Gal mums padAi??s gudragalvis OdisAi??jas?

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Irena BalA?iAi??nienAi??
DATA: 2013-06

Gal mums padAi??s gudragalvis OdisAi??jas?

Irena BalA?iAi??nienAi??

Vienas darbA?A?iausiA? ir vienas drAi??siausiA? kultAi??ros darbininkA? Jeronimas Ralys, nebAi??damas nei poetas, nei raA?ytojas, o dienomis naktimis dirbantis vieniA?as provincijos gydytojas XIX amA?iaus pabaigoje ai??i?? XX pradA?ioje, kai neturAi??jome nei nusistovAi??jusios abAi??cAi??lAi??s, nei bendrinAi??s kalbos, ypaA? jos poetinio stiliaus, nutarAi?? parneA?ti lietuviams dovanAi?? iA? pasaulio kultAi??ros lobyno. RyA?osi, kaip raA?o Izidorius Ignotaitis, ai??zperplaukti savo nevilties jAi??rAi?? OdisAi??jo keltu!”.
TarAi??s ai??i?? padarAi??. IA?vertAi?? ai??zOdyssea, Daina V (Plustas Adysziaus)” ir nusiuntAi?? A? ai??zVarpo” redakcijAi??. Bet vilties krantas nepasirodAi??. Kiek A?inoma, ai??zVarpas” atsakAi??, pajuokdamas tuA?A?ias pastangas:
ai??zAtrodo, kad Ai??meisi darbo ne pagal savo peA?ius. IA?guldyti OmAi??rAi?? gali tik didelis poeta. Kaip padarAi?? lenkA? Lusjanas SiemieAi??skis, vokieA?iA? Fosas, rusA? A?ukovskis ai??i?? vargu ar iA? mAi??siA?kiA? kas nors beA?stengs. Juk OmAi??ro nesiima nAi?? prelatas Maironis: jis geriau jauA?ia atsakomybAi?? nei tu. Veltui nori nustebinti pasaulA?: mAi??sA? net raA?tas uA?draustas. Dar patys neA?inom, kaip reikAi??tA? tarti svetimus vardus. Kaip keverzoji tu ai??i?? net plaukai stojasi! PoemAi?? vadini ai??zOdyssea”, kaip vadindavo graikai, o mums kaip jAi?? vadinti? PenktAi?? dainAi?? kaA?kodAi??l pasirinkai pirmiausia, bet pavadinai ai??zPlustas Adysziaus”… KodAi??l AdysziA? darai iA? lenkiA?ko Odys, bet ne iA? graikiA?ko Odysseus? KodAi??l ai??zplustas”, jei mAi??sA? kalboje yra A?odA?iai ai??zplaustas”, ai??zkeltas”, ai??zsielis”? Bene geriausiai A?ia tiktA? ai??zsielis”, nes jis buvo suriA?tas iA? netaA?ytA? rAi??stA?. Ir lietuviA?kus (net ir tuos paA?ius) A?odA?ius raA?ai, kaip tau patinka: karA?ygis, karA?ygys. O paA?iAi?? OmAi??ro poezijAi?? staA?iai nuA?udai.”1
Ai??iandien jau galime lietuviA?kai skaityti A?ymiausiA? antikiniA? autoriA? svarbiausius veikalus, o didA?iA?jA? genijA? ai??i?? Homero, Vergilijaus, Sofoklio ai??i?? kAi??riniai iA?versti po du ar net po tris kartus. Nors ai??zOdisAi??jos” vertimas iA?leistas keturis kartus (1921, 1937, 1948, 1964 m.), deja, ligi A?iol nesutariama, kaip skamba antikiniai vardai: taip, kaip skambAi??jo graikams ai??i?? Oidipas, SkilAi?? (taip raA?Ai?? VydAi??nas, BAi??ga), ar taip, kai romAi??nai juos sulotynino ai??i?? Edipas, ScilAi??. O juk pasirinktam sprendimui prigyti reiktA? tikrai ne taip jau daug laiko.
Ai??is klausimas keltas, judintas, svarstytas ne kartAi??. Ir Lietuvoje, ir uA? Atlanto.
