Gabrielius Alekna. TAi??vynAi??s atradimai

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Muzikos festivalis
AUTORIUS:Ai??Valerija Lebedeva

DATA: 2013-08

Gabrielius Alekna. TAi??vynAi??s atradimai

Valerija Lebedeva

TAi??vynAi??s ieA?kojimo keliu A?iemet kvietAi??s eiti XVII tarptautinis Thomo Manno festivalis Nidoje publikai siAi??lAi?? tradiciA?kai plaA?iAi?? muzikos, A?odA?io, dailAi??s ir kino programAi??. Renginyje debiutavAi??s pianistas Gabrielius Alekna tiek savo reA?italiu, tiek kAi??rybine biografija puikiai atskleidAi?? festivalio temAi??. Dviejuose A?emynuose gyvenantis muzikas tarptautinAi??je scenoje aktualizuoja tautieA?io Vytauto BaceviA?iaus kAi??rybAi??, dAi??sto bei A?gyvendina edukacinius projektus Lietuvoje ir sAi??kmingo A?alies kAi??rybinio potencialo realizavimAi?? sieja su atvirumu pasauliui.

Keturiolikos prestiA?iniA? tarptautiniA? konkursA?, tarp jA? L.Ai??van Beethoveno pianistA? konkurso Vienoje 2005-aisiais laureatas yra pirmasis iA? lietuviA?, A? garsiAi??jAi?? Juilliardo mokyklAi?? Niujorke priimtas skiriant visAi?? stipendijAi??. 2006 m. G.Ai??Alekna tapo ir pirmuoju lietuviu, kuriam suteiktas A?ios mokyklos muzikos menA? daktaro laipsnis. Geriausia tA? metA? Juilliardo mokyklos disertacija pripaA?intas G. Aleknos darbas buvo skirtas tautieA?io avangardisto V.Ai??BaceviA?iaus (1905ai??i??1970) kAi??rybai. Po studijA? tema nenugulAi?? A? stalA?iA?, kaip daA?nai nutinka baigiamiesiems darbams.

ai??zAi??iA? metA? mano koncertA? programa vaizdA?iai iliustruoja, kAi?? aA? mAi??ginu daryti. Pradedu Gabrielio FaurAi?? Noktiurnu Nr.Ai??6, vAi??liau atlieku V.Ai??BaceviA?iaus ir jo sesers GraA?ynos Bacewicz kAi??rinius ir programAi?? baigiu Vincenzo Bellini ir Ferenczo Liszto parafraze ai??zPrisiminimai apie NormAi??ai???. Manau, kad gera A?iuolaikinAi?? muzika, uA?uot spraudA?iama A? vien jai skirtus festivalius ir plokA?teles, turi bAi??ti atliekama greta geriausio standartinio klasikinio repertuaro ir A?itaip rasti keliAi?? A? klausytojA? A?irdis, ai??i?? sako pianistas. ai??i?? Esu laimingas, kad galiu tai daryti ir stebiuosi, kodAi??l to nedaro kiti. NAi?? vieno iA? V.Ai??BaceviA?iaus orkestriniA? kAi??riniA? natos nAi??ra iA?leistas, didelAi?? dalis jo kAi??rybos apskritai nebuvo atlikta. O juk jis yra viena svarbiausiA? lietuviA?kos muzikos figAi??rA?, jo muzika ai??i?? itin vertinga mAi??sA? A?alies kultAi??ros palikimo dalis. Skleisdamas jo kAi??rybAi?? viliuosi, kad kas nors A?dAi??s pastangA? A?amA?indamas jo atminimAi??, kaip kad lenkai A?amA?ino GraA?ynos Bacewicz atminimAi??.ai???

ai??i?? Kokiomis aplinkybAi??mis susidomAi??jote V.Ai??BaceviA?iaus kAi??ryba? Ar tai buvo JAi??sA? asmeninis koziris stojant A? Juilliardo mokyklAi???

ai??i?? Giliau susidomAi??jau rinkdamasis daktaro darbo temAi??. Ant laimingo tako uA?vedAi?? GraA?inos DaunoraviA?ienAi??s, vienos iA? mano dAi??stytojA? Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, bei A?viesaus atminimo muzikologAi??s Onos NarbutienAi??s patarimai. ArtAi??jo V.Ai??BaceviA?iaus gimimo A?imtmetis, tad buvo gera proga pasidomAi??ti, kokio dAi??mesio yra sulaukusi jo kAi??ryba. Muzikologinis interesas tapo ir pianistiniu interesu, V.Ai??BaceviA?iaus kAi??rinius pradAi??jau traukti A? savo repertuarAi??. DA?iaugiuosi tuo, kad mano darbas buvo iA?ties naudingas, nes greta analitinio teksto buvo parengtas V.Ai??BaceviA?iaus kAi??riniA? dvitomis, kurA? Lietuvoje iA?leido Muzikos informacijos ir leidybos centras.

