garsinAi?? invazija A? vieA?Ai??sias erdves

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Vita GruodytAi??
DATA: 2014-02

PrancAi??zA? muzikologo Jacquesai??i??o Amblardai??i??o straipsnyje ai??zPrivaloma muzikaai??? aptariama problema ai??i?? pavadinkime jAi?? garso invazija A? vieA?Ai??sias erdves ai??i?? nAi??ra nauja, apie tai kartais uA?simenama, ir ne tik muzikiniuose kontekstuose. Bet ji palyginti maA?ai nagrinAi??ta, labaiAi?? neiA?samiai aptarta. Lietuvoje A?is fenomenas atsirado tarsi neiA?vengiamas demokratijos atributas. Apie jA? nebuvo plaA?iau raA?yta, bet su juo jau bandyta kovoti (turiu omenyje muzikologo Viktoro GerulaiA?io akcijas). GalAi??tume klausti, koks ryA?ys tarp demokratijos ir garso invazijos, bet vieno atsakymo A?ia turbAi??t nAi??ra. Viena vertus, gali bAi??ti, kad, pasibaigus priverstinAi??s vieA?os muzikos (transliuotos per ruporus, iA?kabintus mieste, vykstant okupantA? demonstracijoms ir A?ventAi??ms) epochai, laisvAi?? pasirinkti savAi??jA? muzikinA? fonAi?? A?gavo neadekvaA?ias iA?raiA?kos formas, ypaA? Palangoje, kur vyksta tyli (veikiau ai??i?? pernelyg tranki) kova, pavadinta ai??zkas sugebAi??s paleisti savo muzikAi?? garsiausiaiai??? (nekalbant apie jos kokybAi??). Ar A?ia vadovaujamasi vien komerciniais tikslais? Sunku pasakyti, ar labai A?is garsumo vajus atrodo atgrasus potencialiems kavinAi??s lankytojams. Ai??iuo atveju tai panaA?iau A? buvusA? svetimos iA?raiA?kos atmetimo ir saviraiA?kos teigimo fenomenAi??, atsiradusA? lygia greta su kitos srities inversija, kai sovietmeA?io draudimas turAi??ti privataus nekilnojamojo turto, atgavus NepriklausomybAi??, virto troA?kimu pasistatyti kuo didesnA?, A?spAi??dingesnA? namAi??. Ai??iais laikais stiprus garsinis fonas nieko nebestebina nei parduotuvAi??se, nei restoranuose, nei kavinAi??se. PrieA?ingai ai??i?? nustembi, atsidAi??rAi??s ten, kur garsas iA? tikrA?jA? atlieka ai??zfonoai??? funkcijAi?? arba jo iA?vis nAi??ra. Net norisi paklausti, gal sugedo aparatAi??ra arba dingo elektra.

Antra vertus, garso invazija A? miestA?, miesteliA? erdves yra susijusi ir su vieA?osios erdvAi??s A?sisavinimo poreikiu, kai garsu bandoma ai??zapgyvendintiai??? tam tikrAi?? teritorijAi??, uA?dedant ant jos savo antspaudAi??, tarytum nurodant jos priklausomybAi?? arba specifikAi??. PavyzdA?iui, lietuviA?kA? patiekalA? restoranuose skamba lietuviA? liaudies (arba A?ios pakraipos) muzika, Carskoje selo virtuvei atitaria rusiA?ka, rafinuotesnio pobAi??dA?io uA?kandinAi??je grojamas dA?iazas. Taigi, turime akivaizdA?ias vieA?as garsines teritorijas. TaA?iau kai kuriais atvejais garsinis tam tikros teritorijos ai??zantspaudasai??? yra neadekvatus, kitaip sakant, jis ai??zuA?dedamasai??? toje teritorijoje, kuri dAi??l savo specifikos turAi??tA? iA?likti neutrali.

Kadangi A?ia trumpa A?A?anga nesiekiu nei iA?samiai iA?analizuoti Lietuvos konteksto, nei nustatyti jau seniai egzistuojanA?ioAi?? vieA?A?jA? erdviA? muzikos A?anro ai??i?? Muzako ai??i?? dalies jame, paminAi??siu tik du urbanistinAi??s garso invazijos pavyzdA?ius, kurie mane asmeniA?kai labiausiai trikdo, ai??i?? tai Vilniaus taksi ir Palangos J. BasanaviA?iaus gatvAi??s kaviniA? terasos. Abiem atvejais turiu omenyje itin garsiAi??, daA?niausiai rusiA?kAi?? muzikAi??. Taigi A?ia susiduriame ne tik su fiziniu garso poveikiu, bet ir su nuoroda A? tam tikrAi?? kultAi??rinA? (o gal ir politinA?) kontekstAi??. Ai?? kavinAi?? galima ir neiti. Galima netgi aplenkti svarbiausiAi?? Palangos pAi??sA?iA?jA? arterijAi??, kurioje vyksta akivaizdus ir garso stiprumo, ir stilistinis karas. Bet neA?manoma iA? anksto uA?sisakyti taksi (anksA?iau ai??i?? ir mikroautobuso), kuriame tos muzikos nebAi??tA?. Ai??is priekaiA?tas nAi??ra nukreiptas nei prieA? tam tikrAi?? kategorijAi?? A?moniA?, nei prieA? tam tikrAi?? kultAi??rAi??. A?ia kalbama apie fenomeno ir erdvAi??s, kurioje jis egzistuoja, atitikimAi??. Ar taksi salonas yra vieA?a, ar privati erdvAi??? Ar kavinAi??s terasa priklauso kavinei, ar miestui? Ar per kilometrAi?? nuo tos terasos sklindantis garsas nAi??ra invazija A? kitas privaA?ias ir vieA?as erdves? TodAi??l nAi??ra svarbu, ar tai rusiA?ka, baltarusiA?ka, lenkiA?ka, ar turkiA?ka muzika. Audityvinis diskomfortas tai populiacijai nepriklausanA?iam (ir garsui jautriam) A?mogui bAi??tA? analogiA?kas. A?inoma, jei A?i muzika grotA? tyliai, gal toks ai??zprivalomas buvimas nepasirinktoje garsinAi??je teritorijojeai??? nesukeltA? diskomforto.