Jau 1958 m. paraA?ytoje ir VU ai??zMokslo darbA?” 4-ajame tome iA?spausdintoje Jono DumA?iaus disertacijoje ai??zAntikiniai tikriniai vardai lietuviA? kalboje”2, buvo pabandyta suskirstyti antikiniA? vardA? lietuvinimo tendencijas ir parodyti patogiausiAi?? jA? suvienodinimo keliAi??. Naudotos literatAi??ros sAi??raA?e net 384 A?altiniA? pavadinimai, o tyrimas pradAi??tas nuo XVI a. lietuviA? raA?tijos, neaplenkiant nei PrAi??sA? Lietuvoje, nei uA?sieniuose, nei mAi??sA? kraA?te iki paskutiniA? laikA? pasirodA?iusiA? lietuviA?kA? raA?tA?. Pirmuosiuose mAi??sA? raA?tuose antikiniai vardai ilgai vartoti labai A?vairiai ir nevienodai. Autorius apA?velgia, kaip antikinius vardus vartojo kitos Europos tautos, pirmiausia lenkai, rusai ir vokieA?iai, kurie darAi?? mAi??sA? kalbai didesnAi?? A?takAi??. Kaip ir kitoms VakarA? Europos kalboms, taip ir lenkA?, antikiniA? vardA? originalu buvo viduramA?iA? lotynA? kalbos formos. Bet ir tA? vardA? yra net keturi sluoksniai, nes senoji lenkA? kalba skyrAi??si nuo dabartinAi??s. Dalis vardA? yra patekAi?? iA? rusA? ir baltarusiA? kalbA? (Povilas < rus. ?Y?i????NS?i??NS ai??i?? A?alia sulotynintos formos Paulius). PrAi??sA? lietuviA? raA?tA? antikiniai vardai irgi buvo daromi iA? viduramA?iA? lotynA? kalbos normA?, bet gaunami per vokieA?iA? kalbAi??, todAi??l A?iek tiek skyrAi??si nuo DidA?iosios Lietuvos raA?tA? vardA? (Jozefas ai??i?? Juozapas, Gabrielas ai??i?? Gabrielius, Mikkelis ai??i?? Mykolas). Suvienodinti vardA? raA?ymAi?? PrAi??sijos lietuviams padAi??jo 1653 m. iA?leista Kleino ai??zGramatika". Joje buvo pabrAi??A?iamas garsA? f, ch, g nebuvimas. Vietoj jA? imta vartoti p, k, o h visai numetama (Erodas). Tokio raA?ymo A?alininku XVIII a. buvo daugelio knygA? leidAi??jas Kvantas, ir A?i tradicija atkeliavo iki XX a. vidurio, kada PrAi??sA? Lietuvoje nebeliko lietuviA?. DidA?iojoje Lietuvoje S. Daukantas ir ValanA?ius iA?kAi??lAi?? reikalavimAi??, panaA?iai kaip PrAi??sA? Lietuvoje Kvantas, iA? raA?ybos iA?mesti raides f, h, ch. J. Jablonskis neprieA?taravo vartoti tas raides skoliniuose, bet ir dabar K. BAi??gos raA?ymas kronologija arba ValanA?iaus Antijokija gali turAi??ti A?alininkA?. Antrojoje XIX a. pusAi??je pasirodAi?? nauja tendencija, reikalaujanti, kad paimti iA? graikA? kalbos tikriniai vardai bAi??tA? raA?omi taip, kaip buvo tariami paA?iA? graikA?. Tuo paA?iu laiku kiti autoriai, nusiA?iAi??rAi??jAi?? A? rusA? kalbos vartojamAi?? antikiniA? vardA? raA?ymo bAi??dAi??, buvo linkAi?? lietuviA? kalbai pritaikyti sulotynintas formas. Ilgiau pagyvenAi?? Amerikoje lietuviai Ai??mAi?? vartoti antikinius vardus, turinA?ius daug panaA?umo su anglA? kalbos normomis. IA? viso to susidarAi?? didelis antikiniA? vardA? margumynas. ai??zAidA?" A?urnale paskelbtoje recenzijoje3Ai??apie Antano RukA?os verstAi?? ai??zEnAi??jidAi??”4Ai??Juozas Zaranka gan plaA?iai aptaria antikos vardA? lietuvinimAi??:
ai??zKnyga, be trumpos pratarmAi??s, turi tris dalis: A?vadAi??, vertimAi?? ir vardA? bei daiktA? A?odynAi??lA?. Ai??vade vertAi??jas pateikia trumpAi?? Vergilijaus gyvenimo ir kAi??rybos apybraiA?Ai??, nurodo jo poezijos A?takAi?? vAi??lesniems laikams, skiria vienAi?? puslapA? Vergilijui Lietuvoje, iA?aiA?kina lotyniA?kojo ir lietuviA?kojo heksametro teorinius pagrindus, nustato savo vertimo svarbiAi??sias gaires ir dAi??snius, kuriais vadovaudamasis lietuvino antikinius vardus.