ai??i?? Kokie keliai atvedAi?? Jus A? A?iA?meA?io T. Manno festivalio scenAi???

ai??i?? Apie A?A? renginA? A?inojau seniai. TraukAi?? A?vairAi??s jo aspektai: ir tai, kad festivalis rengiamas tokioje A?avioje vietoje, ir tai, kad jis susijAi??s su Thomu Mannu, kuris yra vienas mAi??gstamiausiA? mano raA?ytojA?. Maniau, kad bAi??tA? puiku kada nors koncertuoti A?ia, bet specialiai neieA?kojau tokiA? galimybiA?. DaA?niausiai A?iais mAi??nesiais nebAi??davau Lietuvoje, taip pat nebuvau pripratAi??s koncertuoti vasarAi??, kuri paprastai bAi??davo skirta studentiA?kiems vasaros festivaliams arba naujo repertuaro mokymuisi.

TaA?iau kartAi??, kalbAi??damasis su festivalio muzikos programos kuratore muzikologe Vytaute MarkeliAi??niene, uA?siminiau, jog bAi??tA? A?domu jame dalyvauti, ir sulaukiau kvietimo A?iemet surengti reA?italA?. Nors jie paprastai yra laisvos programos, nebAi??tinai tiesiogiai susijAi?? su festivalio tema, iA?Ai??jo taip, kad mano programa, sudaryta iA? V.Ai??BaceviA?iaus ir jo sesers GraA?ynos ai??i?? unikalios kAi??rybingos A?eimos, kurios atA?alos, ieA?kodamos savo tapatybAi??s, priskyrAi?? save skirtingoms, lietuviA? ir lenkA?, bendruomenAi??ms, ai??i?? kAi??riniA?, labai atitiko A?iA?metAi?? ai??zTAi??vynAi??s ieA?kojimoai??? temAi??, A?kvAi??ptAi?? CzesAi??awo MiAi??oszo eseistikos.

Ji aktuali ir man asmeniA?kai. Jau ganai ilgAi?? laikAi?? jauA?iuosi namie tiek Niujorke, tiek Vilniuje. Paskutiniais metais vis daugiau laiko praleidA?iu Lietuvoje ai??i?? bent keturiskart per metus atvaA?iuoju A?ia kaip Vytauto DidA?iojo universiteto Muzikos akademijos dAi??stytojas. VieA?nages daA?nai pratAi??sia koncertai ir festivaliai. Nors dirbti skirtingose pasaulio A?alyse A?iandien nAi??ra neA?prasta, turiu svajonAi?? ateityje A?sikurti arA?iau Lietuvos, VakarA? Europoje. KlasikinAi?? muzika yra tarptautinis menas, ir aA? nepaA?A?stu atlikAi??jo ar klasikinAi??s muzikos kAi??rAi??jo, galinA?io sAi??A?iningai pasakyti, kad jam uA?tenka veiklos bei karjeros Lietuvoje. Dar daugiau ai??i?? sakyA?iau, jeigu karjera nAi??ra tarptautinAi??, jos nAi??ra visai.

ai??i?? KAi?? asmeniA?kai patrauklaus aptikote T.Ai??Manno knygose?

ai??i?? Teko skaityti keletAi?? jo romanA?, taip pat ir tAi??, kurA? jis raA?Ai?? Nidoje ai??i?? ai??zJuozapas ir jo broliaiai???. T.Ai??Mannas A?kAi??nija aukA?tAi??jAi?? vokiA?kAi?? literatAi??ros mokyklAi??, labai gilius, nuoseklius bAi??ties apmAi??stymus ir turi neprilygstamAi?? gebAi??jimAi?? netgi sau paA?iam naujAi?? informacijAi?? pateikti taip, kad skaitai negalAi??damas atsitraukti ir A?avAi??damasis jo iA?manymu ai??i?? nesvarbu, ar bAi??tA? kalbama apie neorganinAi?? chemijAi?? ir kristalizacijAi??, ar apie L.Ai??van Beethoveno opusAi?? Nr.Ai??111. Muzikos apraA?ymai T.Ai??Manno romanuose atskleidA?ia daugiau uA? geriausiai paraA?ytus muzikologinius tekstus, nes literatAi??rinis elementas ir subtilios A?A?valgos uA?A?iuopia giliau, nei gali pasiekti techniA?ka analizAi??.