Matyt, ne be reikalo pasaulio didmiesA?iA? rajonai yra susiformavAi?? tautiniu pagrindu: kinA?, indA?, meksikieA?iA?, arabA? ir t.Ai??t. su vizualine savo atributika, madomis, kvapais ir garsais. O, pavyzdA?iui, A?sAi??dus A? ParyA?iaus taksi, muzikAi?? siAi??loma pasirinkti arba jAi?? iA?jungti. Vilnius neturi teritorinio pasiskirstymo tautiniu pagrindu, todAi??l bAi??tA? logiA?ka, jei vieA?osios erdvAi??s iA?liktA? neutralios, taigi ir garsinis fonas jose turAi??tA? bAi??ti neutralus (arba bent jau pasirenkamas). TaA?iau neegzistuoja joks tAi?? reguliuojantis A?statymas. Ir didmiesA?io gyventojA? nejautrumas garsui yra tiesiog stulbinantis. Klausimai, kuriuos galAi??tume kelti ir svarstyti A?iais dviem nurodytais atvejais, bAi??tA? tokie: ar visi Vilniaus taksistai yra rusai, ar tai tiesiog iA?skirtinis taksistA? ai??zgildijosai??? bruoA?as? Ar vieA?osiose erdvAi??se skambanti (veikiau ai??i?? rAi??kianti) rusiA?ka muzika taip ir ai??zneiA?Ai??joai??? po NepriklausomybAi??s atgavimo, ar ji jau vAi??l sugrA?A?o kaip tylioji (veikiau ai??i?? garsioji) vieA?A?jA? erdviA? okupacija?

Technologiniu poA?iAi??riu vakarietiA?koje Lietuvoje turime tai, kAi?? Jacquesai??i??as Amblardai??i??as (o kartu ir jo minimas Murrayai??i??us Schaferis, ir kai kurie kiti autoriai, pavyzdA?iui, Michelis Serres, Briceai??i??as Leboucqas) A?vardija kaip vertikaliAi?? miestui bAi??dingAi?? sluoksniuotAi?? garsiniA? fonA? konstrukcijAi??. A?ia vienas ant kito uA?dedami asmeninio Ipodo, kokios nors kavinAi??s ar parduotuvAi??s ir baltieji (t.Ai??y. atsitiktiniai) miesto triukA?mai. TaA?iau kultAi??riniu (A?iuo atveju ai??i?? pagarbos A?alia esantiems) poA?iAi??riu horizontalioje plokA?tumoje iA?sidAi??sA?iusiA? garsiniA? miesto fonA? tikslai, galima A?tarti, yra ne tik komerciniai. Ar reikAi??tA? A?ia palyginimo dAi??lei paminAi??ti ir kitAi?? sritA? ai??i?? karAi?? dAi??l gatviA? pavadinimA? raA?ymo dviem kalbomis? NeA?inau, bet diskretiA?kumo ir pagarbos tautinei Lietuvos didA?iumai (o kartu ir visoms jos maA?umoms) trAi??kumas kai kuriais atvejais yra tiesiog stulbinantis.

Jacques Amblard

PRIVALOMA MUZIKA

Pascalis Quignardai??i??as 1966 m. raA?Ai?? apie keistAi?? kataklizmAi??, kuris, pasak jo,Ai?? jau pasiekAi?? fataliA?kAi?? mastAi?? ai??zsenamiesA?iA? prekybos gatvAi??se, galerijose, pasaA?uose, didA?iosiose parduotuvAi??se, knygynuose, uA?sienio bankA? kioskuose, kur iA?siimame pinigus, netgi baseinuose, netgi pliaA?uose, privaA?iuose butuose, restoranuose, taksi, metro, oro uostuose. Netgi lAi??ktuvuose, prieA? jiems kylant ir nusileidus. Netgi mirties lageriuoseai???.1 Ai??i piktybinAi?? liga ai??i?? ne kas kita, o muzika, jos A?iuolaikinis ir besaikis, anot Quignardai??i??o, urbanistinis naudojimas. Veikalo pavadinimas A?iuo atA?vilgiu pasako viskAi??: ai??zNeapykanta muzikaiai???. Kaipgi toks prieA?iA?kumas tapo A?manomas, jei ai??ztikai??? prieA? A?imtAi?? metA? Nietzsche ai??zTragedijos gimimeai??? naiviai svajojo apie muzikinA? SokratAi?? ir kAi??lAi?? muzikAi?? A? filosofijos rangAi??, o gal net aukA?A?iau?

Neabejotina, kad pagrindinA?, o ir vAi??l remiantis Quignardai??i??u, netgi fataliA?kAi?? vaidmenA? XX a. suvaidino muzikos politizacija. Ar muzika atsirado iA? polio, ar iA? policijos? Matysime, kad nuestetinome ai??i?? tai paradoksalu ai??i?? menAi?? ir jis baigia tapti moksliniu metodu, terapija, aplinkos fenomenu arba privaloma ai??zantistresineai??? (vadinasi, iA? tikrA?jA? potencialiai stresuojanA?ia) medicina, primenanA?ia skiepijimo kampanijas (kartais taip pat privalomas, nors ir abejotinas).