Paskutiniu klausimu vertAi??jas pasisako uA? dAi??snA?: kas graikiA?ka ai??i??Ai?? graikiA?kai, kas lotyniA?ka ai??i?? lotyniA?kai (Graeca Graece, Latina Latine). Bet, mano nuomone, turAi??jo tAi?? dAi??snA? radikaliau pritaikyti vardA? kamienuose. NeA?inau, dAi??l kokiA? prieA?asA?iA? prof. A. RukA?a yra nutolAi??s savo vertime nuo klasikinio lotynA? kalbos tarimo, jo paties praktikuoto, jei mano atmintis neklysta, Vytauto DidA?iojo ir Vilniaus universitetuose. Vergilijaus laikais ae ir oe buvo dvibalsiai, c visuomet tariama kaip k, t kaip t ir s ai??i?? taip, kaip mAi??sA? s. Su A?iomis taisyklAi??mis sutinka visi modernieji autoriai, raA?Ai?? apie lotynA? kalbos fonetikAi?? (Kieckers, Leumann, Maniet, Marouzeau, Meillet, Niedermann, Sommer ir Stolz). Jau paA?ioje veikalo antraA?tAi??je pasirodo lytis, kuri nAi??ra nei graikiA?ka, nei lotyniA?ka. GraikA? Aineias ir sulotynintos formos Aeneas tiksliausias sulietuvinimas yra AinAi??jas (dvibalsis ai, taip daA?nas mAi??sA? kalboje, atitinka graikA? dvibalsA? ir tiksliau perduoda klasikinA? lotynA? ae negu mAi??sA? e), ir poema apie tAi?? didvyrA? turAi??tA? vadintis AinAi??jida. GalAi??nAi?? -Ai?? man atrodo maA?iau skambi. EnAi??jidAi?? turi tikrai perdaug Ai??. Be to, mAi??suose yra jau A?sipilietinusi Ilijada.
Taip pat siAi??lytinos originalui artimesnAi??s kitA? tikriniA? vardA? formos, vietoj Anchizo Anchisas, vietoj Arcecijaus Arketijus, vietoj Cediko Kaidikas, vietoj Cezario ai??i?? Kaisaris ir t. t. Nedaug svorio turi priekaiA?tai, kad yra jau A?sisenAi??jusiA? formA?, kurias vertAi??jas vadina liaudinAi??mis, populiariomis lytimis. Daugelis tA? vardA? liaudA?iai visai negirdAi??tos, o ir daA?niau vartojami yra keitAi??si. PavyzdA?iui, seniau vartotas Ciesorius pakeistas A? CezarA?, HoracijuA?as (D. PoA?kos poezijoj) A? HoracijA? ir t. t. Tai nebAi??tA? sunku liaudies A?monAi??ms iA?mokti lytis dar artimesnes originaliosioms, kaip Horatijus ar Kaisaris. IA? pastarojo yra iA?sivystAi??s vokieA?iA? Kaiser, kurio sulietuvinta forma Kaizeris yra gausiai paA?A?stama taip MaA?osios, kaip ir DidA?iosios Lietuvos gyventojams. Be to, lotyniA?kasis Caesar, pagal mano liuveniA?kA? mokytojAi?? prof. A. Carnoy (tiesa, senatvAi??je palinkusi A? per daug drAi??sias etimologijas), yra sietinas su mAi??sA? A?odA?iu ai??zskaistus”, kuriame taip pat turime dvibalsA? ai.