ai??i?? UA?siminAi??te apie ateities planus, kuriuose regite ir LietuvAi??.

ai??i?? Ai??sikAi??rus arA?iau gimtosios A?alies, plAi??toti ryA?ius bAi??tA? fiziA?kai ir organizaciA?kai paprasA?iau. TaA?iau kol kas buvime tarp Niujorko ir Lietuvos atrandu daug savaiminAi??s potencijos. Niujorke jauA?iuosi lietuvis, o A?ia daA?nai pasijuntu amerikietis. LietuviA?kumo sklaida JAV turi daug perspektyvA?. Mano santykis su V.Ai??BaceviA?iaus kAi??ryba tikriausiai yra geriausia iliustracija: nebAi??damas lietuvis, nebAi??A?iau tos muzikos atradAi??s, o negyvendamas Niujorke, nebAi??A?iau galAi??jAi??s bendradarbiauti su tokiais atlikAi??jais kaip Ursula Oppens, su kuria A?raA?Ai??me V.Ai??BaceviA?iaus ai??zA?odA?iA?ai??? kompaktinAi?? plokA?telAi??, taip pat su viena garsiausiA? muzikos prodiuseriA? Judith Sherman. Ai??iemet su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojant triskart ai??zGrammyai??? apdovanojimui nominuotam Christopheriui Lyndonui-Gee, A?raA?Ai??me du V.Ai??BaceviA?iaus fortepijoninius koncertus, kuriuos leis viena didA?iausiA? tarptautiniA? kompanijA? ai??zNaxosai???.Ai??Ai??domu A?iuolaikiA?kai atrasti naujas sAi??sajas: atrodo, kad perkAi??lus idAi??jas per didelA? atstumAi??, jA? galia gerokai sustiprAi??ja.

ai??i?? Gretinant kitus A?iuolaikiA?kus dalykus su nesenstanA?iais, kiek keliA? gali atverti moderniosios technologijos ir kiek svarbios yra asmeninAi??s rekomendacijos?

ai??i?? Technologijos tebAi??ra tik priemonAi??, jos gali praversti uA?mezgant asmeninA? kontaktAi??. O kontaktA? reikA?mAi??, turiu pripaA?inti, suvokiau tik iA?vykAi??s studijuoti A? NiujorkAi??. A?mogus yra socialinAi?? bAi??tybAi??. Kviestis menininkAi?? pagal jo nuotraukAi?? kataloge arba publikacijAi?? interneto svetainAi??je yra labiau iA?imtis nei taisyklAi?? ai??i?? tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniuose sluoksniuose. Visi nori kviesti tuos, kuriuos paA?A?sta arba kurie yra rekomenduoti asmeniA?kai.

ai??i?? MinAi??jote, kad A?stojus A? Juilliardo mokyklAi?? vienas ryA?kiausiA? A?spAi??dA?iA? buvo A?kvepiantis muzikai atsidavusiA? bendramoksliA? entuziazmas. Ai??iuo metu pats esate dAi??stytojas. Kaip apibendrintumAi??te bendravimo su Lietuvos studentais patirtA??

ai??i?? Lyginti Juilliardo ir analogiA?kas mokyklas su kitomis bAi??tA? sunku, nes stojantieji A?ia A?veikia milA?iniA?kus konkursus, kiekvienas studentas yra didelAi?? A?vaigA?dAi?? ten, iA? kur jis atvyko. Tai sukuria ypatingAi?? dinamikAi??.

Lietuva ai??i?? maA?a A?alis, be kita ko, patirianti sunkumA? meno ugdymo srityje. KonkursA? stojant A? meno krypties specialybes praktiA?kai nebAi??ra, studijuojanA?iA?jA? nedaug. Lemiami tampa asmenybAi??s polinkiai. Yra A?vairiA? studentA? ai??i?? ir labai uA?sidegusiA?, gabiA?, darbA?A?iA?, ir tokiA?, kurie nAi??ra apsisprendAi?? bAi??ti muzikos profesionalais, nors jau studijuoja. IA?likusi specialiA?jA? meno mokyklA? grandis tebAi??ra labai stipri, jAi?? verta puoselAi??ti. Kauno apskrities J.Ai??Naujalio gimnazija, NacionalinAi?? M.Ai??K.Ai??A?iurlionio meno mokykla suteikia puikA? pasirengimAi??, su kuriuo visur pasaulyje yra labai lengva.