1922 m. amerikieA?iA? karininkas Georgeai??i??as O. Squireai??i??as sukAi??rAi?? MuzakAi??. Taigi karinis (vadinasi, gAi??sdinantis?) fenomeno aspektas glAi??di paA?iose jo iA?takose. Pavadinimas, inspiruotas industrinio pasaulio, ypaA? didelAi?? vertAi?? A?gavo aukso amA?iaus (XX a. 3-iojo deA?imtmeA?io) ParyA?iuje, kai muzika buvo sujungta su Kodaku. Tai reiA?kia,Ai??kad muzika gaminama kilometrais, atsiA?velgiant A? keturias kategorijas, iA? kuriA? kiekviena socialinAi??je aplinkoje atlieka specifinAi?? funkcijAi??. Nuo 1934 m. Muzakas A?taisomas privaA?iose erdvAi??se, naujA? dangoraiA?iA? liftuose. 1955 m. Eisenhoweris instaliavo MuzakAi?? Baltuosiuose rAi??muose. SimboliA?kai ir proziA?kai jis tapo valdA?ios partneriu. 1968 m. buvo panaudotas Apollo programoje ir kitose vietose, pavyzdA?iui, pavyzdinAi??se pieninAi??se. BAi??tent todAi??l Murrayai??i??us Schaferis sakAi??: ai??zMuzakas yra skirtas ir A?monAi??ms, ir karvAi??ms, be jokio skirtumo.ai???2

TaA?iau Schaferis, kaip ir Davidas Toopas, nAi??ra ai??zaplinkosai??? muzikos prieA?as apskritai, netgi prieA?ingai ai??i?? jie abu yra rafinuoti jos adeptai. NeiA?vengiamai kylant ambient music bangai, reikAi??tA? jAi?? bent jau iA? naujo suestetinti, traktuoti kaip menAi?? tikrAi??ja prasme, bAi??tent pop-rock krypties muzikAi??, kuri bAi??tA? kuriama puslapiais, o ne kilometrais. Toopas A?A? pakilimAi?? priskiria 8-ojo deA?imtmeA?io fenomenui. Jis cituoja RalfAi?? HA?tterA?, vokieA?iA? grupAi??s Kraftwerk ai??i?? ai??zelektromuzikosai??? pradininkAi??s ai??i?? lyderA?: ai??zRalfo HA?tterio atsakymas dAi??l Kraftwerk populiarumo hiphope iA?ryA?kina kitAi?? mAi??stymo maA?inA? amA?iaus aspektAi?? ai??i?? tai maksimos, pagal kuriAi?? menas pakylAi??ja virA? to, kas mus supa, ir transcenduoja funkcionalizmAi??, apvertimas.ai??? Toopo cituojamas HA?tteris A? A?iuos A?lovinanA?ius A?odA?ius atsako A?aviai kuklindamasis: ai??zNesu muzikologas, bet manau, kad juoda muzika priklauso aplinkos muzikai. Ji itin pritaikyta gyvenimo bAi??dui. Su ja galima valyti dulkes. (Jis energingai trina stalAi??, tuo parodydamas, kad Kraftwerk muzika tinka ir A?iai funkcijai).ai???3 Kad HA?tteris iA?ryA?kina aplinkos aspektAi??, tarytum iA?likdamas drovus meno (o kartu ir savosios muzikos), atA?vilgiu, tai anaiptol nereiA?kia, esAi??, Toopo manymu, toks mAi??stymas neturi vertAi??s. Jis yra vertingas jau vien kaip istorinAi?? gairAi??, o tam tikru atA?vilgiu ir kaip paA?ios Istorijos pateisintas progresas. Beje, tuo A?i filosofija priartAi??jo prie vaizduojamosios dailAi??s, kuri jau nuo 7-ojo deA?imtmeA?io siekAi??, kad menas priartAi??tA? prie kasdieninio gyvenimo, paliktA? galerijas ir iA?eitA? A? gatves. Ar verta apgailestauti dAi??l to, kad muzika taps labiau ai??zpraktiA?kaai???, bus ai??zarA?iau A?moniA?ai????

Taigi politinis neapibrAi??A?tumas ir muzikos iA?plitimas atsiranda iA? moralinio dvilypumo. MatAi??me, kad aiA?kA? ir supaprastintAi?? garso plAi??tojimAi?? pop mAi??stymas laiko pozityviu, ai??zgyvuai???. Jaunuolis, kuriam tai skiriama, nAi??ra tas asmuo, kuris kentAi??tA? nuo kokiA? nors naktiniA? ar dieniniA? triukA?mA?. GarsinAi?? aplinka blogiausiu atveju yra tik ekranas tarp jo ir visuomenAi??s, prieA? kuriAi?? jis norAi??tA? protestuoti. Davidas Toopas savo veikalAi?? pavadino ai??zGarsA? okeanuai???, taigi garsinAi?? aplinkAi?? jis laiko natAi??ralia (ai??zokeanasai???), aprioriA?kai transcendentine ir neginA?ijama bAi??tinybe. PratAi??sdamas A?iAi?? mintA?, Murrayai??i??us Schaferis raA?o: ai??zGarsinis antspaudas charakterizuoja bendruomenAi??.ai???4 Tyla bAi??tA? A?enklas, kad A?moniA? A?ia nesama, taigi ji yra kaA?kas galimai graA?aus, bet, apskritai paAi??mus, kaA?kas negyvo ai??i?? garsinAi?? dykuma. Schaferio siAi??loma ai??zgarsinio peizaA?o estetizacijaai??? yra dar vienas sugamtinimas: ai??zgarsinis peizaA?asai??? priklauso gamtai. Taigi peizaA?o tyla yra dykuma, mirtis. Schaferis kritikuoja prastAi?? Muzako skonA? (dAi??l degradavusiA?, iA?sigimusiA?, prastA? orkestruoA?iA?, dAi??l maksimalaus muzikinio kiA?o), taA?iau tai nereiA?kia, kad nori jA? panaikinti. Jam tik rAi??pi, kad atsirastA? rafinuotesnAi??, labiau iA?dailinta versija, kuri bAi??tA? patikAi??ta ai??ztikriems specialistamsai???. Autorius dA?iaugiasi, kad keletAi?? A?ios kilometrinAi??s muzikos atkarpA? pagamino Glennas Milleris ar Brianas Eno.