Abejoju, ar buvo reikalo Ai??takAi?? ir KretAi?? perversti A? jonAi??nA?ai??i??atAi??Ai??nieA?iA? tarmiA? lytis ItakAi?? ir KrAi??tAi??. Juk kitose graikA? tarmAi??se ir lotynA? kalboje paA?A?stamos formos su galAi??ne -a. GraikA? ypsilon, tariamas kaip prancAi??zA? u ar vokieA?iA? Ai??, galAi??jo bAi??ti trumpas ar ilgas. Varde Capys jis yra trumpas, todAi??l lietuviA?kai raA?ytinas Kapis (kaip padarAi?? Ilijadoje, p. 20, 239, RalA? pavadavAi?? vertAi??jai), o ne Kapys, kaip raA?o RukA?a (p. 6, 768). Jupiterio vardas daA?nai sudaro metriniA? sunkumA?. Kadangi paA?ioje lotynA? kalboje tik vardininke ir A?auksmininke vartojama sudurtinAi?? lytis Iuppiter, o kituose linksniuose A?aknis Iov-, tai ir lietuviA? kalboje A?alia Jupiterio siAi??lytinas Jovis (plg. anglA? ar ispanA? Jove), bet ne sugraikinta lytis Dzeusas, retkarA?iais sutinkama A?iame AinAi??jidos vertime. Galima bAi??tA? padaryti priekaiA?tA? ir dAi??l tikriniA? vardA? kirA?iavimo. NeA?inau, kodAi??l mAi??sA? kalbininkai taisydami Veneros ar Kereros slaviA?kAi?? (?) kirtA? vardininke (ant prieA?paskutinio skiemens), nepasiAi??lAi?? VenerAi?? ir panaA?ius tikrinius vardus kirA?iuoti, kaip buvo daroma lotynA? kalboje, t. y. pastoviai pirmame skiemenyje, ir kaip lietuviA? kalboje kirA?iuojama, pavyzdA?iui, nugarAi??”.
Po keturiasdeA?imties metA? bendras Ai??iaurAi??s AtAi??nA? pilieA?iA? susitarimas nepasistAi??mAi??jo nAi?? sprindA?io. Galima pasiskaityti, kAi?? kalbAi??jo redaktorius, leidAi??jas, kultAi??rininkas Antanas Rybelis, pristatant V. UrbuA?io knygAi?? ai??zLietuviA? kalbos iA?davystAi??”5:
ai??z1. PerA?velkime VLKK nutarimus dAi??l antikiniA? graikiA?kA? ir lotyniA?kA? vardaA?odA?iA? raA?ybos. Nutarta laikytis originalios graikiA?kA? vardaA?odA?iA? raA?ybos, siekiant perteikti dvibalsiA? tarimAi??, skaiA?iaus ir giminAi??s reikA?mAi??, priebalsinA? kilmininko kamienAi?? ir pan. TaA?iau iA? kur ne specialistui, o paprastam mirtingajam redaktoriui visa tai A?inoti? Be to, net ir klasikinAi??s filologijos autoritetai aiA?kina, kad nAi??ra tikrai A?inoma, kaip buvo tariami tie graikiA?ki vardaA?odA?iai. Juk nebuvo norminAi??s senosios graikA? kalbos. TodAi??l literatAi??roje, net A?odynuose ir enciklopedijose, galima aptikti A?vairiausiA? raA?ybos variantA?. Pvz., raA?oma ir Laokoonas, ir Laokoontas; Antifonas ir Antifontas; Abdera ir Abderai; Stageira ir Stageiras, Stagiras; Herakleitas, bet Euklidas ir t. t. O kur dar graikA? ilgA?jA? balsiA? raA?yba (pvz., Epyras ar Epiras; EpikAi??ras ar Epikuras). Ar nebAi??tA? buvAi?? paprasA?iau perimti lotyniA?kAi??jAi?? graikiA?kA? vardaA?odA?iA? raA?ybos tradicijAi??, kaip pasielgAi?? dauguma pasaulio tautA?. O jeigu pasiA?ovAi??me bAi??ti gudresni uA? visus, tai reikAi??tA? daug iA?samesnio VLKK nutarimo, kuris reglamentuotA? visus problemiA?kus raA?ybos atvejus. Sanskrito, kinA?, japonA?, hebrajA? kalbA? transkripcija lotyniA?kais raA?menimis sulaukAi?? didesnio VLKK dAi??mesio6Ai??negu mums artimesnAi??s graikA? ir lotynA? kalbos.