ai??i?? Lietuvos meno srities aukA?tojo mokslo situacija Jums puikiai paA?A?stama. KAi?? manote apie studijA? prieinamumAi??, mokamo mokslo sistemAi???

ai??i?? Matome, kad laikai keiA?iasi, kokybAi??s bei prieinamumo standartai A?vairiose srityse, deja, krinta. JAV jauni A?monAi??s jau aiA?kiai supranta, kad jA? gyvenimo kokybAi??s standartas bus A?emesnis nei jA? tAi??vA?. Kalbant apie aukA?tAi??jA? mokslAi??, A?inoma, bAi??tA? puiku, jeigu jis bAi??tA? nemokamas, kaip Vokietijoje. Man labai pasisekAi??, kad studijavau Juilliarde ir gavau visAi?? stipendijAi??. PaA?A?stu keletAi?? talentingA? muzikA? iA? Lietuvos, kurie A?iuo metu nori studijuoti arba jau studijuoja Amerikoje. JA? situacija sudAi??tinga, nes visas iA?laidas apimanA?ios stipendijos labai retai suteikiamos netgi tokiose mokyklose kaip Juilliardo, o galimybAi??s rasti kitokios paramos yra kur kas menkesnAi??s nei prieA? deA?imt ar penkiolika metA?. Mano studijA? laikais valstybAi?? skirdavo papildomAi?? finansavimAi??, nes lietuviA? studijos geriausiose pasaulio mokyklose buvo vertinamos kaip A?alies prestiA?o reikalas. Dabar to nebAi??ra, nes studentai vienaip ar kitaip vis tiek randa keliA? iA?vykti, ir daugiau rAi??pinamasi, kaip juos sulaikyti, o ne iA?siA?sti.

ai??i?? DAi??stymas ai??i?? ne vienintelis darbas, su kuriuo Lietuvoje siejate savo veiklAi?? jaunimo ugdymo srityje?

ai??i?? Lietuvoje iki A?iol nAi??ra tAi??stiniA? aukA?tos kokybAi??s vasaros kursA? muzikams. Drauge su Lietuvos muzikA? sAi??junga, Vytauto DidA?iojo universitetu ir BirA?tono savivaldybe siekiame uA?pildyti A?iAi?? niA?Ai?? ir BirA?tone kuriame Vasaros muzikos akademijAi??, A?is sumanymas turi didelA? potencialAi??. Tokie kursai yra nepaprastai populiarAi??s visame pasaulyje. BAi??damas studentas, pats kas vasarAi?? A? juos vaA?iuodavau. JA? bAi??na skirtingA?: europietiA?ki daA?niausiai trumpi, vienos dviejA? savaiA?iA?, neformalizuoti; Amerikoje paplitAi?? labai ilgi, iki aA?tuoniA? savaiA?iA?, uA?pildantys visAi?? dienAi?? pamokomis, koncertais bei rekreacija. Manome, kad A?is renginys bAi??tA? pravartus ne vien lietuviams, bet ir puikiai tiktA? skleidA?iant A?iniAi?? apie mAi??sA? A?alA? uA?sienio studentams: parodAi?? LietuvAi??, pristatAi?? jos ugdymo sistemAi??, galAi??tume paskatinti juos studijuoti mAi??sA? aukA?tosiose mokyklose. Kito kelio nematau, turime sukurti subalansuotAi?? apytakAi??. Jeigu daug kas iA?vaA?iuoja iA? Lietuvos, turime dirbti, kad kuo daugiau A?moniA? A?ia atvaA?iuotA?.

Ai??

DosjAi??Ai??Ai??

Gabrielius Alekna muzikos mokytis pradAi??jo bAi??damas penkeriA? metA?. BaigAi??s M.Ai??K.Ai??A?iurlionio menA? gimnazijAi?? studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas prof. LiucijAi?? DrAi??sutienAi??.

1996 m. buvo pakviestas tAi??sti mokslA? Juilliardo mokykloje Niujorke. Vadovaujamas prof. Jeromeai??i??o Lowenthalio, baigAi?? bakalauro, magistro ir daktaro studijas.

Nuo 2011 m. rudens dirba vizituojanA?iu docentu Vytauto DidA?iojo universiteto Muzikos akademijoje.