Muzikos politizavimo problema ta, kad jis paprastai atsiranda iA? trAi??kumo: ne iA? muzikos paplitimo juridinio vertinimo, bet iA? jo stygiaus, kai nekovojama su naktiniu iA? kieno nors namA? sklindanA?iu triukA?mu. TiesAi?? sakant, A?io visuotinio muzikos iA?plitimo galia, prilygstanti legaliam smurtui, atrodo dar klastingesnAi??, jei esi priverstas vykti A? ai??zuA?krAi??stAi??ai??? zonAi??. Ar privaloma prisistatyti A? darbo vietAi??? Jerri-Ann Hush apraA?o ai??zdarbo vietoje esanA?ias subtilias, bet galingas, muzika pagrA?stas socialinAi??s kontrolAi??s priemonesai???. Davidas Yaleai??i??as pabrAi??A?a, kad gamyklos siekia ai??zprodukcijos didinimo ir kontrolAi??s taikiomis priemonAi??misai???.5 Ar privalome eiti pas dantistAi??? Monique Assous gina disertacijAi?? tema ai??zMuzikinAi?? dantA? kabineto aplinka: jos A?taka paciento baimei ir skausmui, gydytojo elgsenaiai???. TaA?iau jaunoji dantistAi?? nekelia klausimo apie paciento teisAi?? iA?jungti muzikAi??. Pagal MuzakAi??, pacientas yra pasyvus kaip bet kuris eilinis pilietis. Ar muzika neprisideda prie to, kAi?? konstatavo Tocquevilleai??i??is veikale ai??zApie demokratijAi?? Amerikojeai???,6 ai??i?? iA? pilieA?iA? atimama galimybAi?? mAi??styti?

Remiantis aplinkos (ambient) muzikos neginA?ijama ir neuA?ginA?yta idAi??ja, pilietis yra ligonis visuomenAi??je, kurioje iA?plitAi??s totalinis scientizmas, o jam tam tikru atA?vilgiu vadovauja valstybAi??-gydytojas. VisuomenAi?? laikoma kenA?ianA?ia (strese), bet, tiesAi?? sakant, tokia tapti jAi?? privertAi??. Jos maiA?tingumo slopinimu arba jos atbukinimu, nuo A?iol pasitelkiant ir muzikAi??, siekiama paversti jAi?? antirevoliucine, paraA?ytA?, be abejo, Marxas dar iki Tocquevilleai??i??io. Ar Muzakas irgi yra opijus liaudA?iai? Ai??is privalomas garsinis psichotropas primena psichiatrijos ligoniniA? medikamentus, kurie silpnomis dozAi??mis jau yra taikomi visai visuomenei. CheminAi?? Muzako formulAi?? yra tokia: dA?iazas, rumba, ai??zklasikaai???, popsas ai??i?? kiekvieno po 25 proc.

Muzika parduotuvAi??se yra maA?iau klastinga, nes jokia parduotuvAi?? a priori nAi??ra privaloma. Nepaisant to, Schaferis pabrAi??A?ia, kad ai??ziA? 108 Vankuverio prekybos centre apklaustA? klientA? tik 25 proc. manAi??, kad muzika verA?ia juos pirkti daugiau, nors 60 proc. apklaustA? pardavAi??jA? buvo A?sitikinAi?? sistemos efektyvumuai???.7 KlastAi?? iA?duoda A?i asimetrija ai??i?? reliatyvus klientA? nesAi??moningumas, lyginant su profesionalA? vertinimais, vadinasi, tai paslAi??pta manipuliacija. ParduotuvAi??s direktorius galAi??tA? blogiausiu atveju atsakyti, kad tai yra rinkodara, nei daugiau, nei maA?iau ydinga uA? subliminaliAi?? reklamAi?? namuose, tik A?iuo atveju tai daroma paA?ioje prekybos vietoje.

Strateginis muzikos panaudojimas yra labiau iA?tirtas negu jos sklaida vieA?ojoje erdvAi??je. Stephanie Wilson domAi??josi restorane skambanA?ia muzika. Restorano savininko nuomone, ai??zklasika, dA?iazas, popmuzika daro A?takAi?? patiekalA? pasirinkimui ir jA? kiekiuiai???. TebAi??nie, bet ar iA? tikrA?jA? A?iuo atveju jis kontroliuoja fenomenAi??, kuris ciniA?kai (tuo atA?vilgiu, esAi?? klientai nesuvokia, kad jais yra manipuliuojama) naudojamas komerciniais tikslais? Abejotina.

Ai??ioje galios praktikoje drabuA?iA? pardavAi??jai, atrodo, yra suktesni. Tia DeNora mano, kad ai??zmuzika gali priversti klientus pasirinkti tam tikras prekes. Vienoje iA? tiriamA? krautuviA? anglA? tyrimas KalAi??doms ir vasaros puotoms grojama A?venA?iA? ir A?okiA? muzika, kad bAi??tA? parduodama daugiau tam tikrA? prekiA? (A?ventiniA? sukneliA?), iA?statytA? prie A?Ai??jimo. LAi??tesnAi??s ir svajingesnAi??s melodijos (kaip Enya muzika), kurias parduotuvAi?? sieja su plaA?iais sijonais ir etniniA? motyvA? drabuA?iais, nukeliamos A? parduotuvAi??s gilumAi?? kartu su kasdieniais rAi??baisai???.8 Vienas pardavAi??jas pasakojo, kad ai??zpirkAi??jai perima muzikinius parametrus ir [matuodamiesi drabuA?ius] atlieka judesius, primenanA?ius A?okA?ai???.9 Pasak kito pardavAi??jo, ai??zvyrai, [parduotuvAi??je] skambant Tomo Joneso muzikai, pradeda vaidinti kietusai???. O ai??zvienas country muzikos dainininkas visiems kAi??lAi?? tokiAi?? depresijAi??, kad iA?baidAi?? klientus. Daugiau jo muzikos nebeleidA?iameai???.10 Ai??domA? savo tyrimAi?? Tia DeNora baigia dviprasmiA?ka iA?vada: ai??zRinkodaros pasaulA? tyrAi?? sociologai mano, kad galutinis tikslas gerokai pranoksta manipuliavimAi?? vartotojais.ai??? Ar tai reiA?kia, kad niekas iA? tikrA?jA? neA?ino, kas kuo manipuliuoja? Arba kad manipuliacija yra daug gilesnAi?? negu patys blogiausi mAi??sA? A?tarimai? Arba kad, iA?skyrus komercinAi?? manipuliacijAi??, yra dar kaA?kas, ir tai sietina apskritai su valdA?ia, ne tik su vartotojA? visuomene?