2. Daug neaiA?kumA? kyla dAi??l lotyniA?kA? vardaA?odA?iA? raA?ybos. RaA?ome dvejopai: Julianas / Julijonas; Tertulianas / Tertulijonas; Kiprianas / Kiprijonas; Florianas / Florijonas ir t. t. Kuo remiantis atsirado A?ie skirtumai ai??i?? gyvenamuoju metu, visuomeniniu statusu, konfesine ar tautine priklausomybe (krikA?A?ionis, pagonis, romAi??nas ar kitos tautybAi??s)? Dvejopai elgiamAi??s ir su lotyniA?komis (taip pat ir kitA? kalbA?) pravardAi??mis: vienas jA? verA?iame A? lietuviA? kalbAi??, o kitA? ai??i?? ne. Pvz., Jonas Chrizostomas / Auksaburnis; Julianas (Julijonas) Apostata / AtskalAi??nas; Robertas GrosetestAi?? / DidA?iagalvis ir t. t. O kAi?? daryti su lotyniA?kuoju l: Lucijus ar Liucijus, Salustijus ar Saliustijus?
3. Iki A?iolei nAi??ra aiA?kumo, kAi?? daryti su lotynizuotais viduramA?iA? ir vAi??lesniA? laikA? vardaA?odA?iais. KAi?? laikyti originalo forma ai??i??Ai?? lotynizuotAi?? ar raA?omAi?? tautine kalba? Pvz., Petrus Abaelardus ar Pierre AbAi??lard; Bernardus abbas Clarae Vallis ar Bernard de Clairvaux? ReikAi??tA? patikslinti, nuo kurio amA?iaus pradedame vardaA?odA?ius raA?yti originalo forma, o kokiais atvejais ai??i?? lietuviname. KokiAi?? vietovardA?io formAi?? ai??i?? lotyniA?kAi?? ar dabartinAi?? tautinAi?? ai??i??Ai?? imti pagrindu lietuvinant autoriaus kilmAi??vardA?. NeaiA?ku, kAi?? daryti su naujA?jA? amA?iA? asmenvardA?iais su lotyniA?komis galAi??nAi??mis7. Pvz., Thomas ar Thomasas; Francis ai??i?? Francis ar Francisas; Justus ai??i?? Justas ar Justusas; Helvetius ai??i?? Helvecijus ar Helvetiusas; Grotius ai??i?? Grocijus ar Grotiusas; Lipsius ai??i?? Lipsijus ar Lipsiusas; Crusius ai??i?? Kruzijus ar Crusiusas?”8
KAi?? jau kalbAi??ti apie vardA? vertimo subtilybes, svarstant galimybAi?? perteikti vardo reikA?mAi??. PavyzdA?iui, aA?tuntoje ai??zOdisAi??jos” giesmAi??je (111 eilutAi?? ir toliau) beveik visi fajakA? vardai sudaryti iA? A?odA?iA?, vienaip ar kitaip susijusiA? su jAi??ra ir jAi??rininkyste: AkronAi??jas, Okialas, ElatrAi??jas, Anchialas, NautAi??jas, PrimnAi??jas, EretmAi??jas, ProtAi??jas, ProrAi??jas, Toonas, AnabesinAi??jas, Amfialas, Eurialas.