2013 m. koncertA? grafike ai??i?? Witoldo LutosAi??awskio fortepijoninis koncertas Minske su Baltarusijos valstybiniu simfoniniu orkestru, reA?italiai Niujorko ai??zCarnegie Hall Weillai???, NacionalinAi??je galerijoje VaA?ingtone, LenkA? institute Romoje, JungtiniA? TautA? bAi??stinAi??je A?enevoje, taip pat A?vairiose salAi??se ir festivaliuose Lietuvoje.

2013 m. kartu su Lietuvos muzikA? sAi??junga A?kAi??rAi?? BirA?tono vasaros muzikos akademijAi??.

XVII Thomo Manno festivalyje debiutavo pianistas Gabrielius Alekna

Gabrielius Alekna klasikinA? repertuarAi?? derina su lietuvio Vytauto BaceviA?iaus kAi??ryba

Studijas prestiA?inAi??je Niujorko Juilliardo mokykloje baigAi??s lietuvis Gabrielius Alekna gyvenime tarp dviejA? A?emynA? regi didelA? kAi??rybinA? potencialAi??

XVII Thomo Manno festivalyje ai??i?? A?spAi??dA?iA? gausa

Liepos 13ai??i??20 d. Nidoje vykAi??s XVII tarptautinis Thomo Manno festivalis kvietAi?? publikAi?? A? klasikinAi??s muzikos koncertus, susitikimus ir diskusijas, parodas bei kino naktis. Nidos evangelikA? liuteronA? baA?nyA?ioje vykusiose festivalio atidarymo iA?kilmAi??se kartu su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite bei kadencijAi?? baigusiu Prezidentu, festivalio globAi??ju Valdu Adamkumi dalyvavAi??s Vokietijos Prezidentas Joachimas Gauckas savo kalboje pabrAi??A?Ai?? lietuviA? ir vokieA?iA? tautas vienijanA?iAi?? praeities patirtA?, bendrAi?? jA? politinAi?? tAi??vynAi?? EuropAi?? ir dA?iaugAi??si sAi??kmingu tvariA? kultAi??ros ryA?iA? puoselAi??jimu.

Festivalio atidarymo kalboje gvildendamas A?iA?meA?io renginio temAi?? ai??zTAi??vynAi??s ieA?kojimasai???, A?kvAi??ptAi?? Czeslawo MiAi??oszo eseistikos, Vokietijos Prezidentas priminAi?? priverstinAi??s T.Ai??Manno emigracijos istorijAi??, Lietuvos ir RytA? Vokietijos patirtA? kovojant dAi??l laisvAi??s ir demokratijos, Europos SAi??jungos kaip bendros jai priklausanA?iA? valstybiA? gyventojA? politinAi??s tAi??vynAi??s dabartinAi?? situacijAi??. ai??zEuropos projektas A?iuo metu patiria sudAi??tingAi?? pasitikAi??jimo krizAi??, bet esu tikras, jog tai krizAi??, kuriAi?? mes kartu A?veiksimeai???, ai??i?? sakAi?? Joachimas Gauckas.

VieA?nagAi??s Nidoje metu raA?ytojo memorialinA? muziejA? aplankAi??s ir su festivalio kuratoriumu susitikAi??s J.Ai??Gauckas dA?iaugAi??si Lietuvos inteligentijos nuopelnu iA?saugant vokieA?iA? raA?ytojo vasarnamA? sovietA? okupacijos laikotarpiu bei paverA?iant jA? tautas ir valstybes jungianA?iu kultAi??ros centru.

Nidos evangelikA? liuteronA? baA?nyA?ioje festivalio dienomis buvo surengti aA?tuoni koncertai, kuriuose skambAi??jo Georgo Friedricho HAi??ndelio, Johanno Sebastiano Bacho, Richardo Wagnerio, Franzo Schuberto, Arnoldo SchAi??nbergo, Ericho Wolfgano Korngoldo, Antono von Weberno, A?eslovo Sasnausko, Juozo Naujalio, Vidmanto Bartulio ir kitA? kompozitoriA? kAi??ryba. JAi?? atliko nuolatiniai festivalio dalyviai ir specialieji sveA?iai: fortepijoninis trio ai??zKaskadosai???, Kauno styginiA? kvartetas, pianistai Daumantas Kirilauskas, Gabrielius Alekna, kamerinis choras ai??zAidijaai???, altininkas Wolfgangas Klosas (Austrija), vargonininkAi??s A?ivilAi?? StonytAi??, Karolina JuodelytAi??, dainininkai GiedrAi?? ZeicaitAi??, Mindaugas Zimkus, Nerijus MaseviA?ius, GintarAi?? KulikauskytAi??.