Jeigu vyksta manipuliacija, visiA?kai A?manoma, kad ji skirta ne tik vartojimui skatinti, bet yra susijusi su kur kas rimtesnAi??s galios pasireiA?kimu, taigi vAi??l atsiduriame Tocquevilleai??i??io perspektyvoje. Jau Platonas turAi??jo nuojautAi??: ai??zMuzika A?sibrauna A? kAi??nAi?? ir pasisavina sielAi??. [ai??i??] Ji priverA?ia paklusti tAi??, kurA? uA?valdo, A?viliodama A? savo pinkles.ai???11 Deleuzeai??i??as pratAi??sia ir sustiprina A?A? teiginA?, pabrAi??A?damas ai??zpotencialA? muzikos faA?izmAi??ai???. IA? tikrA?jA? muzika gali ai??zne tik padidinti mainA? ir reakcijos A? tai, kas jAi?? supa, greitA?, bet ir uA?tikrinti netiesioginius ryA?ius tarp elementA?, kurie neturi vadinamosios natAi??ralios traukos, ir tuo bAi??du organizuotai sukelti masesai???.12

TiesAi?? sakant, reikAi??tA? iA?samiau aptarti garso panaudojimAi?? galios tikslais, darant prielaidAi??, kad bAi??tent elektros atsiradimas A?iam fenomenui suteikAi?? naujAi?? dimensijAi??. 1930-aisiais atsiradus radijui, galAi??jo rastis nauja priespaudos forma. Naciai pavertAi?? radijAi?? totalitariniu propagandos A?rankiu, kuris pasirodAi?? tiek veiksmingas, kiek publika, dar neA?spAi??ta dAi??l ai??zelektrinio garso manipuliacijosai???, buvoAi??ai??znaiviai suA?avAi??taai???. Argi Vokietijoje radijas nebuvo plaA?iai naudojamas per 4-ojo deA?imtmeA?io dramAi??? Kito tipo totalitarizmo kontekste SolA?enicynas ai??zVAi??A?ininkA? korpuseai??? kalba apie ai??znuolatinA? radijo urzgimAi??ai???, kuris pasitinka VadimAi?? ligoninAi??je. Hermanas Hesse ai??zStepiA? vilkeai??? yra dar grieA?tesnis, nors kalba gana apibendrintai, nekeldamas klausimo dAi??l totalitarinAi??s valdA?ios manipuliacijA?, tik konstatuodamas praradimAi??, kurA? nenoromis sukelia elektrinis garsas: ai??zAi??is kvailas laidas atlieka kvailiausiAi??, nenaudingiausAi??, nepriimtiniausiAi?? dalykAi?? pasaulyje. Jis kvailai, be atrankos leidA?ia muzikAi?? jai svetimoje ir netinkamoje vietoje.Ai??[ai??i??] PaA?iAi?? graA?iausiAi?? pasaulyje muzikAi?? radijas iA?meta A? visiA?kai nepriimtinas erdves, A? burA?ua salonus, tarp A?moniA?, kurie plepa, valgo, miega, A?iovauja [ai??i??]. Jis griauna sensualiAi??jAi?? muzikos pusAi?? [ai??i??], jAi?? gadina, niokoja, terA?ia, bet vis dAi??lto nesugeba atimti jos dvasios.ai???13 RomantiA?kasis Hesse patikslina, kad pati muzika nAi??ra atsakinga uA? kokiAi?? nors prievartAi??, bet elektros suteikta galimybAi?? jAi?? delokalizuoti tam tikru atA?vilgiu baigiasi jos nuestetinimu. Kaip teigia Pascalis Quignardai??i??as, ai??zfaA?izmas yra susijAi??s su garso kolonAi??lAi??misai???.14

Quignardai??i??as meta baisA? kaltinimAi??, esAi?? muzika susijusi su aktyviu kolaboravimu ai??i?? nei daugiau, nei maA?iau, ai??i?? naikinant A?ydus.15 Jis sAi??moningai vartoja A?okiruojanA?ias formuluotes: ai??zAi??ito turAi??tume klausytis drebAi??dami: bAi??tent skambant muzikai nuogus A?mones varydavo A? kameras.ai??? Simonas Laksas teigAi??: ai??zMuzika pagreitindavo baigtA?.ai??? Primo Levis raA?Ai??: ai??zLageryje muzika vesdavo A? praA?Ai??tA?.ai???16 Ir toliau: ai??zPrimo Levis muzikAi?? pavadinoAi??pragariA?ka.ai???17 Jeigu tAi??sime aukA?A?iau iA?plAi??totAi?? mintA?, ar tik neteks padaryti iA?vados, kad ai??zpragariA?kasai??? muzikos bruoA?as atsirado iA? to meno, kurA? idealizavo romantinAi?? epocha, parodijos, nes gAi??rio parodija ai??i?? tai pratimas, visA? religiniA? raA?tA? tradiciA?kai siejamas su blogiu? Blogis A?ia ir vAi??l bAi??tA? susijAi??s su aklu, potencialiai neatsakingu, neestetiA?ku elektros panaudojimu ir iA?plitimu, o kartu su uA? jos slypinA?ia kultAi??rine industrija, su valdA?ios institucijA? urbanizacijos planais. Elektra A?iuo atveju tiktai suteikia galimybAi?? neA?tikAi??tinam, nekontroliuojamam iA?plitimui, kurio estetika irAi?? etika kritikuojamos dar maA?iau, negu neseniai, tiesa, visai kitoje srityje atsiradAi??s genetiA?kai apdorotA? kultAi??rA? plitimas. Abiem atvejais susiduriame su technologijos ir etikos konfrontacija.