RomAi??nA? mitologijoje naudojamas lotyniA?kas OdisAi??jo vardas yra Uliksas (lot. Ulixes). TaA?iau Jameso Joyce’o romanas Ulysses pagal angliA?kAi?? tarimAi?? lietuviA?kai adaptuojamas kaip Ulisas, nors tariame Julisis. Tada, verA?iant iA? anglA? kalbos, reiktA? raA?yti EfrodaitAi??, o ne AfroditAi??.
EilAi??raA?tyje ai??zMAi??zos pavojuje” Maironis vartoja Apolinas, Zeusas, o eilAi??raA?tyje ai??zRoma” Jupiterio kilmininkAi?? Jovis vartoja vietoj lietuviA? kalbos vardininko:
Tautoms ji terodAi?? vien kruvinAi?? plienAi??
Bet NA?mezis raA?o jai mirtA? A?iandienAi??
Ir Jovis jai tAi??vu nebus9.
1939 m. Kauno valstybiniame dramos teatre Borisas Dauguvietis pagal Sofoklio tragedijAi?? pastatAi?? ai??zOidipas Kolone”, o 1977 m. PanevAi??A?io dramos teatre A?vyko Juozo Miltinio premjera ai??i??Ai?? Sofoklio ai??zKaralius Edipas”, 2002 m Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Oskaro KorA?unovo teatro spektaklio ai??zOidipas karalius” premjera.
ai??zVisuotinAi??je lietuviA? enciklopedijoje” (t. 5, 2004, p. 318), ai??zAntikos A?odyne” (Vilnius, 1998, p. 120) teikiamas adaptuotas pavadinimas Efesas (gr. Ephesos, lot. Ephesus). Ai??ventajame RaA?te vartojama tradicinAi?? forma Efezas, efezieA?iai. Pvz.: ai??zApolui bAi??nant Korinte, Paulius keliavo aukA?tumomis ir atvyko A? EfezAi??” (Apd 19, 1). ai??zPaulius, Dievo valia Kristaus JAi??zaus apaA?talas, A?ventiesiems, gyvenantiems Efeze, ir iA?tikimiesiems Kristuje JAi??zuje” (Ef 1, 1).
Antikai skirtame ai??zFilosofijos istorijos chrestomatijos” tome paaiA?kinama: ai??zVisi chrestomatijos tekste minimi antikos autoriA? vardai raA?omi, nurodant kilimo vietAi?? (pavyzdA?iui, Heraklitas iA? Efeso), taA?iau vardA? rodyklAi??je kilimo vieta pakeiA?iama kilmAi??vardA?iu su priesaga -ietis (pavyzdA?iui, Heraklitas Efesietis). Tokia dvejopa antikiniA? vardA? raA?yba plaA?iai vartojama ne tik lietuviA?, bet ir pasaulinAi??je literatAi??roje. Vartojant tik vardA? raA?ymo su kilmAi??vardA?iais variantAi??, kartais bAi??tA? sunku atkurti teisingAi?? vietovAi??s (miesto, salos, srities) antikinA? pavadinimAi??. Kaip tik A?iuo atveju ir norAi??ta pagelbAi??ti, pateikiant dvejopAi?? raA?ybAi??.”10
Apie ir A?iandien nebaigtAi?? antikiniA? vardA? lietuvinimAi?? pacituosiu senokai pasakytus Henriko Zabulio A?odA?ius: ai??zPrie viso A?ito prisideda dar vienas keblumas, kurA? paA?ymAi??jo dar VaiA?gantas, pasakAi??s apie pirmAi??jA? J. Ralio vertimAi??: ai??zGalA? gale susivokti jAi??roje 12 000 eiluA?iA?, kad viskas bAi??tA? nuosaiku, ypaA? lituanizavime graikiA?kA?jA? vardA?, buvo labai sunku.” Tasai ai??zlituanizavimo” sunkumas iA?liko iki A?iol. Principas turAi??tA? bAi??ti toks, kad vardas iA?lieka, koks jis buvo paskolintas iA? kitos kalbos. Deja, antikinius vardus mes skolinomAi??s per A?vairias kalbas ir A?vairiais laikais. Rodos, nusistovAi??jo Egiptas, Eschilas, Fedra, bet A?ia pat vartojamas Hefaistas, nors visA? graikiA?kas pagrindas yra tas pats dvibalsis ai. Tai A?inomi vardai, betgi vertAi??jAi?? uA?gula gausybAi?? smulkiA? vardA?, kuriA? reikia A?Ai??tbAi??t lietuvinti tarimAi??, pagal ritmAi?? pritaikyti kirA?ius, be to, tokius, kad skaitytojas tik taip, o ne kitaip juos sukirA?iuotA?. Tada ir pasirodo, kad mAi??sA? principai dar neiA?baigti, jie neleidA?ia iA?laikyti vieningos linijos, o todAi??l mAi??sA? vertimo ir apskritai bendra vardA? kultAi??ra pasidaro priklausoma nuo atskirA? A?moniA? nuomoniA? arba istoriniA? atsitiktinumA?11.”
