. BiekA?a] nuo rytdienos archeologus iA?varo iA? Katedros, nes, esAi??, jie trukdo statybininkams dirbti. AA? pagalvojau, kad, ko gero, liks neiA?aiA?kintas pietinAi??je navoje rastA? senA?jA? laiptA? liekanA? santykis su netoliese esanA?ia vyskupo V. ProtaseviA?iaus kripta. TodAi??l per pietA? pertraukAi??, paAi??mAi??s mentelAi?? ir kastuvAi??, pradAi??jau kasti griuvenas A? rytA? pusAi?? nuo laiptA? rytinAi??s sienelAi??s. Kasiau griuvenose, suverstose statant dabartinAi?? (didA?iAi??jAi??) KatedrAi?? prie jos pietinAi??s sienos pamato. TodAi??l archeologo pagalbos nereikAi??jo. Po keliolikos minuA?iA? darbo paA?iAi??rAi??jau A? iA?kasoje atsidengusios tinkuotos sienelAi??s pavirA?iA? ir nustebau ai??i?? prieA? akis buvo neblogai iA?likusi freska. Ant sienelAi??s pavaizduota A?ventoji su aureole (gal net Marija), toliau dar viena figAi??ra matyti, tarp jA? gal kokie A?enklai ar raidAi??s. Spalvos ai??i?? juoda, raudona, ruda, A?alia. Tai vAi??liausiai gotikinAi?? tapyba.
RadinA? parodA?iau Katedroje uA?silikusioms architektAi??ms Daliai ir Violai, dviems [talkininkavusioms] studentAi??ms. PraneA?iau Ministerijai, J. LeskeviA?iui. PerkasAi?? gilinau toliau A? rytus, atsidengAi?? treA?ia figAi??ra.
Sigitas Lasavickas A?iandien dirbo Institute, Albertas Lisanka nuo 10.00 val. nuAi??jo dirbti A? prie arsenalo esantA? archeologA? vagonAi??.
Po pietA? pavyko susisiekti su S. Lasavicku, R. Jalovecku, J. Urbonu, E. VaituleviA?iene. 15.30 val. atvyko S. Pinkus, R. Jaloveckas, E. VaituleviA?ienAi??. Dar vAi??liau ai??i??Ai?? I. LukA?aitAi??, V. UrbanaviA?ius, E. RimA?a, A. Lisanka. 18.00 val. vAi??l atvyko R. Jaloveckas, G. Laucius, J. Urbonas, J. LeskeAi??viA?ius, R. BatAi??ra. NusprAi??sta ryt 10.00 val. vAi??l kviesti specialistA? restauratoriA? komisijAi??.
Be to, A?iandien buvo atvykusi 7 A?moniA? grupAi?? iA? Mokslo muziejaus. Papasakojau jiems Katedros istorijAi??.

1985 m. vasario 22 d. (penktadienis)
Vakar atidengta freska buvo nutapyta ant kriptos, A?rengtos prie senojo kvadratinio plano pastato pietinAi??s sienos (jos iA?orAi??je). Be abejo, kripta buvo skirta laidojimui. Matyt, skirta A?A?ymiam asmeniui, jei taip dekoruota. Freskoje pavaizduota NukryA?iavimo scena: centre Kristus, iA? kairAi??s Marija, iA? deA?inAi??s ai??i??Ai?? Ai??v. Jonas ApaA?talas. SprendA?iama, kaip jAi?? iA?saugoti, eksponuoti.

Atradus ant kriptos A?iaurinAi??s sienos (jos ilgis ai??i?? 2,4 m) nutapytAi?? freskAi??, katedros poA?emiA? tyrimus leista atskirose vietose tAi??sti. Siena su freska netrukus buvo izoliuota nuo gruntinio vandens, nuo sAi??lyA?io su gretimu pirmosios katedros pietinAi??s sienos mAi??ru. Sienos pavirA?ius konservuotas.
IA?valius griuvenas, 4,06 m gylyje rastos iA? plytA? klotos kriptos grindys, jas jau sAi??mAi?? gruntinis vanduo.