Quignardai??i??as raA?o: ai??zMuzika nepageidaujamu garsu, noise (triukA?mu) tapo jau po Antrojo pasaulinio karo, nuo tada, kai paplito plokA?teliA? industrija ir A?vairaus pobAi??dA?io elektrinAi?? bei elektroninAi?? muzika. Persikelkime A? visai kitAi?? epochAi?? ir prisiminkime grieA?tAi?? Kanto teiginA?. Veikalo ai??zSprendimo galios kritikaai??? (1790) penkiasdeA?imt treA?iame paragrafe Kantas nukelia muzikAi?? A? A?emiausiAi?? menA? lygmenA? ai??i?? esAi?? ji byloja tik pojAi??A?iais, be konceptA?. Daugiausia, kAi?? ji gali padaryti, tai sukelti ai??zmalonA? asmeninA? pasitenkinimAi??ai???. Atrodo, filosofas yra iA?kalbus muzikos atA?vilgiu tik tada, kai nori pasiskA?sti, esAi?? muzikai, jo A?odA?iais tariant, ai??ztrAi??ksta mandagumoai???, nes ai??zjos poveikis perA?engia ribas, kuriose norAi??tume jAi?? iA?laikyti (ir iA?plinta kaimynystAi??je), ji A?sibrauna, A?eisdama tuos, kurie nepriklauso muzikos bendruomenei. Vizualieji menai neturi A?ios savybAi??s, nes A?vilgsnA? visada galime nukreipti kitur. Tie, kurie pasiAi??lAi?? per pamaldas, atliekamas namuose, giedoti giesmes, nepagalvojo apie nepatogumus, kuriuos A?i triukA?minga praktika sukels kaimynams.ai???

Ai??domu, kAi?? pasakytA? Kantas apie modernaus pasaulio technologijas ir muzikos pasklidimo mastAi??, visa tai lygindamas su tuo, kas erzino jA? 1790 m., nors sklido iA? silpnA? akustiniA? instrumentA?? Ai??iandien reikAi??tA? kalbAi??ti jau ne apie paprastAi?? filosofinAi??, bet apie fizinAi?? proporcijA?, garso intensyvumo problemAi??. Toopas daA?nai (jau ir savo veikalo pavadinime ai??i?? ai??zGarsA? okeanasai???)18 vartoja skysto elemento metaforAi??. Ar tik nebus mAi??sA? miestai jau paskandinti? Vis dAi??lto Toopas, kaip ir Schaferis, iA?lieka optimistas, skuba teisinti MuzakAi??, pasitelkdamas istorinAi?? analizAi?? ir sveikindamas neA?iojamojo kasetinio muzikos grotuvo (walkman) atsiradimAi??.

Kad ir kaip bAi??tA?, elektrinis garsas tampa problema. A?ia necituosime jokio specialaus tyrimo, bet gali atsitikti taip, kad pop koncertA? garso inA?inieriams arba naktiniA? klubA? didA?Ai??jams A?iuolaikine norma taps dalinis kurtumas. Atrodo, koncertuose ir naktiniuose klubuose (pasak A?ios srities darbuotojA?) garso lygis laipsniA?kai, bet nenumaldomai kyla ai??i?? tAi?? galAi??tume pavadinti dalinio kurtumo epidemija. TaA?iau A? A?iAi?? nematomAi??, iA? esmAi??s pasAi??moninAi?? sritA? teisAi??, kaip minAi??jome anksA?iau, kiA?asi labai retai. MaA?ai tikAi??tina, kad garso srities priverstiniai darbuotojai arba jA? klientai (jauna pop ir naktiniA? klubA? publika) kada nors papraA?ys atlyginti nuostolius, juolab kad jie patys yra A?ito luoA?inimo bendrininkai, ieA?kantys emocijA?, kurios, matyt, tuo stipresnAi??s, kuo daugiau griaudAi??ja decibelA?. Ai??i jaunimAi?? uA?griAi??vanti katastrofa primena narkomanijos problemAi??. Bet kokiai gi valdA?iai ateitA? A? galvAi?? mintis priimti A?statymus, apribojanA?ius garsiniA? narkotikA? gamybAi?? ir platinimAi???19

Adorno pliekAi?? to, kAi?? jis vadino kultAi??ros industrija, iA?kilimAi??, bet labiau derAi??jo bijoti daug didesnA? pavojA? kelianA?io fenomeno, kuris galAi??jo tapti (ir neabejotinai tapo) privaloma kultAi??ros industrija. Tam tikri politikos sluoksniai A? tai reaguoja. Kalbu apie vadinamAi??jAi?? alternatyviAi?? politikAi??, bet A?ia ne oficiali valdA?ios, o idealistinAi??, praktikoje maA?ai pritaikoma JungtiniA? TautA? politika. TarptautinAi??s muzikos tarybos prie Unesco GeneralinAi?? asamblAi??ja jau 1969 m. vienbalsiai pasmerkAi?? netoleruotinAi?? individualios laisvAi??s ir kiekvieno A?mogaus teisAi??s paA?eidimAi?? dAi??l pernelyg plataus A?raA?ytos, transliuojamos muzikos naudojimo vieA?osiose ir privaA?iose vietose. ViolonA?elininkas Yehudi Menuhinas (o su juo ir TarptautinAi?? muzikos taryba) protestuoja prieA? MuzakAi??, kurA? vadina ai??zvelniA?ku ir netoleruotinu kiekvieno A?mogaus teisAi??s A? tylAi?? suvarA?ymuai???. Bet ar A?iAi?? teisAi?? A? tylAi?? uA?tikrina kuri nors nacionalinAi?? institucija? Matyt, norAi??damas parodyti, esAi?? ai??zniurzgos egzistavo visada ai???, Schaferis ironizuoja,20 kad jau 1864 m. Michaelis Baas pasiAi??lAi?? A?statymAi?? prieA? triukA?mAi??, kurA? keldavo Londono gatviA? dainininkai. Schaferis priduria, kad buvo rastas ir finansavimas ai??zpasauliniam garsinAi??s aplinkos projektuiai???, dAi??koja Menuhinui, kuris jA? inicijavo. Bet A?tai kyla nesusipratimas ir prasideda kurA?iA?jA? dialogas: Schaferis siAi??lo estetizuoti garsinA? peizaA?Ai??, o Menuhinas ieA?ko tylos. Ar A?is muzikanto noras nAi??ra paradoksalus? Ne, atsakytA? Quignardai??i??as, teigdamas: ai??zKai muzika buvo retas reiA?kinys, jos skambAi??jimas atrodAi?? jaudinantis, o A?avesys uA?kreA?iamas. Kai muzika skamba nebepertraukiamai, ji darosi atstumianti, o tada geidA?iama bAi??tent tylos ai??i?? ji darosi girdima, iA?kilminga. Tyla tapo moderniu svaiguliu. Lygiai taip pat ji tapo iA?skirtine didmiesA?iA? prabanga.ai???21