Ar po viso A?ito turAi??tume stebAi??tis, kad antikiniai vardai kai kuriA? leidyklA? leidA?iamose, neredaguojamose ir kritikuojamose12Ai??dAi??l nemokA?iA?kumo knygose raA?omi taip, kad recenzentAi?? AudronAi?? KuA?inskienAi?? net A?spAi??ja ai??zjaunus A?mones itin atsargiai naudotis A?ia knyga13Ai??dAi??l gausybAi??s joje esanA?iA? klaidA?”14:
ai??zNaujosios Rosmos” iA?leistoje ai??zTrumpoje architektAi??ros istorijoje” visiA?kai nepaisoma A?ios taisyklAi??s15, nuolatos prie graikiA?kA? tikriniA? vardA? priklijuojama antra galAi??nAi??: Knososas ai??i?? turi bAi??ti Knosas, Faistosas ai??i?? Faistas, Minosas ai??i?? Minas, Iktinosas ai??i?? Iktinas, Mnesiklesas ai??i?? Mnesiklis, Lisikratesas ai??i?? Lisikratas, Hipodamosas ai??i?? Hipodamas, Parosas ai??i?? Paras, Apelesas ai??i?? Apelis, Lindosas ai??i?? Lindas, Eumenesas ai??i?? Eumenas; Hermogenesas ai??i?? Hermogenas, Aspendosas ai??i?? Aspendas. VisiA?kai kurioziA?kai vartojamas garsaus graikA? skulptoriaus Skopo vardas: Skopasas, Eskopasas, Skopas.
Netaisyklingai vartojami ir A?ie vardai bei miestA? pavadinimai: Kalimakas ai??i?? turAi??tA? bAi??ti Kalimachas, Fidijus, Fidijaus ai??i?? Feidijas, Feidijo, AtrAi??jaus ai??i?? AtrAi??jas, AtrAi??jo, Posidonija ai??i?? Poseidonija, Basaja ai??i?? BasAi??s, AtAi??nAi??s Alea A?ventykla ai??i?? AtAi??nAi??s AlAi??jos A?ventykla, Polikletas ai??i?? Polikleitas, Cefisodotas ai??i?? Kefisodotas.
Heraklis turAi??jo ai??ziA?valyti EgAi??jo (t. y. AugAi??jo) tvartus” ir ai??zsugauti ErimantAi??s (t. y. Erimanto) A?ernAi??”. Dar suA?inome, kad RomAi?? valdAi?? tokie imperatoriai kaip Adrianas (t. y. Hadrianas) ir ai??i?? dAi??mesio! ai??i?? Diokletas (t. y. Dioklecianas), karaliaus ErechtAi??jo vardAi?? tradiciA?kai vadinamAi?? ErechtAi??jonu (ne ErektAi??jonu ir ne Erektejonu).”
Galutinio atsakymo nerandantiems nei A?inynuose, nei A?odynuose, kyla klausimas: KAi?? daryti, jei AriadnAi??s siAi??las veda ne iA? labirinto, o A? jA??
Gal mums padAi??s gudragalvis OdisAi??jas, pasivadinAi??s Nieku:

Klausi, kiklopai, tu vardo garbingojo mano. AA? tau jA?