Dar buvo iA?likAi?? kriptos vakarinAi??s ir rytinAi??s sienA? fragmentai, ant pastarosios likuA?iA? taip pat matAi??si figAi??rinAi??s tapybos A?ymAi??s. Kriptos pietinAi?? dalis, kaip ir visa jos pietinAi?? siena, neiA?likusi ai??i?? nuardyta kasant pamatA? duobAi?? dabartinAi??s (didA?iosios) katedros pietinAi??s sienos pamatui. TodAi??l nustatyti kriptos ilgA? A?iaurAi??sai??i??pietA? kryptimi buvo neA?manoma.
VirA? kriptos prie senosios katedros pietinAi??s sienos buvo koplyA?ia, abi sumAi??rytos XIV a. pabaigoje. PuoA?niai dekoruota kripta, be abejo, buvo skirta A?A?ymiA? A?moniA? palaidojimui. Joje galAi??jo tilpti du ar net trys karstai. Kadangi senoji katedra buvo nugriauta po 1419 m. gaisro, A?ioje kriptoje negalAi??jo bAi??ti palaidotas Lietuvos didysis kunigaikA?tis Vytautas (mirAi??s 1430 m.). NemaA?a tikimybAi?? (A?iAi?? hipotezAi?? pasiAi??lAi?? radviliA?kietis kraA?totyrininkas Evaldas Tamulionis), kad A?ia galAi??jo bAi??ti palaidoti Jogailos broliai, turAi??jAi?? kunigaikA?A?iA? titulus: Karigaila (A?uvAi??s Vilniuje 1390 m.) ir Kaributas (mirAi??s po 1404 m.): Jogaila vAi??liau savo broliA? palaikus iA?kAi??lAi?? A? Krokuvos katedrAi??. Ai??ioje kriptoje palaidotA? asmenA? galvos turAi??jo bAi??ti nukreiptos A? A?iaurAi??, A? ant A?iaurinAi??s sienos pavaizduotAi?? NukryA?iavimo scenAi??. O virA? kriptos buvusios koplyA?ios altorinAi?? dalis turAi??jo bAi??ti prie pietinAi??s jos sienos. Vadinasi, kripta buvo skirta pasaulieA?iams, o ne dvasininkams.
Rastoji Vilniaus katedros freska, tikAi??tina, atspindi keleriopas A?takas: viena vertus, tuo metu Vidurio Europoje klestAi??jusios dailAi??s su postromantinAi??s bei gotikinAi??s stilistikos bruoA?ais, antra vertus, bizantinio meno, tos jo krypties, kuri A? Vidurio EuropAi?? ir iki Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s atAi??jo nuo Juodosios jAi??ros A?iauriniA? ir vakariniA? pakranA?iA?. Freskos autoriai ai??i?? to meto Lietuvos dailininkai. Po antrojo Lietuvos krikA?to 1387 m. A?ios mokyklos atstovai nuvykAi?? A? LenkijAi?? savo A?alyje iA?puoselAi??tu stiliumi dekoravo keliA? baA?nyA?iA? interjerus, iA? dalies iA?likusius iki A?iol. Vilniaus katedros kriptoje rasta freska ai??i?? ankstyviausias Lietuvoje iA?likAi??s sienA? tapybos pavyzdys, unikalus mAi??sA? dailAi??s istorijos paminklas.
Esama ir kitokiA? vertinimA?. Neseniai, lankantis Lenkijoje, A?sigytame leidinyje raA?oma apie Liublino gotikinAi??s Ai??vA?. TrejybAi??s koplyA?ios freskas, tapytas iA? LDK atvykusiA? meistrA?. Jos A?vardytos kaip rusiA?kai bizantiA?kos tapybos pavyzdys. EsAi??, tam A?takos turAi??jo Jogailos motinos Julijonos, atvykusios A? VilniA? iA? TverAi??s, aplinka. O baltarusiA? archeologai, apsilankAi?? Vilniaus katedros poA?emiuose, mAi??sA? atrastAi?? freskAi?? A?vardijo kaip baltarusiA?kAi??…
Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s sieninAi??s tapybos pavyzdA?iA? dar XIX amA?iuje buvo iA?likAi?? TrakA? salos pilies didA?iosios menAi??s sienose. Pastaruoju metu jos fragmentA? rasta ant nukritusio tinko gabalA? Vilniaus A?emutinAi??s pilies teritorijoje buvusiA? XIV a. statiniA? griuvenose, taip pat MedininkA? pilies donA?ono pirmojo aukA?to griuvenose.
Ai??iuo metu 1985 m. rasta freska eksponuojama Vilniaus arkikatedros poA?emiuose A?rengtoje ekspozicijoje.