Kas A?iuolaikinAi??je visuomenAi??je trokA?ta tylos? Fritzas Zornas laisvos formos autobiografijoje ai??zMarsai??? tylios ramybAi??s manijAi?? sieja su senAi??ja Ciuricho burA?uazija. Kaltina jAi?? dAi??l mirties pojAi??A?io, lydAi??jusio jA? nuo pat vaikystAi??s, gal net A?variusio vAi??A?A?. Tyla nAi??ra romantiA?ka. IA? principo ji neturi ryA?io nei su muzikais, nei su muzikologais. Tylos troA?kimAi?? galAi??tume traktuoti kaip tai, kas kyla iA? tam tikro lygio intelektualinio mAi??stymo (palikime nuoA?alAi??je tokius piktus seniA? nusiskundimus, kokius kadaise iA?dAi??stAi?? Zornas ar suformulavo Kantas). Tylos A?A?adus Vakaruose duoda tik kai kurie vienuoliai atsiskyrAi??liai, iA? A?ia atsiranda tam tikras dvasingumas, A?iuo atA?vilgiu A?gaunantis originaliAi??, gal net iA?skirtinAi??, filosofinAi?? formAi??. Tai vakarietiA?kos kultAi??ros problema, kuri, skirtingai negu rytietiA?ka su budistine tuA?tumos paieA?ka, anot Paulio Valery, ai??zbaisisi tuA?tumaai???.22

Visur esanti muzika yra visiA?kai desakralizuota ir deritualizuota ai??i?? besidauginanti, ai??zultraprofaniA?kaai???. Tai paradoksas, nes pati muzika, anot romantizmo atstovA?, yra A?ventasis vakarietiA?kas ritualas. Bet A?itas principas, paveiktas technologiniA? pokyA?iA?, gali atsisukti pats prieA? save, net sukelti sprogimAi??. Hermanas Hesse aukA?A?iau minAi??tame savo kaltinime pliekia bAi??tent dekontekstualizavimAi??, neatitikimAi??, deritualizavimAi?? iki absurdo. MokslinAi??s muzikinAi??s radijo manipuliacijos primena kai kuriuos uA?draustus eksperimentus, tokius kaip genetiA?kai modifikuoti kukurAi??zai, lemiantys baisius iA?sigimimus. Walteris Benjaminas veikale ai??zMeno kAi??rinys mechanizuotos reprodukcijos laikotarpiuai??? sako, kad visa tai neturi auros. Argi absurdiA?ka ai??zekologiA?kosai???, t.Ai??y. grynai akustinAi??s, muzikos idAi??ja? TiesAi?? sakant, A?i idAi??ja jau egzistuoja, ir ji neabejotinai bAi??tA? patikusi Adorno: ai??zekologiA?ka muzikaai??? yra paprasA?iausiai profesionali muzika, kurios klausomasi per koncertAi??. Cageai??i??as savo veikale ai??zPaukA?A?iamsai??? raA?Ai??: ai??zMuzika ai??i?? tai ekologija.ai???23 TaA?iau kokia muzika? PaukA?A?iA?? Ai??i idAi??ja, be abejo, atitinka Messiaeno mAi??stymAi?? (ir muzikAi??), o per jA? ai??i?? ir tam tikrAi?? tradicinAi??s katalikiA?kos liturgijos filosofijAi??. A?inoma, ai??znatAi??rali muzikaai??? nAi??ra nei labai madingas, nei apginamas konceptas ai??i?? nuo tA? laikA?, kai baA?nyA?ia toleravo tik jAi??, vokalinAi?? muzika a cappella asocijuojasi su angelA? choru.

Cageai??i??as 1949 m. norAi??jo sukurti nepertraukiamos tylos kAi??rinA? ir parduoti Muzako kompanijai. Jis bAi??tA? 3 minuA?iA? arba 4ai??i??30ai??? (tai laikoma A?raA?ytos muzikos standartu) trukmAi??s, o vadintA?si ai??zTylos maldaai???. KAi??rinys, nenupirktas Muzako, kaip A?inome, tapo tylos pjese 4ai??i??33 (1952). Bent jau suvokiame dvasines jos iA?takas ir tam tikru atA?vilgiu antivakarietiA?kAi?? pobAi??dA?, atitinkantA? kompozitoriaus praktikuotAi?? dzenbudizmAi??. Tai dar vienas A?rodymas, kad Vakaruose tyla gali kilti tik iA? mAi??stymo apie A?ventumAi?? (priedo, eventualiai, tas A?ventumasAi?? iA?orinis ai??i?? rytietiA?kas).