Tuoj pasakysiu. GalAi??si suteikti man dovanAi?? savo.
Pats tu A?adAi??jai. Vardu esu Niekas. Nieku ir vadino
Motina mano ir tAi??vas. Nieku ir draugai tebvadina16.

O gal iA?sipildys ore sklandantis paA?adas, ir VU KlasikinAi??s filologijos katedra parengs didA?iulA? antikiniA? vardA? ir realijA? A?odynAi??.

1Ai??Ignotaitis Izidorius. ai??zMaA?ame kAi??ne… Jeronimo Ralio gimimo 100-osioms metinAi??ms”, in: KultAi??ros barai, 1976, Nr. 10, p. 69.
2Ai??Taip pat paraA?Ai?? Aristotelio, Platono, Herodoto vartotA? terminA? ir asmenvardA?iA? paaiA?kinimus.
3Ai??Zaranka J. Vergilijaus EnAi??jidAi??. Aidai 1967/10.
4Ai??Publijus Vergilijus Maronas, EnAi??jidAi??, vertAi?? ir pagal originalAi?? hekzametrais lietuviA?kai atkAi??rAi??, paraA?Ai?? A?vadAi?? ir sudarAi?? A?odynAi??lA? dr. Antanas RukA?a, leidAi??jas Juozas KapoA?ius. ai??i?? LietuviA? Enciklopedijos Leidykla Bostone, 1965, XXXVI+300 psl.
5Ai??Rybelis A. ai??zPastabos dAi??l svetimvardA?iA? raA?ybos pristatant V. UrbuA?io knygAi?? ai??zLietuviA? kalbos iA?davystAi??” RaA?ytojA? klube 2007 m. lapkriA?io 5 d., in: ai??zLiteratAi??ra ir menas”, 2008-01-18, nr. 3173.
6Ai??VLKK paaiA?kina tai labai paprastai: ai??zIniciatyva kilo iA? tA? kalbA? specialistA? ir noro sunorminti perraA?Ai??, tuo Kalbos komisija ir prisidAi??jo.”
7Ai??Ai??itai irgi aptarta 60-ajame Kalbos komisijos nutarime, A?r. konsultacinA? A?raA?Ai??, http://www.vlkk.lt/lit/96897 AntrA?jA? galAi??niA? nereikia!
8Ai??http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3173&kas=spaudai&st_id=12093
9Ai??Maironis, RaA?tai, t. 1. Vilnius., 1987, p. 196.
10Ai??Filosofijos istorijos chrestomatija: Antika. ai??i?? Vilnius: Mintis, 1977.
11Ai??Zabulis H. ai??zAntikos ypatumai lietuviA?kuose vertimuose”, in: Meninio vertimo problemos. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1980, p. 109ai??i??-110.
12Ai??DilytAi?? D. ai??zAntikiniA? realijA? vertimo klausimai”, in: DidA?iosios pasaulio paslaptys. ai??i?? Vilnius: Gimtoji kalba, 2005, Nr. 6, p. 3ai??i??7.
13Ai??Llera R. R. Trumpa architektAi??ros istorija, iA? ispanA? kalbos vertAi?? Elena BelskytAi??. ai??i?? Vilnius: Naujoji Rosma, 2006.
14Ai??KuA?inskienAi?? A. ai??zAriadnAi??s siAi??las: iA? labirinto ar A? labirintAi???”, in: LiteratAi??ra ir menas, 2007-03-23, Nr. 3.
15Ai??ValstybinAi?? lietuviA? kalbos komisijos 60-ojo nutarimo 4.2 punkte sakoma: ai??zGraikiA?kA? asmenvardA?iA? ir vietovardA?iA? galAi??nAi??s -on (-A?n), -os, -us (-Ai??s), -Ai??s ir lotyniA?kA? -us,-um keiA?iamos A? -as.
16 Homeras. OdisAi??ja. Devintoji giesmAi?? (364ai??i??367 eilutAi??s). Vilnius: Vaga, 1964, p.163 (vertAi?? Jeronimas Ralys).