Ai??is straipsnis gali pasirodyti A?aliA?kas, aktyvistiA?kas, esantis opozicijoje viskam, kAi?? galAi??tume pavadinti dominuojanA?iu technomuzikiniu mAi??stymu. Bet A?iuo A?aliA?kumu siekiama atverti spragAi?? kitame, prieA?ingame, daug labiau paplitusiame A?aliA?kume ai??i?? tai pasyvumas, nes A?iuolaikinAi??s muzikinAi??s problemos nAi??ra apmAi??stomos, amA?inai lieka pasAi??moninAi??s, tarytum neegzistuojanA?ios. Ar mes, patys to net nesuvokdami, nesame iA?protAi??jAi?? nuo garso? Manau, svarbu iA? naujo perskaityti ankstesnius tekstus, paraA?ytus ai??zdar nesugadintA?ai???, ai??znekaltA?ai??? A?moniA?, reagavusiA? A? technologinA? garsAi??. Bent jau turAi??tume supratimAi?? apie jautrumAi??, per A?imtmetA? atbukintAi?? triukA?mo, kaip nesAi??moningos mAi??sA? degradacijos kontrastAi??. Dar kartAi?? pacituosiu SchaferA?: ai??zEmily Carr, kuri BritA? Kolumbijoje raA?Ai?? ir tapAi?? vienatvAi??je, pradAi??jo nekAi??sti radijo, vos tik pirmAi??kart jA? iA?girdo 1936-aisiais.ai???24 VAi??liau dailininkAi?? ir raA?ytoja prisipaA?ino: ai??zPasiAi??miau pabandymui radijAi?? su savimi. Toks jausmas, kad bitAi??s apspito mano nervA? sistemAi?? ir varAi?? iA? proto. Tas metalinis garsas mane nervino. [...] tai vienas iA? nuostabiA? mAi??sA? epochos iA?radimA?, bet aA? jo nekenA?iu.ai???

Pabaigai dar viena idAi??ja: A?sivaizduokime, kad ai??zgarsinAi?? tarA?Ai??, kurios A?mogus nebesiklausoai???,25 A?iandien jau panaikino bAi??tent jaunimas, pridAi??jAi??s dar vienAi?? garsinA? sluoksnA? ai??i?? suasmenintAi??, pasirinktAi??, klausomAi?? vietoj kito, klojamAi?? ant virA?aus. A?ia kalbame apie labai paplitusA?, kartais sisteminA? MP3 ir kitA? IpodA? naudojimAi??. GarsinAi?? miesto struktAi??ra iA?dAi??styta sluoksniais, o neiA?vengiamos muzikiniA? sluoksniA? nuosAi??dos yra daugiau ar maA?iau negyvos, tad belieka jas paskandinti, suslAi??gti ir palaidoti po kitais, neva pozityvesniais, gyvybingesniais sluoksniais. Tai primena bandymus blogAi?? kvapAi?? uA?muA?ti odekolonu. Schaferis kalbAi??jo (mes A?ia vis dar esame Muzako sferoje) apie modernias konstrukcijas, kurios ai??zbaltAi??jA? triukA?mAi?? paslepia po akustiniais kvepalaisai???.26 Jaunas A?mogus, A? vienAi?? iA? tokiA? ai??zmoderniA? konstrukcijA?ai??? A?eidamas su savo Ipodu, savuoju kvapu uA?muA?a pastato kvapAi??, nors A?io tikslas ai??i?? uA?muA?ti labiausiai (iA? visA? trijA?) dvokiantA? baltAi??jA? triukA?mAi??. Ir A?ia, matyt, jau nebereikia komentarA?.

IA? prancAi??zA? kalbos vertAi?? Vita GruodytAi??

1 Ai??Ai??Ai??Ai?? Pascal Quignard, La haine de la musique, Paris, Calmann-LAi??vy, 1996,

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? p. 217ai??i??218.

2Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Murray Schafer, Le paysage sonore, Paris, Jean-Claude LattA?s, 1979, p. 143.

3Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? David Toop, Ocean of Sound. Ambient music, mondes imaginaires et voix de lai??i??Ai??ther, Paris, Cargo, 2000, p. 213ai??i??214.

4Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Op. cit., p. 24.

5Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Musique et Ai??motion (dir. Olivier Roueff), Paris, Editions du Patrimoine, 2001.

6Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Alexis de Tocqueville, De la dAi??mocratie en AmAi??rique, Paris, Gallimard, 1968, p. 348.

7Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Op. cit., p. 144.

8Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? ai??zQuand la musique de fond entre en actionai???, in Musique et Ai??motion, op. cit., p. 83ai??i??84.

9Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ibid., p. 85.

10Ai??Ai??Ai??Ai?? Ibid., p. 84ai??i??85.

11Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? La RAi??publique, III, 401 d.

12Ai??Ai??Ai??Ai?? Gilles Deleuze et FAi??lix Guattari, Mille plateaux, Paris, Minuit, 1980, p. 430.

13Ai??Ai??Ai??Ai?? Paris, Calmann-LAi??vy, 1947, p. 241.

14Ai??Ai??Ai??Ai?? Op. cit., p. 273.

15Ai??Ai??Ai??Ai?? Ibid., p. 220ai??i??221.

16Ai??Ai??Ai??Ai?? Ibid., p. 219.

17Ai??Ai??Ai??Ai?? Ibid., p. 225.

18Ai??Ai??Ai??Ai?? Op.cit., p. 280.

19Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??statymai draudA?ia vieA?ose vietose transliuoti stipresnAi?? nei 105 decibelA? muzikAi??, bet ar A?io A?statymo paisoma?

20Ai??Ai??Ai??Ai?? Op. cit., p. 144.

21Ai??Ai??Ai??Ai?? Op. cit., p. 277.

22Ai??Ai??Ai??Ai?? PaulAi?? ValAi??ry, VariAi??tAi?? III, Paris, Gallimard, 1936, p. 253ai??i??254.

23Ai??Ai??Ai??Ai?? For the birds, Boston, Marion Boyars, 1981.

24Ai??Ai??Ai??Ai?? Op. cit., p. 135.

25Ai??Ai??Ai??Ai?? Ibid. p. 16.

26Ai??Ai??Ai??Ai?? Ibid. p. 145.